116
IŠVADOS: konkretiems valstybių santykiams paskatino tolesnį jų evoliuciona­
Lietuvos bylų reikšmė
Su Lietuva susijusių bylų N uolatiniame tarptautinio teisingumo teis­
me įtakos tolesnei .tarptautinės teisės raidai negalimą atskirti nuo
paties Teismo reikšmės tarptautinės...teisingumo .institucijos forma­
vimuisi.
Nuolatinio tautų teismo projekto sėkmė šiandien vargu ar kelia
abejonių. Tai buvo pirmoji tarptautinė teisingumo institucija, at-
.spindėjusiJr įtvirtinusi naują pasaulio bendrijos požiūrį į tarptautinę
teisę... imtaikaus ginčų,.sprendimo., priemones. Rengiant Jungtinių
Tautų Chartijos projektą niekas neabejojo, kad Tarptautinis Teisin­
gumo Teismas taps neatskiriama Organizacijos struktūros dalimi ir
kad jo sąranga ir funkcijos iš esmės atspindės jo pirmtako veikla pa­
teisintą modelį. Nepaisant reikšmingų politinių pokyčių, iš esmės
pakeitusių visą tarptautinę bendriją po 1945 metų, tarptautinio tei­
singumo vykdymo sistema ir toliau remiasi.19.2.1 metais Nuolatinio
teismo Statute įtvirtintais principais.213
Be abejo, daugelis Nuolatinio teismo sprendimų dėl tarptautinių
sutarčių aiškinimo šiandien prarado dalį savo aktualumo. Praėjus
daugiau nei šešiasdešimt metų nuo paskutinio Teismo sprendimo,
tarptautinė jurisprudencija yra pateikusi nemažai naujesnių, išsames­
nių ir mažiau prieštaringų sprendimų. Tačiau ši aplinkybė jokiu bū­
du nesuteikia pagrindo ginčyti pirmojo Hagos tribunolo darbo
reikšmės. Atvirkščiai, vėlesni teismų sprendimai įtvirtino ir tęsė šios
tarptautinės teisingumo institucijos pradėtą tarptautinės teisės krista-
lizavimą ir vystymą.
Viena pagrindinių Teismo užduočių ir buvo savo jurisprudencija
prisidėti prie tarptautinės teisės raidos. Sis tikslas iš tiesų nebuvo
lengvas. Pats Teismas turėjo apibrėžti tarptautinės teisės normas,
todėl Teismo sprendimai turėjo ypatingos reikšmės kodifikuojant
paprotinę teisę. Kaip pastebėjo teisėjas van Eysinga Geležinkelio P a -
nevėžys-Saldutiškis byloje, „taikydamas nerašytą teisę Teismas nere­
tai susiduria su sunkumais. Tačiau tai taip pat yra ir privalumai, visų
pirma tokios nerašytos teisės normos kaip tik ir nėra griežtos.“ Nuo­
latinio teismo praktika taikant bendrosios tarptautinės teisės normas
213 P. Allott, Towards the international rule of law: essays in integrated constitutional
theory, Cameron May, London, 2005, p. 489.
117 Išvados
vimą ir visuotinį taikymą.
Atidžiau pažvelgus į bylose, kuriose atsakove nurodyta Lietuva,
priimtus sprendimus, akivaizdu, kad jie įtvirtino esminius tarptauti­
nės teisės principus, kurie iki šių dienų vaidina svarų vaidmenį tarp­
tautinėje jurisprudencijoje ir cituojami doktrinoje. Kai kurios Teis­
mo pritaikytos paprotinės tarptautinės teisės normos šiuo metu jau
kodifikuotos tarptautinėse konvencijose, dėl kitų taisyklių turinio
sutarimo nepavyksta pasiekti iki šiol.
Teismo išvada Geležinkelio eismo byloje įtvirtino fundamentalią
tarptautinės teisės taisyklę, kad valstybių prisiimti įsipareigojimai
taikiai išspręsti tarpusavio nesutarimus reiškė ne tik pareigą pradėti
derybas, bet tęsti jas kiek įmanoma, kad būtų pasiektas susitarimas,
ir atvirkščiai, pareiga derėtis nereiškia pareigos pasiekti susitarimą.
Aiškindamas Klaipėdos krašto statuto nuostatas, Teismas leido su­
prasti, kad tarptautinės sutarties šalių valia sudarant tarptauti.
tartį yra pakankamai svarbus argumentas, padedantis aiškinti pas a
rosios turinį. Būtent tokią reikšmę jai 1969 m. suteikė Vienos kon­
vencija dėl tarptautinių sutarčių teisės. Šioje byloje dar kartą buvo
įtvirtinta taisyklė, kad valstybės suverenitetas negali būti padalintas
ar perduotas autonominiam tos valstybės teritoriniam vienetui.
Geležinkelio Panevėžys—Saldutiškis byla, o tiksliau Nuolatinio
tarptautinio teisingumo teismo sprendimas davė pradžią nacionalinio
ryšio teorijai, kuri: palaipsniui buvo plėtojama vėlesniuose tarptauti­
nių tribunolų sprendimuose,214 įtvirtinama daugelyje tarptautinių
dokumentų, o nūnai iš naujo gyvai diskutuojama dėl juridinių as­
menų nacionalinės priklausomybės subtilybių.
Būtų klaidinga; nagrinėti Teismo darbą kaip bedvasės institucijos
kūrinį. Nuolatinio teismo sprendimai atspindi trisdešimties įvairių
tautų teisėjų ir dvidešimt trijų teisėjų ad hoc teisinę sąmonę. Todėl
teisiniu požiūriu ypač vertingos prie sprendimų pridedamos atskiro­
sios nuomonės, kuriose su sprendimu ar jo dalimi nesutinkantys
teisėjai išdėsto nesutikimo motyvus. Su kolegijos nuomone nesutin­
kantys teisėjai gali jose nuosekliai išdėstyti savo nuomonę, neribo­
jami pareigos siekti kompromiso su kitais kolegijos nariais dėl atski­
rų sprendimo teiginių. Be to, pats atskirosios nuomonės pateikimas
214 A. Vermeer-Kunzli, „Restricting Discretion: Judicial Review of Diplomatic
Protection“, Nordic Journal of International Law, vol. 75, 2006, No. 2, p. 279—307.
Išvados 118
aiškiai indikuoja įvairias pagrįstas nuomones Bei debatus Teismo
pasitarimo kambaryje.
Be abejo, atskiroji nuomonė negali būti laikoma tiesioginiu tarp­
tautinės teisės šaltiniu. Tačiau nepaneigiama ir tai, kad ryškiausi
tarptautinės teisės specialistai nevengia remtis ir cituoti’ autoritetingą
Tarptautinio teismo teisėjų nuomones, perkeldami jas į tarptautinės
teisės doktrinos puslapius.
Daugelis Lietuvos bylose išdėstytų Teisino minčių, sprendimų ar
atskirųjų nuomonių šiandien neturėtų stebinti. Svarbu pažymėti tai,
kad iki antrojo pasaulinio karo šiuolaikinė tarptautinė teisė buvo
kūrimosi stadijoje ir būtent Nuolatinio tarptautinio teisingumo teis­
mo jurisprudencija padėjo pamatus tokiai tarptautinei tvarkai, kuriai
paklūsta X X I amžiaus valstybių santykiai. Kaip tik todėl neturėtume
užmiršti Lietuvos vaidmens tarptautinio teisingumo kūrimo procese.
Didžiausio neteisingumo auka tapusi Lietuvos valstybė neturėtų
nusigręžti nuo tarptautinio teisingumo vizijos, o dar labiau siekti
tarptautinės teisės viršenybės tarptautiniuose santykiuose. Istorijos
pamokos tik patvirtino prieškario valstybės vadovų argumentus, kad
mažųjų valstybių interesams geriausiai atstovauja bendros elgesio
taisyklės, suteikiančios stabilumą ir galimybę taikiai spręsti vyriausy­
bių nesutarimus.
1946 m. atgimęs Tarptautinio teisingumo teismas suteikė naują
viltį pasaulio bendrijai, o plintanti naujų specializuotų ginčų spren­
dimo institucijų kūrimosi banga galėtų būti! geriausias šio idealo įro­
dymas. Lietuvos Vyriausybės ištikimybė visuotinio tarptautinio tei­
singumo idėjai ir tarptautinės teisės viršenybės pripažinimas taip pat
prisidėjo prie šio pagrindinio žmonijos siekio.
jei valstybės iš prigimties elgtųsi egoistiškai, savanaudiškai ir
priešiškai viena kitai, joks dokumentas, joks mechanizmas jų nesu­
stabdytų, teigė Tautų Sąjungos kūrėjai. Kaip tik todėl buvo siekta
įsteigti organizaciją, kuri „palengvintų taikų bendradarbiavimą, kad
jis taptų įpročiu ir todėl taisykle“.255.
Nuolatinio teismo sprendimai bylose, kuriose ..Lietuva, buvo -kai- ..
tinama pažeidusi tarptautinės teisės normas, iš tiesų šalyje sustiprino..
pasitikėjimą tarptautiniu teisingumu. Pavyzdžiui, Teismo išvada G e­
ležinkelio eismo tarp Lietuvos ir Lenkijos byloje, kuri kreipimosi inicia­
215 P. Gerbet, Le rêve d’un ordre mondial. De la SD N a FONU, Imprimerie natio­
nale, Paris, 1996, p. 15.
119 Išvados
torių sumanymu'turėjo priversti Lietuvos Vyriausybę pripažinti nu­
sistovėjusi jėgų santykį, pateikė visiškai priešingą išaiškinimą. Teis­
mas pateisino Lietuvos Vyriausybės viltis — tarptautinis teisingumas
atsisakė įteisinti situaciją, susidariusią dėl neteisėto jėgos panaudoji­
mo. Dar daugiau, anot Teismo, „reikia atsižvelgti į esamus politinius
santykius tarp Lietuvos ir Lenkijos“, ir todėl „Lietuva turėtų teisę
atsisakyti leisti eismą ar kai kurias jo rūšis šiuo ruožu nepaprastoje
situacijoje, keliančioje grėsmę jos saugumui ar gyvybiniams intere­
sams".
Klaipėdos statuto aiškinimo byloje Teismas pripažino Lietuvos ar­
gumentą, kad Statutu buvo siekiama nustatyti ribas autonomijos,
kurią 1924 m. Paryžiuje pasirašytos Konvencijos šalys norėjo suteik­
ti Klaipėdos kraštui. Teismas laikė neįmanomu, kad minėta Kon­
vencija siekta atimti iš Klaipėdos krašto suvereno — Lietuvos — gali­
mybę priešintis‘ Klaipėdos vykdomosios valdžios veiksmams, kurie
pažeidžia Statutą.
Taigi, Teismo sprendimai visose trijose bylose atitiko Lietuvos
Vyriausybės siekius ir paskatino skeptikus (bent kuriam laikui) per­
svarstyti jėgos pusiausvyra pagrįstas tarptautinių santykių teorijas.
Lietuvos laimėjimai Tarptautiniame teisme taip pat paskatino aka­
deminę visuomenę sutelkti daugiau dėmesio tarptautinei teisei pro­
paguoti ir tarptautiniams santykiams apskritai. Pateikdama ratifikuoti
Teismo statutą, Lietuvos Vyriausybė vylėsi, kad teisė ir teisingumas
tautų santykiuose taps privalomas visoms tautoms, ar jos mažos ar
didelės, ir kad niekam pagaliau nebus leista tautų teisės laužyti arba
neteisybei savo didumu ir jėga per smurtą viešpatauti.215216 Žinoma,
šiandien ši prieškario Lietuvos iliuzija gali daug kam sukelti ironišką
šypseną, tačiau Nuolatinio teismo sprendimai visiškai pateisino jam
suteiktą pasitikėjimą.
Bylos Tarptautiniame teisme didžiulę reikšmę taip pat turėjo tei­
sės mokslui. Ne tik Lietuvos atstovai bylose, bet ir Užsienio bei T ei­
singumo ministerijų tarnautojai, universitetų dėstytojai naudojosi
puikia proga tiesiogiai bendrauti su pagrindinių pasaulio teisės sis­
temų iškiliausiais teisininkais. Si patirtis, kurios nesugebėta perduoti
okupacijos laikotarpiu, neturėtų išnykti. Lietuvos pateikti dokumen­
tai Nuolatiniam teismui atspindi puikų to meto tarptautinės teisės
niuansų suvokimą ir teisinio mąstymo brandumą. Tarptautinis tar-
2!6 VCVA, F. 383, Ap. 7, B. 311 L. 111.
Išvados 120
pukario Lietuvos teisininkų kvalifikacijos pripažinimas turėtų paska­
tinti šių dienų akademinę visuomenę drąsiau siekti pasaulinių teisės
normų viršenybės idealų.
Teismo sprendimai Lietuvos bylose padėjo jaunai valstybei su­
vokti savo lygiavertę vietą tautų bendrijoje ir visuotinai pripažintų
tarptautinės teisės taisyklių reikšmę valstybių santykiuose. Būtent
dėl šios priežasties šiandien vertėtų nupūsti laiko dulkes nuo praeito
amžiaus Nuolatinio tarptautinio teismo veiklos ir joje paieškoti
įkvėpimo ir pasitikėjimo.
121
International Justice and Lithuania:
j Lithuanian Cases before
the P erm anent C ourt of International Justice
A bstract
Three cases, four decisions and a valuable contribution to the deve­
lopment of international law. That is how one could sum up the
results of Lithuania's twenty-year long acceptance of the compulso­
ry jurisdiction of the Permanent Court of International Justice.
Resurrected in the outcome of World War I, Lithuania remained
one of the most faithful supporters of the rule of law and justice in
international relations till the very sunset of the Wilsonian ideals in
1939.
The creation of; the League of Nations, the first international or­
ganisation of a universal character, had the objective to promote
inter-state co-operation and to achieve international peace and se­
curity by the acceptance of obligations not to resort to war, by the
prescription of open, just and honourable relations between nations,
by the firm establishment of the understandings of international law
as the actual rule of conduct among Governments, as well as by the
maintenance of justice and a scrupulous respect for all treaty obliga­
tions.217
The League was not, however, to replace the sovereignty of its
members; it did not become an international government to secure
by means of coercion the implementation of the rules of internatio­
nal coexistence. This was not the intention of its founders. It was
understood that if coercion is the sole guarantee of the implementa­
tion of a norm of conduct, the norm looses its meaning. “If the na­
tions of the future |are in the main selfish, grasping and warlike, no
instrument or machinery will restrain them ”, stressed the British
Foreign O ffice’s commentary to the Covenant of the League, “It is
only possible to establish an organization which may make peaceful
cooperation easy and hence customary, and to trust in the influence
of custom to mould opinion”.218 The Permanent Court of Justice,
217 The Covenant of the League of Nations, Preamble.
218 The American Journal of International Law, Vol. 14, No. 3, Jul., 1920, p. 407—
418.
Priedai 132 133 Priedai
N U O LA TIN IS TA R P T A U T IN IO T E ISIN G U M O TEISM A S Vadovaujantis šia rezoliucija Generalinis sekretorius 1931 m.
sausio 28 d. pateikė Teismui tokį prašymą pateikti konsultacinę iš­
D V ID E ŠIM T A N TR O JI SESIJA vadą: ! • ................... ..
1931 m. spalio 15 d.
„Tautų Sąjungos generalinis sekretorius,
vadovaudamasis 1931 m. sausio 24 d. Tarybos rezoliucija ir pa­
GELEŽINKELIO EISMAS TARP LIETUVOS IR LENKIJOS gal Tarybos suteiktą įgaliojim ą,
(U N IJO S R U O Ž E L E N T V A R IS-K A 1ŠIA D O R Y S)
turi garbės pateikti N uolatiniam tarptautinio teisingum o teis­
mui prašymą vadovaujantis Pakto 14 straipsniu pateikti konsultacinę
K O N SU LTA C IN Ė IŠVADA23’ išvadą klausimu,! nurodytu Tarybos 1931 m . sausio 24 d. rezoliu­
c ijo je.
D a ly v a u ja n t ponui  D A TC I (pirm ininkaujant), b a ro n u i R O L IN - G eneralinis sekretorius yra pasirengęs suteikti T eism u i b et kokią
JA EQ U EM YN S, g ra fu i R O ST W O R O W SK I, p o n a m s F R O - reikiam ą pagalbą tiriant šią bylą ir, prireikus, bus atstovaujamas
M A G EO T, D E B U ST A M E N T E , A LTA M IRA, A N Z IL O T T I, T e ism e .“
U R R U T IA , seru i C E C IL H U R ST , p o n a m s SCH Ü CK IN G , Su prašymu pateiktas pranešimas, kuriuo remdamasi Taryba pri­
N E G U L E SC O , W ang (teisėjams), p o n u i STAŠIN SKUI ėmė anksčiau minėtą rezoliuciją, ankstesnis Tarybai pateiktas prane­
(teisėjui ad h o c ) . šimas šiuo klausimu ir Susisiekimo ir tranzito patariamojo ir techni­
nio komiteto pranešimas, pateiktas Tarybai prašant. Vėliau Teismui
Šios sudėties Teismas teikia tokią išvadą. buvo persiųsti posėdžių, kuriuose buvo priimta 1931 m. sausio 24 d.
Tarybos rezoliuciją, protokolai. Generalinis sekretorius taip pat per­
1931 m. sausio 24 d. Tautų Sąjungos Taryba priėmė tokią rezo­ davė Teismui patvirtintą Konvencijos dėl tranzito laisvės ir Statuto,
liuciją: pasirašytų 1921 m. balandžio 20 d. Barselonoje, kopiją, taip pat
„Tautų Sąjungos taryba prašo Nuolatinį tarptautinio, teisingumo Klaipėdos konvencijos kopiją bei priedų, pasirašytų 1924 m. gegužės
teismą pateikti konsultacinę išvadą pagal Pakto 14 straipsnį šiuo 8 d. Paryžiuje, kopiją.
klausimu: Kaip numatyta ITeismo darbo reglamento 73 straipsnio 1 dalies
„Ar galiojantys tarptautiniai įsipareigojimai įpareigoja Lietuvą 1 punkte, prašymas buvo perduotas Tautų Sąjungos nariams ir vals­
esamomis aplinkybėmis, ir jei taip, kokiu būdu, imtis reikiamų tybėms, turinčioms teisę dalyvauti Teismo procese. Be to, Teismo
priemonių leisti eismą ar tam tikras jo kategorijas geležinkelio sekretorius atskirai ir tiesiogiai informavo Lietuvos ir Lenkijos vy-
linijos ruože Lentvaris-Kaišiadorys?” . riausybes, kurios pagal Reglamento 73 straipsnio 1 dalies 2 punktą
Generalinis sekretorius yra įgaliotas pateikti šį prašymą Teismui,
laikytinos turinčiomis teisę pateikti informaciją klausimu, dėl kurio
suteikti "reikiamą pagalbą tiriant šį klausimą ir, prireikus, imtis rei­
kiamų priemonių dėl atstovavimo Teisme..... Teismui pateiktas prašymas pateikti konsultacinę išvadą, kad Teis­
Susisiekimo ir tranzito patariamajam, ir techniniam komitetui mas yra pasirengęs;priimti jų paaiškinimus raštu (expose) ir, jei jos to
pavedama suteikti Teismui reikiamą pagalbą sprendžiant pateiktą pageidaus, paskirtame posėdyje išklausyti jų vardu žodžiu pateiktus,
prašymą.“234 argumentus. Tuo pačiu metu suinteresuotos vyriausybės buvo pa­
prašytos nurodyti laikotarpį, per kurį jos galės parengti norimus pa­
teikti paaiškinimus; raštu.
Gavęs šią informaciją, Teismo pirmininkas 1931 m. kovo 3 d.
įsakymu nustatė, kad vyriausybių nurodyti paaiškinimai raštu turi
234 Recueil de la Court Permanente de Justice Internationale, Série A/B, No, 42(1931), būti pateikti iki 1931 m. birželio 1 d., o iki 1931 m. liepos 15 d.
p, 108-123. Teismas bus pasirengęs priimti atsiliepimus (antruosius paaiškini-
Priedai 134
mus). Iki pirmosios šių datų buvo pateikti paaiškinimai, L ietuvos ir
Lenkijos vyriausybių vardu; iki antrosios - Lietuvos Vyriausybės
vardu buvo pateiktas „atsakymas“; Lenkijos vyriausybė antrąjį paaiš­
kinimą pateikė tik 1931 m. liepos 20 d j, tačiau Teismas jį priėmė
kaip galiojantį vadovaudamasis R eglam ento 33 straipsniu, nepaisant,
kad jis buvo pateiktas pasibaigus nustatytam terminui.
Vykdydamas Teismo sprendimą, priimtą 1931 m. liepos 17 d.,
Teismo sekretorius persiuntė Tautų Sąjungos susisiekimo ir tranzito
patariamajam ir techniniam komitetui Reglam ento 73 straipsnio
1 dalies 2 punkte numatytą pranešimą.
Pagaliau, 1931 m. vasario 27 d. Teismo sekretorius pateikė vi­
soms valstybėms Tautų Sąjungos Pakto, anksčiau minėtų Barselonos
ir Paryžiaus Konvencijų ir 1928 m. spalio 30 d. Lietuvos ir Vokieti­
jos prekybos ir laivybos sutarties Šalims pranešimą, atkreipdamas jų
dėmesį į Teismo Reglamento 73 straipsnio 1 dalies 3 punkte numa­
tytas jų teises.
Viešų posėdžių, vykusių 1931 m. rugsėjo 16, 17, 18, 19, 21, ir
22 d., metu Teismas išklausė Susisiekimo ir tranzito patariamojo ir
techninio komiteto pirmininko p. Silvain Dreyfus paaiškinimą, taip
pat ponų Sidzikausko ir Mandelštamo žodinius argumentus Lietuvos
Vyriausybės vardu ir pono Morozowskicj argumentus Lenkijos Vy­
riausybės vardu.
Teismo nuomone, (jo) konsultacinei išvadai pareikšti pateiktas
klausimas susijęs su ginču tarp Lietuvos ir Lenkijos, kaip numatyta
Teismo Reglamento 71 straipsnio 2 dalyje. Kadangi tik vienos šių
valstybių, Lenkijos, teisėjas buvo kolegijoje, Lietuvos dėmesys buvo
atkreiptas į teisę paskirti jos teisėją šioje byloje pagal Statuto
31 straipsnį. Lietuvos Vyriausybė pasinaudojo šia teise.
Prašymas byloje buvo pateiktas visais atžvilgiais įprastine tvarka,
šiomis aplinkybėmis Teismas turi pareikšti savo išvadą
Teismui pateikto klausimo esmė yra tokia: „Ar galiojantys tarp­
tautiniai įsipareigojimai įpareigoja Lietuvą esamomis aplinkybėmis,
leisti eismą geležinkelio linijos ruože Lentvaris-Kaišiadorys?“
Pagal Lietuvos ir Lenkijos Vyriausybių atstovų pateiktą informa­
ciją, geležinkelio ruožas Lentvaris-Kaišiadorys buvo geležinkelio
135 Priedai
linijos, jungiančios Vilnių su Liepoja, dalis. Šis ruožas buvo sunai­
kintas..1314 1918 metų karo metu, kai nei Lietuvos, nei Lenkijos
valstybių nebm o. įvairiomis modifikacijomis, besikeičiant karo ap­
linkybėms, ši situacija tęsėsi ir susikūrus abiems valstybėms, ir prie­
šiškų Rusijos operacijų prieš Lenkiją metu. Šiuo meru linija buvo
laikinai suremontuota .tam tikram laikotarpiui vietos eismo tikslais;
vėl šie darbai buvo sunaikinti generolui Želigovskiui okupavus Vil­
nių 1920 m. spalio 9 d. Nuo to laiko, t. y. daugiau nei dešimtį me­
tų, situacija nesikeitė.
Prieškaryje, kai visi šie regionai buvo Rusijos Imperijos dalimi,
geležinkelio linija iš Vilniaus į Liepoją, įskaitant ruožą Lentvaris-
Kaišiadorys, buvo itin svarbi eismui į Rusijos Liepojos karinį jūrų
uostą, eismui į Rusijos Rygos prekybinį uostą ir į Vokietijos Kara­
liaučiaus prekybinį uostą.
Po karo politiniai įvykiai sukėlė sumaištį šioje Europos dalyje: iš­
nyko Rusijos Liepojos karinis jūrų uostas; pastarasis tapo Latvijos
prekybiniu uostu; nustatytos sienos tarp naujų ir senų Lietuvos, Lat­
vijos, Lenkijos ir Vokietijos valstybių ten, kur anksčiau buvo Rusi­
jos ir Vokietijos teritorijos; Rusijoje vyko įvykiai, turėję politinių ir
ekonominių pasekmių. Prekybiniai ryšiai buvo iš pagrindų pakeisti:
tiek jų svarba, tiek ankstesnių prekybos kelių kryptys.
Tokia buvo situacija, kai 1927 m. spalio 15 d. Lietuva, vadovau­
damasi Pakto 11 straipsniu, pateikė Tautų Sąjungos Tarybai, kuri
jau ne kartą nagrinėjo Lietuvos ir Lenkijos santykius, naują dviejų '
vyriausybių ginčą dėl įvykių Vilniaus krašte. Dėl to 1927 m. gruo­
džio 10 d. Taryba priėmė rezoliuciją, kuriai pritarė abi suinteresuo­
tos Šalys.
Šios rezoliucijos dėka 1928 m. pavasarį ir rudenį Karaliaučiuje
įvyko dviejų vyriausybių derybos kuriose buvo kalbama, inter alia,
apie geležinkelio transportą. Tačiau šiuo atskiru klausimu derybos
buvo bevaisės. Informuota apie derybų rezultatus 1928 m. gruodžio
14 d. Taryba priėmė rezoliuciją, pažymėdama joje, kad abi vyriau­
sybės pasirašė laikinąjį susitarimą dėl susisiekimo palengvinimo vie­
tos gyventojams, ir kad jos sutarė, jog tikslinga pratęsti vyriausybių
konsultacijas siekiant dėl susitarimo, nustatančio dviejų valstybių
prekybinius mainus. Rezoliucija taip pat pavedė Tautų Sąjungos
generaliniam sekretoriui perduoti Susisiekimo ir tranzito patariama­
jam ir techniniam komitetui spręsti Tarybai pateiktuose dokumen­
tuose iškeltą klausimą dėl kliūčių laisvam susisiekimui ir tranzitui.
Priedai 136
Savo ruožtu 1930 m. rugsėjo 4 d. Komitetas pateikė Tarybai pra­
nešimą, siūlydamas, šalia viso kito, atstatyti neribotą tarptautįnip
tranzitinio eismo reikalavimus atitinkantį susisiekimą geležinkelio
linija tarp Vilniaus ir Kauno ruožu Lentvaris—Kaišiadorys. .
Savo pranešime Komitetas išreiškė nuomonę, kad tarptautįnįp.
eismo atstatymas šioje linijoje sudarytų sąlygas Liepojai, Karaliaučiui
ir Klaipėdai atgauti dalį ankstesnio eismo per .šiuos uostus.
Abi suinteresuotos vyriausybės dėl skirtingų priežasčių nepriėmė
šio pranešimo, apie tai jos informavo Tarybą 1931 m. sausio 23 d.
posėdyje. Kitą dieną Taryba priėmė sprendimą perduoti šį klausimą
Teismui.
* * * „Tautų Sąjungos Taryba
Lietuvos Vyriausybės atstovai Teisme pareiškė, kad Lietuva, atsi-
, žvelgdama į jos esamus santykius su Lenkija, neketina leisti eismą
¡geležinkelio ruože Lentvaris—Kaišiadorys, kadangi pastarasis yra jos
teritorijoje. Ji priima šią poziciją, kaip taikių represalijų (atsakomųjų
priemonių) formą ir mano turinti teisę palaikyti ją „kol Vilniaus ir
gretimų teritorijų klausimas bus išspręstas arbitraže ar Teisme abiejų
suinteresuotų vyriausybių prašymu“. Tačiau pažymėtina, kad klau­
simas, ar Lietuva turi teisę taikyti represalijas, inter alia, toliau ne­
naudodama geležinkelio ruožo Lentvaris—Kaišiadorys, kyla tik tuo
atveju, jei laikoma, kad galiojantys tarptautiniai įsipareigojimai įpa­
reigoja Lietuvą leisti eismą šiame ruože. Jei Teismas nutartų, kad
J tokio pobūdžio tarptautinių įsipareigojimų Lietuva neturi, argumen­
tai dėl šios šalies teisės imtis taikių represalijų netenka bet kokios
prasmės.
* * # turi būti ištirti Komitete, sudarytame iš einančio pareigas Tarybos
Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes, Teismas..turi
n u sp rę s ti ar e g z is tu o ja ta rp ta u tin ia i įsip a re ig o jim a i įp a re ig o ja n ty s
L ie tu v ą „ im tis re ik ia m ų p rie m o n ių le is ti e ism ą g e le ž in k e lio lin ijo s
ru o ž e L e n tv a ris —K a iš ia d o ry s “ .
Teismui pateiktas klausimas nemini jokių konkrečių tarptautinių
įsipareigojimų, jis nurodo ne į bendrosios tarptautinės teisės taisyk­
lių taikymą, o į galiojančius sutartinius įsipareigojimus, kurie sukur­
tų Lietuvai atitinkamą pareigą.
137 Priedai
.K aiP. nurodo,,jPatąriąmąsįs..ir techninis komitetas, tokia pareiga
kyla iš Tautų Sąjungos Pakto 23 e straipsnio ir 1924 m. g ėgtizešT 'k'
Paryžiaus konvencijos dėl Klaipėdos.
v Prie šių dokumentų Lenkijos vyriausybė prideda 1927 m. gruo-
džįo 10 d. .Tautų Sąjungos Tarybos rezpl.iudjąr’ ™ ’‘' ’‘’’''"'‘.. ...................
Teismas pirmiąusia nagrinės šią Rezoliuciją, vėliau paeiliui Pakto
23 e straipsnį ir Klaipėdos konvenciją.
T ! ■ 1927 m. gruodžio 10 d. Tarybos Rezoliucija
1927 m. gruodžio 10 d. Taryba priėmė šią Rezoliuciją:
Pareikšdama, kad karo padėtis tarp dviejų Tautų Sąjungos nariu
yra nesuderinama su Pakto, saistančio Lietuvą ir Lenkiją, dvasia ir
nuostatomis;
Atsižvelgdama į Lietuvos atstovo iškilmingus pareiškimus, kad
Lietuva nelaiko esanti karo padėtyje su Lenkija ir todėl taika egzis­
tuoja tarp Šių dviejų šalių;
Atsižvelgdama į Lenkijos atstovo iškilmingus pareiškimus, kad
Lenkijos Respublika pripažįsta ir gerbia visišką Lietuvos Respubli- '
kos politinę nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą;
(i _ Rekomenduoja abiem vyriausybėm kaip galima greičiau pradėti
j| tiesiogines derybas, kad būtų užmegzti tokie dviejų kaimyninių
| valstybių santykiai, kurie užtikrintų „tautų tarpusavio supratimą, ku-
1 ris veda j taiką“; i ‘ ................ ..... ...
a Kviečia abi šalis pasinaudoti Tautų Sąjungos ir jos techninių ins­
titucijų paslaugomis, jei tokių paslaugų prireiktų rekomenduojamo­
se derybose;
Nutaria, kad .Lietuvos Vyriausybės kreipimesi nurodyti skundai
dėl lietuvių kilmės ir lietuviškai kalbančių asmenų diskriminavimo, '
pirmininko ir dviejų jo paskirtų Tarybos narių. Komitetas pateiks
savo išvadas nustatyta tvarka;
Nutaria, kad kilus pasienio incidentui ar tokio incidento grėsmei
Tautų Sąjungos generalinis sekretorius gali vienos iš šalių prašymu
kreiptis Į einantį pareigas Tarybos pirmininką, kuris nurodytų prie­
mones, galinčias sušvelninti padėtį. Taryba pažymi, kad abi šalys su­
sitarė padėti Tautų Sąjungos tyrimui;
Su pasitenkinimu pažymi Lenkijos atstovo pareiškimus, kad Lie­
tuvos Vyriausybės kreipimesi nurodytiems Lenkijos piliečiams bus
^e*st:a la*svai , į Lenkiją. Kilus nenumatytoms kliūtims, prane-
Priedai 138
sėjas pasiūlys šalinis pasinaudoti jo paslaugom is siekiant pašalinti šias
kliūtis.
