Antanas Garšva – pagrindini romano veikėjas.

Visame romane „Balta drobulė“ Antanas Garšva sprendžia

daugybę egzistencinių klausimų. Vienas jų - ar gali tame pačiame žmoguje sugyventi poetas ir vyras,
mylintis moterį?
Dažniausiai rašytojai labai vertina moters meilę, nes iš jos gauna įkvėpimą kurti, taip pat Garšvai. Kaip jis
sakė „Moterys mano gyvenime tebuvo epizodai“, „gyva medžiaga“, jos poetui buvo tik įrankis įkvėpimui
užtikrinti.

Meilė garšvai – įkvėpimo šaltinis.

JONĖ
Pirmąją tikrą savo gyvenimo meilę – Jonę – Garšva sutinka gimnazijos baigimo metais, kaukių
vakarėlyje.
Po susitikimo su Jone Garšva Bando rasti įkvėpimą naujam eilėraščiui ir prisimena Jonę.
Jausmai, kuriuos sukelia Jonė, vaikinui yra visai nauji ir nesuprantami. Ji išmoko jį pajusti gyvenimo
malonumus, mylėti.
Tačiau, nepaisant to, kad Garšva Jonę labai mylėjo, jis ją apgaudinėjo ir buvo jai neištikimas.
Jonė lieka kaip moters idealas ir jaunystės prisiminimas.

ŽENIA
Ženia - trumpa Garšvos patirtis su nieko nereiškiančia laisvo elgesio mergina.
Ženia Antanui Garšvai yra tik vienos nakties nuotykis. Jis ją „mylėjo“ tik tą naktį.
Ženia buvo poetui jaunystės, aistros, lytinio potraukio objektas, kuris teikė aštresnį pasaulio suvokimą bei
aprūpino jį medžiaga kūrybai.

ELENA
Kita mylima moteris – Elena. Sutikęs ją, Garšva patiki, kad jam pavyks suderinti kūrybą ir šeimą.
Išpažindamas meilę Elenai pagrindinis veikėjas tarsi susilieja su dievybe.
Elena idealizuojama, vaizduojama kaip grožio simbolis, uždrausta siekiamybė.
Nepaisant to , kad Elena yra idealizuojama, vis viena yra aprašomas vienintelis jos trūkumas.
Taip pat mylimoji dvasiškai labai artima Antanui: ji dažnai kalba su Garšva, kaip su pačia savimi. Poetui
susidaro vaizdinys, tarsi ji yra jo motinos atspindys.
Elena Antanui tarsi atrama, vardan jos Garšva žada pasikeisti.
Ji poetui yra pagrindinis įrankis įkvėpimui užtikrinti.
Tačiau Garšvos troškimas mylėti ir būti mylimam dar kartą neišsipildo. Jis įtikino save, kad Elena yra
„medžiaga mano eilėraščiams“, o tikras poetas turi būti vienas.
IŠVADOS
Garšvos moterys – jo įkvėpimo šaltinis.
Jonė – pirmoji Garšvos meilė ir aistra, tačiau ji lieka kaip šviesus vaikystės prisiminimas.
Ženia – laikinoji Garšvos meilė, aistros ir lytinio potraukio objektas.
Elena – antroji tikroji Garšvos meilė, kuri yra dvasiškai artima Garšvai ir, kuri yra pagrindinis įkvėpimo
šaltinis jo eilėraščiams.