BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖS KONSPEKTAS

1 TEMA. BAUDŽIAMOJO PROCESO ESMĖ IR PASKIRTIS

1.1 Baudžiamojo proceso samprata.

Žodis procesas yra kilęs iš lotynų kalbos žodžio processum, kuris išvertus į lietuvių kalbą reikštų ėjimą į priekį.

Baudžiamasis procesas gali būti suprantamas 3 prasmėmis:

1. kaip ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuroro ir teismo veikla

2. kaip teisės šaka
3. kaip teisės mokslas

Baudžiamasis procesas - tai teisės normų visuma arba sistema, kurios reglamentuoja ikiteisminio tyrimo
įstaigų, prokuroro ir teismo veiklą atliekant ikiteisminį tyrimą, b/b nagrinėjant teisme bei vykdant nuosprendį,
bei nustato byloje dalyvaujančių asmenų teises bei pareigas.

Baudžiamasis procesas yra nuosekli ikiteisminio tyrimo, prokuratūros institucijų, teismo veikla tiriant bei
nagrinėjant baudžiamąsias bylas, kuri atsiranda dėl padarytos nusikalstamos veikos, perėjusi tam tikrus etapus,
baigiasi tada, kai yra įvykdomas įsiteisėjęs teismo nuosprendis (arba procesas yra nutraukiamas) ir kurios metu
visiems proceso dalyviams sudaromos sąlygos naudotis numatytomis teisėmis.

BAUDŽIAMASIS PROCESAS – tai nusikalstamų veikų tyrimas, baudžiamųjų bylų nagrinėjimas, vykstantis
įstatymų nustatyta tvarka, kurio metu proceso dalyviams užtikrinamos teisės ir pareigos.
(N.V tyrimas ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimas).

Tai yra procesinė teisės šaka.

Baudžiamasis procesas – yra IMPERATYVUS (įstatymų nustatyta tvarka).

Ginamos žmogaus teisės ir laisvės.

BAUDŽIAMOJO PROCESO FUNKCIJOS: (4)

1. Ikiteisminio tyrimo funkcija;

2. Kaltinimo funkcija
1. Gynybos funkcija
2. Teisingumo vykdymo funkcija

1. IT funkciją atlieka, realizuoja – 1) IT pareigūnai; 2) PROKURORAS.

2. Kaltinimo funkciją atlieka, realizuoja – 1) PROKURORAS (nuo 2017 m. nebeliko privataus kaltinimo
instituto).
3. Gynybos funkciją atlieka – GYNĖJAS ( 1). Advokatas; 2). advokato padėjėjas, su tam tikrais apribojimais;
3) pats įtariamasis/kaltinamasis;

4) Teisingumo vykdymo funkciją atlieka – TEISMAS.

1.2 Baudžiamojo proceso paskirtis.

PASKIRTIS (tikslas ir uždaviniai):

BAUDŽIAMOJO PROCESO PASKIRTIS – LR BPK 1 ir 2 str.

- yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti
nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai
nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.

BAUDŽIAMOJO PROCESO UŽDAVINIAI: LR BPK 1 str.

1) greitai ir išsamiai atkleisti nusikalstamas veikas
2) tinkamai pritaikyti įstatymą, kad kiekvienas padaręs nusikalstamą veiką
asmuo būtų teisingai nubaustas ir nė vienas nekaltas asmuo nebūtų
nuteistas.

Baudžiamojo proceso TIKSLAS – optimalus, ekonomiškas proceso uždavinių įgyvendinimas ir tiesos

nustatymas baudžiamojoje byloje.

1.3 Baudžiamojo proceso stadijos samprata ir jų  sistema.

Baudžiamojo proceso stadija - tai savarankiškas nusikalstamos veikos tyrimo ir baudžiamosios bylos
nagrinėjimo etapas, kuriame dalyvauja tam tikri proceso dalyviai, yra sprendžiami specifiniai uždaviniai ir kuris
baigiamas priimant tam tikrą procesinį sprendimą, lemiantį tolesnį proceso vyksmą byloje.

BAUDŽIAMOJO PROCESO STADIJOS:

1. Ikiteisminis tyrimas;
2. Bylų procesas pirmosios instancijos teisme;
3. Bylų proceso apeliacinės instancijos teisme;
4. Nuosprendžio ir nutarties vykdymo stadija;
5. Bylų proceso kasacinės instancijos teisme stadija;
6. Baudžiamosios bylos atnaujinimas.

