1.

ats

3. Įstaiga, radusi vaiką, kurio tėvai nežinomi:

3.1. surašo laisvos formos vaiko radimo aktą, kuriame nurodoma vaiko radimo data ir laikas,
vaiko lytis, vaiko būklė (kvėpavimas, sąmonė, širdies veikla ir pan.), vaiko išvaizda (akių
spalva, plaukų spalva, ypatingos žymės), kita svarbi informacija apie vaiką (drabužiai, kuriais
buvo aprengtas vaikas, daiktai, dokumentai, jeigu jie buvo palikti kartu su vaiku, ir pan.).
Vaiko radimo aktą pasirašo įstaigos vadovas;
3.2. jeigu randamas vaikas, prie kurio nebuvo palikta dokumentų iš sveikatos priežiūros
įstaigos arba vaiko gimimo pažymėjimo, kurie leistų nustatyti vaiko motinos tapatybę,
kviečia policijos įstaigos pareigūną, kuris surašo protokolą apie vaiko radimo aplinkybes,
vietą bei laiką ir per 1 darbo dieną nuo protokolo surašymo dienos pateikia jo kopijas įstaigai
bei Tarnybos teritoriniam skyriui;
3.3. kol vaikas bus apgyvendintas šeimoje, vaiko laikinoji globa nustatoma globos centre ar
globos institucijoje, išskyrus tuos atvejus, kai vaikui būtinos sveikatos priežiūros paslaugos;
3.4. nedelsiant žodžiu ir ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo vaiko radimo gyvybės langelyje
raštu informuoja Tarnybos teritorinį skyrių apie rastą vaiką ir pateikia vaiko radimo akto
kopiją.
4. Įstaiga, kurioje įsteigtas gyvybės langelis, rastą vaiką nuveža į sveikatos priežiūros įstaigą
ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo vaiko radimo gyvybės langelyje, kad būtų patikrinta jo
sveikata.
5. Tarnybos teritorinis skyrius, gavęs informaciją apie įstaigoje rastą vaiką, kurio tėvai
nežinomi, ir policijos protokolo kopiją, ne vėliau kaip per 1 darbo dieną kreipiasi į sveikatos
priežiūros įstaigą, atsakingą už vaiko gimimo pažymėjimo išdavimą, prašydamas išduoti
vaiko gimimo pažymėjimą.
6. Tarnybos teritorinis skyrius organizuoja rasto vaiko gimimo įregistravimą ir per 3 paras
nuo jo radimo dienos pateikia pareiškimą civilinės metrikacijos įstaigai dėl jo gimimo
įregistravimo.
7. Tarnybos teritorinis skyrius, kreipdamasis į civilinės metrikacijos įstaigą dėl rasto vaiko
gimimo įregistravimo, pateikia Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse, patvirtintose
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 „Dėl
Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių ir Civilinės būklės aktų įrašų ir kitų dokumentų
formų patvirtinimo“ (toliau – Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės), nurodytus
dokumentus.
8. Rastam vaikui laikinoji globa nustatoma vadovaujantis Vaiko globos organizavimo
nuostatų ir Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos
socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 56 „Dėl Vaiko
laikinosios globos (rūpybos) nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Vaiko laikinosios globos
(rūpybos) nuostatai), nustatyta tvarka.
9. Skyrius, informuodamas asmenis, norinčius globoti vaiką, apie galimybę globoti rastą
vaiką, raštu įspėja, kad, vadovaudamiesi CK 3.209 straipsnio 3 dalimi ir Civilinio proceso
kodekso 480 straipsniu, jie gali teismui paduoti pareiškimą dėl įvaikinimo tik tada, kai vaikui
sueis 3 mėnesiai, ir kad vaiko tėvai turi teisę susigrąžinti vaiką iki teismo sprendimo dėl
įvaikinimo įsiteisėjimo.

2.ats

Motinystė patvirtinama civilinės metrikacijos aktu, kai civilinės metrikacijos įstaiga pagal
medicininės įstaigos išduotą pažymėjimą apie vaiko gimimą vaiko gimimo įraše moterį įrašo
jo motina, arba nustatoma teismo sprendimu, kai vaiko gimimo įraše nėra duomenų apie
motiną ar motinystė nuginčyta. Pateikdami ieškinį dėl tėvystės ir motinystės nustatymo į
teismą gali kreiptis moteris, laikanti save vaiko motina (vyras, laikantis save vaiko
tėvu), pilnametis vaikas, vaiko motina (tėvas), globėjas (rūpintojas) ar valstybinė vaiko teisių
apsaugos institucija.

3.ats

Tėvystės nustatymas tai kada Paėmus DNR mėginius iš įtariamo tėvo ir vaiko, galima
99,99% ir didesniu tikslumu pasakyti, ar tas žmogus – vaiko tėvas.

