SUTARTINĖS PRIEVOLĖS-

JURISDIKCIJA IR
TAIKYTINA TEISĖ
VII PASKAITA
 ŠALTINIAI

• 2007 m. Lugano konvencija dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse

bylose pripažinimo ir vykdymo (
http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:22007A1221(03) )
• 2005 m. Hagos konvencija dėl susitarimų dėl jurisdikcijos ( 
http://www.hcch.net/upload/text37_lt.pdf)
• Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR)
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=68227&p_query=&p_tr2 =
• 2012 m. gruodžio 12 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl
jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo
(Briuselis Ibis)
• LR Civilinio proceso kodeksas
Teisės CMR konvencija 2005 m. Hagos 2007 m. Lugano Briuselio I bis LR CPK
aktas/taikymas konvencija konvencija reglamentas

Dalyvaujančios https://treaties.un. ES valstybės narės ES valstybės narės ES valstybės narės Lietuvos

valstybės org/pages/ViewDe (įskaitant D. (įskaitant Daniją, (visos) Respublika
(teritorinis tails.aspx?src=TR Britaniją ir Daniją kuri prisijungė
EATY&mtdsg_no
taikymas) =XI-B-11&chapter – jos atskirai atskirai, išskyrus
=11&clang=_en prisijungė), D. Britaniją),
Juodkalnija, Islandiją,
Singapūras, Norvegija,
Meksika Šveicarija

Pagal sritį Tarptautinio Civilinėse ir Civilinėse ir Civilinėse ir Civilinėms

krovinių vežimo komercinėse komercinėse komercinėse byloms, kai jos
bylose, kai bylose, kai šalys bylose bylose su užsienio turi užsienio
krovinio siuntėjas pasirinko su užsienio elementu elementą
ir gavėjas yra valstybės, kuri elementu, jei bylos
skirtingų šalių dalyvauja taikant šalys yra bent
teritorijose ir kai konvenciją, teismą viena iš ES ir bent
bent viena iš jų yra viena iš kitos
Konvencijos narė susitarančios
valstybės

Pagal laiką Sutartims Sutartims dėl Byloms pradėtoms Byloms pradėtoms Taikomas byloms
sudarytoms po jurisdikcijos po 2010-01-01 po 2015-01-10 pradėtoms po
1993-06-15 sudarytoms po 2002-04-06
2015-10-01
Teisės aktų tarpusavio santykis esant kolizijai (pvz. byloje
dėl krovinių vežimo, kai sutarties šalys susitarė dėl teismo
jurisdikcijos)

CMR
konvencija

2007 m.
Briuselio I bis
Lugano
reglamentas
konvencija

2005 m. Hagos
konvencija

LR CPK
BENDRI KLAUSIMAI

• Sąvokos:
 „civilinės ir komercinės bylos“
 „nuolatinė gyvenamoji vieta“
 „Sutartis“
 „Iš sutarties kylantys santykiai“
 „CIVILINĖS IR KOMERCINĖS
BYLOS“
Sąvarankiška sąvoka:
• Konvencijos ir reglamentas
neapibrėžia
• Būtina aiškinti autonomiškai
Privalo būti privatiniai
o ne viešieji santykiai:
• Sprendžiama kokio pobūdžio
santykis remiantis
materialiniais o ne formaliais
kriterijais
• Jeigu šalys privatūs asmenys
– patenka į taikymo sritį
Jeigu valstybė:
• Jei atliekamos funkcijos
nesiskirs nuo privataus
pobūdžio funkcijų
• Sutartinio pobūdžio
reikalavimai pareikšti
valstybės institucijų yra
civilinio teisinio pobūdžio
BYLOS:

• ESTT sprendimas byloje 29/76 LTU v. Eurocontrol/

• ESTT sprendimas byloje 814/79 Rüffer
• ESTT sprendimas byloje C-27/00 Baten
• ESTT sprendimas byloje C-266/01 Préservatrice foncière
TIARD SA
• ESTT sprendimas byloje C-343/04 ČEZ
• ESTT sprendimas byloje C-167/00 Henkel
 „NUOLATINĖ GYVENAMOJI
VIETA“
• Lugano k.: 59 str., BI bis 62 str.
• Atsižvelgiama į faktines aplinkybes,
Fiziniai
asmenys pagrindžiančias ryšį su valstybe.

• Lugano k. 60 str., BI bis 63 str., Hagos k. 4 str.

