VILNIAUS UNIVERSITETAS

ŠIAULIŲ AKADEMIJA

SPECIALIOSIOS PEDAGOGIKOS SPECIALIZACIJOS MODULIS

IRMINA ADOMAITYTĖ

ATVEJO ANALIZĖ

Darbo vadovas:
Doc.dr. Asta Vaitkevičienė

Šiauliai. 2022
 TURINYS

ĮVADAS

1. LITERATŪROS ANALIZĖ

2. ATVEJO ANALIZĖ

2.1. Vaiko charakteristika

2.2. Vaiko ugdymo ypatumai

Sensorinio profilio klausimynas..............................................................................................................12

IŠVADOS

LITERATŪRA

2
 ĮVADAS

Kiekvienas vaikas unikalus ir savitas. Kiekvienas yra savo artimųjų mylimas ir laukiamas
namuose. Tačiau vis daugiau vaikų susiduria su įvairiais sveikatos sutrikimais. Prasidėjus sutrikimams,
kiekvienas šių vaikų net ir menkiausias pasiekimas suteikia artimiesiems daug džiaugsmo ir vilties.
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį, autizmo spektro sutrikimų
turinčių asmenų skaičius daugumoje šalių išaugo iki 10 kartų. Elgesio ir emocijų sutrikimų turinčių
mokinių dalis taip pat didėja nuo 0,98 proc. 2015-2016 m. m. iki 1,28 proc. 2018-2019 m. m. Autizmo
spektro, elgesio ir emocijų sutrikimai neretai yra kompleksinio sutrikimo dalis. Kiek Lietuvoje iš viso
yra mokinių, turinčių autizmo spektro sutrikimą tikslių duomenų nėra. Specialiųjų pedagogų trūkumas
uždaro vaikus ir jų tėvus namuose gyvenant nežinioje ir nesulaukiant pagalbos.

Darbo tikslas: remiantis moksline literatūra ir dokumentais atlikti atvejo analizę.

Darbo uždaviniai:

1. Apibūdinti sutrikimus susijusius su atvejo analize.

2. Atlikti atvejo analizę.
3. Pateikti išvadas.

Darbe naudojamos sąvokos:

Kompleksine negalia - gretutinės negalios.

Autizmas - įvairiai pasireiškiantis klinikinis sindromas.
Vidutinis intelekto sutrikimas, tai pažintinės veiklos, kalbinių, motorinių gebėjimų pažeidimais,
taip pat adaptyvaus elgesio sutrikimas.

3
 1. LITERATŪROS ANALIZĖ

Visame pasaulyje yra daug žmonių su įvairiausiom negaliom. Remiantis Lietuvos Respublikos
socialinės apsaugos ir darbo ministerijos statistine ataskaita, vaikų su negalia tik daugėja (žr. 1 pav.).

1 pav. Vaikų su negalia Lietuvoje augimas

1 paveiksle galima pastebėti, kad nežymiai, tačiau vaikų su negalia skaičius kasmet periodiškai
didėja. Vaikų neįgalumo lygis pateiktas 2 paveiksle.

