Patalpų ir kitų objektų

patikrinimo taktika

Lekt. Erika Pudžmytė

2022-03-31
 Kratos sąvoka, uždaviniai ir rūšys
Krata – tyrimo veiksmas, kurio metu prievarta apieškomos patalpos, statiniai, vietovės,
asmenys, siekiant surasti ir paimti turinčius reikšmės tyrimui reikšmingus daiktus,
nusikaltimo pėdsakus, taip pat surasti lavonus bei nusikaltėlius.

Remiantis įstatymu (Lietuvos Respublikos BPK 145 str.) krata atliekama tais atvejais,
kai yra pagrindas manyti, kad kokioje nors patalpoje ar kitokioje vietoje yra
nusikalstamos veikos įrankių, nusikalstamu būdu gautų ar įgytų daiktų bei
vertybių, taip pat daiktų ar dokumentų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamai
veikai tirti, arba kad koks nors asmuo jų turi, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar
prokuroras jiems surasti ir paimti gali daryti kratą.
 Kratos objektai
 patalpos (butas, gyvenamasis ar sodo namas, ūkiniai statiniai,
tarnybinės ir pagalbinės patalpos, garažas, jachta, bet kokia
nuosavybė (parduotuvė, kavinė, kioskas, įmonė ir kt.);
 asmuo;
 vietovė;
 transporto priemonė ir kt.
Pagrindiniai uždaviniai:
 daiktų ir lavonų suradimas;
 nusikaltėlių ir juos nustatyti padedančių duomenų
suradimas;
 turto, kuriuo būtų galima padengti nuostolius arba jį
konfiskuoti suradimas;
 konfiskuoto turto suradimas, iš apyvartos išimtų arba be
leidimo laikomų daiktų paėmimas ir kt.
 Pagal vietą ir
objektus: vietovių, Pagal organizavimo
negyvenamųjų ir būdą: pavienės ir
gyvenamųjų statinių, grupinės
patalpų, transporto
priemonių, asmenų.

RŪŠYS

Pagal laiką: vienu

Pagal eiliškumą:
laiku ir skirtingu laiku
pirminės ir
pakartotinės
 Krata: faktiniai ir procesiniai
pagrindai
Faktiniai pagrindai – tai konkretūs duomenys, nurodantys, kad
reikia daryti kratą.

Realumas Pagrįstumas

Duomenys gali būti gaunami iš:

procesinių šaltinių (įtariamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų

parodymai, įvykio vietos apžiūros ir kt.);

kriminalinės žvalgybos veiklos rezultatų medžiagos.
Procesiniai pagrindai – tai prokuroro kreipimasis su prašymu į
teismą, dėl ko ikiteisminio tyrimo teisėjas turi priimti nutartį.

Krata gali būti daroma be ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties tik

neatidėliotinais atvejais, t.y. tada, kai pavėlavus atlikti kratą
nusikalstamos veikos tyrimui gali atsirasti rimtų kliūčių.

Draudžiama atlikti kratą naktį, išskyrus neatidėliotiną atvejį.

Neatidėliotinais atvejais laikoma:
 kai faktinis pagrindas kratai daryti atsiranda tuojau pat
padarius nusikalstamą veiką;
 gauta duomenų, kad asmuo, pas kurį yra svarbūs tyrimui
daiktai, dokumentai, vertybės ar kiti objektai, rengiasi juos
sunaikinti;
 kai yra pagrindas manyti, kad patalpoje ar kt. vietoje
esantis asmuo slepia dokumentus ar daiktus, galinčius
turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti;
 delsimas atlikti kratą gali pakenkti tyrimui, nėra galimybės
kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją ir pan.
 Neatidėliotinos kratos teisėtumas
Jei krata daroma ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro
nutarimu, tai per tris dienas nuo kratos atlikimo turi būti
gaunamas ikiteisminio tyrimo teisėjo patvirtinimas dėl kratos
darymo teisėtumo.

Jei per šį terminas negautas patvirtinimas, visi kratos metu paimti

daiktais, vertybės ir dokumentai turi būti gražinami asmenims, iš
kurių jie paimti, o kratos rezultatais tolimesniame procese negali
būti remiamasi kaip įtariamojo ar kaltinamojo kaltumą
pagrindžiančiais duomenimis.
 Kratos atlikimo stadijos
 parengiamoji (pasirengimo iki išvykstant ir pasirengimo
kratos vietoje);
 darbinė (apžvalginė stadija ir detalioji kratos stadija);
 baigiamoji, rezultatų fiksavimo.
 Pagrindiniai kratos taktiniai metodai
Svarbiausia kratos dalis yra jos atlikimo taktinio plano
sudarymas.

Kratos planą sudaro:

1)veiksmai, kuriuos atlieka ikiteisminio tyrimo tyrėjas ar
prokuroras iki procesinio veiksmo atlikimo;
2)veiksmai atvykus į objektą.
 Psichologiniai veiksniai
 kratomieji neatsako už melagingus paaiškinimus kratos metu, bet jie
suinteresuoti, kad pareigūnas nerastų nieko kompromituojančio;
 reikia stebėti kratomo asmens reakcijas, nuotaikų kaitą, veido išraišką,
žvilgsnį;
 asmuo, pas kurį daroma krata taip pat gali panaudoti psichologinius aspektus
pareigūno dėmesiui nukreipti (pvz. sudaryti konfliktinę situaciją);
 kratos atlikimo metu turi bandyti psichologiškai įtraukti asmenį į atviresnį
pokalbį, sušvelninti esamą jo priešiškumą;
 svarbu įsivaizduoti, kaip asmuo galėjo panaudoti profesinius ar kitokius
įgūdžius, kad paslėptų ieškomus daiktus (įsijausti į kratomo asmens vaidmenį);
 psichologinio kontakto užmezgimas ne tik su kratomuoju, bet ir su kitais kratos
dalyviais;