EDUKOLOGIJOS INSTITUTAS

SPECIALIOSIOS PEDAGOGIKOS IR LOGOPEDIJOS

BAKALAURO STUDIJŲ PROGRAMA

Reda Pazdrazdienė

ATVEJO ANALIZĖ

Analizę tikrina– doc. Dr.

Šiauliai, 2020

1
 ĮŽANGA

Ugdytinio problema

Pasirinkau ugdytinį, kurį neblogai pažystu, nes su juo dirbu mokykloje. Andriui (vardas
yra pakeistas) yra 8 metai. Vaikui nustatyta kompleksinė negalia dėl nežymaus intelekto ir
įvairiapusio raidos sutrikimo (vaikystės autizmas), dideli specialieji ugdymo(si) poreikiai. Pagal
sensorinės integracijos sutrikimų klasifikacijos sensorinės integracijos sutrikimų tipą vaikui yra
per stipri reakcija į dirgiklius. Pažeista daugelis vaiko veiklos sričių. Vaikas akivaizdžiai vengia,
kai kurių dirgiklių. Vaikui kyla savi priežiūros sunkumai, laisvalaikio (žaidimo) sunkumai,
bendravimo sunkumai, mokymosi sunkumai. Kadangi berniukas turi lytėjimo sutrikimą, mano
pagrindinis siekis užsiėmimų metu būtų – keisti reakcijas į lytėjimo dirgiklius. Sensomotorinio
ugdymo siūlomi problemos sprendimo būdai: vaiką skatinti žaidimų metu išbandyti naujus
jutiminius patyrimus, taip didinant vaikui priimtinų dirgiklių skaičių.

PAGRINDINĖ DALIS

Išsamus ugdytinio problemos aprašymas

Kadangi vaikui nustatyta kompleksinė negalia dėl nežymaus intelekto ir įvairiapusio

raidos sutrikimo (vaikystės autizmas), dideli specialieji ugdymo(si) poreikiai. Pagal sensorinės
integracijos sutrikimų klasifikacijos sensorinės integracijos sutrikimų tipą vaikui yra per stipri
reakcija į dirgiklius. Pažeista daugelis vaiko veiklos sričių. Vaikas akivaizdžiai vengia, kai kurių
dirgiklių. Vaikui kyla savi priežiūros sunkumų: vaikas negali adekvačiai reaguoti kai jam
prausiamas veidas, kerpami nagai, kai jam reikia valytis dantis ar maudytis. Kyla sunkumų
rengiantis, jis nemėgsta rengtis tam tikros faktūros naujus drabužius (vilnonės kojinės ir t.t). kyla
sunkumų valgant , nes vaikas atsisako valgyti tam tikros rūšies ar konsistencijos maistą. Labai
jautriai reaguoja netgi į mažus įbrėžimus ar skausmą. Taip pat berniukui kyla laisvalaikio
(žaidimo) sunkumų: vaikui kyla sunkumų žaidžiant. Nemėgsta bandyti naujų žaidimų,
stengdamasis išvengti naujų sensorinių dirgiklių. Vengia žaisti su įvairios faktūros žaislais, taip
neįgyja reikiamos pažinimo raidos patirties. Andrius susiduria ir su bendravimo sunkumais. Bet
koks nekasdienis įvykis (išvyka į kiną, koncertą, teatrą) vaikui gali sukelti nepageidautiną bei

2
neprognozuojamą reakciją. Berniukui būdinga agresija, nerimas. Vaikas patiria ir mokymosi
sunkumus. Sensorinės integracijos sutrikimai sąlygoja berniuko smulkiosios motorikos
sutrikimus, vaikui sunku kirpti žirklėmis, spalvinti, rašant nespaudžia rašiklio, vengia lipdymo
plastilinu, užsiiminėti su kinetiniu smėliu, klijuoti aplikacijas klijais, piešimo guašu ar akvarele.
Akivaizdžiai matosi, kad berniukui bjauru dirbti su šiomis priemonėmis. Pamatęs jog reikės
atlikti kokias nors užduotėles su šiomis priemonėmis, berniukas pradeda purtyti galvą, nesėda
prie stalo, rodo neigiamą reakciją. Kai berniukas buvo mažesnis, šios priemonės jam sukeldavo
pykinimą. Bet didelio specialistų darbo dėka, dabar Andrius prie šių priemonių prisiliesti gali,
tačiau vis dar vengia.

