1.

TARPTAUTINI SUTARI TEIS

1. Tarptautins sutari teiss svoka ir altiniai;
2. Tarptautins sutarties svoka ir rys;
3. Tarptautini sutari sudarymo procesas;
4. Tarptautini sutari veikimas;
5. Tarptautini sutari negaliojimo pagrindai;
6. Tarptautini sutari aikinimas.
1. Tarptautins sutari teiss svoka ir altiniai
Tarptautini sutari teis kaip Tarptautins teiss aka yra viena i seniausi. Stebint ios
akos vystymsi galima pastebti paradoks ilg laik tarptautins sutari teiss altiniais
buvo paproiai. Impuls tarptautins teiss kodifikavimui dav JT. Btent JT dka buvo parengta
ir priimta universali 1969 m. Vienos konvencija dl tarptautini sutari teiss. i
Konvencija sigaliojo 1980 m. Lietuva prisijung prie ios Konvencijos 1992 m. Oficialiame
leidinyje - Valstybs iniose i Konvencija buvo paskelbta 2002 m. Konvencija yra vienas i
pagrindini Tarptautins sutari teiss altini. Ji atspindi Tarptautins sutari teiss
reguliavimo dalyk.
Galima teigti, kad Tarptautins sutari teiss reguliavimo dalyk sudaro: sutari sudarymo
ir sigaliojimo klausimai, ilygos j primimo tvarka, sutari laikymosi, taikymo, aikinimo
klausimai, sutari ir treij valstybi problema, sutari pataisos ir j taikymas, sutari
negaliojimas, nutraukimas, galiojimo sustabdymas, sutari negaliojimo nutraukimo pasekms.
Vienos konvencija dl tarptautini sutari teiss reglamentuoja tik vien i tarptautini sutari
ri t.y. sutartis, kuri alimis yra tik valstybs. JTO pastangomis 1986 m. buvo priimta
Vienos konvencija dl tarptautini sutari sudarom tarp tarptautini organizacij,
tarptautini organizacij ir valstybi. i konvencija dar nesigaliojusi.
Tarptautini sutari teis yra svarbi kiekvienai valstybei, todl Tarptautins sutari teiss
altiniu gali bti ir valstybi nacionalins teiss aktai. Paprastai tarptautini sutari klausimus
reglamentuoja konstitucijos ir specials statymai. LR Konstitucijos 136 str. nustato tarptautini
sutari viet nacionalinje teisje. Labai svarbus 1999 birelio 22 d. priimtas Tarptautini
sutari statymas.
2. Tarptautins sutarties svoka ir rys.
Tarptautini sutari skaiius yra iaugs tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Lietuva yra
pasiraiusi per 800 tarptautini sutari. is skaiius kinta kasdien. Lietuvos Tarptautini
115

sutari tematikai nema dmes yra skyrusi dr. Egl Raduyt. Ji

kabdama apie

tarptautins sutarties svok atskleidia j trimis lygiais:

Doktrinin svoka,

Normin svoka, kuri gali pateikti Tarptautin teis;

Normin svoka, kuri pateikia nacionalins teiss normos.

Prof. S. Katuokos nuomone turt egzistuoti du tarptautins sutarties aikinimo lygiai:

