Proceso dalyviai.

1. Proceso dalyvių sąvoka.

BP įstatymas išskiria subjektus, nuo kurių priklauso proceso eiga, ir proceso dalyvius, kurie turi tt teises ir pareigas. 4
momentai:
1. Proceso dalyvis byloje turi kokį nors interesą ir jį gina. Nukentėjusiojo, atsakovo, kaltinamojo ir kitų interesai
skiriasi.
2. Jie turi teisę turėti gynėją. Šie asmenys turi teisę kviestis profesionalius teisininkus, kurie gina atstovaujamojo
interesus. Proceso dalyvis gina savo paties ar atstovaujamojo interesą.
3. Skirtingai nuo proceso subjektų ar liudytojų, ekspertų, vertėjų ir pan. , dalyviai dalyvauja visame procese , o ne
epizodiškai. Per visas stadijas gina savo interesus.
4. Įstatymas BP dalyviui suteikia jam reikiamas teises, taip pat ir pareigas.
Subjektai privalo užtikrinti proceso dalyvių realų teisių įgyvendinimą. Subjektai turi įgaliojimus ir tuo skiriasi nuo
dalyvių. Tai garantuoja normalią proceso eigą ir uždavinių įgyvendinimą.
Vienų nuomone, BP dalyviai reikia laikyti visus tuos asmenis, organizacijas, pareigūnus, kurie vienaip ar kitaip
dalyvauja BP veikloje, tiriant ir nagrinėjant baudžiamąsias bylas (teismas, prokuroras, tardytojas, kvotos organas,
kaltinamasis, įtariamasis, gynėjas, nukentėjusysis, liudytojas, ekspertas ir pan. ). Tai BP dalyviai plačiąja prasme.
Kitų nuomone, BP dalyviais yra tik kaltinamasis, gynėjas, nukentėjusysis, civilinis ieškovas ir atsakovas bei jų atstovai.
Tai BP dalyviai siaurąja prasme. Juos jungia bendri bruožai:
1) dalyvaudami tiriant ir nagrinėjant b. bylas, šie asmenys gina savo teises ir teisėtus interesus, o gynėjas ir atstovai –
ginamų ar atstovaujamų interesus;
2) visi šie asmenys suinteresuoti bylos baigtimi;
3) jiems suteikta teisių, kurių apimtis ir pobūdis leidžia jiems aktyviai dalyvauti BP ir daryti įtaką šiam procesui ir jo
rezultatams.

BPĮ išskiria subjektus, nuo kurių priklauso proceso eiga, ir proceso dalyvius, kurie turi tam tikras teises ir pareigas.
Įstatyme neatskleidžiama BP dalyvio sąvoka, o teisinėje literatūroje tebevyksta diskusijos:
 Vienų autorių nuomone, BP dalyviai – visi asmenys, organizacijos, pareigūnai, kurie vienaip ar kitaip
dalyvauja BP veikloje, tiriant bei nagrinėjant bylas /tai BP dalyviai plačiąja prasme/;
 Kitų autorių nuomone, BP dalyviai – kaltinamasis, jo gynėjas, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis
atsakovas ir jų atstovai. Taip pat įtariamasis tai BP dalyviai siaurąja prasme/. Šiuos asmenis sujungti į viena
bendrą sąvoką leidžia šie bendri bruožai:
a) Teisių ir teisėtų interesų gynimas;
b) Suinteresuotumas bylos baigtimi;
c) Suteiktos teisės BP, kurios leidžia aktyviai dalyvauti, daryti įtaką pačiam procesui bei jo rezultatams.
Pažymėtini šie trys momentai:
5. Proceso dalyvis byloje turi kokį nors interesą ir jį gina. Nukentėjusiojo, atsakovo, kaltinamojo ir kitų interesai
skiriasi. Šie asmenys turi teisę kviestis profesionalius teisininkus, kurie gina atstovaujamojo interesus. Proceso
dalyvis gina savo paties ar atstovaujamojo interesą.
6. Skirtingai nuo proceso subjektų, dalyviai dalyvauja visame procese, o ne epizodiškai. Per visas stadijas gina savo
interesus.
7. Proceso dalyvis turi teises tam, kad galėtų ginti savo interesus. Taip pat uždedamos tam tikros procesinės
pareigos.
Subjektai privalo užtikrinti proceso dalyvių teisių įgyvendinimą. Subjektai turi įgaliojimus ir tuo skiriasi nuo dalyvių.
Tai garantuoja normalią proceso eigą ir uždavinių įgyvendinimą.

2. Kaltinamasis.
Tai centrinė viso BP figūra. Ji atsiranda parengtinio tyrimo stadijoje, kai yra surinkta pakankamai įrodymų, duodančių
pagrindą kaltinti konkretų asmenį padarius nusikaltimą. Tačiau asmuo dar nėra pripažįstamas kaltu (tą gali padaryti tik
teismas). Visas procesas vyksta tam, kad atskleisti nusikaltimus patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, įrodyti
kaltę, nuteisti. Kaltinamojo sąvoka per stadijas kinta.
Kaltinamuoju laikomas asmuo, kurio atžvilgiu įstatymo nustatyta tvarka yra priimtas nutarimas patraukti jį
kaltinamuoju ar nutarimas iškelti jam baudžiamąją bylą sumarinio proceso tvarka. Atiduotas teismui kaltinamasis
vadinamas teisiamuoju; kaltinamasis, kurio atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, vadinamas nuteistuoju;
kaltinamasis, kurio atžvilgiu yra priimtas išteisinamasis nuosprendis, vadinamas išteisintuoju.
Taigi kaltinamasis – tai asmuo, kurio atžvilgiu parengtinio tyrimo organai surinko įrodymų, duodančių pagrindą jį
kaltinti N padarymu, ir kuris šių įrodymų pagrindu įstatymo nustatyta tvarka patrauktas BA. Patraukus kaltinamuoju,
paprastai suvaržomos ir apribojamos teisės ir laisvės. Garantija: BPK 4 str. : niekas negali būti traukiamas kaltinamuoju
kitaip, kaip tik įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.
Kaltinamasis kaip procesinė figūra atsiranda parengtinio tyrimo stadijoje, kai kvotėjas, tardytojas ar prokuroras
surenka pakankamai įrodymų, duodančių pagrindą kaltinti konkretų asmenį padarius N. Tačiau patraukti kaltinamuoju
– dar nereiškia, kad asmuo, kurio atžvilgiu priimtas toks nutarimas, pripažįstamas kaltu N padarymu. Pripažinti kaltu
N padarymu ir paskirti jam kriminalinę bausmę gali tik teismas (BK 11 str. ).
Taigi, kaltinamasis – asmuo, kurio atžvilgiu parengtinio tyrimo organai surinko įrodymų, duodančių pagrindą jį
kaltinti N padarymu, ir kuris šių įrodymų pagrindu įstatymo nustatyta tvarka patrauktas BA.
Patraukus kaltinamuoju, paprastai suvaržomos ir apribojamos piliečio teisės bei pareigos /pvz. , jis gali būti suimtas,
nušalintas nuo pareigų/. Nuteistajam skiriama kriminalinė bausmė. Todėl visiškai neleistina nepagrįstai asmenį
patraukti kaltinamuoju.

