Kiekvienas vaikas yra nepakartojama kūrybinė laboratorija su nežabota vaizduote, kurios skrydis

beribis ir nesuvaldomas. – K. Čiukovskis. Citata labai gerai atspindi filmo „Medžioklė“ turinį,
kuriame pasakojama, kaip vaiko vaizduotė virsta melu, kuris be pastangu gali sugriauti nekalto
žmogaus gyvenimą, paversdamas jį kiekvienos dienos išbandimų. O žmonių aklas pasitikėjimas
vaikų, žinių stoka, kiekvienos dienos kovos laukų, kuriame žmogus kovoja už savo egzistavimą ir
teisybės ieškojimą.

Trumpai apie filmą.

Lukas labai myli vaikus bei nemažą savo gyvenimo laiką praleidžia su jais. Vaikai irgi jaučia
simpatiją vyrui, tačiau dėl vienos menkos klaidos ir mažos mergaitės pykčio jis yra neteisingai
apkaltinamas seksualiniu priekabiavimu. Jo gyvenimas sugriaunamas, visuomenė pasmerkia, o jis
pats tampa viso miestelio neapykantos objektu.
Visais įmanomais būdais ieškantis tiesos vyras gali bet kurią akimirką mirti, nes konservatyvi ir
aklai tikinti gandais visuomenė net nenori išgirsti tiesos, o pasikliauja vien tik mažos mergaitės
žodžiais.

Lukas – vienišas, neseniai išsiskyręs su žmona vyriškis kovoja dėl teisės dažniau matytis su savo
sūnumi. Jis įsidarbina mažo miestelio vaikų darželio auklėtoju ir pasiaukojamai rūpinasi vaikais.
Luko nuoširdumas padeda susirasti draugų, atrasti naują merginą bei pelno vaikų pasitikėjimą.

Klara - Luko geriausio draugo dukra, stokodama į nuolatinius šeimyninius barnius įsivėlusių tėvų
dėmesio, vaikiškai įsimyli nuoširdų ir rūpestingą darželio auklėtoją. Jautrios ir dėmesio ištroškusios
mergaitės vaizduotei pakako pamatyti paauglio brolio juokais pakištą pornografinį vaizdelį ir Klara,
Luko švelniai pabarta dėl jos per didelio rodomo dėmesio jam, supyksta. Klara apkaltina Luką ir
vyro pasaulis staiga sudūžta.
 Seksualinio išnaudojimo atvejų nustatymas filme.
Klaidos, problemos ir kaip jų išvengti

Turint informacijos apie galimai padaryta seksualinį išnaudojįmą, siekiant jį nustatyti, visų pirma
reikia informuoti atitinkamas institucijas, kurios imsis atitinkamų veiksmų įvykio nustatymui.
Negalima daryti išvadų apie seksualinį išnaudojimą tik iš vieno požymio-vaiko pasakojimo. Kaip
tik taip ir buvo padaryta filme Medžioklė.
Reikia atsižvelgti į keletą veiksnių:
 vaiko išsivystymo lygį,
 jausmus (baimę, kaltę, gėdą),
 santykius su suaugusiais žmonėmis ir bendraamžiais,
 gyvenimo įvykius,
 gyvenimo sąlygas,
 elgesio pokyčius.

Klaidos.

