FIZINIAI

ASMENYS
 CIVILINIO TEISINIO SANTYKIO
SUBJEKTAI
Civilinio teisinio
santykio subjektai

Fiziniai Juridiniai
asmenys asmenys
 CIVILINIS TEISINIS
SUBJEKTIŠKUMAS
Civilinis teisinis
subjektiškumas

Civilinis Civilinis
teisnumas veiksnumas
CIVILINIS TEISNUMAS -
GALĖJIMAS TURĖTI
CIVILINES TEISES IR
PAREIGAS
 CIVILINIS TEISNUMAS

LR CK 2.1 straipsnis. Fizinių asmenų civilinio teisnumo

samprata

Galėjimas turėti civilines teises ir pareigas (civilinis teisnumas)

pripažįstamas visiems fiziniams asmenims.

Subjektų lygiateisiškumo principas

 CIVILINIS TEISNUMAS
LR CK 1.15 straipsnis. Užsienio piliečių ir
asmenų be pilietybės civilinis teisnumas

1. Užsienio piliečiai Lietuvos Respublikoje turi tokį

patį civilinį teisnumą kaip ir Lietuvos Respublikos
piliečiai. Šios taisyklės išimtis gali nustatyti
Lietuvos Respublikos įstatymai.
3. Asmenys be pilietybės Lietuvos Respublikoje turi
tokį patį civilinį teisnumą kaip ir Lietuvos
Respublikos piliečiai. Šios taisyklės atskiras išimtis
gali nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymai.
 CIVILINIS TEISNUMAS

LR CK 2.2 straipsnis. Fizinių asmenų civilinio teisnumo

atsiradimas ir išnykimas

1. Fizinio asmens civilinis teisnumas atsiranda asmens gimimo momentu...

 CIVILINIS TEISNUMAS

LR CK 2.3 straipsnis. Fizinio asmens gimimo ir mirties

momentas

1. Fizinio asmens gimimo momentu pripažįstamas pirmas savarankiškas

naujagimio įkvėpimas.
3. Gimimo ... momento konstatavimo kriterijus ir tvarką nustato
įstatymai.
 VAIKO GIMIMO MOMENTO
NUSTATYMO ĮSTATYMAS

4 straipsnis. Vaiko gimimo momentas

1. Vaiko gimimo momento konstatavimo kriterijai yra viso

gyvybingo vaisiaus pasirodymas iš moters organizmo.

2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos

2. Vaiko gyvybingumo požymiai – savarankiškas kvėpavimas

ar širdies plakimas.
 VAIKO GIMIMO MOMENTO
NUSTATYMO ĮSTATYMAS

3 straipsnis. Vaiko gimimo momentą nustatantys

asmenys

Vaiko gimimo momentą nustato sveikatos priežiūros specialistai.

4 straipsnis. Vaiko gimimo momentas

2. Vaiko gimimo momentas fiksuojamas medicinos

dokumentuose kalendorine data, vietos laiku, minučių
tikslumu.
 CIVILINIS TEISNUMAS

LR CK 2.2 straipsnis. Fizinių asmenų civilinio teisnumo

atsiradimas ir išnykimas

2. Teisių, kurias įstatymai pripažįsta pradėtam, bet dar negimusiam vaikui,

atsiradimas priklauso nuo jo gimimo.
3. Jeigu negalima nustatyti, ar vaikas gimė gyvas, ar negyvas,
preziumuojama, kad jis gimė gyvas.
 CIVILINIS TEISNUMAS
LR CK 2.6 straipsnis. Neleistinumas apriboti
fizinių asmenų civilinį teisnumą ar
veiksnumą įstatymuose nenumatytais
pagrindais

1. Civilinis teisnumas ... niekam negali būti

apribojamas kitaip, kaip tik įstatymų numatytais
pagrindais ir tvarka.
2. Sandoriai, valstybės ar savivaldybių institucijų ir
pareigūnų aktai, kuriais apribojamas civilinis
teisnumas ar veiksnumas, negalioja, išskyrus
atvejus, kai tokius sandorius ar aktus leidžia
įstatymai.
 CIVILINIS TEISNUMAS
LR BK 45 straipsnis. Teisės dirbti tam tikrą darbą
arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas

1. Teismas skiria teisės dirbti tam tikrą darbą arba

užsiimti tam tikra veikla atėmimą šio kodekso
specialiojoje dalyje numatytais atvejais, kai kaltininkas
nusikalstamą veiką padaro darbinės ar profesinės
veiklos srityje arba kai teismas, atsižvelgdamas į
padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padaro išvadą,
kad nuteistajam negalima palikti teisės dirbti tam tikrą
darbą arba užsiimti tam tikra veikla.
 CIVILINIS TEISNUMAS

BK 205 straipsnis. Apgaulingas pareiškimas apie

juridinio asmens veiklą
1. Tas, kas juridinio asmens vardu oficialioje ataskaitoje ar
paraiškoje pateikė apgaulingus duomenis apie juridinio
asmens veiklą ar turtą ir šiuo pareiškimu suklaidino
valstybės instituciją, tarptautinę viešąją organizaciją,
kreditorių, juridinio asmens dalyvį ar kitą asmenį, kuris dėl
to patyrė didelės turtinės žalos,
baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam
tikra veikla atėmimu arba bauda, arba laisvės apribojimu,
arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
 CIVILINIS TEISNUMAS

LR CK 2.2 straipsnis. Fizinių asmenų civilinio teisnumo

atsiradimas ir išnykimas

1. Fizinio asmens civilinis teisnumas ... išnyksta, jam mirus.

 CIVILINIS TEISNUMAS

LR CK 2.3 straipsnis. Fizinio asmens gimimo ir mirties

momentas

2. Fizinio asmens mirties momentu pripažįstamas jo kraujotakos ir

kvėpavimo negrįžtamas nutrūkimas arba jo smegenų visų
funkcijų visiškas ir negrįžtamas nutrūkimas.
 ŽMOGAUS MIRTIES NUSTATYMO IR
KRITINIŲ BŪKLIŲ ĮSTATYMAS

2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos

5. Mirties momentas – laikas, kai negrįžtamai nutrūksta žmogaus

kraujotaka ir kvėpavimas arba kai negrįžtamai nutrūksta visų žmogaus
galvos smegenų struktūrų veikla.
 ŽMOGAUS MIRTIES NUSTATYMO IR
KRITINIŲ BŪKLIŲ ĮSTATYMAS

4 straipsnis. Teisė nustatyti asmens mirties faktą

Asmens mirties faktą nustato:

1) asmens sveikatos priežiūros specialybių gydytojai;
2) gydytojas patologas;
3) gydytojas teisės medicinos ekspertas;
4) gydytojų konsiliumas;
5) skubios nestacionarinės medicinos pagalbos įstaigų slaugos
specialistai;
6) slaugos specialistas, tiesiogiai atlikęs mirusio asmens
sveikatos priežiūrą nesant gydytojo.
 CIVILINIS TEISNUMAS