Tarvba pareiškia, kad ši rezoliucija jokiu būdu nedaro įtakos
klausim am s, dėl kurių šios dvi vyriausybės turi skirtingą n u o m o n ę."
Lietuvos ir Lenkijos atstovai dalyvavo priimant šią Tarybos rezo­
liuciją.
Abiem suinteresuotoms vyriausybėms jų priimta Tarybos rezoliu­
cija yra privaloma. Teisinas turi nustatyti šio įsipareigojimo apimtį.
" Tarybos rezoliucija rekomenduoja abiem vyriausybėms kaip ga­
lima greičiau pradėti tiesiogines derybas, dėl tokių dviejų kaimyni­
nių valstybių santykių užmezgimo, kurie |užtikrintų „tautų tarpusa­
vio supratimą, kuris veda į taiką“.
Vadovaujantis Lenkijos vyriausybės vardu Teisme išdėstyta nuo­
mone, Lietuva ir Lenkija, priėmusios šią rekomendaciją, įsipareigojo
ne tik pradėti derybas, bet ir pasiekti susitarimą, todėl, kaip teigia­
ma, Lietuva įgijo pareigą leisti eismą geležinkelio linijos ruože
Lentvaris-Kaišiadorys, kas išspręstų Teismui išvadai pareikšti pateik­
tą klausimą.
- Teisinas iŠ tiesų pateisina nuomone, kad Tarybos rezoliucijos pa- „
grindų kyla abiejų vyriausybių įsipareigojimai n e j Į^ j ĮgtdėtLdetybąs,
bet ir tęsti jas kiek Įmanoma, kad būtu pasiektas susitarimas. Be to,
šTlmoštata ne kartą patvirtinta vėlesniuose Tarybos posėdžiuose.
Tačiau pareiga derėtis nėra pareiga pasiekti susitarimą, o, konkrečiai,
įsipareigodama pradėti derybas Lietuva neprisiėmė Įsipareigojimo ir
neturi pareigos sudaryti administracinius; ar techninius susitarimus,
būtinus atnaujinti eismą geležinkelio ; linijos ruože Lentyarįsj-
Kaišiačiorvs.
Tuo būdu nėra pagrindo teigti, jog tai, kad abi \^rįąusybės_prįė-
mė 1927 m. gruodžio 10 cL TarybosrčzoHŪdiąTįpareigoia Lietuvą
atnaujinti minėto geležinkelio linijos ruožo naudojimą ir leisti jame .
eismą.
Teismo, priėmusio šią išvadą, nėra prašoma pareikšti nuomonę
dėl šios rezoliucijos dalies, nurodančios, kad rezoliucija „jokiu būdu
nedaro įtakos klausimams, dėl kurių šios dvi vyriausybės turi skir­
tingą nuomonę“ aiškinimo. Iš tiesų, tuo atveju, jei Teismas būtų
nustatęs, kad rezoliuciją sukūrė Lietuvai ¡pareigą atnaujinti naudoji­
mąsi minėtą liniją, šia nuostata grindžiami argumentai būtų svarbūs.
* * * nuomone, pagal Pakto 23 e straipsnį Lietuva yra įsipareigojusi leisti
139 Priedai
1. Tautų Sąjungos P akto 2 3 e straipsnis
1928 metų eigoje Tautų Sąjungos Taryba atkreipė dėmesį j menkus
Karaliaučiuje pradėtų ir vykdomų Lietuvos ir Lenkijos derybų, nu­
matytų 1927 m. gruodžio 10 d. Tarybos rezoliucijoje rezultatus.
Taryba taip pat priėmė jos pranešėjo p, Beelaerts van Blokland išva­
das ir remdamasi Pakto 23 e straipsniu ir 1920 m. gruodžio 9 d.
Tautų Sąjungos asamblėjos rezoliucija, kuria Patariamajam ir
techniniam komitetui buvo pavesta „išnagrinėti ir nurodyti priemo­
nes, užtikrinančias susisiekimo ir tranzito laisvę bet kuriuo metu“,
nusprendė prašyti šį Komitetą, kad jis pateiktų pranešimą dėl prakti­
nių priemonių, kurių gali būti imtasi atsižvelgiant į galiojančius
tarptautinius susitarimus.
Vykdydamas ši Tarybos kvietimą, Patariamasis komitetas parengė
1930 m. rugsėjo 4 d. pranešimą, kuriame inter alia išreiškė nuomo­
nę, kad geležinkelio ruožas Lentvaris—Kaišiadorys turi būti atstatytas
tarptautiniam prekių tranzitui iš ir Į Gardino ir Vilniaus apskritis ar į
ir iš Karaliaučiaus, Klaipėdos, Liepojos ir Rygos.
Tuo būdu Komitetas, laikydamas, kad prekių tranzito nutrauki­
mas prilygsta visiškam tam tikros rūšies transporto, kuris negali nau­
dotis šiais nurodytais uostais dėl didelių prekių siuntimo aplinkiniais
maršrutais išlaidų, sustabdymui, mano, kad prekių eismas tarp Len­
kijos ir Lietuvos, išskyrus tranzitinį eismą, gali būti vykdomas netie­
siogiai be didesnių sunkumų ir kad šiuo momentu nerekomenduo­
tina atnaujinti keleivių eismą.
Atitinkamai, Komiteto pranešime nurodomos šios išvados:
„1. Jos turėtų pašalinti šias kliūtis tranzitui < ...> kad išnyktų si­
tuacija, kuri, atrodo, prieštarauja T au tų Sąju ngos Pakto 23 e straips­
nio tikslams ir yra nesuderinam a su jų prisiim tais tarptautiniais įsipa­
reigojim ais.
2. Jos turėtų šiuo tikslu im tis šių konkrečių veiksm ų:
a) parengti teisės aktus dėl sielių plukdym o N em unu, pagal V e r­
salio sutarties 3 3 2 —3 3 7 straipsnių nuostatas;
b ) sudaryti adm inistracinius ir techniniu s susitarimus, būtinus at­
statyti nuolatinį darbą geležin kelyje per Lentvarį ir Kaišiadoris, ati­
tinkantį tarptautinio tranzito reikalavim us.“
Patariamojo ir techninio komiteto pirmininkas p. Silvain Dreifus
Teismo posėdyje 1931 m. rugsėjo 16 d. patvirtino, kad, Komiteto
 Priedai 140
į/f
tarptautinį eismą šiame geležinkelio ruože. Jis mano, kad jei bus
pripažinta, jog atskiros valstybės turi laisvę, remdamosi politiniais
nesutarimais, uždaryti tarptautinius geležinkelio mazgus ilgiems lai­
kotarpiams, trečiųjų valstybių, Tautų Sąjungos narių, interesai gali
nukentėti, kadangi šios nebegalės naudotis tranzito ir susisiekimo
laisvėmis, kurias suteikia Pakto 23 e straipsnis.
Vis dėlto jokia trečioji valstybė nelaikė, kad jai yra būtina ar tiks­
linga įstoti į bylą tuo pagrindu, jog Lietuva pažeidė 23 e straipsnį.
Tačiau Lenkijos Vyriausybė, remdamasi Patariamojo ir techninio
komiteto nuomone, tvirtina, kad Pakto 23 e straipsnis sukuria tarp­
tautinę pareigą Lietuvos valstybei atidaryti šį ruožą.
Bet, reikia pastebėti, kad Pakto 23 e straipsnis valstybėms Tautų
Sąjungos narėms, nesukuria jokių specialių įsipareigojimų atidaryti
konkrečias susisiekimo linijas
■- Galiojanti šio Pakto straipsnio formuluotė yra tokia:
/ „23 straipsnis. būsimas tarptauti-
f nes konvencijas ir vattOvaiSimiesi jomis, Sąjungos nariai:
<...>
e) sieks apsaugoti ir išlaikyti susisiekim o ir tranzito laisvę ir ly­
giavertį prekybos režim ą visiem s Sąjungos nariams ...“
Taigi specialios pareigos gali atsirasti tik, kaip aiškiai nustato šis
; tekstas, pagal „galiojančias ar būsimas tarptautines konvencijas“, pa-
; vyzdžiui, kaip numatyta Barselonos konvencijos dėl tranzito laisvės
: preambulėje, pagal „bendrąsias konvencijas, prie kurių Valstybės pri­
sijungs vėliau“. Jei toks aiškinimas yra teisingas, nėra įmanoma pagal
bendrą Pakto 23 e straipsnio taisyklę numatyti pareigą Lietuvai leisti
geležinkelio ruožu Lentvaris-Kaišiadorys tarptautinį eismą ar dalį šio
eismo — toks įsipareigojimas galimas tik pagal specialų susitarimą.
Šiomis aplinkybėmis Teismui' nebereikia nagrinėti, ar valstybė,
atsisakanti leisti susisiekimą su viena ar daugiau valstybių, Sąjungos
narių, nepažeidžia Pakto 23 e straipsnio, net jei ji nėra pasirašiusi
jokios konvencijos, numatančios susisiekimo ir tranzito laisvę. Šiuo
aspektu Teismas norėtų pabrėžti, kad ši išvada nėra formuluojama
taip, kad kuriuo nors būdu komentuotų Patariamojo ir techninio
komiteto vardu pateiktą išvadą, kad pagal 23 e straipsnį „Sąjungos
narės iš tiesų turi teisę prašyti kitų narių bent jau susilaikyti nuo
veiksmų, galinčių pažeisti šio straipsnio tikslus“.
* * *
141 P rie d a i
_ ........ . / ...... * ■ ..... 7 ................
' 3. 1924 m. gegužės 8 d. Paryžiaus konvencijos dėl Klaipėdos taikymas į
Pagaliau trečia, kai kurios taip vadinamos Klaipėdos konvencijos,
pasirašytos 1924 m. gegužės 8 d. Paryžiuje Britų Imperijos, Italijos
ir Japonijos su Lietuva dėl Klaipėdos krašto ir uosto režimo nusta­
tymo, nuostatos buvo nurodytos, kaip įrodančios Lietuvos prisiimtu
įsipareigojimų egzistavimą.
Klaipėdos konvencijos III priedo 3 straipsnis numato, kad „Lie-
tuvos Vyriausybė~užtikrina tranzito jūra, vandens keliais ar gel~ezmPe-
liu iaiivę~mmui einančiam iš ar į Klaipėdos kraštą ar per šį kraštą
tranzitu kaip numatyta taisyklėse, įtvirtintose Statute ir Konvencijo­
je dėl tranzito laisvės,,priimtuose Barselonos konferencijoje < ...> “.
Deja, Barselonos Statutas, į kurį daroma nuoroda Klaipėdos kon­
vencijoje ir kuris;yra tuo mastu taikytinas Lietuvai, 2 straipsnyje
numato, kad susitariančiosios valstybės „palengvina laisvą tranzitą
geležinkeliu ar vandens keliais, įprastai naudojam ais tarptautiniam
tranzitui“. " “ ” ""
Taigi, kyla klausimas ar geležinkelio ruožas Lentvaris-
Kaišiadorys yra naudojamas. Šiuo aspektu pati Teismui pateikto
klausimo formuluotė aiškiai patvirtina, kad linija nėra naudojama,
priešingu atveju, nebūtų priežasties nagrinėti galimybę atnaujinti ja
eismą. Tačiau ar galima teigti, kad geležinkelio linija yra naudojama
apskritai, jei aptariamas,ruožas nenaudojamas? Ši riba atrodo perne­
lyg subtili ir todėl jos neįmanoma nubrėžti, ypač dėl to, kad Teis­
mui pateiktas klausimas liečia išimtinai atskirą geležinkelio ruožą
Lentvaris-Kaišiadorys.
Vėlgi, akivaizdu, kad šis geležinkelis ar geležinkelio ruožas vargu
ar yra įprastas tarptautiniam tranzitui į Klaipėdą ar iš jos (kadangi tik
šis miestas gali būti čia aptariamas), nes jis suteikia galimybę susi­
siekti su Klaipėda tik aplinkiniu keliu arba perkraunant prekes j bar-
„fas Kaune.
Tąjg h nei KlaįBgdflsJhMuaenciia, nei joje nurodomas Barselonos
-negaii_butLlaikomas_irodvi'nu, kad Lietuvos Vyriausybė~yra
įsipareigojusi atstatyti., geležinkelio ruožo Lentvaris-Kaišiadorys“
naudojimą ir leisti per jį tarptautinį e S m^r r — " = = =-
Be toTnerenaa*7jzmlHtrTaTpaJ47r'anksčiau nurodytos Klaipėdos
konvencijos du priedo Tštraipsnio p Vs k u r i i T 5 ~ i a 0 1 7 i ^ ,-
sybe įsipareigoja ^eištTir palengvinti eismą vandens S^ImĮsTKIaipė-
dos uostą, is jo ar, jame, tačiau, atsižvelgdama į esamus politinius
 Priedai 142 i 43 Priedai
Lietuvos ir Lenkijos santykius, netaikyti šiam ersm uiBarsdonos Sta-
kad galiojantys tarptautiniai įsipareigojimai neįpareigoja Lietuvos
tuto dėl tranzito laisvės 7 ir 8 straipsnių nuostatų ir Barselonos re­ esamomis aplinkybėmis imtis reikiamų priemonių leisti eismą ar tam
komendacijų 3el uostų, kuriems taikomas tarptautinis režimas, tikras jo kategorijas geležinkelio linijos ruože Lentvaris—Kaišiadorys.
13 straipsnio.“
A kivaizdu, egzistuoja aplinkybės, skatinančios tranzito per Klaž- Pasirašyta anglų ir prancūzų kalbomis, prancūzų kalbai teikiant
pėdoT"uo7tąlaišv^7^dan^inūostatoš7TūIiiašTaIkytrXrėtuva^ atsisako pirmenybę, Taikos rūmuose, Hagoje, tūkstantis devyni šimtai trisde­
savo teisės, yra 'skirtos nustatyti tam tikrus šios laisvės apribojimus. šimt pirmųjų metų spalio penkioliktą dieną, dvejais egzemplioriais,
Tačiau pažymėtina, kad ši Klaipėdos konvencijos. nuostata taikoma vienas paliekamas Teismo archyvams, kitas perduodamas Tautų Są­
tlFvandens keliams, ne geležinkeliui. _ jungos Tarybai.
~~~~~~"TOr[Eant apie~~geležlnkeiius, kurie gali būti naudingi ir svarbūs
Klaipėdos uostui, priešingai būtina atsižvelgti į esantus jo lm n iu s (P a r a š a s ) M . ADATCI
santykius tarp Lietuvos ir Lenkijos ir akivaizdu, kad dėl šios priežas- Pirmininkas
tIešXietūva~nenori atsisakytiTkąip ji padarė vandenšTidiųTirŽYiigiu)
savo teisės taikyti tam tikras priemones, ribojančias eismoTalsvę- ( P a r a š a s ) A . HAM M ARSKJ&LD
~ '~ drausdat ąąUęt uyąj j t ąį ky- Teismo sekretorius
V,
ti Barselonos statuto 7 straipsni vandens kelių atžvilgiu, netaiKoJios
[} Į r u o s ^ s r a n T K i i i ^ r k i S sviT biųipčzm heiio linii iL Tad net P. ALTAM1RA, pritardamas išvadai dėl kitų priežasčių nei nuro­
j ei geležinkelio
.\fy jei geležinkelio ruožas
ruožas Lentvaris—
Lentvaris—Kaišiadorys
Kaišiadorys SStTJjandopim as^ir dytos šioje konsultacinėje išvadoje, pareiškia negalintis sutikti su
V\ ^ d i n g a T « š m u i tie s K la ip ė d a , L ie tu v a , t u rė tų te is ę p a g al m in ė tą
motyvais dėl Klaipėdos konvencijos ir Barselonos konvencijos 2 ir
•fTlrnpimpTsisakvfi
^ ^t r i r oL-1rf i leisti pianui
eismą ar
ar kai
kai kkurias jo ru
u rias io rūsis šiuo
sis šiu ruožu
o ru ne
o ž u nc~ 7 straipsnių aiškinimo ir taikymo Šioje byloje.
paprastoje situacijoje, keliančioje grėsmę jos sa u g u m u i ar^ gyn ybi­
n ia m s inte res a m s. ~ T ................................. P. ANZILOTTI, pritardamas Teismo išvadai, mano, kad išdėstyti
Taigi ir šiuo aspektu_Lietuva šiuo nifiIU_II£ES-^lisi£Hrusijokio isy motyvai, pirmiausiai, dėl Pakto 23 e straipsnio, nepakankamai pa­
pąre'igoįimo'pagal Klaipėdos konvenciją atstatytijninėų geležinkelio grindžia tokią išvadą. Jo nuomone, tikrasis Teismui pateiktas klau­
ruožą, naudoti _ar leisti ju o eismą: 1 r “ simas yra ne tai, ar Lietuva yra įpareigota leisti eismą nurodyta gele­
žinkelio linija, o tai, ar Lietuva gali atsisakyti susisiekimo
* *
geležinkeliu su Lenkija. Akivaizdu, bet koks tiesioginis geležinkelio
susisiekimas su Lenkija yra nutrauktas ir vienintelė priežastis, dėl
Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus, Teismas, išnag kurios Taryba apsiribojo linija Lentvaris—Kaišiadorys, yra ta, kad tik
rinėjęs nurodytus tariamus įsipareigojimus dėl eismo, ar kai kurių ši linija turi daugiau ekonominės reikšmės. Tai konstatuodamas
kategorijų eismo, atnaujinimo geležinkelio ruože Lentvaris— p. Anzilotti mano, kad būtent klausime minimos „esamos aplinky­
Kaišiadorys, nustatė, kad esamomis aplinkybėmis toks Lietu vosjsi- bės“, kurios pakankamai akivaizdžiai nurodo į esamus politinius
pareigojimas neegzistuoja. j dviejų šalių santykius, gali pateisinti Lietuvos požiūrį, kuris savaime
R em dam asis šiais m o t y v a is , vargu ar būtų suderintinas su Tautų Sąjungos nario pareigomis,
pirmiausiai kai kuriais įsipareigojimais, kurie įprastomis aplinkybė­
Teismas mis kiltų iš Pakto 23 e straipsnio.
vienbalsiai
(P a r a fu o t a ) M. A.
mano, (P a r a fu o t a ) A. H.
Priedai 144 145 Priedai

NUOLATINIS T AK PI AUTINIO TEISINGUMO I t ISMAS Jo Didenybės Japonijos Imperatoriaus Vyriausybės, atstovaujamos

J.E. p. Matsunagaj, Japonijos nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo
D V ID E ŠIM T P EN K TO JI SESIJA ministro Hagoje,
1932 m. birželio 24 d.

KLAIP ĖDOS KRAŠTO ST A T U T O AIŠKINIMAS
(PRIEŠTA RA V IM A S D Ė L P R IIM T IN U M O )
SPK1 NDIMAS'"
D a ly v a u ja n t p o n u i G U E R R E R O ( Teismo vice-pirm ininkui, vykdan­
čiam pirm ininko funkcijas), p o n u i K E L L O G G , b a ro n u i
R O L IN -J a E Q U E M Y N S, g rafu i R O ST W O R G W SK I, po­
nam s From a geot, De B u s t a m e n t e , A LTA M IRA ,
A N Z IL O T T I, U R R U T IA , A D A T C I, se ru i C e c i l H u r s t ,
p o n a m s SCHÜCKING, N EG U LESC O , serui V AN EYSIN GA ,
W AN G ( teisėjams ), p o n u i R Ô M E R IU I ( teisėjui ad h o c ) .
Klaipėdos krašto Statuto aiškinimo byloje
tarp
Jo Britaniškosios Didenybės Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiau­
rės Airijos Karalystės Vyriausybės, atstovaujamos William Malkin,
K. C ., K. C. M. G ., C. B.;
Prancūzijos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos jos atstovo
p. J. Basdevant, Užsienio reikalų ministerijos teisininko, Paryžiaus
universiteto Teisės fakulteto profesoriaus, ir atstovo pavaduotojo
p. Charguéraud, Užsienio reikalų ministerijos teisininko pavaduoto­
jo;
Jo Didenybės Italijos Karaliaus Vyriausybės, atstovaujamos J.E.
p. Massimo Pilotti, pirmojo pirmininko Apeliacinio teismo, Karališ­
kosios užsienio reikalų ministerijos teisininko, ir J.E. grafo Senni,
Italijos nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro Hagoje;
235 Recueil de la Court Permanente de justice Internationale, Série A/B, No.
47(1932), p. 243-254.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovaujamos J.E. p. Vadovo
Sidzikausko, Lietuvos nepaprastojo pasiuntinio ir Įgaliotojo ministro
Londone į
Šios sudėties Teismas priima tokį sprendimą
dėl Lietuvos Vyriausybės prieštaravimo dėl bvlos priimtinumo:
Pareiškimu, deponuotu Teismo sekretoriui 1932 m. balandžio
11 d- pagal Statuto 40 straipsnį ir Teismo darbo reglamento 35
straipsnį, Jo Britaniškosios Didenybės Jungtinės Didžiosios Britani­
jos ir Šiaurės Airijos Karalystės Vyriausybė, Prancūzijos Respublikos
Vyriausybė, Jo Didenybės Italijos Karaliaus Vyriausybė ir Jo Dide­
nybės Japonijos Imperatoriaus Vyriausybė iškėlė bylą Lietuvos Res­
publikos Vyriausybei dėl nesutarimo, ar kai kurie pastarosios teisės
aktai atitinka Klaipėdos krašto Statutui, pridėtam prie 1924 m. ge­
gužės 8 d. Klaipėdos Konvencijos;
Savo pareiškime besikreipiančios valstybės nurodė ginčo objektą
šiais žodžiais:
„Prašom e Teism ą < ...> nuspręsti < ...> :
1) ar Klaipėdos krašto gubernatorius turi teisę atšaukti D irek to­
rijos pirm ininką;! ........... *................................ ............—...... ............. .......
2 ) teigiam o sprendim o atveju, ar ši teisė suteikta tik su tam tik­
rom is sąlygomis ir tik tam tikrom is aplinkybėm is, ir kokios tai sąly­
gos ir aplinkybės;
3 ) je i teisė atšaukti D irektorijos pirm ininką būtų pripažinta, ar
toks atšaukimas reiškia ir kitų D irektorijos narių paskyrimų pabaigą;
4 ) jei teisė atšaukti D irekto rijos pirm ininką suteikta tik su tam
tikromis sąlygomis ar tam tikromis aplinkybėmis, ar p. Rottcherio
atšaukimas 19 3 2 im . vasario 6 d. susiklosčiusiom is aplinkybėm is yra
teisėtas; i
5 ) ar susiklosčiusiom is aplinkybėm is p. Sim aičio vadovaujamos
D irektorijos paskyrimas’ yra teisėtas;
Priedai 146
6) ar Seimelio paleidimas, įvykdytas Klaipėdos krašto guberna­
toriaus 1932 m. kovo 22 d., tuo metu. kai p. Simaičio vadovaujamai
Direktorijai nebuvo išreikštas Seimelio pasitikėjimas, yra teisėtas.“
Kadangi Teismo kolegijoje buvo besikreipiančių valstybių teisė­
jai, bet nebuvo Lietuvos pilietybę turinčioi teisėjo, Lietuvos Vyriau­
sybė pasinaudojo savo teise pagal Statuto 31 straipsnį paskirti teisėją
ad hoc, ! Lietuvos Respublika grindžia savo prieštaravimą dėl bylos priim­
1932 m. balandžio 16 d. įsakymu Teisino (kuris tuo metu nepo­
sėdžiavo) Pirmininkas nustatė terminą pateikti dokumentus rašytine
tvarka. Paskutinė data, iki kurios Lietuvok Vyriausybei buvo leista
pateikti savo atsiliepimą, nustatyta 1932 m. gegužės 30 d. Nors šis
dokumentas buvo pateiktas tik 1932 m. gegužės 31 d., Pirmininkas,
tos pačios dienos sprendimu, vadovaudamasis Teismo darbo regla­
mento 33 straipsniu, priėmė kaip galiojantį!
Dokumente, pateiktame kartu su atsiliepimu, Lietuvos Vyriausy­
bė pareiškė, kad Teismas neturį jurisdikcijos nagrinėti minėto
pareiškimo 5 ir 6 punktų. Dokumentas baigiamas tokiu prašymu
Teismui:
„Pareikšti, kad jis neturi jurisdikcijos ¡šioje bylos nagrinėjimo
stadijoje priimti sprendimą dėl 1932 m. balandžio 11d. Teismui pa­
teikto Jo Britaniškosios Didenybės Jungtinės Didžiosios Britanijos ir
Šiaurės Airijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Jo Didenybės
Italijos Karaliaus ir Jo Didenybės Japonijos Imperatoriaus pareiški­
mo 5 ir 6 punktų.“ j „šios dvi 17 straipsnio dalys susijusios su-uivlgjn-&kirtmgQ.mis to
Nustatęs, kad šio dokumento forma atitinka Teismo reglamento
38 straipsnio reikalavimus, ir vadovaudamasis šiuo straipsniu,
1932 m. birželio 1 d. įsakymu Teismo (kgris, nors ir sesijos metu,
negalėjo dėl savo sudėties nagrinėti šios bylos) Pirmininkas nustatė
terminą besikreipiančioms valstybėms iki; 1932 m. birželio 13 d.
raštu pareikšti jų paaiškinimus ir atsikirtimįis dėl Lietuvos Vyriausy­
bės pateikto prieštaravimo dėl bylos priimtinumo.
Atsiliepime, pateiktame 1932 m. birželio 10 d., pažymima:
„Taigi, besikreipiančios valstybės manoj kad Lietuvos Vyriausy­
bės pateikti argumentai dėl bylos priimtinumo yra nepagrįsti ir pra­
šo Teismo prieštaravimą atmesti.“ j įtvirtina, kad kreipimosi į Nuolatinį tarptautinio.tėlšingūmo'Tefemą--
1932 m. birželio 14 ir 15 dienomis įvykusiuose viešuose teismo
posėdžiuose Teismas išklausė žodinius Lietuvos Vyriausybės atstovo
J.E. p. Sidzikausko paaiškinimus dėl Lietuvos Vyriausybės prieštara-
147 Priedai
vi irto ir Prax,vūziįos Vyriausybės atstovo pavaduotojo p. Char-
guėraud paaiškinimus, pateiktus besikreipiančių valstybių vardu.
Prieštaravimas byloje buvo pateiktas visais atžvilgiais įprastine
tvarka, šiomis aplinkybėmis Teismas turi priimti sprendimą.
* # &
tinumo T 924 m. gegužės 8 d. Klaipėdos konvėnciįds 17 straipsniu,
nustatančiu, kad: ~~ — — —’
„Aukštosios Susitariančiosios Salys pareiškia, kad bet kuris Tautų
Sąjungos Tarybos narys gali atkreipti Tarybos dėmesį į bet kokį šios
Konvencijos nuostatų pažeidimą.
Kilus nesutarimams tarp Lietuvos Vyriausybės ir vienos iš Di­
džiųjų Santarvės valstybių, Tautų Sąjungos Tarybos narės, dėl šių
nuostatų fakto ar teisės klausimais, toks nesutarimas laikomas tarp­
tautinio pobūdžio ginču pagal Tautų Sąjungos Pakto 14 straipsnį. /
Lietuvos Vyriausybė sutinka, kad visi tokio pobūdžio ginčai, kitai
šaliai prašant, būtų perduodami spręsti Nuolatiniam tarptautinio tei­
singumo teismui. Nuolatinio teismo sprendimas negali būti skun­
džiamas, jis turi sprendimo, priimto pagal Pakto 13 straipsnį, galią ir /
pasekmes."
Savo 1932 m. gegužės 26 d. atsiliepime LįetuxftS,.Vy.riąų_sybė tei­
gia, kad:
paties nagrinėjimo stadijomis ir todėl, atitinkamai, visi ginčai prieš
perduodant juos Teismui turi būti pateiklLnagrinėtillmybaL Kadangi
Besikreipiančios valstybės nesiįaikė_šios_ sąįvgos_dėl jų pareiškimo
5 'ir 6 puiiEų7~Liėtuvos Vyriausybė mano reikalinga pateikti priešta­
ravimą dėl priimtinumo pagal Teismo darbo reglamento 38 straipsnį
ir prašo Teismą priimti sprendimą, kad šiuo metu jis neturi jurisdik­
cijos nagrinėti 5 ir 6 klausimus.“
Tos pačios 1932 m. gegužės 26 d. prieštaravime dėl priimtinumo
Lietuvos Vyriausybė taip apibendrina savo poziciją:
„IŠ to seka, kad Klaipėdos Konvencijos 17 straipsnio 2 dalis
procr^TĮra~^airEūlTTaIKoma~~tife'nrarim
r^fc^— frili-
gos Taryboje pagal to paTieš’TTsFralpsnio pirmąją dalpnetirklausi­
mas nėra išsprendžiamas.“ — —------
 Priedai 148
Kita vertus, besikreipiančios valstybės mano, kad 17 straipsnio
pirmoje dalyje nurodyta procedūra ir jo antroje dalyje nurodyta pro-
~ę^ ū ra nustato~au'Tkirting.tisjagrm.ėjlmMLjr.kadJšlausjina.s.galiM ti
^teisėtai perduotas spręsti Teismui pagal 2 dalį net jei prieš tai nebu-
v o ^ ttC T k ra s ^ a ū T ų 'S ą j'ū n g o s T a r y b a i k a i p y ra 5 ir 6 p u n k tų a tv e ju .
Sprendimas“ kurį Teismas turi priim trdel Lietuvos Vyriausybės
pateikto prieštaravimo dėl priimtinumo, yra 1924 m. gegužės 8 d.
Paryžiaus Konvencijos aiškinimas.
Visų pirma pažymėtina, kad 17 straipsnio 1 dalyje nustatytas nag­
rinėjimas Taryboj e pakankamai skiriasi nuo 17 straipsnio antroje
dalyje reglamentuojamo teisminio nagrinėjimo Teisme. Jei nagrinė­
jimas Taryboje yra nagrinėjimo Teisme sąlyga, Susitariančiųjų šalių
valia nustatyti tokią tvarką turi būti aiškiai išreikšta.
