PANEVĖŽIO KOLEGIJOS

BIOMEDICINOS MOKSLŲ FAKULTETAS

Sdi-22 grupės studentė Danielė Loginovaitė

VAIKO IR SUAUGUSIUJO GEROVĖ

Savarankiškas darbas

Dalyko dėstytoja
Stanislava Stanevičiūtė

Panevėžys, 2024
 2

TURINYS

1. STRAIPSNIO ANALIZĖ. KAUNIEČIŲ ŠEIMA IŠGYVENO KOŠMARĄ: DUKRĄ BANDĖ

SUSIGRĄŽINTI AŠTUONIS MĖNESIUS 3
2. STRAIPSNIO ANALIZĖ. MAŽAMETĮ MUŠĘS BUVĘS POLICININKAS IŠSISUKO NUO
BAUSMĖS 5
3. SENŲ ŽMONIŲ GYVENIMO PROBLEMA – NUTUKIMAS IR NEPAKANKAMA MITYBA. 7
4. KLAUSIMYNAS 8
 3

STRAIPSNIO ANALIZĖ. KAUNIEČIŲ ŠEIMA IŠGYVENO

KOŠMARĄ: DUKRĄ BANDĖ SUSIGRĄŽINTI AŠTUONIS

MĖNESIUS.

Prieiga per internetą: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/kaunieciu-seima-isgyveno-

kosmara-dukra-bande-susigrazinti-astuonis-menesius-95633205 (Elena Šostakaitė 2024 m. sausio
16 d.)

Straipsnyje aprašoma situacija, kurioje iš šeimos buvo paimta 14 metų dukra su negalią. Ji
esą pamelavusi socialiniai darbuotojai mokykloje, kad prieš ją namuose yra smurtaujama. Anot
mergaitės tėvo, dukra ant tėvų tuo metu pyko ir mokykloje prišnekėjo nebūtų dalykų. Kai šeima
pakalbėjo, mergaitė pati atviravo, kad mokykloje prikalbėjo netiesos. Mergaitę iš tėvų paėmė kovo
30 dieną, o tik lapkričio viduryje pagaliau dukrai leido grįžti į šeimą, nors visi kaltinimai buvo
atmesti jau spalio viduryje. Tėvai tvirtina, kad dukros paėmimo metu nebuvo pasiūlyta apsigyventi
su giminėmis ar kitais pažįstamais. Jie iš karto mergaitę perdavė laikiniems globėjams, o vėliau ji
buvo perkelta į vaiko gerovės centrą ,,Gynia”. Tėvams su dukra tiesiogiai leista bendrauti tik po
trijų mėnesių nuo jos paėmimo, po penkių mėnesių galiausiai leista ir kartais savaitgaliais grįžti į
namus. Tėvų teigimu, jiems neleista bendrauti motyvuojant, jog vaikas nenori šnekėti, bet grįžusi
namo, mergaitė tėvams pasakojo, jog jos niekas net neklausė, ar ji nori pabendrauti ar susitikti su
tėvais. Tačiau situacija ties čia nesibaigė ir tėvai vėliau išsiaiškino, jog jų dukra turėjo ne vieną
globėją. Pirmoji mergaitės globėja savavališkai nutraukė mergaitės psichinei sveikatai svarbius
vaistus, o po duoto skundo staiga buvo pakeistas globėjas. Tėvų teigimu, jų dukra buvo
apgyvendinę pas 4 skirtingus globėjus. Po vaistų nutraukimo, vaikų gerovės centro specialistas
kartu su mergaite nuvyko į gydymo įstaigą, kurioje, pasak mergaitės, jai buvo liepta sakyti kad
jaučiasi gerai. Gydytojas paskyrė vizitą po mėnesio, tačiau mergaitės ten nieks taip ir nenuvedė.
Taip pat tėvai išsiaiškino kad kol mergaitė buvo vaiko gerovės centre, ji patyrė smurtą, jie
nedelsiant kreipėsi į policiją, bet kadangi nusikalstamą veiką padaręs asmuo buvo nepilnametis, jis
už numatytas veikas neatsakė. Šeimai pagalbą (socialinio darbuotojo konsultacijas, psichologo
konsultacijas, atvejo vadybą) viso proceso metu teikė SBĮ Kauno rajono socialinių paslaugų centras.
Tėvai lankė tėvystės įgūdžių stiprinimo grupę bendruomeniniuose šeimos namuose, jie nuolat
galėjo ir konsultavosi su vaiko gerovės centro specialistais, pagalbos procese buvo įtraukti ir
mergaitės ugdymo įstaigos specialistai, o su sveikatos priežiūros specialistais, kaip ir minėta
anksčiau, bendradarbiavo „Gynios“ personalas. Kauno rajono savivaldybės socialinės paramos
skyriaus vedėja Margarita Venslovienė teigė, jog „tėvai patys atsiuntė sprendimą apie nutrauktą
 4