Norminis (pateikia tarptautin teis) - nacionalin teis turi atitikti i svok ir doktrininis.
Doktrinin samprata.
Doktrinos atstovai apibrdami tarptautin sutart remiasi subjektyvia nuomone. Prof.
Jaenkos (VDU profesorius dsts Tarptautin teis tarpukario Lietuvoje, ileido vadovl
Tarptautins tess kursas) nuomone, tarptautin sutartis yra dviej ar keli valstybi sutarimas
(vali sutapimas) dl to paties juridinio padarinio (dl teiss atsiradimo, perklimo, panaikinimo,
apsaugojimo arba pakeitimo).
Vokiei Tarptautins teiss enciklopedija: tarptautin sutartis tai Tarptautins teiss
reguliuojamas susitarimas tarp dviej ar daugiau valstybi, kuris nustato, pakeiia ar panaikina
i valstybi tarpusavio teises ir pareigas.
Prof. P.Kris (pirmasis teisininkas gavs akademiko vard, Europos Teisingumo Teismo
teisjas) tarptautin sutartis aikiai ireiktas (daniausiai raytine forma) susitarimas tarp
dviej ar keli valstybi ar kit Tarptautins teiss subjekt, dl j savitarpio teisi ir pareig
nustatymo, pakeitimo ar nutraukimo.
Normin samprata.
Vienos konvencija dl tarptautini sutari teiss pateikia toki tarptautins sutarties svok:
ioje konvencijoje sutartis, tai ratu tarp valstybi sudarytas tarptautinis susitarimas, kuriam
taikomos tarptautins teiss normos, tvirtintas viename ar keliuose susijusiuose dokumentuose
nepriklausomai nuo to koks bt to sutarimo pavadinimas.
tarptautins sutarties samprat eina ir sutarties forma. Vienos konvencija dl tarptautini
sutari teiss skelbia, kad tarptautinis susitarimas turi bti sudaromas ratu, taiau Tarptautinje
teisje egzistuoja vadinami dentelmeniki susitarimai odiu, kurie taip pat yra sutartys.
sutarties samprat eina ir sutarties pavadinimas konvencija, paktas, chartija net grafikas ar
programa ir pan. Tarptautinje praktikoje naudojami terminai pavadinimui atspindi sutarties
turin. Konvencija tai paprastai kodifikuojantis aktas. Paktas dokumentas tvirtinantis
mogaus teises, nepuolimo sutartis. Konkordatas visos sutartys, kurias pasirao Vatikanas.
116

Sutarties struktra: preambul, pagrindin dalis (tvirtina sutarties normas), baigiamosios

nuostatos. Sutartis tai vieningas dokumentas, nepriklausomai, kiek dokument j sudaro.
Sutarties kalba nebtinai t sutari ali valstybins kalbos. Tarptautini sutari kalba
danai nustatoma paia sutartimi. Europos Tarybos oficialios kalbos angl ir prancz (ETK).
Jeigu sutartis sudaroma lietuvi kalba, tai pirmoji turi bti nurodyta Lietuva (pvz. Lietuvos ir
Vokietijos sutartis). Tai pareigoja daryti alternato principas.
Tarptautini sutari rys.

Pagal sutari ali skaii: vienaals, dvials, daugiaals;

Pagal form: raytins ir dentelmeniki susitarimai;

Pagal galiojimo laik terminuotos, neterminuotos.

Pagal reikmingum ratifikuotinos ir neratifikuotinos;

Pagal gyvendinim valstybs viduje tiesioginio veikimo ir netiesioginio veikimo;

Sutartys taip pat gali bti universalios (Vienos konvencija dl tarptautini sutari teiss)
ir regionins (Europos mogaus teisi konvencija).

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos sudarytos sutartys yra regionins, nors jos
narmis yra JAV, Kanada, nes ios organizacijos tikslas utikrinti saugum Europoje.
3. Tarptautini sutari sudarymo procesas.
Tai sudtingas procesas susidedantis i keleto stadij. Doktrinoje stadij skaiius nusakomas
labai vairiai. Vienos konvencija neatskleidia, kas yra tarptautins sutarties sudarymas ir kokios
yra jos stadijos. S. Katuoka mano, kad yra trys sudarymo stadijos:

Sutarties teksto parengimo stadija;

Sutarties teksto pripainimas teisikai reikmingu;

Sutarties teksto paskelbimas.

Stadija jungia daugyb veiksm. Pvz. sutarties parengimo stadija tarptautin sutartis

rengiamos diplomatiniais kanalais, jos gali bti rengiamos per tarptautines organizacijas (pvz.,
Tarptautins teiss komiisja). Ko gero reikt pradti nuo dar ankstesns stadijos kas gi
nusprendia, kad reikia rengti Tarptautin sutart? 1999 m. Tarptautini sutari statyme
tvirtinta tarptautini sutari sudarymo iniciatyvos teis. Ji suteikta LR Prezidentui,
Ministrui Pirmininkui, Usienio reikal ministrui, vyriausybei bei jos nustatyta tvarka
ministerijoms ir jos nustatytoms staigoms. Kas yra iniciatyvos teis? tai teis pasilyti priimti
ir nutraukti tarptautin sutart. Po iniciatyvos teiss seka sprendimo primimas dl tarptautini
sutari sudarymo tikslingumo. (Prezidentas, Vyriausyb arba jos pavedimu URM). Svarstant
117

sutarties tikslingumo klausim btina apsvarstyti ar nuostatos atitinka Konstitucij, Tarptautins

teiss principus, tikslus. Mintu atveju paeidiamas valdi padalijimo principas.
Tarptautinje teisje tam tikri asmenys ex oficio turi teis sudaryti tarptautines sutartis be
speciali galiojim