Juridiniai • Pateikti apibrėžimai pačiuose teisės aktuose.
asmenys
„SUTARTIS“

• ESTT C-27/02, Engler „laisvai prisiimta vieno asmens kitam

asmeniui teisinė prievolė, kuria grindžiamas ieškovo
ieškinys, sutartinių teisinių santykių atveju preziumuojama
kaip 5 straipsnio 1 dalyje nustatytos specialios jurisdikcijos
taisyklės prielaida.“
• nėra būtina sudaryti sutarties tarp dviejų asmenų!
„IŠ SUTARTIES KYLANTYS
SANTYKIAI“
• „visos prievolės, kylančios iš sutarties, kurios nevykdymu
grindžiamas ieškovo ieškinys, yra priskirtinos prie bylų, kylančių iš
sutarčių“ (2017 m. birželio 15 d. Sprendimo Kareda, C‑249/16,
EU:C:2017:472, 30 punktas ir nurodyta jurisprudencija
• sutarčių nustatyta specialios jurisdikcijos taisyklė, kuri numatyta
Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 1 punkto a papunktyje ir
Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto a papunktyje,
grindžiama ieškinio pagrindu, o ne šalių tapatybe (šiuo klausimu žr.
2017 m. birželio 15 d. Sprendimo Kareda, C‑249/16,
EU:C:2017:472, 31 ir 33 punktus).
JURISDIKCIJOS RŪŠYS CIVILINĖSE
IR KOMERCINĖSE BYLOSE

Išimtinė

Apsauginė

Sutartinė

Bendroji

Alternatyvioji
IŠIMTINĖ JURISDIKCIJA

1. Bylą gali nagrinėti tik konkretūs teismai

2. Kiti teismai turi atsisakyti nagrinėjimo, jei išimtinė j. priklauso kitos v.
teismams
3. Neatsižvelgiama į atsakovo gyvenamąją vietą
4. Išimtinės j. nepaisymas gali lemti sprendimo nepripažinimą kitoje
valstybėje
5. Bylų sąrašas negali būti aiškinamas plečiamai (ESTT sprendimas byloje C-
280/90 Hacker v. Euro)
6. Negalima jos pakeisti šalių susitarimu (ESTT C-73/04, Brigitte ir Marcus
Klein v. Rhodos Management Ltd.)
REGLAMENTAVIMAS

• Briuselio I bis regl. VI skyrius - 24 str.

baigtinis sąrašas
• 2007 m. Lugano konvencijos – 22 str.
BRIUSELIS I BIS (ANALOGIŠKAS
SĄRAŠAS LUGANO K.)
Išimtinė jurisdikcija numatyta bylose dėl:
- daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą – turto buvimo vietos v.j.;
- jur. asmenų steigimo, negaliojimo, pasibaigimo, jų organų sprendimų
galiojimo – buveinės v.j.;
- įrašų valstybiniuose registruose galiojimo – v. kur tvarkomas registras
- Patentų, prekės ženklų, dizaino ir pan. teisių registravimas ir galiojimas
– kur kreiptasi dėl registravimo ar galiojimo ar kur jis buvo atliktas;
- Teismo sprendimų vykdymo – v. kur sprendimas turi būti įvykdytas.
SUTARTINĖ JURISDIKCIJA

 Briuselis I bis – 25 str.

 Lugano konvencija – 22 str.
 Hagos konvencija dėl susitarimų dėl teismo (susitarimų dėl
teismingumo)
BENDRO POBŪDŽIO KLAUSIMAI

Jurisdikcinė Susitarimo
Susitarimas dėl išlyga – galiojimui Galima susitarti
jurisdikcijos – savarankiškas taikoma teisė tik dėl
sudarytas raštu susitarimas, valstybės, kurios dalyvaujančios
arba kitomis ryšio nepriklausomas teismų valstybės teismo
priemonėmis nuo kitų sutarties jurisdikcija jurisdikcijos
sąlygų. pasirinkta.
 HAGOS KONVENCIJA

 Nepasirinkto teismo pareigos ir teisės:

• atsisakyti bylos nagrinėjimo, jei šalys susitarė dėl kitos valstybės teismų j.
 Nagrinėti bylą jei:
• a)susitarimas negalioja
• b) pagal valstybės, kurioje iškelta byla, teisę šalys neturėjo veiksnumo sudaryti susitarimą
• c) susitarimo įgyvendinimas prieštarautų valstybės, kurioje iškelta byla ordre public
• d) susitarimas negali būti pagrįstai vykdomas;
• e) pasirinktas teismas nusprendė nenagrinėti bylos.
 B I BIS 25 STR.

