BAUDŽIAMOJI TEISĖ, 03 02, prof.

Piesliakas Nusikaltimo sudėtis: požymiai (objektyvioji,

subjektyvioji pusė). Objektyvioji: veika, pasekmės. Iš objektyviosios pusės dar negalima spręsti, ar
padarytas nusikaltimas. Reikia subjektyviosios pusės (reikia įrodyti subjektyvius požymius).
Subjektyvioji pusė Tai vidinė, nematoma akiai pusė - tai, kas darosi asmens galvoje; kaip jis
suvokia veiką; kokias pasekmes numato; ko nori. Nusikaltimo subjektyvioji pusė - tai antra būtina
nusikaltimo sudėties pusė. Ją charakterizuoja šie (4) požymiai: 1)pakaltinamumas, 2)kaltė,
3)motyvas, 4)tikslas. Šie 4 požymiai vaidina nevienodą reikšmę atskirose bylose. Požymiai
skirstomi į pagrindinius
ir fakultatyvius. Pagrindiniai įeina į kiekvieno nusikaltimo sudėtį. Fakultatyviniai: turi reikšmę
baudžiamajai atsakomybei tik tada, kai jie aprašyti ypatingosios dalies straipsnio dispozicijoje.
Pakaltinamumas, kaltė - pagrindiniai; tikslas, motyvas - fakultatyviniai. Iš tikro pakaltinamumas,
jeigu yra akivaizdus, preziumuojamas. Įrodinėjamas tik tais atvejais, kai kyla įtarimų. Kaltė turi būti
įrodinėjama kiekvienoje byloje. Subjektyviosios pusės įrodinėjimas Objektyviosios pusės
įrodinėjimas paprastai didelių sunkumų nesukelia, o subjektyviosios pusės įrodinėjimas dažnai
pakankamai sunkus. Tai sunkiausiai įrodinėjama nusikaltimo pusė. Kaip įrodinėjama? Būdų daug. 1
iš pagrindinių - kaltininko parodymai; parodymų palyginimas su objektyviąja puse etc. 3 KALTĖ
IR JOS KRITERIJAI. KALTĖS FORMOS. Kaltė - tai asmens psichinis santykis a)su padaryta
veika arba b)su padaryta veika ir kilusiomis pasekmėmis. Kaltės samprata baudžiamojoje teisėje
skiriasi nuo kaltės sampratos buityje. Jeigu teismas sako, kad asmuo kaltas, tai konstatuojama, kad
yra įstatyme numatytas psichinis santykis su padaryta veika ir kilusiomis pasekmėmis. Praktikoje
kaltės samprata - 2 reikšmėmis: 1)”nekaltas”: asmuo nedalyvavo nusikaltimo padaryme;
2)nusikaltimo sudėties požymių prasme: asmuo neneigė, kad jis kažkur dalyvavo, kažką padarė, bet
ginčyja inkriminuojamą BK straipsnį. Psichinis santykis su veika ir pasekmėmis - tai objektyviosios
pusės atspindys. Turi būti įstatymo numatytas psichinis santykis. Pagal LR BK asmuo laikomas
kaltas tik tada, kai jo psichinis santykis su veika ir pasekmėmis pasireiškė arba tyčios, arba
neatsargumo forma. Jeigu kitomis formomis - toks žmogus nekaltas. Kaltės kriterijai Objektyvioji
pusė Veika Priežastinis ryšys Pasekmės Subjektyvioji pusė Psichinis santykis su veika Psichinis
santykis su priežastiniu ryšiu Psichinis
santykis su su pasekmėmis. Psichinis santykis pasireiškia Su veika: supranta arba nesupranta Su
priežastiniu ryšiu: numato arba nenumato pasekmių kilimo Su pasekmėmis: nori arba nenori
pasekmių Esant tiesioginei tyčiai Asmuo supranta daromos veikos pavojingumą Numato pasekmes.
Asmuo nori pasekmių. Esant netiesioginei tyčiai Asmuo supranta daromos veikos pavojingumą
Numato pasekmes. Nenorėjo, bet sąmoningai leido. Nusikalstamas pasitikėjimas Asmuo supranta
daromos veikos rizikingą pobūdį. (įstatymo neapibrėžta). Numato pavojingų pasekmių kilimą.
Nenori pasekmių (lengvabūdiškai tikisi išvengti). Nusikalstamas nerūpestingumas Asmuo
nesupranta daromos veiklos pavojingumo (įstatymo neapibrėžta). Nenumato pasekmių. Nenori
pasekmių. (bet pagal įstatymą turėjo ir galėjo suprasti, kad veikia rizikingai, numatyti pasekmes ir
jų išvengti). Kaltę sudaro trys sudėtinės dalys (kriterijai): santykis su veika, priežastiniu ryšiu ir
pasekmėmis. Tyčinė kaltė: tiesioginė ir netiesioginė tyčia. Neatsargi kaltė turi 2 rūšis: nusikalstamą
pasitikėjimą ir nusikalstamą nerūpestingumą. Nusikaltimas pasitikėjimas: kai asmuo numatė, kad
dėl jo veikimo ar neveikimo gali kilti pasekmės, bet lengvabūdiškai tikėjosi jo išvengti. Santykis su
veika įstatyme neapibrėžtas (blogai). Nusikalstamas nerūpestingumas: asmuo nenumatė, kad dėl jo
veikimo ar neveikimo galėjo kilti pasekmės, bet turėjo ir galėjo jas numatyti. Visa tai reikia žinoti,
bet kad nuteisti, to neužtenka. Kaltę reikia detalizuoti (išsiaiškinti kaltės formą ir turinį). Negalima
žmogų pripažinti kaltu vien tik pagal bendrąją dalį. Reikia ypatingosios dalies. Kiekvienoje
nusikaltimo sudėtyje “užkoduota” tam tikra kaltės forma. Būtina nustatyti kaltės formą, nes ne visur
parašyta. Reikia nustatyti ir kaltės turinį: įstatyme ir kaltininko veikoje. Pvz., 104 str. “tyčinis
nužudymas”. Atsako tik tas, kuris nužudė tyčia. Reikia aiškintis tyčios turinį. Kad apkaltinti žmogų,
reikia įrodyti tyčios turinį kiekvienu konkrečiu atveju (visus 3 elementus?). 3.1 Formalios ir
materialios nusikaltimų sudėtys Tai l.svarbus dalykas baudžiamojoje teisėje. Įstatymų leidėjas
kartais baudžiamąją atsakomybę numato už pačią veiką (nebūtinai svarbu pasekmės - kyšis), kitais
atvejais reikia ir veikos, ir pasekmių (šovė, bet ar pataikė?). Formalios sudėtys: atsakomybė
nustatoma už veiką. Materialios: už veiką ir pasekmes. Formaliose sudėtyse kaltės samprata
skiriasi. Nereikia įrodinėti santykio su pasekmėmis. Santykis su priežastiniu ryšiu irgi atkrinta.
Lieka tik psichinis santykis su veika. Kai kuriose nusikaltimo sudėtyse objektyvioji pusė susideda
ne vien tik iš veikos ir pasekmių. Naudojami įvairūs fakultatyvūs požymiai: pvz., “nužudymas itin
žiauriai”. Kadangi fakultatyvūs požymiai aprašyti iš objektyviosios pusės, psichinį santykį su jais
reikia įrodinėti iš subjektyviosios pusės. 3.2 Apibrėžta ir neapibrėžta tyčia Praktikoje dažnai kyla
problemų - ar tyčia apibrėžta, ar ne. Problema: gali būti, kad vagis nežino, kiek pavogs. Apibrėžta
tyčia: asmuo tiksliai įsivaizduoja, kokių įstatyme numatytų pasekmių jis nori. Neapibrėžta: jis
nekonkretizuoja, kokių nori pasekmių. Kokią įtaką tai turi atsakomybei? Apibrėžta: asmeniui
inkriminuojame tas pasekmes, kurių jis norėjo.