- prezidentas, usienio reikal ministras, ministras pirmininkas, LR

diplomatins atstovybs vadovas. Kiti asmenys tarptautin sutart gali sudaryti tik turdami
nustatyta tvarka suteiktus galiojimus. Kas gali suteikti galiojimus? neratifikuotoms
tarptautinms sutartims galiojimus sudaryti sutart suteikia Vyriausyb, ministerijos esant URM
pritarimui. Ratifikuotinoms tarptautinms sutartims sudaryti galiojimus suteikia Prezidentas
Vyriausybs teikimu arba Prezidentas Ministro pirmininko teikimu.
Momentas kuomet ufiksuojama, kad sutarties tekstas yra galutinis vadinamas teksto
autentikumo patvirtinimu. Paprastai tarptautins sutarties tekstas yra parafuojamas. Yra
pasiraoma ties kiekvienu sutarties straipsniu i abiej pusi ir gale dokumento. Po teksto
autentikumo patvirtinimo seka II stadija.
Teksto pripainimas teisikai reikmingu valstyb savo sutikim laikyti sutart
pareigojania gali ireikti j pasiraydama, pasikeisdama sutart sudaraniais dokumentais, j
ratifikuodama, patvirtindama, prisijungdama arba kitu bdu. Tai gali bti numatyta ir paioje
sutartyje. Pagal Vienos konvencij galima prisijungti arba ratifikuoti.
Pripastat sutartis teisikai reikmingomis valstybs gali daryti ilygas. Ilyga tai
vienaalikas valstybs pareikimas, nepriklausomai nuo jo formuluots ir pavadinimo,
padarytas pasiraant ar ratifikuojant ar kitomis formomis pripastant sutart teisikai
reikminga. iuo pareikimu valstyb siekia netaikyti tam tikr sutarties nuostat arba pakeisti
kai kuri sutarties nuostat teisin gali. Ilyga gali bti daroma tik sutarties sudarymo arba
prisijungimo prie jos metu. Toki nuostat patvirtino Tarptautinis Teisingumo Teismas 1988 m.
byloje dl pasienio ir kertani sien karo veiksm. Kad sutarties pasiraymo metu padaryta
ilyga galiot ji turi bti patvirtinta, pakartota pripastant sutart teisikai reikminga. Vienos
konvencijoje dl tarptautini sutari teiss reglamentuojama ilyg darymo tvarka. Nurodoma,
kad ilyga turi bti suformuluota ratu, ilyga turi bti perduota besitarianiom valstybms.
Skiriamos vairios ilyg rys. Ilyga ratione materia i sutarties reguliavimo iimama tam
tikra sritis, ilyga ratione persone sutartis nebus taikoma tam tikriems asmenims, ratione
temporis numato sutarties tam tikro laiko apribojimus, ratione loci riboja sutarties taikym
tam tikros vietos atvilgiu.
Ilygos negali bti daromos, jei ilyg draudia pati sutartis, taip pat kai sutartyje nurodyta,
kad gali bti daromos tam tikros ilygos ir ilyga t sra nepapuola. Ilyga negali bti
daroma, jei ji prietarauja sutarties objektui ir tikslams. Jei 12 mnesi laikotarpyje nei viena i

