NUOSAVYBĖS TEISĖS ĮGYJIMAS IR PASIBAIGIMAS

1. Bendrieji ir specialieji nuosavybės teisės įgijimo pagrindai

Nuosavybės teisės įgijimo ir praradimo pagrindai – tai juridiniai faktai ar juridinių faktų
sudėtis, kuriems atsiradus asmuo įgyja arba praranda nuosavybės teisę į daiktus ar kitą turtą.
Įgijęs nuosavybės teisę, asmuo gali perleisti objektą kitiems asmenims arba įgalioti atstovą
perleisti nuosavybės teisę.
Priešingai – jei asmuo nuosavybės teisės neįgijo, jis negali perleisti daugiau teisių nei pats jų turi,
vadinasi kitas asmuo tada nuosavybės teisės iš jo negali įgyti. Šis principas taikomas
išvestiniams nuosavybės įgijimo pagrindams.
Atskirais atvejais, siekiant apsaugoti civilinės apyvartos dalyvių interesus, įstatymai numato
galimybę nuosavybei atsirasti, nors perleidžiantis asmuo tokios teisės ir neturi, jeigu įvykdomos
įstatyme numatytos sąlygos.
CK 4.47 pateikiamas ne baigtinis nuosavybės teisės įgijimo pagrindų sąrašas:
Nuosavybės teisė gali būti įgyjama:
1) pagal sandorius;
2) paveldėjimu;
3) pasisavinant vaisius ir pajamas;
4) pagaminant naują daiktą;
5) pasisavinant bešeimininkį daiktą;
6) pasisavinant laukinius gyvūnus, laukines ir namines bites;
7) pasisavinant bepriežiūrius ir priklydusius naminius gyvūnus;
8) pasisavinant radinį, lobį;
9) atlygintinai paimant netinkamai laikomas kultūros vertybes ir kitus daiktus (turtą)
visuomenės poreikiams;
10) konfiskuojant ar kitu būdu už pažeidimus paimant pagal įstatymą daiktus (turtą);
11) įgyjamąja senatimi;
12) kitais įstatymo nustatytais pagrindais.

Teisės teorijoje skiriamos pagrindinės nuosavybės teisių įsigijimo būdų grupės:

1) naujų daiktų sukūrimas gamybinės veiklos procese;
2) turto įgijimas pagal sutartis ir kitus civilinius-teisinius sandorius;
3) nuosavybės teisė įgijimas į daikto duodamus vaisius ir pajamas.

Visi NT įgijimo pagrindai skirstomi:

- bendruosius – NT gali įgyti bet kuris subjektas - privatus, viešas, FA, JA įskaitant valstybę
ar savivaldybes. Pavyzdžiui sutarties pagrindu.

- specialiuosius – NT gali įgyti tik tam tikri apibrėžti subjektai: tik viešieji, tik privatūs,
skirstoma pagal subjektą. Pavyzdžiui už teisės aktų pažeidimus konfiskuotas turtas pereina
valstybės nuosavybėn. Tie privatūs subjektai praranda NT, o įgyja valstybė. Įstatymas gali
numatyti apribojimus įgyti tam tikros rūšies turto.

4.58 str
 4. Kilnojamieji daiktai, kurie niekam dar nepriklausė arba kurių savininkas atsisakė tiesiai tai
išsakydamas arba juos išmesdamas, tampa tuos daiktus pradėjusio valdyti asmens nuosavybe.

4.51 straipsnis. Turinčių ypatingą reikšmę daiktų įgijimas

Daiktus, turinčius ypatingą reikšmę Lietuvos Respublikos ūkiui, visuomenės ar valstybės
saugumui, arba dėl kitų priežasčių (ginklai, smarkiai veikiantys nuodai ir kt.) galima įsigyti tiktai
pagal specialius leidimus. Tokius daiktus ir leidimų jiems įsigyti išdavimo tvarką nustato
įstatymai.
Šie nuosavybės teisės įgijimo pagrindai daugiausia taikomi materialiems daiktams įsigyti ( pvz:
daiktų sumaišymas, sujungimas, pasisavinimas.

Bendrieji nuosavybės teisės įgijimo pagrindai:

1. Nuosavybės teisę turi perduoti subjektas, turintis tokią teisę. Pirmiausia tai savininkas
(bendraturčiai) arba savininko (bendraturčių) įgaliotas asmuo (CK 4.48 str. 1 d.). Tačiau jis
nėra absoliutus.
2. Įgijėjas turi pakankamą teisinį subjektiškumą nuosavybės teisei įgyti. Nors pagal
bendrąją taisyklę visų asmenų teisnumas apima galimybę turėti turtą kaip privačios
nuosavybės objektą (CK 2.4 str. 1 d., 2.48 str.), tačiau įstatymai gali numatyti išimtinių
situacijų, kai tam tikri asmenys nuosavybės teisės į tam tikrą turtą įgyti negali.
Akivaizdžiausias pavyzdys yra apribojimai įsigyti žemę užsienio subjektams.
3. Turi egzistuoti turtas, į kurį perleidžiama nuosavybės teisė. Šis reikalavimas (jis CK
nesuformuluotas) išplaukia iš tos paprastos aplinkybės, kad be paties turto negali egzistuoti ir
nuosavybės teisė į jį, vadinasi, neįmanoma perleisti ir (neegzistuojančią) nuosavybės teisę.
4. Turtas gali būti civilinės apyvartos objektu. Išimtas iš civilinės apyvartos turtas
automatiškai reiškia, kad jokio nuosavybės teisės perleidimo būti negali.
5. Perleidėjas ir įgijėjas turi būti sudarę sandorį, numatantį perdavėjo pareigą perleisti
nuosavybės teisę, o įgijėjo teisę įgyti nuosavybės teisę (pvz., pirkimo–pardavimo, mainų,
dovanojimo sutartis).
6. CK 4.49 straipsnis nustato dar vieną elementą: būtinas arba daikto (turto) perdavimas,
arba susitarimas dėl kito momento, kai nuosavybės teisė pereis įgijėjui, arba retais
atvejais įstatymas nustato šį momentą.
Įstatymas kai kuriais atvejais riboja šalių valią nustatydamas konkretų momentą ir
neleisdamas šalims susitarti kitaip (pvz., CK 4.49 str. 2 d.).

Be šių – bendrųjų reikalavimų, gali būti specialiųjų, atsižvelgiant į turto pobūdį, pavyzdžiui, įgyti
leidimus (CK 4.51 str.) ir pan.

2. Pirminiai ir išvestiniai nuosavybės teisės įgijimo pagrindai, jų ypatumai

Ar NT įgyjama pirmą kartą, ar yra iš kažko perimama. Pirminiai – pagaminant; išvestinis –
paveldėjimas; kartu su daiktu eina ir tam tikros teisės, bei suvaržymai, todėl svarbu, ar turtas
pirminis ar išvestinis (ar su juo neina tam tikros kitos teisės, pvz. uzufruktas, servitutas). Svarbu
kiek ir kokių teisių turėjo pirminis savininkas.
Jei pagrindas pirminis, tai - jau nebe aktualu, nes pirminiai pagrindai ir kai ankščiau turėtojo
teisė nėra aktuali, tarkim nacionalizacija. Pirminiai pagrindai yra ir tie, kai ir neaišku kas iš
pradžių valdė daiktą, pvz lobis ar radinys.

Pirminiai NT įgijimo pagrindai yra įprastas būdas įgyti teisę į naujai atsiradusius ir
suformuotus objektus: užvaldymas, radimas, prijungimas ir įgyjamoji senatis. Ekspropriacija,
konfiskavimas, ar nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams sąlyginiai galėtų būti vadinami
priminiais, neatmestini atvejai, kai tokiu būdu įgyjamos teisės priklauso nuo ankstesniojo
savininko teisių.

Pirminis nuosavybės teisės atsiradimas, kai nuosavybės teisė į objektą atsiranda

pirmą kartą. Paprastai tai susiję su niekam nepriklausančio daikto užvaldymu arba
naujo daikto pagaminimu.

Jeigu įgyjamas naujas daiktas ( prieš tai neturėjęs savininko) arba jau egzistuojantis
objektas, bet įgijėjo teisės atsiranda nepriklausomai nuo buvusio savininko teisių apimties,
tad toks įgijimo būdas vadinamas pirminiu. Taip pat pirminiai nuosavybės teisės įgijimo
pagrindai siejami su ankstesnio savininko, jeigu toks buvo valios perleisti nuosavybės teisę
nebuvimu. Tokiu būdu turto perėmimas valstybės nuosavybėn ( ekspropracija) buvo
traktuojamas tik kaip pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas. Teisių perėmimo nebuvimas –
pirminio nuosavybės teisės įgijimo pagrindo požymis. Teisių perėmimo – nebuvimas – situacija
kai daiktas yra naujas ( prieš tai nebuvo jokio šio daikto savininko) arba kai naujojo savininko
teisės nepriklauso nuo buvusiojo savininko teisių apimties.

Pirminiai - naujo daikto sukūrimas, bet taip pat ir kito daikto perdirbimas, pasisavinimo
pagrindai, prijungimo būdai. Teisių apimtis nepriklauso nuo ankstesnio savininko, nes nėra
perėmimo. Tai reikėtų suprasti, kai įsigijimas naujo daikto – prieš tai nebuvo savininko

Išvestiniai - tie, pagal kuriuos nuosavybės teisė yra perduodama. Sandoriai (pirkimo-pardavimo
sutartis), dovanojimas, mainai. Tai pat yra galimos situacijos, kai NT įgyjama teismo sprendimu
ar kitaip realizuojant turtą pagal prievoles, taip pat tiesiogiai įstatymų pagrindu. Kai naujojo
savininko teisių apimtis tiesiogiai priklauso nuo ankstesniojo savininko teisių. Labiausiai paplitęs
nuosavybės teisės įgijimas pagal sandorį ar paveldint.
Taip pat galimas nuosavybės teisės įgijimas teismo sprendimu ar kitaip realizuojant turtą pagal
prievoles, taip pat tiesiogiai įstatymo pagrindu.

Skirtumas - pirminiais pagrindais nuosavybės teisė nėra perimama kažkieno turėta NT.
Kartu su daiktu eina ir tam tikros teisės bei suvaržymai, todėl svarbu, ar turtas pirminis, ar
išvestinis (ar su juo neina tam tikros kitos teisės, pvz. uzufruktas, servitutas). Svarbu, kiek ir
kokių teisių turėjo pirminis savininkas.

Pirminiai pagrindai yra ir tie, kai neaišku, kas iš pradžių valdė daiktą, pvz., lobis ar radinys.
Pirminiai nuosavybės teisės į daiktus įgijimo pagrindai – paprastas būdas įgyti NT į naujai
atsiradusius ar suformuotus objektus.
 1. daikto pagaminimas
2. daikto perdirbimas
3. įgyjamoji senatis
4. sąžiningas daikto įgijimas
5. perdavimas
6. užvaldymas (daikto pasisavinimas)
7. bešeimininkiai daiktai, laukiniai gyvūnai, lobis, radiniai.
8. prijungimas
9. sujungimas
10. vaisių pasisavinimas
11. konfiskacija, nacionalizacija (paėmimas visuomenės poreikiams) (sąlyginai)

Išvestiniai – kai naujojo savininko teisių apimtis tiesiogiai priklauso nuo ankstesniojo savininko
teisių.
1. pagal sandorį
2. paveldint
3. teismo sprendimu
4. įstatymų pagrindų ( neaišku)
3. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindų klasifikavimas ir atskirų pagrindų ypatumai
4.47 straipsnis. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai
Nuosavybės teisė gali būti įgyjama:
1) pagal sandorius; Bendrasis, išvestinis
2) paveldėjimu; Specialusis, išvestinis
3) pasisavinant vaisius ir pajamas; Specialusis, pirminis
4) pagaminant naują daiktą; , bendrasis, Pirminis
5) pasisavinant bešeimininkį daiktą; Specialusis, pirminis
6) pasisavinant laukinius gyvūnus, laukines ir namines bites; Specialusis, Pirminis
7) pasisavinant neprižiūrimus ir priklydusius naminius gyvūnus; Specialusis, Pirminis
8) pasisavinant radinį, lobį; Specialusis, pirminis
9) atlygintinai paimant netinkamai laikomas kultūros vertybes ir kitus daiktus (turtą)
visuomenės poreikiams; Specialusis, pirminis (gali būti išvestinis)
10) konfiskuojant ar kitu būdu už pažeidimus paimant pagal įstatymą daiktus (turtą); Specialusis,
pirminis
11) įgyjamąja senatimi; (Tik privatus JA gali įgyti) – specialusis, pirminis
12) kitais įstatymo nustatytais pagrindais. (ekspropropriacija (valstybės poreikiams paėmimas),
konfiskacija, sukūrimas, perdirbimas, radimas, prijungimas, įgyjamoji senatis, konfiskacija,
ekspropriacija, sąžiningas įgijimas, sujungimas) Pirminiai, both

Ypatingas nuosavybės teisės įgijimo būdas – universalus įgijimas, kai įgyjama turto visuma.
Įgijus nuosavybės teisę į turto visumą, perimamos ir teisės ir įsipareigojimai kaip visuma,
paprastai neišskiriamos atskiros turto dalys.