Kaltinamasis yra viena aktyviausių BP figūrų. Kaltinamasis turi tokias teises (BPK 52 str. ):
1. žinoti, kuo jis kaltinamas, ir duoti paaiškinimus dėl pareikšto jam kaltinimo (pareikšdamas kaltinimą,
tardytojas privalo išaiškinti kaltinamajam jo teises, numatytas 52 str. ; tardytojas privalo apklausti kaltinamąjį
tuojau po to, kai jam pareiškiamas kaltinimas, jei to padaryt neįmanoma, apie priežastis surašomas protokolas
(168 str. ). duoti paaiškinimus dėl kaltinimo yra teisė, bet ne pareiga. Draudžiama išgauti parodymus smurtu,
grasinimais ir pan. ) /BPK 166 str. – kaltinimas gali būti pareikštas ne vėliau kaip per dvi dienas nuo nutarimo
patraukti kaltinamuoju priėmimo momento ir jokiu būdu ne vėliau kaip kaltinamajam atvykus arba jo
atvesdinimo dieną; išaiškinti jam pareikšto kaltinimo esmę; BPK 174 str. – naujas kaltinimas; BPK 168 str. –
kaltinamasis turi būti apklaustas tuoj po to, kai jam pareiškiamas kaltinimas – čia realizuojama teisė duoti
paaiškinimus/;
2. teikti įrodymus (daiktai, dokumentai, parodymai (75 str. ); /kaltinamasis neprivalo teikti įrodymų, bet turi teisę
tai daryti (nekaltumo prezumpcija)/;
3. pareikšti prašymus (dėl gynėjo paskyrimo ir pan. Tardytojas neturi teisės atmesti kaltinamojo ar jo gynėjo
prašymo apklausti liudytojus, padaryti ekspertizę, jei tos aplinkybės gali turėti reikšmės (172 str. )); pvz. ,
paskirti gynėją, pakeisti kardomąją priemonę, iškviesti naujus liudytojus…tardytojas neturi teisės atmesti
prašymo, jei aplinkybės, kurias prašo nustatyti kaltinamasis, gali turėti reikšmės bylai – BPK 172 str. /;
4. baigus parengtinį tardymą, susipažinti su visa bylos medžiaga (Pripažinęs surinktuosius įrodymus
pakankamais kaltinamajai išvadai surašyti ir įvykdęs šio kodekso 225 straipsnyje numatytus reikalavimus,
tardytojas privalo paskelbti kaltinamajam, kad tardymas jo byloje pabaigtas ir kad jis turi teisę tiek pats, tiek ir
su gynėjo pagalba susipažinti su visa byla, taip pat prašyti papildyti parengtinį tardymą. Po to kaltinamajam
pateikiama susipažinti visa susiūta ir sunumeruota bylos medžiaga. Jeigu, darant parengtinį tardymą, buvo
filmuojama ar daromas garso įrašas, tai jie parodomi ir duodami perklausyti kaltinamajam ir jo gynėjui (226
str. ));
5. turėti gynėją (gynėjais gali būti tik advokatai. Kartais gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir jei šiuo atveju jis
nepakviestas, gynėją gali paskirti kvotėjas, tardytojas, teismas;
6. dalyvauti teisminiame nagrinėjime pirmosios instancijos teisme (Neatvykus teisiamajam, byla turi būti
atidedama (292 str. ), išskyrus tam tikrus atvejus, įvardytus 266 str. : kai jis yra ne LR teritorijoje ir vengia
atvykti į teismą);
7. pareikšti nušalinimus (kaltinamasis gali nušalinti teisėją, prokurorą, tardytoją, kvotėją, sekretorių, ekspertą,
vertėją ir pan. laikantis BPK reikalavimų);
8. apskųsti kvotėjo, tardytojo, prokuroro ir teismo veiksmus bei sprendimus (svarbi šios teisės garantija – skundų
išsprendimo terminų nustatymas, pvz. : prokuroras per 3 dienas nuo skundo gavimo privalo išspręsti jį ir
priimti nutarimą).
9. Teisiamasis turi paskutinio žodžio teisę. Pasibaigus teisminiams ginčams, pirmininkaujantysis suteikia
teisiamajam paskutinį žodį (328 str. ). /Ši teisė realizuojama pasibaigus teisminiams ginčams, prieš išeinant
teismui į pasitarimo kambarį priimti nuosprendžio/.
Savo teises kaltinamasis įgyvendina pats asmeniškai ir per gynėją.
Be to, kaltinamasis turi ir kt. teisių (proceso eigoje kalbėti gimtąja kalba; tam tikros teisės atliekant ekspertizę).
Pareikšdami kaltinimą, tyrimo organai, prokuroras ir teismas išaiškina kaltinamajam jo teises ir užtikrina, kad jisai
jomis galėtų pasinaudoti.

Kaltinamojo teisėms apginti yra dvi galimybės:

