Vilniaus universitetas

Filosofijos fakultetas
Psichologijos institutas

Greta Patricija Katauskaitė

Psichologijos studijų programa

Rašto darbas

Agresijos raida per gyvenimą

Darbo vadovė ar vadovas: Doc. dr. Tomas Lazdauskas

Vilnius
2022
Straipsnių sąrašas:

1. Beeson, C. M. L., Brittain, H., & Vaillancourt, T. (2020). The Temporal Precedence of Peer
Rejection, Rejection Sensitivity, Depression, and Aggression Across Adolescence. Child
Psychiatry & Human Development, 51(5), 781–791. https://doi.org/10.1007/s10578-020-
01008-2

2. Propper, C. B., McLaughlin, K., Goldblum, J., Camerota, M., Gueron-Sela, N., Mills-
Koonce, W. R., & Wagner, N. J. (2021). Parenting and maternal reported child sleep
problems in infancy predict school-age aggression and inattention. Sleep Health, 8(1).
https://doi.org/10.1016/j.sleh.2021.11.010

3. Vaillancourt, T., & Farrell, A. H. (2021). Mean kids become mean adults: Trajectories of
indirect aggression from age 10 to 22. Aggressive Behavior, 47(4), 394–404.
https://doi.org/10.1002/ab.21950

1. ĮVADAS

1.1 Agresijos konstruktas raidos psichologijoje

Žvelgiant į agresijos konstruktą per raidos psichologijos prizmę verta išskirti dvi agresijos rūšis –
fizinę ir netiesioginę. Fizinė agresija (pavyzdžiui, spardymasis, mušimasis) yra plačiai ištyrinėta dėl
akivaizdžių neigiamų pasekmių kitiems, yra žinoma nemažai apie veiksnius, kurie ją prognozuoja
bei jos raida per gyvenimą (Vaillancourt & Farrell, 2021). Netiesioginė agresija gali būti išreikšta
kaip piktų apkalbų skleidimas, atstūmimas iš bendraamžių grupės ar pašaipios kūno kalbos
naudojimas siekiant įžeisti (Vaillancourt & Farrell, 2021). Vaillancourt ir Farrell (2021) lygina
fizinės ir netiesioginės agresijos raidą ir išskiria tris skirtumus, kuriuos aptarsime toliau. Pirma,
fizinė agresija pasireiškia ankstyvoje vaikystėje, jos naudojimas išauga maždaug nuo 17 mėnesių iki
42 mėnesių, o pradėjus lankyti mokyklą mažėja. Vaikams sulaukus 3 metų, kai jie įgauna daugiau
kalbos ir socialinio pažinimo įgūdžių, fizinę agresiją pakeičia netiesioginė agresija, dažniausiai
išreiškiama tiesmukiškai ir grubiai. Įdomu yra tai, jog agresyvų elgesį vėlyvoje vaikystėje, taip pat
kitas elgesio bei emocines problemas, gali lemti miego problemos ankstyvoje vaikystėje (Propper et
al., 2021). Antras skirtumas, kurį išskiria šie autoriai, yra tai, jog su amžiumi fizinės agresijos
naudojimas mažėja, o netiesioginės agresijos didėja bent iki ankstyvos paauglystės. Beeson ir
kolegos (2020) sutinka, jog daugiausiai paaugliai naudoja netiesioginę agresiją ir pabrėžia, jog
suvokimas, kad esi atstumtas bendraamžių gali padidinti agresijos naudojimą. Bendraamžių
socializacijos modelis teigia, jog bendraamžių atstūmimas padidina agresijos naudojimą ateityje, o
socialinių procesų modelis tai aiškina priešingai – agresyvus elgesys lemia bendraamžių atstūmimą
(Beeson et al., 2020). Trečia, Vaillancourt ir Farrell (2021) išskiria skirtumus tarp lyčių. Fizinė
agresija berniukams anksčiau pasireiškia, išlieka visais tiriamaisiais raidos laikotarpiais, įskaitant
vėlyvąją suaugystę. Netiesioginė agresija labiau naudojama mergaičių ir šis skirtumas išryškėja nuo
ankstyvos iki vėlyvos vaikystės. Taigi, fizinė ir netiesioginė agresija skiriasi pradžios laikotarpiu,
vystymusi bei raida tarp lyčių.