Labiausiai paplitę universalaus teisės įgijimo pagrindai – paveldėjimas bei JA perėmimas.

Universalaus perėmimo būdu įgijęs turtą asmuo įst. ar sutarties numatytais atvejais už perimtas
prievoles atsako ne tik perimtu turtu, bet ir kitu savo turtu.
Įgyjant nuosavybės teisę į turtą, registruotiną viešuose registruose, pvz; įgyjant nuosavybės teisę
į turtą, registruotiną viešuose registruose, taikomos specialios taisyklės, reglamentuojančios
nuosavybės teisės į tokį turtą registravimą.

Nuosavybės teisės į daiktus perdavimas

CK 4.48 straipsnis. Nuosavybės teisės įgijimas perdavimo būdu

1. Perduoti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo.
2. Perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek
jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita.
Nuosavybės teisę gali perduoti tik turto savininkas arba jo įgaliotas asmuo.
Nuosavybės teisė gali būti perduodama taip pat pagal sutartis ar kitus sandorius, pvz,
nuosavybės teisė pereina pagal pirkimo-pardavimo sutartį, paveldint turtą ir t.t. Daugeliu
atvejų nuosavybės teisė į daiktą ar kt. turtą perduodama ar atsiranda tuo pat metu, kai
atsiranda tam tikras reikalingas pagrindas, pvz.: perkamas daiktas parduotuvėje ar
dovanojamas tam tikras turtas. Pagaminus daiktą nuosavybės teisė į jį atsiranda savaime.

4.49 straipsnis. Momentas, nuo kurio daikto įgijėjas pagal sandorį įgyja nuosavybės teisę
1. Daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus (turtą) įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui
momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita.
Pagal sandorį nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą įgyjama nuo to momento, kuris
yra nustatytas įstatymo.
3. Sutartyje gali būti numatyta, kad nuosavybės teisė pereina įgijėjui tik po to, kai jis
įvykdys tam tikrą sutartyje nustatytą sąlygą.
4. Nuosavybės teisė į būsimą daiktą, išskyrus registruotiną daiktą, gali būti sutartimi
perleista iš anksto.

CK nuostatomis, galima susitarti, kad įgijėjui nuosavybės teisė atsiras tuo momentu, kai daiktas
atsiranda ar yra sukuriamas ir jeigu jis gali būti pakankamai apibrėžtas.

4.50 straipsnis. Daikto perdavimas įgijėjui

1. Daikto perdavimu sudaroma galimybė įgijėjui naudotis perduotu daiktu pagal paskirtį,
atsižvelgiant į daikto būklę ir teisinį statusą.
2. Perdavimu laikomas daikto įteikimas įgijėjui, taip pat daikto, perduodamo be prievolės
nugabenti, įteikimas transporto organizacijai išsiųsti įgijėjui ir įteikimas paštui persiųsti įgijėjui,
jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita.
3. Daikto perdavimui prilyginamas konosamento arba kitokio disponavimo dokumento
perdavimas.

Jeigu buvo susitarta, kad daiktas bus pristatytas įgijėjui, daikto perdavimu laikytinas ne jo
įteikimas transporto organizacijai, bet betarpiškas įteikimas gavėjui, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip.

Jei perduodamas turtas apibūdintas rūšies požymiais, nuosavybės teisė perduodama tokį
turtą individualizavus, t.y. atskyrus nuo kito tos pačios rūšies turto. Toks individualizavimas gali
įvykti perduodant turtą įgijėjui. Šalys gali pasirinkti momentą nuo kurio pereina nuosavybės teisė
į individualiais požymiais apibrėžtą turtą, pvz: sutarties sudarymo momentas, turto perdavimo
momentas. Šalys taip pat gali susitarti, kad nuosavybės teisė į turtą pereis nuo tam tikro apibrėžto
momento po turto perdavimo, pvz: visiškai sumokėjus už įsigytą turtą. Jeigu sutarties sudarymo
momentu daiktas jau yra pas įgijėją, laikytina, kad nuosavybės teisė į tokį daiktą pereina nuo
sutarties sudarymo momento, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje.

Vaisiai
4.16 straipsnis. Vaisiai
Vaisiais laikomi daiktai, kurie, organiškai vystantis pagrindiniam daiktui, turi atsiskirti,
atsiskiria ar atskiriami nuo jo nepažeidžiant pagrindinio daikto vientisumo ir paskirties.

4.53 straipsnis. Nuosavybės teisė į vaisius ir pajamas

1. Daikto duodami vaisiai, gyvulių prieauglis priklauso jų savininkui, jeigu įstatymai arba
sutartis nenustato ko kita.
2. Daikto ūkinio naudojimo rezultatai – produkcija ir pajamos – priklauso daikto savininkui,
jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita.

Daiktų sujungimas
4.54 straipsnis. Daikto atsiradimas susijungus kilnojamiesiems daiktams
1. Jeigu kilnojamieji kelių savininkų daiktai susijungė ir sudarė naują daiktą ir nėra galimybės
vėl juos atskyrus grąžinti į pirminę būklę arba tai susiję su pernelyg didelėmis išlaidomis, kai
savininkai nebuvo specialiai susitarę dėl daiktų sujungimo, tai šiuo būdu atsiradęs naujas
kilnojamasis daiktas laikomas bendrąja daline nuosavybe, kurios kiekvienam bendraturčiui
priklauso dalis, proporcinga jo susijungusio daikto vertei bendrame daikte.
2. Jeigu keliems savininkams priklausančius kilnojamuosius daiktus vienas iš jų sujungė be kito
(kitų) sutikimo ir žinios ir jeigu yra galimybė juos atskirti ir grąžinti į pirminę būklę, tai daroma
sujungusiojo asmens lėšomis.

Laukiniai gyvūnai
4.59 straipsnis.
Laisvėje esantys laukiniai gyvūnai, kurie laikantis įstatymų buvo pagauti arba nušauti, tampa
juos pagavusiojo arba nušovusiojo nuosavybe, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip.

Laukinės ir naminės bitės

4.60 straipsnis.
1. Laukinių bičių šeima nuosavybės teise priklauso žemės sklypo, kuriame ji yra sugauta,
savininkui.
2. Bičių savininkas turi teisę persekioti bičių spiečių netgi svetimoje žemėje, bet jis privalo
atlyginti žemės sklypo savininkui tuo padarytus nuostolius.
3. Bičių spiečiaus savininkas praranda nuosavybės teisę į jį, jeigu jis nepersekioja spiečiaus per
24 valandas, skaičiuojant nuo to momento, kai spiečių priėmė svetimas asmuo arba kai spiečius
apsistojo svetimo asmens žemėje.
4. Jeigu bičių spiečius atskrenda į kito bitininko avilį pas jame esančias bites, atskridusių bičių
savininkas praranda nuosavybės teisę į jas.

Bepriežiūriai ir priklydę naminiai gyvūnai

4.61 straipsnis
 1. Asmuo, sulaikęs bepriežiūrį ar priklydusį naminį gyvūną, privalo tuojau pranešti apie
tai gyvūno savininkui ir grąžinti jam gyvūną arba, jei jam nežinomas gyvūno savininkas ar jo
adresas, per tris dienas pranešti apie gyvūno sulaikymą policijai ar savivaldybės institucijai.
2. Policija ar savivaldybės institucija imasi priemonių naminio gyvūno savininkui surasti
ir, laikydamosi veterinarijos taisyklių, ieškojimo laiku perduoda gyvūną išlaikyti bei naudotis
sulaikiusiam asmeniui arba perduoda jį išlaikyti ir naudotis artimiausiam žemės ūkio veikla
užsiimančiam ir tinkamai gyvūną išlaikyti galinčiam asmeniui, jei sulaikęs naminį gyvūną asmuo
neužsiima žemės ūkio veikla arba neturi sąlygų gyvūną tinkamai išlaikyti.
3. Jeigu bepriežiūrių ir priklydusių darbinių gyvulių bei galvijų (ir jų prieauglio) savininkas
paaiškėja per vieną mėnesį, o smulkiųjų gyvūnų (ir jų prieauglio) – per dvi savaites nuo jų
perdavimo išlaikyti ir naudotis dienos, gyvūnas grąžinamas savininkui. Šis privalo atlyginti
išlaikiusiam gyvūną asmeniui visas išlaikymo išlaidas, įskaitant naudą, gautą iš naudojimosi juo.
4. Jeigu per nurodytą laiką gyvūno savininkas nepaaiškėjo, jis netenka nuosavybės
teisės į tą gyvūną. Šiuo atveju gyvūnas neatlygintinai tenka jį išlaikiusio asmens nuosavybėn.

Nacionalizacija
CK 4.100 straipsnis. Nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams
4. Nuosavybės teisė į visuomenės poreikiams paimamą kilnojamąjį daiktą (turtą) valstybei
pereina nuo atsiskaitymo su daikto (turto) savininku momento. Nuosavybės teisė į visuomenės
poreikiams paimamą nekilnojamąjį daiktą valstybei pereina nuo nekilnojamojo daikto
įregistravimo viešame registre momento, tačiau įregistruoti tokį daiktą kaip valstybės nuosavybę
viešame registre galima tik nuo atsiskaitymo su nekilnojamojo daikto savininku momento.

Radinys
4.62 straipsnis
1. Radiniu laikomas pamestas daiktas, kurio savininkas nežinomas.
2. Radęs pamestą daiktą asmuo privalo grąžinti jį pametusiajam, jeigu jis yra žinomas. Jeigu toks
asmuo nežinomas, pamestą daiktą radęs asmuo privalo per savaitę nuo radimo dienos pranešti
apie radinį policijai ir jai perduoti radinį, jeigu pats negali arba nenori jo saugoti.
3. Daiktą radęs asmuo ar policija perduotą rastąjį daiktą privalo saugoti šešis mėnesius.
Saugojimo metu radiniu negalima naudotis. Jeigu per tą laiką paaiškėja daiktą pametęs asmuo,
daiktas jam grąžinamas, bet prieš tai jis turi atlyginti daikto išlaikymo ir kitas su radiniu
susijusias išlaidas. Jeigu pametęs daiktą asmuo per nurodytą laiką nepaaiškėja, daiktas
neatlygintinai pereina radusiojo nuosavybėn su sąlyga, kad šis sutinka atlyginti daikto išlaikymo
ir kitas su radiniu susijusias išlaidas, jei radinį saugojo ne jis. Jeigu radęs asmuo nesutinka
kompensuoti tokių išlaidų, radinys neatlygintinai perduodamas valstybės nuosavybėn, o šiam
asmeniui atlyginamos su radiniu susiję turėtos išlaidos.
4. Teisės aktai gali numatyti kitokią radinių teisinio reglamentavimo tvarką.

Greitai gendantys bešeimininkiai ir rasti daiktai

4.63 straipsnis.
1. Jeigu bešeimininkis ir rastas daiktas dėl ilgo laikymo gali sugesti ar prarasti dalį vertės, tai
policija, finansų, kontrolės ar savivaldybės institucija privalo imtis priemonių, kad daiktas, esant
galimybei, būtų parduotas, o už jį gauti pinigai išsaugoti pametusiam ar kitaip praradusiam
daiktą asmeniui. Jeigu nėra galimybės daiktą parduoti, jis sunaikinamas.
2. Jeigu daikto savininkas paaiškėja po to, kai daiktas jau buvo parduotas, savininkui grąžinami
už daiktą gauti pinigai, išskaičiavus sumą, panaudotą radiniui išlaikyti, parduoti ir paskelbti apie
radimą.
3. Jeigu bešeimininkio daikto savininkas nepaaiškėja per šio kodekso 4.58 straipsnio 1 dalyje
nustatytą terminą, už parduotą daiktą gauti pinigai pervedami į valstybės biudžetą teisės aktų
nustatyta tvarka.
4. Jeigu asmuo, pametęs daiktą, kuris buvo parduotas kaip greitai gendantis, nepaaiškėja per
šešis mėnesius nuo daikto radimo dienos, už parduotą daiktą gauti pinigai perduodami
nuosavybėn radusiam asmeniui, išskaičiavus sumą, panaudotą radiniui išlaikyti, parduoti ir
paskelbti apie radimą.