a) gintis pačiam;
b) turi teisę turėti profesionalų advokatą – gynėją.
Bet parodymus ir paaiškinimus kaltinamasis duoda ir paskutinį teisiamojo žodį sako pats. Kaltinamasis turi ir kitų
teisių: žinoti, ar apklausiant bus naudojamas garso įrašymas (114 –1 str. ), turėti vertėją ir pan.
Pareiškiant kaltinimą, tyrimo organai, prokuroras, teismas išaiškina kaltinamajam jo teises, užtikrina, kad jomis būtų
pasinaudota. Kaltinamasis turi ir procesinių pareigų:
1. Privalo atvykti šaukiamas pas tardytoją ar teismą (jei neatvyksta, gali būti atvesdintas arba paskirta griežtesnė
kardomoji priemonė);
 2. Nepasišalinti iš gyvenamosios be subjektų, paskyrusių šią kardomąją priemonę leidimo;
3. Laikytis teismo posėdžio tvarkos;
4. Privalo duoti lyginamojo tyrimo pavyzdžius.
Kaltinamojo padėtis skiriasi parengtiniame tyrime ir teisminio nagrinėjimo metu. Parengtinio tyrimo metu kaltinamasis
įrodymų tyrime dalyvauja iš dalies, nes tik pasibaigus tam tyrimui gali susipažinti su bylos medžiaga ir surinktais
įrodymais. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamojo, kaip dalyvio teisės yra plačios – jis gali ginčyti pareikštą ir
prokuroro palaikomą kaltinimą. Kaltinamasis naudojasi teise į gynybą – jis gali ne tik pats gintis nuo pareikšto
kaltinimo, bet ir naudotis gynėjo (advokato) pagalba.
Kaltinamojo procesinė padėtis parengtiniame tyrime skiriasi nuo jo padėties teisminio nagrinėjimo metu. Parengtinio
tyrimo stadijoje kaltinamasis įrodymų tyrime dalyvauja tik iš dalies, nes tik pasibaigus šiam tyrimui, jis gali susipažinti
su bylos medžiaga ir su visais byloje surinktais įrodymais. Tuo tarpu teisminio nagrinėjimo metu kaltinamojo, kaip
proceso dalyvio, teisės labai plačios – jis turi teisę ginčyti pareikštą ir prokuroro palaikomą kaltinimą. Šioje stadijoje
kiekvienas įrodymas nagrinėjamas ir tiriamas teisiamojo akivaizdoje ir jam aktyviai dalyvaujant. Teisiamasis turi teisę
pateikti klausimų visiems dalyvaujantiems teisminiame nagrinėjime liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, gali
dalyvauti apžiūrint daiktinius įrodymus, dokumentus, duoti paaiškinimus teismui dėl liudytojų, nukentėjusiųjų ir kt.
asmenų parodymų ir t. t. (BPK 267 str. ).
***
Jasaitis: reforma – kaltinamasis bus ikiteisminio tyrimo metu (?).
Yra du skirtingi dalykai: patraukimas kaltinamuoju b. byloje, ir nutarimo priėmimas patraukti asmenį kaltinamuoju.
Asmuo, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas patraukti jį kaltinamuoju, gali ir nežinoti to dalyko. Įstatymas numato
terminus, per kiek jam turi būti pranešta (2 dienos), o per tą laiką, kol nepranešta, asmuo gali ir nežinoti, kad jo
atžvilgiu priimtas nutarimas patraukti jį kaltinamuoju.

3. Įtariamasis.
Tai figūra, kuri eina prieš kaltinamąjį. Gali būti iš kart kaltinamasis. Tai trumpalaikis BP dalyvis. Jis žinomas tik
parengtinio tyrimo stadijoje. Bet jis savarankiškas ir gana aktyvus procesinės veiklos dalyvis.
Įtariamuoju laikomas asmuo, sulaikytas įtariant, kad jis padarė nusikaltimą, arba asmuo, kuriam paskirta kardomoji
priemonė prieš pareiškiant kaltinimą, arba asmuo, kuris apklausiamas apie jo padarytą nusikalstamą veiką.
Pagal BPK 59 straipsnyje įtvirtintą sąvoką, yra įtvirtinti 3 pagrindai, kuriems esant asmuo tampa įtariamuoju:
a) kai įtariamas, kad padarė nusikaltimą. Tai ne buitinis įtarimas (nukentėjusysis gali įtarti, žurnalistai iškelia
įtarimą, pats tardytojas iškelia įvairias versijas (procesinis sulaikymas atliekamas esat tam tikriems
pagrindams (48 h) (138, 137 str. ));
b) kai paskiriama kardomoji priemonė- suėmimas dar nepareiškus kaltinimo. Išimtiniais atvejais asmeniui,
įtariamam N padarymu, kardomoji priemonė gali būti skiriama ir prieš pareiškiant jam kaltinimą.
Kaltinimas turi būti pareikštas ne vėliau kaip per 10 dienų (97str) nuo to momento, kai paskirta kardomoji
priemonė;
c) bet kuris asmuo, kuris nesulaikytas, nesuimamas, bet apklausos metu jam pasakoma, kad jis įtariamasis.
Įtariamuoju laikomas asmuo, kuriam apklausos metu pasakoma, kad jis įtariamasis. Nuo to momento jis
įgyja įtariamojo teises.
Įtariamasis turi teisę (59 str. ):
1) duoti byloje paaiškinimus (Įtariamasis apklausiamas ne vėliau kaip per dvidešimt keturias valandas nuo
sulaikymo momento (138 str. ). duoti parodymus yra teisė, bet ne pareiga;
2) pareikšti prašymus (jei prašymai gali turėti reikšmės, jie neturi būti atmesti (172 str. );
3) apskųsti kvotėjo, tardytojo ir prokuroro veiksmus (tardytojas gautą skundą privalo per 24 h perduoti
prokurorui, kuris per 3 dienas privalo jį išspręsti) ;
4) turėti gynėją. (53 str. ).
Taip turi ir kitas teises:
1) Žinoti, kuo yra įtariamas. Jam turi būti paskelbiama, kurio nusikaltimo padarymu jis įtariamas, ir tai
pažymima apklausos protokole (138 str. ).
2) Pareikšti nušalinimus kvotėjui, tardytojui, prokurorui, vertėjui, ekspertui ir pan.
3) Taip pat turi teisę naudotis vertėjo paslaugomis ir kt.
Įstatymas (64 str. ) įpareigoja kvotėją, tardytoją, prokurorą išaiškinti įtariamajam jo teises ir užtikrinti galimybę jomis
pasinaudoti.
Įtariamasis turi ir pareigų: šaukiamas privalo atvykti, privalo paklusti taikomoms procesinėms prievartos priemonėms ir
pan.
Įtariamojo apklausa vyksta pagal tas pačias normas, kaip ir kaltinamojo.
Europos žmonių teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija 6str 3 dalyje numato minimalias garantijas:
Kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę mažiausiai į šias garantijas:
a) kad jam būtų skubiai ir nuodugniai pranešta tokia kalba, kurią jis supranta, apie pareiškiamo jam kaltinimo pagrindą
ir motyvus;
 b) kad jis turėtų pakankamai laiko ir galimybių pasirengti savo gynybai;
c) kad jis galėtų gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui
atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai;
d) kad jis galėtų apklausti kaltinimo liudytojus arba turėtų teisę, kad tie liudytojai būtų apklausti, ir turėtų teisę, kad
gynybos liudytojai būtų iškviesti ir apklausti tomis pat sąlygomis, kokios taikomos kaltinimo liudytojams;
e) kad jis galėtų nemokamai naudotis vertėjo pagalba, jeigu jis nesupranta ar nekalba teismo procese vartojama kalba.
BPK projekte numatoma pereiti prie tokių reikalavimų.
Įtariamasis – ikiteisminio tyrimo dalyvis. Kaltinamuoju tampa prokurorui pripažinus, kad surinkta pakankamai įrodymų
ir perduodama teismui. (? : teisiamojo nėra. Teisme – kaltinamasis).
Jasaitis: kai tyrimo metu nesurenkama pakankamai įrodymų tyrimui pagrįsti, kad priimti nutarimą patraukti asmenį
kaltinamuoju; tuomet įtariamasis. Iki to momento įstatymų leidėjas nevartoja tokių požymių, kaip asmuo apklaustas
įtariamuoju (?). Dabar: jei sulaiko įtariamuoju, turim 48h, bet jei per 10 dienų nepareiškia kaltinimo, tas asmuo
pakimba nežinioje, ir darosi neaišku, kas jis – įtariamasis ar liudytojas. Jei tą asmenį po 10 dienų pradėsim tardyti kaip
liudytoją, reikia įspėti jam apie b. atsakomybę už melagingus parodymus ir pan. , nes įtariamasis meluoti gali.
Liudytojo procesinė padėtis blogesnė. Jei įtarimas nepasitvirtino, galima apklausti jį įtariamuoju, ir viso proceso metu
jos statusas bus kaip įtariamojo, kol tiriama b. byla. jei kaltinimo nepareiškė, tada priimamas procesinis sprendimas –
nutraukt bylą jo atžvilgiu.
Įtariamasis atsiranda, jei yra 3 požymiai:
1) sulaikomas įtariamuoju
2) paskirta kardomoji priemonė iki kaltinimo pareiškimo (įpareigojama išspręsti kaltinimo klausimą)
3) apklausiamas įtariamuoju
Procesiniai dokumentai:
1) Įtariamojo sulaikymo protokolas (48h);
2) Nutarimas paskirti kardomąją priemonę (10 parų);
3) Įtariamojo apklausos protokolas (jei jam nepaskirta kard. priemonė, tai įtariamasis gali būti visą bylos tyrimo
laikotarpį, kol nebus išspręstas kaltinimo klausimas jo atžvilgiu).
Įtariamasis gali būti sulaikytas TIK IŠKĖLUS B. BYLĄ. Administracinėje teisėje – 3 h laikotarpis, kad būtų nustatyta
asmenybė. Tai administracinis atvesdinimas.
Kai atvedamas į nuovadą asmuo, iškviečiamas kvotėjas, o jei rimtas nusikaltimas – prokuroras ar tardytojas. Tada
apžiūri ir priima sprendimą, kelt ar nekelt b. bylą. iškelia b. bylą, tada surašo įtariamojo sulaikymo protokolą. Kvotėjas
– policijos tardytojas – priima nutarimą dėl b. bylos iškėlimo, ir tik tada surašo protokolą dėl sulaikymo.
137 str. – laikino sulaikymo tvarka. Įtariamojo sulaikymo terminas bus pradedamas skaičiuoti (3h) nuo protokolo
surašymo.
135 str. – kvotos organas turi teisę iškelti b. bylą, kur parengtinį tardymą daryti būtina.