1.2 Sampratos problemiškumas

Diskutuojant apie agresiją raidos psichologijoje kyla įvairių nesutarimų. Anksčiau minėti
bendraamžių socializacijos ir socialinių procesų modeliai yra priešingi vienas kitam. Dalis tyrimų
paremia teiginį, jog agresija lemia blogesnius santykius su bendraamžiais (ir atstūmimą), o kituose
tyrimuose pateikiama įrodymų, kad atstumti paaugliai agresyviau elgiasi, todėl, atsižvelgiant į šiuos
skirtingus rezultatus, sunku nuspėti sąsajų kryptingumą (Beeson et al., 2020). Taip pat, trūksta
tyrimų, kurie įrodytų ilgalaikes sąsajas tarp agresijos ir ankstyvos vaikystės miego problemų
(Propper et al., 2021). Be to, tyrimų apie netiesioginę agresiją yra mažiau nei apie fizinę ir, kadangi
daugumoje tyrimų tiriamas tik vaikystės etapas, todėl nėra aišku kaip netiesioginė agresija vystosi
pereinant iš paauglystės į suaugystę (Vaillancourt & Farrell, 2021).

1.3 Straipsnių atrankos procesas

Visų pirma, „Google mokslinčius“ duomenų bazėje įvesti paieškos žodžiai „developmental
psychology aggression across life span“ ir nustatytas tinklintas diapazonas nuo 2020 metų. Paieškos
rezultatas 17 300. Atrinktas 2021 metų Vaillancourt ir Farrell straipsnis „Pikti vaikai tampa piktais
suaugusiaisiais: Netiesioginės agresijos raida nuo 10 iki 22 metų amžiaus“ (angl. “Mean kids
become mean adults: Trajectories of indirect aggression from age 10 to 22”). Vėliau „Google
mokslinčius“ duomenų bazėje įvesti paieškos žodžiai „developmental longitudinal studies
aggression“ ir nustatytas tinklintas diapazonas nuo 2020 metų. Paieškos rezultatas 17 300. Atrinktas
2020 metų Beeson ir kolegų straipsnis „Bendraamžių atstūmimo, jautrumo atstūmimui, depresijos ir
agresijos atsiradimo pirmumas paauglystėje“ (angl. “The Temporal Precedence of Peer Rejection,
Rejection Sensitivity, Depression, and Aggression Across Adolescence ”). Vienos duomenų bazės
neužteko, todėl ieškota „ScienceDirect“ duomenų bazėje, paieškos žodžiai „aggression childhood
longitudinal“, nustatyti metai 2021, 2022. Gauti 933 paieškos rezultatai. Atrinktas 2021 metų
Propper ir kolegų straipsnis „Tėvų auklėjimas ir motinos nurodytos vaikų miego problemos
kūdikystėje prognozuoja agresiją ir neatidumą mokykliniame amžiuje“ (angl. “Parenting and
maternal reported child sleep problems in infancy predict school-age aggression and inattention”).
Atrinkti tie straipsniai, kurie apėmė platesnį amžiaus spektrą, buvo atliekami ilgesnį laiką ir buvo
siekta, kad skirtingi straipsniai apimtų skirtingus amžiaus tarpsnius. Atmesti tie tyrimai, kurie buvo
atlikti sąlyginai trumpą laiką ar apėmė siaurą amžiaus spektrą.

2. METODIKA IR REZULTATAI

2.1 „Bendraamžių atstūmimo, jautrumo atstūmimui, depresijos ir agresijos atsiradimo pirmumas