ikiteisminį tyrimą, kuriame nenustatytas smurtas prieš vaiką, bet yra patvirtintos aplinkybės dėl
netinkamų auklėjimo priemonių. Pagalbos procese buvo numatytos kompleksinės priemonės tėvams
mokytis pozityvių auklėjimo būdų (tėvystės grupės, individualios konsultacijos su globos centro
specialistais, socialiniu darbuotoju, psichologu), vaikų emocinių ir psichologinių poreikių atliepimo.
Sprendimai ir veiksmai buvo savalaikiai, pagalbos plano žingsniai nuoseklūs ir tikslingi“.

Ši situacija sukėlė daug dvilypių jausmų ir minčių. Iš vienos pusės gera matyti, jog
institucijos iškart reaguoją į vaiko nusiskundimus šeimoje ir imasi veiksmų. Tačiau kitą vertus,
vaiko nuomonė, interesai ir teisės turėtų išlikti prioritetu ne tik skundo atveju, bet ir kai vaikas
pripažįsta melavęs, kai sako, kad nori grįžti namo, juolab kai vaiko gerovės centre yra
skriaudžiamas. Mergaitei su psichikos sutrikimais ši situacija sukėlė didžiulį stresą, nes po paėmimo
nebuvo atsižvelgta į jos interesus, buvo nutraukti jai reikalingi medikamentai, kurie buvo vartojami
jau ilgą laiką po išsamios sveikatos analizės. Taip pat mergaitė nebuvo nuvesta pas gydytoją, pas jį
apsilankė tik grįžusi atgal į šeimą. Per 8 mėnesius, kurių metu mergaitė buvo paimta iš šeimos, ji
turėjo 4 skirtingus globėjus, ko pasekoje, su nei vienu iš jų ji net nespėjo apsiprasti, kas lėmė
didžiulį stresą ir nepastovumo jausmą. Šioje situacijoje, mano nuomone panašu, jog tarnybos
nebuvo tinkamai pasirengusios priimti vaiką su elgesio sutrikimais. Mergaitė, pasak tėvų, dabar
kenčia dar didesnes psichologines problemas, bijo suaugusiųjų, galvoja, kad visi meluoja. Tėvai taip
pat išsigandę, kad po šio įvykio mergaitei bus reikalinga ilgalaikė psichologinė pagalba. Liūdna
suprasti, jog viso šito buvo galima išvengti ir skaudu žinoti, kad tai, kas turėjo šeimai padėti,
rezultate sukėlė dar daugiau papildomų problemų.

Tačiau kitą vertus, šis straipsnis buvo ,,užsakytas‘‘ sugniuždytų tėvų, todėl mano akimis,
daug kur pasakojime remiamasi jausmais. Įstaigos turi savo teisinę tvarką, kurioje perskaičius šį
straipsnį susidaro įspūdis, kad galbūt ir yra šiokių tokių spragų, tačiau nustatytos tvarkos privaloma
laikytis norint suteikti reikiamą ir tinkamą pagalbą. Net jei nebuvo pilnai atsižvelgta į mergaitės
interesus po jos paėmimo, panašu, jog tarnybos atliko visus reikiamus ir būtinus veiksmus, kad
užtikrinti, jog mergaitė grįš į savo šeimą, kurioje jos lauks saugi ir supratinga aplinka.
 5

STRAIPSNIO ANALIZĖ. MAŽAMETĮ MUŠĘS BUVĘS

POLICININKAS IŠSISUKO NUO BAUSMĖS.