Greitai gendančių daiktų sąrašas tvirtinamas Vyriausybės. Prie greitai gendančių daiktų
priskirtini ir objektai, kurie patys savaime negenda, bet kuriems reikalingos spec. laikymo
sąlygos, įskaitant ir gyvūnus.
4.64 straipsnis. Atlyginimas už daikto radimą
1. Asmuo, radęs daiktą ir grąžinęs jį pametusiam asmeniui arba nustatyta tvarka
perdavęs jį policijai, turi teisę gauti iš pametusio daiktą asmens išlaidų daiktui saugoti ir perduoti
atlyginimą ir užmokestį už radimą. Pametęs daiktą asmuo privalo užmokėti už radimą radusiam
daiktą asmeniui penkių procentų rastojo daikto vertės dydžio užmokestį, jeigu daiktą pametęs
asmuo nebuvo viešai pažadėjęs didesnės sumos arba jeigu nesusitarė su radusiuoju asmeniu
dėl didesnio atlyginimo.
2. Užmokestis už daikto radimą negali būti mokamas, jeigu radęs daiktą asmuo
nustatytu laiku ir tvarka nepranešė apie radinį ar klausiamas nuslėpė patį radimo faktą.

Lobis
4.65 straipsnis
1. Lobis – tai žemėje užkasti ar kitaip paslėpti pinigai arba vertingi daiktai, kurių savininkas
negali būti nustatytas dažniausiai dėl to, kad praėjo daug laiko nuo jų užkasimo.
2. Nuosavoje žemėje ar kitame nuosavybės teise radusiam asmeniui priklausančiame daikte
rastas lobis tampa jį radusio asmens nuosavybe.
3. Svetimoje žemėje ar kitame svetimame daikte ieškoti lobio draudžiama. Pažeidęs šią nuostatą
asmuo negauna jokios rasto lobio dalies, ir visas rastas lobis tenka žemės ar kito daikto, kuriame
buvo rastas lobis, savininkui.
4. Asmuo, kuris rado lobį svetimoje žemėje ar kitame svetimame daikte atsitiktinai arba
turėdamas savininko leidimą ieškoti lobio, gauna vieną ketvirtadalį lobio, o kiti trys ketvirtadaliai
tenka žemės ar kito daikto, kuriame buvo rastas lobis, savininkui, jeigu jie nesusitarė kitaip.
Susitarimas turi būti rašytinis.
5. Jeigu vertybių kasimas arba ieškojimas priklausė tarnybinėms lobį radusio asmens pareigoms,
šis asmuo neįgyja nuosavybės teisės į rastą lobį ar jo dalį.
6. Jeigu istorinę, kultūrinę ar archeologinę vertę turintis lobis yra paimamas pagal įstatymą
visuomenės poreikiams, asmenims, turintiems teisę pagal šį straipsnį įgyti nuosavybėn lobį ar jo
dalį sudarančius daiktus, turi būti teisingai atlyginama.

Savoje žemėje lobio ieškojimai galimi tik kvalifikuotų asmenų, nes kitaip gali atsirasti
administracinė atsakomybė.
 Jei randamos kilnojamosios kultūros vertybės, kurių savininkas arba valdytojas negali būti
nustatytas arba pagal įst. yra netekęs teisės į jas, šios vertybės pereina valstybės nuosavybėn, o
radusiam ir perdavusiam vertybes asmeniui išmokamas atlyginimas.

4.53 straipsnis. Nuosavybės teisė į vaisius ir pajamas

1. Daikto duodami vaisiai, gyvulių prieauglis priklauso jų savininkui, jeigu įstatymai arba sutartis
nenustato ko kita.
2. Daikto ūkinio naudojimo rezultatai – produkcija ir pajamos – priklauso daikto savininkui, jeigu
įstatymai ar sutartis nenustato ko kita.

Netinkamas kultūros vertybių laikymas

4.66 straipsnis.
1. Jeigu asmuo netinkamai laiko jam nuosavybės teise priklausančius daiktus, turinčius
visuomenei didelę istorinę, meninę ar kitokią vertę, tai valstybės institucija, į kurios uždavinius
įeina tokios rūšies daiktų apsauga, įspėja savininką, kad jis nustotų netinkamai laikyti daiktus.
Jeigu savininkas šio reikalavimo neįvykdo, tai pagal atitinkamos institucijos ieškinį teismas gali
šiuos daiktus iš savininko paimti. Paimti daiktai pereina valstybės nuosavybėn. Asmeniui
atlyginama paimtų daiktų vertė, kurios dydis nustatomas buvusio savininko susitarimu su
atitinkama institucija, o esant ginčui jį nustato teismas.
2. Kai yra neatidėliotinas reikalas, ieškinys dėl nurodytų daiktų paėmimo gali būti pareiškiamas
be išankstinio įspėjimo.

4.67 straipsnis. Daikto paėmimas

Valstybei paimti daiktą iš savininko visuomenės poreikiams teisingai atlyginant, taip pat
valstybei neatlygintinai paimti daiktą, kaip sankciją už teisės pažeidimą, leidžiama tik įstatymų
numatytais atvejais ir tvarka.

Išreikalaudamas daiktą iš svetimo neteisėto valdymo, savininkas turi teisę pareikalauti, kad
grąžintų arba atlygintų visas pajamas, kuras nesąžiningas valdytojas gavo ar turėjo gauti per visą
valdymo laiką.

4. Nuosavybės teisės įgijimas pagaminant naują daiktą pasisavinant bešeimininkį daiktą

Daikto pagaminimas - kai nuosavybės teisė atsiranda daiktą pagaminus ar sukūrus. Nuosavybės
teisė į kilnojamąjį daiktą turėtų atsirasti jį baigus, nors turi būti ginami ir kuriamo daikto turėtojo,
medžiagų savininko interesai. Spec gali būti reglamentuojamas nekilnojamojo daikto sukūrimas,
nes būtina laikytis nustatytų architektūros, techninių, saugumo ir kt. reikalavimų. Teisė į
nekilnojamuosius daiktus paprastai registruojama viešuose registruose, tačiau toks registravimas
daugiausia siejamas su šių teisių panaudojimas prieš trečiuosius asmenis.
Daiktai kuriami laikantis nustatytų taisyklių. Pvz. Nekilnojamas daiktas negali būti
registruojamas, jei pažeidė teisės aktų reikalavimus. (Kol statyba neįteisinta, statybinės
medžiagos priklauso jų savininkui. Į statinį, pastatytą pažeidžiant įstatymų reikalavimus,
nuosavybės teisė negali būti įgyjama įgyjamosios senaties būdu. Pripažinus, kad statyba pažeidė
įst. reikalavimus, statinys teismo sprendimu gali būti nugriautas.)
Jei daiktą sukurti, pagaminti pavedama trečiajam asmeniui pagal rangos sutartį, reikalinga
atsižvelgti į šios sutarties šalių teises ir pareigas dėl sukurto daikto perdavimo. Iki darbo rezultato
perdavimo užsakovui, užsakovas netampa daikto savininku, nuosavybės teisę į sukurtą daiktą
pirmiausia atsiranda rangovui. Rangovui tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika.
Sprendžiant, kas yra sukurto daikto savininkas, būtina atsižvelgti į šalių sudarytos sutarties
sąlygas, įskaitant tvarką, pagal kurią daiktas perduodamas.

Pavyzdžiui:
4.103 straipsnis. Statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinės teisinės
pasekmės
1. Jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau
pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi)
naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys
(jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai.

Jei daiktą sukurti pavedama 3-iajam asmeniui pagal rangos sutartį – nuosavybės teisė rangovui
iki darbo rezultatų perdavimo užsakovui. Jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika.
Sprendžiant ar yra sukurto daikto savininkas, būtina atsižvelgti į šalių sudarytos sutarties sąlygas,
įskaitant tvarką, pagal kurią daiktas yra perduodamas. Nesant specialaus šalių susitarimo dėl
nuosavybės teisės registravimo viešajame registre, derėtų atsižvelgti į tai, kokie veiksmai buvo
būtini ir protingi siekiant įvykdyti šalių sudarytą sutartį.

Daikto perdirbimas CK reglamentuojamas atskirai. Jeigu naujas daiktas pagaminamas iš

svetimos medžiagos ir darbo vertė yra didesnė už medžiagos vertę (nutapomas paveikslas) naują
daiktą pagaminęs asmuo tampa naujo daikto savininku. Bet jis turi elgtis sąžiningai t.y. turi
nežinoti kad medžiaga priklauso ne jam, o kitam asmeniui. Pasinaudojęs medžiaga asmuo
privalo atlyginti medžiagos savininkui jo vertę. Jeigu medžiagos vertė yra didesnė už daikto
pagaminimo vertę, medžiagos savininkas tampa pagaminto daikto savininku. Šiuo atveju jis turi
apmokėti pagaminimo vertę. Medžiagos savininkas turi teisę atsisakyti daikto ( atiduoti jį daiktą
pagaminusiam asmeniui) ir pareikalauti atlyginti nuostolius ( 4.55 str 2 d.).

Jeigu daiktas pagaminamas ir iš savos ir iš svetimos medžiagos, atsižvelgiama į darbo ir savos

medžiagos vertę palyginus jas su svetimos medžiagos verte.

4.55 straipsnis. Daikto pagaminimas iš svetimos medžiagos

1. Asmuo, pagaminęs naują daiktą iš svetimos medžiagos, tampa daikto savininku, jeigu darbo
vertė yra didesnė už medžiagos vertę ir jeigu, be to, šis asmuo nežinojo ir neturėjo žinoti, kad
medžiaga priklauso kitam. Šiuo atveju pasinaudojęs svetima medžiaga asmuo privalo atlyginti
medžiagos savininkui jos vertę.
2. Jeigu medžiagos vertė yra didesnė už daikto pagaminimo vertę, daikto savininku
pripažįstamas medžiagos savininkas. Jam suteikiama teisė arba pasilikti daiktą sau ir apmokėti jo
pagaminimo vertę, arba atsisakyti daikto jį pagaminusio asmens naudai ir išieškoti iš šio
nuostolius.

4.56 straipsnis. Daikto pagaminimas iš savos ir iš svetimos medžiagos

1. Asmuo, pagaminęs naują daiktą iš savos ir iš svetimos medžiagos, tampa daikto savininku,
jeigu darbo vertė ir savos medžiagos vertė yra didesnė už svetimos medžiagos vertę ir jeigu, be
to, šis asmuo nežinojo ir neturėjo žinoti, kad medžiaga priklauso kitam. Šiuo atveju pasinaudojęs
svetima medžiaga asmuo privalo atlyginti medžiagos savininkui jos vertę.
2. Jeigu svetimos medžiagos vertė yra didesnė už darbo vertę ir savos medžiagos vertę, daikto
savininku pripažįstamas svetimos medžiagos savininkas. Jam suteikiama teisė arba pasilikti
daiktą sau ir apmokėti jo pagaminimo vertę bei pagaminusiam daiktą asmeniui priklausančios
medžiagos vertę arba atsisakyti daikto jį pagaminusio asmens naudai ir išieškoti iš jo nuostolius.

Nematerialūs objektai, kaip autorių teisės atsiranda sukūrus kūrinį. Ne visos autorių teisės gali
būti perleidžiamos, todėl kai kurios jų laikytinos asmeninėmis neturtinėmis teisėmis. Neteisėtu
kūrinio atgaminimu panaudojimu pažeidžiamos autorių ir gretutinių teisių subjektų teisės ir
neteisėtai įgytas turtas netampa jį įgijusio asmens nuosavybe.

Tik viešoji NT yra bešeimininkis daiktas

4.57 straipsnis. Bešeimininkis daiktas

1. Bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas
nežinomas.
2. Bešeimininkiu daiktu nelaikomas sąžiningai įgytas ir teisėtai valdomas daiktas, nors daikto
valdytojas įgyjamąja senatimi dar nėra įgijęs nuosavybės teisės į daiktą.
3. Kilnojamaisiais bešeimininkiais daiktais gali būti gyvūnai, negyvi kilnojamieji daiktai, kurie
niekam dar nepriklausė arba kurių savininkas atsisakė, arba kuriuos pametė ar paslėpė (radinys),
tarp jų ir lobis.