LR CK 2.2 straipsnis. Fizinių asmenų civilinio teisnumo

atsiradimas ir išnykimas

4. Jeigu tam tikrų civilinių teisinių pasekmių atsiradimas priklauso nuo to,
kuris iš fizinių asmenų mirė anksčiau, o nustatyti kiekvieno iš jų
mirties momento negalima, preziumuojama, kad tie fiziniai
asmenys mirė vienu metu.
 CIVILINIS TEISNUMAS

LR CK 2.4 straipsnis. Fizinių asmenų civilinio

teisnumo turinys

1. Fiziniai asmenys vadovaujantis įstatymais gali

turėti turtą, kaip privačios nuosavybės objektą,
teisę verstis ūkine komercine veikla,
steigti įmones ar kitokius juridinius asmenis,
paveldėti turtą ir palikti jį testamentu,
pasirinkti veiklos rūšį ir gyvenamąją vietą,
turėti išradimo, pramoninio pavyzdžio autoriaus teises,
taip pat turėti kitokias turtines ir civilinės teisės
saugomas asmenines neturtines teises.
 CIVILINIS TEISNUMAS

LR CK 2.4 straipsnis. Fizinių asmenų civilinio teisnumo

turinys

2. Fiziniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine

komercine veikla, laikomi verslininkais.
3. Kiekvienas asmuo, kuris verčiasi verslu ar profesine veikla,
privalo tvarkyti savo turtą ir visa kita, kas susiję su jo verslu ar
profesine veikla, taip pat saugoti dokumentus ir kitą informaciją
apie savo turtą, verslą ar profesinę veiklą taip, kad kiekvienas
turintis teisinį interesą asmuo bet kada galėtų gauti visapusišką
informaciją apie to asmens turtines teises ir pareigas.
 CIVILINIS VEIKSNUMAS -
GALĖJIMAS SAVO VEIKSMAIS
ĮGYTI CIVILINES TEISES IR
SUSIKURTI CIVILINES
PAREIGAS
 CIVILINIS VEIKSNUMAS

LR CK 2.5 straipsnis. Fizinių asmenų civilinis veiksnumas

1. Fizinio asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti

civilines pareigas (civilinis veiksnumas) atsiranda visiškai, kai asmuo
sulaukia pilnametystės, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų.
 CIVILINIS VEIKSNUMAS

LR CK 2.5 straipsnis. Fizinių asmenų civilinis

veiksnumas
2. Tais atvejais, kai įstatymai leidžia fiziniam asmeniui
sudaryti santuoką anksčiau, nei sueis aštuoniolika
metų, asmuo, kuriam nėra suėjęs šis amžius, įgyja
visišką civilinį veiksnumą nuo santuokos
sudarymo momento. Jeigu vėliau ši santuoka
nutraukiama ar pripažįstama negaliojančia dėl
priežasčių, nesusijusių su santuokiniu amžiumi,
nepilnametis įgyto visiško veiksnumo nenustoja.
 CIVILINIS VEIKSNUMAS
LR CK 3.14 straipsnis. Santuokinis amžius

1. Santuoką leidžiama sudaryti asmenims, kurie

santuokos sudarymo dieną yra aštuoniolikos
metų.
2. Norinčio tuoktis, tačiau neturinčio aštuoniolikos
metų asmens prašymu teismas supaprastinto
proceso tvarka turi teisę sumažinti tokio asmens
santuokinį amžių, bet ne daugiau kaip dvejais
metais.
3. Nėštumo atveju teismas gali leisti tuoktis
asmeniui, nesulaukusiam šešiolikos metų.
 CIVILINIS VEIKSNUMAS
LR CK 2.9 straipsnis. Nepilnamečių pripažinimas
veiksniais (emancipacija)

1. Nepilnametis, sulaukęs šešiolikos metų, jo tėvų, globos

(rūpybos) institucijų, jo rūpintojo ar jo paties pareiškimu
gali būti teismo tvarka pripažintas visiškai veiksniu
(emancipuotas), jeigu yra pakankamas pagrindas leisti jam
savarankiškai įgyvendinti visas civilines teises ar vykdyti
pareigas. Visais atvejais, kad nepilnametis būtų pripažintas
visiškai veiksniu, reikalingas paties nepilnamečio sutikimas.
2. Teismas gali nepilnamečio tėvų, rūpintojo ar globos
(rūpybos) institucijų pareiškimu panaikinti tokį visiško
veiksnumo pripažinimą, jeigu nepilnametis, savarankiškai
įgyvendindamas savo teises ar vykdydamas pareigas, daro
žalos savo ar kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams.
 CIVILINIS VEIKSNUMAS
LR CK 2.7 straipsnis. Nepilnamečių iki keturiolikos
metų civilinis veiksnumas

1. Už nepilnamečius iki keturiolikos metų sandorius jų vardu

sudaro tėvai arba globėjai.
3. Nepilnamečiai iki keturiolikos metų turi teisę savarankiškai
sudaryti smulkius buitinius sandorius, sandorius, susijusius
su asmeninės naudos gavimu neatlygintinai, taip pat
sandorius, susijusius su savo uždirbtų lėšų, atstovų pagal
įstatymą ar kitų asmenų suteiktų lėšų panaudojimu, jeigu
šiems sandoriams nėra nustatyta notarinė ar kita speciali
forma.
4. Pagal nepilnamečio iki keturiolikos metų sutartines
prievoles atsako jo atstovai pagal įstatymą, jeigu neįrodo,
kad prievolė buvo pažeista ne dėl jų kaltės.
 CIVILINIS VEIKSNUMAS
LR CK 6.275 straipsnis. Atsakomybė už
nepilnamečių iki keturiolikos metų padarytą žalą

1. Už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą

atsako jo tėvai ar globėjai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado
ne dėl jų kaltės.
2. Jeigu nepilnametis iki keturiolikos metų padaro žalą tuo
metu, kai jis yra mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros
ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas, už tą žalą
atsako ši institucija, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl
jos kaltės.
 CIVILINIS VEIKSNUMAS
LR CK 2.8 straipsnis. Nepilnamečių nuo keturiolikos iki aštuoniolikos
metų civilinis veiksnumas

1. Nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų sandorius sudaro,

turėdami tėvų arba rūpintojų sutikimą. Sutikimo forma turi atitikti sudaromo
sandorio formą. Sandoriai, sudaryti be atstovų pagal įstatymą sutikimo, galioja,
jeigu tokį sutikimą atstovas pagal įstatymą duoda po sandorio sudarymo.
2. Nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų, be šio kodekso 2.7
straipsnio 3 dalyje numatytų teisių, turi teisę savarankiškai disponuoti savo
pajamomis bei turtu, įgytu už šias pajamas, įgyvendinti autorių teises į savo
kūrinius, išradimus, pramoninį dizainą, taip pat sudaryti smulkius buitinius
sandorius.
3. Esant pakankamam pagrindui, teismas gali vaikų globos (rūpybos) institucijos ar
kitų suinteresuotų asmenų pareiškimu apriboti ar atimti iš nepilnamečio nuo
keturiolikos iki aštuoniolikos metų teisę savarankiškai disponuoti savo
pajamomis bei turtu.
5. Nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų patys atsako pagal savo
sutartines prievoles.
 CIVILINIS VEIKSNUMAS
LR CK 6.276 straipsnis. Atsakomybė už
nepilnamečio nuo keturiolikos iki aštuoniolikos
metų padarytą žalą

1. Nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už

savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais.
2. Tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki
aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų
jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti
jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne
dėl jų kaltės. Tokios pat teisinės pasekmės atsiranda, jeigu
nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų žalos
padarymo metu buvo mokymo, auklėjimo, sveikatos
priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas.
 CIVILINIS VEIKSNUMAS
LR CK 2.6 straipsnis. Neleistinumas apriboti
fizinių asmenų civilinį teisnumą ar
veiksnumą įstatymuose nenumatytais
pagrindais

1. Civilinis ... veiksnumas niekam negali būti

apribojamas kitaip, kaip tik įstatymų numatytais
pagrindais ir tvarka.
2. Sandoriai, valstybės ar savivaldybių institucijų ir
pareigūnų aktai, kuriais apribojamas civilinis ...
veiksnumas, negalioja, išskyrus atvejus, kai tokius
sandorius ar aktus leidžia įstatymai.
 FIZINIO ASMENS PRIPAŽINIMAS NEVEIKSNIU
TAM TIKROJE SRITYJE
LR CK 2.10 straipsnis. Fizinio asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje

1. Fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje
reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Neveiksniam tam
tikroje srityje asmeniui šioje srityje yra nustatoma globa.
2. Teismas sprendime nurodo baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašą.
Pripažinto neveiksniu tam tikroje srityje asmens vardu sandorius toje srityje sudaro jo globėjas. Globėjo
teises ir pareigas nustato šio kodekso trečiosios knygos normos.
3. Jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje asmuo pasveiksta arba jo sveikata labai pagerėja,
teismas pripažįsta jį veiksniu toje srityje. Įsiteisėjus teismo sprendimui, tokiam asmeniui nustatyta
globa toje srityje pasibaigia.
5. Neveiksniu tam tikroje srityje pripažintam asmeniui teisės aktuose nustatytos neveiksnumo
teisinės pasekmės atsiranda tik toje srityje.
 FIZINIO ASMENS PRIPAŽINIMAS
NEVEIKSNIU TAM TIKROJE SRITYJE
LR CK 2.101 straipsnis. Neveiksnaus asmens būklės
peržiūrėjimas

1. Kiekvienoje savivaldybėje turi būti sudaryta arba turi veikti

nepriklausoma Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisija (toliau
– Komisija). Ši komisija peržiūri neveiksnaus tam tikroje srityje asmens
būklę ir priima sprendimą dėl tikslingumo kreiptis į teismą dėl
teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam
tikroje srityje, peržiūrėjimo. Atsižvelgiant į savivaldybės teritorijoje
gyvenančių neveiksnių tam tikroje srityje asmenų skaičių, vienoje
savivaldybėje gali būti sudaromos kelios Komisijos arba keliose
savivaldybėse gali būti sudaryta viena Komisija. Neveiksnių asmenų
būklės peržiūrėjimo komisijų pavyzdinius nuostatus tvirtina Vyriausybė.
 FIZINIO ASMENS PRIPAŽINIMAS NEVEIKSNIU
TAM TIKROJE SRITYJE

3. Komisija savo veikloje vadovaujasi nešališkumo, nepriklausomumo, kuo

mažesnio asmens veiksnumo ribojimo, veiksnumą ribojančių
priemonių individualizavimo ir pagrįstumo principais.
Peržiūrėdama neveiksnaus asmens būklę, Komisija turi išklausyti
neveiksnaus tam tikroje srityje asmens nuomonę, išskyrus išimtinius
atvejus, kai tai objektyviai neįmanoma. Kai Komisijai kyla abejonių dėl
kreipimosi į teismą tikslingumo, visos abejonės turi būti vertinamos
asmens, kuris pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, naudai.
 FIZINIO ASMENS PRIPAŽINIMAS NEVEIKSNIU
TAM TIKROJE SRITYJE
Pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. sausio 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-801-599/2009 ir pripažinti
suinteresuotą asmenį M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) neveiksnu asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius
sprendimus srityse:
· turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais;
asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu,
paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; nekilnojamojo
turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; paveldėjimo teisiniai santykiai; dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje;
· asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių; sveikatos priežiūros; šeimos santykių; asmens
gebėjimo būti globėju (rūpintoju); pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių;
pilietinių teisių.
Nustatyti suinteresuotam asmeniui M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) globą šio sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytose
asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus srityse, jo globėju ir jam priklausančio turto
administratoriumi paliekant A. J., a. k. (duomenys neskelbtini). Šią sprendimo dalį vykdyti skubiai.
Teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo išsiųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų
registro tvarkymo įstaigai.

Vilniaus miesto apylinkės teismo birželio 1 d. civilinė byla Nr. 2YT-22020-734/2017

 FIZINIO ASMENS PRIPAŽINIMAS NEVEIKSNIU
TAM TIKROJE SRITYJE
Pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1993-05-27 sprendimą civilinėje byloje Nr. 26-2031/1993 ir pripažinti K. L., a.k.
(duomenys neskelbtini) neveiksniu asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus srityse:
· turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais;
asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu,
paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; nekilnojamojo
turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; paveldėjimo teisiniai santykiai; dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje;
· asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių; sveikatos priežiūros; šeimos santykių; asmens
gebėjimo būti globėju (rūpintoju); pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių.
Nustatyti K. L., a.k. (duomenys neskelbtini) globą šio sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytose asmens gebėjimų
pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus srityse, jo globėja ir jam priklausančio turto administratore paskiriant
A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) Šią sprendimo dalį vykdyti skubiai.
Teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo išsiųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų
registro tvarkymo įstaigai.

Vilniaus miesto apylinkės teismo kovo 30 d. civilinė byla Nr. e2YT-6829-

871/2017
 FIZINIO ASMENS PRIPAŽINIMAS
NEŽINIA KUR ESANČIU

LR CPK 454 straipsnis. Pareiškimo padavimas

2. Paduoti pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo nežinia kur

esančiu gali kiekvienas suinteresuotas asmuo ar prokuroras.
3. Pareiškimas dėl asmens pripažinimo nežinia kur esančiu gali
būti paduotas ne anksčiau kaip likus trims mėnesiams iki
termino, kuriam suėjus tas fizinis asmuo gali būti pripažintas
nežinia kur esančiu, pabaigos.
 FIZINIO ASMENS PRIPAŽINIMAS
NEŽINIA KUR ESANČIU
LR CK 2.29 straipsnis. Nežinia kur esančio fizinio asmens turto
apsauga