• Sutarties šalys gali nurodyti konkretų teismą (pvz. Vilniaus apylinkės teismas)
arba bendrai v.n. teismus (pvz. LR teismai)
• Jurisdikcijos pasirinkimas ribojamas esant apsauginei jurisdikcijai (ty. bylose
dėl draudimo, vartojimo, darbo)
• Sutartinė j. yra išimtinio pobūdžio – tik pasirinktas teismas gali spręsti ginčus
tarp šalių.
• Šios jurisdikcijos nepaisymas nelems sprendimo nepripažinimo.
APSAUGINĖ JURISDIKCIJA

Vartojimo bylose

Darbo bylose

Draudimo bylose
 APSAUGINĖ JURISDIKCIJA
DRAUDIMO BYLOSE

• “Draudimo santykiai” – autonominio aiškinimo dalykas, gali būti: privalomas

civilinis draudimas, nekilnojamojo turto draudimas, transporto draudimas ir pan.
(ESTT C-412/98)
• Nepatenka į 3 skirsnio taikymą bylos dėl socialinio draudimo
 DRAUDIMAS

• Jei byla keliama draudikui numatytos alternatyvios taisyklės (11 – 12 str.)

• Jei draudikas yra ieškovu – bylą galima kelti tik atsakovo gyvenamosios vietos
teismuose (gali pareikšti tiesiogiai draudikui ir nukentėjusysis jei atitinkamos
valstybės teisė leidžia) .
 SUSITARIMUI DĖL JUR. KELIAMOS
PAPILDOMOS SĄLYGOS:

- Jis gali būti sudarytas po to kai kilo ginčas, arba

- pagal kurį draudėjui, apdraustajam arba naudos gavėjui leidžiama pareikšti
ieškinį kituose teismuose, nei nurodyti 3 skirsnyje
- sudarytas tarp draudėjo ir draudiko, kurių abiejų nuolatinė gyvenamoji
(buveinės) vieta arba įprastinė gyvenamoji vieta susitarimo sudarymo momentu
buvo toje pačioje valstybėje narėje ir tos teismų jurisdikcija pasirinkta.
 DRAUDIMAS – PAPILDOMOS
JURISDIKCIJOS TAISYKLĖS

• Bylose dėl civilinės atsakomybės, draudikas gali pareikšti ieškinį ten, kur vyksta
bylos nagrinėjimas tarp patyrusio žalą ir apdraustojo
 VARTOJIMO BYLOS

• BI bis 17 str. – reikalavimai vartojimo sutarčiai, kad jai būtų taikoma apsauginė jurisdikcija:
- Tik sutartiniai santykiai
- Sutarties šalys: profesionalas (asmuo užsiimantis tam tikra ūkine ar komercine veikla) ir
fizinis asmuo
- Fizinis asmuo sutartį sudaro savo asmeniniams poreikiams tenkinti (ESTT C-269/95,
Benincasa)
- Profesionalas vykdo veiklą valstybėje, kur vartotojas gyvena arba tą veiklą kitaip į šią
valstybę kreipia (pvz. Internetu ESTT Pammer Alpenhof)
- Papildoma taisyklė vežimo sutartims – apsauginė jurisdikcija taikoma tik “kelionių
paketams” (ESTT Pammer Alpenhof)
 JURISDIKCIJOS TAISYKLĖS

• Vartotojas – profesionalui: ten kur gyvena vartotojas arba ten kur gyvena ar turi
buveinę profesionalas
• Profesionalas – vartotojui: tik ten kur gyvena vartotojas.
 SUTARTINĖ JURISDIKCIJA
VARTOJIMO SUTARČIŲ ATVEJU

• Susitarimas sudarytas po to kai kilo ginčas arba

• pagal kurį vartotojui leidžiama pareikšti ieškinį kituose teismuose, nei nurodyti
IV skirsnyje; arba
• kuris yra sudarytas tarp vartotojo ir kitos sutarties šalies, kurių abiejų nuolatinė
gyvenamoji (buveinės) vieta arba įprastinė gyvenamoji vieta susitarimo
sudarymo momentu buvo toje pačioje valstybėje narėje ir tos valstybės teismai
pasirinkti
 DARBO SANTYKIAI