4.58 straipsnis. Nuosavybės teisės į bešeimininkį daiktą įgijimas

1. Bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms
teismo sprendimu, priimtu pagal valstybės arba savivaldybės institucijos pareiškimą.
Pareiškimas paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į
apskaitą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip.
2. Bešeimininkio daikto išaiškinimo ir apskaitos tvarką nustato Vyriausybė.
3. Nuosavybės teisė į bešeimininkį daiktą negali būti įgyjama, jeigu tai draudžia įstatymas
arba tokio daikto pasisavinimu pažeidžiama kito asmens teisė pasisavinti daiktą (teisė į
lobį, radinį ir pan.).

4. Kilnojamieji daiktai, kurie niekam dar nepriklausė arba kurių savininkas atsisakė tiesiai tai
išsakydamas arba juos išmesdamas, tampa tuos daiktus pradėjusio valdyti asmens nuosavybe.

Kai kurie rasti kilnojamieji daiktai negali būti užvaldomi, pvz: alkoholio produktai, tabakas,
tabako gaminiai yra sunaikinami, išskyrus atvejus, kai alkoholio produktai naudojami biodegalų
gamybai.

Reikšminga ir svarbi bendros ir specialios normų konkurencija. Apibrėžimas gali būti

suvokiamas tiek siaurąja, tiek plačiąja prasme. Bešeimininkiam daiktui priskiriamas ir lobis,
 radinys, nors juos specialiai reglamentuoja specialios normos. Specialios normos yra viršiau už
bendrąsias. Visiems kitiems bešeimininkiams daiktams taikomos 4.58 str. nuostatos. Gyvuliai
irgi priskiriami daiktams.

Jei medžiojant, gaudant ar kitaip užvaldant laukinius gyvūnus buvo pažeisti įst, pvz: medžiojama
neturint leidimo, nuosavybės teisė į gyvūnus negali būti įgyta.
Laukinių gyvūnų užvaldymas nėra pirminis nuosavybės įgijimo būdas, nes šie gyvūnai pagal įst.
priklauso valstybei ir valstybė nustato sąlygas, pagal kurias šie gyvūnai gali būti užvaldomi.

4.58 straipsnis. Nuosavybės teisės į bešeimininkį daiktą įgijimas

3. Bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms
teismo sprendimu, priimtu pagal finansų, kontrolės arba savivaldybės institucijos pareiškimą.
Pareiškimas paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į
apskaitą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip.

Vienerių metų esmė – kai iš Lenkijos veždavo prekes, jas traktuodavo kaip kontrabandą, tada
žmonės atsisakydavo savo prekių, kad nemokėt baudų, pan. Muitininkai prašė trumpint terminus.
Šį reglamentavimą perkėlė į specialius Muitinės darbą reglamentuojančius įstatymus.

2. Bešeimininkio daikto išaiškinimo ir apskaitos tvarką nustato Vyriausybė.

3. Nuosavybės teisė į bešeimininkį daiktą negali būti įgyjama, jeigu tai draudžia įstatymas arba
tokio daikto pasisavinimu pažeidžiama kito asmens teisė pasisavinti daiktą (teisė į lobį, radinį
ir pan.).
Kilnojamieji daiktai, kurie niekam dar nepriklausė arba kurių savininkas atsisakė tiesiai tai
išsakydamas arba juos išmesdamas, tampa tuos daiktus pradėjusio valdyti asmens nuosavybe.

5. Įgijamoji senatis
Asmuo gali įgyti nuosavybės teisę į tokius daiktus, jei jis juos valdė atvirai ir sąžiningai
pakankamą laiką, bet į kuriuos dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisė neperėjo jų perdavimo
momentu.
Teismų praktikoje pripažinta, kad iki 2003 m. liepos 1 d. atsiradęs ir daugiau nei 10 m. trukęs
sąžiningas nekilnojamojo daikto valdymas gali sudaryti pagrindą nuosavybės teisei įgyti, nors
daikto valdymas ir nebuvo registruotas. Kilnojamajam turtui 3 metai.
Galimybė įgyti daiktą įgyjamąja senatimi taip pat pateisinama visuomeninės tvarkos būtinybe –
jeigu asmuo valdo daiktą kaip savą tam tikrą laiką, pagrįsta ginti šio faktinio valdytojo teises ir
interesus.
Šiuolaikinėje praktikoje pasitaiko, kad asmenys sąžiningai ir atvirai valdo statinius
neįregistruodami teisių į juos viešame registre. Toks daikto valdymas gali būti pripažįstamas
pagrindas nuosavybės teisei įgyti.

Negalima įgyti įgyjamąja senatimi nuosavybės teisės į bešeimininkį daiktą.

4.27 straipsnis. Nekilnojamojo daikto valdymo atsiradimas

 1. Nekilnojamojo daikto valdymas gali atsirasti ne tik fiziškai užvaldžius daiktą, bet ir kai
perduodantis valdyti nekilnojamąjį daiktą asmuo nurodo, kad daiktas perduotas, jeigu
nėra jokių kliūčių patekti į tą daiktą ar kitu panašiu būdu jį fiziškai užvaldyti.
2. Nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo
viešame registre momento.
3. Daikto valdymas negali būti registruojamas viešame registre, jeigu jame
jau yra įregistruota nuosavybės teisė į šį daiktą.

Galimybė įgyti nuosavybės teisę į valdomą daiktą, gali būti pateisinama siekiu
užtikrinti, kad daiktas turėtų šeimininką ir nebūtų neprižiūrimas.

4.68 straipsnis. Įgyjamosios senaties samprata

1. Fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą
bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą
ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per
visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į
daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.
2. Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo
tvarka.

Įgyjamoji senatis yra pagrindas nuosavybės teisei įgyti jei daiktas yra valdomas
( faktiškai turimas siekiant jį valdyti kaip savą).
Jei daiktas valdomas sutarties pagrindu, pvz, pagal nuomos sutartį, daikto
valdytojas neturi teisės įgyti daikto nuosavybėn, nes suvokia, kad daiktas priklauso kitam
asmeniui. Daiktas negali būti įgyjamas nuosavybėn jei daikto valdytojas pripažįsta, kad
daiktu naudojamasi ir jis valdomas savininko sutikimu.

Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių yra visos
CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos:

 Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąją senatimi faktas nustatomas teismo tvarka ( CK 4.68
str 2 d.)
 Įgyjamąja senatimi negali būti įgyjami slapta ar per prievartą užvaldyti daiktai ( CK 4.69
str 2 d.).
 Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje
nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas.
 Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame
registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis), pvz nebus
galima įgyti daikto, kuris registruotas kito asmens vardu.
 Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia,
kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net
įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi
daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą
nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).
  Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas,
įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip
pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3
dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai
dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą
sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Teisėtas
įgijimas yra sutarties, paveldėjimo ar kitais pagrindais, kai turėjo realiai įgyti NT.
 Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro
valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas.
 Daiktas valdomas nepertraukiamai, tačiau jeigu daikto valdymas prarastas be valdytojo
valios ir per metus laiko daikto valdymas susigrąžinamas, įgyjamoji senatis
nenutraukiama ( CK 4.71 1ir 3 d.).
 Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip
daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą
(asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas).
 Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Šios sąlygos netaikomos jei asmuo įgijo daiktą nuosavybėn kitu įst numatytu būdu.
Daiktas gali būti įgyjamas: iš savininko, jo įgalioto asmens, trečiojo asmens, kurį daikto
valdytojas pagrįstai laikė daikto savininku ar pastarojo įgaliotu asmeniu.

Jeigu daikto įgijėjas yra nesąžiningas arba pats savo neteisėtais veiksmais pasisavino daiktą iš
savininko, toks daikto valdytojas nėra ginamas ir nuosavybės teisė negali atsirasti.
Kai daiktą įsigyja sąžiningas įgijėjas ir sueina įstatymo nustatytas terminas, per kurį savininkas
išreikalauti daiktą, daikto valdytojas įgyja nuosavybės teisę į daiktą įgyjamąją senatimi. Kol
neįrodyta priešingai, daikto valdytojas laikomas sąžiningu ( CK 4.26 str 2 d.).

4.68 straipsnis. Įgyjamosios senaties samprata

1. Fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei
sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau
kaip 10 metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip 3 metus, kai per visą valdymo laikotarpį
daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto
nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.
2. Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka.
3. Daiktas negali būti įgyjamas nuosavybėn, jei daikto valdytojas pripažįsta, kad daiktu
naudojamasi ir jis valdomas savininko sutikimu.

4.69 straipsnis. Įgyjamąja senatimi nuosavybėn įgyjami daiktai

1. Įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios
nuosavybės teisės objektais.
2. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisė negali būti įgyjama į slaptai arba per prievartą užvaldytą
daiktą, nepaisant, ar nuosavybės teisę į tą daiktą minėtu būdu pretenduoja įgyti pats slaptai, ar
per prievartą daiktą užvaldęs asmuo ar kitas asmuo.
3. Įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei
priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.
 4.70 straipsnis. Sąžiningai įgytas ir valdomas daiktas
1. Asmuo, įgyjantis daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti ne tik sąžiningas to daikto
įgijėjas, t. y. užvaldydamas daiktą turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį
teisių į užvaldomą daiktą, bet taip pat jis privalo išlikti sąžiningas valdytojas visą įgyjamosios
senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi neturi žinoti apie kliūtis,
trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų.
2. Daikto dalies ar kelių dalių nesąžiningas įgijimas ar valdymas netrukdo valdytojui įgyjamąja
senatimi nuosavybėn įgyti kitas sąžiningai įgytas ir valdomas daikto dalis.
3. Jeigu valdymo teisė įgyjama per atstovą, tai sąžiningumo reikalaujama ir iš atstovo, ir iš
atstovaujamojo.

4.71 straipsnis. Nepertraukiamas daikto valdymas

1. Daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo
valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi.
2. Jeigu per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito perėjo keliems asmenims
ir kiekvieno iš jų valdymas atitiko šio kodekso 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tai tų
asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu.
3. Įgyjamosios senaties nenutraukia daikto valdymo praradimas be valdytojo valios, jeigu
per metus laiko daikto valdymas buvo susigrąžintas.
4. Jeigu daikto, kuriam skaičiuojamas įgyjamosios senaties terminas, savininkas neturėjo teisinės
galimybės įgyvendinti savo teisę į daiktą, tai įgyjamosios senaties termino skaičiavimas
sustabdomas laikui, kol yra kliūtis.

4.23 straipsnis. Teisėtas ir neteisėtas daikto valdymas

1. Daikto valdymas gali būti teisėtas ir neteisėtas.
2. Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės
teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai.
3. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės
aktus įgyto daikto valdymas.

Teisėtas valdymas – valdymas įgyjamas sutarties, paveldėjimo ar kt. pagrindais, pagal kuriuos
gali būti įgyjama nuosavybės teisė į daiktą, bet kuri dėl tam tikrų priežasčių neatsirado

6. Nuosavybės teisės įgijimas sandorių pagrindu

Nuosavybės teisės į turtą pagal sutartį atsiradimo įgijėjui momentas. Perleidžiamų daiktų
atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika.

Daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus (turtą) įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento,
jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita.
Pagal sandorį nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą įgyjama nuo to momento, kuris yra
nustatytas įstatymo. (6.393 - nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto
perdavimo. Šis faktas turi būti įformintas pardavėjo ir pirkėjo pasirašytu priėmimo – perdavimo
aktu arba kitokiu sutartyje nurodytu dokumentu).
 Sutartyje gali būti numatyta, kad nuosavybės teisė pereina įgijėjui tik po to, kai jis įvykdys tam
tikrą sutartyje nustatytą sąlygą.
Nuosavybės teisė į būsimą daiktą, išskyrus registruotiną daiktą, gali būti sutartimi perleista iš
anksto.