118

ali nepareikia prietaraujanios ilygai laikoma, kad sutarties alys ilyg prim. Sutarties
alys turi teis ilyg bet kada ataukti.
Pripastant sutart teisikai reikminga gali bti taikomos vairios formos. Labai svarbi
ratifikavimo procedra- valybs savo nacionaliniuose statymuose reglamentuoja proces. LR
tarptautini sutari statymo 7 str. ivardijamos tarptautins sutartys, kurios turi bti
ratifikuojamos. Vis pirma turi bti ratifikuojamos sutartys dl sien nustatymo ir pakeitimo, dl
iskirtins ekonomins zonos ir kontinentinio elfo delimitavimo, politinio bendradarbiavimo
sutartys, taikos sutartys, sutartys dl LR ginkluotj pajg buvimo ir j statuso buvimo j
teritorijose, dl LR dalyvavimo universaliose Tarptautinse organizacijose, daugiaals arba
ilgalaiks (ilgiau nei 5 metams) ekonomins sutartys, sutartys dl usienio kariuomens buvimo
ir statuso LR teritorijoje, sutartys, kurios nustato kitas normas nei LR statymai. Taip pat
ratifikuojamos tos sutartys, kuriose numatytas j ratifikavimas.
Ratifikavimo tvarka:
LR Seimui ratifikuoti tarptautines sutartis teikia LR Prezidentas (tik prezidentas). Tai jis gali
padaryti savo arba vyriausybs iniciatyva. LR Seimas ratifikuoja tarptautines sutartis priimdamas
statym. Tuomet rengiami ratifikavimo ratai. Tos sutartys, kurios nra ratifikuojamos ir dl
kuri dertis galiojimus idav vyriausyb yra tvirtinamos vyriausybs. Vyriausybei tvirtinti
tarptautin sutart teikia ministerija, kuri atsakinga u sutarties vykdym, suderinusi su URM.
Ratifikaciniai ratai yra deponuojami, taigi daugiaals sutarties alys privalo numatyti sutarties
depozitar arba saugotoj. Sutarties depozitaru gali bti viena arba kelios valstybs arba
tarptautins organizacijos. Vienos konvencijos 77 str. ivardintos depozitaro funkcijos:
1. Saugo sutarties teksto original ir visus depozitarui pateiktus galiojamuosius ratus;
2. Rengia teksto originalo kopijas ir perduoda iuos dokumentus sutartie alims.
3. Privalo saugoti visus dokumentus bei praneimus, susijusius su sutartimi.
4. Registruoja tarptautin sutart JT sekretoriate.
5. Informuoja sutarties alis apie tai, kokios valstybs prisijungia prie sutarties, kokius
veiksmus sutarties atvilgiu atliko alys.
Sutari skelbimas arba promulgacija
Visos LR tarptautins sutartys turi bti skelbiamos Valstybs iniose, visa tai daroma URM
iniciatyva. Visos Lietuvos Respublikos Tarptautins sutartys registruojamos JTO sekretoriate,
informacija apie visas Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis yra kaupiama ir tvarkoma
Usienio reikal ministerijoje. Registruojamos sigaliojusios tarptautins sutartys.