Problemos priežasčių atskleidimas

Sensorinės integracijos sutrikimų priežastys iki šiol nėra tiksliai nustatytos. Šis
sutrikimas būdingas kūdikiams, kuriems padidėjąs CNS jautrumas po komplikuoto gimdymo,
vaikams sergantiems cerebriniu paralyžiumi, autizmu. Pediatrai pastebi, jog vaikai, kurių mamos
nėštumo metu vartoja alkoholinius gėrimus, rūkė, patyrė stiprų stresą, prastai maitinosi, dažniau
turi sensorinės integracijos sutrikimų. Šiuos sutrikimus dažniau turi vaikai augantys globos
institucijose. Kuo ilgiau vaikas gyvena ne šeimoje, tuo daugiau pastebima sensorinės integracijos
sutrikimų, nes globos įstaigoje sunku užtikrinti normaliai vaiko raidai būtiną sensorinių dirgiklių
kiekį. Sensorinės integracijos sutrikimų dažnai turi ir neišnešioti naujagimiai, vaikai, kurie labai
ilgai gydyti ligoninėse, buvo paveikti kenksmingų aplinkos veiksnių. ( G. Kavaliauskienė, A.
Kriščiūnas, 2008).
Remiantis šia literatūra galėčiau teigti, jog Andrius turi sensomotorikos sutrikimų dėl
įvairiapusio raidos sutrikimo, vaikystės autizmo.

Sensomotorinio ugdymo metodų pagrindimas

Monkevičienė O.; Tarasonienė A. ir kiti autoriai (2001) teigia, kad sensomotorinis –

aplinkos pažinimo – žaidimas yra trijų etapų: 1. Tyrinėjimas, kaip reakcija į naują, patrauklų
stimulą, susipažinimas su palyginti nauju daiktu, objektu – svarbiausia pats tyrinėjimo procesas,
ne rezultatas; 2. Manipuliavimas ir valdymas, kai norima daugiau sužinoti apie daiktą, todėl kas

3
nors keičiama, pertvarkoma ir tuo plečiamas patyrimas; 3. Kartojimas su pakeitimais, jų
variacijomis, naujai įgytos patirties derinimas prie jau turimų įgūdžių ir mokėjimų, o tai turi
įtakos gautos informacijos įsiminimui.
Anksti nustačius sensorinės integracijos sutrikimus ir taikant tinkamą jutimų
stimuliaciją, galima padėti vaikui išmokti teisingai priimti aplinkos dirgiklius ir atsakyti į juos
(Mikulėnaitė L.; Ulevičiūtė R., 2004:25). Esant žymiems raidos sutrikimams, tikslinga vaikų
ugdymą organizuoti remiantis sensomotorine stimuliacija. Kaip teigia Ivoškuvienė R.,
Kaffemanienė I. ir kiti autoriai (2003), ji kelia teigiamas vaiko emocijas, skatina jo
psichosocialinę raidą. Jutimine, arba sensorine, patirtimi remiasi daugelio vaizdinių, mąstymo ir
kalbos plėtotė (Ivoškuvienė R.; Kaffemanienė I. ir kt., 2003).
Tikslas – keisti reakcijas į lytėjimo dirgiklius.
Pasirinkti metodai:
1. Pirštų, plaštakų pratimai su įvairios faktūros medžiagomis (kinetiniu smėliu,
vandeniniais dažais, plastilinu ).
2. Pirštų ir plaštakų pratimai – žaidimai, į gilų dubenį suberiami miltai ar ryžiai ir
juose paslepiami maži žaisliukai, kuriuos vaikas turi surasti.
3. Pėdų jutimams lavinti vaikščiojimas basomis įvairiais paviršiais.