2 pav. Vaikų neįgalumo lygio kitimas

4
 2 paveiksle galima pastebėti, kad didėja sunkaus neįgalumo lygio atvejai, taip pat yra ir su
vidutinio neįgalumo lygiu, tačiau lengvas neįgalumas mažėja. Pagrindinės negalios priežastys yra
psichikos ir elgesio sutrikimai, įgimtos ydos, deformacijos, chromosomų sukeltos problemos ir nervų
ligos.
Remiantis Lietuvos respublikos įsakymu Nr. V-1265/V-685/A1-317 „Dėl mokinių, turinčių
specialiųjų ugdymosi poreikių, grupių nustatymo ir jų specialiųjų ugdymosi poreikių skirstymo į lygius
tvarkos aprašo patvirtinimo“, kompleksine negalia laikoma „<...> gretutinės negalios (komorbidinės)
arba įvairūs negalių deriniai iš nurodytų negalių grupių“. Vidutinis intelekto sutrikimas yra viena iš
kompleksinės negalios. Intelekto sutrikimas, tai pažintinės veiklos, kalbinių, motorinių gebėjimų
pažeidimais, taip pat adaptyvaus elgesio sutrikimas. Asmenims būdingas adaptyvaus elgesio
sutrikimas bent keliose iš nurodytų sričių: komunikacijoje, savitvarkoje, buities, socialiniuose,
sveikatos ir saugumo įgūdžiuose, laisvalaikio leidime, savireguliacijoje ir veiklos organizavime,
akademinių žinių taikymo kasdieniame gyvenime. Nežymus intelekto sutrikimas, kai IQ intervalas 50-
69. Vidutinis intelekto sutrikimas, kai IQ intervalas 35 - 49. Žymus intelekto sutrikimas, kai IQ
intervalas 20 – 34. Labai žymus intelekto sutrikimas, kai IQ mažiau už 20.
Remiantis Bartkuvienės, Šatienės, Vadakojienės rekomendacijomis mokinių ugdymosi
pasiekimai vertinami ideografiniu principu: įvertinamas mokinio raidos pokytis, išsiugdytų gebėjimų
lygis, tačiau mokinio pažanga nelyginama su kitų tos pačios ugdymosi pakopos mokinių gebėjimų
plėtra. Fiksuojama pažanga, kai įgyjamos žinios ir gebėjimai, numatyti individualizuotoje programoje,
kai mokinys tampa savarankiškesnis, labiau savimi pasitikintis, gebantis dalyvauti bendruomenės
gyvenime.
Autizmas, tai vienas sunkiausių raidos sutrikimų, paveikiantis maždaug vieną vaiką iš 1000.
Kitų autorių teigimu, 4-6 vaikus iš 10000. Anksčiau buvo manoma, kad autizmas sunkus emocinis
sutrikimas arba įgimta šizofrenija. Anksčiau autizmas buvo laikomas retu sutrikimu, bet pastaruoju
metu žinoma, kad jis pasitaiko dažniau negu diabetas, vėžys, spina bifida (vaisiaus stuburo vystymosi
defektai) ar Dauno sindromas (Filipek, 2000). Pagrindiniai autizmo požymiai:
 sutrikęs socialinis bendravimas;
 kalbos raidos ir komunikacijos problemos;
 netipiškas, keistas elgesys;
 vaizduotės bei laiko suvokimo problemos.
Autizmas - įvairiai pasireiškiantis klinikinis sindromas. Šiuo metu autizmas laikomas
nespecifiniu sutrikimu, kurį sukelia įvairūs kenksmingi organiniai, biologiniai ir genetiniai veiksniai.
Pagrindiniai autizmo požymius sukeliantys mechanizmai - smegenų struktūros disfunkcija ir
biocheminių procesų sutrikimas smegenyse. Nors visi autistai skirtingi, bet juos sieja panašumai, tai

5
nesiklausymas, naujų daiktų nemėgimas, nesugebėjimas džiaugtis pagyrimais, gebėjimas daug
įsiminti, žavėjimasis pakartotine veikla.
Pagal Tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos problemų klasifikatorių (TLK 10) vaikystės
autizmas žymimas F84.0. Šiam sutrikimui būdingi tipiški įvairiapusio raidos sutrikimo požymiai
(socialinio bendravimo sunkumai, sutrikusi kalba, stereotipinis elgesys). Sutrikimas išryškėja iki 3
metų amžiaus. Gali būti ankstyvasis (simptomai stebimi nuo pat gimimo) ir vėlyvasis (sutrikimo
požymiai išryškėja nuo 1,5 metų iki 3 metų amžiaus). Dažnai pastebima simptomų pasireiškimo
svyravimų. Simptomai dažniausiai sunkėja amžiaus tarpsnyje nuo 2 iki 5 metų. Paskui ateina
simptomų lengvėjimo periodas. Paauglystėje simptomai vėl sunkėja. Jai pasibaigus, jie stabilizuojasi ir
išlieka visam gyvenimui.
Apibendrinant skyrių, galima pastebėti, kad vidutinis intelekto sutrikimas, kompleksinė negalia,
autizmas reikalauja visapusiško ugdymo. Su tokiais vaikais turi dirbti ne tik pedagogas, bet ir
specialistai padedantys lavinti smulkiąją ir stambiąją motoriką, kalbą, suvokimą.