Tačiau pastebėtina, kad jokia 17 straipsnio formuluotė neatspindi
šalių valios nustatyti nagrinėjimą Taryboje, kaip sąlygą perduoti bylą
nagrinėti Teismui.
Pati 17 straipsnio formuluotė atspindi, kad šių dviejų procedūrų
objektai yra skirtingi. Procedūros Taryboje objektas yra „konvenci­
jos nuostatų pažeidimas“, kas preziumuoja jau įvykdytą veiksmą, tuo
tarpu procedūra Teisme susijusi su „nesutarimais, fakto ar teisės
klausimais“. Toks nesutarimas gali kilti ir be jokio pažeidimo. Tiesa,
viena ir ta pati situacija gali būti pagrindu nagrinėjimui tiek Tarybo­
je pagal pirmąją dalį, tiek Teisme pagal antrąją; tačiau taip įvyks ne
visuomet, todėl galima tvirtinti, kad šios dvi procedūros nebūtinai
yra viena su kita susijusios.
Šį skirtumą objekto pagrindu 1924 m. gegužės 8 d. Konvencijos
17 straipsnis papildo skirtingais subjektais, galinčiais prašyti pradėti
nagrinėjimą. Jei nagrinėjimą Taryboje pagal 17 straipsnio 1 dalį gali
inicijuoti bet kuri Tautų Sąjungos narė, prašyti pradėti nagrinėjimą
pagal 2 dalį gali tik Didžiosios Santarvės valstybės, Tautų Sąjungos
Tarybos narės.
Laikantis vienodos procedūros principo, byla negalėtų būti tę­
siama Teisme pagal 17 straipsnio 2 dalį, jei ji buvo pateikta Tarybai
pagal 1 dalį tokios Tarybos narės, kuri nėra viena iš Konvenciją pa­
sirašiusių Didžiųjų Santarvės valstybių.
Be to, Lietuvos Vyriausybės atstovas manė suradęs argumentų,
pagrindžiančių jo teiginį dėl glaudaus ryšio, kuris, anot jo, jungia
šias dvi 17 straipsnio dalis dėl antroje dalyje vartojamų žodžių „šių
nuostatų“, kurios nurodo į pirmoje dalyje vartojamus žodžius „šios
149 Priedai
Konvencijos nuostatos“, taip pat dėl šio dokumento priėmimo isto-
rijošT ‘ ———į—
Dėl pirmojo šių argumentų. Teismas negali jo laikyti pakankamai
svariu pagrįsti išvadai, kad susitariančiosios šalys laikė nagrinėjimą
Taryboje būtina išankstine s%l^a"By!oš*nagnnejTmui Teisme. Atsi­
žvelgiant į kontekštą, žodžiai „šios nuostatos“ paprasčiausiai nurodo,
kad nuostatos, kurių aiškinimas gali būti nagrinėjamas Teisme pagal
antrąją straipsnio Salį yrą tos pačios, į kurių pažeidimą pagal 1 dalį
gali būti atkreiptas; Tarybos dėmesys.
Dęr'afpiHfntlji7į;Į)fgf|stu:3pkųmento..4eksto^priėmim.ęi..istorija,.
Teismas visų pirrria norėtų pažymėti, kad, kaip atspindi jo sprendi­
mai, parengiamuoju ,darbu negali, būti remiamasi aiškinant.doku­
mentą, kuris savaime yra pakankamai aiškus. Be to, Teismas mano,
kad Konvencijos ¡17 straipsnio priėmimo istorija nepateikia jokių
dokumentų, kuriej prieštarautų straipsnio aiškinimui pagal jo paties
formuluotę........ . " j....' ..... -......
'~’nCieiųvps.,yy.ri.aįa.syb.ęs.jškelti-.istojinįaį,.,.pj.g.rindaį_gąįi_Jbūri reziu­
muoti taip:
1) Klaipėdos konvencijos 17 straipsnio 2 dalyje nėra žodžių „taip
pat“, vartojamų tarptautinių sutarčių dėrnaaonSliim fm ažum ų ap­
saugos straipsniuoše dėl jurisdikcijos ar atitinkamuose kai kurių tai­
kos sutarčių straipšniuose dėl nacionalinių mažumų;
2) pasibaigus Paryžiuje 1923 metais vykusioms Ambasadorių
konferencijos Konįiiteto ir Lietuvos delegacijos deryboms, buvo pa­
siektas šalių komįpromisinis susitarimas, atspindėtas galiojančioje
Klaipėdos Konvencijos 17 straipsnio formuluotėje. Vadovaujantis
šiuo kompromisiniu susitarimu kreiptis į Nuolatinį tarptautinio tei­
singumo teismą gkli tik Didžiosios Santarvės valstybės, Tautų Są­
jungos Tarybos nares ir tik tuomet, kai Taryba išnagrinės Konvenci­
jos pažeidimą, į kuri Tarybos dėmesį atkreipė viena jos narių.
Atsakydamas į ¡šiuos du argumentus Teismas turi trumpai pa­
žvelgti į 17 straipsnio priėmimo istoriją.
17 straipsnis buvo priimtas atsižvelgiant į Lietuvos pasiūlymą, pa­
teiktą Paryžiuje, Ambasadorių konferencijos ir Lietuvos bei Klaipė­
dos krašto atstovų derybose, siekiant apibrėžti šio Krašto administra­
cinį statutą, nustatantį sąlygas, kuriomis Didžiosios Santarvės valsty­
bės 1923 m. vasario 16 d. sprendimu išreiškė savo valią perduoti
Lietuvai suverenitetą Klaipėdos kraštui, kurį šioms valstybėms per-
leido Vokietija.
Priedai 150
Konvencijos projekto, kurį Lietuvos delegacija 1923 m. balandžio
i i d. pateikė Ambasadorių konferencijai. 49 straipsnio, kuris buvo
pateiktas kaip alternatyvus pasiūlymas, dvi: dalys atitiko 2 ir 3 dalis
tarptautinių sutarčių dėl nacionalinių mažumų apsaugos straipsnio
dėl jurisdikcijos ar atitinkamų kai kurių taikos sutarčių straipsnių dėl
nacionalinių mažumų, išskyrus du nereikšmingus formos klausimus
ir praleidžiant tris žodžių grupes. Formuluotė, kurioje šios trys žo­
džių grupės Įterptos laužtiniuose skliaustuose buvo tokia:
„Lietuva sutinka, kad bet kuris T autų Sąju ngos T arybos narys
gali atkreipti Tarybos dėm esį į b et kokį šios K o n v en cijo s straipsnių
pažeidimą [ar jo grėsmę] [Taryba tokiu atveju gali im tis veiksm ų ir
duoti nurodym us, jos m anym u tinkam us iii veiksm ingus tom is ap­
linkybėm is]. j muluotės genezėje negalima surasti jokios nuorodos šiuo klausimu,
Lietuva taip pat sutinka, kad kilus nesutarim am s tarp Lietuvos
Vyriausybės ir [bet kurios iš] D idžiųjų Santarvės valstybių [ar kitų
valstybių], Tautų Sąjungos Tarybos narių, dėl šių straipsnių fakto ar
teisės klausimais, toks nesutarimas laikom as tarptautinio pobūdžio
ginču pagal Tautų Sąjungos Pakto 14 straipsnį. Lietuvos V yriausybė
sutinka, kad visi tokio pobūdžio ginčai, k itii šaliai prašant, perduo­
dami spręsti N uolatiniam tarptautinio teisingum o teism ui. N u olati­
nio teism o sprendimas negali būti skundžiajmas, jis turi sprendim o,
priim to pagal Pakto 13 straipsnį, galią ir pasekm es.“
1923 m. rugpjūčio 8 d. Ambasadorių konferencija perdavė Tary­
bos pirmininkui ir Lietuvos užsienio reikalų ministrui naują formu­
luotę, įrašytą 62 straipsniu. Siame straipsnyje žodžiai „Lietuva sutin­
ka“ buvo pakeisti žodžiais „Aukštosios Susitariančiosios Salys pa­
reiškia“, 2 dalies pradžia, toliau atkartojanti 1922 m. gegužės 12 d.
deklaraciją „Dėl nacionalinių mažumų apsaugos Lietuvoje“, pritai­
kyta prie šios formuluotės, ir pagaliau 62 (straipsnio 2 dalyje žodis
„ginčas“ pakeistas žodžiu „nesutarimas“. T iip buvo patvirtinta galu-"
tinę forma“nuostatos, vėliau tapusios 1924 m. gegužės 8 d. Konven­
cijos 17 straipsniu, išskyrus vėliau pridėtą daugiskaitą.
Šiomis istorinėmis aplinkybėmis nieko nebereiškiančių žodžių
„taip pat“, išbraukimas pakankamai natūraliai paaiškinamas kuriant
formuluotę ir iš to neįmanoma prieiti išvados, kurią nurodo Lietu­
vos Vyriausybės atstovas. : Teismas norėtų pabrėžti, kad niekas, kas buvo paminėta šiame
Kas dėl minėto kompromiso, Lietuvos Vyriausybė teigia, kad šis
kompromisas buvo pasiektas, kuomet ArpbasadoFių^
Komitetas pritarė 49 straipsniui, Lietuvos! atstovų pasiūlytam kaip
151 P rie d a i
alternatyva. Nurodoma, kad kai Ambasadorių konferencijos Kom i­
tetas pageidavo palikti Tautų Sąjungos Tarybai tek e priimti galutinį
sprendimą ginčuose dėl Konvencijos dėl Klaipėdos krašto taikymo,
o, Lietuva, savo ruožtu, siekė tokias bylas perduoti spręsti Nuolati­
niam tarptautinio teisingumo teismui, kaip arbitrui, galiausiai 49
straipsnis. Lietuvai pasiūlius ir vėliau Ambasadorių konferencijos
Komitetui sutikus, numatyta galimybė nagrinėti juos tiek Taryboje,
tiek Teisme.
Net tuo atveju, jei tai buvo pasiektas kompromisas, tai neturi
nieko bendra su klausimu ar į Nuolatinį tarptautinio teisingumo
teismą gali būti kreipiamasi tik tada. kai nagrinėjimo Tautų Sąjun­
gos Taryboje metu klausimas nėra išsprendžiamas. Iš tiesų, šios for­
Lietuvos atstovas žodžiu taip pat nenurodė jokio įrodymo.
Teismas nerado jokio pagrindimo Lietuvos teiginiui ir 1926 m.
rugsėjo 3 d. Tautų Sąjungos Tarybos paskirto (Tautų Sąjungos ofi­
cialus leidinys, 1926, Nr. 1424) Teisininkų Komiteto pranešime.
Lietuvos Vyriausybė šiuo atžvilgiu remiasi šio pranešimo teksto
prancūzų kalba ištrauka, kuri lietuvių kalba skambėtų taip:
tik kilus nesutarim ui tarp Lietuvos Vyriausybės ir vienos
iš D idžiųjų Santarvės valstybių, Tarybos narių, ginčas gali būti per­
duotas spręsti Teisingum o T eism u i. T aigi, ši nuostata netaikom a jei
nesutarim ai kyla ne tarp Tarybos narių, D idžiųjų Santarvės valsty­
bių, ir Lietuvos Vyriausybės.“
Tačiau Teismas mano, kad atsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis šis
pranešimas buvo pateiktas, ši ištrauka yra susijusi išimtinai su klau­
simu, tarp kurių šalių nesutarimas turi kilti, kad būtų galima jį per­
duoti spręsti Teismui pagal Konvencijos 27 straipsnio 2 dalį.
Be to, Teismas pastebi, kad tiek minėto Ambasadorių konferen­
cijos Komiteto 1923 m. liepos 25 d. pranešimas (Documents dip­
lomatiques, Question de M em el, Lietuvos užsienio reikalų ministerijos
leidinys, 1923, 1 dalis, p. 222), tiek Tarybos pranešėjas jos 1923 m.
vasario 20 d. posėdyje (Tautų Sąjungos oficialus leidinys, 1932,
p. 545), sutinka su besikreipiančių valstybių pateikta nuomone.
sprendime, negali daryti įtakos tarptautinių sutarčių dėl nacionalinių
mažumų apsaugos nuostatų dėl jurisdikcijos ar atitinkamų kai kurių
taikos sutarčių straipsnių dėl nacionalinių mažumų aiškinimui: šios
Priedai 152
nuostatos netaikomos šioje byloje ir Teismui toks klausimas pateik­
tas nebuvo.
R e m d a m a s is š ia is m o t y v a is ,
Teismas
trylika balsų prieš tris
atmeta Lietuvos Vyriausybės pateiktą prieštaravimą dėl.bylos...
ir pareikš savo nuomonę dėl 1932 m. balandžio 11d. pareiškimo
dėl bylos iškėlimo 5 ir 6 punktų išspręsdamas ginčą iŠ esmės.
Pasirašyta anglų ir prancūzų kalbomis, prancūzų kalbai teikiant
pirmenybę, Taikos rūmuose, Hagoje, tūkstantis devyni šimtai trisde­
šimt antrųjų metų birželio dvidešimt ketvirtą dieną, šešiais egzemp­
lioriais, vienas paliekamas Teismo archyvams, kiti perduodami Jo
Britaniškosios Didenybės Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Siaurės
Airijos Karalystės Vyriausybės, Prancūzijos Respublikos Vyriausy­
bės, Jo Didenybės Italijos karaliaus Vyriausybės ir Jo Didenybės Ja­
ponijos imperatoriaus Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Vyriau­
sybės atstovams.
(Parašas) J. G . G U E R R E R O
Einantis pirmininko pareigas
(Parašas) A . HAM M ARSKJÖLD
Teismo sekretorius
Teisėjas baronas Rolin-Jaequemyns pareiškia, kad jis negali pri­
tarti Teismo priimtam sprendimui ir, pasinaudodamas Statuto
57 straipsniu suteikta teise prideda prie sprendimo savo atskirąją
nuomonę.
Teisėjas Grafas Rostworowski, ir Teisėjas ad hoc p. Romeris, pa­
reiškia, kad jie negali pritarti Teisino priimtam sprendimui, ir kad
jie remia Lietuvos reikalavimą dėl dviejų nurodytų klausimų
(pareiškimo 5 ir 6 punktai), kiek jie susiję su 1924 m. gegužės 8 d.
Paryžiaus Konvencijos pažeidimais, kuriems taikoma šios Konvenci­
jos 17 straipsnio 1 dalis.
(Parafuota) J. G. G.
(Parafuota) A. H.
153 Priedai
A TSK IR O JI BA R O N O R O L IN -JA E Q U E M Y N S N U O M O N Ė
Toliau pasirašęs jaučiasi turįs pareigą vadovaudamasis Statuto
57 straipsniu ir Teismo darbo reglamento 62 straipsniu trumpai nu­
rodyti priežastis, dėl kurių jis nepritaria Šiandien priimtam Teismo
sprendimui, kuriuo) Teismas daugumos balsų persvara nusprendė
atmesti Lietuvos Vyriausybės pareikštą prieštaravimą dėl bylos pri­
imtinumo dėl paskutinių dviejų (5 ir 6) keturių besikreipiančių vals­
tybių pareiškimo dėl bylos iškėlimo klausimų, kuriuose Teismo bu­
vo prašoma nuspręsti:
„5) ar susiklosčiusiomis aplinkybėmis p. Simaičio vadovaujamos
Direktorijos paskyrimas yra teisėtas;
6) ar Seimelio paleidimas, {vykdytas Klaipėdos krašto guberna­
toriaus 1932 m. kovo 22 d., tuo metu, kai p. Simaičio vadovaujamai
Direktorijai nebuvo išreikštas Seimelio pasitikėjimas, yra teisėtas“.
Toliau pasirašęs ijnano, kad, visai priešingai, šis prieštaravimas dėl
priimtinumo yra pagrįstas tuo, kad Teisino jurisdikcija spręsti dėl
anksčiau minėtų 5 ir 6 punktų yra pagrįsta tik 1924 m. gegužės 8 d.
konvencijos tarp besikreipiančių valstybių ir Lietuvos 17 straipsniu
(2 dalimi), ir pagal šią nuostatą Teismo gali būti prašoma nagrinėti
tik tuos klausimus, kurie prieš tai buvo pateikti spręsti Tautų Sąjun­
gos Tarybai pagal toįpaties 17 straipsnio 1 dalį.
Si nuomonė jokiu būdu nereiškia, kad „dvi 17 straipsnio dalys
susijusios su dviem jskirtingomis to paties nagrinėjimo stadijomis“,
kaip teigė Lietuvos Vyriausybė Teisino nurodytame 1932 m. gegu­
žės 26 d. atsiliepimė. Si nuomonė taip pat nereiškia, kaip tai nuro­
dyta Lietuvos Vyriiusybės tą pačią dieną pateiktame pareiškime,
pagrindžiančiame jos prieštaravimą dėl priimtinumo, „kad Klaipėdos
konvencijos 17 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad kreipimosi i Nuolati­
nį tarptautinio teisingumo teismą procedūra gali būti taikoma tik
tada, kai nagrinėjimo Tautų Sąjungos Taryboje pagal to paties
17 straipsnio pirmąjį dalį metu klausimas nėra išsprendžiamas“. T o ­
liau pasirašiusio teisėjo nuomone niekas netrukdo abi procedūras,
pradėtas pagal 1924 Įm. Konvencijos 17 straipsnį toliau tęsti tuo pa­
čiu metu tiek Taryboje, tiek Teism e, su sąlyga, kad į Tarybą kreiptasi
pirm iau.
Toliau pasirašęs vis dėlto sutinka, kad 17 straipsnio formuluotė
nėra pakankamai tiksli šiuo klausimu. Tačiau dėl šios priežasties ki-
Priedai 156
M 'O I A UNIS i'AKï' I ALTIXU 1 JT.ISINGL.NK > i EISMAS
DVIDEŠIMT PENKTOJI SESIJA
1932 m. rugpjūčio 11d.
KLAIPĖ DOS KRAŠTO S T A T U T O AIŠKINIMAS
SPRENDIMAS1"
D a ly v a u ja n t p o n u i G U E R R E R O ( Teismo vice-pirmininkui, vykdan­
čiam pirm ininko funkcijas), b a ro n u i R O L IN -JA E Q U E M Y N S , g rafu i
R O ST W O R O W SK I, p o n a m s F R O M A G E O T , D e B U ST A M E N T E , A LTA -
M1RA, A N Z IL O T T I, U R R U T IA , A D A TC I, seru i C E C IL H U R S T , p o n a m s
SC H Ü C K IN G , N E G U L E SC O , se ru i VAN EYS1N G A , W A N G ( teisėjams),
p o n u i R Ô M E R IU I ( teisėjui ad h o c ).
Klaipėdos krašto Statuto aiškinimo byloje
tarp
Jo Britaniškosios Didenybės Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Siau­
rės Airijos Karalystės Vyriausybės, atstovaujamos William Malkin,
K. C ., K. C. M. G., C. B .;
Prancūzijos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos jos atstovo
p. J. Basdevant, Užsienio reikalų ministerijos teisininko, Paryžiaus
universiteto teisės fakulteto profesoriaus, ir atstovo pavaduotojo
p. Charguėraud, Užsienio reikalų ministerijos antrojo teisininko;
Jo Didenybės Italijos Karaliaus Vyriausybės, atstovaujamos J.E.
p. Massimo Pilotti, pirmojo pirmininko Apeliacinio teismo, Karališ­
kosios užsienio reikalų ministerijos teisininko, ir J.E. grafo Senni,
Italijos nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro Hagoje;
Jo Didenybės Japonijos Imperatoriaus Vyriausybės, atstovaujamos
J.E. p. Matsunaga, Japonijos nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo
ministro Hagoje,
236 Recueil de la Court Permanente de Justice Internationale, Série A/B, No.
49 (1932), p. 2 9 4 -339 .
157 Priedai
Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos J.E. p. Vaclovo
Sidzikausko, Lietuvos nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro
Londone, j
Šios sudėties Teismjas priima tokį sprendimą:
Pareiškimu, depjonuotu Teismo sekretoriui 1932 m. balandžio
11 d. pagal Statuto 40 straipsnį ir Teismo darbo reglamento
35 straipsnį, Jo Brijtaniškosios Didenybės Jungtinės Didžiosios Bri­
tanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Vyriausybė, Prancūzijos Respub­
likos Vyriausybė, Jo Didenybės Italijos Karaliaus Vyriausybė ir Jo
Didenybės Japonijos Imperatoriaus Vyriausybė iškėlė bylą Lietuvos
Respublikos Vyriaūsybei dėl nesutarimo, ar kai kurie pastarosios
veiksmai atitinka Klaipėdos krašto Statutą, pridėtą prie 1924 m. ge­
gužės 8 d. Klaipėdoj; konvencijos;
Savo pareiškimejpagal minėtos Konvencijos 17 straipsnio nuosta­
tas dėl jurisdikcijos.} besikreipiančios valstybės nurodė ginčo objektą
šiais žodžiais:
Prašom e Teism ą < ...> nuspręsti < ...> :
1) ar Klaipėdos krašto gubernatorius turi teisę atšaukti D irek to ­
rijos pirm ininką; j
2) teigiam o sprendim o atveju, ar ši teisė suteikta tik su tam tik­
rom is sąlygomis ii} tik tam tikrom is aplinkybėm is, ir kokios šios są­
lygos ir aplinkybės;
3) jei teisė atšaukti D irektorijos pirm ininką būtų pripažinta, ar
toks atšaukimas rejškia ir kitų D irektorijos narių paskyrimų pabaigą;
4 ) jei teisė atšaukti D irektorijos pirm ininką suteikta tik su tam
tikrom is sąlygomis ar tam tikrom is aplinkybėm is, ar p. B ottch erio
atšaukimas 1932 m. vasario 6 d. susiklosčiusiom is aplinkybėm is yra
teisėtas;
5) ar susiklosčiusiomis aplinkybėmis p. Simaičio vadovaujamos
Direktorijos paskyrimas yra teisėtas;
6) ar Seimelių paleidimas, įvykdytas Klaipėdos krašto guberna­
toriaus 1932 m. kcjvo 22 d., tuo metu, kai p. Simaičio vadovaujamai
Direktorijai nebuvo išreikštas Seimelio pasitikėjimas, yra teisėtas.“
Priedai 158
159 Priedai
Pareiškimą lydinčiuose diplomatinių atstovu Hagoje dokumen­
Pirmajame Lietuvos atsiliepime į memorandumą nurodomas toks
tuose, nurodoma, kad besikreipiančios valstybės pasilieka teisę pa­
bendrasis prašymas:
teikti savo išvadas vėliau pateikiamame atsiliepime (memorandume).
Kadangi Teismo kolegijoje buvo besikreipiančių valstybių teisė­ „Prašom e Teism ą < ...> nuspręsti < ...> . kad:
jai, bet nebuvo Lietuvos pilietybę turinčiu teisėjo, Lietuvos Vyriau­ 1) Klaipėdos krašto gubernatorius turi teisę atšaukti D irektori­
sybė pasinaudojo savo teise pagal Statuto |31 straipsnį paskirti byloje jos pirm ininką;
teisėją a d h oc. į , ___ 2) b et kuriuo atveju Klaipėdos krašto gubernatorius turi teisę
Besikreipiančios valstybės pareiškime atsisakė savo teisės raštu pa­ atšaukti D irek to rijo sp irm in in k ą kai:
teikti antrąjį atsiliepimą (repliką), todėl 11)32 m. balandžio 16 d. įsa­ a) Pirm ininkas įvykdo veikas, pažeidžiančias Lietuvos V alsty­
bės suverenitetą ar vientisum ą;
kymu Teismo (kuris tuo metu neposėdžiavo) Pirmininkas nustatė
,, ' ' b ) Pirm ininkas pasikėsina į centrinės valdžios galias;
terminą pateikti dokumentus rašytine tvarjka. Paskutinė data, iki ku­
| c) vykdydamas savo funkcijas Pirm ininkas nepaiso Lietuvos
rios Lietuvos Vyriausybei buvo leista pateikti savo atsiliepimą į me­ 1 K onstitu cijos principų;
morandumą, nustatyta 1932 m. gegužės 30 d. Besikreipiančios valsty­ d) Pirm ininkas prieštarauja vietos veiksm am s, būtiniem s užtik­
bės pateikė atsiliepimą (memorandumą) laiku, 1932 m. gegužės 30 d., rinti Lietuvos sudarytų tarptautinių sutarčių, susijusių su vietos val­
tačiau Lietuvos atsiliepimas buvo pateiktas! tik 1932 m. gegužės 31 d. džios kom petencijai priskirtais klausim ais, taikym ą Klaipėdos krašte;
Vis dėlto Pirmininkas, tos pačios dienos sjprendimu, vadovaudamasis e) Pirm ininkas prieštarauja vietos valdžios veiksm am s, bū ti­
Teismo darbo reglamento 33 straipsniu, priėmė jį kaip galiojantį. niem s užtikrinti Statuto nuostatų bei taikytinų Lietuvos Respublikos
Dokumente, pateiktame kartu su atsijliepimu į memorandumą, įstatymų įgyvendinim ą Klaipėdos krašte;
Lietuvos Vyriausybė pareiškė, kad Teismas neturi jurisdikcijos nag­ 3) Gubernatoriui atšaukus D irektorijos pirm ininką savaime pa­
sibaigia kitų jos narių įgaliojim ai, nuo tada-įie gali rūpintis jų insti­
rinėti minėto pareiškimo 5 ir 6 punktus.
tu cijų reikalais tik specialiu gubernatoriaus pavedim u;
Tuo būdu Lietuvos Vyriausybė atsiliepime pateikė savų nuomo­
4 ) susiklosčiusiom is aplinkybėm is Klaipėdos gubernatorius
nę tik dėl „besikreipiančių vyriausybių pareiškimo 1—4 punktų“. 1932 m. vasario 6 d. p. B o ttch erį atšaukė visiškai teisėtai.
1923 m. birželio 24 d. sprendimu Teisinas atmetė Lietuvos prieš­
taravimą dėl priimtinumo ir nurodė nagjrinėsiantis pareiškimo 5 ir Antrajame atsiliepimę pažymima:
6 punktus iš esmės. Tą pačią dieną jis įsakymu nustatė terminą Lie­
„Kadangi D idžiosios B ritan ijos, Italijos, Japonijos ir Prancūzijos
tuvos Vyriausybei pareikšti atsiliepimą šiais klausimais iki liepos 9 d. Vyriausybių 1932 m. balandžio 1 1 d . pareiškim o 5 ir 6 punktai nėra
Šis antrasis Lietuvos atsiliepimas buvo pateiktas 1932 m. liepos 2 d. susiję su m inėtų Vyriausybių ir Lietuvos Vyriausybės nesutarimais
Besikreipiančių valstybių atsiliepime (memorandume) pažymima, dėl 1924 m . gegužės 8 d. Paryžiaus K on ven cijos nuostatų fakto ar
kad: i teisės klausim ais, o tik su šių Vyriausybių nuom onių skirtumais dėl
kai kurių Lietuvos valdžios K laipėdoje veiksm ų, kurie nesusiję su
„1) Klaipėdos krašto gubernatorius neturi teisės atšaukti D irek ­
17 straipsnio 2 dalimi, politinio tikslingum o, šie punktai negali būti
torijos pirm ininko: t
nagrinėjam i T eism e.
2 ) D irek torijos pirm ininko paskyrim o pabaiga ipso facio nereiš­
A rba, papildomai, je i Teism as nuspręs, kad keturių Vyriausybių
kia kitų D irek torijos narių paskyrimų pabaigos;
pareiškim o 5 ir 6 punktai yra priim tini,
3 ) susiklosčiusiom is aplinkybėm is pi Sim aičio vadovaujam os
1. Susiklosčiusiom is aplinkybėm is p. Sim aičio vadovaujamos D i­
D irek torijos paskyrimas nėra teisėtas; i
rektorijos paskyrimas yra teisėtas;
4 ) Klaipėdos S eim elio paleidim as, įvykdytas Klaipėdos krašto
2. Klaipėdos Seim elio paleidim as, įvykdytas Klaipėdos krašto
gubernatoriaus 1932 m . kovo 2 2 d ., tuo m e tu , kai p. Sim aičio vado­
gubernatoriaus 1932 m. kovo 22 d., yra teisėtas.“
vau jam ai D irek torijai nebuvo išreikštas Seim elio pasitikėjim as, nėra
teisėtas.“ !

Priedai 160
1932 m. birželio 8, 13, 14, 16, 18 ir liepos 12 ir 13 dienomis vy­
kusiuose viešuose teismo posėdžiuose Teismas išklausė Didžiosios
Britanijos Vyriausybės atstovo William Malkin, Prancūzijos Vyriau­
sybės atstovo pavaduotojo p. Charguéraud, Italijos Vyriausybės at­
stovo p. Pilotti ir Japonijos Vyriausybės atstovo p. Matsunaga, Lie­
tuvos Vyriausybės atstovo p. Sidzikausko pareiškimus, paaiškinimus,
atsakymus bei replikas.
Šio sprendimo priede išvardinti dokumentai buvo pateikti vienos
ar kitos šalies arba kaip rašytinės procedūros dokumentų priedai,
arba teismo posėdžių metu.
Pareiškimas byloje buvo pateiktas visais atžvilgiais įprastine tvar­
ka, šiomis aplinkybėmis Teismas turi priimti sprendimą.
* #*
1924 m. gegužės 8 d. Paryžiuje buvo sudaryta Konvencija tarp
Britų Imperijos, Italijos, Japonijos, Prancūzijos ir Lietuvos, kuria
minėtos keturios valstybės perdavė Lietuvai suverenitetą Klaipėdos
kraštui. Konvencijoje nurodytomis sąlygomis. Pagal šios Konvencijos
2 straipsnį, Klaipėdos kraštas Lietuvos suverenitete turėjo įstatymų
leidimo, teisminę, administracinę ir finansinę autonomiją Statuto,
pridėto prie Konvencijos,, ir, pagal Konvencijos 16 straipsnį visais
atžvilgiais esančio jos dalimi/nustatytose ribose.
Teismas nenagrinės priežasčių, lėmusių Klaipėdos perdavimą
Lietuvos suverenitetui Konvencijoje nustatytomis specialiomis sąly­
gomis, t. y. Klaipėdai suteikiant autonomijos statusą. Todėl nėra
būtina perteikti derybų dėl Konvencijos sudarymo istorijos. Pakanka
pažymėti, kad Teismui pateikti Konvencijos preambulėje minimas
1923 m. vasario 16 d. Ambasadorių konferencijos sprendimas, kurį
Lietuva patvirtino tų metų kovo 13 d., ir 1921 m. lapkričio 1 1 d .
Lietuvos Steigiamojo Seimo rezoliucija atspindi, jog visos Konven­
cijos šalys siekė, kad Klaipėdos kraštui suteikta autonomija būtų tik­
ra ir veiksminga, kitaip tariant, siekta suteikti Klaipėdos krašto žmo­
nėms teisę ir galimybę tvarkyti krašto reikalus savo nuožiūra.