Kas tada, jei pasekmių nepasiekė? Kvalifikuojame kaip pasikėsinimą sukelti pas pasekmes, kurias
sukelti ir norėjo. Apibrėžtumą reikia išsiaiškinti tik sąlyginai: ar telpa į įstatymo nustatytus
intervalus. Esant neapibrėžtai tyčiai, veika kvalifikuojama pagal pasekmes. Didžiausia problema -
tiksliai nustatyti, kokia tikroji tyčia, kokia ji buvo galvoje. Paskaityti: dėstytojo knygutėje,
biuletenis Teismų praktika (10 numerių), ten daug pavyzdžių. BAUDŽIAMOJI TEISĖ, 03 09 4
Nusikaltimo padarymo stadijos BK numato atsakomybę už baigtus nusikaltimus. Bet kartais
žmogus šauna ir nepataiko. Nusikaltimo padarymo stadijų sąvoka BK ypatingosios dalies str.
numato kriminalines bausmes už baigtus nusikaltimus. Būna atvejų, kai dėl t.t. priežasčių iki galo
neįvykdomas daromas nusikaltimas. Nebaigta veika irgi kenksminga visuomenei, rodo asmens
pavojingumą, nes jis ryžosi daryti nusikaltimą. BK bendrosios dalies 16 str. numato, kad pagal
baudžiamuosius įstatymus atsako ne tik asmenys, kurie įvykdo nusikaltimus iki galo, bet ir atsako
už rengimąsi ir pasikėsinimą padaryti nusikaltimą. Tai leidžia išskirti 3 nusikaltimo padarymo
stadijas: 1.Rengimasis padaryti nusikaltimą. 2.Pasikėsinimas padaryti nusikaltimą. 3.Baigtas
nusikaltimas. 4.1 1.Rengimasis padaryti nusikaltimą. Tai priemonių arba įrankių suieškojimas ar
pritaikymas, taip pat kitoks tyčinis sąlygų sudarymas nusikaltimui padaryti (BK 16 str. I d.).
Rengimąsi padaryti nusikaltimą gali sudaryti tokie veiksmai: nusikaltimo įrankių (peilio, kirvio,
pistoleto etc.) įsigyjimas ar gaminimas; jų formos pakeitimas (medžiokl.šautuvas sutrumpinimas,
kad galima būtų paslėpti); vietos, per kur galima patekti į patalpas vagystės atveju, apžiūrėjimas;
aukos sekimas ar laukimas; bendrininkų suradimas; nusikalstamų veiksmų plano sudarymas; savo
išvaizdos pakeitimas; klišės netikriems pinigams spausdinti
pagaminimas etc. Tarp rengimosi ir nusikaltimo vykdymo gali būti žymus laiko tarpas, o kartais
būna, kad nusikaltimas vykdomas iš karto po to, kai atlikti rengimosi veiksmai. Rengimosi
veiksmai g.b. atliekami ir arčiau, ir toliau nuo numatomo nusikaltimo vietos. Nulinė nusikaltimo
padarymo stadija baudžiamąja teisine prasme nėra reikšminga. Baudžiamosios atsakomybės
neužtraukia. Rengimąsi padaryti nusikaltimą būtina atskirti nuo tyčios iškėlimo aikštėn. Tai mintys,
pasisakymai ar kitokia forma išreikšti nusikalstami kėslai, kuriems realizuoti dar nesiimta jokių
konkrečių veiksmų. Tyčios iškėlimas aikštėn nesudaro rengimosi stadijos ir negali būti
pripažįstamas nusikaltimu. Tačiau yra ir veikų, kurių vien pagarsinimas ketinimų yra nusikalstamas
(pvz., grasinimas nužudyti). Teisminė praktika rodo, kad faktiškai baudžiamojon atsakomybėn už
rengimąsi padaryti nusikaltimą traukiama gana retai: 1)rengimosi stadiją sunkiai įmanoma
atskleisti; tokie veiksmai dažnai atrodo visai teisėti ir nesukelia tiesioginio pavojaus. Dar nėra
pradedama realizuoti nusikaltimo objektyvioji pusė: pvz., dar nesuduodamas smūgis etc.; 2)būna
sunku įrodyti asmens kaltę, todėl praktiškai asmenį įmanoma patraukti baudžiamojon atsakomybėn
tik už rengimąsi padaryti labai sunkų ir pavojingą nusikaltimą, turint tam pakankamai kaltės
įrodymų. Rengimosi stadiją galima įrodyti, tik kai yra idealių aplinkybių visuma. Taigi praktikoje
sunku įrodyti. 4.2 2.Pasikėsinimas padaryti nusikaltimą. Tai tyčinis veiksmas, kuriuo tiesiogiai
pradedama daryti nusikaltimą, jei jis nebuvo baigtas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo kaltininko
valios (BK bendrosios dalies 16 str. II d.). Nuo rengimosi padaryti nusikaltimą pasikėsinimas
skiriasi tuo, kad kaltininkas tiesiogiai pradeda daryti nusikaltimą: iššauna, smogia, įsibrauna į
svetimą butą, padeda sprogimo prietaisą etc. Tai t.b. aprašyta ypatingosios dalies str. Tuo tarpu
rengimosi stadijoje tik sudaromos sąlygos nusikaltimui vykdyti. Nuo baigto nusikaltimo
pasikėsinimas skiriasi tuo, kad čia kaltininkas nėra užbaigęs pradėto nusikaltimo dėl
nepriklausančių nuo jo aplinkybių (pvz., neiššovė todėl, kad užsikirto pistoletas; žmogus, į kurį
iššovė, nemirė). Aplinkybėmis, kliudančiomis baigti nusikaltimą, gali būti: a)kaltininko sulaikymas
nusikaltimo vietoje; b)atsitiktinumai; c)neįveikimas apsaugos priemonių etc. Svarbiausia tai, kad
šios aplinkybės būtų nepriklausomos nuo kaltininko valios. Neatsiradus šiai aplinkybei, asmuo būtų
pabaigęs nusikaltimą iki galo. Ši aplinkybė jo apsisprendimo laisvę. Skiriamas baigtas ir nebaigtas
pasikėsinimas. Baigtas tada, kai kaltininkas atlieka visus veiksmus, kuriuos jis laikė būtinais
nusikaltimui įvykdyti, tačiau nusikaltimas buvo nebaigtas dėl nepriklausančių nuo jo valios
aplinkybių. Pvz., kaltininkas iššovė dukart į žmogų, kurį norėjo nužudyti, bet auka nemirė.
Nebaigtas: tada, kai kaltininkas atlieka ne visus veiksmus, kuriuos jis laikė būtinais nusikalstamam
rezultatui pasiekti. Pvz., užsimojo kirviu, bet praeivis sugebėjo pagriebti ranką ir sustabdyti
lemiamą smūgį. Pasikėsinimu padaryti nusikaltimą laikoma taip pat tokia situacija, kai kaltininkas
nesuvokia, kad jis savo veiksmais negali pabaigti nusikaltimo, nes kėsinasi į netinkamą objektą ar
naudoja netinkamas priemones. Pvz., bandymas nušauti
žmogų tuščiu šoviniu. Gali būti netinkamas objektas. Pvz., šovė į tą vietą, kur žmogus turėtų
miegoti, bet jo jau ten nėra. 4.3 3.Baigtas nusikaltimas. Nusikaltimas laikomas baigtu tada, kai
kaltininko padaryta veika turi visus baudžiamojo įstatymo numatytus to nusikaltimo sudėties
požymius. BK bendrojoje dalyje nėra baigto nusikaltimo sąvokos. Nusikaltimo baigtumo momentas
nustatomas priklausomai nuo konkretaus nusikaltimo sudėties konstrukcijos. Kai kurios nusikaltimo
sudėtys numato pavojingas visuomenei pasekmes kaip būtiną požymį (materialios sudėtys). Šiose
sudėtyse aprašyti nusikaltimai yra baigti tik atsiradus numatytoms įstatyme pasekmėms. Pvz.,
nužudymas laikomas baigtu nuo tada, kai žmogus miršta. Kai kurioms nusikaltimo sudėtims
pavojingų pasekmių atsiradimas nėra būtinas. Tokios sudėtys vadinamos formaliomis nusikaltimo
sudėtimis. Šiose sudėtyse numatyti nusikaltimai yra baigti nuo veikos padarymo momento. Pvz.,
išžaginimo sudėtis formali. Baudžiamieji įstatymai nevienodai nustato nusikaltimo pabaigimo
momentą. 4.4 Rengimosi ir pasikėsinimo padaryti nusikaltimą baudžiamumas Kaip kvalifikuoti
rengimosi/pasikėsinimo stadijoje padarytus nusikaltimus? Jeigu asmuo padarė nusikaltimą arba
norėjo padaryti ir jo veiksmuose yra rengimosi stadijos požymiai, tai keliama baudžiamoji byla
pagal BK 16 str. I d. ir tą straipsnį ypatingosios dalies, kuriame apibūdintą veiką rengėsi padaryti.