6
 2. ATVEJO ANALIZĖ

2.1. Vaiko charakteristika

Mergaitė vardu Agnė. Mokosi 1 klasėje, mokykloje X. Gyvena pilnoje šeimoje, turi vieną brolį.
Rugsėjo mėn. atvykusi į pirmą klasę, visą mėnesį nesugebėjo išsėdėti suole. Jei sėdėdavo, tai
sąsiuvinyje piešdavo rutuliukus, tačiau lengvai adaptavosi mokykloje, bet su kitais vaikais
nebendrauja. Pagal Vilniaus PPT vertinimo išvadą, SUP lygį (jei yra): kompleksinė negalia: negalia
dėl vidutinio intelekto sutrikimo, negalia dėl įvairiapusio raidos sutrikimo (vaikystės autizmas).
Dideli specialieji ugdymosi poreikiai.
Pagalbos teikėjų susitikimų periodiškumas pagalbos rezultatams aptarti: (kartą per pusmetį,
ar esant poreikiui).
Pagalbos mokiniui teikimo grafikas:
Eilės Nr. Švietimo pagalbos specialistas Periodiškumas (kiek kartų per savaitę)
1. Logopedas 2 kartai/sav.
2. Psichologas 1 kartas/sav.
3. Socialinis pedagogas Esant poreikiui; 1 kartą/sav.
4. Mokytojo padėjėjas  
5. Visuomenės sveikatos specialistas  
6. Grupės auklėtojas  
7. Kita  

Rekomenduojama naudoti aiškią ir vaizdžiai pateikiamą struktūrą, net ir už nedidelius

pasiekimus ir pastangas teikiant teigiamus skatinimus: dažnesnėmis pertraukėlėmis, mergaitei
patinkančiomis veiklomis, pagyrimais ir pan. Leisti turėti pastovią darbo vietą klasėje, vengti staigių
didelių pokyčių mokymosi aplinkoje. Parinkti užduotis, atitinkančias mergaitės gebėjimus. Nuolat
formuoti nuoseklią mokomų veiksmų eigą. Susieti naujai pateikiamą informaciją su ankstesne,
orientuotis į praktinę veiklą. Ugdyti savarankiškumą, lavinant savitarnos bei savitvarkos įgūdžius.
Psichologinis vertinimas: 1. Vertinimo instrumentai, - pokalbis su Agnės mama; klinikinis
vaiko stebėjimas pokalbio ir žaidimo metu; pateiktų dokumentų analizė. 2. Galios: geba orientuotis
grupės aplinkoje. Supranta paprastus buitinius nurodymus. Poreikius reiškia gestais. Geba pati
apsitarnauti. Mėgsta dėliones ir bokštų statymus. Domisi maisto gaminimu. Teigiamai reaguoja į
pagyrimus. 3. Sunkumai: maži pažintiniai gebėjimai, kalbos, motorikos, socialiniai ir savarankiškumo