7. Nuosavybės teisės įgijimas administracinių aktų pagrindas

Teisių atkūrimas.
8. Nuosavybės teisės įgijimas sąžiningo įgijėjo apsaugos būdu

CK neminimas atskirai kaip nuosavybės teisės įgijimo būdas, kai pradinis daikto savininkas
neturi teisės išreikalauti daikto iš sąžiningo įgijėjo.
Įprasta, kad savininkas, patikėjęs savo turtą kokiam nors asmeniui, kartu prisiima riziką, kad šis
asmuo gali jo turtą neteisėtai parduoti.
Paprastai numatoma sąlyga, kad įgijėjas neturi žinoti apie tai, kad turto pardavėjas neturi teisės
parduoti turto ir turi būti sumokėjęs už įgytą turtą.

Sąžiningo įgijėjo teisių gynimo sąlygos (CK 4.96 str):

4.96 straipsnis. Daikto išreikalavimas iš sąžiningo įgijėjo

1. Jeigu kilnojamasis daiktas atlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo
perleisti nuosavybėn, ir įgijėjas to nežinojo ir neturėjo žinoti (sąžiningas įgijėjas), tai savininkas
turi teisę išreikalauti šį daiktą iš įgijėjo tik tuo atveju, kai daiktas yra savininko ar asmens, kuriam
savininkas buvo perdavęs jį valdyti, pamestas, arba iš kurio nors iš jų pagrobtas, arba kitaip be
jų valios nustojo būti jų valdomas. Šiuos reikalavimus savininkas gali pareikšti per trejus metus
nuo daikto praradimo momento.
2. Iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus,
kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo.
3. Jeigu daiktas neatlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti
nuosavybėn, tai savininkas turi teisę išreikalauti daiktą visais atvejais. Ši taisyklė taikoma ir
kilnojamiesiems, ir nekilnojamiesiems daiktams.
4. Šio straipsnio taisyklės netaikomos, kai daiktas parduotas ar kitaip perleistas teismo
sprendimams vykdyti nustatyta tvarka.

Kilnojamųjų daiktų atžvilgiu – 1) atlygintinumas (už perleidžiamumą daikto įgijėjas sumokėjo

ar įsipareigojo sumokėti tam tikrą sumą) 2) daikto įgijimas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo
perleisti nuosavybėn, 3) įgijėjo sąžiningumas (daiktas nebuvo pamestas, pagrobtas ar kitaip
nustojo būti valdomas be savininko ar asmens, kuriam daiktas buvo perduotas valdyti, valios.

Nekilnojamųjų daiktų atžvilgiu – 1) atlygintinumas, 2) daikto įgijimas iš asmens, kuris

neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, 2) įgijėjo sąžiningumas, daikto praradimas ne dėl
nenusikalimo.
Daiktas visais atvejais turi būti įgytas atlygintinai. Jeigu daiktas įgytas už simbolinę ar mažesnę
nei rinkos kaina, šis faktas gali turėti reikšmės sprendžiant apie įgijėjo sąžiningumą.

Sąžiningumas vertinamas atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, pavyzdžiui, ar įgijėjas buvo

sąžiningas priklauso nuo to, ar jam buvo atskleistos visos aplinkybės susijusios su daiktu ir jo
perleidimu. Sąžiningumas yra preziumuojamas. Kol neįrodyta priešingai, faktinis daikto
valdytojas laikytinas įgijusiu daiktą sąžiningai.

Jeigu perleidžiamas išskirtinis daiktas, pvz: meno kūrinys gali būti atsižvelgiama į jo specifiką,
jo galima ar spėjamą kilmę, galimus šio daikto perleidimo apribojimus, kurie gali būti nustatyti
ne tik CK, bet ir kituose teisės aktuose, tarptautinėse sutartyse, užsienio šalių teisėje.

Teismų praktikoje vertinama ar įgijėjas, elgdamasis kaip bonus pater familias, privalėjo
( objektyvus sąžiningumas) ir galėjo ( subjektyvus sąžiningumas) žinoti apie tam tikras
aplinkybes.

4.96 straipsnis. Daikto išreikalavimas iš sąžiningo įgijėjo

1. Jeigu kilnojamasis daiktas atlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti
nuosavybėn, ir įgijėjas to nežinojo ir neturėjo žinoti (sąžiningas įgijėjas), tai savininkas turi
teisę išreikalauti šį daiktą iš įgijėjo tik tuo atveju, kai daiktas yra savininko ar asmens,
kuriam savininkas buvo perdavęs jį valdyti, pamestas, arba iš kurio nors iš jų pagrobtas,
arba kitaip be jų valios nustojo būti jų valdomas. Šiuos reikalavimus savininkas gali pareikšti
per trejus metus nuo daikto praradimo momento.
2. Iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai
savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo.
3. Jeigu daiktas neatlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, tai
savininkas turi teisę išreikalauti daiktą visais atvejais. Ši taisyklė taikoma ir kilnojamiesiems, ir
nekilnojamiesiems daiktams.
4. Šio straipsnio taisyklės netaikomos, kai daiktas parduotas ar kitaip perleistas teismo
sprendimams vykdyti nustatyta tvarka, pvz: pardavus daiktą varžytinėse pirkimo – pardavimo
sutarties šalimis išlieka pradinis daikto savininkas ir daiktą įsigijęs asmuo ( šie asmenys
tiesiogiai susiję prievoliniais santykiais).

4.97 straipsnis. Atsiskaitymai grąžinant daiktą iš neteisėto valdymo

1. Savininkas, išreikalaudamas daiktą pagal šio kodekso 4.95 straipsnį, turi teisę
reikalauti: iš asmens, kuris žinojo arba turėjo žinoti, kad jo valdymas neteisėtas (nesąžiningo
valdytojo), grąžinti arba atlyginti visas pajamas, kurias tas asmuo gavo arba turėjo gauti per visą
valdymo laiką; iš neteisėto sąžiningo valdytojo – visas pajamas, kurias šis gavo arba turėjo gauti
nuo to laiko, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie valdymo neteisėtumą arba sužinojo apie
civilinės bylos dėl daikto grąžinimo iškėlimą.

Neįvykdžius šių sąlygų, savininkas turi teisę išreikalauti daiktą iš daiktą valdančio trečiojo
asmens.
Asmuo sąžiningai įgijęs daiktą, turėtų būti laikomas daikto savininku.
Sąžiningas įgijėjas gali pats sutikti grąžinti daiktą, pvz: už atlyginimą ar neatlygintinai. Tokiu
atveju ji pripažintų, kad pradinio savininko nuosavybės teisė nebuvo pasibaigusi.
 CK 2.32 str. 3 d. – asmuo, kuris buvo paskelbtas mirusiu, gali išsireikalauti turtą, neatlygintinai
perėjusį 3-iesiems asmenims. Jei toks turtas buvo perleistas atlygintinai, turėtų būti ginamos
sąžiningo įgijėjo teisės, nors gali būti atsižvelgiama į tai ar jis žinojo, jog paskelbtas mirusiu
asmuo iš tikrųjų buvo gyvas.

Nekilnojamųjų daiktų perleidimo atveju turi būti įvykdytos nuosavybės teisės perleidimo į šiuos
daiktus sąlygos ( perdavimas įformintas įstatymo ir sutarties nustatyta tvarka).
Daiktą įgyjantis asmuo turėtų būti sąžiningas tiek sutarties sudarymo metu, tiek ir iki daiktų
perdavimo jam momento.
Kilnojamuosius daiktus galima perduoti įgijėjui ne tik juos faktiškai įteikiant, bet ir kitais
sutartyje numatytais būdais.
Sąžiningas daikto įgijėjas turėtų būti laikomas įgijusiu nuosavybės teisę iš karto ( nuo momento,
kada pradinis savininkas praranda teisę susigrąžinti daiktą), nes atsirado juridiniai faktai, kurių
pagrindu neginamos pradinio savininko teisės ir suteikiamas pirmumas sąžiningo įgijėjo teisėms.
9. Nuosavybės teisė į daiktą įgijimo momentas, jo nustatymo reikšmė
Momentai:
a) Nuo daikto perdavimo įgijėjui
b) Nuo momento, kuris nustatytas įstatymo
c) Įvykdžius sutartyje numatytą sąlygą
d) Gali būti perleista iš anksto, jei nereikalaujama registracija

also
e) nuo atsiskaitymo su daikto (turto) savininku momento CK 4.100
f) Gavus specialius leidimus CK 4.51
g) Suėjus senačiai sąžiningai valdant daiktą

CK 4.49 straipsnis. Momentas, nuo kurio daikto įgijėjas pagal sandorį įgyja nuosavybės
teisę.
1. Daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus (turtą) įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui
momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita.
2. Pagal sandorį nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą įgyjama nuo to momento, kuris yra
nustatytas įstatymo.
Jei normali pirkimo/pardavimo sutartis – pagal 6 knygą: NT pereina nuo priėmimo-perdavimo ar
atitinkamo akto pasirašymo (nereikia notarinio patvirtinimo, nors sandoris ir būtų tvirtintinas).
Nekilnojamojo turto registravimas nėra sąlyga NT atsirasti.
3. Sutartyje gali būti numatyta, kad nuosavybės teisė pereina įgijėjui tik po to, kai jis įvykdys
tam tikrą sutartyje nustatytą sąlygą.
4. Nuosavybės teisė į būsimą daiktą, išskyrus registruotiną daiktą, gali būti sutartimi
perleista iš anksto. Tam tikrų sandorių metu, kad apsaugot šalis nuo rizikos (išradimų
finansavimas).
3.50 straipsnis. Daikto perdavimas įgijėjui
1. Daikto perdavimu sudaroma galimybė įgijėjui naudotis perduotu daiktu pagal paskirtį,
atsižvelgiant į daikto būklę ir teisinį statusą.
4. Perdavimu laikomas daikto įteikimas įgijėjui, taip pat daikto, perduodamo be prievolės
nugabenti, įteikimas transporto organizacijai išsiųsti įgijėjui ir įteikimas paštui persiųsti
įgijėjui, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita.
5. Daikto perdavimui prilyginamas konosamento arba kitokio disponavimo dokumento
perdavimas.

Gali būti ir kiti momento apibrėžimai, pvz.

CK 4.100 straipsnis. Nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams.
4. Nuosavybės teisė į visuomenės poreikiams paimamą kilnojamąjį daiktą (turtą) valstybei
pereina nuo atsiskaitymo su daikto (turto) savininku momento. Nuosavybės teisė į visuomenės
poreikiams paimamą nekilnojamąjį daiktą valstybei pereina nuo nekilnojamojo daikto
įregistravimo viešame registre momento, tačiau įregistruoti tokį daiktą kaip valstybės nuosavybę
viešame registre galima tik nuo atsiskaitymo su nekilnojamojo daikto savininku momento.

4.51 straipsnis. Turinčių ypatingą reikšmę daiktų įgijimas.

Daiktus, turinčius ypatingą reikšmę Lietuvos Respublikos ūkiui, visuomenės ar valstybės
saugumui, arba dėl kitų priežasčių (ginklai, smarkiai veikiantys nuodai ir kt.) galima įsigyti tiktai
pagal specialius leidimus. Tokius daiktus ir leidimų jiems įsigyti išdavimo tvarką nustato
įstatymai.

CK 4.52 straipsnis. Perleidžiamo daikto atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika

6. Perleidžiamo daikto atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika pereina įgijėjui tuo pačiu metu,
kai jam pereina nuosavybės teisė, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita.
7. Jeigu perleidėjas praleidžia terminą daiktą perduoti arba įgijėjas praleidžia terminą daiktą
priimti, tai atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika tenka praleidusiai terminą šaliai, jeigu
įstatymai ar sutartis nenustato ko kita.
Tarkim, parduotas namas ir A. sutartis kartu įrašyta kaip priėmimo-perdavimo aktas, nors gyvena
senas savininkas, esant atsitiktiniam žuvimui > žala naujajam savininkui, nors jis dar negali
name gyventi ir juo naudotis; B. aktas pasirašytas realiai perduodant namą > žala senajam
savininkui, kol jis dar gyvena. Padidinto pavojaus šaltiniai – automobilis, gyvuliai, tt karvė,
arklys, netgi šuo.

4.68 straipsnis. Įgyjamosios senaties samprata

1. Fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei
sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau
kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo
laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto
nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.
2. Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka.
 4.69 straipsnis. Įgyjamąja senatimi nuosavybėn įgyjami daiktai
8. Įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios
nuosavybės teisės objektais.
9. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisė negali būti įgyjama į slaptai arba per prievartą
užvaldytą daiktą, nepaisant, ar nuosavybės teisę į tą daiktą minėtu būdu pretenduoja įgyti
pats slaptai, ar per prievartą daiktą užvaldęs asmuo ar kitas asmuo.
10. Įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei
priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.