Prieiga per internetą: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/mazameti-muses-buves-

policininkas-issisuko-nuo-bausmes-73985042 (Vilma Danauskienė, 2017 m. kovo 19 d.)

Straipsnyje rašoma apie policijos pareigūną, kuris išsisuko nuo bausmės po to kai pakėlė
ranką prieš mažametį vaiką. Bausmės išvengti jam pavyko tik dėl to, jog vaiko mama susitaikė su
pareigūnu. Svarbu paminėti, jog mama yra socialinės rizikos įskaitoje dėl socialinių įgūdžių stokos.
Smurto išpuolis įvyko, kai mamos nebuvo namuose. Pareigūnas yra šios šeimos kaimynas, tad
neblaivus atėjo į butą ir apkaltino mažametį sugadinus jo telefoną, konflikto metu buvęs
policininkas griebė mažametį ir trenkė į sieną. Mama apie incidentą sužinojo tik grįžusi namo, kai
papasakojo pats sūnus, ji iškart kreipėsi į policiją. Atvažiavę pareigūnai sulaikė neblaivų buvusį
kolegą. Tyrimas buvo perduotas Druskininkų policijos pareigūnas, kad išvengti galimai šališko
tyrimo. Byla buvo ištirta vos per 12 dienų, kai mažamečio mama susitaikė su skriaudiku. Pasak
prokurorės, jie neturėjo duomenų, kad motina negali tinkamai atstovauti vaiko interesams, nes ji
nebuvo liudytoja, o sužinojusi apie incidentą, pati ėmėsi aktyvių veiksmų jį apginti ir kreipėsi į
policiją. Pasak jos, vaiko apklausoje dalyvavo tyrėjas, psichologas ir vaiko motina. Toliau
straipsnyje aprašoma Seimo narės D. Šakalienės nuomonė apie visą šią situaciją. Jos nuomone,
vaikas turi būti apklaustas tik psichologo, o ne ,,su psichologu”, ir tai turi būti padaryta specialiu
būdų, kad užtikrinti patikimus parodymus ir toliau netraumuoti vaiko. Šiai jos nuomonei galiu tik
paantrinti – vaikas po patirtos fizinės bei psichologinės traumos turėtų atskirai dirbti su psichologu,
be pašalinių ,,trikdžių”, kad ne tik gautų tinkamą ir reikalingą pagalbą, bet ir kad ji būtų
veiksminga. D. Šakalienė taip pat pabrėžė, jog vaiko mamos susitaikymas su smurtautoju nėra šalių
susitaikymas ir tai yra absoliutus vaiko interesų nepaisymas ir jo teisių pažeidimas. Pasak Lazdijų
rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėją, į proceso eigą jie
nebuvo įtraukti ir apie įvyki sužinojo tik po pačio įvykio. Atvykusi specialistė palydėjo vaiką su
motina į ligoninę. Ji teigia, jos sprendimą - ar įtraukti į ikiteisminio tyrimo procesą vaiko teisių
apsaugos specialistus ar ne – priima ikiteisminį tyrimą atliekantys teisėsaugos pareigūnai. Tačiau D.
Šakalienė prieštarauja specialistams, pasak jos vietos Vaikų teisių apsaugos skyrius sužinojęs apie
įvyki nedelsiant privalėjo organizuoti mamai ir vaikui pagalbos teikimą ir padėti tiek, kiek tik
reikės. D. Šakalienė taip pat ėmėsi iniciatyvos atnaujinti ikiteismini tyrimą.