7
įgūdžiai. Susierzinusi žnaibo save. 4. Psichologinio vertinimo išvada: Agnė vertinimui atvyko lydima
mamos ir vyresniojo brolio. Mergaitė energingai ėjo į kabinetą, ramiai atsiskyrė nuo mamos. Tyrinėjo
daiktus, žaislus – jai ypatingai patiko daktaro rinkinys ir medinės pjaustomos daržovės. Agnė leido
įvairius garsus, panašius į verkimą bei niūniavimą. Angliškai skaičiavo iki dešimties. Kartais
pažiūrėdavo į akis, paduodavo kokį nors žaisliuką, dažnai sakydavo „ššš“. Sėdėdama mergaitė lingavo.
Pasak mamos, Agnei patinka piešti akvarele, žaisti su kamuoliai ir balionais. Agnė vertinimui
standartizuotomis metodikomis yra neprieinama, nes visos pateikiamos užduotys mergaitei yra per
sudėtingos. Ugdymo procese reikalinga nuolatinė suaugusiojo pagalba.
Logopedinis vertinimas. 1. Galios: kalbinama trumpai suklūsta, į vardą dažniausiai sureaguoja
tik fragmentiškai (kalbinama mamos kartais šypsosi). Labiau susidomi artimo žmogaus (mamos)
kalbinimu bei garsine stimuliacija. Spontaniškai išsižioja, niurna, reaguoja į skirtingas balso
intonacijas (remiantis mamos pateiktais duomenimis). Mėgsta pasikartojančią veiklą, tada pasigirsta
pavieniai garsai, chaotiški junginiai, angliškų žodžių niūniavimas. Stengiasi parodyti tik kai kurias
veido/kūno dalis (pavyksta parodyti tik nosį). Spontaniškai taria anglų kalbos žodžius (skaičius,
atsisveikinimo žodelį). Supranta kai kurias žodines instrukcijas. Stengiasi „savaip“ imituoti veiksmus.
Kartoja plojimą, reaguoja į draudimus, skatinimus (labiau namų aplinkoje). Teigiamas emocijas lydi
lydimieji rankų judesiai. Žaidžia siužetinį kojos žaidimą (tikslingai naudoja priemones, laukia
žaidžiančiojo reakcijos). Sunkumai: artikuliacinio aparato motorika nepakankamai išlavėjusi.
Kalbinimus be vizualinių daiktų tiesiog ignoruoja. Verbalinių užduočių atlikti nepavyksta., laukia
pagalbos ar atlikimo kartu su suaugusiuoju/specialistu. Paveikslėliai nedomina. Prasmingos kalbos
nėra. Kalbos gramatinės sandaros pradmenų nėra. Kalbinis ir verbalinis supratingumas
nepakankamai/nepastebimi. Būtina nuolatinė tikslinė suaugusiojo pagalba. Tikslinga naudoti
alternatyviąją komunikaciją. Motyvacija ir paskatinimai (tikėtina) turi įtakos stebint Agnės kalbinę-
darbinę veiklą. Išvada: sutriksi kalbos raida dėl įvairiapusio raidos ir intelekto sutrikimų.
Pedagoginis vertinimas. 1. Mokymosi pasiekimai: būdama kartu su mama kabinete, jaučiasi
rami. Reaguoja į savo vardą. Domisi žaislais, patinka dėlionės, knygelės. Supranta ir vykdo buitinius
prašymus. Priima veiklos struktūravimą, pagal savo galimybes atlieka pasiūlytas užduotis. Norus
išreiškia, nuvesdama suaugusįjį link norimo daikto, parodydama ranka, pastato bokštą iš 9 kaladėlių/
sudeda geometrines figūras į išpjovas lentoje, karpytą paveikslėlį į visumą. Lygina-prašoma paduoda
tokį patį paveikslėlį – labai stebėjo tyrėjo veidą ir jo išraišką pagal tai paduodavo paveikslėlį.
Džiaugiasi, kai pavyksta atlikti teisingai, tada sako angliškai „taip“. Geba piešdama kopijuoti
horizontalias, vertikalias linijas, apskritimą, kryžiuką. Susiformavę tualeto įgūdžiai, savarankiškai
valgo, reikalinga nežymi pagalba rengiantis (užsekti sagas ir užtrauktuką). 2. Mokymosi sunkumai:
atsilieka kalbos raida. Daug čiauška „savo“ kalba. Tikslingų garsų, žodžių nemėgdžioja. Ribotas
kalbos supratimas. Nesupranta klausimų, instrukcijų, sudėtingesnės informacijos. Menkai domisi

8
paveikslėliais. Neparodo paveikslėliuose įvardintų artimos aplinkos daiktų, gyvūnų. Neišlavėję
pažintiniai gebėjimai, nesusiformavęs erdvės, laiko, skaičiaus, kiekio, dydžio ir kitų sąvokų
suvokimas. Trumpalaikis, blaškus dėmesys. Išvada: mokinės pasiekimai žemesni nei ugdymo metų
tarpsniui būdingi pasiekimai.
Šiuo metu geba laikyti pieštuką, kreidą (žr. 1 pav.), apvedžioti raides (žr. 2 ir 3 pav.).

1 pav. Rašymas su kreida ant lentos

1 paveiksle matoma, kad mergaitė geba rašyti, piešti ženklus ant lentos, galima pastebėti
apverstą A raidę.

2 pav. Raidžių rašymas 3 pav. Parašytos raidės

2 ir 3 paveiksluose galima atkreipti dėmesį į mėlynos spalvos pieštuką, tvarkingai rašomas

raides.
Mėgstamiausia mėlyna spalva, mokantis stengiuosi duoti mėlynos spalvos pieštuką, tokį pieštuką
galima pastebėti paveiksluose bei jos darbeliuose (žr. 4 pav.).