BAUDŽIAMOJO PROCESO STADIJOS (6): - tai etapai su skirtingais tikslais ir uždaviniais.

1 STADIJA – IKITEISMINIS TYRIMAS.

*Tikslas – surinkti duomenis apie nusikalstamą veiką.

Kad pradėti IT reikia:

1) nusikalstamos veikos fakto paaiškėjimas
2) procesinis sprendimas pradėti IT.
IT PRADĖJIMO BŪDAI:

1) IT įstaigoje, prokuratūroje gavus skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką.

2) IT pareigūnui ar prokurorui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius.
(dažniausiai tiriant bylą paaiškėja kitos nusikalstamos veikos požymiai: pvz: melagini parodymai, dokumentų
klastojimas ir pan.

TIK IKITEISMINIO TYRIMO PAREIGŪNAS ARBA PROKURORAS GALI PRADĖTI

IKITEISMINĮ TYRIMĄ.

TEISMAS NEGALI PRADĖTI IKITEISMINIO TYRIMO.

IKITEISMINIO TYRIMO PRADĖJIMO FORMOS (Procesiniai sprendimai pradėti IT):

1. REZOLIUCIJA
2. TARNYBINIS PRANEŠIMAS
3. PROKURORO REIKALAVIMAS
4. PROKURORO NUTARIMAS

1. REZOLIUCIJA – dedama ant tarnybinio pranešimo (kuriame aprašyti nusikalstamos veikos požymiai) ir
ant tokio tarnybinio pranešimo, kurį surašė asmuo, neturintis teisės pradėti ikiteisminio tyrimo. (rezoliuciją
deda – IT pareigūnas)

2. TARNYBINIS PRANEŠIMAS – tai yra pranešimas pradėti IT, tai atskira IT pradėjimo forma, ant jos
nereikia dėti rezoliucijos.

IT STADIJA TRUNKA NUO SPRENDIMO PRADĖTI IT, IKI SPRENDIMO NUTRAUKTI IT.

1) Ikiteisminio tyrimo nutraukimas galimas:

1 – vienasmeniu prokuroro nutarimu (pvz: pasibaigus senaties terminui).

2 – prokuroro nutarimu, kurį turi patvirtinti IT teisėjas (kol negaunamas IT teisėjo patvirtinimas, tol vyksta IT ir
nėra nutrūkęs).
3 – IT teisėjo nutartimi (pvz: dėl pernelyg ilgo IT nagrinėjimo, per ilgai užtrukusios IT eigos)

2) Kaltinamasis aktas

- Visus procesinius sprendimus dėl IT baigimo priima prokuroras.

3) Pareiškimas dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo. (Supaprastinto baudžiamojo proceso forma)

4) Pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka. (Supaprastinto baudžiamojo proceso
forma)
5) Nutarimas pereiti į priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesą.

2 STADIJA – BAUDŽIAMOSIOS BYLOS NAGRINĖJIAS I-OSIOS INSTANCIJOS TEISME.

*Apylinkių ir apygargų teismai nagrinėja 1-ąja instancija.

Apylinkė – baudžiamieji nusižengimai, nesunkūs nusikaltimai (visos bylos, išskyrus tas, kurios teismingos
apygardos teismui.) – LR BPK 224 str.
Apygarda – sunkūs, labai sunkūs nusikaltimai, išskyrus LR BK 135 str. 1 d. 149 str. 1,2,3 d. 150 str. 1,2,3 d.
178 str. 3 d. 180 str. 2 ir 3 d. 182 str. 2 d. 260 str. 1 ir 2 d. (LR BPK 225 str. 1 d.)

Šioje 2-oje stadijoje VYKDOMAS TEISINGUMAS (IT stadijoje dar NE).

TEISINGUMO VYKDYMAS SUPRANTAMAS PER 3 ELEMENTUS:

1. TIK TEISMAS gali konstatuoti, kad buvo padaryta nusikalstama veika
2. TIK TEISMAS gali konstuoti, kad tą veiką padarė konkretus asmuo.
3. TIK TEISMAS tam asmeniui gali skirti personalizuotą bausmę.

