14 tema.

Tyins nusikalstamos veikos padarymo stadijos

Kada nra stadij:
*piktnaudiavimas nuskilastama veikla taip susijusi su padariniais, kad jei jie nekyla, tai
veikla neutraukia baud. Atsak.
*kai nra tyios
*nukirstinse sudtyse
*formalios stadijos

1. Nusikalstamos veikos stadij samprata

1.1. Stadij svoka

Stadija apibrtas reikinio, veikos raidos periodas, jo pakopa.

1.2. Stadij rys ir reikm baudiamajai atsakomybei ir bausmei

Nusikalstamos veikos stadijos yra ios:

1. Pasirengimas;
2. Realizavimo eiga;
3. Pabaiga.
Atsivelgiant tai, nusikaltimas gali bti rengiamas, daromas, bet nepabaigtas ir pabaigtas. Veika
yra baigta, kai turi visus statyme numatytus sudties poymius.
Nebaigtos veikos baudiamumas nustatytas todl, kad kai kuriais atvejais net ir nepabaigta veika
gali bti pavojinga (pavyzdiui, tykojama aukos, taiau nuudyti kas nors sutrukdo, tai yra, veiksnys
nepriklauso nuo nusikaltlio valios).
Nusikaltimo stadijos atspindi objektyvioje tikrovje realiai egzistuojanius pavojingos ir
nusikalstamos veikos etapus.
Nusikaltimo stadijos yra kokybikai skirtingi, apibrti nusikalstamos veikos periodai, kurie vienas
nuo kito skiriasi atliekam pavojing veiksm pobdi ir atspindi skirting nusikalstamo sumanymo
realizavimo laipsn.
Visuotinai pripastamos dvi nusikaltimo stadijos:
1. Pasiksinimas padaryti nusikaltim;
2. Pabaigtas nusikaltimas.
Stadij reglamentavimas BK leidia diferencijuoti atsakomyb ir individualizuoti bausm,
atsivelgiant padaryt veiksm pavojingumo pobd bei laipsn, nusikalstamo sumanymo realizavimo
laipsn ir prieast, dl kuri nusikaltimas nebuvo pabaigtas. (57, 54 2d., 62)
1.3. Nusikalstamos veikos, kuriose skiriamos stadijos

Tam, kad bt ios stadijos nusikaltimas turi bti daromas tik tiesiogine tyia.

1
 2. Baigta nusikalstama veika
2.1. Samprata

Nusikaltimas laikomas baigtu, kai padarytoji veika turi visus io nusikaltimo sudties btinus
poymius, numatytus statyme.
2.2. Atskir ri nusikalstam veik baigtumo momentas:
2.2.1. Formaliose sudtyse
Baigtumas atsiranda, kai padaromos visos nurodytos normoje slygos, nesvarbu ar padarius
veika atsiranda pasekms ar ne. Daniausiai nusikaltimo baigtumas siejamas su veiksmais, kuriais
tiesiogiai ksinamasi BK saugom gr ar objekt.
2.2.2. Materialiose sudtyse
Nusikaltimas laikomas baigtu, kai atsiranda normoje nurodytos pasekms.
2.2.3. Nukirstinse sudtyse
Tam, kad nusikaltimas bt pripaintas baigtu pakanka tik organizacins veiklos.
3. Rengimosi padaryti nusikaltim stadija
3.1. Rengimosi svoka ir poymiai
Rengimosi stadija yra pirmoji, tai priemoni ar ranki suiekojimas, j pritaikymas ar kiti
tyiniai veiksmai siekiant padaryti nusikaltim.
Rengimosi pavojingumas grindiamas tuo, kad asmuo smoningai sudaro ar bent siekia
sudaryti slygas, kad galt realizuoti nusikalstama sumanym padaryti t nusikaltim, kuriam
rengiasi.
Rengimasis yra nusikaltimo stadija tik tada, kai asmuo rengiasi daryti konkret nusikaltim (-
us).
Galima skirti tokiu rengimosi poymius:
1. Objektyvs ranki suiekojimas, j pritaikymas. Daniausiai tai bna aktyvs
veiksmai, nors gali bti ir neveikimas;
2. Subjektyvus tyia, tiesiogine, konkretizuota, apibrta.
3.2. Rengimosi veiksm rys
3.3. Rengimosi padaryti nusikaltim pavojingumas ir jo nustatymo kriterijai
3.4. Rengimosi baudiamumas
Rengimosi baudiamumas praktikoje yra labai problematikas ir sunkiai rodomas, todl beveik
u tai nebaudiama. Vis pirm, rengiantis nesiksinama dar BK saugom gr. Jei asmuo rengiantis
atsisako daryti nusikaltim jis u tai nebaudiamas, jei rengimasis nra atskiras nusikaltimas.
3.5. Rengimosi atribojimas nuo tyios iklimo aiktn

