Meilė yra sudetingas jausmas, kurį sunku apibūdinti žodžiais. ,,Meilė-
ne tik tai, ką jauti, bet ir tai, ką darai". Tai pat ji yra svarbi esminė žmogaus emocinės ir psichologinės gerovės dalis. Tačiau meilė yra ir pareiga. Kas yra ta pareiga? Tai jausmas, kurį turi tu atlikti, tai pat skatinti jį atlikti kitus. Atlikdamas savo pareigą, žmogus su meilę žiūri į tai. Apie meilę ir pareigą kalba ne tik psichologai, bet ir rašytojai bei poetai. Kiekvienas iš jų rašo skirtingai, taip atskleisdami, kokie šie jausmai yra įvairiapusiški. Vienas iš tokių rašytojų buvo Juozas Tumas-Vaižgantas XX a. moderniosios kultūros reiškėjas. Savo apysakoje ,,Dėdės ir dedienės" rašė apie pagrindini veikėją Mykoliuką, kuris pamilo ir pamilo Severja- Aužbikių kaimo mergina, ji buvo jausminga, meniška, geraširdė. Jie abu mylėjo vienas kitą dvasiškai ir būdami kartu jautė gyvenimo pilnatvę. Tačiau vedama pareigos Severja atitenka kitam - Rapolui Geišei. Jis pasipiršo jei, ir su tėvų sutikimu vedė ją. Kai jis pasipiršo Severjai, Mykoliukas galėjo kovoti dėl savo meilės, tačiau jis nieko neturėjo, nei gyvenamos vietos, nei savo miegamos vietos, jis gyveno su broliu ir jo šeima. Jis nusprendė nieko nedaryti, nes norėjo, kad Severja būtų laiminga. Mykoliukas nors ir nebe galėjo būti su Severja, prisiminimai apie ją jam išliko jo atmintyje. Po Rapolo ir Severjos vestuvių Mykoliukas tampa vienišas ir nelaimingas, jo būdas pasikeičia, jo gyvenima įprasmina tik darbas, bet jo meilė Severjai vistiek išlieka tokia pat stipri. Severja su Rapolu tai pat yra nelaiminga, tačiau ji vistiek myli savo vyrą. Ji padeda jam atlikti įvarius darbus. Jie abu liko nelaimingi, nesuprasti ir nerado savo tikro sielos draugo. Taigi meilė gali sukelti įvairių emocijų. Dėl meilės tu aukosieji dėl kito laimės. Kad ir kokia stipri meilė bus, jeigu pareiga šaukia, turi ją vykdyti, negali jos atsisakyti. Pasiaukojimas dėl kito žmogaus dėl pareigos, nesiekiant sau asmeninės naudos ir laimės yra tikra meilės išraiška. Tai svarbi vertybį, kuria turime vertinti kiekvienas iš mūsų. XX a. rašytojas Jonas Biliūnas apysakoje ,,Liūdna pasaka" rašo apie tikrą ir tyrą meile, pasiaukojimą dėl jos ir pareigos atlikimą. Šioje apysakoje pasakojama apie 1863 m. sukilmą, dėl baudžiavos panaikinimo. Pagrindiniai veikėjai Juozapota ir Petras yra paprasti, neturtingi kaimo žmonės, gyvenantys sodžiuje. Juozapotai laimės ir meilės šaltinis buvo jos vyras Petras. Jie kaip ir visi svajoja apie gražų ir laimingą gyvenima, svajoją susilaukti vaikų. Jie ,, abu mylėjo vienas antrą, ir susieme už rankų drąsiai ėjo gyvenimo keliu". Gyvenimas gražus tačiau nevisada jis ir lieka gražus. Jų gyvenimas pasikeičia kai Petras paaukoja savo meilę tam, kad atliktų pareigą. Jis norėjo visiems gero, norėjo kad visi ir vėl būtų laisvi ir galėtų kūrti savo gyvenimus, o labiausiai norėjo kad jo pačio šeima būtų saugi, laiminga. Jis pavaizduojamas kaip kovotojas - drąsus, ugningas ir tikintis. Petras su kitais kaimo vyrais nusprendžia eiti į mišką ir kovoti su kitais sukilėliais. Jis to iš pradžių nesako Juozapotai, nes myli ją ir nenori jos skaudinti. Petras nori atlikti pareigą, ne tik dėl savęs, bet ir dėl savo tautos ir žmonių likimo. Kai Petras išejo į mišką, Juozapota tapo nelaiminga, negalėjo sau vietos rasti, jos akyse nebebuvo laimės, ji visą laiką vaikščiodavo liūdna. Laikui bėgant sukilimas buvo numalšintas, vieni kovotojai mire, kiti ištremti. Laikas bėgo, Juozapota vis laukė savo vyro grįžtančio iš sukilimo, tačiau jis nesugrįžta. Vieną dieną atbėgusi moteris Juozapotai sako ,, eik, žiūrėk, tavo vyras ten", ji nubėga į miesto aikštę ir randą jį ten pakartą. Po Petro mirties, Juozapota netenką sveiko proto, ji lieka vieniša ir niekam nereikalinga. Su jos vyro mirtimi kartu miršta ir Juozapotos dvasinė ramybė. Aplinkybės susiklostė tikrai tragiškai, tačiau ir po Petro mirties Juozapotai jis lieka gyvenimo prasme, laime ir meile. Tikros meilės negali sunaikinti net mirtis. Atlikdamas pareiga tu aukojiesi ne tik dėl savęs, bet ir dėl savo šeimos bei žmonių gerovės. Meilė- nepaprastai mielas jausmas, emocija, kuriai apibūdinti sunku rasti tinkamų žodžių. Tai pat ir pareiga, jos nepasirinksi. Norėdamas būti naudingas tu atlieki pareigą. Taigi nenuostabu, kad yra tiek daug meilės ir pareigos tema sukurtų filmų, dainų, istorijų, parašytu literatūros kūrinių, nes meno kalba lengviau perteikti šiuos potyrius. Pareiga ir meilė- neatsiejams literatūros pasaulio grožis. Beveik kiekviename literatūros kūrinyje galima rasti vietą, kurioje rašoma apie meilės jausmą, pareigos atlikimą ir jos samprata. Abu šie autoriai vaizdavo pasiaukojimą dėl meilės, kad atliktum pareigą. Gyvenime meilė nevisada bus yik laimė ir džiaugsmas, bus ir širdgėlos ir skausmingų akimirkų. Kaip ir atlikdamas pareiga, tu niekada nežinai ar ją atliksi teisingai, ar liksi sveikas ir gyvas.