• “darbo sutartis” – autonominio aiškinimo dalykas

• Pagal ESTT – darbuotojas tai asmuo atliekantis darbą, turintį tam tikrą
ekonominę vertę, kito asmens naudai ir gaunantis už tai atlyginimą.
• Neturi reikšmės sudarytos sutarties trukmė (gali būti ir sezoninio darbo sutartis)
 JURISDIKCIJOS TAISYKLĖS

• Darbdaviui galima byla iškelti valstybėje:

- Kurioje yra jo buveinės vieta
- kurioje arba iš kurios darbuotojas paprastai atlieka savo darbą, teismuose arba
paskutinės tokios darbo vietos teismuose
- Jei neįmanoma nustatyti, kur darbas buvo atliekamas, tai – kur yra filialas,
padalinys įdarbinęs darbuotoją.
JURISDIKCIJOS TAISYKLĖS

• Darbdavys gali pareikšti ieškinį tik valstybės narės, kurioje

yra darbuotojo nuolatinė gyvenamoji vieta, teismuose
SUTARTINĖ JURISDIKCIJA
DARBO SANTYKIUOSE

• Susitarimas gali būti sudarytas po to, kai kilo ginčas; arba

• pagal susitarimą darbuotojui leidžiama pareikšti ieškinį
kituose teismuose, nei nurodyti šiame skirsnyje
 DARBDAVIO PAGRINDINĖ
BUVEINĖ NE ES

• Jei yra filialas ES ir darbuotojas įdarbintas būtent šiame filiale – galima taikyti
reglamento nuostatas.
BENDROJI JURISDIKCIJA

BI bis
Lugano k. regl.
2 str.
4 str.
Jurisdikciją
turi tos
valstybės
teismai,
kurioje NGV
turi atsakovas!
ALTERNATYVIOJI JURISDIKCIJA – siūlomos alternatyvios
specialios jurisdikcijos taisyklės pirmiau minėtai bendrajai
jurisdikcijos taisyklei

• jurisdikcija pagal prievolės įvykdymo vietą;

• bylų dėl deliktų teismingumas;
• žalos atlyginimo bylų ir restitucinio pobūdžio ieškinių, kylančių iš
nusikalstamos veikomis padarytos žalos teismingumas;
• bylų pagal ieškinius, susijusius su filialo veikla, teismingumas;
• priešinio ieškinio teismingumas, ir t.t.
TAIKYTINA TEISĖ
 SUTARTINĖMS PRIEVOLĖMS
TAIKYTINA TEISĖ: ŠALTINIAI
 LR CK;
 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 593/2008 dėl
sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I) (įsigaliojo nuo 2009 m. gruodžio 17 d.) (1980 m.
Romos konvencija dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės Lietuvai galiojo nuo 2006 m.
gruodžio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 16 d.)
 Tarptautinės dvišalės sutartys dėl teisinės pagalbos
 Tarptautinės konvencijos:

-Vienodinančios sutartinių prievolių srities kolizines normas (pvz. 1978 m. Hagos konvencija dėl
atstovavimo santykiams taikytinos teisė (Lietuva nedalyvauja)
-Vienodinančios sutartinių prievolių srities materialiąsias normas (pvz. 1980 m. Jungtinių Tautų
Vienos konvencija dėl tarptautinių prekių pirkimo-pardavimo sutarčių ; 1956 m. Tarptautinio
krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR),1999m. Konvencija dėl tam tikrų tarptautinio
vežimo oru taisyklių suvienodinimo, 1980 m. gegužės 9 d. Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutarties
(COTIF) su pakeitimais ir t.t.)
ROMA I REGLAMENTAS: TAIKYMO KLAUSIMAI

• taikomas sutartinėms prievolėms civilinėse ir

Turinio atžvilgiu komercinėse bylose, turinčiose ryšį su atskirų
valstybių teise

• – įsigaliojo nuo 2009 m. gruodžio 17 d. todėl

Laiko atžvilgiu taikomas sutartims, sudarytoms po šio
reglamento įsigaliojimo. (28 str.)

• taikomas visose ES valstybėse narėse,

Teritorijos išskyrus Daniją. (Danijai taikoma 1980 m.
atžvilgiu Romos konvencija)

Universalaus • reglamento taikymas neapsiriboja ES

taikymo teritorija (ty. Kuomet sutartinė prievolė
susijusi su ne ES v.)
principas
ROMOS I REGL. SANTYKIS SU
KITAIS TEISĖS AKTAIS
 Pirmenybę prieš RI turi:
- Daugiašalės konvencijos
- Dvišalės sutartys tarp ES ir ne ES v.n.