Pasirinkau šiuos ugdymosi metodus, nes vaikas turi lytėjimo sutrikimą. Šiais metodais
užsiėmimų metu pamėginsiu pagerinti, nors šiek, vaiko esamą situaciją. Šie metodai vaiką
skatina žaidimų metu išbandyti naujus jutiminius patyrimus, taip didinant vaikui priimtinų
dirgiklių skaičių.

4
 Sensomotorinio ugdymo planas

Data: ...........................
Susitikimų skaičius: du kartai.
Informacija apie ugdytinį: kompleksinė negalia dėl nežymaus intelekto ir įvairiapusio
raidos sutrikimo (vaikystės autizmas), dideli specialieji ugdymo(si) poreikiai. Pagal sensorinės
integracijos sutrikimų klasifikacijos sensorinės integracijos sutrikimų tipą vaikui yra per stipri
reakcija į dirgiklius. Pažeista daugelis vaiko veiklos sričių. Vaikas akivaizdžiai vengia, kai kurių
dirgiklių.

Tikslas – keisti reakcijas į lytėjimo dirgiklius.

Išsikelti uždaviniai:
1. Pratinti vaiką liestis prie įvairios faktūros medžiagų (kinetinio smėlio,
vandeninių dažų, plastilino ).
2. Skatinti žaidimų būdų patirti naujus lytėjimo potyrius.
3. Lavinti pėdų jutimą vaikščiojant basomis įvairiais paviršiais.

Laukiami ugdymosi rezultatai:

1. Vaikas nebijos liestis prie įvairios faktūros medžiagų (kinetinio smėlio,
vandeninių dažų, plastilino ).
2. Žaidimų metu patirs naujus lytėjimo potyrius.
3. Vaikščiojant įvairiais paviršiais basomis, pajus naujus lytėjimo potyrius.

Taikomi metodai: pokalbis, demonstravimas, smulkiosios motorikos lavinimas,

žaidimai.

Priemonės: kinetinis smėlis, vandeniniai dažai, teptukas, stiklinė vandeniui, baltas

popieriaus lapas, plastilinas, padėkliukas, dubuo, ryžiai, įvairūs smulkūs žaislai, dinaminės
pusiausvyros pagalvėlės.

5
 PLANO ĮGYVENDINIMAS
Pratybų eiga (I susitikimas)

Data:
Mokinio motyvacinis parengimas užsiėmimui.
Susitikus su vaiku, pasisveikiname. Aš berniukui parodau priemones su kokiomis
šiandiena dirbsime užsiėmimo metu. Aptariame kaip viskas vyks, kad vaikas viską žinotų,
nebijotų. Pasakau vaikui, kad mes susitikimo metu tik pažaisime ir nedarysime nieko ko jis
nenorėtų. Pasakau berniukui, kad užsiėmimo pabaigoje, už puikų darbą jis gaus siurprizą.