4.70 straipsnis. Sąžiningai įgytas ir valdomas daiktas

11. Asmuo, įgyjantis daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti ne tik sąžiningas to daikto
įgijėjas, t. y. užvaldydamas daiktą turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau
už jį teisių į užvaldomą daiktą, bet taip pat jis privalo išlikti sąžiningas valdytojas visą
įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi neturi
žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų.
12. Daikto dalies ar kelių dalių nesąžiningas įgijimas ar valdymas netrukdo valdytojui įgyjamąja
senatimi nuosavybėn įgyti kitas sąžiningai įgytas ir valdomas daikto dalis.
13. Jeigu valdymo teisė įgyjama per atstovą, tai sąžiningumo reikalaujama ir iš atstovo, ir iš
atstovaujamojo. Nereikia painiot sąžiningo su teisėtu.

Teisėtumą reglamentuoja CK 4.23 straipsnis. Teisėtas ir neteisėtas daikto valdymas.

14. Daikto valdymas gali būti teisėtas ir neteisėtas.
15. Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė.
Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai.
16. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus
įgyto daikto valdymas.

4.71 straipsnis. Nepertraukiamas daikto valdymas

17. Daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo
valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi.
18. Jeigu per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito perėjo keliems
asmenims ir kiekvieno iš jų valdymas atitiko šio kodekso 4.68 straipsnyje nustatytus
reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu.
19. Įgyjamosios senaties nenutraukia daikto valdymo praradimas be valdytojo valios, jeigu per
metus laiko daikto valdymas buvo susigrąžintas.
20. Jeigu daikto, kuriam skaičiuojamas įgyjamosios senaties terminas, savininkas neturėjo
teisinės galimybės įgyvendinti savo teisę į daiktą, tai įgyjamosios senaties termino
skaičiavimas sustabdomas laikui, kol yra kliūtis.

10. Nuosavybės teisės atsisakymas ir kitoks pasibaigimas

Išvestiniai atsiradimo pagrindai – vienam asmeniui yra nuosavybės atsiradimo pagrindas, o kitam
asmeniui yra pasibaigimo pagrindais. Kitas pagrindas – teisė baigiasi, kai pasibaigia objektas, jis
sunaikinamas, išnyksta. Gali būti prieš asmens valią – viešiems poreikiams atlygintinai;
konfiskacija.

a) Nuosavybės teisė gali būti prarandama tik įstatymų numatytais atvejais.

b) Paprastai negali baigtis suėjus tam tikram terminui, bet šalys savo susitarimu gali
numatyti, kad nuosavybės teisė įgyjama iki tam tikro apibrėžto įvykio, pvz:. prievolės
įvykdymo arba iki sueinant tam tikram laikui.
c) Vienam asmeniui praradus nuosavybę, ji atitenka kitam asmeniui. Toks nuosavybės teisės
perėjimas gali įvykti pagal susitarimą, taip pat be savininko valios.
d) Pagaminus naują daiktą, nuosavybės teisė į daiktui pagaminti sunaudotas medžiagas
prarandama, o nuosavybės teisės kl. dėl naujai pagaminto daikto sprendžiami
vadovaujantis aukščiau aptartomis taisyklėmis.
e) Nuosavybės teisė į daiktą gali būti prarandama ir visiškai suvartojus daiktą, pvz: jį
suvalgius ar sunaudojus kaip kurą ir pan.
f) Daiktas gali būti sunaikinamas. Šiais atvejais nuosavybės teisė į daiktą pasibaigia.
g) Kai daiktų atsisakoma juos perduodant įgaliotoms institucijoms, laikytina, kad daikto
savininkai jų atsisako, ir daiktai pereina atliekas tvarkančioms institucijoms kontroliuoti,
jeigu įst nenumatyta kitaip.
h) Jeigu atsisakant daikto pažeidžiamos teisės aktų nustatytos taisyklės, asmuo gali būti
traukiamas įst. numatyton atsakomybėn ir gali būti įpareigojamas atlyginti nuostolius.
Atsisakant daiktų gali būti reikalaujama įvykdyti įst. numatytus reikalavimus, pvz:
išregistruoti registruojamą daiktą.

Sandorio negaliojimas

Pripažinus, kad sandoris negalioja ab initio, atkuriama šalių buvusi padėtis ( restitucija), taigi tuo
netiesiogiai pripažįstama, kad nuosavybės teisė priklauso pradiniam savininkui.

Daikto pasisavinimas

Jis įmanomas, kai daiktas niekam nepriklauso, jį įmanoma turėti nuosavybės teise. Kai, kurie
objektai, kurie teoriškai niekam nepriklauso, negali būti užvaldomi, pvz: oras, šaltinio vanduo ir
pan. Įstatymai gali numatyti, kad niekieno nevaldomi objektai yra valstybės nuosavybė.

Užvaldymas kaip nuosavybės teisės įgijimo būdas svarbus pasisavinant vaisius, pajamas,
produkciją.
Radiniu laikomas daiktas, kurį pametė nežinomas savininkas. Jeigu savininkas žinomas – privalu
daiktą jam grąžinti. Kad daiktą radęs asmuo galėtų įgyti nuosavybės teisę į radinį, jis turi būti
šešis mėnesius saugomas. Saugojimo metu daiktu negalima naudotis. Jei per šešis mėn
savininkas nepaaiškėja, daiktas neatlygintinai pereina jį radusio asmens nuosavybėn.
Radiniu gali būti laikomas tik kilnojamasis daiktas. Tam tikri nekilnojamieji daiktai, kurių
savininkas nežinomas, laikytini bešeimininkiais daiktais.
Radiniu nėra daiktais esantys privačiame žemės sklype ar patalpoje, išskyrus atvejus, kai jie
nepriklauso sklypo ar patalpų savininkui ar teisėtam valdytojui.
Rasti paslėpti pinigai ar kitos vertybės priklauso juos radusiam asmeniui, jeigu daiktai rasti šiam
asmeniui priklausančiame žemės sklype ar kitame objekte.
Daiktų sujungimas

4.54 straipsnis. Daikto atsiradimas susijungus kilnojamiesiems daiktams

1. Jeigu kilnojamieji kelių savininkų daiktai susijungė ir sudarė naują daiktą ir nėra
galimybės vėl juos atskyrus grąžinti į pirminę būklę arba tai susiję su pernelyg didelėmis
išlaidomis, kai savininkai nebuvo specialiai susitarę dėl daiktų sujungimo, tai šiuo būdu
atsiradęs naujas kilnojamasis daiktas laikomas bendrąja daline nuosavybe, kurios kiekvienam
bendraturčiui priklauso dalis, proporcinga jo susijungusio daikto vertei bendrame daikte.

Susijungus kilnojamiesiems daiktams ir atsiradus naujam daiktui tam tikras teisių perėmimas
įvyksta – buvusių daiktų savininkai tampa naujojo daikto bendraturčiais.

Kiti nuosavybės teisės įgijimo būdai

Valstybei ar savivaldybei priklausančio turto privatizavimas. Nuosavybės teisės netenka

valstybės ar savivaldybės, ją įgyja privatūs asmenys. Privatizavimas vyksta spec. įst. nustatyta
tvarka.
Įstatymo ir sutarčių numatytais atvejais, kreditoriai gali patys įgyti nuosavybę į skolininko turtą.
Nuosavybės teisių atkūrimas ( nėra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas) yra
pagrindas sugrąžinti faktiškai prarastą turtą savininkams laikantis spec. įst. nustatytų procedūrų.

UŽDUOTYS

1 UŽDUOTIS
 4.56 straipsnis. Daikto pagaminimas iš savos ir iš svetimos medžiagos

2. Jeigu svetimos medžiagos vertė yra didesnė už darbo vertę ir savos medžiagos vertę, daikto
savininku pripažįstamas svetimos medžiagos savininkas. Jam suteikiama teisė arba pasilikti
daiktą sau ir apmokėti jo pagaminimo vertę bei pagaminusiam daiktą asmeniui priklausančios
medžiagos vertę arba atsisakyti daikto jį pagaminusio asmens naudai ir išieškoti iš jo nuostolius.

Iš uždavinio žinome, kad 80 procentų medžiagos ( medienos) priklauso A. Tai jeigu B. pavėsinės
darbo vertė mažesnė už medžiagos vertę pavėsinė priklauso A., kuris turi teisę arba pasilikti
pavėsinę sau ir apmokėti jo vertę bei B. priklausančią medžiagos vertę arba atsisakyti daikto ir
išieškoti iš B. nuostolius.

1. Asmuo, pagaminęs naują daiktą iš savos ir iš svetimos medžiagos, tampa daikto

savininku, jeigu darbo vertė ir savos medžiagos vertė yra didesnė už svetimos
medžiagos vertę ir jeigu, be to, šis asmuo nežinojo ir neturėjo žinoti, kad medžiaga
priklauso kitam. Šiuo atveju pasinaudojęs svetima medžiaga asmuo privalo atlyginti
medžiagos savininkui jos vertę.

Jeigu darbo vertė ir savos medienos vertė būtų didesnė už A. medienos vertę, tada B yra
pavėsinės savininkas, bet vis tiek turi atlyginti A. jo medienos vertę.

Jeigu paaiškėtų, kad B. medieną priklausančią A. panaudojo sąmoningai situacija keistųsi, nes
CK 4.56 str 1 d. nurodytas sąžiningumo aspektas: „asmuo nežinojo ir neturėjo žinoti, kad
medžiaga priklauso kitam“.

2 UŽDUOTIS

Pagal CK 4.69 str, 3. Įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar
savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus
daiktus.

Kadangi, Nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad Z. Yra turto savininkas, įgyjamoji
senatis negali būti tenkinama.

3 UŽDUOTIS
CK 4.62 str
1. Radiniu laikomas pamestas daiktas, kurio savininkas nežinomas.
2. Radęs pamestą daiktą asmuo privalo grąžinti jį pametusiajam, jeigu jis yra žinomas.
Jeigu toks asmuo nežinomas, pamestą daiktą radęs asmuo privalo per savaitę nuo radimo
dienos pranešti apie radinį policijai ir jai perduoti radinį, jeigu pats negali arba nenori jo saugoti.
3. Daiktą radęs asmuo ar policija perduotą rastąjį daiktą privalo saugoti šešis mėnesius.
Saugojimo metu radiniu negalima naudotis. Jeigu per tą laiką paaiškėja daiktą pametęs asmuo,
daiktas jam grąžinamas, bet prieš tai jis turi atlyginti daikto išlaikymo ir kitas su radiniu susijusias
išlaidas. Jeigu pametęs daiktą asmuo per nurodytą laiką nepaaiškėja, daiktas neatlygintinai
pereina radusiojo nuosavybėn su sąlyga, kad šis sutinka atlyginti daikto išlaikymo ir kitas su
radiniu susijusias išlaidas, jei radinį saugojo ne jis. Jeigu radęs asmuo nesutinka kompensuoti
tokių išlaidų, radinys neatlygintinai perduodamas valstybės nuosavybėn, o šiam asmeniui
atlyginamos su radiniu susiję turėtos išlaidos.

Kadangi A. nepranešė apie radinį policijai, saugojimo terminas netaikomas ir A. žiedą privalo
grąžinti vyrui. Situacija nesikeistų, jei žiedas būtų atpažintas po 4 m.
4 UŽDUOTIS
4.49 straipsnis. Momentas, nuo kurio daikto įgijėjas pagal sandorį įgyja
nuosavybės teisę
1. Daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus (turtą) įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui
momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita.

A situacija: Savininkas A., nes B. perdavė uogas. A turi sumokėti, nes 4.52, tai daikto žuvimo
rizika priklauso savininkui.
B situacija: Savininkas A., nes sumokėjo pinigus už uogas ir įgijo nuosavybės teisę į braškes.
C situacija: Savininkas B, nes uogos nebuvo perduotos A.
D situacija: Savininkas B, nes A sumokėjo pinigus, bet jai B. neperdavė daikto. A. galėtų
reikalauti pinigų, nes savininkas neįvykdė savo pareigų.
5 UŽDUOTIS
4.49 straipsnis. Momentas, nuo kurio daikto įgijėjas pagal sandorį įgyja nuosavybės teisę
3. Sutartyje gali būti numatyta, kad nuosavybės teisė pereina įgijėjui tik po to, kai jis įvykdys tam
tikrą sutartyje nustatytą sąlygą.
6.398 1 d. – nekilnojamojo daikto perdavimas ir jo priėmimas turi būti įformintas
pardavėjo ir pirkėjo pasirašytu priėmimo perdavimo aktu.
6.393 4. d – nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pereina nuo daikto perdavimo, kuris
turi būti įforminamas 6.398 str nustatyta tvarka.