1. Suinteresuotų asmenų arba prokuroro pareiškimu teismas skiria

asmens, kurio buvimo vieta nežinoma, turto laikinąjį administratorių.
Laikinuoju administratoriumi gali būti skiriamas asmens sutuoktinis,
artimieji giminaičiai arba asmenys, suinteresuoti išsaugoti jo turtą.
Laikinasis administratorius privalo inventorizuoti turtą ir imtis
priemonių turtui išsaugoti. Administratoriaus atlyginimą nustato
teismas, išskyrus atvejus, kai laikinuoju administratoriumi paskirtas
asmens sutuoktinis ar artimasis giminaitis. Jie šias funkcijas atlieka
neatlygintinai.
2. Laikinasis administratorius valdo turtą, iš to turto išlaiko asmenis,
kuriuos nežinia kur esantysis privalo išlaikyti, apmoka nežinia kur
esančio asmens skolas. Disponuoti turtu, jį įkeisti ar kitaip suvaržyti
teises į turtą laikinasis administratorius gali tik teismo leidimu.
5.Turto administratoriumi asmuo gali būti paskirtas tik jo sutikimu.
 FIZINIO ASMENS PRIPAŽINIMAS
NEŽINIA KUR ESANČIU

LR CK 2.29 straipsnis. Nežinia kur esančio fizinio asmens turto

apsauga

4. Kai teismo sprendimu asmuo yra pripažintas nežinia kur esančiu, jo

turtui teismo nutartimi skiriamas nuolatinis administratorius.
 FIZINIO ASMENS PRIPAŽINIMAS
NEŽINIA KUR ESANČIU

LR CK 2.30 straipsnis. Sprendimo pripažinti

fizinį asmenį nežinia kur esančiu
panaikinimas

1. Jeigu pripažintas nežinia kur esančiu asmuo grįžta arba

paaiškėja jo buvimo vieta, teismas panaikina sprendimą
pripažinti asmenį nežinia kur esančiu ir panaikina jo turto
administravimą.
2. Pajamos, kurias iš nežinia kur esančio asmens turto gavo
turto administratorius, grąžinamos grįžusiam turto
savininkui, o turto administratoriui grįžęs turto savininkas
turi atlyginti visas su turto administravimu susijusias
išlaidas.
 FIZINIO ASMENS PASKELBIMAS
MIRUSIU
LR CK 2.31 straipsnis. Fizinio asmens paskelbimas
mirusiu

1. Fizinis asmuo gali būti teismo tvarka paskelbiamas mirusiu, jeigu jo

gyvenamojoje vietoje trejus metus nėra duomenų apie jo buvimo vietą,
o jeigu jis dingo be žinios tokiomis aplinkybėmis, kurios sudarė mirties
grėsmę arba duoda pagrindą spėti jį žuvus dėl nelaimingo atsitikimo, –
jeigu apie asmenį nėra duomenų šešis mėnesius.
2. Karys ar kitas asmuo, dingęs be žinios dėl karo veiksmų, gali būti teismo
tvarka paskelbiamas mirusiu ne anksčiau, kaip praėjus dvejiems metams
nuo karo veiksmų pasibaigimo dienos.
 FIZINIO ASMENS PASKELBIMAS
MIRUSIU
LR CPK 449 straipsnis. Pareiškimo padavimas

2. Paduoti pareiškimą dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu

gali kiekvienas suinteresuotas asmuo ar prokuroras.
3. Pareiškimas dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu gali būti
paduotas ne anksčiau kaip likus šešiems mėnesiams iki
termino, kuriam suėjus dingęs fizinis asmuo gali būti
paskelbtas mirusiu, pabaigos. Jeigu galima fizinį asmenį
pripažinti mirusiu suėjus šešiems mėnesiams nuo įvykio,
kuris duoda pagrindo manyti, kad dingęs fizinis asmuo mirė,
pareiškimas dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu gali būti
paduotas ne anksčiau kaip likus trims mėnesiams iki
termino, kuriam suėjus dingęs fizinis asmuo gali būti
paskelbtas mirusiu, pabaigos.
 FIZINIO ASMENS PASKELBIMAS
MIRUSIU
LR CK 2.31 straipsnis. Fizinio asmens paskelbimas
mirusiu

4. Paskelbto mirusiu asmens mirties data yra laikoma ta

diena, kurią įsiteisėja teismo sprendimas paskelbti jį
mirusiu. Jeigu paskelbiamas mirusiu asmuo, dingęs be žinios
tokiomis aplinkybėmis, kurios sudarė mirties grėsmę arba
duoda pagrindą spėti jį žuvus dėl nelaimingo atsitikimo,
teismas gali pripažinti šio asmens mirties data spėjamą jo
žuvimo dieną.
6. Asmens paskelbimas mirusiu šio asmens civilinių teisių ir
pareigų atžvilgiu prilygsta jo mirčiai.
 FIZINIO ASMENS PASKELBIMAS
MIRUSIU
LR CK 2.32 straipsnis. Paskelbto mirusiu fizinio
asmens atsiradimo pasekmės

1. Jeigu paskelbtas mirusiu asmuo grįžta arba paaiškėja jo buvimo vieta,

teismas panaikina sprendimą paskelbti asmenį mirusiu.
2. Grįžęs asmuo neturi teisės reikalauti grąžinti savo turtą, kuris,
paskelbus asmenį mirusiu, yra paveldėtas. Tačiau tais atvejais, kai asmuo
nežinia kur buvo dėl svarbių priežasčių, jis turi teisę, neatsižvelgiant į
grįžimo laiką, reikalauti grąžinti jo turtą, išlikusį pas įpėdinius.
3. Grįžęs asmuo taip pat turi teisę išsireikalauti turtą, perėjusį
neatlygintinai tretiesiems asmenims, arba jo vertę. Tačiau sąžiningam
turto įgijėjui turi būti atlyginami visi nuostoliai, susiję su turto ar jo
vertės išreikalavimu.
 FIZINIO ASMENS PASKELBIMAS
MIRUSIU
LR CK 3.50 straipsnis. Santuokos pabaiga dėl vieno
sutuoktinio mirties

2. Paskelbus sutuoktinį mirusiu, santuoka laikoma pasibaigusia nuo

teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba nuo teismo
sprendime nurodytos asmens mirties datos.
3. Jeigu sutuoktinis, kurį teismas sprendimu paskelbė mirusiu,
atsiranda, tai, panaikinus teismo sprendimą, abiejų sutuoktinių
bendru prašymu, paduotu santuokos pabaigą įregistravusiai
civilinės metrikacijos įstaigai, santuoka gali būti atnaujinta.
4. Santuoka negali būti atnaujinta, jeigu kitas sutuoktinis sudarė
naują santuoką arba yra kliūčių, numatytų šio kodekso 3.12–3.17
straipsniuose.
NUOLATINĖ GYVENAMOJI VIETA IR
GYVENAMOJI VIETA

• Nuolatinė gyvenamoji vieta

• Gyvenamoji vieta
• Pagrindinė gyvenamoji vieta
 NUOLATINĖ GYVENAMOJI VIETA IR
GYVENAMOJI VIETA
LR CK 2.12 straipsnis. Fizinio asmens nuolatinė
gyvenamoji vieta

1. Fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį

santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos
teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą
valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių
interesų buvimo vieta.
2. Fizinis asmuo pripažįstamas turinčiu nuolatinę gyvenamąją vietą
Lietuvos Respublikoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje savo valia įkuria ir
išlaiko savo vienintelę arba pagrindinę gyvenamąją vietą, ketindamas čia
įkurti ir išlaikyti savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų
centrą. Šis ketinimas gali būti išreikštas, be kita ko, asmeniui faktiškai
būnant Lietuvos Respublikoje, taip pat nustačius asmeninius ar verslo
ryšius tarp jo ir Lietuvos Respublikos asmenų arba remiantis kitais
kriterijais.
 NUOLATINĖ GYVENAMOJI VIETA IR
GYVENAMOJI VIETA
LR CK 2.16 straipsnis. Fizinio asmens
gyvenamoji vieta
1. Fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje
jis faktiškai dažniausiai gyvena.
2. Jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su
kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar
didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis
gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta.
Tokiu atveju, nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą,
atsižvelgiama į tai, kur yra jo pagrindinė gyvenamoji vieta.
 NUOLATINĖ GYVENAMOJI VIETA IR
GYVENAMOJI VIETA
LR CK 2.17 straipsnis. Gyvenamosios vietos
nustatymo kriterijai

1. Nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens

faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie
asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties
asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą.
2. Jeigu fizinio asmens gyvenamoji vieta nežinoma arba ją nustatyti
neįmanoma, tokio asmens gyvenamąja vieta laikoma paskutinė žinoma
jo gyvenamoji vieta.
3. Fizinis asmuo privalo raštu pranešti kitai sandorio šaliai, taip pat savo
kreditoriams ar skolininkams apie savo gyvenamosios vietos
pasikeitimą. Jeigu asmuo šios pareigos neįvykdo, kita sandorio šalis ir
kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus
paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje.
 SPECIFINĖS
FIZINIŲ ASMENŲ
CIVILINĖS TEISĖS
CK 2 KNYGOS
II SKYRIUS
 ASMENINĖS NETURTINĖS
TEISĖS IR VERTYBĖS
Civilinė teisė saugo asmenines neturtines teises ir vertybes, t. y.
vardą,
gyvybę,
sveikatą,
kūno neliečiamybę,
garbę,
orumą,
žmogaus privatų gyvenimą,
autoriaus vardą,
dalykinę reputaciją,
juridinio asmens pavadinimą, prekių (paslaugų) ženklus ir
kitas vertybes, su kuriomis įstatymai sieja tam tikrų teisinių pasekmių atsiradimą.

(LR CK 1.114 straipsnis)

LR CK 6.283 straipsnis. Žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo
atveju

1. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą

atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio
patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.
LR CK 6.284 straipsnis. Atsakomybė už dėl
gyvybės atėmimo atsiradusią žalą

1. Fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos

atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo
išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš
jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis,
nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi
išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo
mirties. Šie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės
žalos atlyginimą.
 TEISĖ Į VARDĄ

LR CK 2.20 straipsnis.Teisė į vardą

1. Kiekvienas fizinis asmuo turi teisę į vardą. Teisė į vardą apima teisę į
pavardę, vardą (vardus) ir pseudonimą.
 TEISĖ Į VARDĄ
LR CK 3.166 straipsnis. Vardo vaikui
suteikimas

1. Kiekvienam vaikui vardą suteikia tėvai.

2.Vaikui gali būti suteikiami du vardai.
3. Vaikui vardas (vardai) suteikiamas tėvų susitarimu.
Tėvui ir motinai nesusitarus dėl vaiko vardo,
vardas vaikui suteikiamas teismo nutartimi.
4. Registruojant vaiko, kurio tėvai nežinomi, gimimą,
vaikui vardą suteikia valstybinė vaiko teisių
apsaugos institucija.
 TEISĖ Į VARDĄ
LR CK 3.167 straipsnis. Pavardės vaikui suteikimas

1. Kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė.

2. Jei tėvų pavardės skirtingos, vaikui suteikiama tėvo ar
motinos pavardė tėvų susitarimu. Tėvui ir motinai
nesusitarus, vieno iš tėvų pavardė suteikiama teismo
nutartimi.
3. Registruojant vaiko, kurio tėvai nežinomi, gimimą, vaikui
pavardę suteikia valstybinė vaikų teisių apsaugos institucija.
14 straipsnis. Autorių asmeninės neturtinės
teisės

1. Kūrinio autorius, neatsižvelgiant į jo turtines

teises, net ir tuo atveju, kai turtinės teisės
perduotos kitam asmeniui, turi šias asmenines
neturtines teises:
2) teisę reikalauti, kad bet kokiu būdu naudojant
kūrinį būtų nurodomas arba nebūtų nurodomas
autoriaus vardas, arba būtų nurodomas autoriaus
pseudonimas (teisė į autoriaus vardą)…

(Autorių ir gretutinių teisių įstatymas)

 TEISĖ Į VARDĄ
LR CK 2.20 straipsnis.Teisė į vardą

3. Fizinio asmens pavardės ir vardo pakeitimo

pagrindus ir tvarką nustato teisės aktai.

- CK 3.307-308 str.

- Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. birželio

20 d. įsakymas Nr. 111 “Dėl asmens vardo, pavardės,
tautybės pakeitimo taisyklių patvirtinimo”
 TEISĖ Į VARDĄ

4. Fizinis asmuo, pakeitęs pavardę ar vardą, privalo apie tai pranešti savo
skolininkams ir kreditoriams. Jeigu šios pareigos asmuo neįvykdo, jam
tenka su nepranešimu apie savo pavardės (vardo) pakeitimą susijusių
neigiamų pasekmių atsiradimo rizika.

(LR CK 2.20 straipsnis)

 TEISĖ Į VARDĄ

LR CK 2.20 straipsnis. Teisė į vardą

1. ... Neleidžiama įgyti teisių ir pareigų prisidengiant kito

asmens vardu.
2. Fizinis asmuo turi teisę naudoti savo pilną ar sutrumpintą
vardą (vardus) ir reikalauti iš kitų asmenų nesinaudoti ir
neveikti jo vardu be leidimo.
 TEISĖ Į VARDĄ
LR CK 2.21 straipsnis. Teisės į vardą gynimas

1. Fizinis asmuo, kurio teisė į vardą yra pažeista dėl

to, kad kitas asmuo neteisėtai veikia jo vardu ar
kitokiu būdu neteisėtai pasisavina svetimą vardą,
ar kliudo juo naudotis, turi teisę kreiptis į teismą
ir reikalauti, kad teismas įpareigotų kaltą asmenį
nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti tokiais
neteisėtais veiksmais padarytą turtinę ir neturtinę
žalą.
2. Tokį ieškinį po fizinio asmens mirties turi teisę
pareikšti jo sutuoktinis, tėvai ar vaikai.
 TEISĖ Į ATVAIZDĄ

LR CK 2.22 straipsnis. Teisė į atvaizdą

1. Fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar

kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami,
demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo
gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu. Po
asmens mirties tokį sutikimą gali duoti jo
sutuoktinis, tėvai ar vaikai.
 TEISĖ Į ATVAIZDĄ
Visuomenės informavimo įstatymas
13 straipsnis. Asmens teisių, garbės ir orumo
apsauga

