Specialios kompetencijos institucijos - tos, kurioms pati vf veikla, jos organizavimas ir

vykdymas yra pagrindinė veiklos sritis. Tokios institucijos LT yra sudarytos tik valstybės
lygmeniu, savivaldybės tokių institucijų neturi.

Pagrindinė spec. kompetencijos institucija yra Finansų ministerija - valstybės įstaiga, kuri
atlieka valstybės VF valdymą, formuoja, organizuoja ir įgyvendina valstybės finansų politiką.

Pagrindiniai veiklos tikslai – formuoti tam tikrų sričių viešųjų finansų politiką:
 Valstybės finansų
 Finansų rinkų
 Finansinės atskaitomybės
 ES struktūrinę ir sanglaudos
 Turto ir verslo vertinimo
 Tauriųjų metalų., brangakmenių ir jų gaminių valstybinės priežiūros bei organizuoti,
kontroliuoti, koordinuoti jos įgyvendinimą.

Pagrindiniai įgalinimai:
 FM rengia atitinkamų metų valstybės biudžeto projektą.
 Nustato valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų ir išlaidų klasifikaciją
(tvirtina Finansų ministras, nustato Finansų ministerija);
 Rengia visas biudžetų sąmatų ir ataskaitų formas, t.y. visos ministerijos, subjektai
išlaikomi valstybės turi parengti pagal tas formas, o savivaldybės gali pasirengti
biudžetus savo nuožiūra, bet kai patvirtina, turi pateikti FM pagal nustatytą formą.
 Rengia valstybės investicijų programos projektą (tvirtinama kartu su valstybės
biudžetu; numatomos lėšos.
 Rengia ekonominės raidos scenarijų ir LT stabilumo programą (jų pagrindu
planuojamos valstybės biudžeto pajamos ir išlaidos einamiesiems metams)
 Koordinuoja ir kontroliuoja centrinių mokesčių administatorių veiklą (muitines
departamento prie FM ir VMI prie FM veiklą; atsakingi už įmokų ir mokesčių surinkimą
į biudžetą)
 Atstovauja Vyriausybei skolinantis valstybės vardu (priima visus sprendimus
susijusius su paskolų ėmimu, Vyriausybės vertybinių popierių išleidimu, valstybės
garantijų teikimu, jei nepriklauso Seimo kompetencijai)
 Kaupia bendroje valsybės iždo sąskaitoje valstybės biudžeto lėšas, ES finansinės
paramos lėšas, pagrindinių nebiudžetinių fondų lėšas ir turi teisę tokias lėšas išduoti
kompetetingiems subjektams, taip pat turi teisę tokias lėšas investuoti ir vykdyti
tokių lėšų apskaitą ir naudojimo priežiūrą.
 Organizuoja valstybės biudžeto kasos operacijų vykdymą per LT kredito įstaigas.
 Rengia valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinius (rinkinį).

Tiesiogiai su vf sritimi nesiejamas, bet turi reikšmės:

Vykdydama finansų rinkos politiką:
 FM rengia finansų įstaigų draudimų, loterijų ir lošimų valdymo sričių teisės aktų
projektus (daugiausiai siejami su įstaigų steigimu ir priežiūra; loterijų įstatymas; rengiant
 tokius aktus siekiama finansų įstaigų organizatorių veiklos priežiūrą ir reguliavimą, kad
veiktų patikimai);
 FM koordinuoja indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos
įgyvendinimą (sudaro sąlygas ar užtikrina, kad visos bankų įstaigos darytų įnašus;);
 FM rengia ir nustato visų įstaigų/subjektų finansinės atskaitomybės formas.