Jeigu asmuo padarė veiksmus, kurie atitinka pasikėsinimo stadiją, tai jo veiksmai kvalifikuojami
pagal bendrosios dalies BK 16 str. II d. ir straipsnį, kuriame aprašyta veika nepadaryta iki galo.
Jeigu nusikaltimas buvo baigtas iki galo, tai asmens veiksmai kvalifikuojami tik pagal atitinkamą
ypatingosios dalies straipsnį. 4.5 Savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikaltimą Tai savarankiškas
institutas, jį reikia skirti nuo nebaigto nusikaltimo. BK
bendrosios dalies 17 str. apibrėžia savanoriško atsisakymo pabaigti nusikaltimą sąvoką. Asmuo,
savo noru atsisakęs pabaigti nusikaltimą, atsako pagal baudžiamuosius įstatymus tik tuo atveju,
jeigu jo faktiškoje padarytoje veikoje yra kito nusikaltimo sudėtis. Jeigu asmuo, turėdamas
galimybę baigti nusikaltimą, pats savanoriškai atsisako jį baigti (tęsti), tai jis turi būti atleistas nuo
baudžiamosios atsakomybės su sąlyga, kad jau padarytoje veikoje nėra kito baigto nusikaltimo
sudėties. Savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikaltimą yra kaltininko atsisakymas pabaigti pradėtą
nusikaltimą, neverčiant kokioms nors objektyvioms aplinkybėms, ir jam esant įsitikinusiam, kad jis
gali pabaigti tą nusikaltimą. Atsisakymo savanoriškymas reiškia, kad atsisakymas visai nepriklauso
nuo kokių nors objektyvių aplinkybių, sukliudžiusių kaltininkui pilnai įvykdyti nusikalstamą
ketinimą. Priešingu atveju būtų ne savanoriškas atsisakymas, o rengimosi ar pasikėsinimo
nutraukimas prieš kaltininko valią. Savanoriško atsisakymo motyvai neturi juridinės reikšmės. Jie
gali būti įvairūs: sąžinės graužimas, atgaila, gailestis nukentėjusiajam, baimės baimė (?). Tačiau šie
motyvai neturi būti susiję su numatytomis aplinkybėmis, dėl kurių darosi sunkiau padaryti
nusikaltimą arba padidėja nusikaltimo išaiškinimo rizika. Kitaip tariant, atsisakymo motyvu negali
būti kaltininko įsitikinimas, kad jis nepajėgs pabaigti nusikaltimo arba kad jį padaryti bus daug
sunkiau negu pirmiau atrodė. Savanoriškas atsisakymas nuo nusikaltimo padarymo galimas ir
pasikėsinimo stadijoje (kaip ir rengimosi), iki pat nusikalstamų pasekmių atsiradimo. 5 Aplinkybės,
šalinančios baudžiamąją atsakomybę 1.Aplinkybių, šalinančių baudžiamąją atsakomybę, samprata
ir rūšys. 2.Būtinoji gintis ir jos teisėtumo sąlygos. Tariamoji gintis ir jos vertinimo teisiniai
aspektai. 3.Asmens, įtariamo padarius nusikalstamą veiką, sulaikymo ir žalos padarymo jam
teisėtumo sąlygos. 4.Būtino reikalingumo samprata ir teisėtumo sąlygos. 5.1 1.Aplinkybių,
šalinančių baudžiamąją atsakomybę, samprata ir rūšys. Nusikaltimas - tai antisocialinis elgesys.
Jeigu elgesys socialiai naudingas, asmens baudžiamojon atsakomybėn patraukti negalima. Į tai įeina
būtinoji gintis; asmens, padariusio nusikaltimą, sulaikymas etc. - tokio socialiai naudingo elgesio
rūšys. Aplinkybės, šalinančios baudžiamąją atsakomybę: būtinoji gintis, būtinasis reikalingumas;
asmens, įtariamo padarius nusikalstamą veiką, sulaikymą; nukentėjusiojo sutikimas; pateisinama
profesinė arba ūkinė rizika; įsakymo vykdymas; profesinių funkcijų atlikimas; savo teisės
įgyvendinimas; mokslinis eksperimentas. Ne visos išvardintos aplinkybės numatytos
baudžiamajame įstatyme. BK: būtinoji gintis, reikalingumas, asmens, įtariamo padarius
nusikalstamą veiką, sulaikymas; iš dalies - įsakymo vykdymas. Kitos nagrinėjamos teorijoje arba
kituose įstatymuose. Kodekse nesureglamentuotos aplinkybės: Nukentėjusiojo sutikimas Asmuo
neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus, jeigu jis padarė žalą dėl nukentėjusiojo sutikimo. Ši
taisyklė taikoma ne visiems atvejams. Pvz., netaikoma gyvybei ir sveikatai. Eutanazija (padėjimas
mirti) Lietuvoje neįteisinta. Didžiausios problemos - dėl kūno sužalojimų. Jei nukentėjusysis leido
padaryti lengvą kūno sužalojimą, tai asmuo neturėtų
būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn - nebent tai sudaro nusikaltimo dalį: pvz., vengiant
krašto apsaugos tarnybos. Kai kūno sužalojimas apysunkis arba sunkus, baudžiamoji atsakomybė
atsiranda. Profesinių funkcijų atlikimas Tokiu atveju asmuo neturėtų būti traukiamas baudžiamojon
atsakomybėn. Pvz., gydytojo veikla. Savo teisės (pareigos) atlikimas Tam tikra kategorija asmenų,
atlikdama kasdienį darbą, vadovaujasi pareiginėmis instrukcijomis arba įstatymais: pvz.,
policininkai, teisėjai. Tokiomis veikomis žala padaroma, tačiau ji daroma sutinkamai su teisės aktų
reikalavimais. Nebent: jeigu viršijami įgaliojimai. Įsakymo vykdymas BK specialiojoje dalyje (251
str.) užsiminta: karys, neįvykdęs neteisėto viršininko įsakymo, pagal baudžiamuosius įstatymus
neatsako. Bet įsakymai leidžiami ne tik statutinėse struktūrose, bet ir civilinėje sferoje. Problemos
sprendimo keliai priklauso nuo to, kurioje sferoje asmuo veikia. Civilinėje: asmuo, gavęs įsakymą ir
abejojantis jo teisėtumu, neturi jo vykdyti, kol neįsitikina, kad jis teisėtas. Dėl žalos traukiamas
atsakomybėn ir jis, ir įsakymo davėjas. Statutinėje: jei asmuo abejoja įsakymo teisėtumu, jis turi
įvykdyti tą įsakymą. Jeigu vėliau paaiškėjo, kad pareigūnas, davęs įsakymą, teisės neturėjo, visa
atsakomybė teks tam pareigūnui. Mokslinis eksperimentas, pateisinama rizika (BK projekte) BK
sureguliuotos aplinkybės 5.2 2.Būtinoji gintis ir jos teisėtumo sąlygos. Tariamoji gintis ir jos
vertinimo teisiniai aspektai. Būtinoji gintis V-VI a.pr.m.e. pradėta nagrinėti būtinosios ginties
problema. Ji pergyveno evoliuciją. Dabar šis institutas gana stiprus. BK 14 str. po
Nepriklausomybės atkūrimo pakoreguotas ir dabar atitinka pasaulinius standartus. BK 14 str.: nėra
nusikaltimas toks veikimas, kuris formaliai atitinka požymius, bet yra būtinoji gintis: ginant save,
kitus etc.,
jeigu nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Daug problemų dėl to instituto. Būtinoji gintis -
teisė ar pareiga? Teisę į būtinąją teisę turi visi civiliniai asmenys. Bet policininkas, karys, vidaus
tarnybos darbuotojas, valstybės saugumo departamento pareigūnai privalo naudoti būtinąją gintį,
jeigu to reikalauja situacija. Kitokiu atveju traukiami baudžiamojon atsakomybėn. Iškyla
neaiškumų, kai kalbama apie būtinosios ginties sąlygas. Yra 2 grupės: 1)sąlygos dėl paties
kėsinimosi; 2)sąlygos dėl pačios ginties. Kėsinimasis turi atitikti reikalavimus: t.b. pavojingas; tai
yra, vertybėms daroma žala arba sudaroma grėsmė žalai atsirasti. Baudžiamasis įstatymas saugo
daug vertybių. Tačiau būtinąją gintį galima naudoti ne visais atvejais; tik kai kėsinamasi į: gyvybę,
sveikatą, asmens laisves, garbę, orumą, nuosavybę, viešąją tvarką, visuomenės saugumą. Svarbu
išsiaiškinti, ar būtinoji gintis galima prieš kėsinimąsi, kuris yra pavojingas, bet nusikalstamu
nepripažįstamas. Įstatymas nedraudžia tokiais atvejais naudoti būtinąją gintį, bet reikia stengtis
padaryti tokiems asmenims kuo mažesnę žalą (praktikoje nusistovėjusi taisyklė). Negalima naudoti
būtinosios ginties prieš pačią būtinąją gintį. Negalima naudoti prieš būtinąjį reikalingumą; prieš
teisėtus pareigūnų veiksmus (prieš neteisėtus galima). Negalima būtinosios ginties provokacija.