Užsiėmimo eiga

Ant stalo padedu kinetinio smėlio, atsisėdu priešais berniuką. Savo rankomis žaidžiu su
kinetiniu smėliu. Pasiūlau pamėginti ir jam. Vaikas iš pradžių papurto galvą ir parodo, kad
nenori. Aš ir toliau liečiu kinetinį smėlį, pasakoju berniukui, kad smėlis visai malonus rankoms,
parodau, kad neprikimba prie jų, rankos lieka švarios ir pasiūlau vaikui nors paliesti. Berniukas
nedrąsiai, bet sutinka. Truputi sunerimęs paliečia kinetinį smėlį ir atitraukia ranką. Papurto
rankyte ir nusišypso. Tai man parodo, kad vaikas neišsigando ir tai nebuvo jam labai nemalonu.
Vaikas toliau stebi, kaip sus smėliu žaidžiu aš, tačiau smėlio neliečia. Pasiūlau berniukui
pamėginti dar kartelį prisiliesti. Vaikas greitai uždeda rankytę ant smėlio ir vėl ją patraukia.
Suprantu, kad smėlis vaiko neišgąsdino, tačiau reikia daugiau laiko, kad vaikas prie jo priprastų.
Pasakau berniukui, kad su smėliu pamėginsime dar pažaisti kito užsiėmimo metu ir padedu smėlį
į šoną.
Pasiūlau berniukui pamėginti nupiešti piešinį vandeniniais dažais. Padedu ant stalo baltą
popieriaus lapą, vandeninius dažus, stiklinę su vandeniu ir teptuką. Vaikas į vandeninius dažus
žiūri šiek tiek su nerimęs. Aš jam paaiškinu, kad dažų pirštais jam liesti nereikės, jis galės piešti
teptuku. Vaikas susiraukia, matosi, kad jam nemalonu, bet paima teptuką. Aš kartu su jo ranka
įdedu teptuką į vandeninius dažus ( žalią spalvą), tuomet teptuką perkeliame ant popieriaus lapo
ir piešiame. Vaikas teptuką laiko labai atsargiau, kad vandeniniai dažai neprisiliestų prie jo
rankų. Aš pagiriu vaiką, kad jis puikiai piešia ir yra tikras šaunuolis. Šį veiksmą pakartojame dar

6
kelis kartus. Kad vaikui nesukelti nemalonių jausmų, baigiame piešti. Pagiriu berniuką, kad jis
šauniai piešė.
Pasiūlau Andriui pažaisti žaidimą, kas slepiasi šiame dubenėlyje? Padedu ant stalo
dubenėlį pripiltą ryžių ir paslepiu tarp ryžių tris mažus žaisliukus. Parodau vaikui ką jam reikės
daryti. Įkišu rankas į dubenį su ryžiais ir ištraukiu vieną žaisliuką. Vaikas šypsosi. Pasiūlau
pamėginti ir jam. Vaikas žiūri nedrąsiai ir nesiryžta kišti rankų į dubenį. Tuomet pasiūlau
berniukui pamėginti paliesti ryžius. Vaikas susiraukia ir papurto galvą. Aš vėl įkišu rankas i
dubenį su ryžiais ir ištraukiu kitą žaisliuką. Vaikas vėl šypsosi. Aš pasakau, kad Andrius tikras
šaunuolis, parodau, kad nuo ryžių mano rankos lieka švarios ir pasiūlau dar kartelį prisiliesti prie
ryžių. Vaikas truputėlį atsitraukia, greitai susiraukiąs paliečia ryžius ir atitraukia ranką. Aš jį
labai pagiriu, paploju jam ir sakau, kad jis tikras šaunuolis ir labai drąsus berniukas. Vaikas
šypsosi ir dar kartelį paliečia ryžius, tačiau įkišti visą rankytę nesiryžta. Aš pasakau, kad viskas
puiku ir kito užsiėmimo metu jis vėl galės pamėginti. Vaikas nusišypso ir pastumia dubenį su
ryžiais.
Užsiėmimo pabaigai pasiūlau berniukui basomis pasivaikščioti ant dinaminių
pusiausvyros pagalvėlių. Vaikas nusišypso, nes šita užduotėlė jam nėra nauja. Ant dinaminių
pagalvėlių bando su juo vaikščioti mama. Vaikas nusimauna kojines, duoda man ranką ir
nedrąsiai lipa ant dinaminių pagalvėlių. Matosi, kad vaikui nėra labai malonu, nes jis susiraukia,
greitai prabėga ir pasitraukia. Aš labai pagiriu berniuką, paploju jam ir apkabinu.

Užsiėmimo užbaigimas ir apibendrinimas.