4. Gynėjas.
Konstitucija įtvirtina kaltinamojo teisę į gynybą. BP įstatymai kaltinamajam suteikia plačias galimybes įgyvendinti šią
teisę bei ginti teisėtus interesus. Tai būtina, kad užtikrinti pilnutinę ir visapusišką kaltinamojo ar teisiamojo teisių ir
teisėtų interesų apsaugą. Siekdamas to, kad būtų išteisintas nekaltas asmuo, gynėjas tuo pačiu padeda stiprinti teisėtumą
ir teisingumą.
Taigi kaltinamojo ar įtariamojo teisę į gynybą užtikrina konstitucija. Yra 2 būdai tos gynybos:
1) turi teisę gintis pas;
2) turi teisę turėti gynėją.
Gynėjas – tai savarankiška BP figūra. Jam leidžiama dalyvauti byloje, kai jį pakviečia ar jo paprašo įtariamasis ar
kaltinamasis nuo jų sulaikymo ar pirmosios apklausos momento. Apie įtariamojo ar kaltinamojo prašymą turėti gynėją
arba atsisakymą gynėjo surašomas protokolas, kurį pasirašo įtariamasis ar kaltinamasis, taip pat tardytojas ar kvotėjas.
Parengtiniame tyrime galima turėti tik 1 gynėją, o teisme teisiamasis gali turėti kelis gynėjus.
Gynėjas baudžiamajame procese – tai asmuo, įstatymo specialiai įgaliotas padėti kaltinamajam ar teisiamajam
įgyvendinti jų teises, taip pat ir teisę į gynybą, taip pat teikti juridinę pagalbą. Svarbiausia gynėjo funkcija – ginti
kaltinamojo teises ir teisėtus interesus. Tai savarankiškas BP veiklos dalyvis. Jis pats pasirenka gynybos priemones ir
būdus. Jis turi informuoti kaltinamąjį apie savo poziciją byloje, turi skaitytis su kaltinamojo nuomone ir pageidavimais.
Jei nuomonės skiriasi, gynėjas turi pranešti apie savo poziciją, ir kaltinamasis gali gynėjo atsisakyti. Gynėjas gali ginti
tik teisėtus kaltinamojo interesus. Kaltinamasis turi pasitikėti gynėju. Siekiant sustiprinti tokį pasitikėjimą, numatyta
tokia taisyklė: negali būti šaukiamas ir apklausiamas kaip liudytojas kaltinamojo gynėjas apie bylos aplinkybes, kurias
jis sužinojo ryšium su gynėjo pareigų ėjimu.
BPK 54 str. : Būti gynėjais leidžiama advokatams. Jei byloje yra keli kaltinamieji, 1 advokatas gali ginti kelis
kaltinamuosius, bet tas pats asmuo negali būti dviejų ir daugiau įtariamųjų, kaltinamųjų ar teisiamųjų gynėju, jeigu
vieno iš jų gynybos interesai prieštarauja kito gynybos interesams.
Gynėjo kvietimas, paskyrimas ir pakeitimas. Gynėją kviečia įtariamasis, kaltinamasis, teisiamasis, įstatyminis jų
atstovas, taip pat kiti asmenys, įtariamajam, kaltinamajam ar teisiamajam pavedus ar sutikus (klientas gali paprašyti tą
padaryti gimines ar kitus artimuosius). Įtariamajam, kaltinamajam ar teisiamajam prašant, gynėjo dalyvavimą užtikrina
kvotėjas, tardytojas, teisėjas ar teismas. Tais atvejais, kai įtariamojo, kaltinamojo ar teisiamojo pasirinktas gynėjas
daugiau negu penkias dienas negali dalyvauti byloje arba pakartotinai be svarbios priežasties neatvyksta dalyvauti
procese, kvotėjas, tardytojas, prokuroras, teisėjas ar teismas turi teisę (1) pasiūlyti įtariamajam, kaltinamajam ar
teisiamajam pasikviesti kitą gynėją arba patys (2) paskirti gynėją iš advokatų.