* cijomis ir šios derybos .yra svarbios Vokietijai. Berlyne p! Bottcheris
Žodinio nagrinėjimo metu buvo kilusi diskusija dėl Klaipėdos
Statuto, esančio 1924 m. Konvencijos I priedu ir apibrėžiančio Klai-
! ( b nĄMį umį >/ ¿ 7^
161 Priedai
pėdos autonomiją,.[pobodžio.. Lietuva atkreipė dėmesį, kad savo
forma tai buvo L ie tu v į teisės aktas, kuris iš esmės buvo priimtas
kaip Lietuvos įstatymą/. TodėLjLprašo jį tokiu laikyti ir aiškinti kaip
tokį, Kita vertus, |eturios) besikreipiančios valstybės ginčijo, kad
nors„v|daus..iifoiaisj5f5i^s..,.gCičr'g^ilbūtL..iaikornas-jiespuhiikos’'
teisės.dajįmj,..Teismui jis tėra tarptautinės sutarties.dalis. Šioje byloje
Teismas, be abejonės, mano, kad vadovaujantis pačia Konvencijos
4 6 straipsnioi jf o r r r ^ Statutas turi būti laikomaŠTLie-
tųvą įparelgojanairįrimpr^ turi FutiTaisjEinamaf
'kaipToksT^"" " ......
*
Prašyme iškelti bylą nurodomas toks ginčo pagrindas:
„Klaipėdos D irektorijos pirm inin ko p. B o ttch erio atšaukimas,
p. Sim aičio .vadovaujam os D irek to rijos paskyrimas ir Seim elio pa­
leidim as..sukėlė nesutarimus ar šie veiksm ai suderinami su prie
1924 m. gegužės 8; d. K o n v en cijos pridėtu Klaipėdos krašto Statutu.
Šių nesutarimų nepavyko išspręsti nei Tautų Sąjungos Tarybos
atliktu tyrim u, nei 1924 m. gegužės 8 d. K onvenciją pasirašiusių
valstybių derybom is.“
Norint aiškiai apibūdinti aplinkybes, dėl kurių kilo šios bylos pa­
grindu tapę nesutarimai, būtina prisiminti faktus.
Klaipėdos Direktorija, kuriai iki atšaukimo vadovavo p. B ot­
tcheris, yra institucija,„pagal Klaipėdos Statutą vykdanti vykdomo­
sios valdžios funkcijas Klaipėdos krašte!
1931 m. gruodžio 17 d. p. Bottcheris, lydimas dviejų Seimelio
narių, išvyko į Berlyną. Bylos šalys nesutaria, koks buvo šios kelio­
nės į Berlyną tikslas: tačiau kai kurie su ja susiję faktai yra nepanei­
giami. Lietuvos Vyriausybė nežinojo apie šią kelionę, tai išaiškėjo
tik vėliau. Kelionės išlaidos buvo apmokėtos iš. Krašto biudžeto.
Vienas iš p. Bottcherio palydovų neturėjo paso ir Vokietijos Gene­
ralinis konsulas Klaipėdoje jam buvo išdavęs pažymėjimą, patvirti­
nantį, kad jo turėtojas vyksta į Berlyną derėtis su Vokietijos institu­
ir jo palydovai susitiko su Vokietijos maisto ir užsienio reikalų mi­
nisterijų pareigūnais:
 : 163
: Priedai 162
Tokie, bendrais bruožais, yra neginčijami faktai. Vėliau šie faktai
bus nagrinėjami detaliau, kiek tai bus supiję su 4 punktu dėl p. Bot-
tcherio atšaukimo. j pareigas ad interim. Likę du Direktorijos nariai taip pat buvo atleisti
Sužinojęs šiuos faktus, 1931 m, gruodžio 27 d. Klaipėdos guher-
MtoriilS pranešė p. Bottcheriui, kad Šis prarado jo (gubernatoriaus)
■ 1 dalimi, vasario 8 d. Vokietijos Vyriausybė pateikė klausimą svars­
pasitikėjimą ir pasiūlė atsistatydinti. 1932 m. sausio 16 d. p. Bot­
tcheris atsakė, kad, jo manymu, dėl jo kelionės į Berlyną įvyko ne­
susipratimas ir viskas gali būti išsiaiškinta pokalbio metu, todėl jis
paprašė susitikti.
Ar toks susitikimas įvyko, nėra aišku. Tačiau 1932 m. sausio 25 d.
gubernatorius pranešė jam žinomus faktus Klaipėdos Seimeliui tą
dieną perskaitytu laišku; p. Bottcheris taip pat perskaitė pranešimą.
Tada Seimelis patvirtino savo pasitikėjimą p. Bottcheriu penkiolika
balsų prieš keturis, šešiems susilaikius. Tik vasario 6 d. gubernato­
rius atleido ^. Bottcherį iš Pirmininko pareigų. P. Bottcheriui buvo
įteiktas tokio turinio laiškas: j pėdos D irektorijos pirm ininką p. B o ttch erį neteisėtai, kadangi K lai­
„ 1 9 3 2 m . ¡vasario 6 d., Klaipėda
Ponas P irm in in k e, Į
Praėjusių m etų gruodžio 17 d., neprahešęs R esp ublikos V yriau­
sybei, ) ūs nuvykote.4-vierios.užsienio.valsfybės.sostm ę_ir,»v.edite de­
rybas su šios valstybės Vyriausybe taip aplenkdam as jūsų valstybės
teisėtas institucijas, kurios vienintelės Įgaliotos vesti tokias derybas.
T o k ie Jūsų veiksm ai parodo Jūsų buvim ą D irek to rijos pirm ininko
pareigose nesuderinam u su valstybės in teresais, dar daugiau, tai kelia
‘ grėsmę.valstybės viešajai tvarkai, ką, beje,i patvirtina pastarųjų dienų
J į ė l šių priežasčįų, šiom is ypatingom is aplinkybėm is, aš esu pri-
. verst a s atšaukti 1931 m. sausio 8 d. dekretą, kuriuo Įus paskyriau
D irek torijo s pirm ininku.
Pranešdam as Jum s šj sprendim ą prašau perduoti pirm ininkavim o
D irektorijai darbus patarėjui p. T oliu šiu i, ¡kuriam pavedžiau tvarkyti
D irek to rijos reikalus iki paskirsiu naują p ijm in in k ą.
Pagarbiai, / į
(p arašau gubernatorius MERKYS“
Tą pačią dieną gubernatorius išsiuntė p. Žygaudui, jau paskirtam
Direktorijos nariu, laišką, kuriame yra to čia frazė: „įgalioji: jus per­
imti iš p. Bottcherio Direktorijos pirmi liuko funkcijas tol, kol aš
Priedai
paskirsiu nau,ą Direktorijos Pirmininką“. P. Žygaudas nepriėmė
pasiūlymo, todėl gubernatorius pavedė p. Toliušiui eiti Pirmininko
iš pareigų. . ................
Vadovaudamasi 1924 m. Klaipėdos Konvencijos 17 straipsnio
tyti Tautų Sąjungos Tarybai, prašydama sušaukti jos posėdį .šiam
skubiam reikalui.
Vasario 13 d. susirinkusi Taryba išklausė Vokietijos ir Lietuvos
atstovų pranešimus, Norvegijos atstovas p. Colbanas buvo paskirtas
pranešėju. Vasario 20 d. posėdyje buvo išklausytas p. Colbano pra­
nešimas bei dar kartą Vokietijos ir Lietuvos atstovai.
Kaip pažymima p. Colbano pranešimo 2—7 pastraipose:,
„2. Tarybai pateiktas klausimas yra labai sudėtingas.
V iena vertus, tvirtinam a, kad Krašto gubernatorius atšaukė K lai­
pėdos Statuto 17 straipsnio 2 dalis num ato, kad Pirm ininkas eina
pareigas tol, kol išsaugo Krašto Seim elio pasitikėjim ą.
Kita vertus, teigiam a, kad 1924 m . gegužės 8 d. Paryžiaus K o n ­
vencijos ir jos priedų nuostatos neatim a gubernatoriaus teisės tam
tikrom is aplinkybėm is paleisti. D irekto riją, ir kad,šiuo konkrečiu at­
veju p. B ottch eris visai tinkam ai atleistas iš pareigų, kadangi L ietu ­
vos Vyriausybės m anym u jis prisiėm ė galias, kurios priklauso cen t­
rinei valdžiai ir todėl pažeidė'K laipėdos Statutą.
3. Papildydami šį esm inį nesutarim ą Lietuvos Vyriausybės pa­
teikti faktai dėl p. B o ttch erio atšaukim o skiriasi nuo kitos pusės nu­
rodom ų faktų.
4. Taryba su pasitenkinim u pažymi Lietuvos R espublikos patiki­
nim ą, kad ši nuosekliai vykdys savo tarptautinius įsipareigojim us,
kylančius iš Klaipėdai taikytinų dokum entų. Taryba taip pat išklausė
Lietuvos atstovo pareiškim ą, kad Krašto gubernatorius deda pastan­
gas paskirti D irektoriją Statute nustatyta tvarka.
5. Nepaisant to, svarbiausia išlieka tai, kad esama nenorm ali situ­
acija būtų ištaisyta kuo skubiau. Skubių priem onių būtina im tis sie­
kiant išvengti didesnių kom plikacijų.
6. .D irektorijos, turinčios Seim elio pasitikėjim ą, paskyrimas yra
absoliuti būtinybė. D irekto rijos sudėtis turi būti nedelsiant pateikta
Seim eliu i. Esam oje situ acijoje rekom enduotina nelaukti Statuto
17 straipsnio 2 dalyje nurodyto term ino pabaigos. Taryba yra itin
susirūpinusi, kad būtų atkurtas Statuto galiojim as visame Krašte.
Priedai 164
7 . Šios neatidėliotinos priem onės nedaro jtakos klausim ui dėl
p. B o ttch erio atšaukimo teisėtum o. Šiuo klausimu negali būti pa­
reikšta jo k ia nu om o n ė, kol neišspręstas klausimas dėl gubernatoriaus
teisės atšaukti D irektoriją. N et jei .bus nustatyta,,kad gubernatorius ,
yra įgaliotas atšaukti D irektoriją, reikėtų išnagrinėti, kokios buvo.,
to kio atšaukim o aplinkybės ir ar jos suteikia gubernatoriui teisę pa­
sinaudoti tokiais įgaliojim ais.“
Pranešimas baigiamas p^. Colbano pareiškimu, išreiškiančiu dve­
jones, ar rekomenduoti Tarybai prašyti Nuolatinio tarptautinio tei­
singumo teismo pateikti patariamąją išvadą dėl galimų sunkumų
užtikrinant vienbalsį pritarimą tokiam pasiūlymui. Taigi, jis viso
labo priminė keturioms didžiosioms valstybėms jų teises pagal Klai­
pėdos Konvencijos 17 straipsnio 2 dalį.
Taryba patvirtino p. Colbano pranešimą su Lietuvos išlygomis
dėl šio pranešimo 5 ir 6 pastraipų.
1932 m. vasario 23 d. p. Bottcheris pranešė gubernatoriui atsista­
tydinąs iš Direktorijos pirmininko pareigu; tą pačią dieną Klaipėdos
Seimelio daugumos partijų lyderiai informavo gubernatorių, kad,
atsistatydinus p. Bottcheriui, jie yra pasirengę siūlyti kandidatus į
Direktorijos pirmininko pareigas, gubernatorius paprašė juos tai pa­
daryti, tačiau jau vasario 10 d. pastarieji buvo pranešę, kad to pada­
ryti negali.
Vasario 27 d. gubernatorius Direktorijos pirmininku paskyrė jo ­
kiai partijai nepriklausantį p. Simaitį. Kartu gubernatorius paskelbė
tokį oficialų pranešimą:
„V adovaujantis Klaipėdos Statuto 17 straipsniu, gubernatorius
paskiria Eduardą Sim aitį, m okyklos direktorių, Klaipėdos krašto D i­
rektorijos pirm ininku.
N aujai paskirtasis Pirm ininkas šiuo m etu veda derybas su dau­
gum os partijų nariais dėl naujos D irektorijos form avim o parlam en­
tiniu pagrindu. Tikim asi, kad D irektorija bus netrukus sudaryta.“
Daugumos partijų lyderiai tuo metu teigiamai priėmė p. Simaičio
paskyrimą ir dvi savaites vedė su juo derybas dėl naujos Direktorijos
sudėties. Tačiau kovo 12 d. derybos nutrūko ir daugumos partijų
lyderiai pranešė gubernatoriui, kad jie daugiau nelaiko p. Simaičio
Direktorijos pirmininku ir norėtų derėtis dėl Direktorijos formavi­
mo parlamentiniu pagrindu. Tuomet p. Simaitis suformavo Direkto­
riją paskirdamas į ją du asmenis, nesančius daugumos partijų nariais.
Taip p. Simaičio suformuota Direktorija kovo 22 d. buvo pateikta
165 Priedai
svartyti Seimeliui.! Išklausęs Direktorijos pranešimą Seimelis atsisakė
pareikšti pasitikėjimą dvidešimt dvejais balsais prieš penkis. Tada
p. Simūitis^pėrsk4-it-ė'-'g'Bber»at©riiHiS-~<iekre%-.-kuriue--faiei<ižiamast_.
Seimelis. j
Nuo klausimo Įnagrinėjimo Tautų Sąjungos Taryboje, Ženevoje,
1924 metais, Korivencijos šalys — keturios valstybės ir Lietuva —
domėjosi Klaipėdos reikalais ir siekė spręsti kylančius sunkumus.
Derybų metu po vasario 27 d. Kaune įvykusio Prancūzijos ministru
susitikimo su užsienio reikalų ministru p. Zauniumi, jos suprato,
kad jei daugumoj partijos atsisakys bendradarbiauti, Seimelis bus
paleistas. Prancūzijos ministras savo pastebėjimus pateikė taip:
>rA.u cas ou ceux-ci refuseraient de la donner, le Gouvernement se
verrait dans l’obligation de faire appel au parti minoritaire. Il
s’ensuivrait un vbte de méfiance, suivi de la dissolution de la D iète et
d’élections nouvelles. “2il
Prancūzijos ministras toliau paaiškino, kad keturių didžiųjų vals­
tybių nuomone Sejimelio paleidimas būtų nepateisinamas:
„ f ai fait alors rem arquer à M . Zaunius que cette éventualité était
contraire aux vues des Puissances. M ais mon insistance ne l’a pas fait
fléchir. Il m’a déclaré avec vigueur qu’il avait fait à ce sujet les réserves
les plus expresses \devant le conseil de la Société des N ations et que son
Gouvernement après mure réflexion, était résolu à exercer en pareille oc­
currence ses droits de souveraineté. C e n’est, bien entendu, qu’à la
dernière limite qü’il aurait recours à cette mesure, et, pou r éviter toute
critique, ce n’est Ąu’après la levée de l’état de siège qu’auraient lieu éven­
tuellement les élections. “23S
Sudarius._.Simaiçio Direktoriją bet dar nepaleidus Seimelio, kovo
19 d., keturios valstybės informavo Lietuvos Vyriausybę kad arti-
237 Jei pastarosios atsisakytų bendradarbiauti, Vyriausybė būtų priversta kreiptis į
mažumos partiją. Tai įemtų nepasitikėjimo votumą, kurį sektų Seimelio paleidimas
ir nauji rinkimai. j
i uuintt tia ativu.įpii . ______ .____ _t __ ____ . —
didžiųjų valstybių policijai. Tačiau mano primygtinis reikalavimas neprivertė jo
pakeisti požiūrio. Jis man pabrėžė, kad yra pareiškęs vienareikšmę išlygą Tautų
Sąjungos Tarybai ir jo ¡Vyriausybė, nuodugniai išnagrinėjusi šį klausimą, nusprendė
šioje byloje pasinaudoti savo suverenia teise. Be abejo, tai tik paskutinė priemonė,
kurios būtų griebiamai, ir, siekiant išvengti bet kokių priekaištų, galimi rinkimai
bus rengiami tik atšaukus nepaprastąją padėtį.
Priedai 166 167 Priedai
miausiu metu nesudarius Seimelio pasitikėjimą turinčios Direk­ q u elle ne saurait reconnaître une espèce de jonction entre la procédure
torijos, jos perduos p. Bottcherio atšaukimo klausimą Nuolatiniam qui devait être choisie d’un commun accord en vue de donner une solu­
tarptautinio teisingumo teismui, o ne arbitražui, kaip siūlyta. Be to, tion à quelques questions de droit se rapportant à ¡’incident Böttcher et
jos laikytų'Seim elio paleidimą prieštaraujančiu Tautų Sąjungos Ta- les mesures que les organes compétents sont appelés à prendre sur p lace
rybos rekom endacijom s ir turėtų spręsti, ar tai nėra dar vienas Klai­ en vue de constituer des organes autonomes, conformément au Statut. C e
point de vue du Gouvernement lithuanien a été également adopté p a r les
pėdos konvencijos pažeidimas. i
représentants des Pidssances. Je suis p ou r le moins étonné que votre
Lietuva atsakė tą pačią dieną tokiais žodžiais:
Gouvernement ait cru devoir faire dépendre la mise en pratique de la
„ f ai pris note de votre communication. Q u an d au fond, cette com ­ procédure convenue à G enève de la constitution d’un Directoire d’un
munication, dont ¡a teneur m’avait d’ailleurs été communiquée p a r notre caractère défini.
ministre à Londres, appelle de m a p art quelques brèves observations p ré­ D ans cette éventualité, je me verrais également- obligé de retirer la
liminaires. \ déclaration que j ’ai faite a G enève aux représentants des trois Puissances
A d 1. — L e Directoire actuel du Territoire, de M em el avait été form é et qui a été répétée à Londres au Foreign O ffice, p a r le ministre de L i ­
après de laborieuses négociations entre le président du Directoire thuanie, relative à l’abolition éventuelle de l’état de guerre en cas de
[M. Simaitis] et les partis de la D iète. Seul le \ vote de cette D iète, lorsque nouvelles élections.
le Directoire se présentera devant celle-ci, sera en mesure de nous ap ­ A d 3. - Je cherche en vain dans le rapport de M . Colban, adopté
prendre si le Directoire jouit ou non de la confįance de la C ham bre. p a r le Conseil, et tel que je l’avais adopte m oi-m êm e, des recom m anda­
Je me vois obligé de form uler m a plus vive protestation contre votre tions, qui s’opposeraient à la dissolution, dans les conditions prescrites
assertion que la form ulation du D irectoire dftuel, présidé p a r M . S i­ dans le Statut, de la D iète du Territoire de M em el. Cette éventualité
maitis, n’est pas com patible avec les engagements que j ’aurais pris de­ avait été expressément réservée dans m a déclaration du 20 février, je me
vant le Conseil de la Société des N ations. j refuse à comprendre comment la dissolution de la D iète du Territoire de
Voici le texte exacte de la déclaration que /'0!' f a ‘te au Conseil M em el, dans les conditions prescrites dans le Statut, pourrait constituer
à la date du 20 février écoulé : j une infraction quelconque à ce Statut, et je ne p eu x p as passer sous si­
« Il ne peut, après les observations que je rixe suis perm is de fa ire à la lence l’expression contenue dans votre communication, notamment « si
séance du Conseil du 13 février courant, subsister aucun doute que le un tel acte ne constitue p as de la part du G ouvernement lithuanien une
gouverneur de M em el fasse des efforts en vue ¡je la constitution d’un D i­ nouvelle infraction », ce qui p arait anticiper la solution de la question de
rectoire dans les conditions prescrites p a r le Statut. C e Directoire se p ré­ droit que nous avons convenu de soumettre à l’arbitrage.
sentera incessamment devant la C ham bre. E tant donné l'attitude qu’ont Vu, d’autre part, que le contenu de la communication que vous avez
prise certaines éléments appartenant à la m ajorité actuelle de la C h a m ­ bien voulu me faire au nom de votre Gouvernem ent a paru il y quelques
bre, subissant des influences venant de l’étranger, un appel au pays dans jours dans la presse allem ande et a été répandue dans le monde entier
les conditions prescrites p a r le Statut, pourrait, le cas échéant, êtrenéces­ p a r l’agence officielle allem ande W olff, bien que d’une manière inexacte
saire. » j et tendancieuse, ce qui m’a désagréablement surpris, je m e vois oblige de
C ’est uniquement cettedéclaration qui mejlie.Q uiconque connaît la donner à la presse lithuanienne un résumé succinct de voire com m unica­
m arche des négociations qui ont eu lieu ces dernières semaines à M em el tion ainsi que des observations que je m e suis perm is de faire a cette oc­
ne saurait, a mon avis, nier l’effort sérieux que le gouverneur a fait en casion.
vue de la constitution d’un D irectoire jouissatit de la confiance de la m a­ K aun as, le 19 mars 1 9 3 2 “‘m 239
jorité de la Cham bre. j
S i ces négociations n’ont pas donné les résultats voulus, ce n’est pas
239 „Aš [užsienio reikalų ministras D. Zaunius] atsižvelgiau į jūsų laišką. Kas dėl.jo
le G ouvernement lithuanien ou ses organes qùi en portent la responsabi­
esmes, šis laiškas, kurio turinį jau anksčiau man pranešė mūsų įgaliotasis ministras
lité. j
Londone, skatina mane pateikti kelis preliminarius komentarus:
A d 2. — L a délégation lithuanienne a formellement déclaré, que au
Ad 1. — Dabartinė Klaipėdos Direktorija suformuota po sunkių Direktorijos pirmi-
cours des négociations qu’elle a eues à G enève avec les représentants des
niokp,[p, Simaičio] ir Seimelio partijų derybų. Tik po pastarosios institucijos balsa­
Puissances signataires avec la L ithu an ie de la Convention de Paris,
vimo sužinosime ar Direktorija turi jos pasitikėjimą, ar ne.
Priedai 168
Aš pabrėžtinai protestuoju prieš jūsų teiginį, kad esamos p. Simaičio vadovaujamos
Direktorijos formavimas prieštarauja tam, ką aš pareiškiau Tautų Sąjungos Tarybo­
je.
Štai koks yra tikslus praėjusios vasario 20 d. mano pareiškimo tekstas:
„Po mano vasario 13 d. Taryboje pareikštų pastabų nekyla abejonių, kad Klaipėdos
gubernatorius deda pastangas, kad Direktorija butų sudaryta vadovaujantis Statute
numatyta tvarka. Direktorijos sudėtis artimiausiu metu bus pateikta Seimeliui. Atsi­
žvelgiant į kai kurių esamos Seimelio daugumos narių, įtakojamų iš užsienio, po­
žiūrį, gali tapti neišvengiamu Statute numatytas kreipimasis į tautą.“
Tai vienintelis mane įpareigojantis pareiškimas. Nė vienas asmuo, susipažinęs su
paskutines keturias savaites Klaipėdoje vykstančių derybų eiga, galėtų, aš tuo įsiti­
kinęs, abejoti gubernatoriaus pastangų paskirti Seimelio pasitikėjimą turinčios Di­
rektoriją tikrumu.
jei šios derybos nedavė laukto rezultato, dėl to negalima kaltinti Lietuvos Vyriau­
sybės ar jos institucijų.
A d 2. - Lietuvos delegacija, derybų su galingųjų valstybių, kartu su Lietuva pasira­
šiusių Paryžiaus konvenciją, atstovais Ženevoje metu vienareikšmiškai nurodė, kad
ji nesutiks su kažkokiu procedūrų sujungimu atskiru susitarimu, siekiant išspręsti
kai kuriuos teisinius klausimus, susijusius su p. Bottcherio incidentu, su priemonė­
mis, kurių įgaliotos institucijos turi imtis vietoje, kad paskirtų autonominės valdžios
organus. Šį Lietuvos Vyriausybės išeities tašką taip pat pripažino ir galingųjų valsty­
bių atstovai. Esu, mažų mažiausiai, nustebintas, kad jūsų Vyriausybė siekia Ženevo­
je sutartos procedūros įgyvendinimą susieti su konkrečios sudėties Direktorijos
paskyrimu.
Tokiu atveju turėčiau atšaukti savo pareiškimą dėl galinio karo padėties paskelbimo
naujų rinkimų atveju, kurį pakartojau trijų galingųjų valstybių ministrams Ženevo­
je, ir kurį Užsienio reikalų departamentui Londone pakartojo Lietuvos ministras.
Ad 3. - Negaliu Tarybos ir mano. paties priimtame p. Colbano pranešime surasti
rekomendacijų, kurios prieštarautų Klaipėdos krašto Seimelio paleidimui. Aš viena­
reikšmiškai nurodžiau tokią galimybę savo vasario 20 d. pareiškime. Neįsivaizduo­
ju, kaip Klaipėdos krašto Seimelio paleidimas Statuto nustatyta tvarka galėtų pažeis­
ti patį Statutą. Aš taip pat negaliu praleisti pro akis jūsų laiško frazės: „ar tuo Lietu­
vos Vyriausybė dar kartą nepadarys pažeidimo“, - žodžių, kurie pareikšti prieš pa­
teikiant spręsti teisinį ginčą arbitražui, kaip sutarta.
Dar daugiau, negaliu neprotestuoti-netikėtai-sužinojęs, kad jūsų Vyriausybės vardu
man pateiktas laiškas prieš kelias dienas pasirodė..Vokietijos spaudoje ir iškraipyta
bei tendencinga forma, oficialios Vokietijos agentūros „Wolff Agency“ buvo pa­
skelbtas visam pasauliui. Esu priverstas Lietuvos spaudai pateikti tikslią jūsų laiško
santrauką kartu su komentarais, kuriuos šia proga drįstu pateikti.
Kaunas, 1932 m. kovo 19 d.“
169 Priedai
i i i i
Iš šešių kiaušinių, kuriuos Keturios valstybės pateikė savo pareiš­
kime, 1, 2 ir 4 klausimai betarpiškai buvo susiję su gubernatoriaus
įvykdytu p. Bottchjerio atšaukimu, dėl kurio ir kilo ginčas.
1 ir 2 punktai kelia bendrą klausimą, ar Klaipėdos krašto guber­
natorius turi teisę ¡atšaukti Direktorijos pirmininką, ir, jei taip, ko­
kiomis aplinkybėnįis. 4 punktas taip pat iškelia klausimą dėl teisės
atšaukti, tačiau konkrečiomis aplinkybėmis, susijusiomis su p. Bot­
tcherio atšaukimu.;Teismas naudosis tuo pačiu metodu ir, nepalies­
damas konkrečių ip. Bottcherio incidento aplinkybių, pirmiausia
nagrinės klausimą, ar pagal Klaipėdos S tatutą gubernatorius turi'tei-
5£,atšaukti Direktorijos pirmininkąTiri jei taip, kokiomis "aplinkybė^
mis. ...... .— — *— —
*
Pradėdamas nagrinėti šį klausimą, Teismas norėtų atkreipti dė­
mesį, kad pirmųj dviejų anksčiau minėtų klausimų, kaip ir
3 klausimo, dėl galimybės atšaukus Pirmininką iš pareigų atleisti ir
kitus Direktorijos ųarius, formulavimas in abstracto, nesiejant su ki­
lusio ginčo aplinkybėmis, apsunkina nagrinėjimą.
Tiesa, vienoje pirmųjų pareiškimo dėl bylos iškėlimo pastraipų
minimas p. Bottchęrio atšaukimas, p. Simaičio vadovaujamos Direk­
torijos paskyrimas ijr Seimelio paleidimas, dėl ko kilo nesutarimai, ar
šie veiksmai suderinami su Klaipėdos Statutu, ir dėl ko buvo pradėta
ši byla; tačiau 1, 2 ir 3 punktai formuluojami neatsižvelgiant j fak­
tus, dėl kurių kilo ginčas, ir, kiek Teismas gali spręsti iš jam pateiktų
dokumentų, yra nepriskirtini nesutarimams teisės ar fakto klausi­
mais, dėl kurių kilp ginčo šalių nesutarimai iki pradedant šią bylą
1932 m. balandžio: 11 d., ir todėl jie gali paskatinti abejones, ar
Teismas turi jurisdikciją, kuri, šiuo atveju, kyla iš Konvencijos
17 straipsnio 2 daliės.
Ginčo pagrindas] buvo p. Bottcherio atšaukimas, dėl kurio vėliau
imtasi skundžiamų ¡veiksmų, būtent, naujos Direktorijos paskyrimo
ir Seimelio paleidirjio. Patogus ir tinkamas būdas perduoti nesutari-
mą spręsti Teismui j būtų kreiptis dėl konkrečių veiksmų teisėtumo,
paliekant Teismui savo sprendime pasisakyti dėl principų, kuriais
remiantis tas sprendimas priimtas.
 Priedai 170
Tai, kad šioje byloje pasirinkta nepatogi procedūra, atsispindi
2 punkte, kuriame Teismo prašoma, jei j pirmąjį klausimą būtų at­
sakyta teigiamai, nurodyti, kokiomis sąlygomis ir aplinkybėmis atsi­
rastų teisė atšaukti Direktorijos pirmininką.
1 punktas formuluojamas taip: i mo, nei iš interpretavimo, kuriuo siekiama išplėsti autonomiją suve­
„ar Klaipėdos krašto gubernatorius turi teisę atšaukti D irektorijos
pirm ininką'“:'.......... ~~~ i
Keturios valstybės ginčija tokią gubernatoriaus teisę. Kadangi
Teismo jurisdikcija galioja tik nesutarimams dėl 1924 m. Paryžiaus
^ K o n v e n cijo s (įskaitant jos priedus), keturios valstybės teigtų, kad
Klaipėdos Statutas nesuteikia gubernatoriui tokios teisės,
s Šalys sutaria, kad teisė atšaukti Direktorijos pirmininką guberna­
toriui nėra suteikta expressis vertis, bet Lietuvos Vyriausybė teigia,
kad teisė atšaukti yra numanoma ir jokia kita Statuto nuostata tie­
siogiai ar netiesiogiai to nepaneigia. Priešingai, keturios valstybės
teigia, kad tokia teisė negali būti numanoma ir viena Statuto nuosta­
ta paneigia, kad teisė atšaukti gali būti numanoma. Keturios valsty­
bės remiasi Klaipėdos Statuto 17 straipsnio nuostata, kad gubernato­
rius skiria Pirmininką, kuris eina pareigas tol, kol išlaiko Seimelio
pasitikėjimą. ! jos nėra vienareikšmiškai įvardintos Klaipėdos Statute. Dar daugiau,
Atsakant į šiuos skirtingus teiginius, (9 2 4 m. Paryžiaus Konven­
c i ja ir prie jos pridėtas Statutas turi būtji nagrinėjami kaip visuma,
niekiant suprasti režimą, kurį Lietuva ir keturios valstybės norėjo
nustatyti Klaipėdos krašte. i apibrėžtose ribose ir, nesant priešingų Konvencijos ar jos priedų
Kai pagal Paryžiaus Konvenciją šios ivalstybės perdavė Lietuvai
visas pagal Versalio Sutarties 99 straipsnį, iš Vokietijos įgytas teises ir
suverenitetą Klaipėdos kraštui, o Lietuva įsipareigojo užtikrinti
Krašto autonomiją Klaipėdos Statuto nustatytose ribose, Konvenci­
jos šalys tikrai nesiekė, kad suverenitetas; būtų padalintas tarp dviejų
institucijų, kurios dalintųsi valdžią toje pačioje teritorijoje. Jos tie­
siog norėjo užtikrinti perduotai teritorijai platų įstatymo leidžiamo­
sios, teisminės, administracinės ir finansinės valdžios decentraliza­
vimą, kuris nepažeistų Lietuvos Valstybės vienybės ir veiktų Lietu­
vos suvereniteto ribose. i komentaro, tačiau jo reikalauja nuostatos dėl įstatymų leidžiamosios
171 Priedai
Kai Lietuva turėjo naudotis visišku suverenitetu perduotoje teri­
torijoje, atsižvelgdama į nustatytas tokio naudojimosi ribas, Klaipė­
dos autonomija veike tik nustatytose ir aiškiai apibrėžtose ribose.