Negalima naudoti būtinosios ginties, jei kėsinamasi į menkavertį dalyką. Negalima daryti didelės
žalos, jeigu kėsinamasi į garbę ar orumą. Kėsinimasis turi būti akivaizdus. Yra tam tikros laiko
ribos. Nereikia laukti to momento, kai jau bus suduotas smūgis; galima naudoti būtinąją gintį esant
grėsmei. Kėsinimasis turi ne tik pradžią, bet ir pabaigą. Jei kėsinimasis buvo baigtas ir asmuo tai
galėjo suvokti, tai jo veiksmai po kėsinimosi pasibaigimo vertinami bendraisiais pagrindais. BK
numatytos kelios sudėtys, kai įvertinamas fiziologinis efektas, kuris buvo patirtas dėl padaryto
nusikaltimo: 107, 113. Ruoštis būtinajai ginčiai įstatymas neleidžia. Ši nuostata netaikoma
šaunamojo, nešaunamojo arba dujinio ginklo įsigijimui. Kėsinimasis turi būti realus: turi egzistuoti
erdvėje, o ne vien tik asmens vaizduotėje. 2)Sąlygos dėl ginties: a)gynyba galima tik apsaugoti
įstatymo saugomas vertybes; b)žala t.b. padaroma tik besikėsinančiajam; c)būtinoji gintis t.b.
panaudota laiku; d)neperžengtos būtinosios ginties ribos (svarbiausia sąlyga). 14(1) str. reguliuoja
būtinosios ginties ribų peržengimą. Ką reiškia aiškus gynybos neatitikimas kėsinimuisi? Tada, kai
būtinosios ginties metu naudojami tokie būdai ar įrankiai, kurie konkrečioje situacijoje buvo
nereikalingi, norint atremti kėsinimąsi. Šio str. III dalies išaiškinimas yra 1997 m. AT Senato
nutarime (Teismų praktika, Nr.7). Aiškinant sąvokas “didelis išgąstis, sumišimas” reikia panaudoti
loginį aiškinimą. 5.3 Tariamoji gintis Tai gynyba dėl nesamo kėsinimosi. Klystama dėl
pavojingumo, akivaizdumo ar realumo. Jeigu asmuo negalėjo suprasti, kad kėsinimasis neegzistuoja
ir padaro žalą, tai jo padaryti veiksmai t.b. vertinami pagal būtinosios ginties taisykles. Kartais
veika t.b. vertinama kaip neatsargi. 5.4 3.Asmens, įtariamo padarius nusikalstamą veiką, sulaikymo
ir žalos padarymo jam teisėtumo sąlygos. Tai reglamentuoja BK 14(2)
str. Šios aplinkybės teisėtumo sąlygos: 1)susijusios su nusikaltimo padarymu; 2)susijusios su žalos
padarymo teisėtumu. Sulaikyti asmenį galima tik tada, jeigu jis padarė nusikaltimą ir tik siekiant jį
pristatyti į teisėsaugos instituciją. Sulaikantis asmuo neprivalo būti 100 proc. įsitikinęs. Užtenka tik
“pagrįsto manymo”. Svarbu išsiaiškinti, ar padarius bet kokį nusikaltimą galima sulaikyti ir padaryti
žalą. Baudžiamasis teisinis sulaikymas galimas, jeigu asmuo padaro tokius nusikaltimus (čia iš
praktikos): valstybinį; nusikaltimus, kurių objektas yra sveikata, gyvybė, lytinė laisvė; jei asmuo
padaro vagystę, plėšimą, turto prievartavimą, turto sunaikinimą ar sužalojimą; kokį nors
nusikaltimą valdymo tvarkai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui; arba nusikaltimą, numatytą
BK 300 str. Sąrašas nėra baigtinis. Jeigu asmuo sulaikomas siekiant jam atkeršyti arba susidoroti,
tai žalos padarymas nebus pripažintas teisėtu. Vienintelis teisėtas tikslas - pristatymas į teisėsaugos
institucijas. Žalą galima padaryti tik tada, kai asmuo aktyviais veiksmais vengia sulaikymo. Jeigu
asmuo nesipriešina sulaikomas, tai žalos padarymas neteisėtas. Jeigu sulaikomas asmuo kėsinasi į
sveikatą/turtą etc., tai galioja būtinosios ginties taisyklės. T.b. pakankamai duomenų: užklupimas,
liudytojų arba nukentėjusiojo nurodymas į asmenį; kai aptinkami aiškūs nusikaltimo pėdsakai bei
kiti duomenys. Sulaikyti galima nuo tada, kai padarė nusikaltimą, iki tada, kol sueis patraukimo
baudžiamojon atsakomybėn senaties terminams. Žalos padarymo sąlygos Sulaikant asmenį žala g.b.
padaroma tik tam asmeniui arba jo turtui. Žalos padarymas tretiesiems asmenims užtraukia
baudžiamąją atsakomybę. Sulaikyti padarant žalą galima tik tada, jeigu kitaip sulaikyti nebuvo
galimybės. Gyvybės atėmimas sulaikomam asmeniui BK apie tai nėra užsiminta,
bet tikimybė visada yra. Policijos įstatyme nurodyti pagrindai, kada policininkas turi teisę panaudoti
šaunamąjį ginklą, bet jis turi išvengti didesnės žalos padarymo. 5.5 4.Būtino reikalingumo samprata
ir teisėtumo sąlygos. Reglamentuoja BP 15 str. Teisėtumo sąlygos: 1)sąlygos, susijusios su
pavojaus grėsme; 2)sąlygos, susijusios su pavojaus pašalinimu. Pavojaus šaltiniai: stichinės
nelaimės, gyvulių elgesys etc. BAUDŽIAMOJI TEISĖ, 03 16 seminaras Padiktuotas uždavinukas.
BAUDŽIAMOJI TEISĖ, 03 23 6 Bendrininkavimas Diskusinė paskaita 1.Bendrininkavimo
samprata pagal BK. 2.Bendrininkavimo požymiai. 3. Bendrininkavimo formos. 4.Nusikaltimo
padarymas per tarpininką. Ekscesas. 6.1 1.Bendrininkavimo samprata pagal BK. Vaidmenų
pasiskirstymas būna skirtingas. Bendrininkai: vykdytojas, padėjėjas, kurstytojas, organizatorius
(BK 18 str.) Vykdytojas - betarpiškai atliko. Citata iš BK: “Bendrininkavimu laikomas tyčinis
bendras dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas nusikaltimo padaryme. Nusikaltimo bendrininkais,
greta vykdytojų, laikomi organizatoriai, kurstytojai ir padėjėjai. Vykdytoju laikomas asmuo,
betarpiškai padaręs nusikaltimą. Organizatorium laikomas asmuo, organizavęs nusikaltimo
padarymą ar vadovavęs jo padarymui. Kurstytoju laikomas asmuo, palenkęs kitą asmenį padaryti
nusikaltimą. Padėjėju laikomas asmuo, padėjęs padaryti nusikaltimą, duodamas patarimą,
nurodymą, teikdamas priemonių arba šalindamas kliūtis, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs
paslėpti nusikaltėlį, nusikaltimo padarymo įrankius ir priemones, nusikaltimo pėdsakus ar daiktus,
įgytus nusikalstamu būdu. Teismas, skirdamas bausmę, turi atsižvelgti į kiekvieno iš bendrininkų
dalyvavimo nusikaltimo padaryme laipsnį ir pobūdį.” Pasak dėstytojo, atsakomybė vykdytojui turi
būti didžiausia (ne taip kaip Lingio nužudymo byloje). Organizavimas - bendrininkų radimas,
paskirstymas vaidmenų. Organizatorius gali atlikti ir kitas funkcijas. Kurstytojas - tai asmuo, kuris
palenkęs asmenį. Palenkimas: įkalbėjimas, materialus paskatinimas, grasinimai, smurto naudojimas.
Padėjėjas: veikų sąrašas išsamus. Jokie kiti veiksmai negali būti įvardinti kaip padėjimas.