 RI turi pirmenybę prieš:

- Dvišales sutartis tarp ES v.n.
ŠALIŲ VALIOS AUTONOMIJOS
PRINCIPAS

Sutartinės prievolės – tai sutartinių santykių

pagrindu atsirandančios prievolės (t.y. kai
viena šalis laisvanoriškai prisiima
įsipareigojimus kitai šaliai – teismų praktika)

Šalių valios autonomijos principas - šalių

teisė pasirinkti savo sutarčiai taikytiną teisę.
Sutarties šalių susitarimas dėl taikytinos
teisės yra speciali sutarties sąlyga, vadinama
išlyga dėl taikytinos teisės (angl. choice of law
clause).
ŠALIŲ SUSITARIMAS DĖL TAIKYTINOS
TEISĖS: LR CK IR ROMA I REGLAMENTAS
• LR CK 1.37 str. 1 d.
įtvirtintas šalių
autonomijos principas -
LR CK sutartinėms prievolėms
taikoma prievolės šalių
susitarimu pasirinkta
teisė
Roma • 3 str. Sutarčiai taikoma
I šalių pasirinkta teisė
ŠALIŲ TEISĖ PASIRINKI TAIKYTINĄ TEISĘ VARTOJIMO

• LR CK 1.39 str. 1 d. :
vartojimo sutartis?
LR CK • LR CK 1.39 str. yra
specialioji norma LR CK
1.37 str. atžvilgiu.
• Vartojimo sutarties šalių teisė
susitarti dėl taikytinos teisės:
Roma • Gali susitarti dėl taikytinos
teisės, ir pasirinkti kitą nei
I numatyta 6 str. 2 d. (vartotojo
įpr. gyv. v.). - bet yra
apribojimų
ŠALIŲ TEISĖ PASIRINKI TAIKYTINĄ TEISĘ
VARTOJIMO, DARBO SUTARTIMS

• Romos I reglamento 8 str. 1 d.- teisę pasirinkti galima,

bet yra apribojimų.
• Draudimo sutartys: Romos I regl. 7 str. 3 d. – galima
pasirinkti vieną iš nurodytų teisių.
• Vartojimo sutartys: Romos I regl. 6 str. 2 d.
TEISĖ, TAIKYTINA NESANT ŠALIŲ SUSITARIMO
DĖL TAIKYTINOS TEISĖS: LR CK

• 1.37 4 d.
 Taikoma labiausiai susijusi teisė
TEISĖ, TAIKYTINA NESANT ŠALIŲ SUSITARIMO
DĖL TAIKYTINOS TEISĖS: ROMA I
REGLAMENTAS

 4. str. 1 d. a–h – sutartims nurodyta teisė

 4 str. 2 d. - sutarčiai taikoma šalies, turinčios įvykdyti tai sutarčiai
būdingiausią pareigą, įprastos gyvenamosios vietos valstybės teisė
 4 str. 3 d. - glaudžiausio ryšio taisyklė
 4 str. 4 d. – „atsarginė“ nuoroda
SPECIALIOS KOLIZINĖS TAISYKLĖS,
TAIKOMOS TAM TIKRŲ RŪŠIŲ SUTARTIMS:
• LR CK 1.37 str. • LR CK 1.39 str. • DK 9-13 str.
6 d. 3 d. • R I – 8 str.
• R I– 7 str. • R I – 6 str.

Draudimo Vartojimo Darbo

• LR CK 1.42 str: Reikalavimo

• LR CK 1.37 str. perleidimas
• R I 14, 15 str.
4 d .3 p. • LR CK 1.37 str. 7 d. : arbitražinis
susitarimas
• R I – 5 str. • LR CK 1.37 str. 8 d. : sutartims,
sudarytoms biržoje ar aukcione,
taikoma biržos ar aukciono vietos
valstybės teisė.
• LR CK 1.41 str. 1 d. dovanojimo sutartis