2
 Tyios iklimas yra tik mogaus isakoma mintis, bet nra joki veiksm, u kuriuos galima
bt bausti, atvirkiai yra rengiantis padaryti nusikaltim asmuo daro tam tikrus veiksmus, ruoiasi
nusikaltimui, tie veiksmai yra pavojingi, todl u juos baudiama.

4. Pasiksinimo padaryti nusikalstam veik stadija

4.1. Pasiksinimo svoka ir poymiai
Pasiksinimas priskiriamas prie parengtini veiksm, tai tyinis veikimas arba neveikimas, kai
nusikaltimas nebuvo pabaigtas dl prieasi nepriklausani nuo kaltininko valios.
4.2. Pasiksinimo skirtingumas nuo rengimosi padaryti nusikalstam veik stadijos ir baigtos
nusikalstamos veikos
Pasiksinimas yra tarpin stadija tarp pasirengimo ir nusikaltimo pabaigimo.
Skirtingai nuo rengimosi, pasiksinimu bandoma tiesiogiai padaryti nusikaltim, pasiekti
nusikalstam rezultat, o rengimosi atveju tik sudaromos slygos tai daryti.
Pasiksinimo veiksmais sukeliama tiesiogin grsm nusikaltimo objektui. iuo atveju yra
objektyvs veikos poymiai, numatyti BK. Taiau, skirtingai nuo baigto nusikaltimo trksta kai kuri
objektyvi poymi arba veikos ubaigtumo nurodyto normoje.
4.3. Subjektyvs ir objektyvs pasiksinimo poymiai
Pasiksinimo atveju kaltininkas atlieka veik, kuri sudaro baudiamojo statymo normos
dispozicijoje numatytus objektyviuosius nusikaltimo sudties poymius ar bent j dal. Tai yra, jei
pasekms atsirast, tai jos bt prie tai vykdyt veiksm pasekm objektyvs pasiksinimo
poymiai.
Subjektyvus poymis pasiksinimas yra tyin veika, kuria tiesiogiai siekiama padaryti
nusikaltim.

4.4. Pasiksinimo rys ir j atskyrimo kriterijai

4.4.1. Baigtas pasiksinimas
Toks pasiksinimas, kai kaltininkas atlieka visk, k jis man esant btina, kad
realizuot nusikalstam sumanym, taiau nusikaltimas buvo nepabaigtas dl prieasi
nepriklausani nuo kaltininko valios.
4.4.2. Nebaigtas pasiksinimas
Tai yra nepabaigtas nusikaltimas, kai kaltininkas neatliko visko k jis mane esant
btina pabaigti nusikalstam sumanym. Tai reikia, kad veika atlikta ne visa nra dalies