Kaip matome, vienos pusės suvereni valdžia ir kitos pusės auto­
nominės galios yra pakankamai skirtingos tuo, kad naudojimasis pas­
tarosiomis galiomis galimas tik esant teisinei normai, kuri negali
būti kildinama nei iš autonomiją suteikiančio dokumento nutylėji­
renios valdžios sąskaita.
Teismo nuomone, tokia išvada dalytina pirmiausiai pagal
1924 m. Paryžiaus Konvencijos 1 straipsni, kuriuo keturios valstybės
perdavė Lietuvai jų turėtas teises ir suverenitetą Klaipėdos kraštui,
pagal Šios Konvencijos 2 straipsnį ir Statuto 1 straipsnį, kuris nusta­
to, kad Klaipėda yra autonominis vienetas „Lietuvos suverenitete“,
bei pagal Statuto 7 straipsnį, kuris dėstomas taip:
„R eikalai, kurie pagal šį Statutą nėra perduoti Klaipėdos krašto
vietos institucijų ju risdikcijai išlieka išskirtinėje Lietuvos R esp u b li­
kos kom petentingų in stitu ciją ju risd ik cijo je“ .
Šio straipsnio formuluotė neleidžia remtis tam tikrą klausimą
reglamentuojančių Statuto nuostatų nebuvimu tam, kad pateisinti
Lietuvos suvereniteto apribojimo Klaipėdos autonomijos naudai ar­
ba neleisti Lietuvai naudotis tam tikromis teisėmis vien dėl to, kad
Statutu buvo siekiama nustatyti ribas autonomijos, kurią 1924 m.
Paryžiaus Konvencijos šalys norėjo suteikti Klaipėdos kraštui.
Teismas pažymi, kad Klaipėdos autonomija egzistuoja tik Statute
nuostatų, taikomos iš Lietuvos suvereniteto kylančios teisės.
Autonomijos tikslais, t. y. vidaus reikalų tvarkymui jos nuožiūra,
Klaipėdos krašte pagal Statutą sudaryta įstatymų leidžiamoji, vyk­
domoji ir teisminė valdžia. Viena jo nuostata, skirta gubernatoriui,
nustato, kad šis atstovauja Lietuvos Vyriausybei ir vykdo kaip gu­
bernatorius svarbų vaidmenį Klaipėdos vietos reikaluose. Y ra ir
daugiau nuostatų Klaipėdos Statute, tačiau jos nesusijusios su šia
byla.
Statuto nuostatos, susijusios su teismine valdžia, nereikalauja
ir vykdomosios valdžios.
P rie d a i 172
'10—18 straipsniai skirti įstatymų leidžiamajai valdžiai. Nebūtina
kartoti šių nuostatų, tačiau dėmesį reikėtų atkreipti į tris aspektus:
1) gubernatorius privalo pagal 10 straipsnį paskelbti Seimelio pri­
imtus įstatymus arba juos vetuoti;
2) "naudojimasis veto teise reglamentuojamas ir ribojamas
16 straipsnyje, kuris suteikia gubernatoriui teisę vetuoti trimis atve­
jais, pirmuoju iš jų, kai įstatymai viršija Klaipėdos institucijų kom­
petenciją, kiti du — kai įstatymai prieštarauja. Statuto 6 straipsniui
(numatančiam, kad Klaipėdos vietos institucijos, vykdydamos savo
funkcijas pagal Statutą, privalo laikytis Lietuvos Konstitucijos prin­
cipų, jei nėra priešingų nuostatų), ir kai jie nesuderinami su Lietu­
vos tarptautiniais įsipareigojimais;
3) įstatymų leidybos iniciatyvos teisę 18 straipsnis suteikia tik
Seimeliui ir Direktorijai, t. y. tik dviem vietos institucijoms.
Šie aspektai akivaizdžiai parodo, kad įstatymo leidžiamąją valdžią
siekta padaryti visiškai nepriklausoma autonomijos ribose, tačiau ji
negali peržengti šių ribų.
Grįžtant prie Statuto nuostaių-dėl vykdomosios valdžios, svarbus
yra 17 straipsnis, jis vykdomąją valdžią suteikia Direktorijai. Pravar­
tu pakartoti pirmas dvi šio straipsnio dalis, kadangi jose yra frazė,
kuria keturios valstybės grindžia savo teiginį. Šios dalys formuluo­
jamos taip:
„V ykdom ąją valdžią Klaipėdos krašte vykdo D irekto rija. D irek ­
toriją sudaro ne daugiau kaip penki nariai, įskaitant P irm ininką, ku­
rie yra Krašto piliečiai.
G ubernatorius skiria Pirm ininką, kuris eina pareigas tol, kol iš­
laiko Seim elio pasitikėjim ą. P irm ininkas paskiria kitus D irektorijos
narius. D irektorija privalo turėti Seim elio pasitikėjim ą ir turi atsista­
tydinti Seim elio pasitikėjim ą praradusi. Jei dėl tam tikrų priežasčių
D irekto rijos pirm ininką gubernatorius paskiria tarp Seim elio sesijų,
pastarasis turi būti sušauktas per keturias savaites nuo paskyrim o ir ,
išklausęs D irektorijos pranešimą, balsuoti dėl pasitikėjim o ja klausi­
m o“ .
Visų pirma pažymėtina, kad čia...pi:aleisti 40 straipsnio pradžioje
.esantys žodžiai^tą£gLQuiU45iiliyl.QJS/su.iibase‘L..10-straipsnis,sakQį.JfcSta^
tuto nustatytose ribose įstatymų leidžiamąją valdžia Klaipėdos krašte
vykdo...“)" LT straipsnis tiesiog nustato, kad „Vykdomąją valdžią
"Klaipėdos'krašte vykdo i5irefctorija“.
173 P rie d a i
Tačiau Teismas yra įsitikinęs, kad 17 straipsnis turi būti taikomas
..tik vykdomosios valdžios vykdyjnul_Klalp.ėdos^umi tordĮcurts. pe.rd11n-
jais klausimais, kitaip būtų akivaizdžiai pažeistos 7 straipsnio nuosta­
tos, numatančios, kad reikalai, pagal Statutą neperduoti vietos insti-
4 u d jų jurisdikcijai, yra išimtinėje kompetentingų Lietuvos Respub­
likos institucijų jurisdikcijoje. ................ .. ...........
Toliau tenka pastebėti tai. kad nėra nuostatų, kurios reglamen­
tuotų situaciją, kai Klaipėdos vykdomoji valdžia viršija Krašto insti­
tucijų įgaliojimus. Nėra nuostatos, atitinkančios veto teisę įstatymų
leidybos institucijų .veiksmams, viršijantiems šių Institucijų"kompe­
tenciją. i
Teismas laiko neįmanomu, kad Konvencija..siekta atimti iš Klai­
pėdos krašTcTsOTereno —"Lietuvos — galimybę priešintis tam. kad
Klaipėdos vykdomoji valdžia pažeidinėtų Statutą viršydama suteik-
tns įgaliojimus" ~ ---------- — ~ -------; — —:-----------
Keturių valstybių teigimu, tokios nuostatos buvo praleistos, ka­
dangi jų minėti nebuvo būtina. Teigiama, kad Statutu suteiktus įga­
liojimus viršijantis vykdomosios valdžios aktas, tais atvejais, kai teis­
mai negali įsiterptų gali būti ignoruojamas; jis gali būti laikomas
niekiniu ir negaliojančiu. Klaipėdos įstatymų leidybos institucijų
kompetenciją viršijantiems įstatymams veto teisė yra būtina, kadangi
kitu atveju Teismai; turėtų vykdyti priimtus įstatymus, tačiau šis ar­
gumentas negali būti taikomas vykdomosios valdžios aktams.
Toks argumentavimas neįtikina ir Teismas negali jo priimti. Ne­
sunku įsivaizduoti atvejus, kai Lietuvos Vyriausybės interesams ap­
ginti nepakaktų laikyti skundžiamus aktus negaliojančiais.
Keturios valstybės taip pat teigė, kad net jei Lietuvos Vyriausybė
gali imtis tam tikrų priemonių prieš Klaipėdos vykdomosios valdžios
institucijų įgaliojimų viršijimą, tokia priemone negali būti Direkto­
rijos- pirmininko, , kurį remia Seimelis, atšaukimas, kadangi
17 straipsnio nuostata nurodo, kad šis eina pareigas tol, kol išlaiko
Seimelio pasitikėjimą. Teigiama, kad ši nuostata paneigia gubernato­
riaus galią atšaukti Seimelio pasitikėjimą turintį Pirmininką.
Si nuostata, Teismo nuomone, negali būti atskirta nuo kitos to
paties straipsnio daįies. Šio straipsnio tikslas - reglamentuoti vyk­
domosios valdžios įgyvendinimą Klaipėdos krašte. Vykdomosios
valdžios paskirtis — vykdyti visas Klaipėdos institucijų kompetencijai
perduotos vykdomosios valdžios funkcijas. Teisė eiti pareigas, kurią
ši nuostata suteikia. Direktorijos pirmininkui, suteikta jam, kad vyk-
Priedai 174
dytų šias funkcijas. Suteikti šiems žodžiams reikšmę, kad Direktori­
jos pirmininkui suteikta teisė yra absoliuti ir išlieka visą laiką, kol jis
turi'Seimelio'paramą, reikštų, kad Pirmininkas gali laužyti Statutą ir
niekinti Lietuvos Vyriausybę tol,'kol Seimelis bus su juo. Toks aiš­
kinimas sugriautų bendrą 1924 m, Paryžiaus Konvencijos ir prie jos
pridėto Statuto sąrangą, pagal kurią Klaipėdai suteikta apibrėžta au­
tonomija Lietuvos suverenitete. Ir apibrėžia autonomija, ir suvereni­
tetas turi būti veiksmingi. j
Iš keturių valstybių teiginio sektų, kati remiamas Seimelio, Pir­
mininkas gali savo veiksmais viršyti Klaipėdos institucijoms suteik­
tos kompetencijos ribas. Neaiškių kodėl Sgįmeliyj..J)iitų._l.eidžiata)a
išreiškiant savo pasitikėjimą Pirmininkų ■Sa.v.a.JtuQŽtu.-paiyirJinti„ak-
tus, kurie viršija Klaipėdos institucijoms suteiktus įgaliojimus pagal
Statutą■TSelm'eliš'Vmrm rm a yra įstatymu leidybos institucija. Kaip
nurodo, 10 straipsnis, jo įgaliojimai Įstatymų leidybos srityje negali
viršyti Statuto suteiktųjų, jei jo įstatymo leidybos aktai viršija šias
ribas, jie vetuojami pagal 16 straipsnį. Būtų nelogiška teigti, kad
vykdomosios valdžios srityje Seimelis galėtų balsuodamas dėl pasiti—
kėjixii(T'šutHEtr~neUeaamy5ę~~Pirminmkui, Tčurio velkSmaT tokias
ribas viršijo,.. 1
Dėl šių priežasčių Teismas padarė išvadą, kad minėta Statuto
17_straipsnio nuostata negali būti aiškinama taip, kaip nuro d o T e u F
rios'vaTšfybėsTiFkad ji taikoma tik tais atvejais, kai Direktorijos pir-
mininkas' veikia Klaipėdos kraštui suteiktas autonom ijos ribose.
TeismaFtaip pat padarė išvadą, kad Statutu ,n.eb.uvQ.-sidcta-ariml'i
iš Lietuvos Vyriausybės galimybės imtis priemonių prieš Klaipėdos
vykdomosios valdžios institucijų vykdomus Statuto pažeidimus ir,
be to, tais atvejais, kai te lš n ^ IT ie g a in ^ laikyti skun­
džiamus aktus negaliojančiais nesuteikia reikiamų garantijų.
16 straipsnyje nurodyti atvejaųTcada Tgūbė7nafonM"gali vetuoti
įstatymų leidybos aktus yra ir atvejai, kai Lietuvos Vyriausybė ati­
tinkamai gali imtis priemonių jei tai būtų vykdomosios valdžios, o
ne įstatymų leidybos aktas.
Teisingai aiškinant Statutą, gubernatorius turi būti laikomas tu­
rintis teisę prižiūrėti vykdom osiosvaldžios veilcšmūš Klaipėdoje
tam, kad šie veiksmai neviršytų Statute nustatytų vietos institucijų
koinpetencijos ribų. taip pat neprieštarautų Statuto 6 straipsnio'liuo-
statoms ir Lietuvos tarptautiniams įsipareigo]imam šTJerfaTButų ruF
statyta, turi būti taikomas 16 straipsnio'principas, pagal kurį vetuo-
175 Priedai
junti teisės aktai. t. y. gubernatorius gali imtis tinkamų priemonių
Lietuvos Vyriausybės interesams apginti.
Kadangi Teismas negali pritarti, kad 17 straipsnio frazė neleidžia
jokiomis aplinkybėmis atšaukti Seimelio paramą turinčio Direktori­
jos pirmininko, akivaizdu, kad teisingai aiškinant Klaipėdos Statutą,
gubernatoriaus teisė atšaukti Direktorijos pirmininką nėra paneigta.
Gubernatoriui atšaukus Direktorijos pirmininką, šie įo veiksmai
būtų teisėta ir tinkama ValstybėsTnteresų apšangSTpriemonė tik tais
atvejais, kai skundžĮjjnTveiTgm a ^ ^ "plitiat-ę didelę
žalą Lietuvos suverenitetui ^pažeidžiantys Klaipėdos Statutą ir kai
negalėjo būti imtasi kitų priemonių.
Ar susidariusi situaclja~relkalauja tokios kraštutinės priemonės,
kaip Pirmininko atšaukimas, pirmiausiai turi spręsti gubernatorius.
l i a m r - jo"n,sprgHdiffiaš iiė'būtij.■pl0t!,ttišr'7i"s"nepaEeištų bet kurios
valstybės teisės irutis priemonių, numatytų Paryžiaus Konvencijos
17 straipsnyje.
Anksčiau nurodytose ribose 1924 m. Paryžiaus Konvencija ir jos
priedai turi būti aiškinami kaip suteikiantys gubernatoriui teisę at­
šaukti Direktorijos pirmininką.
*
Lietuvos Vyriausybės atstovas savo teiginį, kad gubernatorius turi
teisę atšaukti Direktorijos pirmininką, grindė tuo, kad gubernato­
riaus teisė paskirti Direktorijos pirmininką pagal 17 straipsnį reiškia
i r teisę jį atšaukti, taip pat tuo argumentu, kad Statutu siekta suteikti
gubernatoriui teisę nuolat prižiūrėti ir kontroliuoti Klaipėdos val­
džios institucijų veiklą, kad šios neviršytų savo kompetencijos ar
nepažeistų Statuto nuostatų, ir kad neviršydamos savo kompetenci­
jos Klaipėdos valdžios institucijos savo funkcijas vykdytų tinkamai,
nes teisė atšaukti Pirmininką neišvengiamai seka iš teisės prižiūrėti ir
kontroliuoti.
Teismas nelinkęs priimti šių argumentų.
Jeigu teisė paskirti reikštų ir teisę atšaukti. Statuto nuostatose bū-
3 sunku surasti patenkinamą priežastį, dėl ko teisė atšaukti turėtų
būti siauresnė nei teisė paskirti, tuo tarpu Lietuvos atstovas neginči­
jo Tey"Ka3'"ieisė atšaukti tėra išskirtinė teisė, kuria naudojamasi tik
kraštutiniu atveju. ’’ " ....... ....................................
Priedai 176
Argumentas dėl tariamos teisės prižiūrėti ir kontroliuoti, beveik
išimtinai grindžiamas išvadomis pagal galiojančias kitų šalių konsti­
tucijas, kitų šalių konstitucine praktika ir šias konstitucijas studijavu­
sių autorių darbų ištraukomis. Išvados, kad tam tikromis aplinkybė­
mis gubernatorius turi teisę atšaukti Direktorijos pirmininką pagrin­
dą Teismas mato pačioje Paryžiaus Konvencijoje ir jos prieduose.
Todėl nėra reikalo nagrinėti, kokiu mastu kitų šalių konstitucijos
gali būti naudingos aiškinant Klaipėdos Statutą.
Teismas nemano, kad gubernatoriaus teisė prižiūrėti ir kontro­
liuoti Klaipėdos vykdomosios valdžios institucijų veiksmus viršija
ribas, nurodytas ankstesnėje šio sprendimo dalyje, t. y. teisę prižiū­
rėti vykdomosios ..valdžios, veiksmus ..Klaipėdoje tam, kad šie veiks­
mai neviršytų Statute nustatytų vietos institucijų kompetencijos ri­
bų, taip pat nepažeistų Statuto 6 straipsnio nuostatų ir neprieštarautų
Lietuvos tarptautiniams įsipareigojimams.,
Šalių teiginiai dėl 1 punkto yra tiesiogiai priešingi. Kaip teigia
Lietuva, gubernatorius turi teisę atšaukti Direktorijos pirmininką.
Anot keturių valstybių, jis šios teisės neturi. Teismas negali besąly­
giškai priimti nei vieno šių teiginių. Teismas daro išvadą, kad tam
tikromis.aplinkybėmis Teismas gali atšaukti Direktorijos pirmininką/
$ $ $
Antrasis punktas formuluojamas taip:
„teigiam o sprendim o [dėl p irm o jo klausim o] atveju, ar ši teisė
[atšaukti Pirm ininką] suteikta tik su tam tikrom is sąlygom is, ar tik
tam tikrom is aplinkybėm is, ir kokios šios sąlygos ir aplinkybės“ .
Teismas jau nustatė bendrąjį principą, reglamentuojantį guberna­
toriaus naudojimąsi teise atšaukti Klaipėdos Direktorijos pirmininką.
Taip išdėstytas principas pakankamai aiškiai nurodo sąlygas ir aplin­
kybes, kuriomis atsiranda tokia teisė. Teismas negali plačiau komen­
tuoti šio klausimo, kadangi ar egzistuoja tokios sąlygos ir aplinkybės,
turi būti nustatyta kiekvienu konkrečiu atveju.
* * *
177 Priedai
Trečiasis punktas formuluojamas taip:
tQ.rii.Ps pirm ininką būtu pripažinta, ar
toks atšaukimas reiškia ir kitų D irektorijos narių paskyrimo pabaigą“
Sį klausimą abi ¡šalys laikė tarsi antraeilės reikšmės ir ne itin išsa­
miai palietė žodinių nagrinėjimo metu.
Gubernatoriaus j teisė atšaukti Direktorijos pirmininką atsiranda
tik išimtinėmis aplinkybėmis, ir, nors atsiranda pagal Statutą, jame
nereglamentuojama. Tuo būdu jos pasekmės Statute negali būti de­
taliai numatytos. Jos tegali būti išvestos iš bendrųjų principų režimo,
kurį Klaipėdai buvo siekta nustatyti Statutu.
Statutas suteikia Klaipėdos kraštui tokią plačią autonomiją, kad
Direktorijai suteikti valdingi įgaliojimai turi numatyti nuolatinį val­
dingų veiksmų vykdymą. Kraštas negali būtDpaprasčiausiai paliktas
be valdžios. Teismas pastebi, kad gubernatorius tai pripažinoTiuo-
niet atšaukė p. Bottcherį, paskirdamas kitą žmogų vykdyti TFirniP
ninko funkcijas, kol bus galutinai paskirtas Direktorijos pirmininkas.
P mBiLttcheriO-.a|šauMpias buvo įvykdytas, atšaukiant dekretą, ku-
riuo gubę,tnatorius„pa.s.k.yrė p. Bottcheri Direktorijos pirmininku.
Kaip tik šiuo būdu; gubernatorius ir turėtų naudotis kiekvieną kartą
kai taiko Šią kraštutinę priemonę - Pirmininko atšaukimą. Šis būdas
neišvengiamai suteikia atšaukimui asmeninį pobūdį Pirmininko at­
žvilgiu ir todėl, kiėk tai susiję su gubernatoriumi, liečia tik Pirmi­
ninką. Jis savaime nereiškia kitų Direktorijos narių funkcijų pasibai- ,
^ ""Statute numatytas metodas, pagal kurį sudaroma Direktorija, t. y.
gubernatorius paskiria Pirmininką, o Pirmininkas — kitus narius,
akivaizdžiai pasirinktas tam, kad sutaptų visų Direktorijos narių
nuomonės, būtų užtikrintas harmoningas jų bendradarbiavimas. Kai
asmuo paskiriamas i eiti Pirmininko pareigas, naujasis Pirmininkas
įgyja teisę pasinaudoti 17 straipsnyje jam suteikta teise'pašklrtflritus •
d i rektorijos narius., o taijvykdžius, buvę nariai nustoja eiti pareigas. /
Lietuvos Vyriausybė dėl 3 punkto teigė, kad guberriatoriufatšau- '
kus Pirmininką savaime pasibaigia kitų jos narių įgaliojimai, ir kad
nuo tada jie gali rūpintis jų institucijų reikalais tik specialiu' guber­
natoriaus pavedimu:
Dėl anksčiau išdėstytų priežasčių Teismas nepritaria šiam teigi­
niui. ...........-»-«y--:...
 179 Priedai
Priedai 178
Teismas mri priimti sprendimą dėl klausimo, ar atsižvelgiant į
Keturios valstybės teigia, kad Direktorijjos pirmininko paskyrimo
anksčiau nurodytą principą p. Bottcherio veiksmai pateisina guber­
pabaiga ipso facio nereiškia kitų Direktorijcįs narių paskyrimo pabai­
natoriaus veiksmus atšaukiant jį.
gos. i
Priežastvs, dėl kuriu gubernatorius ėmėsi tokių veiksmų, nuro­
Jų teiginys platesnis nei Teismui pateiktas klausimas, kadangi dytos atšaukimo 1aiškeTku rį jįFliĮisIunTF^^ i T93'2' m. va­
3 punktas apsiriboja Pirmininko atšaukimo! pasekmėmis kitų Direk­
sario.fLdL.Nurodoma, kad p. Bottcheris, be Lietuvos Vyriausybės
torijos narių padėčiai. Nagrinėjant bylą paaiškinta, kad jei, kaip tei­
žinios, nuvyko į užsienio valstybės sostinę ir ten dalyvavo derybose
gia keturios valstybės, gubernatorius pagal] Statutą neturi teisės at­
su šios valstybės Vyriausybe nepaisant, kad tik Lietuvos Vyriausybės
šaukti Pirmininko, siauresnės apimties klausimas negali kilti. Ketu­
įstaigos gali vesti tokias derybas. Neginčijama, kad p. Bottcheris bu­
rių valstybių teiginys tuo būdu iškėlė vienįintelę, jų manymu, gali­
vo nuvykęs būtent į Berlyną.
mybę, t. y. teisėto Pirmininko atšaukimo pasekmes kitiems Direkto­
Keturios valstybės nerado reikalo parengti ir pateikti Teismui iš­
rijos nariams. i samios nuomonės dėl šios kelionės į Berlyną aplinkybių ir dėl to,
Teismui nepakanka įrodymų, kad dėl š|o platesnio klausimo as­
kas ten vyko. Jų nuomone, pakanka pasiremti Tautų Sąjungos Tary­
pekto kilo kokie nors šalių nesutarimai, galintys suteikti jurisdikciją
bos 1932 m. vasario 13 ir 20 dienomis Ženevoje vykusių posėdžių
pagal Konvencijos 17 straipsnį. Teismas norėtų apsiriboti savo
protokolais ir sausio 25 d. Klaipėdoje vykusio Seimelio svarstymais.
sprendime klausimu, dėl kurio nesutarimaj tikrai kilo ir kuris buvo
Savo ruožtu Lietuvos atstovas pridėjo kai kuriuos kitus dokumentus.
nagrinėtas, t. y. padėtimi, susidariusia gubernatoriui atšaukus Pirmi­
Faktai, susiję su p. Bottcherio kelione į Berlyną, bendrais bruo­
ninką. j i) žais pateikti ankstesnėje šio Sprendimo dalyje.
Teismo nuomone, gubernatoriui atšaukus Direktorijos pirminin­
•P. Bottcheris savo deklaracijoje, pateiktoje Seimeliui, užėmė po-
ką,li!T^aiiirė"irėrė!šklarita^~blirg'iaš'rklrq.IpireRlbrijoš'Harių funkci­
v&įciją, kad į Berlyną vyko privačiais reikalais, o ne kaip Direktorijos
jos. Jie eina''pareigaST5l;TiVl'BVš’pakeištL •-
pirmininkas; kad Direktorija nėra priėmusi jokio sprendimo, prita­
O riančio jo, kaip Direktorijos nario, kelionei; kad būdamas žemės
$ $ $ !
ūkio produktų įsigijimo komiteto pirmininku ir kooperacinės pieno
Ketvirtasis punktas formuluojamas taip: j organizacijos valdybos nariu, jis jautėsi įpareigotas dėti visas pastan­
gas Klaipėdos žemės ūkio labui; kad jo aplinkoje vyravo bendras
„jei teisė atšaukti D irek torijos pirm ininką suteikta tik su tam tik ­
sutarimas, kad garantuota Vokietijos rinka padėtų esamoje sunkioje
rom is sąlygomis ar tam tikrom is aplinkybėm is, ar p. B o ttch erio at­
šaukimas 1932 m. vasario 6 d. susiklosčiusiom is aplinkybėm is yra situacijoje; kad Berlyne jo pokalbiai vyko išskirtinai ekonominiais
teisėtas“ . i klausimais ir kai kuriuose iš jų jis dalyvavo tik kaip ekspertas. Be to,
jis ir jo kolegos, iš Vokietijos institucijų sužinoję, kad su Lietuvos
Kadangi Teismas padarė išvadą, kad teisė atšaukti Direktorijos Vyriausybe jau vyksta derybos .dėl kai. kurių žemės ūkio produktų
pirmininką yra suteikta su tam tikromis sąlygomis, vienintelis klau­
importo, prašė, kad šios derybos būtų galimai paskubintos.
simas pagal 4 punktą, ar p. Bottcherio atšaukimo aplinkybės atitinka Tačiau taip pat tiesa, kad p. Bottcheris negalėjo nesiekti naudos
šias sąlygas. ! .Klaipėdos žemės ūkiui apskritai, ne tik konfcečiQsJe,mės ūkio orga­
.Teismas jau minėjo, kad gubernatoriaus naudojimasis teise at- nizacijai, kųnai jis vadovavo, ar su kuria buvo susijęs; kitu atveju jis
|šaukti Direktorijos pirmininką pateislmnnarit^atvėjai^_}ę^slmkiąT~~ ■
njdujLULgalėifiS pateikti savo išlaidu apmokėti iš Klaipėdos iždo. T ik­
,y^^ i d i i a r n O g g lj.m -Iiii5 ž ž IF X ~ K o n y e ncija ir jo s priedai, pada­
riausiai jis siekė pagal galimybes susitarti su Vokietijos Vyriausybe
roma žala Lietuvos suverenitetui_ ir kai negali būti imtasi kitų prie­
bę Lietuvos Vyriausybės žinios, antraip jis nebūtų gavęs tokios akty­
monių. Klausima, ar tokia situacija susiklostė, ar ne. sprendžia gu-
vios Vokietijos Generalinio konsulato paramos savo kelionei, apie
bernatorius, atsižvelgdamas į Lietuvos Vyriausybės atsakomybę pa­
kurią net nebuvo pranešęs Lietuvos Vyriausybei. Galima užtikrintai
gal Konvencijos 17 straipsnį.
Priedai 180
konstatuoti, kad jis siekė garantuoti geresnes Klaipėdos.-žfimės_ūkio j
produkcijos Įvežimo i Vokietiją sąlygas, palankesnes _nei sąlygoj, j
ąulęiktdrLiituvai -apskritai- i
Keturios valstybės neginčija, kad užsienio santykių palaikymas
yra vienas iš klausimų, kurie pagal Statuto 5 straipsnį priskirti Klai­
pėdos institucijų kompetencijai. Užsienio santykiai pagal 7 straipsnį
priskirti išskirtinei Lietuvos R espublikoiTom petencijai. Pastangos
derybose su Vokietijos Vyriausybės įgaliotųjų institucijų pareigūnais
susitarti dėl žemės ūkio produkcijos "įvežimo patenka į užsienio rei­
kalų sritį ir todėl Bottcherio veiksmai viršijo Klaipėdos institucijų
kompetenciją ir taip pažeidė Statutą. _ ' - ~~....'
P?Bottcherio veiksmų pobūdis negali būti nustatytas vien iš susi­
tarimo, kurį jis siekė sudaryti, turinio. Klaipėdos ekonominė padėtis
galėjo lemti, kad pastangos garantuoti naujas žemės ūkio produkci­
jos realizavimo galimybes buvo ypač svarbios Krašto žmonėms. Bet
pažeidimo sunkumas turi būti nustatytas atsižvelgiant, kokias sun- k .
kias pasekmes galėjo sukelti susitarimas, kurį tikėjosi sudalyti j £
p. Bottcheris.
Skaitant 1932 m. vasario 13 d. ir vasario 20 d. Tautų Sąjungos \
Tarybos posėdžių protokolus neįmanoma nepastebėti, kad incidento
su p. Bottcheriu metu Lietuvos ir Vokietijos santykiai buvo gana
įtemti. Tų metų sausio mėnesį šių dviejų Vyriausybių diplomatinis
susirašinėjimas atspindi egzistavus ne vieną tokios įtampos priežastį.
Nelauktai suteikus Klaipėdai geresnes sąlygas nei turėjo bendrai Lie- 1
tuva dėl žemės ūkio produkcijos įvežimo į Vokietiją, galėjo smarkiai j
paaštrėti situacija Klaipėdoje ir sumažėti lojalumo centrinei valdžiai i
-jausmas^— ~~ ' ...... '
Šiomis aplinkybėmis p. Bottcherio veiksmus Lietuva pagrįstai
laikė pavoungaiFTr~gaITnciaIi~pazersti ]oi~šuverenIaš teises. Teismas
jau pripažino, kad šie veiksmai pažeidė Statutą, vadinasi, Lietuva^
turėjo teisę imtis apsaugos nuo jų priemonių. Neatrodo, kad kokia_
~nors kita priemon¥paUekanFp7T3BttcEerj*eiti užimamas Direktorijos
j i rm i įlinko pareigas W tl4VūteilčūšrinVtwos~Vyrimisybyi~yrrkaiTKamą
apsaugą. Todėl šiuo atveiu V v riaū ivt^ pagnš^^ ■ partijų lyderiai prarješė gubernatoriui, kad bendradarbiaus formuo­
Laikymas p. Bottcherio veiksmų negaliojančiais^ nebūtų suteikęs
gubernatoriuL.pakankamo.s^apsangps. Tai nebūtujiuteike garantijos^ i
kad .alęitvįę..pJ_Battcheris ir io kolegos panašiu veiksmu nesiims sri­
tyje, kuri-nepatšakaLĮ-Statute apibrėžtas Klaipėdos autonomijos ri-
Bas, o priklauso išskirtinei Lietuvos Vyriausybės kompetencijai.