1. Siekiant nepažeisti asmens teisių, apsaugoti jo

garbę ir orumą, renkant ir viešai skelbiant
informaciją draudžiama:
....
3) filmuoti ir fotografuoti žmogų ir naudoti jo
atvaizdus reklamai visuomenės informavimo
priemonėse be šio žmogaus sutikimo;
 TEISĖ Į ATVAIZDĄ
Teismai nustatė, kad ieškovas buvo fotografuotas viešai, nuotraukose nėra
žeminančio ar įžeidžiančio pobūdžio vaizdų, ieškovas pavaizduotas pagarbiai, su
dalykine apranga, taip pat nebuvo duomenų, kad nuotraukos gautos ar darytos
neteisėtu būdu – priešingai, atsakovė pateikė nuotraukų gavimo šaltinius (Seimo
duomenų bazė).
Konstatavus, kad ieškovas laikytinas viešuoju asmeniu, atsakovei nebuvo pagrindo
prašyti ieškovo sutikimo publikuoti jo nuotraukas, todėl nebuvo pažeistos CK
2.22 straipsnio 2 dalies nuostatos, leidžiančios fotografuoti asmenį ar publikuoti
jo atvaizdą be asmens sutikimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 11 d.

nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172-421/2017
 TEISĖ Į ATVAIZDĄ
Nudistų paplūdimys laikytinas vieta, kuriai pripažintinas nuošalios, ne viešos, vietos statusas. Dėl nudistų paplūdimio
oficialaus įteisinimo reikšmės šios vietos, kaip nuošalios, kurioje asmuo pagrįstai gali tikėtis privatumo, statusui pripažinti,
teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytas formalumo aspektas, t. y. faktas, jog nudistų paplūdimio ruožas Nidos
paplūdimyje nebuvo oficialiai įteisintas, esant byloje duomenų, patvirtinančių, jog pagal vietinius papročius Nidoje jau
daugelį metų veikia ir ginčo nuotraukų padarymo dieną faktiškai veikė atitinkamais ženklais pažymėtas nudistų
paplūdimys, negali būti vertinamas kaip kliūtis vietai, kurioje buvo nufotografuoti ieškovai, nedėvintys maudymosi
kostiumų, pripažinti nudistų paplūdimio, kuris laikytina nevieša vieta, statusą.
Bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė, jog atsakovas, nufotografuodamas ieškovus neoficialiai veikiančiame nudistų
paplūdimyje, nedėvinčius maudymosi kostiumų, ir be jų sutikimo išspausdindamas ginčo nuotraukas savo leidžiamame
dienraštyje, be kita ko, komerciniais interesais ir skaitytojų smalsumo patenkinimo tikslais pasitelkdamas etiškumo
reikalavimų neatitinkantį informacijos apie ieškovų privatų gyvenimą paviešinimo būdą (ieškovų orumą įžeidžiančias, garbę
žeminančias antraštes ir nekorektišką kartu su dešimtimi nuotraukų išspausdintos publikacijos tekstą), pažeidė ieškovų
teisę į atvaizdą ir kartu teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009
 TEISĖ Į ATVAIZDĄ
Fotografavimas viešoje vietoje savaime nereiškia, kad tokiais veiksmais negali būti pažeista
asmens teisė į atvaizdą. Šiuo atveju teismai pagrįstai atsižvelgė į tai, kad buvo nufotografuotas
nužudytas asmuo įvykio vietoje, t. y. kraujo klane gulintis žmogaus kūnas. Tokios nuotraukos
publikavimas nepateisinamas nei žiniasklaidos priemonės teisės laisvai skleisti informaciją įgyvendinimu,
nei visuomenės interesu būti informuotai apie padarytą nusikaltimą (nuotraukos publikavimo faktas iš
esmės neprisideda prie informacijos apie nusikaltimą paviešinimo, taip pat negali padėti jį atskleisti ir
pan.). Pagal byloje surinktus duomenis galima daryti išvadą, kad nuotraukos paskelbimo tikslas buvo
patenkinti tam tikros laikraščio skaitytojų kategorijos smalsumą, taip pat atsakovo komercinį interesą.
Dėl to ginčo atveju prioritetas turi būti suteiktas teisei į atvaizdą (teisei į privatų gyvenimą), o ne laisvei
skleisti informaciją arba visuomenės teisei žinoti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
3K-3-358/2010
 TEISĖ Į ATVAIZDĄ
LR CK 2.22 straipsnis.Teisė į atvaizdą

2. Asmens sutikimo nereikia, jeigu šie veiksmai yra susiję

su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi,
teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu
fotografuojama viešoje vietoje. Tačiau asmens
nuotraukos (jos dalies), padarytos šiais atvejais,
negalima demonstruoti, atgaminti ar parduoti, jeigu tai
pažemintų asmens garbę, orumą ar dalykinę
reputaciją.
 TEISĖ Į ATVAIZDĄ
LR CK 2.22 straipsnis.Teisė į atvaizdą

2. Asmens sutikimo nereikia, jeigu šie veiksmai yra susiję

su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi,
teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu
fotografuojama viešoje vietoje. Tačiau asmens
nuotraukos (jos dalies), padarytos šiais atvejais,
negalima demonstruoti, atgaminti ar parduoti, jeigu tai
pažemintų asmens garbę, orumą ar dalykinę
reputaciją.
 TEISĖ Į ATVAIZDĄ
LR CK 2.22 straipsnis.Teisė į atvaizdą

3. Fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdą buvo pažeista, turi teisę teismo
tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti turtinę ir
neturtinę žalą. Po asmens mirties tokį ieškinį turi teisę pareikšti jo
sutuoktinis, vaikai ir tėvai.
 TEISĖ Į PRIVATŲ GYVENIMĄ
LR Konstitucijos 22 straipsnis

Žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas.

Asmens susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo

pranešimai ir kitoks susižinojimas neliečiami.

Informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama

tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą.

Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko

ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą,
kėsinimosi į jo garbę ir orumą.
 TEISĖ Į PRIVATŲ GYVENIMĄ

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos

konvencija
8 straipsnis

1. Kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo

asmeninis ir jo šeimos gyvenimas, buto neliečiamybė ir
susirašinėjimo slaptumas.
2.Valdžios pareigūnai neturi teisės kištis į naudojimąsi
šia teise, išskyrus įstatymo numatytus atvejus ir kai tai būtina
demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar
šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią
teisės pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat gyventojų sveikatai
ar dorovei arba kitų žmonių teisėms ir laisvėms apsaugoti.
TEISĖ Į PRIVATŲ GYVENIMĄ

LR CK 2.23 straipsnis.Teisė į privatų gyvenimą ir jo slaptumą

1. Fizinio asmens privatus gyvenimas neliečiamas. Informacija apie asmens

privatų gyvenimą gali būti skelbiama tik jo sutikimu. Po asmens mirties
tokį sutikimą gali duoti jo sutuoktinis, tėvai ar vaikai.
 TEISĖ Į PRIVATŲ GYVENIMĄ
Visuomenės informavimo įstatymas
14 straipsnis. Privataus gyvenimo apsauga