Padėjimas: a)fizinis; b)intelektualinis. Intelektualinis: patarimai, nurodymai etc. Fizinis - teikimas
priemonių arba šalinimas kliūčių. Padėjimas gali būti ir aktyvia forma, ir neveikimas. 6.2 2.
Bendrininkavimo požymiai: 1)objektyvūs; 2)subjektyvūs. Objektyvūs: tai dviejų ar daugiau asmenų
veika. Turi atitikti ne tik kiekybinį, bet ir kokybinį požymį. Bent du asmenys t.b. pakaltinami ir
sulaukę įstatymo nustatyto amžiaus. Kiekvieno iš bendrininkų veiksmai turi būti nukreipti tam
pačiam nusikaltimui padaryti; motyvai gali būti skirtingi. Tam visų bendrininkų veiksmų turi būti
priežastinis ryšys. Visos pasekmės dalinamos visiems po lygiai. Pvz., jei įvykdytas nužudymas, visi
ir atsako už nužudymą. Subjektyvūs: 1)susitarimas daryti nusikaltimą (gali pasireikšti aktyvia
forma: žodžiais, gestais, susirašinėjimu; gali būti ir tyliu pritarimu: vienas užpuola, kitas tyliai
prisijungia); 2)bendrininkavimas galimas tik tyčia. 1887 m. sąvoka (Pegancevas): bendrininkavimas
- tai lyg grojimas orkestro sudėtyje, kur visas muzikinis kūrinys - bendrų pastangų rezultatas.
Bendrininkavimas - ne bet koks dalyvavimas nusikaltimo padaryme. Kiekvieno veiksmai
turi būti būtina sąlyga, kad nusikaltimas būtų padarytas. Jeigu kuris nors neatlieka savo veiksmų, tai
nusikaltimas būtų neįmanomas arba iš esmės apsunkintas. Bendrininkų kaltė gali pasireikšti tiek
tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. 6.3 3.Bendrininkavimo formos. I.Pagal santykį su nusikaltimo
objektyviąją puse: a)paprastas; b)sudėtinis. Paprastas: visi dalyvavę pripažįstami vykdytojais, ir
nuoroda į 18 str. nedaroma. Ši forma gali būti pripažįsta kvalifikuojančiu požymiu: 118 str. 3 d.
(grupinis išžaginimas). Sudėtinis: šalia vykdytojų yra ir dar bent vienas asmuo, susijęs su
padarymu, jo veika atitinka 18 str. požymius. Kitų bendrininkų veiksmai kvalifikuojami su nuoroda
į 18 str. II.Pagal susitarimo laiką: a)su išankstiniu susitarimu; b)be išankstinio susitarimo. Su:
asmenys susitaria daryti nusikaltimą esant t.t. laiko tarpui iki jo padarymo. Be: veiką atlieka iškart
po to, kai aptaria veiksmus. BK kai kur “grupė iš anksto susitarusių asmenų” - kvalifikuojantis
požymis. Specifinės bendrininkavimo formos: nusikalstamas susivienijimas (227[1] str.) AT
Senatas priėmė nutarimą, kuriuo apibendrino teismų praktiką ir išskyrė nusikalstamo susivienijimo
požymius: trijų ar daugiau asmenų buvimas, jų susivienijimas bendrai nusikalstamai veiklai daryti
sunkius nusikaltimus, tokio susivienijimo kūrimas arba dalyvavimas jo veikloje. Iš praktikos:
Paprastai nusikalstamo susivienijimo nariai palaiko ilgalaikius glaudžius tarpusavio ryšius,
apsirūpinę ryšio ir kitomis techn.priemonėmis, palengvinančiomis nusikalstamą veiklą. Paprastai
kuriamas kelių nusikaltimų padarymui arba vieno labai sunkaus, reikalaujančio daugelio veiksmų.
Praktikoje teismai nemažai kvalifikavo kaip susivienijimą. Nusikalstamą susivienijimą sunku
atriboti nuo kitos bendrininkavimo formos - organizuotos grupės. Ten irgi būna daugiau kaip 2
asmenys, pasiskirsto vaidmenimis, gali daryti sunkius nusikaltimus. Nusikalstamas susivienijimas -
tai mafija, ypatingai sudėtingas junginys. Susivienijimas - tai tam tikra organizacija su ryškiu
vadovu etc. Dabar neiškyla problemų vertinant (dėl Senato nutarimo Nr.16). Nusikalstama
organizacija - ir banditų gauja (75 str.) Požymiai: 2 ar daugiau asmenų dalyvavimas; gaujos tikslas -
užpulti įmones, įstaigas, organizacijas arba atskirus asmenis; 3)organizavimas ar dalyvavimas
tokios gaujos veikloje. Dabar tokios formos praktiškai nėra. Buvo būdinga pokario laikotarpiui.
Banditų gauja t.b. ginkluota. Nebūtinai turi turėti visi nariai - pakanka, kad vienas. Šį str. reiktų
pašalinti. Paprasta grupė - atskira bendrininkavimo forma (118 str. 3 d.) Būna be išankstinio
susitarimo. Antivalstybinė organizacija: 2 ar daugiau asmenų dalyvavimas; siekis - sutrukdyti
Konstitucija paremtą tvarką, apriboti LR teises, jėga atskirti teritorijos dalį; atsakomybė atsirandą už
kūrimą ir aktyvų dalyvavimą veikloje. 6.4 4.Nusikaltimo padarymas per tarpininką (tarpinis
vykdymas). Ekscesas Išskiriami trys atvejai, kai galima įvardinti tarpiniu nusikaltimo vykdymu:
a)pakaltinamas asmuo palenkia kitą asmenį, kuris nesulaukęs amžiaus, atlikti nusikalstamus
veiksmus. Tai ne bendrininkavimas, kadangi asmenys neatitinka kokybinių reikalavimų. Pilnametis
pripažįstamas vykdytoju, o nepilnametis neatsako. b)kai asmuo pasinaudoja nepakaltinamu asmeniu
atlikti tuos veiksmus, kurie numatyti specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje; irgi atsako kaip
vykdytojas; c)pasinaudojama asmeniu, kuris nors ir yra pakaltinamas, bet nieko nežinojo apie tai,
kad daromas nusikaltimas. Teorijoje: d)asmuo, pasinaudojęs kitu asmeniu, atsako kaip už tyčinį
nusikaltimą, o tas, kuris buvo panaudotas - kaip už neatsargų. Ekscesas (išėjimas už susitarimo ribų)
Dažniausiai kalbama apie vykdytojo ekscesą - kai atliekami veiksmai, dėl kurių nebuvo tartasi.
BAUDŽIAMOJI TEISĖ, 03 30 prof.Piesliakas 7 Nusikaltimo padarymo teisinės pasekmės (ir šios
dienos, ir kito mėnesio tema) 1.Nusikaltimo padarymo teisinių pasekmių bendra charakteristika.
2.Baudžiamoji atsakomybė: samprata, atsiradimas, realizavimas, turinys. 3.Baudžiamosios
atsakomybės pagrindai. 4.Baudžiamoji politika Lietuvoje po 1990 metų. 5.Naujo LR BK projekto
principinės nuostatos. 7.1 1.Nusikaltimo padarymo teisinių pa sekmių bendra charakteristika. Ko
gali tikėtis asmuo, padaręs nusikaltimą, pagal LR baudžiamuosius įstatymus? Nebūtinai sėda į
kalėjimą. Pagal 1961 m. galiojantį BK numatytos 2 rūšių teisinės pasekmės: 1)baudžiamoji
2)atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės (iki teismo arba teismo). Yra dvi baudžiamosios
atsakomybės formos: atsakomybės su bausmės paskyrimu ir atlikimu ir atsakomybė su atleidimu
nuo bausmės. 7.2 2.Baudžiamoji atsakomybė: samprata, atsiradimas, realizavimas, turinys.
Baudžiamoji atsakomybė yra normali, klasikinė nusikaltimo padarymo pasekmė. Tam turbūt ir
sugalvota baudžiamoji teisė. Didžiojoje daugumoje atvejų asmenys traukiami atsakomybėn (ne
atleidžiami) - apie 80 proc. Baudžiamoji atsakomybė ir bausmė - netapatūs terminai. (žmogus
tampa teisininku tada, kai įvaldo teisinę terminologiją.) Kas yra nusikaltimas? Galima suprasti
įvairiai. Tai teisinis santykis tarp nusikaltėlio ir nukentėjusiojo. Padarius nusikaltimą atsiranda kitas,
antrinis teisinis santykis:
tarp
nusikaltėlio ir valstybės. To teisinio santykio centrinis elementas - baudžiamoji atsakomybė.