119

4. Tarptautini sutari veikimas

Veikimas pirmiausia susijs su sutarties sigaliojimu. ia reikia skirti daugiaals ir dvials
sutarties sigaliojim. Daugiaals konvencijos daniausiai numato, kad jos sigalios, kai
sutikim dl sutarties privalomumo ireik tam tikras skaiius valstybi ir praeis tam tikras laiko
tarpas. Pvz. 1982 m. Jr teiss konvencijoje numatyta, kad ji sigalios prajus 12 mn. po 60ojo ratifikacinio rato pateikimo.
Jei valstyb ireikia sutikim laikyti sutart pareigojani po to, kai sutartis yra sigaliojusi,
tai sutartis iai valstybei sigalioja nuo to momento, kada toks sutikimas buvo ireiktas. Lietuvos
praktikoje danai is momentas nesutampa pvz. LR Seimas ratifikuoja tarptautin sutart spalio
30 d., taiau ratifikaciniai ratai depozitar pasiekia po met. Sutartis sigalioja nuo tada, kai
ratai pasiekia depozitar. Dvials tarptautins sutartys paprastai sigalioja nuo ali pareikimo
pripainti sutart teisikai reikminga dienos.
Sutarties veikimas taip pat siejamas su sutarties galiojimu teritorijos, asmen ir laiko
atvilgiu. Bendros taisykls sutartis paprastai galioja visoje sutart pripainusia teisikai
reikminga valstybs teritorijoje. Gali bti daromos ilygos iimant tam tikras teorijas arba
prapleiant tam tikras teritorijas. Subjekt atvilgiu teisin gali sutartis gyja valstybs, kurios
pripaino sutart teisikai reikminga atvilgiu. Taiau i aksioma iek tiek pakeista kalbant apie
tarptautines sutartis ir treisias alis. Treiosios alys privalo gerbti tarptautin sutart negali
imtis veiksm kit ali atvilgiu, kad sutartis bt nevykdoma.
Sutartys gali bti terminuotos ir neterminuotos, taigi sutarties veikimas, galiojimas gali bti
apibrtas tam tikru laiko tarpu. Terminuot sutari galiojimas gali bti pratstas is veiksmas
vadinamas sutarties prolongavimu. Prolongavimas gali bti numatytas paioje sutartyje ir jis gali
bti automatinis pvz. sutartyje gali bti numatyta, jog ji galioja 5 m., toliau sakoma, kad jei
nebus ali prietaravim bus pratsiama dar 5 metams.
Daugumoje tarptautini sutari numatytas sutari denonsavimas tai teistas, vienaalis
sutarties nutraukimas, lakantis slyg, numatyt paioje sutartyje. Jei sutartyje denonsavimas
nenumatytas Vienos Konvencija dl tarptautini sutari teiss reglamentuoja, kad iuo atveju
leidiama nutraukti tarptautines sutartis, jei i esms pasikeit sutarties slygos tai yra atsirado
tokios aplinkybs ir jos yra esmins, nes apima sutarties objekt ir tikslus. Tos aplinkybs i
esms daro sutart nevykdom. Konvencija reglamentuoja sutarties nutraukim ar galiojimo
sustabdym dl sutarties paeidimo, taiau kalbama apie esmin sutarties paeidim. Esminiu
sutarties paeidimu laikomas atsisakymas vykdyti sutart arba paeidimas tokios sutarties
normos, kuri turi esmin reikm sutarties objektui ir jos tikslams.

120

is klausimas paprasiau yra sprendiamas dvialse sutartyse. Tuo tarpu daugiaalse

sutartyse esminio paeidimo atveju suteikiama teis kitoms tos sutarties alims vieningu
susitarimu sustabdyti sutart ar jos galiojim arba nutraukti sutart. Nutraukti sutart t ali
santykiuose su sutart paeidusia valstybe. Taigi galima tiek kolektyvin, tiek individuali akcija
esminio sutarties paeidimo atveju. Gali bti tam tikros sutari kategorijos, kurios objekt
paeidus, vienai i ali netenka prasms visas sutarties subjektas. Pvz. dl branduolinio ginklo
bandymo udraudimo
5. Tarptautini sutari negaliojimo pagrindai
Vienos konvencija tvirtina sutari negaliojimo pagrindus. Galima iskirti tris sutari
negaliojimo pagrindus. Sutartis negalioja:

Dl sutarties alies teisnumo valstyb savo veiksmus sudarydama tarptautines sutartis

ireikia per tam tikrus asmenis. ia ikyla galiojim virijimo atvejis. galiojimo
virijimas savaime nedaro sutarties negaliojania, taiau galiojim virijimas gali bti
pagrindas ginyti sutarties galiojim tai priklausys nuo sutarties galiojimo masto, kaip
pasikeit sutarties turinys.

Dl sutarties ali sutikimo tikrumo. Remiantis civilistika, tai galima priskirti sutarties
negaliojim dl yd

tai gali bti apgaul, prievarta, klaida. Vienos Konvencija dl

tarptautini sutari teiss numato dar vien atvej tai valstybs atstov papirkim. Tiek
klaida, tiek apgaul, tiek valstybs atstov papirkimas ufiksavus fakt, daro sutarties
galiojim ginytinu. Jeigu sudarant sutart naudojama jga, tai tokia sutartis nustaius
fakt yra negaliojanti. Ilg laik buvo galvojama, kad niekas negali varyti valstybi
susitarimo laisvs. Prof. Jelinekas yra pasaks bet kok, netgi neteist teisin fakt,
galima padaryti juridikai pagrstu, jei jis jungiamas tarptautin sutart. Jei dvi ar
daugiau valstybi nori susitarti, niekas negali joms sukliudyti - teigia prancz prof.
Rosas. Tarptautins Teiss Komisija 1933 m. svarst prof. Ferdroso praneim, kurio
tema buvo Sutartys draudiamos tarptautinje teisje. Tuo metu jauiama situacija,
kad valstybs sudaro sutartis kuomet be valstybi sutikimo dl j susitarimo. Po II
Pasaulinio karo 1953 m. Tarptautin teiss komisija grta prie io klausimo ir svarsto
sutari teistumo klausim. Prof. Lauterpacht pasilo sutari negaliojimo pagrind
suformuoti taip: sutartis arba bet kuris jos teiginys laikomas negaliojaniu, jei jo
vykdymas siejamas su veiksmais, kurie yra neteisti pagal Tarptautin teis ir kurie
tokiais pripainti Tarptautinio Teisingumo Teismo. Prof. Fitzemauritce pasil kit
formuluot negaliojaniomis laikomos tarptautins sutartys, kurios, kurios prietarauja
121