6 UŽDUOTIS

Metalinė dėžutė su aukso ir brangakmenių dirbiniais bei auksinėmis, sidabrinėmis monetomis

priklauso A., nes ją rado, jam priklausančiame sklype, kasdamas duobę gyvenamojo namo
pamatams ( pagal CK 4.65 str 2 d.: Nuosavoje žemėje ar kitame nuosavybės teise radusiam
asmeniui priklausančiame daikte rastas lobis tampa jį radusio asmens nuosavybe ir 3 d:
Svetimoje žemėje ar kitame svetimame daikte ieškoti lobio draudžiama. Pažeidęs šią
nuostatą asmuo negauna jokios rasto lobio dalies, ir visas rastas lobis tenka žemės ar kito
daikto, kuriame buvo rastas lobis, savininkui). A. Radęs lobį A. jau sau nuosavybes teise
priklausantį daiktą paslėpė sienoje. Asmuo B. rado nebe lobį, o A. nuosavybę, vadinasi
 metalinė dėžutė su aukso ir brangakmenių dirbiniais bei auksinėmis monetomis priklauso
nuosavybės teise A.

7 UŽDUOTIS

 Pagal CK 4.49 str. 1 d., Daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus (turtą)
įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko
kita.
Į automobilio baką supiltų degalų savininkas A., bet jis turi prievolę sumokėti už degalus.

CK4.48 1 d nurodo, kad nuosavybės teisę perduoti gali tik pats savininkas ar savininko
įgaliotas asmuo

Kontroliniai klausimai

1. Privatizacija – turto perdavimas iš visuomeninės arba valstybinės nuosavybės

privačiai nuosavybei, taip pat turto valdymo perleidimas privačioms įmonėms.
Priešingas procesas vadinamas nacionalizacija.
Valstybinio turto privatizavimas gali būti vykdomas įvairiais būdais: kaip viešas
konkursas, viešas aukcionas, tiesioginės derybos, nuoma su išsipirkimu ir kt.

Nacionalizacija – privačios nuosavybės objektų paėmimas valstybės nuosavybėn ar

žemesnių valstybingumo lygmenų turto pavertimas aukštesnio – valstybinio lygmens
nuosavybe viešojo intereso labui. Nacionalizacijos motyvai gali būti ir politiniai, ir
ekonominiai, dėl visuomenės interesų, nacionalizuojant turtą bei teisingai atlyginant už jį
savininkui. Savininkais tampa valstybė.

Konfiskacija - pagal teismo kaltinamąjį nuosprendį arba administracinėje byloje priimtą

teismo sprendimą priverstinis ir neatlygintinas bet kokio pavidalo konfiskuotino turto,
esančio pas kaltininką, jo bendrininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn
(kaip bauda). Turto savininke tampa valstybė.

Nuosavybės teisės atkūrimas – kai iš piliečių buvo neteisėtai atimtas jų turėtą turtas, LR
suteikė galimybę atkurti nuosavybės teisės į prarastą turtą. NT savininkais tampa
asmenys, atkuriantis NT. Įstatymai numato pagrindus, kurias gali būti atkurta teisės į NT
pagal, tai kokį turtą bandoma susigrąžinti.

Specifinis nuosavybės teisės įgijimo būdas yra valstybei ar savivaldybėms

priklausančio turto privatizavimas. Šiuo pagrindu nuosavybės teisės netenka
valstybė ar savivaldybės, ją įgyja privatūs asmenys. Privatizavimas vykdomas
specialių įstatymų nustatyta tvarka, subsidiariai gali būti taikomos ir CK nuostatos.
Turto privatizavimas - turto perdavimas iš visuomeninės arba valstybinės
nuosavybės privačiai nuosavybei, taip pat turto valdymo perleidimas privačioms
įmonėms. Privatizavimo objektas – akcijos ar kitas turtas, kuris viešosios
nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei ir kurį Lietuvos Respublikos
Vyriausybė ar savivaldybės taryba nusprendžia privatizuoti. Privatizavimo objektu
negali būti savivaldybių gyvenamosios patalpos; Privatizavimo subjektas – Lietuvos
ar užsienio fiziniai bei juridiniai asmenys pagal šį įstatymą įsigyjantys privatizavimo
objektą. Privatizavimo subjektu negali būti Lietuvos valstybės ir savivaldybių įmonės,
iš Lietuvos valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaikomos įstaigos ir organizacijos, taip
pat akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės, bankai bei draudimo įstaigos, kuriose
daugiau kaip 50 procentų akcijų priklauso Lietuvos valstybei ar savivaldybei;
Privatizavimo sandoris – pagal šį įstatymą sudaryta sutartis, pagal kurią valstybės ar
savivaldybės įgaliota privatizavimo institucija, kaip valstybės ar savivaldybių turto
pardavėja, įsipareigoja perleisti privatizavimo objektą privatizavimo subjekto
nuosavybėn, o privatizavimo subjektas įsipareigoja sumokėti sutartyje nustatytą
pinigų sumą ir(ar) įvykdyti kitokius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos ar
savivaldybės naudai; Nacionalizacija – objekto pavertimas valstybine nuosavybe.
4.100 straipsnis. Nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams 1. Paimti daiktą ar
kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams
leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka. 2. Šio straipsnio 1
dalyje nurodytu atveju daikto (turto) savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto)
rinkos kaina, o šalių sutarimu – perduodamas kitas daiktas (turtas). 3. Visus
klausimus, susijusius su nuosavybės paėmimo teisėtumu, taip pat ginčus dėl
paimamos nuosavybės vertės ir dėl nuosavybės paėmimo savininkui atsiradusių
nuostolių įstatymų nustatyta tvarka sprendžia teismas. 4. Nuosavybės teisė į
visuomenės poreikiams paimamą kilnojamąjį daiktą (turtą) valstybei pereina nuo
atsiskaitymo su daikto (turto) savininku momento, išskyrus atvejus, kai įstatymai
nustato kitaip. Nuosavybės teisė į visuomenės poreikiams paimamą nekilnojamąjį
daiktą valstybei pereina nuo nekilnojamojo daikto įregistravimo viešame registre
momento, tačiau įregistruoti tokį daiktą kaip valstybės nuosavybę viešame registre
galima tik nuo atsiskaitymo su nekilnojamojo daikto savininku momento, išskyrus
atvejus, kai įstatymai nustato kitaip. Nuosavybės teisių atkūrimas (iš įstatymo piliečių
nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo): Nuosavybės teisių
atkūrimas yra pagrindas sugrąžinti faktiškai prarastą (neteisėtai nusavintą) turtą
savininkams laikantis specialių procedūrų. Nors pats savaime nėra savarankiškas
nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, nuosavybės teisių atkūrimas yra pagrindas
sugrąžinti faktiškai prarastą (neteisėtai nusavintą) turtą savininkams laikantis
specialių įstatymo nustatytų procedūrų. Iš kitos pusės, jeigu nusavintas turtas nėra
grąžinamas pagal specialius įstatymus, laikoma, kad grąžinimas yra ribotas ir kad
asmenys laikomi praradusiais nuosavybės teises į nusavintą turtą. Šie aspektai
reglamentuojami specialiuose įstatymuose. Pavyzdžiui, nustatyta, kad iki 1990 m.
kovo 11 d. muziejų fondui atitekusios vertybės ankstesniems savininkams nėra
grąžinamos. Konfiskavimas: 4.67 straipsnis. Daikto paėmimas Valstybei paimti
daiktą iš savininko visuomenės poreikiams teisingai atlyginant, taip pat valstybei
neatlygintinai paimti daiktą, kaip sankciją už teisės pažeidimą, leidžiama tik įstatymų
numatytais atvejais ir tvarka. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į
išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas 2 straipsnis. Piliečiai, turintys teisę į
nuosavybės teisių atkūrimą 1. Nuosavybės teisės į šio įstatymo 3 straipsnyje
 nurodytą nekilnojamąjį turtą atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams: 1) turto
savininkui; 2) asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo
turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo
turto palikimo faktą, o šiems mirus, – jų sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams
(įvaikiams) ar šių asmenų sutuoktiniui bei vaikams; 3) turto savininko, kuris mirė ir
nepaliko testamento ar okupacijos metais (1939–1990 metais) emigravo į užsienį ir
ten, netekdamas Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmė kitos šalies pilietybę,
sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jei šie asmenys yra Lietuvos
Respublikos piliečiai, – į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; 4) turto
savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) – į
mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; 5) asmenims, kuriems turtas
perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu
testamentu) arba sutartimis (pirkimo-pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu
dokumentu), taip pat asmenims, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu
paliko turtą. Norintys atkurti nuosavybės teises piliečiai turi kreiptis į teismą dėl
juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. 2. Jeigu šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4
punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti
nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir
perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. 3. Šio straipsnio 1
dalyje nurodyti piliečiai teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą iki
2001 m. gruodžio 31 d. gali perleisti notariškai patvirtinta sutartimi savo vaikams
(įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui bei vaikaičiams, jeigu šie yra Lietuvos
Respublikos piliečiai. Neatsižvelgiant į piliečių, kurie pagal sutartį dėl teisės
perleidimo įgijo teisę atkurti nuosavybės teises į miesto žemę, skaičių, šios teisės
jiems atkuriamos tokiomis pat sąlygomis ir tvarka, kaip jos būtų atkuriamos šių teisių
perleidėjui. 4. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytiems piliečiams atkuriamos
nuosavybės teisės į turto savininko mirusiam vaikui (įvaikiui) tenkančią išlikusio
nekilnojamojo turto dalį. Jeigu kiti turto savininko vaikai (įvaikiai), jų sutuoktiniai ir
vaikai (įvaikiai) yra taip pat mirę arba šio įstatymo nustatytais terminais nepateikia
prašymo atkurti nuosavybės teises, šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų piliečių
prašymu gali būti atkuriamos nuosavybės teisės į visą savininko išlikusį nekilnojamąjį
turtą. 3 straipsnis. Turtas, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės 1. Šio įstatymo 2
straipsnyje nurodytiems piliečiams atkuriamos nuosavybės teisės į šį nekilnojamąjį
turtą: 1) žemę; 2) miškus; 3) vandens telkinius; 4) ūkinės-komercinės paskirties
pastatus bei jų priklausinius; 5) gyvenamuosius namus bei jų priklausinius. 2.
Nuosavybės teisės atkuriamos ir į neišlikusį šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose
nurodytą nekilnojamąjį turtą. Nuosavybės teisės atkuriamos ir į tą šio straipsnio 1
dalies 4 bei 5 punktuose nurodytą nekilnojamąjį turtą, kuris 1991 m. rugpjūčio 1 d.
buvo išlikęs, tačiau po to jo neliko dėl valstybės, savivaldybės institucijų priimtų
sprendimų.

2. 4.49 straipsnis. Momentas, nuo kurio daikto įgijėjas pagal sandorį įgyja
nuosavybės teisę 4. Nuosavybės teisė į būsimą daiktą, išskyrus registruotiną daiktą,
gali būti sutartimi perleista iš anksto. Tokie objektai, pvz: išradimai.