Įstatymas numato būtiną gynėjo dalyvavimą. Gynėjo dalyvavimas atliekant kvotą, parengtinį tardymą ir teisminį
nagrinėjimą, yra būtinas:
1 ) bylose, kuriose įtariamas ar kaltinamas nepilnametis;
2) bylose dėl nusikaltimų, kuriuos yra padarę neregiai, kurtieji, nebyliai ir kiti asmenys, dėl fizinių ar psichinių
trūkumų negalintys patys pasinaudoti savo teise į gynybą;
3) kai įtariamasis, kaltinamasis ar teisiamasis nemoka kalbos, kuria vyksta procesas;
4) kai yra prieštaravimų tarp įtariamųjų, kaltinamųjų ar teisiamųjų gynybos interesų, jeigu bent vienas iš jų turi gynėją;
5) bylose, kuriose dalyvauja valstybinis kaltintojas.
Gynėjo dalyvavimas garantuojamas nuo to momento, kai paaiškėja tokios aplinkybės.
Nurodytais atvejais, jeigu gynėjo nėra pasikvietęs pats įtariamasis, kaltinamasis ar teisiamasis arba, jiems pavedus ar
sutikus, kiti asmenys, gynėją privalo paskirti kvotėjas, tardytojas, teisėjas ar teismas.
Kvotėjas, tardytojas, prokuroras, teisėjas ir teismas, kurių žinioje yra byla, taip pat advokatų susivienijimo vadovas
Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka turi teisę visiškai arba iš dalies atleisti įtariamąjį, kaltinamąjį ar
teisiamąjį nuo teisinės pagalbos apmokėjimo. Kai įtariamąjį, kaltinamąjį ar teisiamąjį nuo teisinės pagalbos
apmokėjimo atleidžia kvotėjas, tardytojas, prokuroras, teisėjas arba teismas, advokato darbo apmokėjimo išlaidas
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atlygina valstybė.

Turėti gynėją yra teisė bet ne pareiga. Įtariamasis, kaltinamasis ar teisiamasis turi teisę atsisakyti gynėjo. Atsisakyti
gynėjo leidžiama tik paties įtariamojo, kaltinamojo ar teisiamojo iniciatyva. Viena sąlyga – gynėjo atsisakymas turi
būti savanoriškas. Atsisakymas gynėjo nėra kliūtis dalyvauti byloje valstybiniam ir visuomeniniam kaltintojams,
visuomeniniam gynėjui, taip pat kitų įtariamųjų, kaltinamųjų ar teisiamųjų gynėjams. Įtariamasis, kaltinamasis ar
teisiamasis gali pareikšti atsisakymą gynėjo bet kuriuo bylos proceso momentu. Atsisakymas gynėjo neatima jam teisės
vėl prašyti, kad byloje dalyvautų gynėjas bet kuriuo proceso momentu. Kvotėjui, tardytojui, teisėjui ar teismui nėra
privalomas atsisakymas gynėjo, pareikštas nepilnamečio ar asmens, kuris dėl fizinių ar psichinių trūkumų negali pats
pasinaudoti savo teise į gynybą, taip pat asmens, nemokančio kalbos, kuria vyksta procesas, arba kaltinamo (įtariamo)
padarius nusikaltimą, už kurį gali būti skiriama mirties bausmė (čia spraga, nes jau mirties bausmės nėra). Tai kolizija.

Gynėjo, kaip savarankiško proceso dalyvio pareiga – teikti juridinę pagalbą. Gynėjas privalo panaudoti visas įstatyme
nurodytas gynybos priemones ir būdus, kad būtų išaiškintos aplinkybės, teisinančios įtariamąjį, kaltinamąjį ar
teisiamąjį arba lengvinančios jo atsakomybę, ir teikti jam reikiamą juridinę pagalbą. Dėl to jam suteikiamos tam tikros
teisės. Gynėjas nuo to momento, kai jam leidžiama dalyvauti byloje, turi teisę:
1) susipažinti su įtariamojo sulaikymo protokolu, nutarimu iškelti asmeniui baudžiamąją bylą sumarinio proceso tvarka
ir nutarimu patraukti kaltinamuoju;
2) dalyvauti įtariamojo ir kaltinamojo apklausose;
3) po pirmosios apklausos matytis su sulaikytu arba suimtu ginamuoju be pašaliečių. Šių pasimatymų skaičius ir
trukmė neribojami. Jeigu yra pagrindo manyti, kad tokie pasimatymai turės neigiamos įtakos visapusiškam ir
objektyviam bylos aplinkybių ištyrimui, kvotėjui ar tardytojui leidžiama dalyvauti gynėjo pokalbiuose su ginamuoju ir
kontroliuoti susirašinėjimą su įtariamuoju ar kaltinamuoju per pirmąsias penkiolika sulaikymo ar kardomojo kalinimo
dienų; toliau dalyvauti gynėjo pokalbiuose su ginamuoju ir kontroliuoti susirašinėjimą galima prokurorui ar teisėjui
sutikus (Dėl to konstitucinis teismas sprendė ginčą. 94 11 18 KT nutarimu dėl BPK 58 str. 2 d. 3 p. atitikimo
konstitucijai (VŽ 94 m. , Nr. 92) pripažinta, kad ši norma neprieštarauja, bet buvo daug kritinių pastabų, kurios liko
nepakeistos. Tie apribojimai taikomi tik labai ypatingais atvejais ir labai trumpai. Kad užtikrinti galimybę išaiškinti
organizuoti nusikalstamumo daromus N, - tokia norma reikalinga);
4) dalyvauti tuose proceso veiksmuose, kurie daromi su įtariamuoju ar kaltinamuoju. taip pat tuose veiksmuose. kurie
daromi įtariamajam, kaltinamajam arba jų gynėjui paprašius; kvotėjui ar tardytojui sutikus, dalyvauti bet kuriuose
kituose tardymo veiksmuose;
5) prašyti gynybai reikalingų pažymų, charakteristikų ir kitokių dokumentų iš valstybinių ir visuomeninių organizacijų,
kurios nustatyta tvarka privalo juos arba jų nuorašus išduoti (Advokatūros įstatyme: advokatas turi teisę iš visų fizinių
ir juridinių asmenų išreikalauti teisinei pagalbai teikti reikalingus dokumentus ar jų nuorašus. Visi ginčai su advokatu
baigiasi tuo, kad advokatai nėra pareigūnai, negali remtis valstybine prievarta (38 str. ). Advokatas turi teisę rinkti ir
pateikti įrodymus kiek leidžia įstatymas. );
6) kvotos ir parengtinio tardymo metu susipažinti su tų proceso veiksmų, kuriuose jis turėjo teisę dalyvauti,
protokolais, taip pat ekspertizių aktais, o kvotėjui ar tardytojui leidus, susipažinti su bet kuriais kitais byloje esančiais
įrodymais;
7) baigus parengtinį tardymą, susipažinti su visa bylos medžiaga ir daryti jos išrašus;
8) reikšti prašymus ir nušalinimus;
9) dalyvauti atliekant teisminį bylos nagrinėjimą;
10) apskųsti kvotėjo, tardytojo, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmus bei sprendimus, dalyvauti nagrinėjant skundą
atitinkamoje teisminėje instancijoje.
Gynėjas turi teisę, bet neprivalo dalyvauti tardymo veiksmuose. Todėl gynėjo neatvykimas, jeigu jam iš anksto apie
tardymo veiksmo darymą buvo pranešta, nėra kliūtis atlikti šį tardymo veiksmą. Bet yra atvejų, kai jo dalyvavimas yra
privalomas – teisme ar pareiškiant kaltinimą ir jeigu gynėjas, šaukiamas dalyvauti bylos procese, be svarbios
priežasties neatvyksta pas kvotėją, tardytoją, prokurorą, teisėją ar į teismą, jis atsako šio kodekso 64 (3) straipsnyje
nustatyta tvarka. Jeigu gynėjas tuo pačiu metu yra šaukiamas pas kvotėją, tardytoją ar prokurorą ir pas teisėją ar į
teismą, jis privalo atvykti pas teisėją ar į teismą.
Apsiėmęs ginti įtariamąjį, kaltinamąjį ar teisiamąjį, advokatas neturi teisės to atsisakyti. Advokatas neturi teisės
pagarsinti žinių, kurias jam suteikė gynybai vykdyti.
Kadangi apmokėjimas yra nedidelis, advokatai vengia to darbo, o tai stabdo procesą. 99 09 14 yra teisingumo ministro
patvirtinta “Advokato paskyrimo teikti teisinę pagalbą b. bylų procese tvarka” (VŽ 99 m. , Nr. 79). Pagal ją numatomas
kvotos ir tardymo veiksmų laikas turi būti derinamas iš anksto su advokatu. Jei advokatas negali dalyvauti dėl svarbių
priežasčių (64 – 3 str. ), tada jis privalo apie tai pranešti kvotos, parengtinio tardymo organams, prokurorui, kurie skiria
kitą gynėją iš budinčių advokatų sąrašo. Jei paskirtas gynėjas negali dalyvauti – jis privalo užtikrinti, kad jį pakeis kitas
gynėjas ir apie tai informuoti prokurorą ar tardytoją.
Padėdamas teisiamajam įgyvendinti jo procesines teises, gynėjas tuo pačiu prisideda prie teisingo ir visapusiško bylos
išnagrinėjimo bei teisėto, pagrįsto ir teisingo nuosprendžio priėmimo.
Jasaitis: susirašinėjimo kontrolė ir dalyvavimas pokalbyje – yra du skirtingi dalykai. Labai dažnai ši norma (3 dalis)
suprantama taip: kada tardytojas ir kvotėjas nori leisti jiems matytis, tada jie ir matosi. Tardytojas ir kvotėjas rašo:
“leisti susitikti gynėjui ir kaltinamajam man dalyvaujant”. Esmė to straipsnio kita, nes gynėjas ir kaltinamasis gali
susitikti kada nori. Ir kai rašomi tokie nutarimai – tokia formuluotė pažeidžia asmens teisę į gynybą. Susirašinėjimo
kontrolė – kvotėjas ar tardytojas žiūri, kokia korespondencija perduodama, ir jei sutinka ar nesutinka,- tą pareiškia; ir
tai yra kontrolė. Tai vertinamoji formuluotė, nes sakoma “ jei yra pagrindo manyti”.