jus cogens normoms. is profesoriaus teiginys tvirtintas Vienos Konvencijos dl

tarptautini sutari teiss 53 str. sutartis laikoma niekine, jei jos sudarymo momentu ji
prietarauja imperatyvinei Tarptautins teiss normai. Doktrinoje pripastama, kad jus
cogens konstatavimo klausim turi sprsti tarptautinis teismas. Tarptautini sutari
vykdymas gali bti sustabdytas. Paprastai sustabdomos tarptautins sutartys karo atveju,
taiau karas gali bti pagrindas pradti veikti kitoms tarptautinms sutartims ypa
sutartimis, kurios yra humanitarins teiss altiniai nustato vedimo taisykles, karo
belaisvi apsaug. Visos kitos sutartys sustabdomos, kol vyksta karo veiksmai.

Dl sutarties objekto neteistumo.

6. Tarptautini sutari aikinimas.

Tai procesas, kurio metu iaikinamas tikrasis sutarties normos turinys. Sutari
aikinimui skirtas Vienos konvencijos dl tarptautini sutari teiss III skyrius. Sutarties
aikinimo atveju objektu tampa konkreti sutarties norma. Nurodoma, kad sutartis aikinama,
laikantis geros valios princip, atsivelgiant joje vartojam svok prastin reikm,
atsivelgiant sutarties objekt bei tiksl. Geros valios svoka nra apibrta tai reikt,
kad sutart reikia aikinti geranorikai. Reikia laikytis tam tikr taisykli pvz. normos
numatanios valstybi teisi suvarym, negali bti aikinamos pleiamai. Normos, kuri
pagrindu formuluojama subjektui pareiga, turi bti aikinamos to subjekto naudai.
Aikinimas turi pasiekti tiksl norma turi tapti aikesne. Aikinimas gali bti oficialus ir
neoficialus. Tarptautinis Teisingumo Teismas teikia konsultacines ivadas dl tam tikr
norm. Ar Tarptautinis Teisingumo Teismas priimdamas sprendim sukuria precedent.
Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimas privalomas gino alims. Tarptautinio
Teisingumo Teismo sprendimas gali bti vertinamas kaip papildomas Tarptautins teiss
altinis, kurio pagalba atskleidiama Tarptautins teiss norma. (padeda isiaikinti normos
turin). Aikinant konkrei Tarptautins teiss norma, btina remtis visa sutartimi, jos
papildomais dokumentais. Aikinant sutart svarbu grti prie sutarties itak kai sutarties
kuriame alys teikia savo pasilymus, tai leidia suprast sutarties genez ir jos turin.
Doktrina taip pat ia suvaidina svarb vaidmen todl ji gali bti pripainta, kaip
papildomas Tarptautins teiss altinis.
Aikinimo metodai loginis, doktrininis, kazualinis ir t.t.

122

Kontroliniai klausimai:
1. Apibdinkite Tarptautini sutari teiss reguliavimo dalyk.
2. Ivardinkite Tarptautins sutari teiss altinius.
3. Pateikite tarptautins sutarties samprat.
4. Kokia gali bti tarptautins sutarties kalba?
5. Kas yra tarptautini sutari sudarymo iniciatyvos teis?
6. Kada baigiasi tarptautins sutarties teksto derinimas?
7. Kokie yra tarptautins sutarties pripainimo teisikai reikminga bdai?
8. Kas yra tarptautins sutarties ilyga?
9. Kaip ratifikuojamos tarptautins sutartys Lietuvos Respublikoje?
10. Kada sigalioja dvials, daugiaals tarptautins sutartys?
11. Kas yra tarptautini sutari prolongavimas?
12. Kaip nutraukiamos tarptautins sutartys?
13. Apibdinkite tarptautini sutari negaliojimo pagrindus.
14. Kaip aikinamas tarptautini sutari tekstas?