Tačiau ši norma negali būti aiškinama kaip suteikianti galimybę įgijėjui įgyti nuosavybės
teisę į daiktus, kurie dar neegzistuoja. Dėl neegzistuojančių daiktų galima sudaryti tik
sutartį, numatančią nuosavybės teisės perėjimo momentą.
3. Nuo teismo nustatyto momento.
4. Lobis
4.65 straipsnis.
1. 1. Lobis – tai žemėje užkasti ar kitaip paslėpti pinigai arba vertingi daiktai, kurių
savininkas negali būti nustatytas dažniausiai dėl to, kad praėjo daug laiko nuo jų
užkasimo.
2. 2. Nuosavoje žemėje ar kitame nuosavybės teise radusiam asmeniui priklausančiame
daikte rastas lobis tampa jį radusio asmens nuosavybe.
3. 3. Svetimoje žemėje ar kitame svetimame daikte ieškoti lobio draudžiama. Pažeidęs
šią nuostatą asmuo negauna jokios rasto lobio dalies, ir visas rastas lobis tenka žemės
ar kito daikto, kuriame buvo rastas lobis, savininkui.
4. 4. Asmuo, kuris rado lobį svetimoje žemėje ar kitame svetimame daikte atsitiktinai
arba turėdamas savininko leidimą ieškoti lobio, gauna vieną ketvirtadalį lobio, o kiti
trys ketvirtadaliai tenka žemės ar kito daikto, kuriame buvo rastas lobis, savininkui,
jeigu jie nesusitarė kitaip. Susitarimas turi būti rašytinis.
5. 5. Jeigu vertybių kasimas arba ieškojimas priklausė tarnybinėms lobį radusio asmens
pareigoms, šis asmuo neįgyja nuosavybės teisės į rastą lobį ar jo dalį.
6. 6. Jeigu istorinę, kultūrinę ar archeologinę vertę turintis lobis yra paimamas pagal
įstatymą visuomenės poreikiams, asmenims, turintiems teisę pagal šį straipsnį įgyti
nuosavybėn lobį ar jo dalį sudarančius daiktus, turi būti teisingai atlyginama.

Radinys
4.62 straipsnis.
1. Radiniu laikomas pamestas daiktas, kurio savininkas nežinomas.
2. Radęs pamestą daiktą asmuo privalo grąžinti jį pametusiajam, jeigu jis yra žinomas.
Jeigu toks asmuo nežinomas, pamestą daiktą radęs asmuo privalo per savaitę nuo radimo
dienos pranešti apie radinį policijai ir jai perduoti radinį, jeigu pats negali arba nenori jo
saugoti.
3. Daiktą radęs asmuo ar policija perduotą rastąjį daiktą privalo saugoti šešis mėnesius.
Saugojimo metu radiniu negalima naudotis. Jeigu per tą laiką paaiškėja daiktą pametęs
asmuo, daiktas jam grąžinamas, bet prieš tai jis turi atlyginti daikto išlaikymo ir kitas su
radiniu susijusias išlaidas. Jeigu pametęs daiktą asmuo per nurodytą laiką nepaaiškėja,
daiktas neatlygintinai pereina radusiojo nuosavybėn su sąlyga, kad šis sutinka atlyginti
daikto išlaikymo ir kitas su radiniu susijusias išlaidas, jei radinį saugojo ne jis. Jeigu
radęs asmuo nesutinka kompensuoti tokių išlaidų, radinys neatlygintinai perduodamas
valstybės nuosavybėn, o šiam asmeniui atlyginamos su radiniu susiję turėtos išlaidos.
4. Teisės aktai gali numatyti kitokią radinių teisinio reglamentavimo tvarką.
Skirtumai:
1. Radinys būna pamestas daiktas, lobis būna paslėptas ar užkastas
2. Lobį, jei radai savo žemėje gali pasilikti, o radinį per savaitę turi nunešti policijai
saugoti arba saugoti pats kol suras daikto šeimininką, ir tik neradus po 6 mėnesių
turi galimybę gaut NT.
3. Lobis gali būti paimtas visuomenės poreikiams, radinys ne.

BYLOS
1. Dėl lengvatinio apmokestinimo, turto pripažinimo bešeimininkiu.
Banko sąskaitos valdomos nenustatytų asmenų. I instancijos pinigų savininkai yra
įmonės, todėl jų negalima paskelbti bešeimininkiu turtu. II instancija: turtas –
bešeimininkis. Kasacinis sprendimas: 4.57 str: bešeimininkis daiktas- kuris neturi
savininko ar jis nežinomas. Pinigai – negali būti pripažinti bešeimininkiu, nes jie nėra
daiktai. Elektroniniai pinigai negali būti be savininko.

Problema: ar pinigai gali būti bešeimininkiu daiktu?

CK nepateikia konk. sąvokos, kas gali būti CT objektu. Pateikia CT doktrina. Pinigai –
viena iš finansinio turto rūšių. Pinigai gali būti radinys ir lobis. Pinigai gali būti
nuosavybės teise perduoti valstybei ar savivaldybei.
Nuosavybė gali būti įgyjama ne tik į bešeimininkį daiktą, bet ir į kitą turtą, įskaitant
pinigus.
4.57 str taikomas ir pinigams, nors jie nėra daiktai. Pagal LAT, daiktus reikia suprasti
plačiai, kaip visą materialų turtą, įskaitant ir pinigus. Dėka šios bylos daikto sąvoka
išplėsta.

Prieštara tarp Snoro bylos ir šios bylos dėl pinigų sąvokos.

2. Dėl vasarnamio Palangoje

Reikalavimai:

Pripažinti daiktą nekilnojamu

Pripažinti jį nuosavybe

I instancija: atitinka reikalavimus, vasarnamis - nekilnojamas daiktas

Kasacinis ( tas pats kaip apeliacinė): Remiantis CK 4.47 str – ieškovas sukūrė
naują daiktą statybos būdu, bet statinys, kad būtų nuosavybės objektu – turi būti
pastatytas teisėtai. Kai buvo statomas vasarnamis, jį statė neteisėtai, kai statyti
nebuvo galima, tada jis nėra nuosavybės teisės objektas. Asmuo medžiagų
savininkas, bet jis nėra neteisėtai pastatyto pastato savininkas.

Išsisprendė : vasarnamis nėra nuosavybės teisės objektas, nes nėra leidimo, tuo
metu buvo uždrausta statyti vasarnamius. Svarbus momentas iš šios bylos:
 sovietmečiu, kada buvo statytas vasarnamis, apskritai nebuvo nuosavybės
teisės.

Kad atsirastų nekilnojamas daiktas: turi būti leidimas, registruotas kaip

kadastrinis vienetas ( objektas) ir tada kaip nuosavybės teisės objektas
( Nekilnojamojo turto registre)

3. Apeliac. teismo nutartis ( pirkimas pardavimas tarp bendrovių dėl betono)

Nuosavybė pereina, kai atsiskaitoma už betoną.

Betonas tapo namo dalimi, nes už jį nebuvo sumokėta.

Betono mišinys priskirtas prie suvartojamų daiktų, kuriuos panaudojant jie

pasikeičia, bet neišnyksta.

Daikto įgijėjas įgyja nuosavybės teisę, nuo nuosavybės perdavimo momento,

bet šioje byloje buvo susitarta, kad nuosavybės teisė už betoną pereis, kai bus
sumokėti pinigai. Pirkėjas turėjo teisę panaudoti betoną, nors nebuvo įgijęs
nuosavybės teisės į jį.
Betonas tapo namo dalimi, tad perėjo atsakovo nuosavybėn. Pagaminus naują
daiktą, į daiktui pagaminti panaudojamas medžiagas prarandama.

Taigi, betonas priklauso pardavėjui, kol nepanaudotas. Jeigu daikto savybės

tokios, kad jas reikia panaudoti, statytojas turėjo teises tą daiktą panaudoti, nors
jis neturėjo nuosavybės teisės į daiktą. Betonas tapo namo dalimi, tad
nuosavybės teise priklauso namo savininkui.

Pagrindas: 4.2 str. 4 d.: Kilnojamasis daiktas, įeinantis į nekilnojamąjį daiktą ir praradęs savo
individualius požymius, yra nekilnojamojo daikto dalis.

Iš 2 seminaro :

Konsensualinė sutartis: nuo susitarimo

Kodėl neužtenka tik susitarimo, o reikia ir daikto perdavimo?

Giname sąžiningą įgijėją, nes jis nežinojo ar negalėjo žinoti apie pirmą sutartį.

Mes nuosavybę siejam su daikto buvimu.

BYLOS
 1. LAP skundas, šalys susitarė dėl prekių perdavimo, ieškovas – tiekti, atsakovas – priimti.
Šalys susitarė, kad pardavėjas perduoda prekes atsakovui, bet nuosavybė pereina, kai
atsakovas sumoka pinigus. Ginčas: atsakovas – nuosavybė jam priklausė ( perdavimo
momentu pereina nuosavybė), ieškovo teigimu nuosavybė jo, nes atsakovas nesumokėjo
kainos.

Teisės kl.: kada pereina nuosavybės teisė į prekes sandorio pagrindu?

Svarbi sutarties šalių valia susitarti, kylanti iš sutarties laisvės principo. Atsakovo taisyklė
netaikoma nes šalys buvo nustačiusios sąlygą – atsiskaičius pereina nuosavybės teisė.

Ar ieškovas galėtų išsireikalauti perleistus daiktus: taip ir bankrotas netrukdo išsireikalauti.

Savininko teisės svarbesnės už kreditorių, o pvz: Snoro byloj ieškovai nebuvo pripažinti
savininkai.

2. LAT civilinių bylų skyriaus kolegijos. Ginčas dėl 1964 m. buto pirkimo- pirkimo
sutarties neregistravimo padarinių.

Butą grąžinti ieškovei, nes ji pardavė butą atsakovui, ir jis neregistravo buto. Tad
ieškovei teko komunaliniai mokesčiai. Ji reikalavo grąžinti jai butą.
Savininkas gyveno bute, sumokėjo pinigus už butą, bet neregistravo jo.

Sename CK iki 2000 m., buvo privaloma registruoti pirkimo - pardavimo sutartį, nes
kitaip nepereina nuosavybės teisė, o po 2000 m – registras yra, bet nuosavybės teisė vis
tiek pereina ir neregistravus (pereina nuo perdavimo ir perdavimo įforminimo).

Kasacija:

Nuosavybės teisė atsiranda nuo daikto įregistravimo ( pagal seną CK).

Sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta. Nuo 2001 m. naujo CK, registravimo būtinybės
nėra ( CK 4.49)
Teismas nurodė, kad nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais.
Kasacinis teismas, sako, kad ne teisinė registracija lemia nuosavybės teisę, o teisės aktais
nustatytais pagrindais.
Jeigu būtų taikoma restitucija, tada būtų per daug didelė žala atsakovui.

Galiausiai buvo nuspręsta, kad butas priklauso atsakovui.

3. Ieškovai – sutuoktiniai, teikė ieškinį UAB dėl nuosavybės teisės į žemės sklypo ir buto
pripažinimo. Preliminari sutartis – sudaroma iki pagrindinė sutartis, numatoma data, kada
turi būti sudaryta pagr. sutartis.

Prašė patvirtinti pirkimo pardavimo sutartį dėl buto, o jei nepatvirtinti, tai pripažinti butą
nuosavybės teise.
Ieškovai susitarė pirkti butą su žemės sklypu. Buvo sudaryta preliminari sutartis, kurioje
numatyta, kad sumokės avansą, o kitą sumą sumokės, kai sudarys pagr. pirkimo- pardavimo
sutartį.

Nesitarus buvo padidinta buto suma, nei buvo susitarta iš pradžių. Dėl to kreipėsi į teismą.

Preliminaria sutartimi nėra perleidžiamas daiktas.

Dėl perleidimo buvo tartasi tik preliminaria sutartimi, bet daikto nebuvo.
I INSTANCIJA

Kvalifikavo sutartį kaip pagr. ir kad perėjo nuosavybės teisė ( šalys iš dalies atsiskaitė,
ieškovams butas buvo faktiškai perleistas valdyti ( ieškovė leido jiems įsirenginėti), tad tai buvo
pirkimas- pardavimas ir gali reikalauti buto nes buvo sudaryta sutartis). Taigi buvo perduota
nuosavybė preliminaria sutartis

II INSTANCIJA

Netenkino ieškinio, nėra pagr sutartis, nes buvo nustatytas terminas, pereina nuosavybė nuo
perdavimo akto, kurio nebuvo. Taigi sutartis nusprendė, kad tai preliminari sutartis.

KASACINIS TEISMAS

Sudaryta sutartis gali būti mišri. Butas nebuvo baigtas statyti, gali prašyti buto natūra. Ieškovams
leido prašyti gintis ir atiduoti butą natūra, o ne tik atlyginti nuostolius.

Nustatant ar šalių sutartis yra pagrindinė, turi atsižvelgti į veiksmus, tikslus, sutarties objekto
formavimo specifiką.

Kai viena šalis perduoda pagr sutarties objektą valdyti kitai šaliai ( leido įsirenginėti atsakovė
ieškovams), tada teigiama, kad sudaryta pagr sutartis.

TAIGI, pripažinta, kad sudaryta pagrindinė sutartis. Visgi visada reikia vertinti faktų visumą.

Kitam kartui viešoji nuosavybės teisė.

Bendroji nuosavybė iki 5 uždavinio