Bylos nagrinėjimas 1-os instancijos teisme prasideda nuo baudžiamosios bylos galimo teisme, su:
1. Kaltinamuoju aktu;
- arba
2. Pareiškimu dėl baudžiamojo įsakymo priėjimo
- arba
3. Pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka.
- arba
4. Nutarimu pereiti į priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesą.

Bylos nagrinėjimo 1-osios instancijos teisme STADIJA, turi 2 elementus (stadijas):

1. Parengiamoji bylos nagrinėjimo stadija.

2. Teisiamasis posėdis.

IŠIMTIS – teisiamojo posėdžio NĖRA baudžiamojo įsakymo priėmimo procese.

TEISIAMASIS POSĖDIS 1-OSIOS INSTANCIJOS TEISME SUSIDEDA IŠ:

1. Įžanginė dalis (skelbiama teismo sudėtis, nušalinimo klausimas, organizaciniai klausimai)

2. Įrodymų tyrimas (most action; tiesiogiai teismas ištiria visus įrodymus, aplinkybes, parodymus)
3. Baigiamosios kalbos. (Kaltinamojo paskutinis žodis ((pasiteikiamas apibendrinant. Įrodymų patikimumas,
nuorodos į teismų praktiką)). (Kaltinamasis turi teisę sakyti/nesakyti baigiamają kalbą.)
4. Nuosprendžio priėmimas (Priimamas/baigiamas nuosprendžiu arba nutartimi.).
3 STADIJA – BYLOS NAGRINĖJIMAS APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISME.

Nagrinėja – Apygardos arba LR Apeliacinis teismas.

STADIJA PRASIDEDA nuo apeliacinio skundo davimo.

Šios stadijos buvimas/nebuvimas priklauso nuo proceso dalyvių valios.

Šioje instancijoje yra tikrinami neįsiteisėję I-osios instancijos teismo nuosprendžiai ir nutartys.

TERMINAS: Per 20 dienų nuo paskelbimo momento.

Nuosprendys ir nutartys gali būti tikrinamos 2 aspektais:

1) teisės taikymo aspektu (dėl proceso pažeidimų kvalifikavimo)

2) faktinių bylos aplinkybių aspektu (dėl įrodymų vertinimo).

3-ioji stadija baigiasi – nutartimi arba nuosprendžiu.

4 STADIJA – NUOSPRENDŽIO/ NUTARTIES VYKDYMAS

Tai yra įsiteisėjusio nuosprendžio/ nutarties vykdymas.

5 STADIJA – BYLOS NAGRINĖJIMAS KASACINĖS INSTANCIJOS TEISME.

Nagrinėja – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT)

Kasacinėje instancijoje tikrinami: įsiteisėję I-osios instancijos bei apeliacinės instancijos teismų
nuosprendžiai ar nutartys.

Kasacija NEGALIMA, jei byla nebuvo išnagrinėta apeliacine tvarka.

Tikrinamas TIK TEISĖS TAIKYMO ASPEKTAS (BK pažeidimai dažniausiai, kartais BPK pažeidimai).
Įrodymų NIEKAS NETIRIA.

Kasacinė stadija baigiasi: NUTARTIMI (LAT): kuri yra galutinė ir neskundžiama.

6 STADIJA* (išimtinė stadija) : BAUDŽIAMOSIOS BYLOS ATNAUJINIMAS.

Atnaujinimas galimas, kai atsiranda kažkokie teisniai pagrindai, pvz:

1. naujai paaiškėjusios aplinkybės (LR BPK 44 str.)

2. Aiškiai, netinkamai buvo pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BK)
3. EŽTT arba žmogaus teisių komiteto sprendimas.

IŠIMTIS – Jei įsiteisėja teismo baudžiamasis įsakymas – tai APECIALIJA IR KASACIJA – NĖRA
GALIMOS.

1.4 Procesinė forma.

Procesinė forma – tai teismų veiklos įstatyme įtvirtintos taisyklės, kurios teisėją ir teismus įpareigoja priimti
procesinius sprendimus, atlikti procesinius veiksmus ir juos fiksuoti laikantis tam tikrų sąlygų, tvarkos ir
nuoseklumo.