9
 4 pav. Spalvotas lietsargis

4 paveiksle galima pastebėti išlaikytas proporcijas, beveik tikslų detalių klijavimą lygiuojant su
lenktomis lietsargio linijomis.
Pertraukėlių metu skiriu spalvinimo užduotis, spalvų dėliones (žr. 5 ir 6 pav.). Prieš pateikdama
užduotį, garsiai ištariu „Pertrauka“.

5 pav. Spalvinimas 6 pav. Spalvų dėlionė

5 ir 6 paveiksluose galima pastebėti trumpų pertraukų metu daromų užduočių įvairovę. Kurių
metu vystomi kiti sensomotoriniai gebėjimai.

2.2. Vaiko ugdymo ypatumai

Nekintama aplinka vaikams autistams yra labai svarbi. Visi užsiėmimai turi būti struktūruoti,
turėti griežtą tvarką. Pagrindinis struktūruoto autistų mokymo ypatumas - suprantamai, vaizdžiai ir
aiškiai pateikta jį supančios aplinkos ir numatomos veiklos struktūra. Ir namuose, ir ugdymo įstaigose
reikėtų taikyti vaikui suprantamą individualią veiklos schemą, padedančią jam nuolat žinoti, ką jis
darys, kur dirbs, kiek laiko tam skirs ir kas bus po to. Ši schema turi aiškiai apibrėžti veiklos pabaigą ir

10
iš anksto įvardyti tolesnį užsiėmimą. Fiziniai ir muzikiniai užsiėmimai taip pat nepaprastai svarbūs
autistams, kadangi tai ramina, padeda susikaupti, suteikia naujos judesių patirties. Šie užsiėmimai turi
vykti nuolat, t.y. kiekvieną dieną, geriausiai tuo pačiu laiku. Užsiėmimams reikia suteikti tam tikrą
tvarką, kurios pageidautina laikytis. Aktyvus judėjimas sumažina vaikų autistų savistimuliaciją,
suteikia naujos jutiminės patirties, gerina sensorinės integracijos procesus.
Nesugebėjimas kalbėti vaikams autistams kelia didelį nusivylimą. Dažniausiai savo norus ir
troškimus jie gali išreikšti vieninteliu būdu - pradėti rėkti, kristi ant grindų, spardytis ar pan. Pastabus
specialistas ar tėvai gali atskirti, kada vaikas klykia, norėdamas ką nors pasakyti, o kada - siekdamas
išvengti nemalonios veiklos. Net jei vaikas rėkia ir spjaudosi užsiėmimo metu, reikia tvarkingai dirbti
toliau bei stengtis nekreipti į tai dėmesio. Vaiko elgesys blogės, jei leisime jam neatlikti užduoties. Net
jei vaikas užsiėmimo metu mušasi, pasistenkti jį sustabdyti ir tęsti užsiėmimą.
Ritmo užsiėmimai yra labai svarbūs. Daugelis vaikų autistų turi ritmo suvokimo problemų. Kai
kurių autistų ritmo problemos yra susijusios ne su kalbėjimo sutrikimais, o su sensoriniais sunkumais.
Ergoterapeutai yra pastebėję, kad kartais nekalbantys vaikai ištaria garsų ar žodžių, jei yra supami, nes
svyruojamieji judesiai stimuliuoja vestibiulinę sistemą. Bet niekada nereikia supti vaiko per prievartą.
Prievartinė vestibiulinė stimuliacija yra ne tik nemaloni, bet net gali būti pavojinga. Supimas turi būti
malonus žaidimas. Jeigu tai tampa nemalonu, reikia nedelsiant liautis. Suteikdami naujos jutiminės
patirties, ją didindami ar mažindami, galime padėti vaikams autistams teisingai priimti ir suvokti iš
aplinkos gaunamą informaciją. Vieni pratimai sumažina padidėjusį autistų judrumą (hyperaktyvumą),
kiti atvirkščiai - aktyvina vaiką. Ramaus elgesio galima pasiekti kasdieniniais fiziniais ir muzikiniais
užsiėmimais.
Masažas ir vestibiulinė stimuliacija dažnai taip pat ramina, tačiau atliekama per prievartą gali
sukelti dar didesnį vaiko uždarumą arba nepageidaujamas elgesio reakcijas. Stebint vaiko atsakus,
galima suprasti, ar jam patinka atliekama veikla ir kada geriausia būtų ją nutraukti. Kiekvienas
sensorinės stimuliacijos būdas turi būti įvedamas palaipsniui. Taip pat palaipsniui tai turėtų būti ir
stiprinama. Trinant vaiko odą įvairiomis medžiagomis galima padidinti jo toleranciją lietimui. Paprasti
pratimai (voliojimas ant klijuotės, plaušinio ir kt.) labai ramina. Iš pradžių vaikas gali sunkiai
prisitaikyti ir stengtis nustumti nuo savęs visas jūsų naudojamas priemones, bet palaipsniui jis prie to
įpras ir net pamėgs šią sensorinę stimuliaciją. Raminantys sensoriniai pratimai betarpiškai parengia
vaiką tolesniems mokymo užsiėmimams. Kai šie užsiėmimai paverčiami įdomiu žaidimu, vaikas
dažnai jau pats nori tokios nusiraminimą teikiančios stimuliacijos. Kad viskas vyktų kuo sklandžiau
būtina parengti nuolatinę darbo vietą. Darbo vietos pavyzdys 2.1 pav.