1. Rengiant ir platinant viešąją informaciją, privaloma

užtikrinti žmogaus teisę į privataus pobūdžio
informacijos apsaugą.
2. Informaciją apie privatų gyvenimą galima skelbti,
išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus,
tik jei tas žmogus sutinka.
 TEISĖ Į PRIVATŲ GYVENIMĄ
Teisės į privatų gyvenimą turinys:

- apsauga nuo neteisėto informacijos apie asmens privatų gyvenimą

rinkimo ir skleidimo;
- apsauga nuo neteisėto įėjimo į asmens gyvenamąsias ir kitas patalpas,
aptvertą privačią teritoriją;
- neteisėtas asmens stebėjimas
- neteisėtas asmens ar jo turto apieškojimas
- neteisėtas asmens telefoninių pokalbių, susirašinėjimo ar kitokios
korespondencijos bei asmeninių užrašų ir informacijos
konfidencialumo pažeidimas,
- neteisėtas duomenų apie asmens sveikatos būklę paskelbimas
pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką
- kitokie neteisėti veiksmai.
 TEISĖ Į PRIVATŲ GYVENIMĄ
LR CK 2.23 straipsnis. Teisė į privatų
gyvenimą ir jo slaptumą

3. ... Draudžiama skleisti surinktą informaciją apie

asmens privatų gyvenimą, nebent, atsižvelgiant į
asmens einamas pareigas ar padėtį visuomenėje,
tokios informacijos skleidimas atitinka teisėtą ir
pagrįstą visuomenės interesą tokią informaciją
žinoti.
5. Šio straipsnio 1 ir 3 dalyse numatyti apribojimai,
susiję su informacijos apie asmenį skelbimu ir
rinkimu, netaikomi, kai tai daroma motyvuotu
teismo sprendimu.
 TEISĖ Į PRIVATŲ GYVENIMĄ
Visuomenės informavimo įstatymas
14 straipsnis. Privataus gyvenimo apsauga

3. Informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama

be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai ji padeda
atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas,
taip pat kai informacija yra pateikiama viešai
nagrinėjant bylą. Be to, informacija apie viešojo
asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo
sutikimo, jeigu ši informacija atskleidžia visuomeninę
reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo
aplinkybes ar asmenines savybes.
 TEISĖ Į PRIVATŲ GYVENIMĄ
Visuomenės informavimo įstatymas
2 straipsnio 73 dalis

Viešasis asmuo – valstybės politikas, teisėjas,

valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos
ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų
arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja
valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas
fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo
įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą
arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems
reikalams.
 TEISĖ Į PRIVATŲ GYVENIMĄ
4. Privataus asmens gyvenimo duomenų, nors ir atitinkančių
tikrovę, paskelbimas, taip pat asmeninio susirašinėjimo
paskelbimas pažeidžiant šio straipsnio 1 ir 3 dalyse
nustatytą tvarką, taip pat įėjimas į asmens gyvenamąjį būstą
be jo sutikimo, išskyrus įstatymų numatytas išimtis, asmens
privataus gyvenimo stebėjimas ar informacijos rinkimas
apie jį pažeidžiant įstatymą bei kiti neteisėti veiksmai,
kuriais pažeidžiama teisė į privatų gyvenimą, yra pagrindas
pareikšti ieškinį dėl tokiais veiksmais padarytos turtinės ir
neturtinės žalos atlyginimo.

(LR CK 2.23 straipsnis)

 DĖL TERMINO NAUDOTIS ATVAIZDU
KOMERCINIAIS TIKSLAIS IR TEISĖS ATŠAUKTI
DUOTĄ SUTIKIMĄ NAUDOTI ATVAIZDĄ
CK 2.22 straipsnyje nenustatyta, kad asmens sutikimas jį fotografuoti, atgaminti, parduoti, demonstruoti,
spausdinti jo nuotrauką ar kitokį jo atvaizdą turi būti terminuotas ar neterminuotas.
Tuo atveju, kai asmuo apsisprendžia naudoti savo atvaizdą reklamai, asmuo, be kitų sąlygų, turėtų
įvertinti ir aptarti atvaizdo naudojimo terminą, t. y. įvertinti, kad atvaizdo naudojimas, juolab
neterminuotas, reklamai ar kitais komerciniais tikslai gali riboti ar kitaip paveikti asmens teisę į
privatumą. Tačiau tokiais atvejais, kai asmuo duoda sutikimą naudoti jo atvaizdą komerciniais tikslais
(naudoti ne vieną kartą), tačiau neaptaria tokio naudojimo termino, būtų neprotinga manyti, kad toks
asmens sutikimas bet kokiom aplinkybėm yra neatšaukiamas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
3K-3-22/2012
 DĖL TERMINO NAUDOTIS ATVAIZDU
KOMERCINIAIS TIKSLAIS IR TEISĖS
ATŠAUKTI DUOTĄ SUTIKIMĄ NAUDOTI
ATVAIZDĄ
Kasatorė laisva valia leido naudoti savo atvaizdą komerciniais tikslais ir sutartyje neaptarė jo naudojimo termino, tačiau
atvaizdas buvo naudojamas gana ilgą laiką, per kurį pasikeitė tam tikros jos privataus gyvenimo aplinkybės, kurių nebuvo
ar jos negalėjo būti įvertintos duodant sutikimą, kasatorės teisė į atvaizdą turi būti ginama atsižvelgiant į tai, kad ši teisė
yra teisės į privatumą dalis. Privataus gyvenimo samprata iš esmės siejama su asmens būsena, kai asmuo gali tikėtis
privatumo, su jo teisėtais privataus gyvenimo lūkesčiais.
Pasikeitus kasatorės asmeninio gyvenimo aplinkybėms, bylos nagrinėjimo momentu ji turi didesnių privataus gyvenimo
lūkesčių.< ...>
Susidūrus dviem teisiniams gėriams – teisei į privataus gyvenimą gerbimą atvaizdo apsaugos kontekste ir galimybei
netrukdomai tenkinti turtinius interesus, susijusius su teise platinti produkciją su kasatorės atvaizdu, prioritetas turi būti
skiriamas asmens teisės į privatumą gynimui. Nors kasatorė, laisva valia leisdama naudoti savo atvaizdą komerciniais
tikslais, ir susiaurino savo lūkesčius dėl platesnių teisės į privataus gyvenimo gerbimą ribų, tačiau, įvertinus tai, kad asmens
teisė į atvaizdą nėra pažeista, o jos duotas sutikimas pasikeitus tam tikros aplinkybėms (esant tam tikroms svarbios
aplinkybėms), pažeidžia kitas vertybes, sudarančias bendrosios asmens teisės į privatų gyvenimą turinį, toks
neterminuotas ir neatšaukiamas jokiomis sąlygomis sutikimas naudoti atvaizdą laikytinas neproporcingu teisei į privatų
gyvenimą įgyvendinti.
 ASMENS GARBĖS IR ORUMO
GYNIMAS

LR Konstitucijos 21 straipsnis
Žmogaus orumą gina įstatymas.