181 P rie d a i
Keturios valstybes šioje byloje teigia, kad jei gubernatorius imasi
veiksmų, kurių ėmĮėsi gubernatorius dėl p. Bottcherio, ir pateikia
Seimeliui faktus dėl skundžiamo Direktorijos pirmininko elgesio,
jam yra privaloma Seimelio pateikta išvada ir, Seimeliui patvirtinus
pasitikėjimą Direktorijos pirmininku, gubernatorius negali imtis to­
lesnių veiksmų. I
i
Priežastis, kodėl įgubernatorius pateikė Seimeliui savo ginčo su p.
? Bottcheriu faktus vasario 25 laišku, nėra visiškai aiški. Galbūt jis
manė,'Tad ~kelmeliui 'turint galimybę k o ntroliuoti' Direktorijos pir-
i - Jurininką, __pareijkimaV~SeInie!im~dėl pasitikėjimo ~praradimcT .būtu'
lengviausias problerrios_spr£Xidimas-ir geriausias būdas atstatyti drau­
giškus santykius, i
Teismas mano, ikad šiuo atveju gubernatoriaus veiksmai negali
hįti_ laikomi" atim anaalsl s jo teisę prireikus imtis tolimesnių prle^
į monių. ; ..... ..........~
' "Keturios valstybes nepateikė nuomonės dėl 4 punkto, kadangi jų
manymu pagal Klaipėdos Statutą gubernatorius neturi teisės atšaukti
? Direktorijos pirmininko. Lietuva paaiškino, kad p. Bottcherio atšau­
kimas buvo teisėtas.!
Teismas nusprendė, kad p. Bofctefeąrio atšaukimas 1932 m. vasa­
rio 6 d. buvusiomis japlinkybėmi/buvgf teisėtas.
* * *
Remiantis keturių valstybių pareiškimo formuluote, antrame Lie­
tuvos atsiliepime teigiama, kad 5 ir 6 punktai yra „nepriimtini“ tuo
pagrindu, kad ketufių valstybių reikalavimai nepagrįsti faktų ar tei­
sės klausimų nesutarimais, kaip nurodyta Klaipėdos konvencijos
17 straipsnyje. Lietuvos atsiliepimo formuluotėje teigiama, kad Tau­
tų Sąjungos Tarybos vasario 20 d. rekomendacijos atvėrė keiią nor­
malizuoti politinį Klaipėdos krašto gyvenimą paskiriant Direktoriją,
turinčią Seimelio pasitikėjimą; po šių rekomendacijų priėmimo
p. Bottcheris pateikė pareiškimą dėl atsistatydinimo ir daugumos
jant naują Direktoriją; būtent todėl, Lietuvos nuomone, keturių
valstybių skundai dėl p. S im aičio vadovaujam os Direktorijos pasky­
rimo ir Seimelio paleidimo pagrįsti ne tariamu Klaipėdos Statuto
pažeidimu, bet kritika dėl gubernatoriaus politinių sprendimų pa-
Priedai 182
grjstumo; ir kad tokie skundai neatitinka Konvencijos 17 straipsnyje
numatytų sąlygų. i liojimus.
Toks Lietuvos atstovo teiginys yra iš esmės prieštaravimas dėl
Teismo jurisdikcijos remiantis tuo. kad 5 ir 6 punktų susiję klausi­
mai viršija jo jurisdikciją.
Šioje byloje šis prieštaravimas turi būti atmestas.
Teismas įsitikinęs, kad Lietuvos Vyriaussybės atstovas klysta dėl
keturių valstybių skundo 5 ir 6 punktų. Abiem atvejais keturios
valstybės teigė, kad gubernatoriaus veiksmai neatitinka Klaipėdos
Statuto — jis ne tik ėmėsi veiksmų, kurių neturėjo teisės imtis pagal
Statutą, bet ir neturėjo pagrindo jų imtis. Teigiama, kad gubernato­
riaus veiksmai ir dėl Simaičio Direktorijos paskyrimo, ir dėl Seime­
lio paleidimo buvo veiksmai, nuo kurių Klaipėdos Statutas tomis
konkrečiomis aplinkybėmis jį įpareigojo susilaikyti. Kadangi abiem
atvejais Lietuva teigia gubernatoriaus veiksmus atitikus Statutą, aki­
vaizdu, kad egzistuoja nesutarimas faktų ar teisės klausimu dėl Klai­
pėdos Statuto, o to pakanka patvirtinti Teismą turint jurisdikciją
pagal Konvencijos 17 straipsnį, jei tik nesutarimas Teismui perduo­
tas nustatyta tvarka. ! kybės, į kurias turi būti atsižvelgta tam, kad paskyrimas būtų galio­
Taigi 5 ir 6 punktai turi būti nagrinėjami iš esmės.
$ $ $
Penktasis punktas formuluojamas taip:
„ar i. Sim aičio vadovaujam os •- '
Direktorijos paskyrimas yra teisėtas“. | . •
Šiame klausime vartojamas išsireiškimą^ „p. Simaičio vadovau­
jamos Direktorijos paskyrimas“ nėra tikslus. Siekiant nustatyti, ką-
norėta pasakyti šiuo klausimu, reikėtų apžvelgti Direktorijos forma­
vimo procesą Pagal Statuto 17 straipsnį gubernatorius skiria Direk­
torijos pirmininką, o Pirmininkas — likusius narius. Taigi egzistuoja
dvi* stadijos, gubernatorius yra susijęs tik su pirmąja, gubernatoriaus
atsakomybė už Direktorijos formavimą baigiasi paskyrus Pirmininką.
Tik Pirmininkas yra atšaiangaš~ūzllkusių narių paskyrimą: jis nepri­
valo pateikti jų pavardžių gubernatoriui ar įgauti gubernatoriaus su-
ikimą. Paskyrimas priklauso tik nuo Pirmininko valios ir veiksmų.
Je i gubernatorius skiriant šiuos likusius narius siektų nurodyti Pir-
183 Priedai
mininkui, ką Šis turėtų paskirti, jis viršytų Statuto jam. suteiktus įga­
Kadan gi gubernatorius nevaidina lemiamo vaidmens parenkant
Direktorijos narius (išskyrus Pirmininką), neišvengiama, kad Lietu­
vos V yriausybei Šiame Teisme negali būti perkelta atsakomybė už
Pirmininko veiksmus skiriant likusius Direktorijos narius. Privalo­
moji Teismo jurisdikcija, kurią Lietuva pripažino pagal Klaipėdos
konvencijos 1 / straipsnį, negali būti laikoma galiojančia veiksmams,
VuzTiuriuos Lietuva nėra atsakinga. " ~ — —------- -------- - -
- .Keturių valstybių llaūšiniasTVišrnui šioje byloje prieš Lietuvą, ar
Simaičio Direktorijos paskyrimas buvo teisėtas, turi būti nagrinėja­
mas tlF dėl p.~Smaičio~)paSkyriTmTTžireiaT>njTre-^
vienintelis D irektorijos sudarymo veiksmas, už kuri Lietuva atsakin-
g a ird e rk u rio T Sšm asgalip riim ti sprendimąTKIausimas dėl likusių*
Direktorijos narių paskyrimo negali būti nagrinėjamas. ~
Statuto 17 straipsnis nustato, kad Direktorija Sudaroma iš Krašto
piliečių. Tai vienintelis Statute tiesiogiai nurodytas reikalavimas
kandidatui į Direktorijos narius. Kilo klausimas, ar egzistuoja aplin­
jantis. Keturių valstybių teigimu, Direktorijos nariai negali eiti pa­
reigų neturėdami Seimelio pasitikėjimo, todėl gubernatorius, 'skir­
damas Pirmininką privalo atsižvelgti į Seimelio nuomonę. Iš to seka,
kad nors Klaipėdos pilietybė yra vienintelis tiesiogiai nurodytas rei­
kalavimas, gubernatorius negali laisvai pasirinkti kandidato iš Klai­
pėdos piliečių.
v. 1 Savaime suprantama, kad priimdamas .sprendimą,,.dėL..to,..kąjpa-
skirti Direktorijos pirmininku, apdairus gubernatorius nepamirš Sta-
tuto-JJ straipSmoDrObstatos, kad Direktorija privalo turėti Seimelio
pasitikėjimą ir turi atsistatydinti šį pasitikėjimą praradusi. Klausimas
tik, ar poreikiTatilzvelgti j tai yra teisinis įpareigojimas gubernato­
riui ir, ar paaiškėjus, kad jis to nepadarė, paskyrimas būtų neteisėtas.
Teismo nuomone, vienintelis teisinis reikalavimas kandidatui į
Direktorijos narius yrajiuštatytas 17 straipsnyje: turėti Krašto pilie­
tybe. fafa~uE~ls"ašmenų. kurie
pą|Iąstai turėtų gauti Seimelio pasitikėjimą, nėra teisinis įpareigoji-
ųnasTTffi logikos klausimas, naturairpaselčmė~TJet'Tcurro.Krašto gu-
DBTiiatoriaus siekio dėti visas pastangas, kad Statutas sėkmingai veik­
tu ; j
gok$- y
/ x r' ;
,ytiA 'i - c t t u O '
c
/
 Priedai 184
Be abejonės, gubernatorius nėra įpareigotas iš anksto gauti Sei-
melio pritarimą derybose Tu Seimelio partijomis ar grupėmis. Sei­
melio' pasitikėjimas yra klausimas, kur} Seimelis turės išspręsti nusta­
tyta'tvarka balsuodamas' tuomet, kai Direktorija TtoS" priesl>ęiH eĘ r
Pagal Sfatutą, gubernatorius skiria Pirmininką savo atsakomybe, o
Seimelis patvirtina ar nepatvirtina savo pasitikėjimo vėlesnėje stadi­
joje.
Teismas neprivalo nagrinėti klausimo, kokia situacija susidarytų,
jei gubernatorius Direktorijos pirmininku paskirtų pilietį, dėl kurio
>ūtų įsitikinęs, kad šis negautų Seimelio pasitikėjimo, pavyzdžiui,
proto netekusį asmenį, nes tokio klausimo nekyla šioje byloje.
Nekyla abejonių, kad vasario 23 d. atsistatydinus p Bottcheriui,
w Direktorijos pirmininko pareigos buvo neužimtos ir todėl guberna-
(zf \fWV^orius turėjo teisę ir pareigą skirti naują Pirmininką. Priežastys, dėl
Y 1 * ak kurių jis paskyrė p. Simaitį, nepriklausiusį Klaipėdos politinėms par-
s,p' ^ rijoms, buvo Teismui paaiškintos nagrinėjimo metu. Šias priežastis
eismas supranta, tačiau tai nėra klausimas, dėl kurio Teismas turi
pareikšti savo nuomonę. Nekyla abejonių dėl p. Simaičio kvalifika-
jS į jo s .
Po paskyrimo p. Simaitis dvi savaites vedė derybas su daugumos
partijų lyderiais, siekdamas sudaryti jiems priimtiną Direktoriją. Jei
šios derybos būtų buvusios sėkmingos, tikėtina, Seimelis būtų nu­
statyta tvarka patvirtinęs pasitikėjimą Direktorija. Iš to išplaukia, kad
net jei laikant, kad gubernatorius turėjo teisinį. įpareigojimą ...paskirti
Direktorijos pirmininku žmogų, kuris pagrįstai turėtų gauti Seimelio
pasitikėjimą, šis įpareigojimas šiuo atveju buvo įvykdytas.
Be kitų argumentų, buvo teigta, kad gubernatorius paskyrė
p. Simaitį tik tam, kad galėtų paleisti Seimelį, ir kad toksjjgųbemato-
riaus veiksmas neatitinka Statuto. Teiginys, kad p. Simaitis paskirtas
šiuo tikslu, nepagrįstas faktais. Jei derybos su daugumos partijomis
būtų buvusios sėkmingos, Seimelio nebūtų reikėję paleisti. Viėriiri-
telis svarus argumentas šiam teiginiui pagrįsti yra tai, kad ir Ženevo­
je, ir Kaune derybų su keturių valstybių atstovais metu Lietuvos
užsienio reikalų ministras p. Zaunius išreiškė nuomonę, kad jei dau­
gumos partijos atsisakys bendradarbiauti skiriant Direktoriją ir jei
Seimelis nepatvirtins pasitikėjimo vienintele suformuota Direktorija,
jis turės būti paleistas. Šie p. Zauniaus pastebėjimai negali reikšti
daugiau nei prognozes, kas gali įvykti Klaipėdoje; jie nėra nesuderi­
nami su nuoširdžiu noru, kad būtų sudaryta Seimeliui priimtina D i-
185 Priedai
rektorija ir pastangormis to siekti. Net jei tartume, kad gubernatoriui
buvo duotos instrukcrijos, atitinkančios p. Zauniaus pastebėjimus, jos
nebūtų užkirtusios kelio gubernatoriui paskirti p. Simaitį, siekiant ir
tikintis, kad šis paskyrimas padės sudalyti Direktoriją, kuri gaus
Seimelio pasitikėjim|; net jei gubernatorius irgi taip būtų manęs,
Seimelio paleidimas putų neišvengiama išeitis, numatyta Statute.
Lietuva dėl 5 pupkto teigė, kad susiklosčiusiomis aplinkybėmis
p. Simaičio vadovaujamos Direktorijos paskyrimas yra teisėtas. Ž o­
dinio nagrinėjimo mjetu Lietuvos atstovas šiek tiek pakeitė šią for­
muluotę ir teigė, kad 1932 m. vasario 27 d. paskirdamas p. Simaitį
Direktorijos pirmininku gubernatorius nepažeidė jokio Klaipėdos
Statuto reikalavimo ir todėl paskyrimas buvo atliktas nenukrypstant
nuo nustatytos tvarkos.
Keturios valstybėj teigė, kad p. Simaičio vadovaujamos Direkto­
rijos paskyrimas buvo neteisėtas.
Teismas nusprendė, kad jokie gubernatoriaus veiksmai skiriant p.
Simaitį Direktorijos pirmininku neprieštaravo Statutui ir todėl susi­
klosčiusiomis aplinjtybėmis Direktorijos, kuriai vadovavo p. Si­
maitis, paskyrimas
* * *
Šeštasis punktas formuluojamas taip:
i „ar Seimelio paleidimas. įvykdytas Klaipėdos krašto gubernato-
| ,.riaus~1932 m. kovo! 22 3.7 tuo metu, kai p. Šimaičio vadovaujamai
Direktorijai nebuvo! išreikštas'Seimelio pasitikėjimas, yra teisėtas“."
Tekstas prancūzų ¡kalba rodo, kad tekste anglų kalba vartojamas
žodis „D iet“ reiškia „Seimelį“, pagal Statuto 10—16 straipsnius esantį
Klaipėdos krašto įstatymų leidybos institucija.
Į
Seimelio paleidimas' reglamentuojamas Statuto 12 straipsnio
!
5 dalyje, kuri nurodo; kad:
„Seimelį gali paleisti gubernatorius, Direktorijos sutikimu. Rin-
kimai į naują Seimelį rengiami per šešias savaites nuo paleidimo.“
Šios nuostatos esmė yra aiški. Pagal Statutą gubernatorius vien-
valdiškai negali paleisti Seimelio. Tam būtinas Direktorijos sutiki­
mas. Kokiu gi tikslu ijeikalaujama Direktorijos sutikimo? Pagal svar­
bą, kuri 17 straipsnyje teikiama tam, kad Direktorija turėtų Seimelio
pasitikėjimą, galima aiškiai suprasti, kad Direktorijos sutikimas būti-
P rie d a i 186
nas dėl to, jog norima šiam vietos elementui suteikti šiokį tokį baisą
sprendžiant klausimą dėl Seimelio paleidimo.
Negalima abejoti, kad Direktorija teisiškai atsiranda tada, kai yra
suformuojama. Nuo to momento ji turi teisę veikti kaip Direktorija
ir tvarkyti reikalus, Ii neprivalo laukti kol SeiindisjaatM TO i»-^TO "
„pasitikėjimą. Krašto administracijos darbas! turi būti tęsiamas,
Kita vertusr'DtrSkt’o nįa, negavusi Seimelio pasitikėjimo, atsto-
vaujauFasineninei gūbernatonaūšTr įo~paskirto Direktorijos pirmi­
ninko valiai ir nuomonei, o ne Klaipėdos vietos elementui. Jei tokia
institucija galėtu pritarti Seimelio paleidimui pa g a ^ J^ s tr a ipsnio
5 dali, susidar>rtŲ^itūačija~arHmirtairkai gubernatorius galėtu paleis-
ti Seimelį vienasmeniškai, o tokia situaciją, kaip nurodyta anksčiau,
akivaizdžiai nėra"ta, kurios siekiama 12 straipsniu.
Šioje byloje žinomi tokie faktai, susiję su Seimelio paleidimu:
sudaręs savo Direktoriją p. Simaitis 1932 pi. kovo 22 d. pareiškimu
pristatė Direktoriją Seimelio balsavimui dėl pasitikėjimo. Išklausius
kai kurių Seimelio partijų lyderių kalbas įvyko balsavimas ir Seime­
lis nepatvirtino savo pasitiJkėįimcL-Iųflniet p. Simaitis parodė ir per­
sk a itė SeimeliuijĮubernatoriaus dekretą dė■ Tpaleidimo.
■■Ii■i . '{ . r -■ -------- , . ^ I-1-r ..........
Jei 12 straipsnio tikslas yra tas, kad gubernatorius nepaleistų Sei­
melio vienasmeniškai, be institucijos, kuri gali būti laikoma tam tik­
ru būdu atstovaujanti Klaipėdos vietos elemento nuomonei, sutiki­
mo, Seimelio pasitikėjimą gavusios Direk|oriįosjr^Direktorijos, ku­
rios nTnebuvo patvirtinęs, įgaligjtmaTtunlškirtis,,
Seimelio ir rinkarnaTpaskirtos Direktorijos, darbo pradžioje ga­
vusios Seimelio pasitikėjimą, nesutarimai] taip pat gali kilti. Tokie
atvejai įprasti visose šalyse su pariamentiĮniu valdymo režimu. Pa
vyzdžiui, Direktorija gali manyti, kad jos ketinama vykdyti politika
yra teisinga ir rinkėjai ją vertins. Tokiu at eju pagal 12 straipsnį D i-
rektorija Įgyja teisę paleisti Seimelį. Ji siektų paleidimo, tikėdama
kad rinkėjai ją parems. Tokiomis aplinky bėmis Direktorija atitinka
reikalavimus, kurie, Teismo manymu, bu o numatyti 12 straipsnyje
rengiant Statutą, kad gubernatorius nega vienareikšmiškai paleisti
Seimelio, be vietos nuomonę bei simpatijas išreiškiančio elemento
pritarimo.
Statuto tekstas nepaneigia tokio skirtu: no tarp Direktorijos, kuri
praeityje užsitikrino Seimelio pasitikėjimą ir prarado jį dėl vėlesnio
balsavimo, ir Direktorijos, kuri niekada n egavo Seimelio pasitikėji-
187 Priedai
mo, Įgaliojimų pritarti paleidimui. Tam, kad būtų įgyvendinta tai,
ko, Teismo nuomone, siekta Statutu, toks skirtumas turi būti.
Pirmuoju atveju platesnius įgaliojimus suteikia ne formalus bal­
savimas dėl pasitikėjimo tik pradėjus eiti pareigas, o tai, kad tokia
D irek torija gali būti laikoma atstovaujanti vietos elementui. Tuo,
būdu Direktorija, kuri veiksmingai bendradarbiavo su Seimeliu, net
jei nebuvo balsavimo dėl pasitikėjimo, lygiai taip pat galėtų duoti
savo pritarimą Seimelio paleidimui.
Teismas nelaiko svarbiu fakto, kad Direktorijos pritarimas paleisti
Seimelį buvo duotas gubernatoriui prieš tai, kai Seimelis balsavo dėl
nepasitikėjimo, dėl kurio paleidimas tapo neišvengiamas. Jei Direk­
torija turėjo teisę pritarti Seimelio paleidimui, ji galėjo" tai'padaryti ir
prieš, ir po balsavimo.
Teismo padaryta išvada, kad Direktoriją,...kuriai Seimelis., niekada,
nepareiškė pasitikėjimo, neturi teisės pritarti pastarojo paleidimui:
taip pafgalTbuti paremta ir kitais argumentais. S t a t u t a s straipsnis
turi būti aiškinamas atsižvelgiant į 17 straipsnį. P askutinef/straips-
nio 2 dalies frazė nustato, kad „Jei dėl tam tikru priežasčių guberna­
to r iu s Direktorijos pirmininką paskiria tarp Seimelio sesijų, šis turi
būti sušauktas per keturias "savaites nuo paskyrimo ir įškiaUSpripF'
faktorijos pranešima balsūoTa~~der~pasitilčejimo“. Vadovaujantis šia
nuostata, visiškai akivaizdu, kad naujai sudaryta Direktorija, kuriai
pasitikėjimo Seimelis dar nepareiškė, negali paleisti paitarojoToTat^
virkščiai, turi įj sušaukti per nustatytą laikotarpi. Būtų nelogiška
teigti ir jokia Statuto nuostata negalėtų pateisinti Teismo teiginio,
kad Seimelio pasitikėjimo negavusi Direktorija gali dalyvauti palei­
džiant Seimelį, jei yra paskirta jo sesijos metu, nors negali to pada­
ryti Šiam atostogaujant.
Dėl 6 punkto Šalys teigia, kad, anot Lietuvos. Seimelio paleidi­
mas buvo teisėtas, o, anot keturių valstybių — priešingai.
Teismas padarė išvadą, kad teisingai aiškinant Statutą, gubernato­
rius negali paleisti Seimelio be Direktorijos, dirbančios su Seimelio
pritarimu, sutikimo. Šiuo atveju, p. Simaičio vadovaujama Direkto-
rija niekada nedirbo su Seimelio pritarimūTTūčTSudu. kaFguberna-
.torius kovo 22 d. paleido Seimelį, jis išleido dekretą pritariantTnšfi1
t-Utijai. neturėjusiai įgaliojimų duoti pritarimo, kurio tokiais atvejais
reikalauja 12 straipsnio 5~daIK ~ ' ~~
"T o d ė l atsaltymaSty^pūnkto klausimą būtų, toks, kad Seimelio
..paleidimas kovo 22 d. buvo neteisėtas. " D
Priedai 188
Teismo nuomone, vertėtų pridurti, kad jo vaidmuo šioje byloje
apsiriboja Klaipėdos Statuto, kaip tarptautinės sutarties, aiškinimu. Jis
padarė išvadą, kad teisingai aiškinant Statutą, gubernatorius neturėjo
imtis veiksmų, kurių jis ėmėsi. Tai nereiškia, kad, Teismo nuomone,
gubernatoriaus veiksmai dėl Seimelio paleidimo, net jei jie prieštara­
vo tarptautinei sutarčiai, neturėjo teisinių pasekmių vidaus teisės sri­
tyje. Tai prilygtų tvirtinimui, kad Seimelio paleidimas yra niekinis,
taigi, senasis Seimelis vis dar veikia ir naujai išrinktas Seimelis teisiš­
kai neegzistuoja. Teismo įsitikinimu, pateikdamos 6 klausimą ketu­
rios valstybės to nesiekė'. Iš paskutiniųjų vienos iš šių valstybių atsto­
vo kalbos žodžių Teismas sprendžia, kad keturios valstybės siekė tik
Statuto išaiškinimo, kuriuo galėtų vadovautis ateityje.
R e m d a m a s is šia is m o t y v a is ,
Teismas
dešimčia balsų prieš penkis
nutaria, kad:
1) gindamas valstybės interesus, Klaipėdos krašto gubernatorius
turi teisę atšaukti Direktorijos pirmininką jei šis šiurkščiai pažeidė
1924 m. gegužės 8 d. Paryžiaus Konvenciją ir jos priedus tuo pa­
kenkdamas Lietuvos suverenitetui ir nebuvo kitų priemonių;
2) Direktorijos pirmininko atšaukimas savaime nereiškia likusių
Direktorijos narių paskyrimų pabaigos;
3) p. Bottcherio atšaukimas 1932 m. vasario 6 d. iš Direktorijos
pirmininko pareigų susiklosčiusiomis aplinkybėmis buvo teisėtas;
4) Lietuvos Vyriausybės prieštaravimas dėl p. Simaičio vadovau­
jamos Direktorijos paskyrimo ir 1932 m. kovo 22 d. įvykdyto Klaipė­
dos krašto Seimelio paleidimo klausimų priimtinumo yra atmestinas;
5) susidariusiomis aplinkybėmis p. Simaičio vadovaujamos D i­
rektorijos paskyrimas buvo teisėtas;
6) Seimelio paleidimas, įvykdytas Klaipėdos krašto gubernato­
riaus 1932 m. kovo 22 d., tuo metu, kai p. Simaičio Direktorijai
nebuvo išreikštas Seimelio pasitikėjimas, buvo neteisėtas.
Pasirašyta prancūzų ir anglų kalbomis, prancūzų kalbai teikiant
pirmenybę, Taikos rūmuose, Hagoje, tūkstantis devyni šimtai trisde­
šimt antrųjų metų rugpjūčio vienuoliktą dieną, šešiais egzemplio­
riais, vienas paliekamas Teismo archyvams, kiti perduodami atitin-
189 Priedai
karnai Jo Britaniškosios Didenybės Jungtinės Didžiosios Britanijos ir
Šiaurės Airijos Kara ystės Vyriausybės, Prancūzijos Respublikos Vy­
riausybės, Jo Didenybės Italijos karaliaus Vyriausybės ir Jo Dideny­
bės Japonijos imperatoriaus Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos
Vyriausybės atstovams.
(Parašas) J. G. GUERRERO
Einantis pirmininko pareigas
(Parašas) A. HAMMARSKJÖLD
Teismo sekretorius
Teisėjai ponai de Bustamente, Altamira, Schūcking ir seras van
Eysinga, pritardami j sprendimo rezoliucinės dalies 4—6 dalims bei
motyvams ir pagrindams, išskyrus tai, kad seras van Eysinga neprita­
ria paskutinei pastraipai prieš rezoliucinę dalį, pareiškia negalintys
pritarti Teismo priimtam sprendimui ir pasinaudodami Statuto
57 straipsniu suteikta teise prideda prie sprendimo savo atskirąją
nuomonę.
Teisėjas p. Anzijiotti pareiškia, kad jis negali pritarti Teismo
nuomonei ir pasinaiudodamas Statuto 57 straipsniu suteikta teise
prideda prie sprendinio savo atskirąją nuomonę.
Teisėjas p. Urrutia, pareiškia, kad dėl sprendimo 1 ir 3 dalių jis
negali pritarti nei motyvams, nei rezoliucinei daliai. Jo nuomone,
gubernatoriaus teisė atšaukti Direktorijos pirmininką, šiam gavus
Seimelio pasitikėjimą, negali būti išvesta iš 1924 m. gegužės 9 d.
Konvencijos ar iš pridėto Statuto, atvirkščiai, tokia teisė prieštarautu
šių tarptautinių dokumentų raidei ir dvasiai. Jis taip pat nemano, kad
ši teisė gali būti išvesta iš bendro pobūdžio pagrindų, susijusių su
Lietuvos suverenionjtis teisėmis, nes, viena vertus, Statutas nustatė
tokių teisių įgyvendinimo tvarką Klaipėdos krašte, kita vertus, labai
aiškiai ir tiksliai nustatė Krašto autonomijos Lietuvos Respublikoje
ribas, kaip ir pastarosios suvereniteto autonominiame krašte ribas.
Teisėjas ad hoc p. Romeris, pritardamas rezoliucinės dalies 1 -5
punktams (įskaitytinąi) bei jų pagrindimui, pareiškia, kad jis negali
pritarti Teismo sprendimo motyvams ir išvadoms dėl pareiškimo
6 punkto, nes, jo nuomone, Statutas nenumato skirtumo tarp Direk­
torijos, kuriai Seimelis yra pareiškęs pasitikėjimą ir teisėtai paskirtos
Direktorijos, kuriai ¡toks pasitikėjimas niekada nebuvo pareikštas.
 Priedai 208
NUOLATINIS TARPTAU TINIO TEISINGUMO IT!ISAÍAS
IONS TKISM O NIK TAI
G E L E Ž IN K E L IO PA N E V ĖŽ Y S-SA LD U T IŠK IS BYLA
(PRIEŠ TARAVIMAI DĖL PRIIMTINUMO)
HUS VI. BIRŽEI IO S0 D. ĮSAKYMAS“'
Dalyvaujant ponui G U E R R E R O (Pirm ininkui), serui C E C IL H U R S T
(Vicepirm ininkui), grafui R O ST W O R O W SK I, ponams
From ageot, de B u s t a m e n t e , A l t a m i r a , A N Z I-
L O T T I, U R R U T IA , N E G U L E SC O , serui VAN EYSIN G A ,
ponams N AG AO KA, C H EN G , D e V lS S C H E R , (teisėjams),
ponams STRANDM AN ir R O M E R IU I (teisėjams ad hoc).
Šios sudėties Nuolatinis tarptautinio teisingumo teismas,
pasitaręs Pasitarimų kambaryje,
atsižvelgdamas j Teismo Statuto 40 ir 48 straipsnius,
atsižvelgdamas į Teismo reglamento 62 straipsnį,
skelbia tokį įsakym ą
D ĖL B Y L O S NAG RIN ĖJIM O P R O C ED Ū R O S:
Kadangi pareiškimu, deponuotu Teismo sekretoriui 1937 m.
lapkričio 2 d. Estijos Vyriausybė iškėlė Teisme bylą Lietuvos Vy­
riausybei dėl teisių, kurių reikalauja Esim ene Juurdeveo Raudicede
Selts Venemaa! bendrovė į geležinkelio liniją Panevėžys-Saldutiškis;
Kadangi byloje pateiktas pareiškimas remiasi Estijos ir Lietuvos
pareiškimais dėl prisijungimo prie fakultatyvinės Teismo statuto
36 straipsnio 2 dalies nuostatos;
Kadangi pareiškime Teismo prašoma nuspręsti ir pareikšti, kad:
241
Recueil de la Court Permanente de Justice Internationale, Série A/B, No 75 (1938), p. 53-57.
209 Priedai
„1. Lietuvos Vyriausybė neteisėtai atsisakė pripažinti bendrovės
Esimene Juurdeveo Raudteede Selts Venemaal nuosavybės teisę ir jai
suteiktą koncesiją’ eksploatuoti geležinkelio liniją Panevėžys-
Saldutiškis ir atlyginti Bendrovei už neteisėtą šios linijos paėmimą ir
eksploatavimą. į
2. Lietuvos Vyriausybė turi pareigą atlyginti bendrovės Esimene
Juurdeveo Raudicede Selts Venemaal patirtus nuostolius, kurie, Ben­
drovei atsi ėmus kompromisinius pasiūlymus, sudaro 14 000 000 auk­
so litų sumą, ir 6 fa metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 1937 m.
sausio T d."“ i
Kadangi 1937 m. lapkričio 2 d. pranešimas apie šį pareiškimą bu-
vo perduotas Lietuvbs Vyriausybei;
Kadangi Teismo kolegijoje nebuvo nė vienos ginčo šalies teisėjo,
Estijos Vyriausybė ir Lietuvos Vyriausybė pasinaudojo savo teise
pagal Statuto 31 sfraipsnį paskirti teisėją ir paskyrė, atitinkamai,
p. Otto Strandmaną ir p. Mykolą Romerį. Savo atstovais šios dvi
Vyriausybės paskyrė: Estijos Vyriausybė - baroną Morisą Nolde, o
Lietuvos Vyriausybė — p. Andrė Mandesltam;
Kadangi 1937 m. lapkričio 15 d. įsakymu Teismo Pirmininkas
nustatė terminą memorandumui pateikti, atsiliepimui į memoran­
dumą, replikai ir duplikui;
Kadangi memoràndume, kurį laiku per šį nustatytą terminą pa­
teikė Estijos Vyriausybė, Teismo prašoma nuspręsti ir pareikšti, kad:
„1. Lietuvos Vyriausybė neteisėtai atsisakė pripažinti bendrovės
Esimene Juurdeveo Raudteede Selts Venemaal nuosavybės teisę ir jai
suteiktą koncesiją eksploatuoti geležinkelio liniją Panevėžys-
Saldutiškis ir atlyginti Bendrovei už neteisėtą šios linijos paėmimą ir
eksploatavimą.