11
 2.1 pav. Parengta darbo vieta (Mikulėnaitė, Ulevičiūtė, 2004)

2.1 paveiksle pateiktas pavyzdys kaip būtų galima parengti darbo vietą. Turinčiam autizmo
sutrikimą, reikia taip parengti darbo vietą, kad vaikas nebūtų blaškomas pašalinių daiktų, garsų, būtų
išlaikoma pastovi darbo, poilsio, namų darbų ruošimo vieta. Vienas svarbiausių dalykų, kurį reikia
turėti galvoje mokant vaiką autistą bendrauti, yra tai, kad jis visada turi matyti ir suvokti: ką jam reikės
daryti; kurioje vietoje jam reikės dirbti, žaisti ir pan.; kokias užduotis jis turės atlikti; kiek laiko bus
skiriama kiekvienai užduočiai atlikti; kas bus daroma, atlikus darbą. Svarbu laikytis taisyklių ir jų
nekaitalioti, pateikti tikslius ir suprantamus nurodymus, ką vaikas turi daryti.
Tėvai, geriausiai pažįstas savo vaiką, todėl siekiant palengvinti pedagogui darbą galėtų atsakyti į
sensorinio profilio klausimyną.
Sensorinio profilio klausimynas
Reakcijos į taktilinius dirgiklius
Neigiamai reaguoja į švelnius prisilietimus, galvos glostymą, tapšnojimą
per petį
Ypatingai nemėgsta tam tikros faktūros medžiagų – šilko, vilnos ar pan.
Lietus, vanduo bėgantis iš dušo gali erzinti ar sukelti skausmą
Skausmą sukelia ar labai erzina drabužių etiketės +
Per stipri
Labai jautriai reaguoja net ir į mažus įbrėžimus ar skausmą +
reakcija
Ypatingai nemėgsta plaukų kirpimo ar plovimo
Nemėgsta, kai kas nors plauna ar liečia veidą +
Nemėgsta, kai žmonės stovi prie jo labai arti, negali stovėti eilėje +
Nevaikšto basas ant žolės, kilimo ar smėlio
Vaikščioja tik ant pirštų galų +
Liečia kiekvieną daiktą ir žmogų
Per silpna Nekreipia dėmesio į sužeidimus, sumušimus +
reakcija Gali nekreipti dėmesio į tai, jog rankos ar veidas nešvarūs
Gali kandžioti, žnaibyti save, daužyti ar linguoti galvą +
Reakcijos į Užsidengia rankomis ausis, jeigu kyla triukšmas +
garsus Valgykloje užsidengia ausis +
Negali dalyvauti kūno kultūros pamokose dėl triukšmo salėje +
Išbėga iš tualeto, kai pradeda bėgti vanduo +
Skausmą gali sukelti skambutis į pamoką, dulkių siurblio ūžimas +
Negali suvokti aiškinamos pamokos, nes blaško kėdžių stumdymo sukelti
garsai, kojų trepsėjimas, netgi drožiamo pieštuko garsas
Erzina šaldytuvo burzgimas, laikrodžio tiksėjimas
12
 Atsisako eiti į koncertus, filmus, teatrus dėl per didelio triukšmo
Dažnai nekreipia dėmesio į žodinius nurodymus +
Stengiasi bet kokiu būdu sukelti triukšmą: girgždina kėdę, daužo pieštuku
per stalą
Mėgsta labai garsią muziką
Atrodo, jog jam sunku suprasti ar atsiminti, kas sakoma
Gali nesuprasti garso kilmės
Atlikdamas užduotis garsiai kalba pats sau +
Dažnai prašo pakartoti užduotis
Nori nešioti akinius nuo saulės kambaryje +
Pameta eilutę knygoje, kurioje skaitė
Kalbėdamas nežiūri į akis, žiūri pro šalį +
Ryškios šviesos gali sukelti galvos skausmą
Rašant nepataiko parašyti ant reikiamos linijos +
Dažnai atsitrenkia į daiktus ar žmones +
Užsidengia rankomis akis, jei per daug vizualinių dirgiklių +
Mėgsta žaisti tamsoje