Vežimo Kitos
SPECIALIOS KOLIZINĖS TAISYKLĖS, TAIKOMOS TAM TIKRŲ
RŪŠIŲ SUTARTIMS: DARBO SUTARTIS

• Romos I reglamento 8 str. nuostatos dėl taikytinos teisės nesant šalių

susitarimo savo esme nesiskiria, išskyrus kai kuriuos papildymus:
• Reglamento 8 str. 2 d. nukreipia į valstybės, kurioje yra įprastinė darbuotojo
darbo vieta, teisę, arba, jeigu tokios nėra, tai valstybės, iš kurios
darbuotojas, vykdydamas sutartį, įprastai atlieka darbą. Šis papildymas
aktualus aviakompanijų darbuotojams, krovininių automobilių
vairuotojams.
SANDORIO FORMAI TAIKYTINA TEISĖ

LR CK • Bendra taisyklė - sandorio formai

taikoma jo šalių pasirinkta teisė. Jeigu

1.38
sandorio šalys susitarimu nepasirinko
taikytinos teisės, sandorio formai
taikoma sandorio sudarymo vietos teisė.
Sandorio sudarymo vieta nustatoma

str
pagal lex fori teisę

• Sutartis, sudaryta asmenų, kurie arba

RI– kurių atstovai sutarties sudarymo metu

yra toje pačioje valstybėje, formaliai
galioja, jei ji atitinka formos

11 str.
reikalavimus pagal teisę, kuri pagal šį
reglamentą taikoma sutarties turiniui,
arba pagal jos sudarymo vietos valstybės
teisę.
ĮGALIOJIMUI TAIKYTINA TEISĖ

• LR CK 1.40 str. Įgaliojimo formai, galiojimo terminui ir turiniui

taikytina teisė.
 Įgaliojimo formai taikoma valstybės, kurioje jis išduotas, teisė.
 Įgaliojimo galiojimo terminas, jeigu nenurodytas įgaliojime, taip pat atstovo
teisės ir pareigos, atstovo ir atstovaujamojo tarpusavio atsakomybė bei jų
atsakomybė tretiesiems asmenims yra nustatoma pagal valstybės, kurioje
atstovas veikia, teisę.
TARPTAUTINIO POBŪDŽIO PIRKIMO-PARDAVIMO
SUTARČIŲ TARPTAUTINIS TEISINIS
REGULIAVIMAS: 1980 M. JT VIENOS KONVENCIJA

• 1980 m. Jungtinių Tautų Vienos konvencija dėl tarptautinių prekių pirkimo-pardavimo sutarčių unifikuoja
materialinės teisė normas, taikomas tarptautiniam prekių pirkimui-pardavimui. (Lietuva prisijungė 1993 m.)
• Taikymo sritis:
• (1 str.) Vienos konvenciją taikoma, (i) kai pirkimas-pardavimas yra tarptautinio pobūdžio, (t.y. šalių verslo
vieta turi būti skirtingose valstybėse), ir (ii) kuomet šalys pasirinko ją kaip taikytiną teisę arba (ii) iš viso
nepasirinko taikytinos teisės, tačiau jos (iv) yra iš valstybių, kurios yra Vienos konvencijos narėmis
• Jeigu norima, kad Konvencija nebūtų taikoma, reikia aiškiai sutartyje nurodyti (6 str.).
• Konvencija netaikoma pirkimui – pardavimui (2 str., 3 str. ):
• Prekės perkamos asmeniniam, šeimos naudojimui, aukcione.
• Sutartys dėl prekių, kurias reikia padaryti ar pagaminti? (3 str. 1 d.)
• Kai pagal sutartį šalis (sutarties dalyvis) parduoda prekes ir kartu įsipareigoja teikti tam tikras paslaugas,
konvencija bus taikoma, jeigu sandorio dalykas yra pagrindinai prekių pardavimas (o paslaugų teikimas-tik
šalutinis įsipareigojimas). (3 str. 2 d.)
• Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo mėn. 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
3K-3-85/2012.
TARPTAUTINIO POBŪDŽIO PIRKIMO-PARDAVIMO
SUTARČIŲ TARPTAUTINIS TEISINIS
REGULIAVIMAS: 1980 M. JT VIENOS KONVENCIJA