3
objektyvij veikos poymi, arba ji atlikta nekokybikai ir dl to nesukl nusikalstam pasekmi.
Nebaigtumas yra nulemtas prieasi nepriklausani nuo kaltininko valios. (Savanorikas
atsisakymas pabaigti pradt nusikaltim panaikina baudiamj atsakomyb.) Nebaigtumas yra
objektyvus poymis. Pasiksinimas gali bti kai kaltininkas neatlieka vis btin veiksm nusikaltimui
vykdyti, arba atlieka visus veiksmus, taiau ie nesukelia siekiamo rezultato. iuo atveju gali kilti
kitos pasekms, tokios kaip sunkus sualojimas ir kt.
Baigtas ir nebaigtas pasiksinimas skiriasi nusikaltimo sumanymo realizavimo
laipsniu, atstumu iki nusikalstam pasekmi, todl ir j pavojingumo laipsnis yra skirtingas.
Tai yra subjektyvs kriterijai paremti nusikaltlio sivaizdavimu. Taiau kartais is gali
remtis ir objektyviu kriterijumi (plaiau vadovlio 246 psl.).
4.4.3. Tinkamas pasiksinimas
Toks, kai nusikaltimas realiai galimas, bei parenkami tokie bdai ir priemons, kurios
leidia objektyviai padaryti nusikaltim.
4.4.4. Netinkamas pasiksinimas
Toks, kuris dl pasirinkt nusikalstamo sumanymo realizavimo bd bei priemoni
negali paeisti BK saugomu gri ar padaryti jiems alos, dl prieasi nepriklausani nuo
kaltininko valios.
Pasiksinimas netinkamas, kai:
1) Netinkamas dalykas kaltininkas klysta vertindamas nusikalstamo dalyko
savybes (auna lavon, nori pavogti daikt, kurio bute nra ir pan.). Pasekms
neatsiranda, nes jos ir negaljo atsirasti;
2) Netinkamos priemons kaltininkas naudoja tokias priemones ar bdus,
kuriomis negalima pasiekti rezultato dl objektyvi prieasi (naudoja nuodus,
kurie negali sukelti mirties ir pan.).
5. Baudiamosios atsakomybs u parengtin veikl pagrindai ir ribos. Aplinkybs, kurias
teismas atsivelgia skirdamas bausm u parengtin nusikalstam veikl
Bausdamas u parengtin veikl teismas turi atsivelgti :
1) Kaltininko padaryt veiksm pobd ir laipsn;
2) Nusikalstamo ketinimo vykdymo laipsn;
3) Prieastis, dl kurios nusikaltimas nebuvo vykdytas.
Pagrindas bausti u parengtin veikl kyla i baudiamosios teiss prevencines funkcijos, o
taip pat, tokios veikos numatymas BK.

4
 6. Savanorikas atsisakymas pabaigti nusikalstam veik ir aktyvioji atgaila
6.1. Atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs dl savanoriko atsisakymo pagrindai ir slygos
Jeigu kaltininkas atsisako pabaigti nusikalstam veik jis yra atleidiamas nuo atsakomybs ir
u pasirengim ir u pasiksinim su slyga, kad ios stadijos nesudaro kitos BK numatytos
atsakomybs sudties.
Savanorikas atsisakymas gali bti:
1) Pasyvus tai pradtos parengtins veiklos nutraukimas, susilaikymas nuo tolimesni
veiksm;
2) Aktyvus tai sukliudymas kilti pasekmms.
6.2. Aktyviosios atgailos samprata ir praktiniai pavyzdiai
Aktyvioji atgaila tai kaltininko veiksmai padarius nusikaltim nusikaltimo aplinkybms
paalinti. Pavyzdiui, asmuo padegs nam puola j gesinti. Aktyvija atgaila siekiama neutralizuoti
padarinius, ar atlyginti al.
6.3. Savanoriko atsisakymo ir aktyviosios atgailos atribojimas
Aktyvi atgaila tai aktyvus veiksmai jau padarius nusikaltim. Aktyvioji atgaila nepaalina
atsakomybs u padaryta veika, jeigu tai tiesiogiai nenumatyta BK.
7. Atsakomyb u rengimsi ir pasiksinim usienio ali teisje
Usienio ali teisje nra rengimosi stadijos svokos. Tuo tarpu pasiksinimas baudiamas
beveik visada, tik velniau nei baigtas nusikaltimas. Tik jei kaltininkas nesuvokia, kad jo veiksmai i
vis negaljo tapti baigta veika teismas gali neskirti bausmes. Daniausiai parengtin veikla
suprantama kaip pasiksinimas padaryti nusikaltim bendrininkavimo forma, pavyzdiui JAV numato
tokias formas:
1) Susitarim;
2) Kurstym;
3) Pasiksinim.

altiniai

Privalomi
Teiss aktai
i. Lietuvos Respublikos baudiamasis kodeksas in., 2000, Nr. 89-2741.
Specialioji literatra
i. PAVILONIS, Vladas. et al. Baudiamoji teis. Bendroji dalis (Treiasis pataisytas ir
papildytas leidimas). Vilnius: Eugrimas, 2001.
ii. PRAPIESTIS, Jonas. et al. Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso komentaras.
Bendroji dalis. Vilnius: Teisins informacijos centras, 2004.
Teism praktika
i. LAT Nr. 2K-87/2006, Teism praktika Nr. 25;
ii. LAT Nr. 2k-391/2005, Teism praktika Nr. 24;
5
iii. LAT Nr. 2k-157/2004, Teism praktika Nr. 21.