Reakcijos į Sunku dirbti kompiuteriu, ypač žaisti kompiuterinius žaidimus –pradeda
+
vizualinius skaudėti akis ar galvą
dirgiklius Sunku atskirti panašiai atrodančias raides p ir q, b ir d
Sunku suvokti visą paveikslą, dėmesį kreipia į detales +
Sunku surasti drabužius spintoje, reikiamus popierius ant stalo, žaislus
žaislų dėžėje
Dažnai pameta vietą nurašydamas nuo knygos ar lentos
Sunku akimis sekti judantį daiktą +
Sunku skirti spalvas, dydžius, formas
Perrašydamas sukeičia raides vietomis +
Sunku surasti skirtumus paveikslėliuose
Nesiseka sportuoti, sunku pagauti ir mesti kamuolį
Labai smarkiai spaudžia rašymo priemonę, rašydamas gali net pradrėksti
+
popierių
Dažniau negu kiti jo amžiaus vaikai klumpa ir griūna, kartais net
nesistengia nenukristi, kadangi nesugeba pritaikyti savo kūno padėties prie +
esamos situacijos
Reakcijos į
Daiktai atrodo per sunkūs
propriorecepcijo
Gulint ant pilvo, sunku išlaikyti pakeltą galvą, rankas ir kojas vienu metu +
s dirgiklius
Judesius atlieka per stipriai: tranko duris, atsitrenkia į daiktus, gali netgi
+
sužeisti gyvūnus
Naudoja per mažai jėgos kerpant, rašant
Atrodo, nerangus
Judesius atlieka per silpnai – neuždaro durų, dėžės dangčio, negali užsisegti
užtrauktuko, nes tai yra per sunku
Reakcijos į Mušasi, kai yra pakeliamas nuo žemės
vestibulinius Būdinga nenatūrali aukščio ir kritimo baimė
dirgiklius Nemėgsta, kai yra žemyn galva (kūlversčių) +
Nemėgsta suptis karusele, laipioti kopėčiomis
Vengia naudotis eskalatoriais, gali kilti ar leistis jais sėdėdamas
Bijo lipti aukštyn ir žemyn laiptais, ilgiau negu kiti naudojasi turėklais
Bijo vaikščioti ant pakeltų paviršių, jam atrodo jie per aukšti, nors kitiems
taip neatrodo
Jam atrodo, jog praras pusiausvyrą, kai yra sukamas aplink
Kyla panika, jei yra pastumiamas iš nugaros
Sunku išmokti važiuoti dviračiu +
13
 Sunku stovėti ant vienos kojos, ypač užrištomis akimis +
Negali pabūti ramiai, nuolat juda +
Mėgsta būti mėtomas į viršų
Gali suptis ilgą laiką ir neapsvaigti +
Nuolat šokinėja ant baldų +
Mėgsta būti žemyn galva
Visiškai nebijo aukščio +
Sėdėdamas nuolat supasi, kraiposi ar judina kojas +
Mėgsta greitus ir staigius judesius +
Gali ypatingai nemėgti tam tikrų kvapų, kurie daugeliui nekelia neigiamos
+
reakcijos
Dažnai kalba, kaip neskaniai kas nors kvepia
Atsisako valgyti maistą dėl kvapo +
Reakcijos į Gali pykinti kvapai tualete ar vonioje
kvapus Erzina kokių nors kvepalų kvapas +
Atsisako eiti į svečius dėl kvapo tuose namuose
Nejaučia, kad maistas sugedęs, gali jį valgyti +
Nesugeba diferencijuoti kvapų – nejaučia nemalonių kvapų – dūmų,
degėsių
Labai išrankus maistui +
Atsisako valgyti dar nevalgytų patiekalų kavinėje ar restorane +
Gali visai nevalgyti ne namuose +
Nemėgsta aštraus, sūraus maisto +
Gali valgyti tik šaltus ar tik karštus patiekalus +
Reakcijos į skonį
Gali pykinti nuo dantų pastos
Ypač nemėgsta, atsisako eiti pas dantistą +
Neišrankus maistui
Gali valgyti itin karštą maistą, nejausdamas temperatūros
Linkęs ragauti nevalgomus daiktus