• 1980 m. Vienos konvencija reguliuoja tik šiuos iš pirkimo-pardavimo sutarties kylančius santykius:
• 1) “pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą” (Konvencijos 2 d. )
• (LR yra padariusi išlygą, prisijungdama prie šios konvencijos, ir pripažįsta tik rašytinę sutarties
formą.)
• 2) “pardavėjo ir pirkėjo teises bei pareigas, kylančias iš tokios sutarties” (Konvencijos 3 d),
• Pvz., pardavėjo teisės bei pareigos: prekių pristatymas ir dokumentų perdavimas; prekių atitikimas
sutarties reikalavimams ir pretenzijų dėl prekių kokybės reiškimo tvarka; teisinės gynybos
priemones pardavėjui pažeidus savo prievoles.
• Pirkėjo teisės bei pareigos: kainos sumokėjimas; prekių priėmimas; teisinės gynybos priemonės
pirkėjui pažeidus prievoles.
• Taip pat Konvencija reguliuoja rizikos perėjimo klausimus, atleidimą nuo atsakomybės ir kt.
TARPTAUTINIŲ PERVEŽIMŲ TARPTAUTINIS TEISINIS
REGULIAVIMAS: CMR KONVENCIJA (I)

• 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (toliau – CMR konvencija).
• CMR konvencijos tikslas yra suvienodinti tarptautinio krovinių vežimo sutarties sąlygas.
• Taikymo sritis:
• Nustatant, ar konkrečiam iš tarptautinio krovinių pervežimo kilusiam ginčui yra taikytinos CMR
konvencijos nuostatos, būtinas šių sąlygų visetas, t.y. ar:
• – buvo vežama kelių transporto priemone;
• – buvo vežama už užmokestį;
• – krovinio išsiuntimo ir jo gavimo vieta yra skirtingų valstybių teritorijos;
• – krovinio išsiuntimo vietos ir/arba krovinio gavimo vietos valstybė yra Konvencijos narė.
(Konvencijos 1 str. 1 p.)

• Tuo atveju, jei nėra kurios nors iš sąlygų, nurodytų Konvencijos 1 str. 1 p., bet vežimo sutarties šalys
numatė savo susitarime CMR konvencijos taikymą, teismas, spręsdamas ginčą, turės vadovautis
sutartimi, išskyrus atvejus, kai taikoma ginčo sprendimui teisė imperatyviai nustato kitokias taisykles,
arba kai pačioje Konvencijoje yra nurodyta, kad ji netaikoma. Pvz., CMR konvencija, nors ir būtų
• Konvencija netaikoma (1 str. 1 p)?
TARPTAUTINIŲ PERVEŽIMŲ TARPTAUTINIS TEISINIS
REGULIAVIMAS: CMR KONVENCIJA (II)
• CMR konvencija taikoma tik tiems klausimams, kurie joje reglamentuoti.
• Pagrindiniai CMR konvencijos reguliuojami klausimai yra:
• •krovinių vežimo sutarties sudarymas ir vykdymas;
• •važtaraščio turinys;
• •vežėjo atsakomybė;
• •reklamacijų, pretenzijų ir ieškinių dėl tarptautinių vežimų pareiškimo tvarka;
• •ieškininė senatis;
• •nurodymai, susiję su vežimais, kai veža keli vežėjai;
• •CMR konvencijos šalių – dalyvių teismo sprendimų vykdymas; susitarimų, prieštaraujančių konvencijai negaliojimas.
• CMR konvencijoje nėra sureguliuoti tokie klausimai, kaip:
• •vežėjo atsakomybė už transporto priemonės nepateikimą,
• •vežėjui suteikiama teisė palikti jo vežamą krovinį kaip užstatą arba jį areštuoti, pavojingų krovinių vežimo specifika,
• •muitinės procedūrų atlikimas pervežimo metu,
• •vežėjo regreso tvarka savo darbuotojams ir agentams,
• •transporto priemonių nuoma ar panauda pervežimams ir kt.

• Tokie ginčai spręstini pagal nacionalinius įstatymus ar kitus specialius tarptautinės teisės aktus.
II SKYRIUS
TARPTAUTINIO POBŪDŽIO DARBO
SANTYKIAMS TAIKYTINA TEISĖ (DK)
• 9 straipsnis. Komandiruojamų darbuotojų darbo santykiams
taikytina teisė
• 10 straipsnis. Darbo santykių reglamentavimas diplomatinėse
atstovybėse ir konsulinėse įstaigose Lietuvoje
• 11 straipsnis. Darbo santykių reglamentavimas vandens, oro ir
kelių transporto priemonėse
• 12 straipsnis. Individualiesiems darbo santykiams taikytina teisė
• 13 straipsnis. Kolektyviniams darbo santykiams taikytina teisė