Visoje šioje situacijoje neįmanoma nesutikti su D.Šakalienės nuomone. Nuo pat situacijos
pradžios, mano nuomone, nebuvo atlikti būtini veiksmai. Įtariamasis sulaikytas, tačiau vaikų teisių
 6

specialistai nesiruošė skubėti suteikti šeimai pagalbą, o tai atrodo ypač keista, kai šeima jau ir taip
kelerius metus yra įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą ir gyvena savivaldybės suteiktame
socialiniame būste. Taip pat man pasirodė nesuprantamas ir prokurorės komentaras, jog neturėjo
duomenų, kad motina negali tinkamai atstovauti vaiko nuomonės. Sunku suprasti, kaip jie gali
neturėti tokių duomenų, kai šeima jau kelerius metus įtraukta į socialinę riziką dėl socialinių
įgūdžių stokos. Kaip mama socialinių įgūdžių stoka gali tinkamai atstovauti savo vaiką, kai pati
susitaiko su savo vaiko skriaudiku ir nutraukia bylą? Šioje situacijoje panašu, kad ir pačiam teismui
nebuvo svarbu vaiko interesai ir teisės. Tokiose situacijose, kai baudžiamas buvęs pareigūnas lieka
išteisintas, ,,kvepia” korupcija. Kitu atveju, tai tiesiog visiškas vaiko interesų ir teisių nepaisymas.
Kadangi straipsnis rašytas prieš septynis metus, norisi tikėti, kad tokie dalykai jau nebevyksta.
Tačiau išlieka baimė, jog tai vyksta, tačiau neiškyla į viešumą.
 7

SENŲ ŽMONIŲ GYVENIMO PROBLEMA – NUTUKIMAS

IR NEPAKANKAMA MITYBA.

Nutukimas ir nepakankama mityba senatvėje yra rimtos sveikatos problemos, kurios gali
turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių. Šios problemos gali būti susijusios su įvairiais veiksniais,
įskaitant fizinį aktyvumą, mitybą, medžiagų apykaitą ir netgi psichologinius veiksnius. Senatvėje
daugelis žmonių tampa mažiau aktyvūs dėl raumenų ir kaulų silpnumo, sąnarių skausmo ar kitų
sveikatos problemų. Nepakankamas fizinis aktyvumas gali lemti lėtesnę medžiagų apykaitą,
energijos perteklių ir galiausiai nutukimą. Dėl skirtingų priežasčių, pavyzdžiui, riboto biudžeto,
nepakankamos prieigos prie sveikos maisto ar netgi psichologinių veiksnių, seni žmonės gali
susidurti su nepakankama mityba. Tai gali apimti mažą vaisių ir daržovių vartojimą, per daug
riebalų, cukraus arba prastos kokybės maisto produktų su vartojimą. Senatvėje daugeliui žmonių
sumažėja medžiagų apykaitos greitis, o tai gali reikšti, kad organizmas degina mažiau kalorijų nei
anksčiau. Jei maisto suvartojama kalorijų kiekis nepakito, tai gali lemti svorio padidėjimą.
Nutukimas senatvėje gali padidinti riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu,
hipertenzija, osteoartritu ir kitomis lėtinėmis ligomis. Nepakankama mityba taip pat gali lemti
imuniteto silpnumą ir didesnę infekcijų riziką. Kai kurie seni žmonės gali vartoti maistą kaip būdą
susidoroti su stresu, vienatvės ar kitomis emocinėmis problemomis. Tai gali lemti pernelyg didelį
arba nepakankamą maisto suvartojimą, kuris gali prisidėti prie nutukimo arba nepakankamos
mitybos problemų. Sprendžiant nutukimo ir nepakankamos mitybos problemas senatvėje, svarbu
teikti informaciją ir palaikymą sveikos mitybos ir aktyvaus gyvenimo būdo formavimui. Tai gali
apimti mitybos konsultacijas - organizuoti mitybos edukacines programas ir seminarus, skirtus
seniems žmonėms ir jų globėjams. Šios programos galėtų apimti mitybos pagrindus, sveikų maisto
produktų pasirinkimą, porcijų kontrolę ir sveikų valgiaraščių planavimą. Arba įsteigti atskirą
mitybos patarėjo ar specialisto pareigybę senų žmonių centrui arba sveikatos priežiūros įstaigai. Šis
specialistas galėtų individualiai patarti seniems žmonėms dėl jų mitybos poreikių ir suteikti pagalbą
mitybos plano kūrimo procese. Dar vienas sprendimas galėtų būti organizuoti maisto išdavimo
programas arba pristatymo paslaugas seniems žmonėms, kurie gali turėti ribotą galimybę
parduotuvėse arba gaminti maistą patys. Šios programos galėtų pasiūlyti sveikų ir mitybiškai
subalansuotų patiekalų variantus. Taip pat fizinės terapijos sesijos, judėjimo programų
organizavimas ar socialinio palaikymo teikimas siekiant įveikti psichologinius veiksnius,
skatinančius netinkamą mitybą. Šie veiksmai gali padėti sumažinti nutukimo ir susijusių sveikatos
problemų riziką bei pagerinti senų žmonių gyvenimo kokybę.
8
 9