Refleksija
Apibendrinant, galima pastebėti kiek daug turi žinoti pedagogas, kad galėtų padėti tokiems
vaikams. Remiantis literatūra ir atvejo analize, galima daryti prielaidą, kad būtina vieninga,
kompleksinė pagalba vaikui ir jo artimiesiems. Kitu atveju vaiko ugdymas neduos laukiamų rezultatų.
Išmokdamas laikytis taisyklių, atlikti užduotis iki galo, net jei jos vaikui nepatinka, visa tai lavina
vaiką visapusiškai, gerina jo adaptaciją visuomenėje, didina psichinį atsparumą. Mokydamasis
pasakyti pedagogui, artimiesiems ko nori ar nenori, palengvina savo gebėjimą prisitaikyti prie esamų
aplinkybių. Artimieji žinodami kokios reakcijos gali tikėtis iš vaiko, lengviau susitaiko su autizmo
keliamais iššūkiais. Teigiamos vaiko emocijos suteikia tėvams ir pedagogui pergalių jausmą. Vaikui
apkabinant pedagogą parodo, kad gerėja vaiko socializacijos įgūdžiai.

14
 IŠVADOS

Išanalizavus literatūrą sužinota, kad vaikų su įvairiomis negaliomis kasmet daugėja. Daugėja vidutinio
sunkumo ir labai sunkių diagnozių. Viena tokių iš diagnozių yra autizmas, tačiau dirbant su tokiu
vaiku, galima jį išmokyti tapti ne tokiu priklausomu nuo suaugusiųjų. Mergaitės atvejo analizė parodė,
kiek daug gali padaryti pedagogas tikslingai dirbdamas su vaiku, turinčiu kompleksinį sutrikimą ir
vaikystės autizmą. Nuosekliai atliekamos užduotys suteikia daug džiaugsmo mergaitei, tėvams ir
pedagogui. Pasirinkti metodai užsiėmimų metu: pirštų, plaštakų pratimai su įvairiomis medžiagomis,
buvo taikomi metodai smulkiosios motorikos lavinimui. Didelio paskatinimo, gyrimo ir raginimo
pagalba, jai puikiai pavyko susidoroti su visomis užduotimis.

15
 LITERATŪRA

1. Bartkuvienė, L.; Šatienė, S.; Vadakojienė, A. (2014). Metodinės rekomendacijos mokytojams

dėl pradinio ir pagrindinio lietuvių kalbos ugdymo programų individualizavimo mokiniams,
turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių. Prieiga per internetą: https://www.klrppt.lt/wp-
content/uploads/2014/09/Intelekto-sutrikimai.doc
2. Filipek P.A., Accardo P. J. and co. (2000) Practice parameter: screening and diagnosis of
autism. American Academy of Neurology.
3. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. (2021). Neįgalumo statistika ir
dinamika. Prieiga per internetą:
https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/socialine-integracija/neigaliuju-socialine-integracija/
statistika-2?lang=lt
4. Mikulėnaitė, L.; Ulevičiūtė, R. (2004). Ankstyvojo amžiaus vaikų autizmas. Prieiga per
internetą: http://www.vaikuligonine.lt/wp-content/uploads/doc/Vaiko_raida/Ankstyvojo-
amziaus-vaiku-autizmas.pdf
5. Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyrius. Prieina per internetą:
https://srvks.lt/pedagogams/metodines-rekomendacijos/

16