1.5 Procesinės  garantijos ir jų reikšmė.

Procesinės garantijos – tai baudžiamojo proceso įstatymo numatytos priemonės ir būdai, užtikrinantys 1)
teisingumo uždavinių išsprendimą bei 2) procese dalyvaujančių asmenų, įstaigų, įmonių bei organizacijų teisių
ir teisėtų interesų apsaugą.

1.6 Procesinės funkcijos.

Procesinės funkcijos yra pagrindinės baudžiamojo proceso dalyvių veiklos kryptys, kurios yra susijusios su jų
vaidmeniu ir kurių paskirtis yra užtikrinti įstatyme numatytų proceso uždavinių išsprendimą.

Baudžiamajame procese yra šios funkcijos:

 ikiteisminis tyrimas;
 kaltinimas;
 gynyba;
 teisminis nagrinėjimas ir bylos išsprendimas.

1.7 Pagrindinės istorinės  baudžiamojo proceso formos.

BAUDŽIAMOJO PROCESO MODELIAI:

1. KLASIKINIS-RUNGTYNIŠKASIS
2. TIRIAMASIS ARBA INKVIZICINIS
3. MIŠRUSIS.

*Valstybės priskiriamos prie šių modelių, pagal dominuojančius požymius. (pagal teismo aktyvumą procese).
1. Klasikinis – rungtyniškasis (teismas mažiausiai aktyvus)

 Teismas nešališkas, neturi kištis į įrodymų rinkimą. (JAV, UK)

2. Tiriamasis arba inkvizicinis (LR, DEU)

 Teisėjas turi ne tik teisę bet ir pareigą dalyvauti įrodymų rinkime bei tyrime.

3. Mišrusis (turi tiek 1-o tiek 2-o modelių požymių) (SWE, FIN, NORWAY)

 Teisėjas turi teisę bet ne pareigą įrodymų rinkime bei tyrime.

1.8 Baudžiamojo proceso raida Lietuvoje.

1.9 Baudžiamojo proceso mokslas. Baudžiamojo proceso teisės mokslo ir praktikos ryšys.

2 TEMA. BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ

2.1 Baudžiamojo proceso teisės samprata.

BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ - tai teisės normų visuma arba sistema, kurios reglamentuoja
ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ir teismų veiklą tiriant ir nagrinėjant baudžiamąsias bylas bei vykdant
nuosprendį bei nustato byloje dalyvaujančių asmenų teises bei pareigas.

Baudžiamo proceso teisės dalykas – baudžiamojo proceso dalyvių veikla tiriant ir nagrinėjant baudžiamąsias
bylas bei vykdant nuosprendį.

Baudžiamojo proceso teisei būdingas imperatyvusis reguliavimo metodas.

2.2 Procesiniai santykiai ir jų subjektai.

Baudžiamieji procesiniai teisiniai santykiai – tai baudžiamojo proceso įstatymo sureguliuoti valstybės
įstaigų, pareigūnų ir procese dalyvaujančių asmenų santykiai, kurių dalyviai turi valstybės garantuotas
subjektines teises bei pareigas.

TAI - Įstatymais sureguliuoti baudžiamojo proceso subjektų santykiai, susiklostantys tiriant ir nagrinėjant
baudžiamasias bylas.

Baudžiamųjų procesinių teisinių santykių struktūriniai elementai:

1. SUBJEKTAI;
1.1. valstybės institucijos ir jų pareigūnai.
1.2. proceso dalyviai
1.3. kiti, dalyvaujantys baudžiamąjame procese, asmenys.

2. OBJEKTAS – tai tų baudžiamojo proceso subjektų veikla (t.y. ką jie veikia).

3. TURINYS – tai baudžiamojo proceso subjektų teisės ir jas atitinkančios pareigos.
Baudžiamųjų procesinių teisinių santykių ypatybės:

1. Jie atsiranda kartu su baudžiamaisiais teisiniais santykiais, t.y. tuo metu kai yra užregistruojamas
pranešimas apie padarytą nusikalstamą veiką, pradedamas IT;
2. Vienas procesinių santykių dalyvis visada yra teisėsaugos institucija ar pareigūnas, kurie yra įgalioti tirti
ir nagrinėti baudžiamąsias bylas;
3. Asmenis, galinčius būti procesinio santykio subjektais, jų teises ir pareigas nustato įstatymas.