paauglystėje“

2020 metų Beeson ir kolegų tyrimo „Bendraamžių atstūmimo, jautrumo atstūmimui, depresijos ir
agresijos atsiradimo pirmumas paauglystėje“ dalyviai atrinkti iš ilgalaikio tęstinio McMaster
paauglių tyrimo. Tyrimo pradžioje 544 dalyviams buvo maždaug 14.96 metai, duomenys rinkti 4
metus nuo 9 iki 12 klasės. 55,7 procento dalyvių buvo mergaitės, dauguma tiriamųjų buvo baltieji,
viduriniosios klasės atstovai, kurių tėvai nurodė turintys aukštąjį išsilavinimą. Pagrindiniai
kintamieji buvo atstūmimas, depresija, jautrumas atstūmimui ir agresija. Suvokiamas bendraamžių
atstūmimas buvo matuojamas naudojant tarpasmeninių santykių subskalės elementus iš Vaikų
elgesio vertinimo sistemos (angl. Behavioural Assessment System for Children, BASC-2 SRP-A)
antrojo leidimo, pritaikyto paaugliams. Naudojant šio testo subskalę taip pat buvo vertinami ir
dalyvių depresijos simptomai. Jautrumas atstūmimui buvo matuojamas nuo 10 klasės naudojant
trumpą neigiamo vertinimo baimės skalę-II (angl. Brief Fear of Negative Evaluation Scale-II,
BFNE-II). Agresija buvo vertinama naudojant Agresyvaus elgesio skalę (angl. Aggressive
Behaviour Scale) pagal kurią vertinamas agresyvus elgesys kiekvienu laiko momentu. Visuose
testuose tiriamieji patys įsivertino teiginių teisingumą. Kiti kintamieji buvo lytis, rasė arba tautybė,
namų ūkio pajamos bei tėvų išsilavinimas. Siekiant nuspėti sąsajų tarp atstūmimo ir agresijos
kryptingumą bei atsiradimo pirmumą tyrėjai naudojo raidos kaskadinį modelį. Raidos kaskados
apibūdina įvairių lygmenų, sričių ir sistemų sąveiką laikui bėgant, kuri lemia viso gyvenimo raidos
kaupiamuosius rezultatus.

Atstūmimas siejamas su internalizacijos (pvz., depresija) ir eksternalizacijos (pvz., agresija)

sunkumais, patį atstūmimą įvardinant kaip šių problemų priežastį. Šis tyrimas įrodo, jog toks
kryptingumas nėra teisingas ir patvirtina, jog atstūmimas yra neigiamo internalizuojančio ir
eksternalizuojančio elgesio pasekmė. Atlikus statistinę duomenų analizę buvo gauta, jog 9 klasės
mokinių agresija buvo teigiamai susijusi su 10 klasėje patiriamu jautrumu atstūmimui, o 11 klasės
mokinių agresija lėmė 12 klasėje patiriamą bendraamžių atstūmimo jausmą. Šie tyrimo radiniai
remia socialinių procesų modelį, kuris teigia, jog individai, kurie yra agresyvūs, galiausiai pajaučia,
jog yra kitų atstumti.

2.2 „Tėvų auklėjimas ir motinos nurodytos vaikų miego problemos kūdikystėje prognozuoja
agresiją ir neatidumą mokykliniame amžiuje“

2021 metų Propper ir kolegų tyrime „Tėvų auklėjimas ir motinos nurodytos vaikų miego problemos
kūdikystėje prognozuoja agresiją ir neatidumą mokykliniame amžiuje“ dalyvavo 164 šeimos -
sveiki afroamerikiečių ir baltaodžių vaikai, jų motinos bei mokytojai. Pagrindiniai tyrimo kintamieji
buvo auklėjimo stilius (jautrus arba griežtas), miego, dėmesio ir agresijos problemos, taip pat
įtraukti tokie kintamieji kaip lytis, rasė, gestacinis amžius (skirtumas tarp numatomos gimdymo
datos ir faktinės gimimo datos) bei turimų pajamų ir poreikių santykis. Kūdikiai buvo įtraukti į
tyrimą 2002 ir 2003 m., kai jiems buvo 3 mėnesiai. 6 mėnesių atliktas pirmasis duomenų rinkimo
vizitas, kurio metu motinai ir vaikui duoti žaislai ir nurodyta 10 minučių žaisti su vaiku kaip
įprastai. Šio namų vizito metu stebėtas ir įvertintas tėvų elgesys bei surinkta demografinė
informacija, motinos įvertino vaiko miego problemas. Vėlesnių 18, 24, 30, 36 ir 60 mėnesių vizitų
metu vaikų miego problemos buvo vertinamos naudojant Vaikų elgesio kontrolinį sąrašą (angl.
Child Behavior Checklist, CBCL 1.5-5;32) ir 84 mėnesių laboratorinių vizitų metu (CBCL 4-18;33).
Vaikų agresyvų elgesį ir dėmesio problemas klasėje vertino vaikų mokytojai darželyje ir antroje
klasėje. Mokytojai pildė Vaikų elgesio kontrolinio sąrašo mokytojo ataskaitos formą (angl. Child
Behavior Checklist Teacher’s Report Form, CBCL-TRF; 32), kad įvertintų vaikų elgesį, emocinius
ir akademinius pasiekimus klasėje. Pasirinkti tyrimo metodai buvo bendri su kitomis psichologijos
šakomis (testavimas ir stebėjimas), pasirinkta duomenų analizės strategija (ilgalaikis tyrimas)
būdinga raidos psichologijai, nes gali paaiškinti asmenybės pokyčius laiko bėgyje.

