MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO

EDUKOLOGIJOS IR SOCIALINIO DARBO INSTITUTO

SOCIALINIO DARBO IR TEISĖS PAGRINDŲ IŠTĘSTINIŲ

STUDIJŲ
2 KURSO STUDENTO
PAULIAUS KRAKAUSKO

Atvejo analizė
Rašto darbas

Dėstytoja: Doc. dr. Justinas Sadauskas

Vilnius, 2019
Atvejo analizė pateikiama taikant M. G. Velasquez septynių etapų etinių sprendimų
priėmimo modelį, kurio schematika pavaizduota lentelėje Nr. 1.

ETAPAS VEIKSMAS
1. Nustatyti svarbiausius įvykusius faktus.
2. Nustatyti ir išskirti iškilusias etines problemas.
3. Įvardinti esančias alternatyvas.
4. Nustatyti pagrindinius suinteresuotus asmenis, organizacijas.
5. Taikant etines teorijas, įvertinti pasirinktų alternatyvų moralumą.
6. Įveikti praktinius apribojimus.
7. Įrodyti veiksmus ir sprendimus, reikalingus padaryti esamoje situacijoje.

1 lentelė
Septynių etapų sprendimų priėmimo tvarka.

1. Atvejis (svarbiausi įvykę faktai pabraukti):

Lukas (vardas pakeistas dėl konfidencialumo) buvo vienas geriausių ir stropiausių mokinių
mokykloje, nepraleisdavo nei vienos pamokos, nebent, jei rimtai susirgdavo, pažymių
vidurkis klasėje buvo aukščiausias. Vaikinas nuolat dalyvaudavo olimpiadose, buvo aktyvus
mokyklos būrelių narys. Mamai Lukas buvo pasididžiavimas, kuriuo ji nuolat džiaugėsi, tėvo
Lukas neturi, paliko juos Lukas dar net negimus.
Tačiau nuo šių metų kažkas pasikeitė, Lukas klasės auklėtoja kreipėsi į mokyklos soc.
pedagogą, nes Lukas mokykloje nuo rugsėjo 1 dienos, buvo pasirodęs tik keturis kartus, ir
visus keturis kartus neatrodė gerai – neturėjo mokymosi priemonių, grubiai kalbėjo su
mokytojomis, nesulaukęs pamokų pabaigos – pasišalindavo, jei grįždavo atgal į pamokas –
nesiorientuodavo, atrodydavo apsvaigęs. Klasės auklėtoja keletą kartų Luką pastebėjo su
mokyklos kompanija, kurios vaikinai yra gerai pažįstami, nes jiems nuolat vyksta Vaiko gero
komisija, ne kartą spręstas klausimas dėl pašalinimo iš mokyklos. Susisiekus su Luko mama,
ši nebuvo nusiteikusi pokalbiui, neatrodė pernelyg susidomėjusi sūnumi, tik atrėžė, kad per
vasarą pasikeitė Luko draugai, jis pradėjo negrįžinėti namo, vartoti narkotikus, alkoholį.
Mama teigė nežinanti, ką daryti, buvo kreipusis į Vaiko teisių apsaugos tarnybą prašydama
pagalbos, tačiau jos nesulaukė. Vėliau sūnus buvo iš jos paimtas, dvi savaites gyveno
Vilniaus miesto krizių centre, iš kur nuolat pabėgdavo arba grįždavo apsvaigęs, kelis kartus
buvo hospitalizuotas VšĮ Antakalnio klinikinėje ligoninėje. Moteris teigia, kad Luko
maištavimas prasidėjo nuo tada, kai susidėjo su Naujininkų mikrorajono „chuliganais“.
2. Etinės problemos:
 Lauryno priklausomybė nuo narkotinių medžiagų, alkoholio.
 Mokyklos nelankymas.
 Prarastas ryšys su motina.

3. Alternatyvos/problemos sprendimo uždaviniai:

 Padėti „išlipti“ iš priklausomybės narkotikams / alkoholiui;
 užtikrinti mokyklos lankymą;
 atkurti santykius su motina;
 Įtraukti Luką į užimtumo programą.

4. Suinteresuoti asmenys/organizacijos:
 Šeimos socialinis darbuotojas/atvejo vadybininkas;
 Vaiko teisių apsaugos specialistai;
 Psichologas;
 Klasės auklėtoja;
 Luko motina;
 SOS vaikų kaimo šeimų stiprinimo centras;
 Pats Lukas;
 Jono Valančiūno vaikų dienos centras „Išvien“;
 Respublikinis priklausomybės ligų centras;
 AA (anoniminių alkoholikų grupė), NA (narkomanai anonimai).

5. Taikant etines teorijas, įvertinti pasirinktų alternatyvų moralumą:

Taikant deontologinę filosofijos teoriją, kuri savo išeitie tašku laiko pareigos problemą kaip
svarbiausią žmogaus gyvenimo faktą. Pareiga siejama su teise, įstatymu, kurio privalu
laikytis. Mano nuomone, Luko atvejyje, moralumas turėtų pasireikšti per laisvą jo paties
apsisprendimą, suvokus galimus savo elgesio padarinius, kaip teigia deontologinės filosofijos
teorijos atstovas I. Kantas – moralinę vertę įgyja tik tas veiksmas, kuris atliekamas
savarankiškai, apsiprendus paklusti proto diktatui.

7. Praktiniai apribojimai:

Lukas gali nesutikti gydytis RPLC, lankyti psichologo konsultacijų, AA/NA grupių. Be vaiko
sutikimo negalima jo priversti ten lankytis. Nepilnametis pats turi nuspręsti, kad jam
reikalinga gydymas, ir kitų specialistų pagalba. Tačiau kliūtys nėra neįveikiamos,
specialistams reikės pasirinkti tinkamą motyvavimo sistemą, kuri paskatintų Luko norą
pokyčiams.

8. Veiksmai ir sprendimai:

Alternatyva – vaiko mokyklos lankymo užtikrinimas. Pirmiausiai kalbėtis su pačiu

nepilnamečiu, išklausyti jo poziciją dėl mokyklos lankymo, gal jis norėtų pakeisti mokyklą,
gal turi problemų dabartinėje, kurių niekam nepasakoja (pvz.: susiduria su patyčiomis, gal
toje mokykloje jam per sunku, gal reikalinga palengvinta programa). Svarbu išsiaiškinti vaiko
poziciją mokyklos klausimu. Taip pat galima kalbėtis su mokyklos administracija, gal kuriam
laikui numatyti namų mokymąsi, kol Luko situacija stabilizuosis. Labai svarbu pačiam Lukui
tinkamai ištransliuoti mokykos nelankymo padarinius, kas nelankant mokyklos laukia
ateityje, kad tyčinis mokyklos nelankymas gali lemti vaiko minimalių, vėliau vidutinių
priežiūros priemonių taikymą.

Kaip ir minėjau anksčiau, neatmetama galimybė, kad Lukas nesutiks gydytis RPLC,
nesilankys psichologo konsultacijose. Numatant keletą žingsnių į priekį, esant tokiai situacijai
turėtų įvykti TBK (tarpinstitucinio bendradarbiavimo komisija) dėl vaiko minimalių
priežiūros priemonių taikymo, kas vėliau gali pereiti į vidutines priežiūros priemones, ir dar
vėliau į vaiko patalpinimą Socializacijos centruose.