Baudžiamojo proceso teisės teisinių santykių ypatumai: (sąsiuvinys)

1. Jie prasideda kartu su baudžiamosios teisės teisiniais santykiais.

2. Pirmas iš tų teisinių santykių dalyvių visada yra valstybės institucija.
3. Asmenis, galinčiais būti šių teisinių santykių dalyviais, griežtai apibrėžia įstatymas.

2.3 Baudžiamojo proceso teisės santykis su kitomis teisės šakomis   ir   dalykais.

BPT santykis su kitomis teisės šakomis:

 Baudžiamojo proceso teisės santykis su baudžiamąją teise

 Baudžiamojo proceso teisės santykis su bausmių vykdymo teise
 Baudžiamojo proceso teisės santykis su konstitucine teise
 Baudžiamojo proceso teisės santykis su civiline teise
 Baudžiamojo proceso teisės santykis su civilinio proceso teise
 Baudžiamojo proceso teisės santykis su administracine teise
 Baudžiamojo proceso teisės santykis su kriminalistika
 Baudžiamojo proceso teisės santykis su teismo medicina

2.4 Baudžiamojo proceso teisės šaltinio samprata, šaltinių klasifikacija ir reikšmingumas.

Tai šaltiniai kuriais remiamės nagrinėdami baudžiamasias bylas.

Šaltinių klasifikacija:

1. LR KONSTITUCIJA (2 ir 9 skyriai);

2. RATIFIKUOTOS TARPTAUTINĖS SUTARTYS (turi įstatymo galią, tačiau esant kolizijai tarp
tarptautinių teisės aktų ir įstatymo – taikomos tarptautinių sutarčių nuostatos).;

Tarptautininės sutartys:
2.1 žmogaus teises įtvirtinančios tarptautinės sutartys (EŽTK)
2.2 reglamentuojančios tarptautinį bendradarbiavimą (pvz: Europos arešto orderis; Europos tyrimo orderis.)
2.3 sutartys, sudarytos ES ir JT rėmuose.

3. LR BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSAS (LR BPK) (2003-05-01)

4. ĮSTATYMAI (susiję su BP) pvz: Teismų įstatymas; Policijos veiklos įstatymas; Advokatūros įstatymas.

5. POĮSTATYMINIAI TEISĖS AKTAI (konkretizuojamas, detalizuojamas įstatymų taikymas) pvz:

Generalinio prokuroro rekomendacijos 2018 m.; VRM ministro teisės aktai, PD įsakymai.
6. KONSTITUCINIO TEISMO PRIIMAMI TEISĖS AKTAI.

7. LAT NUTARIMAI.

2.5 Baudžiamojo proceso kodekso struktūra.

2.6 Baudžiamojo proceso normos samprata ir   struktūra  Baudžiamojo proceso normų klasifikacijos, jų
reikšmė.

2.7 Baudžiamojo proceso teisės pažeidimai.

2.8 Procesinė atsakomybė.

2.9 Baudžiamojo proceso įstatymo galiojimo laikas ir teritorija. Baudžiamojo proceso įstatymo galiojimas
asmenims.

 Baudžiamojo proceso įstatymo (LR BPK) galiojimas teritorijos/ asmenų/ laiko atžvilgiu.:

1. LAIKAS. (Procesiniai veiksmai yra atliekami pagal tuo metu galiojančią BPK redakciją)
 „įstatymas galioja atgal“ – šios taisyklės BPK NĖRA. (yra BK)

2. ASMENŲ ATŽVILGIU. (Baudžiamojo proceso kodeksas taikomas visiems asmenims nepriklausomai nuo
jų pilietybės.)

 Išimtys: 1) Diplomatinis imutinetas

2)Nacionalinis imunitetas – seimo nariai, prokurorai, LRV, Prezidentas)

3. TERITORIJA/ ERDVĖ. (Baudžiamasis procesas LR ribose vyksta pagal LR BPK.

4 PRINCIPAI GALIOJIMO ERDVĖJĖ/ TERITORIJOJE:

1. Teritorinis principas (Baudžiamasis procesas LR ribose vyksta pagal LR BPK.)

2. Pilietybės principas (LR piliečiai ir nuolat gyvenantys LR asmenys atsako pagal LR BPK nepriklausomai
nuo to, kur jie padarė nusikalstamą veiką.
3. Realinis principas (Esmė – valstybė gali bausti užsienio šalių piliečius už užsienyje padarytas nusikalstamas
veikas prieš LR valstybę ar LR piliečius.)
4. Universalusis principas (asmenys atsako pagal LR BPK nepriklausomai nuo to, kur padaryta nusikalstama
veika. Tačiau jei atsakomybė numatyta tarptautinių sutarčių pagrindu, pvz: THB, terorizmas.)