Udaviniai
1 udavinys
Valstybs Puritanija ir Ruritanija kartu su daugeliu kit valstybi dalyvauja 1929m.
sudarytoje konvencijoje. Specialiuoju susitarimu, sudarytu 1961m., kai kurie 1929m.
konvencijos straipsniai buvo pakeisti. is vlesnis susitarimas sigaliojo j ratifikavusi valstybi
atvilgiu. Puritanijos atvilgiu tai vyko 1965m. Kai kurios pirmins konvencijos dalyvs, tarp j
ir Ruritanija, pataisyto teksto dar neprim. Juo labiau, nuo 1970m. Uranijos valstyb dalyvauja
konvencijoje nenurodiusi, ar ji sipareigojo pirmins konvencijos ar pakeistos konvencijos
atvilgiu.
Klausimai:
Kuri sutarties versija taikoma tarp:
a) Puritanijos ir Ruritanijos
b) Puritanijos ir Uranijos
c) Ruritanijos ir Uranijos?
Argumentuokite atsakymus.

123

2 udavinys
Valstybs A ir B pasira sutart dl teisins pagalbos ir teisini santyki. Sutartyje buvo
numatyta, kad sutartis turi bti ratifikuota. Paioje sutartyje buvo numatyta, kad sutartis
sigalioja po 90 dien nuo apsikeitim ratifikaciniais ratais. Taiau iki apsikeitimo ratifikaciniais
ratais valstybje B buvo sulaikytas valstybs A pilietis kaltinamas

sunki nusikaltim

vykdymu valstybje B. Todl valstyb A kreipsi valstyb B, pagal mintoje sutartyje nustatyta
procedr, praydama iduoti valstybs A piliet padarius nusikaltim valstybje B.
Klausimai:
1. Ar, Js manymu, valstyb A gali remtis neratifikuota ir nesigaliojusia sutartimi?
2. kaip pasikeist situacija, jeigu sutartis bt jau ratifikuota, bet dar nesigaliojusi?
3. Jeigu valstyb B leist valstybei A pasinaudoti teismis remiantis neratifikuota ir
nesigaliojusia sutartimi, ar tai galima bt laikyti "tyliu ratifikavimu"?
4. Jeigu leidim pasinaudoti teismis remiantis neratifikuota ir nesigaliojusia sutartimi
laikytume "tyliu ratifikavimu", kokios, Js nuomone, galt bti gynybos priemons, jei
kita sutarties alis netinkamai vykdyt savo pareigas?
5. Kokie, Js manymu, bt atsakymai aukiau pateiktus klausimus, jei situacija liktu
analogika, taiau sutartis bt buvusi sudaryta tarp trij valstybi?
3 udavinys
Js atstovaujate LR Usienio reikal ministerij ir esate galiotas dertis dl sutari.
Lietuva 2004 m. sausio 2 d. pasira daugiaal bendradarbiavimo sutart ir buvo deimta
valstyb pasiraanti t sutart.
Sutartyje sakoma, kad:
...
100 straipsnis.
ios Sutarties galiojimas neterminuotas, taiau j galima denonsuoti praneant apie tai prie
metus Depozitarui, kuris perduoda tokius praneimus kitoms Valstybms signatarms. Pasibaigus
iam terminui, Sutartis nustoja galiojus j denonsavusios alies atvilgiu, bet lieka galioti
likusioms Auktosioms Susitarianioms alims.

