Greta Januškevičiūtė, IV klasė

Meilės ir pareigos tema lietuvių literatūroje

Meilė yra sudetingas jausmas, kurį sunku apibūdinti žodžiais. ,,Meilė-

ne tik tai, ką jauti, bet ir tai, ką darai". Tai pat ji yra svarbi esminė
žmogaus emocinės ir psichologinės gerovės dalis. Tačiau meilė yra ir
pareiga. Kas yra ta pareiga? Tai jausmas, kurį turi tu atlikti, tai pat
skatinti jį atlikti kitus. Atlikdamas savo pareigą, žmogus su meilę žiūri į
tai. Apie meilę ir pareigą kalba ne tik psichologai, bet ir rašytojai bei
poetai. Kiekvienas iš jų rašo skirtingai, taip atskleisdami, kokie šie
jausmai yra įvairiapusiški.
Vienas iš tokių rašytojų buvo Juozas Tumas-Vaižgantas XX a.
moderniosios kultūros reiškėjas. Savo apysakoje ,,Dėdės ir dedienės"
rašė apie pagrindini veikėją Mykoliuką, kuris pamilo ir pamilo Severja-
Aužbikių kaimo mergina, ji buvo jausminga, meniška, geraširdė. Jie abu
mylėjo vienas kitą dvasiškai ir būdami kartu jautė gyvenimo pilnatvę.
Tačiau vedama pareigos Severja atitenka kitam - Rapolui Geišei. Jis
pasipiršo jei, ir su tėvų sutikimu vedė ją. Kai jis pasipiršo Severjai,
Mykoliukas galėjo kovoti dėl savo meilės, tačiau jis nieko neturėjo, nei
gyvenamos vietos, nei savo miegamos vietos, jis gyveno su broliu ir jo
šeima. Jis nusprendė nieko nedaryti, nes norėjo, kad Severja būtų
laiminga. Mykoliukas nors ir nebe galėjo būti su Severja, prisiminimai
apie ją jam išliko jo atmintyje. Po Rapolo ir Severjos vestuvių
Mykoliukas tampa vienišas ir nelaimingas, jo būdas pasikeičia, jo
gyvenima įprasmina tik darbas, bet jo meilė Severjai vistiek išlieka
tokia pat stipri. Severja su Rapolu tai pat yra nelaiminga, tačiau ji
vistiek myli savo vyrą. Ji padeda jam atlikti įvarius darbus. Jie abu liko
nelaimingi, nesuprasti ir nerado savo tikro sielos draugo. Taigi meilė gali
sukelti įvairių emocijų. Dėl meilės tu aukosieji dėl kito laimės. Kad ir
kokia stipri meilė bus, jeigu pareiga šaukia, turi ją vykdyti, negali jos
atsisakyti. Pasiaukojimas dėl kito žmogaus dėl pareigos, nesiekiant sau
asmeninės naudos ir laimės yra tikra meilės išraiška. Tai svarbi vertybį,
kuria turime vertinti kiekvienas iš mūsų.
XX a. rašytojas Jonas Biliūnas apysakoje ,,Liūdna pasaka" rašo apie
tikrą ir tyrą meile, pasiaukojimą dėl jos ir pareigos atlikimą. Šioje
apysakoje pasakojama apie 1863 m. sukilmą, dėl baudžiavos
panaikinimo. Pagrindiniai veikėjai Juozapota ir Petras yra paprasti,
neturtingi kaimo žmonės, gyvenantys sodžiuje. Juozapotai laimės ir
meilės šaltinis buvo jos vyras Petras. Jie kaip ir visi svajoja apie gražų ir
laimingą gyvenima, svajoją susilaukti vaikų. Jie ,, abu mylėjo vienas
antrą, ir susieme už rankų drąsiai ėjo gyvenimo keliu". Gyvenimas
gražus tačiau nevisada jis ir lieka gražus. Jų gyvenimas pasikeičia kai
Petras paaukoja savo meilę tam, kad atliktų pareigą. Jis norėjo visiems
gero, norėjo kad visi ir vėl būtų laisvi ir galėtų kūrti savo gyvenimus, o
labiausiai norėjo kad jo pačio šeima būtų saugi, laiminga. Jis
pavaizduojamas kaip kovotojas - drąsus, ugningas ir tikintis. Petras su
kitais kaimo vyrais nusprendžia eiti į mišką ir kovoti su kitais sukilėliais.
Jis to iš pradžių nesako Juozapotai, nes myli ją ir nenori jos skaudinti.
Petras nori atlikti pareigą, ne tik dėl savęs, bet ir dėl savo tautos ir
žmonių likimo. Kai Petras išejo į mišką, Juozapota tapo nelaiminga,
negalėjo sau vietos rasti, jos akyse nebebuvo laimės, ji visą laiką
vaikščiodavo liūdna. Laikui bėgant sukilimas buvo numalšintas, vieni
kovotojai mire, kiti ištremti. Laikas bėgo, Juozapota vis laukė savo vyro
grįžtančio iš sukilimo, tačiau jis nesugrįžta. Vieną dieną atbėgusi moteris
Juozapotai sako ,, eik, žiūrėk, tavo vyras ten", ji nubėga į miesto aikštę ir
randą jį ten pakartą. Po Petro mirties, Juozapota netenką sveiko proto, ji
lieka vieniša ir niekam nereikalinga. Su jos vyro mirtimi kartu miršta ir
Juozapotos dvasinė ramybė. Aplinkybės susiklostė tikrai tragiškai, tačiau
ir po Petro mirties Juozapotai jis lieka gyvenimo prasme, laime ir meile.
Tikros meilės negali sunaikinti net mirtis. Atlikdamas pareiga tu
aukojiesi ne tik dėl savęs, bet ir dėl savo šeimos bei žmonių gerovės.
Meilė- nepaprastai mielas jausmas, emocija, kuriai apibūdinti sunku
rasti tinkamų žodžių. Tai pat ir pareiga, jos nepasirinksi. Norėdamas būti
naudingas tu atlieki pareigą. Taigi nenuostabu, kad yra tiek daug meilės
ir pareigos tema sukurtų filmų, dainų, istorijų, parašytu literatūros
kūrinių, nes meno kalba lengviau perteikti šiuos potyrius. Pareiga ir
meilė- neatsiejams literatūros pasaulio grožis. Beveik kiekviename
literatūros kūrinyje galima rasti vietą, kurioje rašoma apie meilės
jausmą, pareigos atlikimą ir jos samprata. Abu šie autoriai vaizdavo
pasiaukojimą dėl meilės, kad atliktum pareigą. Gyvenime meilė
nevisada bus yik laimė ir džiaugsmas, bus ir širdgėlos ir skausmingų
akimirkų. Kaip ir atlikdamas pareiga, tu niekada nežinai ar ją atliksi
teisingai, ar liksi sveikas ir gyvas.