Atlikus statistinę duomenų analizę nustatyta, jog miego problemos 60 ir 84 mėnesių teigiamai
koreliuoja su mokytojų įvertintomis dėmesio problemomis ir agresijos problemomis – tai reiškia,
jog dabartinė miego kokybė susijusi su agresija bei dėmesiu. Tačiau pats svarbiausias atradimas yra
tai, jog motinos šiurkštus elgesys kai vaikui 6 mėn. lėmė miego problemas 18 mėn. amžiaus, o
miego problemos 18 mėnesių buvo reikšmingas vėlesnio agresyvaus elgesio darželyje ir mokykloje
prognozuojamasis veiksnys. Autoriai šiuos atradimus interpretuoja per biopsichosocialinę prizmę ir
teigia, jog neigiamas socialinis poveikis vaiko miegui sutrikdo smegenų funkcionavimą, kuris
galiausiai lemia sutrikusias elgesio ir kognityvines funkcijas. Kita vertus, yra tikimybė, jog ryšiai
tarp kūdikių miego kokybės ir tėvų elgesio yra dvipusiai, tai yra kūdikių miego problemos gali lemti
neigiamą globėjų atsaką.

2.3 „Pikti vaikai tampa piktais suaugusiaisiais: Netiesioginės agresijos raida nuo 10 iki 22 metų
amžiaus“

2021 metų Vaillancourt ir Farrell tyrimo „Pikti vaikai tampa piktais suaugusiaisiais: Netiesioginės
agresijos raida nuo 10 iki 22 metų amžiaus“ dalyviai atrinkti iš ilgalaikio tęstinio McMaster
paauglių tyrimo. Tyrimo pradžioje 2008 metais 704 dalyviams buvo maždaug 10.91 metai,
duomenys rinkti 12 metų. Pagrindiniai kintamieji buvo fizinė ir netiesioginė agresija. Netiesioginė
agresija buvo matuojama 12 klausimų iš Agresyvaus elgesio skalės nuo 1 iki 8 karto (10-18 metų
vaikystėje), o nuo 9 iki 12 karto (19-22 metai suagystėje) matuojama su 35 klausimais iš
Netiesioginės agresijos skalės agresoriaus versijos (angl. Indirect Aggression Scale Aggressor
Version). Fizinė agresija buvo vertinama kasmet nuo 1 iki 8 karto, pasitelkiant 12 klausimų iš
Agresyvaus elgesio skalės. Kiti kintamieji buvo socioekonominis statusas, tėvų išsilavinimas, rasė
ar tautybė bei lytis. Pasirinkti tyrimo metodai buvo bendri su kitomis psichologijos šakomis
(testavimas), pasirinkta duomenų analizės strategija (ilgalaikis tyrimas) būdinga raidos
psichologijai, nes gali paaiškinti asmenybės pokyčius laiko bėgyje.

Atlikus statistinę analizę nustatytos keturios netiesioginės agresijos vaikystėje trajektorijos.