KLAUSIMYNAS

1. Vaikystė prasideda ir baigiasi:

a) Nuo gimimo iki 16m.
b) Nuo gimimo iki 7m.
c) Nuo gimimo iki 18m.
2. Vaiko gerovės politika yra socialinės politikos dalis, kuri yra nusakyta šiais principais:
a) Vaiko teisė į apsaugą ir aprūpinimą.
b) Vaiko teisė į aspaugą ir dalyvavimą.
c) Vaiko teisė į apsaugą, dalyvavimą ir aprūpinimą.
3. Vaiko apsauga, tai:
a) Teisė augti savo šeimoje ir gauti profesionalią pagalbą, teisė būti apsaugotam
nuo sociakinio ir individualaus smurto.
b) Teisė į išteklius ir paslaugas, juos paskirstant tarp vaiko ir suaugusiujų.
c) Teisė veikti, išreiškti savo nuomonę ir daryti įtaką sprendimams šeimoje ir
visuomenėje.
4. Vaiko aprūpinimas, tai:
a) Teisė veikti, išreiškti savo nuomonę ir daryti įtaką sprendimams šeimoje ir
visuomenėje.
b) Teisė į išteklius ir paslaugas, juos paskirstant tarp vaiko ir suaugusiujų.
c) Teisė veikti, išreiškti savo nuomonę ir daryti įtaką sprendimams šeimoje ir
visuomenėje.
5. Vaiko dalyvavimas, tai:
a) Teisė į išteklius ir paslaugas, juos paskirstant tarp vaiko ir suaugusiujų.
b) Teisė veikti, išreiškti savo nuomonę ir daryti įtaką sprendimams šeimoje ir
visuomenėje.
c) Teisė veikti, išreiškti savo nuomonę ir daryti įtaką sprendimams šeimoje ir
visuomenėje.
6. Kuris iš šių punktų tinka vaiko aprūpinimo sąvokai:
a) Paslaugų vaikui ir šeimai plėtra – pirmaeilis valstybės uždavinys.
b) Šeimos teisėje atsisakoma sąvokos ,,tevų valdžia“, ji keičiama į ,,tevų globą“ ir ,,tevų
atsakomybė ir pareigos“.
c) Patyrusiam smurtą vaikui sudaromas vaiko apsaugos planas ir suteikiama visavertė
pagalba.
 10