Pasakau Andriui, kad jis tikras šaunuolis. Puikiai dalyvavo užsiėmimo metu. Kad jis
labai drąsus berniukas ir šiandiena labai šauniai dirbo. Pasakau berniukui, kad kito užsiėmimo
metu mes vėl pažaisime, panašius žaidimus, pabandysim susidraugauti su kinetiniu smėliu,
ryžiais . Vaikas šypsosi. Kaip ir žadėjau užsiėmimo pradžioje už puikų darbą vaikui užklijuoju
didelį medalį. Berniukas labai džiaugiasi, nes labai mėgsta medalius (prieš susitikimą buvau
apsitarusi su mama ką vaikas mėgsta). Atsisveikinu su vaiku.

7
 Pratybų eiga (II užsiėmimas)

Data:
Mokinio motyvacinis parengimas užsiėmimui.
Susitikus su vaiku, pasisveikiname. Aš berniukui parodau priemones su kokiomis
šiandiena dirbsime užsiėmimo metu. Aptariame kaip viskas vyks, kad vaikas viską žinotų,
nebijotų. Pasakau vaikui, kad mes susitikimo metu tik pažaisime ir nedarysime nieko ko jis
nenorėtų. Papasakoju, kad mūsų susitikimo metu vykdysime panašias veiklas kaip ir buvusio
susitikim metu. Pasakau berniukui, kad užsiėmimo pabaigoje, už puikų darbą jis gaus siurprizą.

Užsiėmimo eiga

Atsisėdame kartu su Andriumi prie stalo vienas priešais kitą. Padedu ant stalo kinetinį
smėlį. Paklausiu berniuko ar atsimena, kad mes su šiuo smėliu jau esame žaidę buvusio
susitikimo metu. Vaikas šypteli ir linkteli galvą. Pradedu žaisti su smėliu ir pasiūlau berniukui
prisijunkti, vaikas nedrąsiai paliečia kinetinį smėlį. Apsidžiaugiu, kad šį kartą jam ne be taip
baisu. Pagiriu Andrių ir raginu nebijoti ilgiau palaikyti rankas ant šio smėlio. Vaikas ryžtasi ne iš
karto tačiau pamėgina dar kartelį. Padeda abi rankas ant smėlio ir greitai atitraukia. Kalbuosi su
vaiku, pasakoju, kad smėlis yra malonus rankoms, prie jų neprikimba ir, kad labai smagu su juo
žaisti. Vaikas susiraukiąs papurto galva. Tai reiškia, kad jam nėra smagu. Paraginu dar karteli
pabandyti. Berniukas truputį atsitraukia ir įkiša rankas į smėlį, palaiko jas ten apie dešimt
sekundžių ir ištraukia. Papurto rankas, nusišluosto jas į kelnes. Pagiriu berniuką, pasakau, kad jis
tikras šaunuolis ir patraukiu kinetinį smėlį, kad nesukelčiau vaikui diskomforto jausmo.
Ant salo padedu padėkliuką ir plastiliną. Pasiūlau berniukai kartu nulipdyti kažką
gražaus. Vaikas susiraukia ir atsitraukia. Parodo man, kad ši priemonė jam nepatinka. Imu
plastiliną į savo rankas ir pradedu jį minkyti. Vaikas stebi ką aš darau. Aš drąsinu Andrių ir
pasiūlau jam palaikyti plastiliną. Vaikas ištiesią ranką, paima plastiliną, tačiau į jį nežiūri nusuką
galvą. Pagiriu berniuką, paploju jam, sakau, kad jis tikras šaunuolis. Vaikas padeda plastiliną ir