Vykdydama finansinės atskaitomybės ir audito politiką:

Ministerija atsakinga už efektyvų paramos panaudojimą, kurį teikia ES.

 rengia ir tvirtina visas finansines atskaitomybės formas, tai yra pagal formas turi būti
sudaromi tiek biudžetai tiek biudžeto vykdymų rinkiniai.
 Finansų ministerija koordinuoja audito įmonių priežiūros veiklą (priežiūrą, veiklos pagrindus
nustato ir pan.)
Vykdydama turto ir verslo vertinimo politiką:
 Rengia turto ir verslo vertinimo politikos įst ir kt. projektus
Vykdo tauriųjų metalų ir jų gaminių valstybinę priežiūrą:

 Koordinuoja tauriųjų metalų ir brangakmenių ir jų gaminių valstybinės priežiūros

funkcijas.
 Rengia tauriųjų metalų, brangakmenių priežiūros įst projektus.

Vykdydama ES sanglaudos politiką:

ministerija atsakinga už efektyvų paramos panaudojimą, kurį teikia ES.

Pati FM nėra pajėgi įvykdyti visas f-jas, jai padeda mokesčių administratoriai - tos įstaigos,
kurios užtikrina mokesčių ir kitų įplaukų surinkimą į biudžetus. Lietuvoje pagal įstatymus yra du
mokesčių administratoriai: VMI ir Lietuvos muitinė

VMI ( Valstybinė mokesčių inspekcija)

Institucija, kuri atsako už mokesčių administravimo įstatymo 13 str. išvardytų mokesčių ir kitų
įmokų, išskyrus muitus, administravimą. 23 mokesčiai galimai.

VMI uždaviniai:

1. padėti mokesčių mokėtojams įgyvendinti savo teises ir pareigas;

2. įgyvendinti mokesčių įstatymus;
3. užtikrinti, kad mokesčiai būtų sumokėti į biudžetus.
VMI struktūrą sudaro dvi grandys:
1. VMI prie LR Finansų ministerijos - centrinis mokesčių administratorius
2. Apskričių mokesčių inspekcijos - vietos mokesčių administratoriai.

VMI įgalinimai bendriausia prasme išdėstyti mokesčių administravimo įstatyme (iki 20 str.);
kiekviena mokesčių inspekcija turi ir savo nuostatus.

VMI funkijos skiriasi tarp centrinio mokesčių asdminisratoriaus ir vietos mokesčio

administratoriaus.
CENTRINIS:
1. organizuoja mokesčių mokėtojų švietimą ir konsultavimą;
2. suderinęs su FM teikia apibendrintus mokesčių administravimo įstatymų paaiškinimus;
3. nustato mokesčių mokėtojų aptarnavimo, mokesčių sumokėjimo deklaravimo apskaičiavimo ir
kitas procedūras (turi teisę detaliai reglamentuoti visą mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo
procesą; reglamentuoja visų mokesčių inspekcijų veiklą, remiantis FM nurodymais, įstatymais);
4. kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuoti, deklaruoti, sumokėti mokesčiai;
5. kaip ikiteisminė institucija centrinis mokesčių administratorius nagrinėja mokestinius ginčus;
6. valdo mokesčių mokėtojų registrą (į jį pakliūna visi JA automatiškai; visi asmenys, turintys
žemės ar nekilnojamo turto; visi asmenys, kurie dirba pagal darbo sutartį);
7. koordinuoja, kontroliuoja vietos mokesčių administratorių veiklą.

VIETOS MOKESČIŲ ADMINISTRATORIUS:

institucija, kuri betarpiškai sąveikauja su mokesčių mokėtojais, nemokėtojais, mokesčiais;
1. teikia mokesčių mokėtojams konsultacijas mokesčių klausimais;
2. priima iš mokesčių mokėtojų mokesčių deklaracijas ir kitus su mokesčių mokėjimu susijusius
dokumentus;
3. tvarko mokamų mokesčių apskaitą;
4. paskirsto surinktus mokesčius tarp biudžetų;
5. registruoja mokesčių mokėtojus ir tvarko mokesčių mokėtojų registrą;
6. vykdo savivaldybių tarybų sprendimus dėl mokesčių lengvatų taikymo (labai ribojama, nes
savivaldybės vengia taikyti lengvatas);
7. priverstinai išieško mokestinius įsiskolinimus;
8. grąžina arba įskaito permokas.