7. Kuris iš šių punktų tinka vaiko apsaugos sąvokai:

a) Teikiant visų formų paslaugas vaikui ir šeimai, yra reikšminga vaiko nuomonė.
b) Smurto prieš vaiką atveju iš šeimos iškeliamas ne vaikas, bet smurtautojas.
c) Vaiko ir suaugusiojo santykiai tampa lygiaverčiai, sprendimai daromi ne dėl vaiko,
bet su vaiku.
8. Kuris iš šių punktų tinka vaiko dalyvavimo sąvokai:
a) Atliekant mokslines apžvalgas ir mokslinius tyrimus, vaikas įtraukiamas kaip
tikslinis ir reprezentatyvus visuomenės atstovas.
b) Vaiko atstovas pagal įstatymą yra tėvai ir išplėstinės šeimos nariai arba valstybė.
c) Neatideliotinai sprendžiamos kūdikių, augančių rizikos grupės šeimose, maitinimo
ir priežiūros problemos.
9. Vaiko gerovės modeliai yra: (galimi keli atsakymai)
a) Socialdemokratinis valstybės modelis;
b) Korporatyvinis valstybės modelis;
c) Liberalusis valstybės modelis;
d) Tradicinis namų globos modelis;
e) Subsidiarumo modelis;
f) Tinka visi atsakymai.
10. Kuris iš šių punktų tinka socialdemokratiniam valstybės gerovės modeliui:
a) Vykdoma aktyvi šeimos politika, pagalba vaikams yra institualizuota.
b) Nepaisoma lyčių lygybės.
c) Yra užtikrinama tik minimali pajamų apsauga, taikoma visiems gyventojams.
11. Kuris iš šių punktų tinka korporatyviniam valstybės gerovės modeliui:
a) Socialinės atskirties ir skurdo išvengiama.
b) Socialinės išmokos ir pašalpos nėra universalios, teikiama pagalba – griežtai
tikslinė.
c) Pagrindiniu šeimos maitintoju laikomas vyras.
12. Kuris iš šių punktų tinka liberaliajam valstybės gerovės modeliui:
a) Valstybė įsikiša tuo atveju, kai privatūs veikėjai, šeimos nariai nebegali pasirūpinti
likusiais šeimos nariais.
b) Vaikams taikomos minimalios socialinės paslaugos.
c) Modelio susiformavimą lėmė stipri Bažnyčios padėtis bei silpna ekonomika.
 11

13. Kuris iš šių punktų tinka tradiciniam namų globos modeliui:

a) Vyrauja Pietų Europoje ir Airijoje.
b) Yra užtikrinama tik minimali pajamų apsauga, taikoma visiems gyventojams.
c) Nepaisoma lyčių lygybės.
14. Kuris iš šių punktų tinka subsidiarumo modeliui:
a) Vaikams taikomos minimalios socialinės paslaugos.
b) Religinės ir politinės organizacijos yra pagrindinės paslaugų teikėjos.
c) Modelio susiformavimą lėmė stipri Bažnyčios padėtis bei silpna ekonomika.
15. Lietuvos gerovės valstybės modelį sudaro:
a) Piniginė socialinė parama vaikams ir jų šeimoms, socialinės paslaugos, vaikų
teisių apsaugos sistema ir globos sistema.
b) Piniginė socialinė parama vaikams ir jų šeimoms, vaikų teisių apsaugos sistema,
socialinės paslaugos.
c) Piniginė socialinė parama vaikams ir jų šeimoms, socialinės paslaugos, globos
sistema.
16. Kuris teiginys yra neteisingas:
a) Lietuvoje yra susilpnėję motinos ir tėvo vaidmenys, todėl vaikai netenka tvirto
šeimos pavyzdžio.
b) Lietuvoje mažėja šeimų, kuriose abu tėvai dirba, todėl vaikų priežiūros
problema yra smarkiai sumažėjusi.
c) Lietuvoje pagalba yra teikiama įvairiomis piniginėmis išmokomis, orientuotomis į
mažas pajamas gaunančias šeimas.
17. Kuri iš šių savybių netinka pirminiam senėjimui:
a) Negrįžtamumas.
b) Vykstančių pokyčių žala sveikatai.
c) Lemia išorinės priežastys.
d) Baigiasi mirtimi.
18. Išskiriamos šios smurto rūšys:
a) Fizinis, psichologinis, emocinis, seksualinis, nesirūpinimas vaiku arba vaiko
apleistumas.
b) Fizinis, psichologinis ir emocinis.
c) Nesirūpinimas vaiku arba vaiko apleistumas, fizinis, psichologinis, seksualinis.
19. Žmogaus teisės klasifikuojamos į:
a) Pilietines teises.
b) Politines teises ir laisves.
 12

c) Socialines, ekonomines, kulturines teises.