8
toliau stebi ką aš veikiu. Aš darau iš plastilino gyvatėlę. Pasakoju vaikui ką lipdau. Jis įdėmiai
manęs klausosi ir stebi. Praėjus šiek tiek laiko pasiūlau berniukui prisijunkti. Ji šypteli, bet
nesiryžta. Pasiūlau Andriui kartu pamėginti nulipdyti gyvatėlę. Vaikas linkteli galvą. Tai ženklas
man, kad jis sutinka. Padedu plastilino juostelę priešais vaiką, atsargiai uždedu jo rankas ant jos.
Vaikas vėl nusisuka ir truputi atsitraukia, tačiau rankų nepatraukia. Giriu berniuką ir drąsinu.
Truputi pajudinu jo rankas , kad iš plastilino gautųsi gyvatėlė. Vaikas kantriai išlaukia ir staigiu
judesiu patraukia rankas. Vėl pagiriu berniuką ir parodau jam, kokia šauni gyvatėlė gavosi.
Andrius šypteli, matosi, kad jam malonu, jog jis tai padarė. Pasiūlau berniukui šiek tiek pailsėti ir
sutvarkau priemones.
Pakviečiu berniuką pažaisti jau žaistą žaidimą su ryžiais. Kas slepiasi šiame dubenėlyje?
Vaikas nusišypso, tai parodo, kad jis atsimena ir jam nebėra taip baisu. Padedu ant stalo dubenį
su ryžiais. Tarp ryžiu paslepiu tris nedidelius žaisliukus. Įkišu rankas į ryžius ir ištraukiu vieną
žaisliuką. Berniukas pradeda juoktis. Tai mane labai nudžiugina, pasiūlau vaikui pamėginti
padaryti tą patį. Jis pagalvoja ir greitai padeda abi rankas ant ryžių. Aš iškarto giriu berniuką. Jis
staigiais judesiai atitraukia rankas. Aš drąsinu vaiką ir vėl rodau ką reikia daryti. Įkišu rankas į
ryžius ir ištraukiu kitą žaisliuką. Berniukas šypsosi ir paima žaisliuką į savo rankas apžiūrėti. Tai
mane šiek tiek nustebina, tačiau labai apsidžiaugiu, nes tai parodo, kad vaikas pradeda manimi
pasitikėti, jis jaučiasi daug drąsiau. Pasiūlau Andriui įkišti rankas į ryžius kartu su manimi.
Vaikas pagalvoja, šiek tiek atsitraukia ir paduoda man savo rankas. Įkišu jo rankas į ryžių
dubenį, vaikas nusuka galvą šiek tiek palaiko rankas dubenyje ir greitai ištraukia. Pagiriu
berniuką, ploju jam, jis šypsosi ir valosi rankutes į savo kelnes. Paklausiu berniuko ar jis nori dar
kartelį pamėginti. Andrius papurto galvą, aš suprantu, kad šiam kartui jau užteks.
Užsiėmimo pabaigai pasiūlau Andriui pavaikščioti basomis ant dinaminių pusiausviros
pagalvėlių. Vaikas pašoka nuo kėdės, nusimauna kojines ir ima apžiūrinėti dinamines pagalvėles.
Viską įdėmiai apžiūri (šios dinaminės pagalvėlės nėra naujiena berniukui, nes su jais su vaiku
dirba berniuko mama). Pasiūlau vaikais praeiti pro šias pagalvėles pirmyn ir atgal. Berniukas
sutinka, duoda man ranką ir greitai prabėga pro dinamines pagalvėles pirmyn ir atgal. Pagiriu
berniuką, pasakau, kad jis šaunuolis ir yra labai drąsus.
Užsiėmimo užbaigimas ir apibendrinimas.
Pasakau Andriui, kad jis tikras šaunuolis. Puikiai dalyvavo užsiėmimo metu. Kad jis
labai drąsus berniukas ir šiandiena labai šauniai dirbo. Vaikas šypsosi. Kaip ir žadėjau