Lietuvos muitinė
specifinis subjektas, kuris administruoja muitus, pridėtinės vertės mokestį ir akcizus. Muitai
pilnai pakliūna į muitinės sferą, o PVM ir akcizai patenka tiek, kiek tai importas arba eksportas
(jei nesusiję, administruoja VMI). Surinkti mokesčiai papildo ES biudžetą, o į Lietuvos biudžetą
pakliūva tik apie 10%.
Struktūra:
1. aukščiausia grandis - muitinės departamentas prie LR FM, kuris vadinamas centriniu
mokesčių administratoriumi;
2. antra grandis - teritorinės muitinės ir specialiosios muitinės įstaigos ( atlieka muitinės
įgyvendinamuosiuose teisės aktuose sr Muitinės departamento jai pavestas funkcijas) -
vadinamos vietos muitų administratoriais muitų administravimo atžvilgiu.
Muitinei pavesta:
1. bendrojo muitų tarifo laikymosi užtikrinimas (muitų skaičiavimo tvarka);
2. muitų ir kitų importo mokesčių surinkiams;
3. muitinės įstatymo pažeidimo prevencija;
4. kova su kontrabanda (prekės dažniausiai sunaikinamos)
Funkcijos: muitinės departamentas vadovaujanti įstaiga, užtikrinanti muitinės politikos
įgyvendinimą, o teritorinės muitinės užsiima praktine veikla, dokumentų pildymu.

Muitinės postai – teritorinių muitinių struktūriniai padaliniai, veikiantys Muitinės departamento

nustatytose vietose ir atliekantys muitinės formalumus bei kitas Muitinės departamento ar
teritorinės muitinės jiems nustatytas funkcijas.
Muitinės mobiliosios grupės – mobilieji teritorinių muitinių arba spec muitinių įstaigų
struktūriniai padaliniai, vykdantys muitinės priežiūrą.

Lietuvos bankas
nuosavybės teise priklausantis valstybei; specifinė (valstybė valstybėje?), bet turi būti užtikrintas
nepriklausomumu. Jis sudedamoji ECB sistemos dalis., vykdo savo veiklą tiek, kiek tai
neprieštarauja ECB tikslams, ES teisės aktams.
Teisinė padėtis - Lietuvos banko įstatymas;
Tikslas - palaikyti kainų stabilumą (EGZAMINUI); turi palaikyti tam tikrą infliacijos lygį,
neleisti jam kilti ( mažesnė nei 2%). Atsirado tada, kai tapo ECB sistemos grandimi.
Funkcijos:
1. išleidžia banknotus ir vykdo kitą su tuo susijusią veiklą (užsako reikalingą banknotų kiekį);
2. valdo, naudoja oficialiąsias Lietuvos banko užsienio atsargas (užsienio valiuta, turtas
užsienyje, įvairios investicijos LB eurais; užsienio valiuta viskas, kas yra ne eurais, svarai,
jenos);
3. pagal susitarimą su FM Lietuvos bankas atlieka valstybės iždo agento f-jas (atidaroma
sąskaita LR FM ištekliams laikyti);
4. gali teikti paskolas LR įregistruotoms kredito įstaigoms (Lietuvos Bankas priklauso
nuosavybės teise LT valstybei);
5. vykdo finansų rinkos priežiūrą (prižiūri visas kredito įstaigas, draudimo įmones, finansų
įstaigas, maklerius, brokerius ir pan., net tik prižiūri, bet ir nustato veiklos sąlygas, išduoda
leidimus veiklai).

Veiklos sritys:
Pinigų politika ( kartu su kitais euro zonos šalių bankais priima sprendimus dėl pinigų politikos
įgyvendinimo).
Finansinio turto valdymas
Finansų rinkos priežiūra
Grynųjų pinigų išleidimas ir išėmimas iš apyvartos.

Finansų kontrolės institucijos - atlieka ir kitų sričių kontrolę; valstybių ir savivaldybių mastu.