d) Tinka visi atsakymai.
20. Kuris iš šių punktų tinka pilietinei teisei apibūdinti:
a) Rinkimų teisė, teisė inicijuoti referendumą, piliečių įstatymų iniciatyvos teisė,
peticijų teisė, teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą ir juos apskųsti.
b) Teisė į gyvybę, į asmens laisvės neliečiamumą, privataus gyvenimo
neliečiamumą, saviraiškos laisvė, teisė į informaciją.
c) Teisė į darbą, verslą, tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, teisė gauti teisingą
apmokėjimą už darbą, socialinę apsaugo nedarbo atveju, dirbančiojo teisė į poilsį,
kasmetines mokamas atostogas.
21. Kuris iš šių punktų tinka politinei teisei ir laisvei apibūdinti:
a) Rinkimų teisė, teisė inicijuoti referendumą, piliečių įstatymų iniciatyvos teisė,
peticijų teisė, teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą ir juos
apskųsti.
b) Teisė į darbą, verslą, tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, teisė gauti teisingą
apmokėjimą už darbą, socialinę apsaugo nedarbo atveju, dirbančiojo teisė į poilsį,
kasmetines mokamas atostogas.
c) Teisė į gyvybę, į asmens laisvės neliečiamumą, privataus gyvenimo neliečiamumą,
saviraiškos laisvė, teisė į informaciją.
22. Kuriais metais LR Seimas patvirtino vaiko gerovės valstybės politikos koncepciją?
a) 2005m.
b) 2003m.
c) 2002m.
23. Kuriais metais priimtas LR vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymas?
a) 2000m.
b) 2002m.
c) 2004m.
24. Kas turi teisę kreiptis į vaiko teisių apsaugos kontrolierių?
a) Pats vaikas.
b) Betkoks fizinis ar juridinis asmuo.
c) Kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, ir vaikas.
25. Kokie skundai yra nenagrinėjami, jeigu vaiko teisių apsaugos kontrolierius
nenusprendžia kitaip?
a) Anoniminiai, taip pat ir skundai, kuriuose skundžiami veiksmai padaryti seniau nei
prieš 2 metus nuo skundo pateikimo.
 13

b) Anoniminiai, taip pat ir skundai, kuriuose skundžiami veiksmai padaryti seniau nei
prieš 1 metus nuo skundo pateikimo.
c) Anoniminiai, taip pat ir skundai, kuriuose skundžiami veiksmai padaryti
seniau nei prieš 3 metus nuo skundo pateikimo.
26. Kas yra gerontologija?
a) Mokslas, tiriantis velyvosios brandos reiškinius ir priežastis.
b) Mokslas, nagrinėjantis senėjimo reiškinius ir priežastis.
c) Mokslas, tyrinėjantis vaiko brandą.
27. Senėjimas skiriamas į:
a) Pradinį ir galutinį;
b) Pirminį ir antrinį.
c) Pagrindini ir antrini.
28. Kelių metų vidutiniškai pradeda senti žmogus?
a) Nuo 32m.
b) Nuo 39m.
c) Nuo 43m.
29. Kuri iš šių sričių nėra tiriama gerontologijos?
a) Biologinė.
b) Klinikinė.
c) Psichogerontologija.
d) Socialinė.
e) Edukacinė.
f) Politinė.
g) Gerontologija tiria visas išvardytas sritis.
30. Kokios yra pagrindinės senėjimo teorijos?
a) Programinė ir klaidų teorija.
b) Jungčių ir klaidų katastrofos teorija.
c) Laisvųjų radikalų ir nusidevėjimo teorija.