LR Konstitucijos 22 straipsnis
Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko
ar neteisėto ... kėsinimosi į jo garbę ir orumą.
 ASMENS GARBĖS IR ORUMO GYNIMAS
LR CK 2.24 straipsnis. Asmens garbės ir
orumo gynimas

1. Asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti

paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir
orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti
tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę
ir neturtinę žalą. Po asmens mirties tokią teisę
turi jo sutuoktinis, tėvai ir vaikai, jeigu tikrovės
neatitinkančių duomenų apie mirusįjį paskleidimas
kartu žemina ir jų garbę bei orumą.
 ASMENS GARBĖS IR ORUMO GYNIMAS

LR CK 2.24 straipsnis. Asmens garbės ir orumo gynimas

3. Reikalavimą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą nagrinėja teismas,

nepaisydamas to, ar tokius duomenis paskleidęs asmuo juos paneigė,
ar ne.
 ASMENS GARBĖS IR ORUMO GYNIMAS

LR CK 2.24 straipsnis. Asmens garbės ir orumo

gynimas

6. Paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis asmuo

atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jeigu tie duomenys
yra paskelbti apie viešą asmenį bei jo valstybinę ar
visuomeninę veiklą, o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis
veikė sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su tuo
asmeniu ir jo veikla.
 ASMENS GARBĖS IR ORUMO GYNIMAS

LR CK 2.24 straipsnis. Asmens garbės ir orumo gynimas

9. Šio straipsnio taisyklės netaikomos teismo proceso dalyviams, kurie už

teismo posėdžio metu pasakytas kalbas bei teismo dokumentuose
paskelbtus duomenis neatsako.
 TEISĖ Į KŪNO NELIEČIAMUMĄ IR
VIENTISUMĄ

LR Konstitucijos 21 straipsnis

Žmogaus asmuo neliečiamas.

Su žmogumi, be jo žinios ir laisvo sutikimo, negali būti atliekami

moksliniai ar medicinos bandymai.
 TEISĖ Į KŪNO NELIEČIAMUMĄ IR
VIENTISUMĄ
LR CK 2.25 straipsnis.Teisė į kūno neliečiamumą ir vientisumą

1. Fizinis asmuo neliečiamas. Be paties asmens (o asmeniui esant

neveiksniam – be jo atstovo pagal įstatymą) valios ir laisvo sutikimo su
juo negali būti atliekami jokie moksliniai, medicinos bandymai ar
tyrimai.Toks sutikimas turi būti išreikštas raštu.
 TEISĖ Į KŪNO NELIEČIAMUMĄ IR
VIENTISUMĄ

LR CK 2.25 straipsnis. Teisė į kūno neliečiamumą ir

vientisumą

2. Atlikti intervenciją į žmogaus kūną, pašalinti jo kūno dalis ar

organus galima tik asmens sutikimu. Sutikimas chirurginei
operacijai turi būti išreikštas raštu. Jeigu asmuo yra neveiksnus,
tokį sutikimą gali duoti jo globėjas, tačiau neveiksniam asmeniui
kastruoti, sterilizuoti, jo nėštumui nutraukti, jį operuoti, jo
organui pašalinti būtinas teismo leidimas. Toks sutikimas
nereikalingas būtino reikalingumo atvejais, siekiant išgelbėti
asmens gyvybę, kai jai gresia realus pavojus, o pats asmuo negali
išreikšti savo valios.
 TEISĖ Į KŪNO NELIEČIAMUMĄ IR
VIENTISUMĄ

3. Asmuo raštu gali nustatyti savo kūno panaudojimo

būdą po mirties, laidojimo tvarką ir būdą.
4. Žmogaus audinių ir organų donorystės ir
transplantacijos tvarką nustato atskiras įstatymas.
5. Žmogaus kūnas, jo dalys ar organai ir audiniai negali
būti komercinių sandorių dalyku. Tokie sandoriai yra
niekiniai.
 TEISĖ Į KŪNO NELIEČIAMUMĄ IR
VIENTISUMĄ

LR CK 2.25 straipsnis.Teisė į kūno neliečiamumą ir vientisumą

6. Asmuo, kurio teisė į kūno neliečiamumą ir vientisumą buvo pažeista,

turi teisę reikalauti iš kaltų asmenų atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.
 FIZINIO ASMENS LAISVĖS
APSAUGA
LR Konstitucijos 20 straipsnis

Žmogaus laisvė neliečiama.

Niekas negali būti savavališkai sulaikytas arba laikomas suimtas.
Niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal
tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.
 FIZINIO ASMENS LAISVĖS
APSAUGA
LR CK 2.26 straipsnis. Neleistinumas apriboti fizinio asmens
laisvę

1. Fizinio asmens laisvė neliečiama. Veiksniam asmeniui taikyti bet kokią

priežiūrą ar apribojimus galima tik paties asmens sutikimu, taip pat
kitais įstatymų nustatytais atvejais.
 FIZINIO ASMENS LAISVĖS APSAUGA
LR CK 2.26 straipsnis. Neleistinumas apriboti fizinio asmens laisvę

2. Asmens sveikatos priežiūrai asmens sutikimas nereikalingas, jeigu jo gyvybei

gresia pavojus arba būtina jį guldyti į stacionarinę sveikatos priežiūros įstaigą,
kad būtų apsaugoti visuomenės interesai.
3. Asmens psichinė būklė gali būti tiriama tik jo sutikimu arba teismo leidimu.
Sutikimą atlikti neveiksnaus asmens psichinės būklės tyrimą gali duoti jo
globėjas arba teismas. Jeigu asmens gyvybei gresia realus pavojus, skubi
psichiatrinė medicinos pagalba gali būti suteikta ir be asmens sutikimo.
4. Asmuo gali būti paguldytas į psichiatrijos įstaigą tik jo paties sutikimu, taip pat
teismo leidimu. Jeigu asmuo serga sunkia psichikos liga ir yra reali grėsmė, kad
jis savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai ar
gyvybei bei turtui, jis gali būti priverstinai hospitalizuotas, bet ne ilgiau kaip dvi
paras. Priverstinė hospitalizacija gali būti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka
teismo leidimu. Jeigu asmuo yra neveiksnus, sutikimą priverstinei jo
hospitalizacijai, tačiau ne ilgiau kaip dvi paras, gali duoti asmens globėjas.
Neveiksnaus asmens priverstinė hospitalizacija po to gali būti pratęsta tik
įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu.
 FIZINIO ASMENS LAISVĖS
APSAUGA
LR CK 2.26 straipsnis. Neleistinumas apriboti fizinio asmens
laisvę

5. Asmenys, neteisėtai apriboję fizinio asmens laisvę, privalo atlyginti jam

padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
 TEISĖ PAKEISTI LYTĮ

LR CK 2.27 straipsnis.Teisė pakeisti lytį

1. Nesusituokęs pilnametis asmuo turi teisę medicininiu būdu pakeisti

savo lytį, jeigu tai mediciniškai įmanoma. Toks asmens prašymas turi
būti išreikštas raštu.
2. Lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką nustato įstatymai.