124

101 straipsnis
Sutartis sigalioja, kai j ratifikuoja 5 valstybs.
102 straipsnis
i Sutartis atvira prisijungti ir tapti jos dalyve valstybms, kurios nra jos signatars.
Atitinkami ratai deponuojami Depozitarui, kuris pranea apie tok deponavim valstybms
signatarms.
...
Sutartis buvo ratifikuota LR Seimo t pai met vasario 2 d. ir ratifikavimo ratai buvo
deponuoti t pat mnes Depozitarui.
2005 m. spalio 3 d. Js gaunate rat i LR Vyriausybs, kur sakoma, kad i Sutartis
Lietuvai pasirodo esanti visikai nenaudinga ir netgi nuostolinga, kad dl to Lietuvos biudetas
jau prarado keliasdeimt milijon lit, ir kad bt buv geriau, kad i viso itos sutarties Lietuva
nebt pasiraiusi. Vyriausybs rate praoma itaisyti situacij kuo skubiau ir todl padaryti
ilyg kertiniame Sutarties 11 straipsnyje, dl kurio i esms ir kyla visos problemos.
Js turite parayti motyvuot atsakym LR Vyriausybei, koki veiksm mts ar ruoiats
imtis itaisyti susidariusi situacij dl sutarties.
Klausimai
Koks bt Js veiksm planas, kad patenkinti Vyriausybs praym? Ar galima j i viso
patenkinti? Koki pasilym tursite dl sutarties? Motyvuokite savo pasirinktus veiksmus.
Vedamieji klausimai
Kada galima daryti ilygas?
Ar iuo atveju galima padaryti ilyg? Kodl? (nes jau sigaliojusi Sutartis, todl negalima)
Gal tada yra kitas variantas? Gal geriau, kad i viso tos sutarties nebt? Ar galima tai
padaryti? (galima denonsuoti)
O gal dabar bt galima pagalvoti ir apie tai kaip turti sutart su ilyga? (galima vl
ratifikuoti, bet jau su ilyga.
Paaikinimas
Ilyg po sutarties sigaliojimo daryti negalima, todl geriausias sprendimas bt sutart
denonsuoti, o po to vl j ratifikuoti su 11 str. ilyga. Bet tai utrukt, daugiau nei metus, nes
125

reikt praneti dl denonsavimo, kuris sigaliot tik po met nuo praneimo, o po to vl

ratifikuoti su ilyga. (toks realus pavyzdys yra Jamaika, kuri buvo ratifikavusi ICCPR be ilyg,
pamat, kad labai daug piliei skundiasi JTO mogaus teisi komisarui ir j skundai yra
patenkinami, todl nusprend denonsuoti ICCPR Fakultatyvin Protokol.)
4 udavinys
Lietuvos Respublikos Prezidentas prao Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo itirti,
ar 1998 m. Tarptautinio baudiamojo teismo Romos statutas neprietarauja Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 13 straipsniui (draudiama iduoti Lietuvos Respublikos piliet usienio valstybei,
iskyrus tarptautini sutari numatytus atvejus. Pilieio idavimas tarptautiniam teismui
nenumatytas), 62, 86, 100 straipsniams ir 114 straipsnio 2 daliai (Seimo nari, Prezidento,
ministr, teisj imunitetai nuo baudiamojo persekiojimo).
Uduotis 1.
s esate pareikjo (Prezidento) atstovas.
Js uduotis pateikti argumentus, jog Romos Statutas (straipsnis, dalis) prietarauja Lietuvos
Respublikos Konstitucijai.
Uduotis 2.
Js esate suinteresuoto asmens (Teisingumo ministerijos) atstovas.
Js uduotis pateikti argumentus, jog Romos Statutas neprietarauja Lietuvos Respublikos
Konstitucijai.
Reikalingi dokumentai:
1. Lietuvos Respublikos Konstitucija;
2. 1998 m. Tarptautinio baudiamojo teismo Romos statutas.

Literatra:
1. Vadapalas V. Tarptautin teis. - Vilnius, Eugrimas, 2006. P. 130-186.
2. Akehurst M., Malanczuk P. iuolaikins tarptautins teiss vadas. - Vilnius, Eugrimas, 2000.
P. 170-189.
3. Vienos konvencija dl tarptautini sutari teiss // Valstybs inios, 2002 Nr.13-480.

126

4. 1999 m. birelio 22 d. Lietuvos Respublikos tarptautini sutari statymas Nr. VIII-1248 //

Valstybs inios, 1999, Nr. 60-1948.
5. Tarptautinio Teisingumo Teismo 1997 m. rugsjo 25 d. sprendimas Gabcikovo-Nagymaros
byloje // V.Vadapalas Tarptautin teis: pagrindiniai dokumentai ir jurisprudencija. Vilnius,
Eugrimas, 2003. P. 124-129.

127