5. Nukentėjusysis.
Asmenybės teisių apsauga BP reikalauja suteikti nuo N nukentėjusiam asmeniui tokias teises, kurios leistų jam aktyviai
ginti savo interesus b. byloje. nukentėjusysis – tai N auka. Vakaruose tokios figūros nėra.
BPK 60 str. : Nukentėjusiuoju pripažįstamas asmuo, kuriam nusikaltimu padaryta moralinės, fizinės ar turtinės žalos.
Taigi pagrindas tapti nukentėjusiuoju – žalos padarymas. Nukentėjusiuoju gali būti tik fizinis asmuo. JA gali būti tik
civiliniu ieškovu. Nukentėjusiuoju tampama, kai pilietis pripažįstamas nukentėjusiuoju kvotėjo, tardytojo, prokuroro,
teisėjo nutarimu (154 str. ) ar teismo nutartimi (273 str. ). Nuo to nutarimo priėmimo jis įgyja nukentėjusiojo statusą.
Pilietis, pripažintas nukentėjusiu nuo nusikaltimo, turi teisę duoti byloje parodymus (pateikia faktinius duomenis apie
N, išdėsto savo poziciją, gina savo teises, skirtingai nuo liudytojo, turi teisę duoti parodymus. Tai jo gynimo priemonė),
turi teisę naudotis atstovo pagalba (jei kaltinamasis turi gynėją, nukentėjusysis gali pasikviesti advokatą, jo interesus
gali atstovauti ir kiti asmenys). Kaip nukentėjusiojo atstovai byloje gali dalyvauti: advokatai, nukentėjusiojo artimieji
giminaičiai, įstatyminiai jų atstovai, taip pat kiti asmenys, teismo nutartimi arba teisėjo, tardytojo ar kvotėjo nutarimu.
Nukentėjusysis ir jo atstovas turi teisę:
1) teikti įrodymus (daiktus, dokumentus) ;
2) pareikšti prašymus (dėl bylos eigos, dėl įrodymų);
3) susipažinti su visa bylos medžiaga nuo to momento, kai pabaigtas parengtinis tardymas;
4) dalyvauti teisminiame nagrinėjime;
5) pareikšti nušalinimus;
6) apskųsti kvotėjo, tardytojo, prokuroro ir teismo veiksmus, taip pat apskųsti teismo nuosprendį arba nutartis
ir teisėjo nutarimus;
7) palaikyti kaltinimą teisminiame nagrinėjime.
Turi ir kitų teisių: naudotis vertėjo paslaugomis, pareikšti civilinį ieškinį ir kt.
Pareigos: Nukentėjusysis privalo duoti parodymus ir atsako už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus lygiai kaip ir
liudytojas. Nukentėjusysis visais atvejais atsako už žinomai melagingus parodymus lygiai kaip ir liudytojas. Taip pat
turi atvykti šaukiamas kvotėjo, tardytojo, prokuroro, turi duoti parodymus, nepažeisti teisiamojo posėdžio tvarkos. Jam
privalomas nutarimas dėl būtinosios ekspertizės paskyrimo jo amžiui, fizinei ar psichinei būklei nustatyti.
Jei b. byla nutraukiama, nukentėjusysis ir jo atstovas turi teisę reikalauti susipažinti su nutrauktos bylos medžiaga (234
str. 6 d. ).
Nukentėjusiojo procesinė padėtis sudėtinga, nes jis suinteresuotas bylos baigtimi. Neretai jis pats būna kaltas, nes savo
neteisėtais veiksmais išprovokuoja kaltinamąjį. Jį valdo kerštas ir pan.
Kadangi nukentėjusiems dažnai grasinama, yra iškilusi jų apsaugos problema. Įstatymuose yra galimybė BP įslaptinti
nukentėjusiojo tapatybę (156-1 str. ) rodančius duomenis. Duomenys apie asmenybę tampa paslaptimi. (KT nutarimas
200 09 22 dėl 118 – 1, 156 – 1, 267 str. 5 p. , 317 – 1 str. atitikimo LRK (VŽ 2000 m. Nr. 80) – pats įslaptinimo
principas neprieštarauja konstitucijai. Prieštaravimus įžiūrėjo procedūrose, kurios numato (317-1) apklausą teisme (turi
galiot E konvencijos nuostata, kad nukentėjusysis turi ………………). Ši apsaugos priemonė būtina).
Galioja specialus įstatymas “BP bei operatyvinės veiklos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų
apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymas” 96 02 13 VŽ Nr. 20. Nukentėjusysis ir kiti BP dalyviai turi teisę
kreiptis į policiją ar prokuratūrą, kad būtų paskirtos apsaugos priemonės. Tai daroma bylose dėl sunkių N (BK 8-1str. ).
Pagal tokį pareiškimą policijos komisariatas gali paskirti įvairias apsaugos priemones.