Baudžiamoji atsakomybė atsiranda kartu su nusikaltimo padarymu. Tačiau nuo nusikaltimo
padarymo momento baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik kaip asmens pareiga (nešti baudžiamąją
atsakomybę). Ta pareiga turi būti realizuota. Tam reikia įrodymų, kad asmuo tokią pareigą turi.
Pareiga įrodinėjama bylos parengtinio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu. Baudžiamoji
atsakomybė yra pareiga tol, kol nepatvirtinamas pareigos buvimas. Tą buvimą patvirtina teismo
nuosprendis. Nuo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo asmuo pradeda baudžiamąją atsakomybę
realizuoti. Reikia skirti baudžiamosios atsakomybės kaip pareigos atsiradimą ir pareigos
realizavimą (realiąją baudžiamąją atsakomybę). Turinys Ar tai tik bausmė, ar kažkas daugiau?
Baudžiamosios atsakomybės 3 elementai: 1)asmens pasmerkimas valstybės vardu paskelbiant
apkaltinamąjį nuosprendį; 2)bausmė (labiausiai “mušantis” elementas); 3)teistumas. Kai sakom
‘baudžiamoji atsakomybė’, tai turim galvoj tuos tris dalykus. Dažnai praktikoje sakoma
“patraukimas baudžiamojon atsakomybėn”. Baudžiamojo proceso prasme dažnai turima galvoje,
kad asmuo patraukiamas kaltinamuoju. Patraukiamas kaltinamuoju nėra patraukimas baudžiamojon
atsakomybėn. Ar visi trys baudžiamosios atsakomybės elementai būtini? Ne. Praktikoje atsakomybė
galima ir nesant visų trijų elementų. Pagal mūsų BK tik pirmas elementas (pasmerkimas) yra
būtinas elementas (praktiškai visada būna ir trečias). Bausmė nėra privaloma baudžiamosios
atsakomybės elementas. Teistumas paprastai visada lydi baudžiamąją atsakomybę. Sudaro 2 dalys:
a)pats nuosprendžio priėmimas; b)BK 58 str. - asmuo laikomas teistu visą bausmės atlikimo laiką +
kažkoks laikos po atlikimo. BK 49 str.: patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis. Kalba
apie atvejus, kada negalima asmens traukti baudžiamojon atsakomybėn. Iki kada skaičiuoti
terminus: iki patraukimo kaltinamuoju, ar iki nuosprendžio priėmimo? Čia rimta problema.
Baudžiamosios atsakomybės ir bausmės santykis Terminas “baudžiamoji atsakomybė” platesnis už
“bausmę”. Jis apima be grynai bausmės dar nuosprendį ir teistumą. 7.3 3.Baudžiamosios
atsakomybės pagrindai. Kada asmuo gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn? Teisėje
išskiriami 2 problemos aspektai: teisinis ir filosofinis. Filosofinis: kodėl valstybė žmogų gali traukti
atsakomybėn ir bausti? Taigi filosofinis pagrindas - žmogaus valios laisvė. Jeigu žmogus,
turėdamas kelis pasirinkimo variantus, sąmoningai pasirenka uždraustą BK, jis turi atsakyti.
Filosofinis momentas įgyvendinamas ir BK. Pvz., neturintis valios laisvės žmogus (nepakaltinamas)
nebaudžiamas. Teisinis baudžiamosios atsakomybės pagrindas - nusikaltimo sudėtis. 7.4
4.Baudžiamoji politika Lietuvoje po 1990 metų. Nėra atsakymo į šį klausimą. Nėra vadovėlių,
straipsnių, kur būtų nupiešiamas baudžiamosios politikos vaizdas. Bus 3 dalys. Baudžiamosios
politikos samprata Baudžiamoji politika - sudėtinė valstybės teisinės politikos dalis. Baudžiamoji
politika - tai valstybės uždavinių nusikalstamumo srityje realizavimas, valstybės poveikio į
nusikalstamumą formos ir metodai. (Antras apibrėžimas:) Baudžiamoji politika - tai valstybės
poveikio į nusikalstamumą formos ir metodai priimant, keičiant baudžiamuosius įstatymus ir juos
taikant praktikoje. 2 baudžiamosios politikos analizės aspektai: 1)baudžiamoji politika įstatymų
leidybos srityje (Seimo darbas); 2)praktinė baudžiamoji politika. 1)baudžiamoji politika įstatymų
leidybos srityje: 1990-iki dabar Kaip valstybė įstatymais bandė dorotis su šia problema? Į 1990 m.
Lietuva įėjo turėdama 1961 m. BK. Pasikeitus santvarkai 1961 m. BK nuostatos tapo sunkiai
pritaikomos - neatitiko valstybės esmės, uždavinių. Nuo 1990 m. baudžiamųjų įstatymų leidyba
buvo labai aktyvi. Didžioji dauguma BK straipsnių po 1990 m. pakeista. Keitimas buvo chaotiškas,
neturint sistemos. Apie tam tikrus pakeitimus - dėstytojo straipsnis Akademijos mokslo darbuose
(yra literatūros sąraše). Išvados: Veikų kriminalizacijos ir dekriminalizacijos procesas: visumoje
baudžiamoji politika ėjo veikų kriminalizacijos keliu. Kodeksas buvo pildomas kriminalizuojant
naujas veikas. Tuo tarpu dekriminalizacijos procesas palietė pagrinde nuo sovietinės santvarkos
paveldėtus ideologinius nusikaltimus+nusikaltimai socialistinei ekonomikai. Plečiamas nusikaltimų
ratas: tai jau Lietuvos liga. Kai tik įvedamas nusikaltimas, jis priskiriamas prie sunkių. Įrašius į
sunkių nusikaltimų sąrašą, kaltininkui blogiau dėl netiesioginių pasekmių (ne dėl sankcijos). Pvz.,
atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės galimas tik prie nesunkių nusikaltimų. Dėl šito
baudžiamoji politika griežtėjo. Kriminalinių bausmių griežtinimas: labai bloga tendencija,
kalėjimuose žmonių daugėja. Esmė: problemų sprendimas dažnai suvedamas į įstatymų griežtinimą.
Didelė nesąmonė, bausmės per griežtos. Buvo griežtinamos ir bendrosios dalies nuostatos. Pvz.,
Seimas prieš kelis metus nustatė minimalų baudos dydį - 100MGL. Buvo bandymas baudžiamųjų
įstatymų pagalba vykdyti ir humaniškesnę politiką: daugiausia keičiant BK bendrosios dalies
nuostatas. Pvz., 1993 atsirado nauja atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis - kaltininkui ir
nukentėjusiajam susitaikius. 41(1) - jei asmuo prisipažįsta, atlygina žalą, tai jam bausmė skiriama
ne daugiau sankcijos vidurkio. Bet daugumoje bausmės griežtinamos. Bendra išvada: žodžiais
kalbama apie humanizavimą, darbai visiškai priešingi. Praktinė baudžiamoji politika Kokia
įstatymų taikymo praktika? Kokiomis bausmėmis nuteisiami nusikaltėliai? Tai svarbu. Dėstytojas
duoda lapelį, kur yra statistika. Reiks atsišviesti. Nuo 1990 iki pernai nuteistųjų skaičius išaugo nuo
7800 iki 19500. Vidutiniškai per 8 metus pusė asmenų, patrauktų baudžiamojon atsakomybėn, buvo
nuteista realiomis bausmėmis, o pusė nuo bausmės atleisti. 1990 m. apie 70 proc. - realiom
bausmėm; pernai - 46 proc. realiom bausmėm. Kokiom bausmėm nuteisiama? Laisvės atėmimu -
vid.apie 40 proc. nuteistųjų. 93 proc. visų realių bausmių - laisvės atėmimas; tik 6 proc. - pataisos
darbai arba bauda. Išvados: laisvės atėmimu nuteisiama aiškiai per daug asmenų; aiškiai per mažai
nuteisiama bauda, pataisos darbais. Kitą savaitę: atsiskaitymas raštu. Baudžiamoji teisė, 04 06, dėst.
V.Rimkus 8 BAUSMIŲ SISTEMA IR RŪŠYS 8.1 1.Kriminalinė bausmė. (Baudžiamajame
kodekse - trečias skyrius.) Apie ją daug kur prirašyta. BK 21 str. - sąvoka. Kriminalinė bausmė - tai
tokia teisinio poveikio priemonė, kuri taikoma teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui,
padariusiam uždraustą baudžiamuoju įstatymu veiką ir kuri apriboja nuteistojo teises ar laisves.
