1)

a) Paaiškinkite, kokia tvarka gali būti nutraukiama teismo patvirtina sutartis.

Šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis
sutarties pažeidimas.
2. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai:
1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis
nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato;
2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės;
3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo;
4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje;
5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių,
jeigu sutartis būtų nutraukta.
3. Kai sutarties įvykdymo terminas praleistas, nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis
neįvykdo sutarties per papildomai nustatytą terminą.
4. Kitais šiame straipsnyje nenumatytais pagrindais sutartį galima nutraukti tik teismo tvarka pagal
suinteresuotos šalies ieškinį.
5. Vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais.

Arba gali būti taikos sutartis.

51 straipsnis. Teisė sudaryti taikos sutartį

1. Bet kurioje proceso stadijoje ginčo šalys gali baigti bylą taikos sutartimi, jeigu ją sudaryti galima
atsižvelgiant į ginčo pobūdį. Taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės
aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų
interesų. Taikos sutartis negali būti sudaroma bylose dėl norminių administracinių aktų teisėtumo,
bylose pagal skundus dėl rinkimų įstatymų ir Referendumo įstatymo pažeidimų, bylose dėl
savivaldybės tarybos prašymų pateikti išvadą, ar savivaldybės tarybos narys, savivaldybės tarybos
narys – meras, kuriems pradėta įgaliojimų netekimo procedūra, sulaužė priesaiką ir (ar) nevykdė
įstatymuose nustatytų įgaliojimų. Taikos sutarties dalykas turi būti to paties pobūdžio, kaip ir skunde
(prašyme) nurodyti reikalavimai. Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri
reikalavimai). Teismas imasi priemonių ginčo šalims sutaikyti tik tuo atveju, kai yra ginčo šalių
sutikimas pradėti derybas dėl taikos sutarties sudarymo.

b) Ar turi reikšmės nutraukiamos sutarties rūšis (t. y. kad nutraukiama taikos sutartis)? Kodėl?
Jeigu sutartis patvirtino teismas, tai atšaukti arba vykdyti ir pakeisti negalima. Jeigu tik abi šalys sutiks
pakeisti. Neturi reikšmės.
1 b)
Asmuo, norėdamas apginti savo pažeistas teises, pirmiausia turi kreiptis į vieną iš dviejų apygardų
administracinių teismų (tai yra, į pirmosios instancijos teismą – Vilniaus apygardos administracinį
teismą arba Regionų apygardos administracinį teismą).

Paprastai reikėtų kreiptis į tą apygardos administracinį teismą, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo
administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė, o jeigu
atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – į tą administracinį teismą, kurio teritorijoje yra atsakovui
atstovaujančios institucijos buveinė.

Bylose dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo,
bylose dėl pensijų skyrimo ar atsisakymo jas skirti, taip pat bylose dėl neįgaliųjų teisių gynimo,
pareiškėjo pasirinkimu skundas administraciniam teismui gali būti paduodamas ir pagal pareiškėjo
gyvenamąją (buveinės) vietą. Tarnybiniuose ginčuose, taip pat ginčuose, kylančiuose dėl materialinės
atsakomybės ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo pagal Valstybės tarnybos
įstatymą, pareiškėjo pasirinkimu skundas gali būti paduodamas pagal minėtas taisykles arba pagal
vietą, kurioje tarnyba yra atliekama, buvo atliekama ar turėjo būti atliekama.

c) Kaip manote, kaip kitaip savo pažeistas teises galėjo ginti UAB „BPT“?

a) Aptarkite pagrindinius aspektus, kuriuos notarės padėjėjas turėtų įvertinti rašydamas atsiliepimą į
ieškinį. Atsakymą pagrįskite teisės normomis, teismų praktika bei teisės doktrina.  
2. Atsiliepimai į pareikštą ieškinį turi atitikti procesiniams dokumentams keliamus turinio
reikalavimus. Atsiliepimuose į pareikštą ieškinį papildomai nurodoma:
1) sutinkama ar ne su pareikštu ieškiniu;
2) nesutikimo motyvai;
3) įrodymai, kuriais yra grindžiami nesutikimo motyvai;
4) atsakovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu ieškovas nepateiks paruošiamųjų
procesinių dokumentų;
5) informacija, ar byla bus vedama per advokatą. Jeigu byla bus vedama per advokatą, taip pat
nurodomas advokato vardas, pavardė,darbo vietos adresas

2
Asmuo, norėdamas apginti savo pažeistas teises, pirmiausia turi kreiptis į vieną iš dviejų apygardų
administracinių teismų (tai yra, į pirmosios instancijos teismą – Vilniaus apygardos administracinį
teismą arba Regionų apygardos administracinį teismą).

Paprastai reikėtų kreiptis į tą apygardos administracinį teismą, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo
administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė, o jeigu
atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – į tą administracinį teismą, kurio teritorijoje yra atsakovui
atstovaujančios institucijos buveinė.

Bylose dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo,
bylose dėl pensijų skyrimo ar atsisakymo jas skirti, taip pat bylose dėl neįgaliųjų teisių gynimo,
pareiškėjo pasirinkimu skundas administraciniam teismui gali būti paduodamas ir pagal pareiškėjo
gyvenamąją (buveinės) vietą. Tarnybiniuose ginčuose, taip pat ginčuose, kylančiuose dėl materialinės
atsakomybės ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo pagal Valstybės tarnybos
įstatymą, pareiškėjo pasirinkimu skundas gali būti paduodamas pagal minėtas taisykles arba pagal
vietą, kurioje tarnyba yra atliekama, buvo atliekama ar turėjo būti atliekama.

c) Kada turėtų būti vykdomos prievolės, jei sutartyje terminas nenustatytas? Atsakymą pagrįskite.
3. Jeigu pasirinkimo teisė priklauso vienai iš prievolės šalių, tačiau ši šalis per nustatytą terminą
nepasirenka konkretaus veiksmo, tai ši teisė pereina kitai prievolės šaliai. Pasirinkimo teisė negali
pereiti kreditoriui tol, kol šis neturi teisės reikalauti įvykdyti prievolę, o skolininkui – tol, kol šis neturi
pareigos įvykdyti prievolę. Kai konkretaus veiksmo nepasirenka trečiasis asmuo, jį nustato teismas.
4. Pasirinkimo teisės įgyvendinimo terminą gali nustatyti šalys savo susitarimu. Jeigu toks terminas
nenustatytas, tai jį gali nustatyti pasirinkimo teisės neturinti šalis. Toks terminas turi būti protingas.
5. Jeigu reikalavimo teisė buvo įkeista, o prievolės įvykdyti negalima dėl to, kad nepasirinktas
konkretus veiksmas, įkaito turėtojas gali nustatyti abiem prievolės šalims terminą, per kurį jos turi
pasirinkti konkretų veiksmą. Jeigu per šį terminą šalys konkretaus veiksmo nepasirenka, pasirinkimo
teisė pereina įkaito turėtoju