2. Lietuvos Vyriausybė turi pareigą atlyginti bendrovės Esimene
Juurdeveo Raudteede Selts Venemaal patirtus nuostolius, kurie įver­
tinti I) 6 850 000 aukso litų, kas sudaro linijos kainą, plius II) sumą
kasmetinių įmoki, už Lietuvos institucijų vykdytą geležinkelio eks­
ploatavimą, apskajčiuotų nuo paėmimo dienos iki išmokėjimo die­
nos pagal mažiausią galimą kainą, sudarančią šešis procentus nuro­
dytosios eeležinkėlio vertės.“
Kadangi 1938 ni. kovo 15 d., suėjus terminui pateikti atsiliepimą
į memorandumą, Lietuvos Vyriausybė pateikė prieštaravimus dėl
bylos priimtinumo ¡ir preliminarų atsiliepimą į memorandumą;
Priedai 210
Kadangi Lietuvos V yriausybė iškėlė du prieštaravimus dėl Estijos
Vyriausybės reikalavimų: pirmasis grindžiamas tuo, kad~T^su]orVy~
_riaųsyBe~nesilaikė bendrosios tarptautines teirės nOrtnoS, Tcikaiati=
irračioš7~^a3~VHTcaVTūrenJlWTuliilštv5F~gaTgi^k$tTl!F^lrTgik'ab-
Ųrimo pltlėiRlmr m m u ^ n f t a d a , kai buvo padaryta žala“, o antrasis
— tuo7~Ea3~PEitIjos Vyriausybė nesilaikė bendrosios tarptautlrieiTtei-/
sės_no.rm^s,_ reika|ai^ncms*"pTrmi~p'asiMūd<^r^oiS!s'v'aTštyB'ės“'v fr '
daysjteisė_s suteiktjami^priemonėm is “, ir TėigėV'kad^Ešujos'Vyriaū-
sybės- reikala\drnąi,negą1ij)ūti .nagrinėjami
J Kadangi pareiškus prieštaravimą bylos nagrinėjimas iš esmės bu­
vo sustabdytas pagal Teismo darbo reglamento 62 straipsnio 3 dalj;
kadangi Teismo pirmininkas nustatė termipus Estijos Vyriausybei
raštu pateikti komentarus ir poziciją dėl Lietuvos Vyriausybės pa­
reikštų prieštaravimų; j Kadangi pagal Reglamento 62 straipsnio 5 dalį prijungdamas
Kadangi Teismo nurodytu terminu Estijos Vyriausybė pateikė
pareiškimą, kuriame prašoma Teismo atmesti Lietuvos Vyriausybės
prieštaravimus dėl priimtinumo;
Kadangi žodinio nagrinėjimo metu Šalys patvirtino rašytinio pro-
ceso dokumentų išvadas;
Kadangi šiomis aplinkybėmis Teismas, vadovaudamasi Regla-
mento 62 straipsnio 5 dalimi, privalo priimtų sprendimą dėl priešta­
ravimo arba prijungti jį prie sprendimo dėl bylos esmės;
DĖL PRIEŠTARAVIMŲ DĖL PRIIMTINUMO:
Kadangi Lietuvos Vyriausybės prieštaravjimais dėl bylos priimti­
numo siekiama, kad Teismas nuspręstų, jo g Estijos Vyriausybė šiuo
atveju neturi nei teisės paremti Esim ene Juurfeveo Raudteede Selts
Venemalt bendrovės reikalavimą, nei perduoti ginčą Teismui;
Kadangi Estijos Vyriausybė teigia, kad nįinėti prieštaravimai turi
būti atmesti pirmiausiai dėl to, kad Lietuvos} Vyriausybė neturi teisės
pateikti šiuos prieštaravimus kaip prieštaravipus dėl priimtinumo ir,
papildomai, kad pastarieji yra nepagrįsti; j
Kadangi Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje negali būti priimtas
sprendimas nei dėl Šių prieštaravimų preliminaraus pobūdžio (ar
ginčijamas bylos priimtinumas), nei dėl jų pagrįstumo, nes bet koks
sprendimas gali būti priimtas tik atsižvelgus į teisės ir faktų klausi­
mus, dėl kurių šalys nesutaria keliais aspektais ir kurie pernelyg ar­
timai susiję su ginčo esme, kad Teismas galėtų priimti sprendimą jau
šioje stadijoje;
211 Priedai
Kadangi .įž v e lg ia n t į minėtą šalių nesutarimą Teismas privalo
turėti tikslią informaciją apie kiekvienos šalies pasitelktus teisinius
pagrindus ir juos paremiančius argumentus;
Kadangi dabar nagrinėdamas šiuos prieštaravimus Teisinas rizi­
kuotų svarstyti klausimus, kurie priskirtini bylos esmei ar gali turėti
įtakos jos sprendimui;
Kadangi Teismas gali bet kuriuo metu prijungti prieštaravimus
dėl priimtinumo prie bylos esmės jei tik to reikalauja teisingumo
vykdymas;
Kadangi remiantis šiais motyvais Lietuvos Vyriausybės prieštara­
vimai turi būti prijungti prie bylos esmės;
DĖL TOLIMESNIO NAGRINĖJIMO :
prieštaravimus prie bylos esmės Teismas privalo dar kartą nustatyti
terminą tolimesniam nagrinėjimui; ir todėl turi būti nustatytas ter­
minas memorandumui pateikti, atsiliepimui į memorandumą, repli­
kai ir duplikai;
T e is m a s :
1) prijungia Lietuvos Vyriausybės pareikštus.p.riąštar.ąyinms_.p.rįe
bylos, iskH foF19’3 7 m. lapkričio 2 d. Teismo sekretoriui pateiktu
Estijos Vyriausybės pareiškimu, kad tuo pačiu sprendimu būtų nu­
spręstaj r dėl šių prieštaravimu ir, prireikus, dėl bylos esmės:
2) nustato Šiuos terminus dokumentams pateikti:
a) Lietuvos Vyriausybės atsiliepimą į memorandumą — 1938 m.
rugsėjo 1 d.;
b) Estijos Vyriausybės repliką — 1938 m. spalio 14 d.;
c) Lietuvos Vyriausybės dupliką — 1938 m. lapkričio 25 d.
Pasirašyta anglų ir prancūzų kalbomis, prancūzų kalbai teikiant
pirmenybę, Taikos rūmuose, Hagoje, tūkstantis devyni šimtai trisde­
šimt aštuntųjų metų birželio trisdešimtą dieną, trimis egzemplioriais,
vienas paliekamas Teismo archyvams, kiti perduodami atitinkamai
Estijos Vyriausybei ir Lietuvos Vyriausybei.
(.Parašas) J. G. GUERRERO
Pirmininkas
(Parašas) J. LČPEZ OLIVAN
Teismo sekretorius
Priedai 212
N U O LA TIN IS T A R P TA L 'I INU) TE ISIN G U M O TEISM A S
ii)'.« IK i S MO M in Al
1939 m. vasario 2S d.
G E L E Ž IN K E L IO PA N E\ ' Ė Ž Y S--S A L D U ITŠ KIS P Y L A
S P R IN D I M A S"!'
Dalyvaujant ponui G U E R R E R O (Pirm ininkui), serui C E C IL H U R S T
CVicepirmininkui), grafui R O ST W O R O W SK I, ponams
F R O M A G E O T , A LTA M IRA , N E G U L E SC O , serui VAN
E Y SIN G A , ponams N AG AO KA, C H E N G , H U D SO N ,
D e V lS S C H E R , E R IC H (teisėjams), ponams STRAN DM AN
ir R Ô M E R IU I ( teisėjams ad hoc).
Geležinkelio Panevėžys—Saldutiškis byloje
tarp
Estijos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos jos atstovo baro­
no Boris Nolde,
ir
Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos jos atstovo
p. Andrė Mandelstam.
Šios sudėties Teismas priima šį sprendimą:
Pareiškimu, deponuotu Teismo sekretoriui 1937 m. lapkričio
2 d. pagal Statuto 40 straipsnį Estijos Vyriausybė iškėlė Teisme bylą
Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl pastarosios atsisakymo pripa­
žinti nuosavybės teises ir teises į koncesijas, kurių reikalauja ben­
drovė, žinoma kaip Esim ene Juurdeveo Raudteede Selts Venemaal, dėl
geležinkelio linijos Panevėžys—Saldutiškis, kurią yra perėmusi ir
eksploatuoja Lietuvos Vyriausybė.24
242 Recudí de la Court Permanente de Justice Internationale, Serie A/B, No.
76 (1939), p. 4 -2 3 .
213 Priedai
Pateikdama bylą valstybė pareiškėja remiasi Estijos ir Lietuvos
pareiškimais dėl ¡Teismo privalomosios jurisdikcijos pripažinimo,
kaip numatyta Teismo Statuto 36 straipsnio 2 dalyje.
Glaustai nurodant faktus ir reikalavimą pagrindžiančius motyvus,
pareiškime Teismo prašoma nuspręsti ir pareikšti, kad:
„1. Lietuvos Vyriausybė neteisėtai atsisakė pripažinti bendrovės
Esimene Juurdev<eo Raudteede Selts Venemaal nuosavybės teisę ir jai
suteiktą konce$ij ą eksploatuoti geležinkelio liniją Panevėžys-
Saldutiškis ir atlyginti Bendrovei už neteisėtą šios linijos paėmimą ir
eksploatavimą.
2. Lietuvos Vyriausybė turi pareigą atlyginti bendrovės Esimene
juurdeveo Raudtei•ede Selts Venemaal patirtus nuostolius, kurie, Ben-
drovei atsiėmus kompromisinius pasiūlymus, sudaro 14 000 000 auk-
so litų sumą, ir 6% metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 1937 m.
sausio 1 d.“
1937 m. lapkričio 2 d. pranešimas apie Estijos Vyriausybės pa­
reiškimą buvo perduotas Lietuvos Vyriausybei, o lapkričio 5 d. buvo
tinkamai išsiųsti Statuto 40 straipsnyje ir Teismo darbo reglamento
34 straipsnyje numatyti pranešimai.
Kadangi Teismo kolegijoje nebuvo nė vienos ginčo šalies teisėjo,
Estijos Vyriausybę ir Lietuvos Vyriausybė pasinaudojo savo teise
pagal Statuto 31 straipsnį paskirti teisėją ir paskyrė, atitinkamai,
p. O tto Strandmaną ir p. Mykolą Romerį. Savo atstovais šios dvi
Vyriausybės paskyrė: Estijos Vyriausybė — baroną Morisą Nolde, o
Lietuvos Vyriausybė — p. Andrė Mandelstam.
1937 m. lapkričio 15 d. įsakymu Teismo Pirmininkas nustatė
terminą memorandumui pateikti, atsiliepimui į memorandumą, rep­
likai ir duplikui.
Memorandume, kurį laiku per nustatytą terminą pateikė Estijos
Vyriausybė, Teism o prašoma nuspręsti ir pareikšti, kad:
„1. Lietuvos Vyriausybė neteisėtai atsisakė pripažinti bendrovės
Esimene Juurdem o Raudteede Selts Venemaal nuosavybės teisę ir jai
suteiktą konces ją eksploatuoti geležinkelio liniją Panevėžys—
Saldutiškis ir atly ginti Bendrovei už neteisėtą šios linijos paėmimą ir
eksploatavimą.
2. Lietuvos \ yriausybė turi pareigą atlyginti bendrovės Esimene
juurdeveo Raudteede Selts Venemaal patirtus nuostolius, kurie įver­
tinti I) 6 850 000 aukso1litų, kurie sudaro linijos kainą, plius II) su­
mą kasmetinių įmokų už Lietuvos institucijų vykdytą geležinkelio
Priedai 214
eksploatavimą, apskaičiuotų nuo paėmimo dienos iki išmokėjimo
dienos pagal mažiausią galimą kainą, sudarau čia šešis procentus nu-
rodytosios geležinkelio vertės.“
1938 m . kovo 15 d., suėjus term inui pateikti atsiliepim ą į m em o ­
randum ą, L ietuvos V yriausybė pateikė prieštaravim us dėl bylos pri­
im tin u m o ir prelim inarų atsiliepim ą. j jei Teismas nuspręstų, kad Esimene bendrovė tęsia buvusios
Lietuvos Vyriausybės prieštaravimai dėl ¡Estijos Vyriausybės rei­
kalavimų buvo du: pirmasis grindžiamas tuc, kad „Estijos Vyriausy­
bė nesilaikė bendrosios tarptautinės teisės normos, reikalaujančios,
kad ginčas turėtų ryšį su valstybe pareiškėja ne tik reikalavimo pa­
teikimo metu, bet ir tada, kai buvo padaryta žala“, o antrasis — tuo,
kad „Estijos Vyriausybė nesilaikė bendrosios tarptautinės teisės
normos, reikalaujančios pirma pasinaudoti visomis valstybės vidaus
teisės suteiktomis priemonėmis“. Tuo būdu Lietuvos Vyriausybė
prašo Teismą pareikšti, kad Estijos Vyriausybės reikalavimai yra ne­
priimtini ir negali būti nagrinėjami.
Pareiškus prieštaravimą, bylos nagrinėjimas iš esmės buvo su-
stabdytas pagal Teismo darbo reglamento 62 straipsnio 3 dalį.
1938 d. kovo 15 d. įsakymu Teismo piriųiininkas nustatė terminą
Estijos Vyriausybei iki 1938 m. balandžio 30 d. raštu pateikti ko-
mentarus ir poziciją dėl Lietuvos Vyriausybėės pareikštų prieštaravi-
mų.
Rašytinė procedūra dėl prieštaravimų bu to baigta nustatytu laiku
pateikus pareiškimą, kuriame teigiama, kad Teismas turėtų „atmesti
prieštaravimus“.
Po žodinio bylos nagrinėjimo 1938 m. liepos 13, 14, 15, 17 ir
18 d. posėdžiuose, 1938 m. liepos 30 d. Teismas priėmė įsakymą,
kuriuo pagal Reglamento 62 straipsnio 5 dalį prijungė „Lietuvos
Vyriausybės prieštaravimus prie bylos, iškeltcds pagal 1937 m. lapkri-
čio 2 d. Teismo sekretoriatui pateiktą Estijos Respublikos pareiški­
mą, nes tuo pačiu sprendimu Teismas gali ųuspręsti dėl šių priešta­
ravimų, ir prireikus išspręsti bylą iš esmės“,
naujus terminus pateikti atsiliepimui į memorandumą, replikai ir
duplikui.
Šie dokumentai buvo laiku pateikti per Nustatytus terminus, ku­
rių paskutinis baigėsi 1938 m. lapkričio 2rj d., kai reikėjo pateikti
dupliką. Atitinkamai šią dieną buvo pasirengta bylos nagrinėjimui.
Atsiliepime į memorandumą Lietuvos Vyriausybė teigė:
215 Priedai
„Lietuvos Vyriausybė, pasilikdama teisę vėliau pateikti papildo­
mus argumentus ir teiginius,
Prašo Nuolatinį tarptautinio teisingumo teismą atmesti Estijos
Vyriausybės reikalavimus. ...— ... ...................................... ■
Papildomai,
Atsižvelgdama į vėliau pateikiamus argumentus ir įrodymus,
Rusijos Pirmosios Kompanijos teisinį subjektiškumą ir pripažintų,
kad ji turi teisę į nuostolių atlyginimą, pateikia priešpriešinį reikala­
vimą Estijos Vyriausybei atlyginti 7 337 271 lito ir 98 centų nuosto­
lį, ir 6 % metines palūkanas nuo skaičiuojant nuo 1938 m. rugsėjo
1 d. iki išmokėjimo dienos.
Todėl prašo Nuolatinį tarptautinio teisingumo teismą priteisti jai
šio priešpriešinio reikalavimo sumą.“ ............ .....-
Replikoje Estijos Vyriausybė patvirrino jos memorandume ir pa­
reiškime išdėstytus teiginius ir prašė Teismą „atmesti Lietuvos Vy­
riausybės priešpriešinį reikalavimą“.
Duplike Lietuvos Vyriausybė patvirtino anksčiau išdėstytus teigi­
nius.
Viešo bylos nagrinėjimo 1939 m. sausio 19, 20, 24, 25, 27 ir
30 d. metu Teismas išklausė abiejų šalių atstovus, kurie baigdami
savo pasisakymus pateikė tokius baigiamuosius teiginius:
Estijos Vyriausybės atstovas prašė Teismą
„Atmesti atsiliepime į memorandumą 1938 m. rugpjūčio 30 d.
pateiktą Lietuvos Vyriausybės priešpriešinį reikalavimą,
nuspręsti ir pareikšti,
kad Lietuvos Vyriausybė neteisėtai atsisakė pripažinti bendrovės
Esimene Juurdeveo Raudteede Selts Venemaal nuosavybės teisę ir jai
suteiktą koncesiją eksploatuoti geležinkelio liniją Panevėžys—
Saldutiškis ir atlyginti Bendrovei už neteisėtą šios linijos paėmimą ir
eksploatavimą;
kad Lietuvos Vyriausybė turi pareigą atlyginti bendrovės Esime­
ne Juurdeveo Raudteede Selts Venemaal patirtus nuostolius, kurie
įvertinti 1) 6 850 000 aukso litų, kurie sudaro linijos kainą, plius
2) palūkanas nuo šios sumos apskaičiuotas nuo paėmimo dienos iki
išmokėjimo dienos pagal metinę šešių procentų normą;
kad ši suma turi būti išmokėta per kitą mėnesį nuo sprendimo
priėmimo svarais sterlingų į Estijos Valstybinio banko (Eesti Pank)
sąskaitą Royal Scotland Bank Londope, skirtą atlyginti Esimene Juur­
deveo Raudteede Selts Venemaa;
Priedai 216
kad šios sumos sumokėjimas reiškia visišką ir galutinę pabaigą
bet kokio geležinkelio linijos Panevėžys—Saldutiškis ir jai priskiria­
mo kilnojamo ir nekilnojamo turto įkeitimo ar hipotekos, Rusijos
Pirmosios antrinių geležinkelių kompanijos (arba bendrovės Esime-
ne Juurdeveo Raudteede Selts Venemaal) akcininkų naudai.“
Lietuvos Vyriausybės atstovas patvirtino jo Vyriausybės pateiktus
teiginius ir argumentus ir prašė Nuolatinį tarptautinio teisingumo
teismą
„nuspręsti, kad Estijos Vyriausybės reikalavimai yra nepriimtini
ir negali būti nagrinėjami.
Nagrinėjant bylą iš esmės - atmesti Estijos Vyriausybės reikala­
vimus.
Papildomai,
jei Teismas nuspręstų, kad Esimene bendrovė tęsia buvusios Ru­
sijos Pirmosios Kompanijos teisinį subjektiškumą ir pripažintų, kad
ji turi teisę į nuostolių atlyginimą,
priteisti Lietuvos Vyriausybei jos priešpriešiniame reikalavime
nurodytą 7 337 271 lito ir 98 centų nuostolį, ir 6 % metines palūka­
nas nuo skaičiuojant nuo 1938 m. rugsėjo 1 d. iki išmokėjimo die­
nos.“
Šalys pateikė jų reikalavimus pagrindžiančius dokumentus.243
Šiomis aplinkybėmis Teismas turi nagrinėti bylą.
$ * $
Žinomi šie faktai:
1892 metais Sankt Peterburge buvo įsteigta bendrovė, pavadinta
o "1892 iii. kovo'
26 d. Imperatoriaus dekretu patvirtinti jos
" "Pagal įstatų 1 skyrių Bendrovės tikslas buvo „siaurų ir plačių vė­
žių geležinkelių ir antrinių geležinkelių viešam ir privačiam naudo­
jimui statyba ir eksploatavimas ir kilnojamųjų geležinkelių statyba ir
eksploatavimas“. Pagal 2 skyrių Bendrovei leidžiama, gavus įgaliotos
administracinės institucijos leidimą, inter alio, jos vardu ir atsako­
mybe prireikus statyti ir eksploatuoti bet kokio pobūdžio ir rūšies
geležinkelius. Bendrovė galėjo užsiimti šia veikla visoje Rusijos Im­
perijoje. Pagal 26 skyrių Bendrovės buveinė buvo įsteigta Sankt Pe­
terburge.”
243 Žr. pridėtą sąrašą.
217 Priedai
1897 m. lapkriči o 21 d. Imperatoriaus įsakymu Bendrovei leista
statyti ir eksploatuoti (1894 m. birželio 27 d. dekreto dėl linijos
Švenčioniai—Glubol oje nustatytomis sąlygomis) geležinkelį tarp
Švenčionių stoties, esančios geležinkelio atšakoje Sankt Peterbur­
gas—Varšuva, ir Pahevėžio stoties, esančios geležinkelio atšakoje
Liepoja—Rom nij. Bendrovė taip pat valdė kitas linijas įvairiose Rusi­
jos Imperijos vietose, pirmiausiai Baltijos provincijose ir Ukrainoje.
Bendrovės įstatai buvo pakeisti ir patvirtinti Imperatoriaus dekre­
tu 1898 m. liepos 3 d., vėlesni pakeitimai — 1901 m. balandžio
11 d., 1901 m. lapkričio 6 d. ir 1912 m. balandžio 24 d. taip pat bu­
vo patvirtinti Imperatoriaus dekretais.
Tikėtina, kad visuotinis akcininkų susirinkimas įvyko 1917 m.
liepos mėnesį. Po trijų mėnesių įvyko Bolševikų revoliucija, vadi­
nama Spalio revoliucija. Beveik iš karto po to 1917 m._gruodžio
14 d. dekretu dėl bąnkų nacionalizacijos Centro vykdomasis komi­
tetas perdavė Rusijoje esančių bendrovių akcijas, turtą ir įsipareigo­
jimus į Sovietų Vyriausybės rankas. Viena iš šių bendrovių buvo
„Pirmoji antrinių geležinkelių kompanija“.
Politiniai įvykiai ¡sparčiai keitė vienas kitą: 1918 m. vasario 16 d.
Lietuva paskelbė nepriklausomybę, vasario 24 d. tas pats įvyko Esti­
joje, o po kelių dienų kovo 3 d. Brest-Litovsko sutartis tarp Vokieti­
jos bei jos sąjungininkių ir Rusijos patvirtino Rusijos suvereniteto
panaikinimą buvusioms Baltijos provincijoms ir Lietuvai, kurios vis
dėlto dar buvo okupuotos vokiečių kariuomenės.
Be to, bolševikų ¡lyderiai skubino imtis priemonių, kuriomis bu­
vo siekiama įkurti kdmunistinį Sovietų režimą visoje Rusijos terito­
rijoje konfiskuojant ¡privačią nuosavybę. 1918 m. birželio 28 d. pa­
skelbtas dekretas, kad visos pramonės ir prekybos įmonės Sovietų
Rusijos ribose, įskaitant „visas privačias eksploatuojamų ar statomų
geležinkelių ir antrinių geležinkelių įmones“ , „yra Rusijos "Sovietų
Federacinės Respublikos nuosavybė“ (I straipsnis). Įgaliotieji Aukš­
čiausiosios šalies ūkio tarybos skyriai buvo įpareigoti kuo greičiau
parengti ir įgyvendinti nacionalizuotų įmonių administracijos re­
formą. Konkrečiai, geležinkelių administracijos reforma buvo pati­
kėta Liaudies komisarui susisiekimo klausimams Liaudies komisarų
tarybos pritarimu (II straipsnis). Iki atskirų įsakymų priėmimo, So­
vietų Respublikos nuosavybe paskelbtos įmonės buvo „laikomos
neatlygintai perduotos naudotis buvusiesiems savininkams; valdymo
organai ir buvusieji savininkai ir toliau jas išlaikė ir naudojosi paja-
Priedai 218
momis ankstesnėmis sąlygomis” (III straipsnis). Direktoriai ir kiti
atsakingi nacionalizuotų įmonių valdybų nariai toliau rūpinosi įmo­
nių palaikymu, atnaujinimu ir veikla. Pasitraukimas iš pareigų ir ne­
rūpestingumas užtraukė baudžiamąją atsakomybę (IV straipsnis).
¡galiotieji administratoriai buvo paskelbti esantys „Rusijos Sovietų
Socialistinės Federacinės Respublikos tarnyboje“. Pasitraukę iš pa­
reigų techniniai ir administraciniai darbuotojai turėjo atsakyti prieš
Revoliucinį tribunolą „visu įstatymu griežtjumu“ (V straipsnis). Ga­
liausiai, visos asmeninės nacionalizuotų įm iniu valdybų narių, akci­
ninkų ir savininkų lėšos buvo laikinai areštuotos.
Netrukus 1918 m. rugsėjo 4 d. paskelbtas antrasis Sovietų dekre­
tas, „papildantis“ ankstesnįjį dekretą, pirnįuausiai dėl geležinkelių.
Respublikos nuosavybe tapusių buvusių privačių geležinkelių linijų
valdybos buvo panaikintos, jas pakeitė kiekvienai linijai sudarytos
vadinamosios likvidavimo komisijos. i Toliau Sutartis konkrečiai mini „Pirmąją antrinių geležinkelių
Vėliau, po kelių mėnesių, 1919 m. kovo 4 d. trečiasis Sovietų
dekretas nustatė, kad: , J straipsnis. Nacionalizuotas ar paimtas įmo­
nes valdančių akcinių bendrovių akcijos ir dalys jų kapitale yra anu­
liuojamos, net jei šios įmonės nėra perduotos valdyti vyriausybės
valdyboms ar yra perduotos neatlygintinai įiaudotis buvusiems savi­
ninkams.“ j
1919 m. rugsėjo mėnesį Lietuvos Vyriaūsybė perėmė geležinke­
lio linijos Panevėžys—Švenčionys kontrolę teritorijoje, tapusioje Lie­
tuvos Valstybės teritorija. i
Po kelių mėnesių, 1920 m. vasario 2 d. Rusijos Sovietų Socialis­
tinė Federacinė Respublika pasirašė pirmąją tarptautinę sutartį su
naujosiomis Baltijos valstybėmis — Tartu sutartį su Estija, po kurios
sekė 1920 m. liepos 12 d. Maskvoje pasirašyta sutartis su Lietuva ir
1920 m. rugpjūčio 11d. sutartis su Latvija, ¡taip pat pasirašyta Mask­
voje. i drovių įmones ir perima turtą kaip bešeimininkį.
Šioje byloje, 1920 m. vasario 2 d. Sovieitų Respublikos ir Estijos
sudaryta Tartu sutartis verta ypatingo dėniesio, kadangi, kitaip nei
kitos po jos sudarytos tarptautinės sutartys, detaliai reglamentuoja
Estijos teritorijoje esančios privačios nuosavybės padėtį, pirmiausiai
kiek tai susiję su akcinių bendrovių nuosavybe.
Pagal šios tarptautinės sutarties X I straipsnį, dėl kurio reikšmės ir
galbūt net vertimo šalys nesutaria. Rusija atsisako „visų Rusijos iždo
teisių į anksčiau su Rusija nesusijusių asmenų kilnojamąjį ir nekil­
nojamąjį turtą, esantį Estijos teritorijoje“. Visas šis turtas tampa „iš­
219 Priedai
skirtine Estijos nuosavybe,“ ir yra laisvas nuo bet kokių įsipareigoji­
mų nuo 1917 m. gruodžio 14 d., t. y. nuo dekreto dėl bankų nacio­
nalizacijos dienos. /(/į
Be to, pagal minėtą X I straipsnį papildančią nuostatą „Rusijos
Vyriausybė perduos Estijos Vyriausybei Estijos teritorijoje turėjusiu
akcinių bendrovių akcijas, kurios priklauso Rusijos Vyriausybei pa­
gal 1917 m. gruodžio 14 d. Centro vykdomojo komiteto dekretą dėl
bankų nacionalizacijos. Taip pat Rusijos Vyriausybė sutiko, kad įre­
gistruoti anksčiau minėtų akcinių bendrovių biurai laikomi perduo­
tais Revaliui, o Estijos institucijos turi teisę pakeisti šių bendrovių
įstatus pagal savo nustatytą tvarką.“ Tačiau Sutartis pažymi, .kad
„minėtos akcijos suteikia Estijai teises tik Estijos teritorijoje esančių
akcinių bendrovių įmonių atžvilgiu ir jokiu būdu Estijai nesutei­
kiamos teisės į tų pačių bendrovių įmones už Estijos ribų“.
bendrovę“ kaip vieną iš šių akcinių bendrovių.
1920 m. kovo 20 d. pasikeista Tartu sutarties ratifikavimo raštais.
1920 m, spalį keletas geležinkelio linijos Panevėžys—Švenčionys
kilometrų tarp pastarosios stoties ir Saldutiškio perėjo iš Lietuvos
suvereniteto į Lenkijos.
Praėjus keletui dienų po Tartu sutarties, kurios atitinkamos nuo­
statos pateiktos anksčiau, įsigaliojimo. 1920 m. balandžio 7 d. Esti­
jos Vyriausybė paskelbė pirmąjį laikinąjį reglamentą dėl akcinių
bendrovių, kurių įstatus buvo patvirtinusi Rusijos Vyriausybė, ir
kurios turėjo įmones ar turtą Estijos teritorijoje ir iki tol Estijos teis­
mų nebuvo nustatyta tvarka įregistruotos. Šios įmonės turėjo su­
šaukti visuotinius susirinkimus per du mėnesius nuo minėto dekreto
priėmimo, kitaip pagal dekretą laikyta, kad jų valdybų narių įgalio­
jimai yra pasibaigę, teismo paskirti kuratoriai perima jų administra­
vimą ir prireikus likviduoja tokių Estijos teritorijoje esančių ben­
Visuotinio susirinkimo teisėtumą reikėjo įrodyti rašytine medžia­
ga, prie kurios turėjo būti pridėti Rusijos Vyriausybės patvirtinti įsta­
tai; tokio visuotinio susirinkimo tikslas — suderinti įstatus su Estijos
teise ir priimti sprendimą dėl jų „įregistravimo Estijos teismuose“.
Antrasis Estijos įsakymas, priimtas 1921 m. spalio 1 d., nustatė,
kad bendrovių kuravimas panaikinamas nuo to momento, kai visuo­
tinis akcininkų susirinkimas išrenka jos valdymo organus pagal anks­
tesnės Rusijos Vyriausybės patvirtintus įstatus ir nauji įstatai įregist­
ruojami Estijos teisės aktų nustatyta tvarka.
