Susvetimėjimo problema šiuolaikinėje visuomenėje

Susvetimėjimo problema aktuali nuo seniausių laikų, bet labiausiai ši problema aktuali buvo XX a. Tai
atskleidžia modernistiniai romanai Albero Kamiu ,,Svetimas‘‘ ir Antano Škėmos romanas ,,Balta
drobulė‘‘.

Albero Kamiu romane ,,Svetimas‘‘ pagrindinis veikėjas yra Merso, kuris patiria susvetimėjimą.
Veikėjas yra vaizduojamas kitoks nei kiti ir yra už tai teisiamas. Merso ,,nenormalus‘‘ elgesys buvo
panaudotas kaip argumentas teisme už žmogaus nužudymą. Nors Merso ir nužudė žmogų, jis darė tai
iš savigynos. Jei jis jo nebūtų nušovęs, tai jis būtų buvęs subadytas arabo, kuris į jį taikėsi su peiliu.
Tačiau teisme tuo net nebuvo užsiminta. Merso buvo teisiamas už tai, jog per mamos laidotuves
neverkė, jos nenorėjo pamatyti paskutinį kartą ir jog kitą dieną linksminosi su moterimis. Dėl šių
parodymų Merso buvo nuteistas mirties bausme, bet jis nesipriešino. Pagal visuomenės įsitikinimus
kitokio mąstymo žmonės šiame pasaulyje neturi vietos bei ateities, tai parodo visuomenės
absurdiškumą ir neteisingumą. Po mirties nuosprendžio net Merso draugai bei pažystami laikė jį
keistu ir paliko Merso vieną bei jį užmiršo. Galų gale Merso supranta, jog net tikėjimas Dievu jam
nepadės, nes jo manymu tai laiko švaistymas. Per visą romaną Merso išlieka sąžiningas, nors ir kitoks.
Per laiką išlikusios visuomenės nuostatos sukuria tokį svetimėjimą apie kurį kalba Alberas Kamiu. Šią
problemą padeda padidinti tai, jog romano veiksmas vyksta Antrojo pasaulinio karo metais.

Apie susvetimėjimą taip pat kalbama Antano Škėmos romane ,,Balta drobulė‘‘. Pagrindinis veikėjas –
Antanas Garšva Lietuvis kuris turėjo palikti savo gimtinę ir dėl istorinių įvykių persikeldino į Jungtines
Amerikos Valstijas, kur turėjo dirbti labai monotonišką darbą. Šis darbas verčia Antaną Garšvą
apsiriboti nuo poezijos. Antanas Garšva bijodamas mirties nori palikti pasauliui savo kūrybą: ,,Bijau
mirti, todėl geriu. Bijau mirti, todėl rašau...‘‘. Atvykęs į Ameriką, kurioje pilna materialistų Antanas
Garšva yra svetimas, nes šiems žmonėms svarbiausia materija, o Garšva gilinasi į dvasinį pasaulį.
Atrodo Garšva gali susirasti geresnį darbą, tiesa? Ne, pagrindinis veikėjas – neurastenikas. Jo liga turi
daug įtakos jo susvetimėjimui. Antano liga rodėsi jau nuo jaunystės. Sutikęs Eleną jis ją įsimyli, bei
nori su ja gyventi, bet tai būtų neįmanoma vien dėl jo ligos, nes jis negalėtų išlaikyti mylimosios ir
būtų blogas vyras. Taip pat galima pastebėti susvetimėjimą, bei absurdą šiame Antano darbe, kur nuo
aplinkybių priklauso asmens laimė. Kad ir kaip norėtų Antanas turėti žmoną, tačiau yra priverstas to
atsisakyti. Kiaurą dieną Antanas kyla ir leidžiasi liftu ,,up‘‘ ir ,,down‘‘ jo numeris ,,87‘‘, tai parodo, jog
Antanas yra dar labiau paslėptas ir susvetimėjęs. Tačiau jis nesipriešina. Taigi galima pastebėti, jog
išvykęs iš savo gimtinės žmogus jaučiasi nesavas, nepritampa prie visuomenės ir susvetimėja.

Baigiant galima teigti, jog susvetimėjimas ypač didelė problema šių dienų žmonėms. Abiejuose
kūriniuose veikėjai nesistengia išsiskirti iš minios, ir dar labiau susvetimėja. Jei žmonės stengsis
išsiskirti iš kitų, bei priešintis visuomenės nuostatomis, išlikti savimi, tai padėtų susvetimėjimo
problemą apmalšinti, sumažinti. Ypač žmones skatina susvetimėti šių laikų technologijos, jos apriboja
žmogų bendrauti gyvai. Taip pat technologijos priverčia žmones būti labiau uždariems ir verčia
susvetimėti.