O tėvystės pripažinimas tai kai vaiko gimimo įraše nėra duomenų apie tėvą (asmenys
nesusituokę ir pan.), tėvystė gali būti pripažįstama pagal asmens, laikančio save vaiko tėvu,
pareiškimą (pagal šiuo metu galiojančią notarinę praktiką yra sudaromas vaiko tėvo ir
motinos notaro tvirtinamas susitarimas).
4.ats

3.143 straipsnis. Tėvystės pripažinimas, kol gims vaikas

1. Jei yra aplinkybių, dėl kurių vaikui gimus nebus galima kreiptis į notarą dėl tėvystės
pripažinimo, vyras, laikantis save pradėto, bet dar negimusio vaiko tėvu, kartu su būsima
vaiko motina gali kreiptis į notarą, kad būtų patvirtintas pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo
vaiko motinos nėštumo laikotarpiu.
2. Paduodant pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo, kol gims vaikas, kartu pateikiama
medicinos įstaigos išduota pažyma apie nėštumą.
3. Jeigu vaiko motina, iki vaikui gimstant, sudarė santuoką su vyru, kuris padavė pareiškimą
dėl tėvystės pripažinimo, ar su kitu vyru, gimusio vaiko tėvystės, remiantis šiuo pareiškimu
dėl tėvystės pripažinimo, patvirtinti negalima.
4. Jei vaiko motina arba vyras atšaukė pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo, patvirtintą šio
straipsnio nustatyta tvarka, kol vaiko gimimas nebuvo įregistruotas civilinės metrikacijos
įstaigoje, vaiko kilmė iš tėvo, remiantis pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo,
neregistruojama.
5. Notaras ne vėliau kaip kitą darbo dieną po pareiškimo dėl tėvystės pripažinimo ar
pareiškimo dėl tėvystės pripažinimo atšaukimo patvirtinimo dienos privalo šį pareiškimą
elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti notaro biuro buvimo vietos civilinės metrikacijos
įstaigai.

5.ats
Tėvystės pripažinimas

Tuo atveju, kai vaiko gimimo įraše nėra duomenų apie tėvą, tėvystė gali būti pripažįstama
pagal asmens, laikančio save vaiko tėvu, pareiškimą.
Jei vaiką pagimdė motina, kuri yra ištekėjusi, arba kai vaikas gimė nepraėjus 300 dienų po
santuokos pabaisibaigimo, tėvystė gali būti pripažinta pareiškimu, jei yra nuginčyta vaiko
motinos esančio ar buvusio sutuoktinio tėvystė.

Registruojant vaiko gimimą ir įrašant kaip vaiko tėvą vaiko motinos vyrą nesiaiškinama ir
neatsižvelgiama, ar vaiko motina su jo tėvu susituokė iki pradedant vaiką ar prieš jam
gimstant.
Kai vaiko motina yra nutraukusi santuoką arba jos sutuoktinis miręs, arba yra įsiteisėjęs
teismo sprendimas dėl separacijos (sutuoktinių gyvenimo skyrium), arba vaikas gimė ne
vėliau kaip per 300 dienų nuo santuokos nutraukimo, vaiko motinos vyro mirties dienos ar
teismo sprendimo dėl separacijos įsiteisėjimo dienos, kaip gimusio vaiko tėvas gimimo įraše
nurodomas buvęs motinos vyras.

Jei vaikas gimė po to, kai motina sudarė naują santuoką nepraėjus 300 dienų po ankstesnės
santuokos pabaigos, vaiko tėvu bus laikomas vaiko motinos naujas sutuoktinis.
Jei vaiką pagimdė vieniša motina (kuri nėra susituokusi), ir jei po ankstesnės santuokos
pabaigos praėjo daugiau kaip trys šimtai dienų, vaiko tėvu gimimo akto įraše gali būti
įrašytas vyras, registruojant gimimą pateikęs tėvystės pripažinimo pareiškimą.

Tuo atveju, kai vaikas gimė išsituokusiai motinai, bet po santuokos nutraukimo nepraėjus 300
dienų, vaiko motina, jos buvęs sutuoktinis ir vyras, pripažįstantis save gimusio vaiko tėvu,
turi teisę paduoti teismui bendrą pareiškimą, prašydami vaiko tėvu įrašyti vyrą, pripažįstantį
save vaiko tėvu. Teismo nutartimi patvirtinus tokį bendrą pareiškimą, kaip vaiko tėvas
įrašomas ne buvęs motinos sutuoktinis, o vyras, pripažįstantis save vaiko tėvu.

Taip,galima

6.ats

Nuginčijus tėvystę, kuri buvo nustatyta pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, naujas
tėvystės pripažinimas pareiškimu negalimas.
Tėvystei pripažinti senaties terminai netaikomi.

7.ats

3.144 straipsnis. Tėvystės pripažinimas be motinos sutikimo

1. Jei vaiko motina yra mirusi, neveiksni šioje srityje ar dėl kitų priežasčių negali paduoti
pareiškimo pripažinti tėvystę su vaiko tėvu, ar tėvystės pripažinti nesutinka nepilnamečio,
neveiksnaus šioje srityje ar ribotai veiksnaus šioje srityje vyro, laikančio save vaiko tėvu,
tėvai ar globėjai (rūpintojai), ar raštiškai sutikimo nepatvirtina vaikas, kuriam yra suėję
dešimt metų, pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo gali būti pagrindas tėvystei registruoti, jei
šį pareiškimą patvirtina teismas.
2. Nagrinėdamas pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo, kai vaiko motina yra mirusi, neveiksni
šioje srityje ar dėl kitų priežasčių negali paduoti pareiškimo kartu su vyru, laikančiu save
vaiko tėvu, teismas turi iš vaiko tėvo pareikalauti įrodymų, patvirtinančių tėvystę.

8.ats

Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį
išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako
ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys
tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas,
išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai. Jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas,
atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės
įrodymą (CK 3.148 str.)