pristatymas

Skaistė Grebliauskaitė
Mindaugas Vaina
Airika Nevedomskaitė
''Balta drobulė'' parašyta sąmonės srauto
forma, dėl to dažnai vadinama intelektiniu
– psichologiniu romanu.
 Turinys
• Pagrindinio veikėjo, Antano Garšvos,
dabartis pinasi su praeitimi ir jo
atsiminimais, todėl kartais sunku suprasti
apie kokį laiką kalbama. Aprašoma Antano
gyvenimo para, romanas prasideda 15:54
ir baigiasi kitos dienos dvyliktą valandą.
 Turinys
• Antanas dirbo liftininku New York’o viešbutyje jo
numeris buvo 87. Garšva neigiamai vertina
monotonišką savo darbą, mano, kad jis yra
beprasmis. Pagrindinis veikėjas yra vienišas,
nelaimingas menininkas išeivis, sergantis
šizofrenija, dėl to atsisakė Jonės ir Elenos
meilės, tačiau romano pabaigoje, A. Garšva
nusprendė būti su Elena, tampa laimingu, tai
sukelia optimitiškumą, kurį nutraukia pagrindinio
veikėjo išprotėjimas.
 Turinys
• Būdamas paauglys, skaitė Šopenhauerio
filosofija ir jos paveiktas bandė nusižudyti,
tačiau vėliau nuolat kabinosi į gyvenimą ir
bijojo mirti. . Antanas Garšva
tarnaudamas kariuomenėje susiremia su
jaunu rusu ir besigindamas jį nužudo.
 Turinys
• Šis įvykis priverčia jį suvokti, kad gyvena
amžiuje, kupiname žiaurumo (XXa pirma
pusė). Prasidėjus bolševizmui, kai kurie
rašytojai prisitaikė prie komunistinio
režimo, tačiau Garšva nepritapo ir nerašė
komunizmą šlovinančių eilėraščių, dėl to
buvo stipriai sužalotas ir susirgo
neurastenija, emigruoja į Vokietiją.
 Turinys
• Antano tėvas buvo smuikininkas. Antano
motina šizofrenikė ir galiausiai išprotėjo.
 Turinys
• Antanas turėjo draugą Stenley, kuris
nusižudė. Nušoko nuo tilto ir nuskendo.
• Pagrindinis veikėjas siekia parašyti knygą,
kuri būtų prasminga ir suvokia, kad
kūrybinis genijus eina kartu su
beprotyste.Garšva neranda kūrybinio
įkvėpimo, jo kūryba skilnda iš karčios
patirties.
• Romane vaizduojamas gyvenimo
tragiškumas.
 Autobiografiškumas romane
• Škėma dažnai tapatino save su kuriamu
veikėju, nes romane yra nemažai detalių iš
autoriaus vaikystės, santykių su tėvais,
gyvenamosios aplinkos, kurią įtakojo tuo
metu susiklosčiusi sudėtinga istorinė
situacija, netgi kūrybos bei asmenybės
bruožų.
 Autobiografiškumas romane
• Julius Kaupas yra rašęs:
,,Supratau, kad Antano Škėmos kūryba
yra autobiografiška. Jo gyvenimas turėjo
būti sunkus ir nuviliantis nuo pat vaikystės.
Žiaurumas, neištikimybė, prievartavimas
visuomet lydėjo jį. Kūryba jam buvo tarsi
psichiatrinis interview, kuriame jis bandė
parodyti savo žaizdas“ .
 Autobiografiškumas romane
• Škėma savo autobiografiją pradeda
žodžiais: ,,Pirmieji kūdikystės prisiminimai
nėra per daug dramatiški“ .
 Autobiografiškumas romane
• Romane ,,Balta drobulė“ Garšva
apsiminimuose rašo: ,,Mano pirmieji
prisiminimai nėra dramatiški“ .
 Autobiografiškumas romane
• Škėmos romano ,,Balta drobulė“
pagrindinis veikėjas Antanas Garšva gimė
pedagogų šeimoje kaip ir pats autorius.
 Autobiografiškumas romane
• Vėliau Škėma bei Garšva mokėsi
gimnazijose Kaune.
 Autobiografiškumas romane
• Vaikystės žaidimai irgi užima svarbią vietą
Škėmos atsiminimuose bei Garšvos
užrašuose.
 Autobiografiškumas romane
• Škėma pamena: ,,Mes, vaikai, sukdavome
gatvėje ant žibintų pakartus baltųjų
karininkus ir subtiliai keikėmės“ .
• Garšvos žaidimai taip pat nebuvo vaikiškai
naivūs: ,,Mano draugai žaidė plėšikus ir
detektyvus“ .