Bausmės esmė - nubaudime. Yra visokių teorijų apie bausmes: blogis, skausmas. Paprastai: teisių ir
laisvių apribojimas. Kriminalinės bausmės požymiai: a)ji taikoma tik asmeniui, padariusiam
nusikaltimą pagal galiojantį baudžiamąjį kodeksą; b)taikoma teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu
(kitur sprendimais, nutartimis); c)turi
apriboti nuteistojo asmens teises ar laisves; d)skiria tik teismas. Artimiausios bausmėms -
administracinio poveikio priemonės. Kai kurios baudos didesnės negu pagal BK, yra
administracinis areštas. BET: administracinę skiria nebūtinai teismas. Naujasis BK projektas
numato baudžiamojo poveikio priemones (ne bausmes). Kriminalinės bausmės tikslai BK 21 str.
Galima sakyti, kad yra du tikslai: 1)bendroji nusikaltimų prevencija (kad kiti asmenys
nenusikalstų); 2)specialioji (individualioji) prevencija (kad nusikaltęs asmuo nebeturėtų galimybės
vėl nusikalsti+poveikis asmeniui, kad jis nebedarytų naujų nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų).
Problema: kaip įgyvendinti specialiosios prevencijos priemones? Uždaryti į kalėjimą lengva, bet
kaip žmogų paveikti, kad vėliau nenusikalstų (psichologiškai)? Yra problemų su auklėjamuoju
darbu etc. Užsienyje taikomos psichologinio, psichiatrinio poveikio priemones etc. 8.2 3.Bausmių
sistema ir rūšys Bausmių sistema - tai galiojančiais įstatymais įtvirtintas, išsamus ir privalomas
teismams bausmių rūšių sąrašas. Tai įtvirtinta BK 22 str. 22 str. numatytos visos bausmės, kurios
gali būti taikomos asmeniui, padariusiam nusikaltimą. Įstatyme įtvirtintos vieningos bausmių
skyrimo sąlygos, privalomos teismams, bausmių dydžiai, kurie turi formuoti vienodą baudžiamąją
politiką. Sutinkamai su 22 str. sąrašu, Lietuvoje yra tokios bausmės: 1)laisvės atėmimas
(terminuotas ir iki gyvos galvos); 2)pataisos darbai be laisvės atėmimo; 3)bauda. Šios trys bausmės
- pagrindinės. Papildomos bausmės: 4)turto konfiskavimas; 5)atėmimas teisės dirbti t.t. darbą, eiti
t.t. pareigas ar užsiimti t.t. veikla; 6)bauda. Pagrindinės bausmės - tai tos bausmės, kurio gali būti
paskirtos tik kaip savarankiškos. Jų negalima skirti papildant kitas bausmes. Su jomis siejamas
pagrindinių bausmės tikslų įgyvendinimas. Už vieną nusikaltimą nusikaltusiam asmeniui gali būti
paskirta tik viena pagrindinė bausmė. Esant nusikaltimų/nuosprendžių sutapčiai, gali būti paskirtos
dvi pagrindinės bausmės. Teismas pagrindinės bausmės rūšį, dydį skiria vadovaudamasis
ypatingosios dalies sankcija. Papildomos bausmės - jos skiriamos su pagrindine bausme ir neturi
savarankiško pobūdžio. Skiriama padaryti papildomą poveikį nusikaltėliui. Bauda kaip papildoma
bausmė ir turto konfiskavimas yra skiriami tik tais atvejais, kai tai nurodyta baudžiamajame
įstatyme. Bauda nurodoma ypatingosios dalies sankcijoje; turto konfiskavimas privalomai skiriamas
35 str. numatytais atvejais. Atėmimas teisės t.t. darbą, eiti t.t. pareigas ar užsiimti t.t. veikla gali
būti skiriamas teismo nuožiūra. Gali būti numatyta ir sankcijoje. Laisvės atėmimas Tai nuteistojo
izoliavimas nuo visuomenės, laikant jį specialiai tam tikslui skirtose pataisos darbų įstaigose,
siekiant pagrindinių bausmės tikslų. (BK 25 str.) Šiuo metu Lietuvoje laisvės atėmimo bausmę
atlieka apie 15 000 kalinių. Airijoje kali 2 053 žmonės. Švedijoje kali 5 780. Belgijoje 7 000 kalinių
(10 mln.žmonių), Ispanijoje (38 mln. gyventojų) 41 000 kalinių. Užsienyje vidutinė laisvės
atėmimo trukmė - apie 4 mėn. Pas mus - 4 m. 6 mėn. Apie laisvės atėmimo bausmę - iš 2 pozicijų:
1)iš baudžiamosios teisės, 2) iš bausmių vykdymo teisės. 1)iš baudžiamosios teisės: pagal
galiojančius įstatymus min.
laisvės atėmimas - 3 mėn. Max: tradiciškai 20 m.; padarius keletą nusikaltimų 25 m.; atskirais
atvejais - iki gyvos galvos. Asmeniui, kuris nusikaltimą padarė iki 18 metų, max laisvės atėmimas -
10 metų. Laisvės atėmimo bausmė atliekama pataisos darbų įstaigose. Čia tarybinis palikimas. Šiuo
metu - 3 rūšių: 1)pataisos darbų kolonijos; 2)auklėjimo darbų kolonijos; 3)kalėjimai. Galima
atsirinkti iš 25 str., kam skiriama. Po to dar skirstoma į bendrojo, sustiprinto ir griežtojo režimo.
Pataisos darbų kolonijos - pilnamečiams už nesunkius nusikaltimus. Auklėjimo darbų kolonijos -
nepilnamečiams. Kalėjimas - tik Lukiškių. 2)iš bausmių vykdymo (penitencinės) teisės: dažniausiai
siejama su tuo, koks turi būti poveikis nusikaltėliui vykdant bausmę, kokiomis priemonėmis
užtikrinamas pataisos įgyvendinimas. Nuteistųjų laikymą pataisos darbų įstaigose reglamentuoja:
a)pataisos darbų kodeksas; b)laikinosios pataisos darbų taisyklės. Kuo skiriasi pataisos įstaigos?
Taip, kaip laikomi nuteistieji. Kolonijoje gyvena būriais. Turi tam tikrą laisvę vaikščioti po
teritoriją. Kalėjime žmonės nuolat stebimi, mažiau žmonių, vaikšto tik kiemelyje. Skiriasi tai, kiek
gali matytis su artimaisiais etc. 3 pagrindinės poveikio priemonės: 1)režimas (suvaržymų visuma),
2)darbas; 3)auklėjamasis darbas su kaliniu. Pataisos darbai - BK 29 str. Bauda: kaip pagrindinė -
nuo 100 iki 1000 MGL; už savanaudiškus - nuo 200 iki 50000 MGL; kaip papildoma - nuo 10 iki
500 MGL. BAUDŽIAMOJI TEISĖ, 04 13 prof. Piesliakas 9 Bausmių skyrimas pagal LR BK
1.Kriterijai, kuriais vadovaujasi teismas, skirdamas bausmę. 2.Švelnesnės negu numatyta įstatyme
bausmės skyrimas. 3.Bausmės skyrimas padarius kelis nusikaltimus. 9.1 1. Kriterijai, kuriais
vadovaujasi teismas, skirdamas bausmę. Taisyklės, kuriomis teismas turi vadovautis skirdamas
bausmę, numatytos BK 39
str. Teismas, skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti į šiuos dalykus I.Teismas skiria bausmę
įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, nustatytose ribose. Taigi
pirmiausiai teisėjas turi susipažinti su atitinkamo straipsnio sankcija. Teismas gali skirti tik tą
bausmės rūšį, kuri numatyta sankcijoje, ir tik tose ribose. II.Laikytis BK bendrosios dalies nuostatų.