Priedai 220
1922 m. gegužės 21 d. „Pirmoji Rusijos antrinių geležinkelių
kompanija“, kuri buvo nacionalizuota balandžio 7 d., buvo perduota
kuruoti Talino-Hapsalos apylinkės teismo įsakymu.
Neatrodo, kad šios Kompanijos visuotinis susirinkimas tuo laiko­
tarpiu būtų vykęs Estijoje. Teismui pateikti dokumentai patvirtina,
kad 1922 m. lapkričio 23 d. Kompanijos visuotinis susirinkimas,
pirmą kartą po 1917 m. susirinkimo, įvyko ne Estijoje, o Rygoje,
Latvijoje, Latvijos Vyriausybės leidimu ir vadovaujantis Latvijos
teise ir kad šiame susirinkime Valdyba buvo įpareigota imtis prie­
monių atgauti įmonės nuosavybę Lietuvoje ir Lenkijoje ir teisę ja
naudotis, tuo tarpu infrastruktūros dalis Latvijos teritorijoje turėjo
pereiti naujai sukurtai Latvijos bendrovei.
1923 m. rugpjūčio 4 d. Estijoje paskelbtas istatyma.sJ_jtagaLkurL
„vadovaujantis „Pirmosios RmijQs_jnjtrinįy_geležinkelių kompani­
jos“ koncesijos 19 §, visi šios kompanijos.geležinkeliai Estijos Res­
publikos teritorijoje išperkami ir tampa Estijos iždo nuosavybe nuo
1923 m. spalio 1 d.“. Nurodyta koncesija - 1879 m. Rusijos impe­
ratoriaus suteikta koncesija, kurios 19 § numato Imperijos Vyriau­
sybei teisę perpirkti nuosavybę.
Toliau matome, kad 1923 m. rugsėjo 7 d. Estijos Vyriausybė iš­
davė leidimą sušaukti Bendrovės (kuri, kaip minėta, buvo kuruoja­
ma nuo 1922 m. gegužės 22 d.) visuotinį susirinkimą ir kad kurato­
riai „vadovaudamiesi įstatais (60 § )“, sušaukė visuotinį susirinkimą
tų pačių metų spalio 19 d.
Šis susirinkimas iš tiesų. įvyko 1923 m. lapkričio 2 d. Taline. Jo
metu buvo peržiūrėti ir pakeisti bendrovės įstatai taip,,kad atitiktų
Estijos įstatymus ir kad bendrovė galėtų naudotis jai Estijoje sutei­
kiamomis teisėmis, konkrečiai, dėl naudojimosi, priežiūros, tarifų,
atleidimo nuo mokesčių, teise eksproprijuoti turtą, dėl įstatymų ir
kitų teisės aktų taikymo geležinkelių srityje, ir kt. Bendrovės regist­
ruota buveinė numatyta Taline.
.Naujieji įstatai buvo priimti 1923 m. lapkričio 8 d. ir įregistruoti
lapkričio 23 d.
Kaip pažymima Estijos memorandume, tuo būdu „Pirmoji Rusi­
jos antrinių geležinkelių kompanija“ buvo reorganizuota „į Estijos
bendrovę, kurios buveinė įregistruota..Estijoje Esim ene Juurdeveo
Raudteede Selts Venem aal pavadinimu, kuris estų kalba atitinka Ru­
sijos bendrovės pavadinimą.
221 Priedai
1924 m. kovo 10 d. Taline įvykęs Esim ene visuotinis susirinki­
mas suteikė valdybai įgaliojimus parduoti Lietuvoje esančią liniją,
taip pat linijas Latvijoje ir Lenkijoje. 1924 m. spalio 3 d. tikriausiai
buvo sušauktas kitas visuotinis susirinkimas, kuriame ypatingas dė­
mesys buvo skirtas geležinkelio linijos Panevėžys-Saldutiškis klau­
simui. i
1925 m. kovo 5 ¡d. Esim ene valdybos vardu Lietuvos Vyriausybei
buvo perduotas prašymas „nurodyti, kokių priemonių turėtų būti
imtasi, kad linija Fjanevėžys—Saldutiškis būtų perduota teisėtiems
savininkams“. Į
Atrodo, kad jokio atsakymo į Šį ,prašymą nebuvo nors per kele­
rius metus buvo pateikti dar keli prašymai.
lapkričio 14 d. Lietuvos Vyriausybei kartu su prašymu
buvo perduotas Esim ene valdybos memorandumas. Šiame memo­
randume Esim ene bendrovė pabrėžė, kad buvusi Rusijos bendrovė
buvo reorganizuota jį Estijos bendrovę, turinčią tas pačias teises, ir
to d ė lji reikalauja tęisingo atlyginimo už Panevėžio liniją, kuri jai
priklausė ir kuri iš jds buvo neteisėtai paimta.
r o raoz m. Daiancizio Zy o. Įvykusio Bendroves direktoriaus su­
sitikimo su Lietuvos(Vyriausybe, valdyba naujame prašyme 1932 m.
gegužės 20 d. pažymėjo, kad ji sutinka, jog minėta linija nebūtų
grąžinta, tačiau išreiškė viltį, kad bus surastas teisingas būdas atly­
ginti Bendrovei už paimtą turtą.
Esim ene valdyba jir toliau siuntė prašymus, kaip antai 1932 m.
gegužės 20 d.
1933 m. sausio 25 d. Lietuvos Vyriausybė kreipėsi į Valstybės Ta­
rybą, kuri pagal 1923 m. rugpjūčio 21 d. pagrindinį įstatymą buvo
įgaliota pateikti patariamąją išvadą, su prašymu išaiškinti, ar Esimene
bendrovė pagrįstai pateikė Lietuvos Vyriausybei reikalavimą dėl Pa-
nevėžio geležinkelio Valstybės Tarybos išvada buvo neigiama.
1933 m. rugsėjo 15 d. ir 1933 m. spalio 25 d. Esimene bendrovė
pateikė dar du prašymus, į kuriuos Lietuvos Vyriausybė atsakė nuro­
dydama, kad ji atsisako patenkinti reikalavimą pripažinti šiai bendro­
vei buvusios, jos nuomone, nebeegzistuojančios bendrovės teises.
Toliau buvo vedajnos Estijos įgaliotojo ministro Kaune ir Lietu­
vos Vyriausybės derybos, kurių metu Bendrovė siūlė, kad Lietuvos
Vyriausybė nupirktų jos geležinkelio liniją (1934 m. rugsėjo 7 d.,
1936 m. rugsėjo 14 d. pasiūlymai ir 1936 m. gruodžio 3 d. Estijos
ministro laiškas Lietuvos Vyriausybei).
Priedai 222
223 Priedai
1936 m. gruodžio 30 d. laiške Lietuvos Vyriausybė atsakė, kad
62 straipsnis apima, ne tik Teismo jurisdikcijos klausimus. Tiek šio
ginčas yra civilinės teisės klausimas ir jį spręsti yra įgalioti Lietuvos
straipsnio formuluotė, tiek jo esmė patvirtina, kad jis apima bet koki
teism a i..... . į
prieštaravimą, kurį patenkinus tolesnis bylos nagrinėjimas būtų nu­
1937 m. vasario 1 d.Estijos Vyriausybė atnaujino savo reikalavi­
trauktas ir kurį Teismas turėtų svarstyti prieš nagrinėdamas bylą iš
mus, ginčas kaip ir anksčiau buvo susijęs su pripažinim u, kad E s i m e -
esmės.
ne perėmė Rusijos bendrovės teises ir klaus:, mu dėl Lietuvos teismų
■Lietuvos prieštaravimai?-grindžiami tuo, kad Estijos Vyriausybė
jurisdikcijos. Taip pat buvo teigiama, kad buvo pažeista 1934 m. sau­
nesilaikė:- 1) bendrosios tarptautinės teisės normos, reikalaujančios,
sio 14 d. Lietuvos ir Estijos prekybos konvencija bei teisė kreiptis į
kad ginčas turėtų ryšį su valstybe pareiškėja ne tik reikalavimo pa­
teismą. i
teikimo metu, bet ir tada, kai buvo padaryta žala, ir 2) normos, rei­
1937 m. gegužės 5 d. Lietuvos Vyriausybė atsakė, kad ji atsisako
kalaujančios pirma pasinaudoti visomis valstybės vidaus teisės su­
nagrinėti Estijos reikalavimą. j
teiktomis priemonėmis.
1937 m. rugpjūčio 20 d. Estijos Vyriausybė informavo Lietuvos
Vyriausybę apie ketinimą perduoti bylos nagrinėjimą Nuolatiniam
Teismo nuomone, tarptautinės teisės norma, kuria grindžiamas
tarptautinio teisingumo teismui. Lietuvos Vyriausybė atsakė išlai­
pirmasis Lietuvos priestaravunSiTnuitatb'. kacTparem'dama savo sub­
kanti savo poziciją teisės klausimais, tačiau mananti, kad dviejų vals­
jekto (fizinio ar juridinio asmens)~5ylą dip!QmatmiaTs''~vėikš'mais ar
tybių draugiški santykiai galėtų padėti taikiai išspręsti ginčą, jei E si-
perduodama j ą nagrinėti tarptautiniam teismui, valstybė is tiesų įgy­
tnene bendrovei nepavyktų laimėti bylos Lietuvos teismuose.
vendina savo pačios teisę reikalauti), kad jos subjektų~atžvTigiu būtų_
Tokios yra bylos aplinkybės, kurių šalys, beje, neginčija, ir kurių
laikomasi tarpfaūTinesTelšeTnormų. Ši teisė gali būti išskirtinai įgy­
pagrindu Estijos Vyriausybė 1937 m. lapkričio 2 d. pateikė Teismui
vendinama tik’ šių subjektų“ vals tybės vardu, nes nesant atskiro susi­
prašymą pradėti procedūrą Šio sprendimo pradžioje nurodytoje by­
tarimo, tik nacionalinės priklausomybės ryšys tarp individo ir vals­
loje.
tybės suteikia valstybei teisę vykdyti diplomatinę gynybą. O teisės
#* * paremti reikalavimą ir užtikrinti tarptautinės teisės normų laikymąsi
įgyvendinimas turi būti laikomas diplomatinės gynybos funkcijos
dalimi. Jei žala padaryta kurios nors kitos valstybės subjektui, joks
Priešiniam memorandumui pateikti nurodytu terminu Lietuvos
j j ū kalavimaT d eT tokios' ža1c5‘S"n'epate'akr'į~valštybesTėiKiamos’3ipro-
Vyriausybės atstovas pateikė du prieŠtaravinpus dėl priimtinumo. Po
matinės gynybos sritį^ir negaTi’ būti pagrindu jokiam reikalavimui
įprasto šių prieštaravimų nagrinėjimo ir posędžių Teismas, kaip buvo valstybės varduj "" — - —
minėta, prijungė Šiuos prieštaravimus prie bylos esmės savo 1938 m.
Ir rašytiniuose argumentuose, ir pasisakymuose žodžiu Estijos at­
birželio 30 d. įsakymu, nurodančiu, kad tuometinėje nagrinėjimo
stovas siekė sumenkinti šios tarptautinės teisės normos reikšmę ar
stadijoje Teismas negali priimti sprendimo bei dėl šių prieštaravimų
net paneigti jos egzistavimą. Jis citavo kai kuriuos sprendimus, ta­
preliminaraus pobūdžio (ar ginčijamas bylus priimtinumas), nei dėl
čiau juos išnagrinėjus galima konstatuoti, kad tose bylose suintere­
jų pagrįstumo, nes bet koks sprendimas gąli būti priimtas tik atsi­
suotos vyriausybės buvo susitarę tiesiogiai netaikyti šios normos,
žvelgus į teisės ir faktų klausimus, dėl kurių šalys nesutaria keliais
t. y. tose bylose šios vyriausybės tarpusavio susitarimu įsteigė tarp­
aspektais, ir kurie pernelyg artimai susiję su ginčo esme. kad Teis­
tautinį tribunolą, įgaliotą nagrinėti ir tuos reikalavimus, kurie neati­
mas galėtų priimti sprendimą jau šioje stadijoje. Dabar, išklausęs
tinka minėtos nacionalinės priklausomybės sąlygos. Šioje byloje nėra
šalių argumentus ir dėl bylos esmės, ir dėl prieštaravimų, Teismas
priežasčių manyti, kad jos šalys siekė netaikyti minėtos normos. Lie-
yra pasirengęs priimti sprendimą dėl šių prieštaravimų.
ju v o s atstovas yra teisus nurodydamas, kad Estija turi įrodyti, kad
Abu prieštaravimai buvo pateikti kaip prieštaravimai dėl priim ­
tu o j riet u. kai buvo padaryta'zala,' su kuria.sie|amataipttutlnilrietu'-
tinumo pagal Teismo reglamento 62 straipsnį. Akivaizdu, kad
vos atsakomybė, žalą patyrusi
Priedai 224
Nors prieštaravimas, kuriuo ginčijama reikalavimo nacionalinė
priklausomybė iš esmės yra preliminaraus pobūdžio, šioje konkrečio­
je Teismui pateiktoje byloje taip nėra. Dėl to, kad motyvai, kuriais
Lietuva ginčija Estijos teisę perimti Bendrovės vardu pradėtą bylą,
t. y. nėra reikalaujamos nacionalinės priklausomybės, neatsiejami
nuo motyvų, kuriais remdamasi Lietuvos Vyriausybė neigia Bendro­
vės nuosavybės teisę į geležinkelio liniją Panevėžys—Saldutiškis.
Iš tiesų klausimas, ar Esim ene bendrovė gali būti laikoma gele­
žinkelio Panevėžys-Saldutiškis savininke ar koncesininke, neabejo­
tinai priskirtinas ginčo esmei. Bendrovė grindžia savo pretenzijas į
geležinkelio liniją tuo, kad ji yra ta pati Rusijos bendrovė arba jos
teisių perėmėja. Atsakant į klausimą, ar iš tiesų taip yra, reikėtų nu­
spręsti dėl bolševikų revoliucijos metu Rusijoje vykusių įvykių ir
priimtų teisės aktų pasekmių, nes yra teigiama, kad Rusijos įvykiai ir
priimti teisės aktai nutraukė bendrovės egzistavimą ir jos turtui už
Rusijos ribų buvo taikomi valstybės, kurios teritorijoje jis atsidūrė,
teisės aktai. Tačiau šis klausimas tiesiogiai susijęs su kitu, būtent, ar
tuo metu, kai Lietuvoje buvo taikomi teisės aktai, dėl kurių kilo šis
reikalavimas, egzistavo Estijos subjektas, kurio reikalavimą turėjo
teisę paremti Estijos Vyriausybė.
Tuo pačiu būdu, nagrinėdamas..Estijos, reikalavimą iš esmės,.
Teismas privalėtų nuspręsti dėl Tartu sutarties aiškinimo, nes tei­
giama, kad pritaikius šią tarptautinę sutartį Rusijos bendrovė išliko ir
savaime tapo Estijos bendrove. Vėlgi šis klausimas yra betarpiškai
susijęs su pirmojo Lietuvos prieštaravimo iškeltu nacionalinės pri­
klausomybės klausimu. Jei sprendimui dėl Lietuvos pareikšto prieš­
taravimo priimti Teismas turėtų nuspręsti dėl Rusijos revoliucijos
metu Sovietų vyriausybės priimtų pasekmių Rusijos bendrovėms ir
dėl Tartu sutarties aiškinimo ir pasekmių, jis taip pat turėtų išnagri­
nėti klausimus, kurie sudaro svarią ginčo esmės dalį.
Dėl šių priežasčių Teismas šiomis konkrečiomis aplinkybėmis
negalėtų išnagrinėti pirmojo Lietuvos prieštaravimo nenagrinėdamas
bylos esmės. Todėl Teismas negali priimti šio prieštaravimo, kaip
prieštaravimo dėl priimtinumo, nurodyto Teismo darbo reglamento
62 straipsnyje.
\ Antrasis Lietuvos prieštaravimas grindžiamas tuo, kad Estijos Vy­
riausybė nesilaikė „bendrosios tarptautinės teisės normos, reikalau­
jančios pirma pasinaudoti visomis valstybės vidaus teisės suteiktomis
225 P rie d a i
priemonėmis“. Estijos Vyriausybės atstovas neginčijo tokios nor-^
mos, kuri iš esmės ¡nustato vidaus gynybos priemonių išnaudojimo j
sąlygą tarptautiniai^ reikalavimui pateikti, egzistavimo; ps'nufodė, į
kad nagrinėjamas atvejis patenka į vieną ar kelias numatytas šios tai- Į
syklės išimtis. | ’ ...... ... '........... |
tPifm|,. teigi amą j JkacįJLi e t uv os teismai negali nagrinėti ieškinio, 1
pateikRf šioje,byloj tj,. pažymima," L a d d ė i vieno"''klausimo,'"kū- i
ris yra esminis Estijos argumentas, aukšta Lietuvos teisminė instan­
cija jau pateikė sprehdimą Estijos bendrovės nenaudai..... .. ...""
Jei butų nustatytas Ėent vieno iš šių argumentų pagrįstumas,
Teismas turėtų atrr esti antrąjį Lietuvos prieštaravimą. Nėra prie-
žasties kreiptis į na cionalinius teismus, jei Šie teismai nėra įgalioti
priimti sprendimą, taip pat nėra būtina dar kartą kreiptis į šiuos
teismus, jei dėl to te bus pakartotas anksčiau priimtas sprendimas,
Prieš pradedant detalų antrojo Lietuvos prieštaravimo nagri-
nėjimą, reikėtų pas :ebėti, kad Estijos reikalavimai šioje byloje yra
grindžiami Lietuvos atsisakymu pripažinti Esimene bendrovės nuo-
savybės ir koncesija suteiktas teises i geležinkelio liniją Panevėžys—
Saldutiškis, t. y. pas ųįsti ginču dėl asmens reikalavimo į nuosavybę
ir sutartimi įgytų te šių nepripažinimo. Asmens nuosavybės teisės ir
sutartinės teisės kie kvienoje valstybėje iš esmės priklauso nuo jos
vidaus teisės ir tod ėl jų gynimas pirmiausia priskirtinas valstybės
vidaus teismų jurisd kcijai.
Estijos Vyriausyl iės atstovas teigė, kad Lietuvos teismai nėra įga­
lioti nagrinėti Esitm nė bendrovės ieškinį dėl bendrovės nuosavybės
teisės į geležinkelio liniją Panevėžys-Saldutiškis pripažinimo. Šį ar-
gumentą Lietuvos ’S yriausybės atstovas atrėmė kategorišku tvirtini-
mu, kad Lietuvos t :ismai turi tokius įgaliojimus. Lietuvos atstovas
taip pat nurodė Lie uvos civilinio proceso kodekso 2 straipsnį, ku-
riame nustatyta, kad „privatūs asmenys <,..> kurių įstatymų ginamas
teises pažeidžia vai Ižios institucijų ar pareigūnų sprendimai, gali
kreiptis į teismą“.
Ar Lietuvos teisrįiai yra kompetentingi nagrinėti konkretų ieški­
nį, nustato Lietuvoiį teisė ir galutinį sprendimą- šiuo klausimu gali
priimti tik Lietuvos) teismai. Šis Teismas negali nagrinėti nei jam
pateiktų argumentų įdėl Lietuvos teismų jurisdikcijos patvirtinimo,
pritaikant konkrečia); Lietuvoje galiojančių įstatymų nuostatas, nei
dėl šių teismų juriscjikcijos paneigimo Lietuvos Vyriausybės veiks­
mams suteikiant ypatingą pobūdį (turto paėmimas de jure imperii).
 Priedai 226
JCo] nebus vienareikšmiškai įrodyta, kad Lietuvos teismai nėra įga-
Jioti iTapTinėti~E7men?~15en3rove?^elkiitioL?(3~nuosa\oJEei~te!iiu i
geležinkelio liniją'Panevėžys—Saldutiškis, Teismas nevali pritarti
Estijos Vyriausybės atstovo teiginiui, jog norma dėl vidaus gynybos
priemonių išnaudojimo netaikoma šioje_byloįe tuo pagrindu, kad
( Lietuvos teisė nesuteikia gynybos priemonių. Į
Antroji Estijos Vyriausybės atstovo pateikta priežastis, dėl kurios
šioje byloje neturėtų būti taikoma norma dėl vidaus gynybos prie­
monių išnaudojimo, yra tai, kad aukščiausiosios instancijos teismas,
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, jau yra pareiškęs, kad tarp Rusijos
bendrovės ir Estijos bendrovės nesant tęstinumo ryšio buvo priimtas
nepalankus sprendimas klausimu, kuris yra esminis Esim ene bendro­
vės pretenzijos j geležinkelio liniją Panevėžys—Saldutiškis elementas.
Teigiama, kad niekada nebuvo laikoma, jog tarptautinės teisės nor­
ma dėl vidaus gynybos priemonių išnaudojiimo reikalauja, kad ieš-
kovas kreiptųsi į teismą tokiu klausimu, dėl kurio sprendimą jau yra
priėmęs aukščiausiasis teismas. į Be to, Apylinkės teismas, dalyvaujant Estijos bendrovės atstovui,
Teismas nemano, kad šis argumentas yra ¡priimtinas šioje byloje.
Byla, kuri, kaip teigiama, buvo išspręsta 1934 m. kovo 26 d. Lie­
tuvos Aukščiausiojo teismo sprendimu, yrą ieškinys, kurį Esim ene
bendrovei Lietuvos teismuose pateikė tūlas Jeglinas, siekdamas at-
_gauti minėtos Rusijos bendrovės išplatintols vienos obligacijos, iš­
leistos minėtos geležinkelio linijos statybai;, vertę bei palūkanas ir
prašydamas nuspręsti, kad obligacijų turėtojai turi pirmenybę prieš
kitus kreditorius, taip pat nustatyti rublių ir litų keitimo kursą.
Lietuvos Vyriausybės atstovas pažymėjo, Įkad Jeglino byla nebuvo
tikra. Nepaisant, ką norėta tuo pasakyti, Teismas pateikia šiuos pa­
stebėjimus.
Po to, kai bylą išnagrinėjo taikos teisė as ir apylinkės teismas,
Jeglinas padavė skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Šio teis­
mo teisėjai nenagrinėjo šalių reikalavimų ir atsikirtimų, panaikino
apylinkės teismo sprendimą ir paskelbė negaliojančiu visą procesą
remdamiesi tuo, kad byloje nebuvo teisingai nurodytas atsakovas.
Toliau pateikiamas svarbių sprendimo dalių vertimas j prancūzų
kalbą, kuris buvo pateiktas Teismui:
; Taip pat svarbu pažymėti, kad jei Esim ene bendrovė kreiptųsi į
„Šioje byloje nurodytas atsakovas, atsakingas už obligaciją, yra
ne Pirmoji Rusijos antrinių geležinkelių kompanija, kurios valdyba
yra Petrograde, o Pirmoji Rusijos antrinių geležinkelių kompanija,
: nei Jeglino byloje, todėl joks res judicata klausimas negalėtų kilti.
kurios vaidyba įsikūrusi Taline, Estijoje, ir kiįirios atsakingasis direk­
227 Priedai
torius Paui -»dompus šiuo metu gyvena Kaune. Lietuvos viešbutyje,
adresu Daukanto g. U. Taigi, tam kad byla būtų perduota nagrinėti
Lietuvos teismams, buvo dirbtinai sukurta buveinė pažeidžiant Ci­
vilinio proceso kodekso 220 straipsni, numatantį, kur turi būti pa­
reikštas ieškinys bendrovei.
Juolab kad, kaip patvirtina atsakovo pateikti įrodymai, Estijoje
nėra bendrovės, kurios vardu išduota obligacija, ir kurios įstatai ga­
liojo 1892 metais, o yra naujai įsteigta bendrovė pavadinimu „Esi­
mene Juurdeveo Raudteede Selts Venernaal" (tai išvertus reikštų
„Pirmoji Rusijos antrinių geležinkelių kompanija“).
Ryloje nepateikta įrodymų, kad ši Estijos bendrovė vadovaujan­
tis mūsų įstatymais ar tarptautinėmis sutartimis gali būti pripažinta
senosios Rusijos bedrovės teisių perėmėja. Teismas nežino tokių
įstatymų ar tarptautinių sutarčių. Tik tos bendrovės, kurių įstatai yra
įregistruoti vadovaujantis mūsų Įstatymais ir nustatyta tvarka pa­
skelbti (Akcinių bendrovių įstatymas. Vyriausybės žinios, Nr. 179)
gali vykdyti veiklą Lietuvoje. Ir tik tokios bendrovės turi teisę steig­
ti čia savo įmones, ypač tokias svarbias įmones, kaip geležinkeliai.
remdamasis obligacijos 14 § suteikė ieškovui vykdymo pirmenybės
teisę, nukreiptą į geležinkelio linijos Švenčionys—Panevėžys kilno­
jamąjį ir nekilnojamąjį turtą, nors, kaip buvo pažymėta, dalis šios li­
nijos priklauso Lietuvos susisiekimo ministerijai.
Dėl šių priežasčių nėra pagrindo laikyti Paul Klompus, Esimene
Juurdeveo Raudteede Selts Venernaal bendrovės direktorių, atsako­
vu. j kurį gali būti nukreiptas išieškojimas pagal „Pirmosios Rusijos
antrinių geležinkelių kompanijos“ išleistą obligaciją Nr. 2742, t. y.
atsakovu pagal Civilinio proceso kodekso 4 straipsnį, ir todėl visas
procesas šioje byloje, vykęs neinformavus ir neišklausius tikrojo atsa­
kovo. turi būti anuliuotas, o kasacinis skundas paliktas nenagrinėtu.“
Cituota frazė, kurioje pažymima, kad byloje nepateikta įrodymų,
jog Estijos bendrovė gali būti pripažinta buvusios Rusijos bendrovės
teisių perėmėja, leidžia manyti, kad Aukščiausiasis Teismas priėmė
sprendimą atsižvelgdamas į išvadas, padarytas ištyrus įrodymus. Ta­
čiau sprendimo analizė rodo, kad minėta sprendimo frazė tepasako,
jog Lietuvos teismams nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinan­
čių šių dviejų bendrovių tapatumą.
Lietuvos teismą dėl jos teisės būti laikoma geležinkelio linijos Pane­
vėžys—Saldutiškis savininke ir koncesininke, bylos šalys būtų kitos
P rie d a i 228 229 Priedai

}qkia aplinkybė nepatvirtina ir to. kad Esim ene bendrovei sutrukdy­ Šis sprendimas urašvtas prancūzų ir anglų kalbomis, prancūzų
tų tariamai egzistuojanti Lietuvos teismų praktika (jurispruden.ee kalbai teikiant pirmo nybę.
constante), kuri nepaliktų galimybių bendrovei laimėti pradėtą bylą
nepaisant skirtingų ginčo šalių. Pasirašyta Taikos rūmuose, Hagoje, tūkstantis devyni šimtai tris—
Estijos Vyriausybės atstovas taip pat atkreipė Teismo dėmesį į dešimt devintųjų n: etų vasario dvidešimt aštuntą dieną, trimis eg­
Lietuvos Valstybės Tarybos 1933 m. sausio 25 d. pateiktą išvadą dėl zemplioriais, vienas ¡paliekamas Teismo archyvams, kiti perduodami
E sim ene bendrovės reikalavimo j geležinkelio lin iją..Panevėžys—* atitinkamai Estijos Vyriausybei ir Lietuvos Vyriausybei.
Saldutiškis teisinio pagrindo. Valstybės Tarybos išvada nurodo, kad
Esim ene bendrovė nėra ta pati Rusijos bendrovė ar jos teisių perė­ (Parašas) J. G. GUERRERO
mėja, todėl negali turėti pretenzijų į geležinkelio liniją. Pirmininkas
Viena iš Lietuvos Valstybės Tarybos funkcijų yra informuoti M i­

...............................................................................
nistrų Tarybą ar atskirus suinteresuotus ministrus apie tuos atvejus, (Parašas) J. LOPEZ OUVAN

-
kai vykdomosios valdžios įsakymai, nutarimai ir instrukcijos priešta­ Teismo sekretorius
rauja galiojantiems įstatymams. Tai nėra teisminė institucija,., kurios
išvados būtų privalomos Lietuvos teismams. Dėl šios priežasties tai, Teisėjai grafas Rostworowski ir p. De Visscher, pareikšdami, kad
kad 1933 metais ji pateikė Lietuvos Vyriausybei išvadą, nepalankią negali pritarti Teismo priimto sprendimo daliai dėl Lietuvos Vyriau­
Esim ene bendrovės reikalavimui, negali būti laikoma priežastimi sybės pateikto pirmojo prieštaravimo ir pasinaudodami Statuto
Bendrovei nesiekti nuostolių, atlyginimo ..Lietu vos teismuose. 57 straipsniu suteikta teise, prideda prie sprendimo savo atskirąją
Tuo būdu šioje byloje negali būti priimtas nei vienas Estijos Vy­ nuomonę.
riausybės atstovo pateiktas argumentas dėl vidaus priemonių dėl ža­ Teisėjas p. Altanąira pareiškia, kad jis negali pritarti šiam spren­
los atlyginimo išnaudojimo normos netaikymo. dimui nei dėl motyVų, nei dėl rezoliucinės dalies.
Todėl, viena vertus, antrasis Lietuvos prieštaravimas dėl priimti­ Teisėjai seras van Eysinga, p. Hunson ir p. Erich, pareikšdami,
numo, pateiktas tam, kad byla Teisme nebūtų nagrinėjama iš esmės, kad negali pritarti Teismo priimtam sprendimui ir pasinaudodami
gali būti Teismo išnagrinėtas nenagrinėjant bylos esmės ir todėl šis Statuto 57 straipsnhj suteikta teise, kiekvienas prideda prie sprendi­
prieštaravimas turi būti pripažintas prieštaravimu dėl priimtinumo, mo savo atskirąją nuįomonę.
nurodytu Darbo reglamento 62 straipsnyje. Kita vertus, dėl paties Teisėjas ad hoc p. Rem eris, pritardamas sprendimo rezoliucinei
prieštaravimo esmės, šalys sutaria, kad Estijos bendrovė nesikreipė į daliai, pareiškia, kad dėl Teismo atsisakymo priimti sprendimą dėl
.......................................................... ........................... - .......................... - .................... ..
Lietuvos teismus dėl nuosavybės teisių į geležinkelio liniją Panevė­ Lietuvos pirmojo prjieštaravimo dėl priimtinumo tuo pagrindu, kad
-

žys—Saldutiškis. šis prieštaravimas nugali būti nagrinėjamas nenagrinėjant bylos es­

Todėl prieštaravimas turi būti laikomas nagrinėtinu, kaip priešta­ mės, negali pritarti šiai Teismo pozicijai ir pritaria teisėjų p. De Vis­
ravimas dėl bylos priimtinumo bei pagrįstas iš esmės. scher ir grafo Roswoirowski atskirajai nuomonei.
- --------- —

R e m d a m a sis šia is m o t y v a is ,
(Parafuota) J. G. G.
Teismas
-------------------

(Parafuota) J. L. O.
-

dešimčia balsų prieš keturis

pareiškia, kad prieštaravimas dėl nepasinaudojimo visomis vidaus
teisės suteiktomis priemonėmis yra pagrįštaš; kad Estijos Vyriausy­
----- -----------

bės pateiktai'reikalavimas negali būti nagrinėjamas.