Kaip patikrinama žmogaus vertė?

Žmogaus veiksmai daug pasako apie jo vertę. Kai pirmą kartą pamatome žmogų, pirmiausia atkreipiame
dėmesį į jo išvaizdą. Vėliau, pabendravus su žmogumi, pradedame jį vertinti pagal jo veiksmus. Mes visada
atkreipiame dėmesį į tai, kaip jis bendrauja su kitais žmonėmis, kokius sprendimus priima vienoje ar kitoje
situacijoje. Iš to kyla bendras vaizdinys, kuris mums leidžia įvertinti patį žmogų, suprasti, ko jis yra vertas mūsų
pačių įsitikinimu ir nuostatomis. Apie žmogaus vertės išbandymus rašė XX amžiaus vidurio prozininkas ir
vertėjas Juozas Aputis. Pats rašytojas buvo išsilavinęs ir vertybes puoselėjantis žmogus. Pagrindinės jo minimos
vertybės yra artimų žmonių bendravimas, meilė, užuojauta, supratimas. Savo novelėje „Šunelis alksnio
viršūnėje“ prozininkas nebijojo parodyti, kad žmogaus vertė nepriklauso nuo jo amžiaus ar tvirto sudėjimo,
tačiau nuo to, kokias vertybes puoselėja žmogus, kokius veiksmus jis daro. Viename iš kūrinio epizodų vaikas
išgelbėja šunį nuo baisaus tėvo sumanymo: „Vaikas jautė, kad bus ne jis, jei taip viskas ir baigsis, visas jo kūnas,
rodos, liepsnojo.“ Taip jis parodė savo tikrąsias vertybes ir stojo prieš savo tėvą kaip Dovydas prieš Galijotą. Jis
jautė, kad pasielgė teisingai ir nebijojo to parodyti. Žmogaus vertė geriausiai patikrinama lemiamais gyvenimo
momentais, kai žmogus turi pasirinkti tarp kelių skirtingų variantų, kurie suformuoja mūsų charakterius. Šie
kritiniai pasirinkimai sudaro mūsų vertybių visumą.