Didžiausia grupė (64,8 %) buvo sudaryta iš vienodo skaičiaus mergaičių ir berniukų retai
naudojančių netiesioginę agresiją ir su laiku jų netiesioginės agresijos naudojimas dar mažėjo. Antrą
didžiausią grupę (26,0 %) taip pat sudarė vienodas skaičius mergaičių ir berniukų, kurie vėlyvoje
vaikystėje kartais naudojo netiesioginę agresiją, tačiau iki vėlyvosios paauglystės jos naudojimas
sumažėjo. Trečioji grupė 10 metų amžiaus nesiskyrė nuo retai naudojančių agresiją grupės, bet šioje
grupėje agresijos naudojimas augo bėgant metams. Be to, šios grupės asmenys turėjo 13,85 (t. y. 14)
kartų didesnę tikimybę, kad jų netiesioginės agresijos trajektorija suaugus bus pakankamai stabili.
Ketvirtoji ir mažiausia grupė (4.1%), kurioje dominuoja merginos, nuolat naudojo netiesioginę
agresiją nuo 10 iki 18 metų amžiaus ir laikui bėgant ją naudojo vis dažniau. Šios grupės nariai
turėjo 8,65 (t. y. 9) karto didesnę tikimybę, kad suaugę laikysis vidutiniškai stabilios netiesioginės
agresijos trajektorijos, palyginti su bendraamžiais, kurių netiesioginė agresija buvo labai maža ir
mažėjo. Šie rezultatai rodo stiprų netiesioginės agresijos tęstinumą laikui bėgant.

3. APIBENDRINIMAS

Raidos psichologijoje agresijos konstruktas yra ganėtinai plačiai ištyrinėtas, tačiau naujausi
longitudiniai tyrimai padeda gauti naujų įžvalgų. Agresijos raidoje svarbus veiksnys yra miegas, nes
prasta miego kokybė yra susijusi su agresyviu elgesiu. Įdomu yra tai, jog miego kokybei įtakos turi
tai ar vaikas griežtai, ar švelniai buvo auklėjamas kūdikystėje – griežtai auklėti kūdikiai vėliau
prasčiau miegojo ir dėl to ankstyvoje vaikystėje naudojo daugiau agresijos (Propper et al., 2021).
Vaikui bręstant fizinės agresijos naudojimas pereina į netiesioginę agresiją – būtent vėlyvoje
vaikystėje dažnai naudota netiesioginė agresija 9 kartus padidina tikimybę, jog suaugę vaikai ir
toliau ją naudos (Vaillancourt & Farrell, 2021). Agresijos naudojimas paauglystėje turi neigiamų
pasekmių santykiams – agresyvūs paaugliai jaučiasi atstumti bendraamžių (Beeson et al., 2020). Šie
tyrimai turi ir savų ribotumų. Beeson ir kolegų 2020 metų tyrime naudotas kaskadinis modeliavimas
negali nustatyti priežastinių ryšių. Taip pat, tiriamųjų skaičius buvo per mažas, kad ištirti skirtingas
agresijos rūšis ir lyčių skirtumus. 2021 metų Propper ir kolegų tyrime galutinis tiriamųjų skaičius
buvo nedidelis, mamos elgesys stebėtas tik viename kontekste – todėl tėvų auklėjimo stilius galėjo
būti nustatytas neteisingai, be to, į tyrimą neįtraukti tėvai bei kiti globėjai. 2021 metų Vaillancourt ir
Farrell tyrime nebuvo tirta kokiame tarpasmeniniame kontekste naudota netiesioginė agresija bei
nebuvo analizuotos netiesioginės agresijos priežastys bei rezultatai.

Agresijos naudojimas turi neigiamų psichologinių bei fizinių pasekmių tiek aukoms, tiek patiems
agresoriams, todėl svarbu pritaikyti naujausias mokslines žinias užkirsti kelią agresijai. Kadangi
miegas ir agresija susiję, svarbu nuo mažų dienų laikytis tam tikros miego rutinos bei miego
higienos. Tėvai turi stengtis užtikrinti geras miego sąlygas (pavyzdžiui, mažai šviesos, tinkama
temperatūra, tyla) bei būti jautrūs ir atliepti vaiko poreikius. Antra, svarbu žinoti agresijos
vystymosi eigą, nes tik taip galima laiku įsikišti. 10 metų vaikas, pastoviai naudojantis netiesioginę
agresiją turi būti stabdomas, drausminamas, nes yra didelė tikimybė, jog nesudrausmintas jis
agresiją naudos ir suaugus. Svarbu stabdyti agresiją, nes agresyvūs vaikai taps agresyviais
paaugliais, kurie dėl tokio elgesio gali jaustis atstumti bendraamžių, o bendraamžių pritarimas
tokiame laikotarpyje labai svarbus.