6. Civilinis ieškovas ir civilinis atsakovas.

Tiriant ir nagrinėjant b. bylą, turi būti lygiagrečiai sprendžiami padarytos žalos atlyginimo pagrindai. Asmuo, dėl
nusikaltimo turėjęs materialinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba asmenims,
materialiai atsakantiems už kaltinamojo veiksmus, civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla
(BPK 65 str. )
Civilinis ieškinys b. procese – tai kartu su b. byla pareiškiamas ir išsprendžiamas dėl N turėjusio turtinės žalos asmens
reikalavimas atlyginti tą žalą. Civilinis ieškinys b. byloje gali būti pareikštas ir nagrinėjamas, kai: 1) nukentėjusiam ar
JA padaryta materialinė žala, 2) kaltinamojo veiksmuose yra N sudėtis, 3) jei tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusios
materialinės žalos yra priežastinis ryšys. Civilinio ieškinio dalykas gali būti: 1) nusikaltimu padaryta tiesioginė
materialinė žala, 2) materialiniai nuostoliai, kuriuos nukentėjusysis patyrė dėl N, 3) išlaidos, kurios atsirado, pašalinant
N pasekmes. Negali būti dalyku turtinė žala, jei nukentėjusysis turėjo t,t, turtą neteisėtai, taip pat moralinė žala ar
negauta nauda.
Yra tam tikrų civilinio ieškinio b. byloje pareiškimo privalumų – teismui nereikia du kartus nagrinėti bylos, o civilinis
ieškovas atleidžiamas nuo žyminio mokesčio, įrodinėjimo našta tenka tam, kas byloje palaiko kaltinimą, o ne ieškovui.
BPK 66 str. : Civilinis ieškinys gali būti pareiškiamas, tiek iškeliant baudžiamąją bylą ir darant kvotą ar
parengtinį tardymą, tiek ir vėliau, tačiau tik prieš pradedant teisminį tardymą. Asmuo, nepareiškęs civilinio ieškinio
baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka. Jeigu bylos nagrinėjimas teisme buvo
atidėtas, tai asmuo, nepareiškęs civilinio ieškinio, gali pareikšti jį kitame teismo posėdyje, bet tiktai iki teisminio
tardymo pradžios. Jeigu civilinis ieškinys dėl išieškojimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto arba
valstybės biudžeto lėšų, išleistų asmenų, nukentėjusiųjų nuo tyčinių nusikaltimų, sveikatos priežiūrai, nebuvo
pareikštas, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę savo iniciatyva išspręsti klausimą dėl tų lėšų išieškojimo.
Piliečiai turi teisę pareikšti c. ieškinį patys ar per savo atstovus. Juridiniai asmenys pareiškia c. ieškinį per savo
atstovus. C. ieškinys b. byloje pareiškiamas raštu, paduodant tardytojui ar teismui ieškininį pareiškimą. C. ieškinys gali
būti pareiškiamas bet kuriuo bylos proceso metu – nuo bylos iškėlimo momento iki teisminio tardymo pradžios. BP
negalima paduoti priešpriešinio ieškininio pareiškimo, kaltinamasis gali atsakyti tik pagal pareikštą ieškinį, tačiau
negali būti c. ieškovu toje pačioje byloje.
BPK 68 str. : Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nustatytas taisykles.
Civi1inis ieškinys išsprendžiamas, priimant nuosprendį, o neišspręstas ryšium su bylos nutraukimu, taip pat šio
kodekso 340 straipsnio antrojoje dalyje ir 341 straipsnio 2 punkte numatytais atvejais paliekamas nenagrinėtas.
Kai dėl c. ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo nereguliuoja BPK normos reikia taikyti atitinkamas CT ir CP
normas. C. ieškinys išsprendžiamas, priimant nuosprendį. C. ieškinį patenkinti ar atmesti gali tik teismas nuosprendžiu.
BPK 340 str. : Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, priklausomai nuo civilinio ieškinio pagrindo ir dydžio
įrodytumo, pilnutinai ar dalinai patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba atmeta jį. BPK 341 str. : Priimdamas
išteisinamąjį nuosprendį, teismas: 1) atmeta civilinį ieškinį, jeigu nenustatytas nusikaltimo įvykis arba neįrodytas
teisiamojo dalyvavimas nusikaltimo padaryme; 2) palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu teisiamasis išteisinamas dėl
nusikaltimo sudėties nebuvimo. Civilinį ieškinį palikus nenagrinėtą, civilinis ieškovas turi teisę iš naujo pareikšti jį
civilinio proceso tvarka. Jeigu b. byla nutraukiama parengtinio tyrimo, atidavimo teismui ar teisminio nagrinėjimo
stadijoje, c. ieškinys paliekamas nenagrinėtas. C. ieškovas su tais pačiais reikalavimais gali kreiptis į teismą CP tvarka.
BPK 69 str. : Civilinio ieškinio atmetimas nuosprendžiu baudžiamojoje byloje atima iš civilinio ieškovo teisę pareikšti
tą patį ieškinį antrą kartą civilinio proceso tvarka. Taip pat ieškinio atmetimas civilinio proceso tvarka atima iš ieškovo
teisę antrą kartą pareikšti tą patį ieškinį baudžiamojoje byloje.
BPK 70 str. : Esant pakankamai duomenų, kad nusikaltimu buvo padaryta materialinės žalos, kvotos organas,
tardytojas, prokuroras ir teismas privalo imtis priemonių pareikštam ar ateityje galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti.
Prokuroras, teisme palaikantis valstybinį kaltinimą, pareiškia civilinį ieškinį arba palaiko pareikštą ieškinį, jeigu to
reikalauja valstybinių ar visuomeninių interesų arba atskirų piliečių teisių ir teisėtų interesų apsauga. Prokuroras,
teisme palaikantis valstybinį kaltinimą, privalo pareikšti civi1inį ieškinį, jeigu jis nėra pareikštas, tuo atveju, kai
nusikaltimu padaryta materialinės žalos valstybinei ar visuomeninei nuosavybei, taip pat kai nusikaltimu padaryta
materialinės žalos asmeniui, kuris dėl nepilnametystės, ligos, priklausomybės nuo kaltinamojo ar dėl kitų priežasčių
negali ginti teisme teisėtų savo interesų ir neturi savo atstovo. Jeigu nurodytais atvejais byla nagrinėjama,
nedalyvaujant valstybiniam kaltintojui, ir civilinis ieškinys liko nepareikštas, tai teismas, priimdamas nuosprendį,
privalo savo iniciatyva išspręsti nusikaltimu padarytos materialinės žalos atlyginimo klausimą.
Pareiškus civilinį ieškinį, tardytojas, prokuroras turi spręsti klausimą dėl to pareiškėjo pripažinimo c. ieškovu, tai
įforminama teismo nutartimi arba kvotėjo, prokuroro, teisėjo nutarimu. C. ieškovai: FA – sutampa su nukentėjusiuoju,
JA – jį gina jo atstovas.
61 str. Civilinis ieškovas
Civiliniu ieškovu pripažįstamas pilietis, įmonė, įstaiga ar organizacija, kurie dėl nusikaltimo turėjo materialinės žalos ir
pareiškė reikalavimą atlyginti ją.
Civilinis ieškovas ar jo atstovas turi teisę:
1 ) teikti įrodymus;
2) pareikšti prašymus;
3) prašyti kvotos organą, tardytoją ir teismą imtis priemonių jų pareikštam ieškiniui užtikrinti;
4) palaikyti civilinį ieškinį;
5) susipažinti su bylos medžiaga nuo to momento, kai pabaigtas parengtinis tardymas, o bylose, kuriose
parengtinis tardymas nebuvo daromas, - nuo atidavimo teismui momento;
6) dalyvauti teisminiame nagrinėjime;
7) pareikšti nušalinimus;
8) apskųsti kvotėjo, tardytojo, prokuroro ir teismo veiksmus, taip pat apskųsti teismo nuosprendį ar nutartis,
kiek jie liečia civilinį ieškinį.
Civilinis ieškovas privalo, teismo reikalavimu, pateikti esančius jo žinioje dokumentus, susijusius su pareikštuoju
ieškiniu. Taip pat turi ir kitų pareigų (157, 286 str. ). Tai savarankiškas dalyvis.