Remiantis filmų, gavus duomenų apie vaiko patirta seksualinį išnaudojimą buvo paskubom imtasi
netinkamų veiksmų
Pirma. Kaip jau minėjau, gavus duomenų apie padaryta nusikaltimą, visu pirmą reikia informuoti
atitinkamas įstaigas. Šiuo atveju turėjo būti pranešta policijai. Taip pat apie tai turėtu būti
informuoti vaiko tėvai.
Gavus duomenų apie padaryta nusikalstamą veiką, pradedamas ikiteisminis tyrimas, aplinkybėms
nustatyti. Mergaitei papasakojus, kas jai buvo padaryta, auklėtoja ne tik neinformavo iškart
policijos, bet ir neiškarto papasakojo apie įvykį vaiko tėvams.
Antra. Filme pažeistos kelios svarbios taisyklės vykdant nepilnamečių apklausą:
1. Aplinkos paruošimas apklausai. Apklausos metu nepilnametis jausis saugesnis, jei apklausa
bus vykdoma patalpoje, kuri yra pakankamai komfortiška ir jauki. Būtina pasirinkti
neutralią, vaiko psichikos nežalojančią aplinką. Idealiu atveju, vaikas turi būti apklausiamas
vaiko apklausos kambaryje, t.y. specialiai nepilnamečio apklausai pritaikytoje patalpoje,
kuri yra ne tik saugi, bet ir aprūpinta vaizdą bei garsą fiksuojančia įranga - mikrofonais,
vaizdo kameromis. Vykdant apklausą Sara buvo apklausiama tiesiog darželio patalpoje,
kurioje jos žodžiais kaip tik ir buvo seksualiai priekabiaujama. Tokia aplinka ne tik, kad
netinka apklausai, bet taip pat gali dar labiau traumuoti vaiko psichiką.
2. Apklausos vykdymas. Nepilnamečio liudytojo ar nukentėjusiojo apklausoje turi teisę
dalyvauti jo atstovas (atstovais pagal įstatymą gali būti tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai ar
įstaigos, kuri rūpinasi nepilnamečiu, įgalioti asmenys). Proceso dalyvių prašymu arba
ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo iniciatyva į
jaunesnių kaip aštuoniolikos metų liudytojo arba nukentėjusiojo apklausą privalo būti
 kviečiamas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas.
Remiantis filmų, jokie minėti asmenis apklausoje nedalyvavo.
3. Vadovaujantis BPK nuostatomis, liudytoją (nukentėjusįjį) ikiteisminio tyrimo metu gali
apklausti: 1) ikiteisminio tyrimo pareigūnas arba prokuroras, bendra 183 straipsnyje
reglamentuota procedūra, taip pat 2) ikiteisminio tyrimo teisėjas, specialia 184 straipsnio 3,
4, 5 dalyse nustatyta tvarka. Taip pat labai dažnai padeda apklausas atlikti psichologai,
dažnai psichologai patys atlieka reikiamas apklausas. Filme apklausą vykdė neaiškus
asmuo.

Problemos.

Žiūrint filmą pastebėjau problemą, kuri aktuali ir šiandieninei mūsų visuomenei.

Tikriausiai pati pagrindinė problema butu, nepakankamas visuomenės švietimas tokiais dalykais.
Žiūrint filmą, buvo akivaizdžiai matyti, kad darželio direktorė pirmą kartą susiduria su tokia
problema ir nežinojo kaip elgtis.
Seksualinis priekabiavimas ne tik dažna filmų tema. Pastaraisiais metais, Lietuvoje vis dažniau
girdime apie seksualiai išnaudojamus vaikus. Kaip antai garsiai nuaidėjusi Garliavos istorija, kuri
iki šiol neturi pabaigos. O kiek dar seksualinių priekabiavimų prie vaikų lieka neatskleistu, nes
vaikai bijo arba gėdijasi apie tai sakyti, nes gali būti nesuprasti suaugusiųjų. Teko karta skaityti
straipsnį, kai pradinių klasių mergaitė, pasiskundė klasės auklėtojai, jog klasės berniukai
pagaudavo mergaitę ir visai klasei matant pradėdavo šiurkščiai liesti jos intymias vietas. Nors
klasės auklėtoja žinojo apie tai, nieko nepadarė. Mergina vardu Jurgita, tiktai po dešimties metų
nusprendė papasakoti apie tai ką patyrė. Paklausta, kodėl ankščiau apie tai nekalbėjo ir nesikreipė
pagalbos į socialinę darbuotoja mergina atsakė: „Nes buvau mažas, išsigandęs, jaučiantys
pasišlykštėjimą savo apgrabaliotu kūnu vaikas.“ Mergina taip pat jokios pagalbos nesulaukė iš
tėvų, nes motinai atrodė tai normalų.
Noriu pasakyti, kad mano manymų reikia kuo daugiau kalbėti apie tokias problemas, kad
visuomenė kuo daugiau žinotu. Nes manau retas, kuris žino kas yra seksualinis priekabiavimas prie
vaikų ir kaip jisai gali įtakoti tolesni vaiko psichologinį gyvenimą, jeigu apie tai nebus kalbama ir
vaikui nebus suteikta reikiama pagalba. Taip pat reikėtu tai įtraukti į mokyklose besimokančių
vaikų švietimą, kad vaikai butu raginami netylėti patyrus kažką panašaus. Taip pat negalima
pamiršti ir pedagogų. Siekiant užkirsti kelią tokiems nusikaltimams, nepakanka vien profesionalios
specialistų pagalbos. Vis svarbesnis tampa pedagogų bendradarbiavimas padedant nustatyti vaikų
seksualinės prievartos požymius, tačiau tam reikalingas tam tikras supratimas ir specialios žinios.