Pagrindinės bausmės visada aprašytos sankcijoje. Iš papildomų bausmių sankcijoje aprašoma tik
bauda. Atėmimą teisės eiti t.t. pareigas teismas gali skirti savo nuožiūra. Vadinasi, sankcijoje nors ir
nėra, asmenį galima nubausti. Turto konfiskavimas privalomai skiriamas už daugelį nusikaltimų (35
str.) III.Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. (BK 40 ir 41) Pas mus sankcijos
dažniausiai alternatyvios. O ir tam tikra sankcijos rūšis nebūna apibrėžta (nuo-iki). Atsakomybę
lengvinančios aplinkybės Joms esant kaltininkas turi teisę prašyti, kad bausmė būtų paskirta arčiau
minimalios ribos arba švelnesnės rūšies. Lengvinančių aplinkybių sąrašas nėra išsamus. 8
aplinkybės, bet 40 str. parašyta, kad teismas gali atsižvelgti ir į BK nenurodytas aplinkybes. Prieš
kokį 10 metų teismai dažnai naudojo šią aplinkybę. Buvo prieinama iki absurdo. Dabar dažnai
naudojamos aplinkybės šių punktų: 1, 6, 8. Jeigu lengvinanti aplinkybė yra, tai teismas negali
neatsižvelgti. Lengvinančios aplinkybės nustatymas reiškia, kad asmuo turi teisę pretenduoti į
bausmės švelninimą. Praktikoje teismai dažnai to nedarydavo, todėl priimtas BK 41[1] str. Ši norma
skatina kaltininkus prisipažinti. Tada kaltininkas turi teisę reikalauti, kad bausmė būtų paskirta
vadovaujantis 41[1] str./ Atsakomybę sunkinančios aplinkybės Jų sąrašas - 41 str. Jis yra išsamus.
Jeigu tokia aplinkybė byloje nustatyta, teismas privalo ją laikyti sunkinančia. Yra t.t. išimtys: 1)kai
kurios aplinkybės iš 41 str. yra aprašomos ypatingosios dalies straipsnių dispozicijose kaip
kvalifikuojantys požymiai. Tokiose situacijoje asmeniui sunkinanti aplinkybė nepripažįstama;
2)prie kai kurių sunkinančių aplinkybių pasakyta, kad teismas turi teisę nepripažinti tam tikro
nustatyto fakto sunkinančia aplinkybe. Tai 41 str. 1 p. išvardintas nusikaltimų pakartotinumas ir 10
p. girtumas. IV.Padaryto nusikaltimo pavojingumas. Teismas turi į ją atsižvelgti vadovaudamasis
savo teisine sąmone. V.Kaltininko asmenybė. Teismas turi į ją atsižvelgti vadovaudamasis savo
teisine sąmone. Kokia asmens charakteristika? Ar jis turi išlaikytinių? Kokia sveikatos Švelnesnės
negu numatyta įstatyme bausmės skyrimas. Įstatymas numato tokią galimybę - BK 45 str. Yra 3
būdai, išvardinti to straipsnio paskutinėje dalyje: 1)skirti mažiau negu žemiausioji riba; 2)skirti
švelnesnę bausmės rūšį; 3)neskirti papildomos bausmės, kai ji numatyta. Visa tai galima daryti tik
tada, kai yra pagrindai, numatyti 45 str.; ir kai teismas tuos pagrindus nustatė ir nuosprendyje
aprašė. Pagrindai yra kelių rūšių. 45 str. 2 d.: 1)atlyginta žala; 2)yra kitų atsakomybę lengvinančių
aplinkybių; 3)arba nuteistojo išlaikomi asmenys serga sunkia liga ir nėra kam prižiūrėti, arba
nuteistasis išlaiko mažamečius vaikus..., arba nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Dažnai
praktikoje šio
buketo trūksta. 9.3 3.Bausmės skyrimas padarius kelis nusikaltimus. Apie tai skaityti savarankiškai:
Teisės problemos, 1995 m. Nr.1. ir Nusikaltimų daugetas.- Kriminalinė justicija, LTA darbai (?).
T.5, 1996. BAUDŽIAMOJI TEISĖ, 04 27 10 Atleidimas nuo bausmės 1.Bendra charakteristika,
požymiai bei rūšys. 2.Atleidimo nuo bausmės pagrindai. 3.Alteidimo nuo bausmės teisinės
pasekmės. 10.1 1.Bendra charakteristika, požymiai bei rūšys. Atleidimas nuo bausmės - tai viena iš
baudžiamosios atsakomybės rūšių (formų), numatytų galiojančiame BK. Tam tikrais atvejais,
išeinant iš bausmės tikslų, pakanka, kad asmuo, teismo nuteistas realia bausme, atlikęs t.t. bausmės
laiką arba visiškai neatlikęs bausmės, būtų nuo jos atleistas. Atleidimo nuo bausmės instituto
pateisinimas glūdi bausmės tiksluose. Vienas iš bausmės tikslų - siekti, kad nuteistas asmuo
nedarytų naujų nusikaltimų. Bet asmenys pagal savo pavojingumą yra įvairūs. Galiojantys
baudžiamieji įstatymai numato atleidimą arba nuo visos bausmės, arba nuo dalies. Atleidimą nuo
visos bausmės numato BK 47 str. (Bausmės vykdymo atidėjimas), 57 str. (atleidimas nuo bausmės
dėl ligos). Atleidimą nuo dalies bausmės numato: BK 54 str. (Lygtinis atleidimas nuo bausmės prieš
terminą), 54(2) (Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų), 55 str. (Lygtinis atleidimas nuo
bausmės prieš terminą asmenų, kurie padarė nusikaltimą iki 18 metų amžiaus) ir 57 str. (Atleidimas
nuo bausmės dėl ligos). Skiriamieji atleidimo nuo bausmės požymiai: 1)atleidimas nuo bausmės
galimas tik ją paskyrus (priėmus apkaltinamąjį nuosprendį); 2)atleidimas nuo bausmės galimas arba
nuo visos, arba nuo dalies bausmės; 3)atleisti ir

nuo visos, ir nuo dalies bausmės gali tik teismas; 4)atleidžiama nuo bausmės arba teismo
nuosprendžiu, arba teismo nutartimi (priklauso nuo to, koks straipsnis taikomas); 5)atleidus asmenį
nuo bausmės, dar kurį laiką jis turi teistumą; 6)daugumoje atvejų (išskyrus 57 str.) atleidus nuo
bausmės asmeniui keliamos tam tikros sąlygos, kurių nevykdymas gali sukelti atleidimo nuo
bausmės panaikinimą. Rūšys 47(1) bausmės vykdymo atidėjimas 1998 m. atidėjimas pagal šį
straipsnį taikytas apie 54 proc. visų nuteistųjų. 47(1) str. numato atleidimą nuo visos bausmės.
Bausmės vykdymo atidėjimas procesiškai įforminamas teismo nuosprendžiu. Skiriamas tame
pačiame teismo nuosprendyje, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu nusikaltimo padaryme. Bausmės
vykdymo atidėjimo klausimas sprendžiamas iškart paskyrus bausmę, o bausmė skiriama
nuosprendžio rezoliucinėje dalyje. Bausmės vykdymo atidėjimas nėra atskira bausmė. Ar
kiekvienam asmeniui gali būti atidedamas bausmės vykdymas? Kuriam laikui? Ar keliamos
sąlygos? Ne kiekvienam. Teismas turi nustatyti atleidimo pagrindus (47[1] str.) Pagrindai: 1)asmuo
turi būti nuteistas arba pataisos darbais, arba laisvės atėmimu: ne daugiau kaip 3 m. už nesunkų
tyčinį nusikaltimą ir ne daugiau kaip 5 metams už neatsargų (sunkūs ir nesunkūs nusikaltimai
išvardinti BK8[1] str.); 2)asmuo nuteistas pirmą kartą; (asmuo laikomas nuteistu pirmą kartą, jeigu
jis nuteistas ne pirmą kartą, bet teistumas išnykęs); 3)atlyginat bent 1/3 padarytos žalos. Tiems,
kurie nusikaltimą padarę būdami nepilnamečiai, bausmės vykdymo atidėjimą galima taikyti, kai jie
nuteisti: už tyčinį - ne daugiau kaip 4 metams, o už neatsargų - ne daugiau kaip 8 metams. Teismas
gali atidėti bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą,
teismas nustato kaltininkui vieną ar kelis iš 7 įpareigojimų (išvardinti 47[1] str.) ir nurodo, per kiek
laiko juos privaloma įvykdyti. Bausmės vykdymą atidėjus, nuosprendžio nuorašas siunčiamas į
instituciją, kuri turi vykdyti atidėjimo kontrolę (dažniausiai užsiima policijos apylinkės
inspektoriai). Jeigu asmuo nieko nepridirbo, tai jam teistumas išnyksta tą dieną, kai baigiasi
bausmės vykdymo atidėjimas. Sąlygos: 1)vykdyti įpareigojimus (jeigu ne, tai apylinkės
inspektorius rašo teismui teikimą ir įsigalioja reali žmogui skirta bausmė); 2)ne tik vykdyti �