9
užsiėmimo pradžioje už puikų darbą vaikui užklijuoju didelį medalį. Berniukas labai džiaugiasi,
nes labai mėgsta medalius (prieš susitikimą buvau apsitarusi su mama ką vaikas mėgsta).
Atsisveikinu su vaiku.
IŠVADOS
Vaikui nustatyta kompleksinė negalia dėl nežymaus intelekto ir įvairiapusio raidos
sutrikimo (vaikystės autizmas), dideli specialieji ugdymo(si) poreikiai. Pagal sensorinės
integracijos sutrikimų klasifikacijos sensorinės integracijos sutrikimų tipą vaikui yra per stipri
reakcija į dirgiklius. Pažeista daugelis vaiko veiklos sričių. Vaikas akivaizdžiai vengia, kai kurių
dirgiklių. Vaikui kyla savi priežiūros sunkumai, laisvalaikio (žaidimo) sunkumai, bendravimo
sunkumai, mokymosi sunkumai. Kadangi berniukas turi lytėjimo sutrikimą, mano pagrindinis
siekis užsiėmimų metu buvo – keisti reakcijas į lytėjimo dirgiklius. Sensomotorinio ugdymo
siūlomi problemos sprendimo būdai: vaiką skatinti žaidimų metu išbandyti naujus jutiminius
patyrimus, taip didinant vaikui priimtinų dirgiklių skaičių.
Pasirinkti metodai užsiėmimų metu: pirštų, plaštakų pratimai su įvairios faktūros
medžiagomis (kinetiniu smėliu, vandeniniais dažais, plastilinu ). Pirštų ir plaštakų pratimai –
žaidimai, į gilų dubenį suberiami ryžiai ir juose paslepiami maži žaisliukai, kuriuos vaikas turi
surasti. Pėdų jutimams lavinti vaikščiojimas basomis įvairiais paviršiais. Buvo taikomi metodai:
pokalbis, demonstravimas, smulkiosios motorikos lavinimas, žaidimai.
Kadangi vyko tik du užsiėmimai, pasiekti didelių ugdymo rezultatų yra labai sunku.
Tačiau galėčiau teikti, kad berniukas antro užsiėmimo metu drąsiau dalyvavo. Jis drąsiau lietė
kinetinį smėlį, ryžius, plastiliną. Matėsi, kad tai jam nebuvo malonu, tačiau pavyko. Tai parodo,
kad dirbant taip ir toliau rezultatai būtų tikrai neblogi. Ugdytinio elgesys pirmojo užsiėmimo
metu buvo daug nedrąsesnis negu antrojo susitikimo metu. Antrojo susitikimo metu vaikas
labiau manimi pasitikėjo, jau žinojo kaip viskas vyks, todėl ir buvo šis susitikimas sklandesnis.
Berniuko atsitraukimai nuo ugdymo priemonių, galvos nusukimas (negalėjimas žiūrėti),
staigus rankų patraukimas parodo, kad vaikui tikrai yra labai sunku liestis prie nežinomos
struktūros medžiagų. Tačiau didelio paskatinimo, gyrimo ir raginimo pagalba, jam puikiai
pavyko susidoroti su šita užduotimi.

10
 PRIEDAI

Priedas Nr. 2
Prieda Nr. 1

11
 Priedas Nr. 3
LITERATŪRA

1. Ivoškuvienė R., Kaffemanienė I., Baranauskienė V., Burneckienė I., Makarovienė M.,
Varkalevičienė A. (2003). Sutrikusios raidos vaikų ikimokyklinio ugdymo gairės.
Mokomoji knyga. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla.
2. Kavaliauskienė G., Kriščiūnas A. (2008). Ergoterapija, taikoma sensorinės integracijos
sutrikimams gydyti. Kaunas: Vitae litera.
3. Mikulėnaitė L., Ulevičiūtė R. (2004). Ankstyvojo amžiaus vaikų autizmas. Vilnius:
Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“ .
4. Monkevičienė O., Tarasonienė A., Bortkevičienė V. (2001). Ankstyvojo ugdymo
vadovas: vaikas iki trejų metų: tėvams, globėjams, pedagogams. Vilnius: Minklės
leidykla.

12