62 str. Civilinis atsakovas

N yra bendras pagrindas ir kaltinimui, ir c. ieškiniui pareikšti, todėl atsakovu b. byloje gali būti tik kaltinamasis. Tačiau
c. atsakovo ir kaltinamojo sąvokos ne visada sutampa. BPĮ leidžia pareikšti c. ieškinį b. byloje netik kaltinamajam, bet
ir tiems asmenims, kurie materialiai atsako už kaltinamojo veiksmus.
Civiliniais atsakovais gali būti traukiami tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir
organizacijos, kurie pagal įstatymą materialiai atsako už žalą, padarytą nusikalstamais kaltinamojo veiksmais.
Civilinis atsakovas ar jo atstovas turi teisę:
1) prieštarauti pareikštam ieškiniui;
2) duoti paaiškinimus dėl pareikšto ieškinio esmės;
3) teikti įrodymus;
4) pareikšti prašymus;
5) susipažinti su bylos medžiaga nuo to momento, kai pabaigtas parengtinis tardymas, o bylose, kuriose
parengtinis tardymas nebuvo daromas, - nuo atidavimo teismui momento;
6) dalyvauti teisminiame nagrinėjime;
7) pareikšti nušalinimus;
8) apskųsti kvotėjo, tardytojo, prokuroro ir teismo veiksmus, taip pat apskųsti teismo nuosprendį ar nutartis,
kiek jie liečia civilinį ieškinį.
Pastarasis turi ir pareigų: laikytis teisiamojo posėdžio tvarkos ir pan. Pagal interesus, kuriuos gina c. atsakovas, jo
pozicija artimiausia kaltinamojo pozicijai. Tačiau c. atsakovas yra savarankiškas dalyvis. Jo nevaržo kaltinamojo ar jo
gynėjo pozicija, ir savo teises jis įgyvendina pats ar per atstovą.

Kaip nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ir civilinio atsakovo atstovai byloje gali dalyvauti: advokatai, nukentėjusiojo,
civilinio ieškovo ir civilinio atsakovo (atitinkamai) artimieji giminaičiai, įstatyminiai jų atstovai, taip pat kiti asmenys,
teismo nutartimi arba teisėjo, tardytojo ar kvotėjo nutarimu. Jeigu civilinis ieškovas arba civilinis atsakovas yra įmonė,
įstaiga ar organizacija, tai jų atstovais gali būti atitinkamai įgalioti tam asmenys.
c. ieškovo ir c. atsakovo atstovai turi tokias pat procesines teises, kaip ir jų atstovaujamas BP dalyvis. Atstovais negali
būti nepilnamečiai ir asmenys, kuriems paskirta globa ar rūpyba, taip pat kiti asmenys (CPK 47 str. ).

7. Visuomeninis kaltintojas ir gynėjas.

Jie išlikę iš tarybinių lakų. Būna taip, kad visuomenė yra suinteresuota bylom, ir geresnis būdas išreikšti visuomenės
interesus – visuomenės atstovų dalyvavimas. Tai rezonansinės bylos. Atstovauja tas, kurį išrenka organizacija ar
kolektyvas. Dalyvauja tik teisminiame nagrinėjime.
Jasaitis: po nepriklausomybės atkūrimo visuomeninių kaltintojų/gynėjų dalyvavimas buvo siejamas su visuomeninių
organizacijų atsiradimu. (Stašaičio byla, Butkevičiaus byla). Žmogaus teisių gynimo komitetas (asociacija) – jos
atstovas Kaušinis buvo pats ryškiausias, pvz. , ginant Butkevičių jo b. byloje. šios organizacijos atstovai jau buvo
visuomeniniais gynėjais ir kitose bylose. 271 str. – nustato tik tvarką, kaip atsiranda teisminėje nagrinėjimo stadijoje.
Iki bylos atidavimo teismui jų nebūna. 326 str. Parengtiniame tardyme tokios figūros nedalyvauja. Galima jiems reikšti
nušalinimus.