BPK GALIOJIMAS LAIKE IR ERDVĖJE;

  Proceso tvarką nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, galiojantis proceso
veiksmų atlikimo metu.
 Nesvarbu, kur padaryta nusikalstama veika, baudžiamasis procesas Lietuvos Respublikos teritorijoje
vyksta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą.
 Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokias taisykles negu šis Kodeksas, taikomos
tarptautinės sutarties taisyklės

BPK GALIOJIMAS ASMENŲ ATŽVILGIU:

 Procesas dėl nusikalstamų veikų, kurias padarė užsienio piliečiai ir asmenys be pilietybės, Lietuvos
Respublikos teritorijoje vyksta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso teisės normas.
 Asmenų, kurie pagal tarptautinės teisės normas naudojasi imunitetu nuo baudžiamosios jurisdikcijos ir
padarė nusikalstamą veiką Lietuvos valstybės teritorijoje, baudžiamosios atsakomybės klausimas
sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir Lietuvos Respublikos
baudžiamuoju kodeksu.
 Asmenys, kurie pagal tarptautinės teisės normas naudojasi imunitetu nuo baudžiamosios jurisdikcijos,
negali būti sulaikyti ar suimti. Su tokiais asmenimis galima atlikti LR BPK numatytus proceso veiksmus
tik jų sutikimu ar prašymu. Šių asmenų sutikimas gaunamas per Lietuvos Respublikos užsienio reikalų
ministeriją

3 TEMA. BAUDŽIAMOJO PROCESO PRINCIPAI

 
3.1 Baudžiamojo proceso principo samprata ir reikšmė.

BP PRICIPO SAMPRATA:
Žodis „principas” (lot. principium – pagrindas, pirmasis šaltinis) reiškia kurios nors teorijos, mokslo, praktinės
veiklos ir pan. pagrindinį pradinį teiginį; tai idėja, pradmuo, kuriuo vadovaujamasi, pagrindinė elgesio, veikimo
norma, taisyklė.

Principai – tai pamatinės nuostatos, grindžiančios baudžiamojo proceso teisės normų ir baudžiamųjų bylų
turinį.

Baudžiamojo proceso principai - tai įstatymuose įtvirtintos pagrindinės nuostatos, bendriausi vadovaujantys
pradai, išreiškiantys baudžiamojo proceso esmę, jo demokratinę prigimtį bei svarbiausius bruožus, nustatantys
kovojančių su nusikalstamumu valstybės institucijų organizacijos ir veiklos pagrindus bei apibūdinančios
galimas BP plėtros kryptis ir perspektyvas.

BAUDŽIAMOJO PROCESO PRINCIPŲ REIKŠMĖ:

1. Kuriant naujas ar tobulinant(keičiant) BP teisės normas turi būti garantuojama, kad šios normos
neprieštaraus pripažintiems BP principams, t.y. principai lemia naujų tesės normų turinį;

2. Principai lemia teisės normų aiškinimą: jokia BP teisės norma negali būti aiškinama priešingai ar
nukrypstant nuo principų turinio aiškinimų;

3. Jokia BP teisės norma negali būti taikoma taip, kad jos taikymas pažeistų (prieštarautų) principą;

4. Teisės normų kolizijos atveju sprendimo variantas turi būti randamas remiantis principais; (Principai yra
normų kolizijų sprendimo priemonė.)
 5. Atsiradus tesės spragų, procesinis sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į principus. (Principai
yra teisės spragų sprendimo priemonė.)

3.2 Baudžiamojo proceso principų sistema.

BP PRINCIPŲ SISTEMA:

1. Pagal veikimo sferą, skirstomi į:

1. Bendruosius teisinius, kurie yra reikšmingi visai vienos ar kitos valstybės teisės sistemai;
2. Tarpšakinius - būdingus arba veikiančius keliose teisės šakose;
3. Šakinius – veikiančius vienoje teisės šakoje.

2. Pagal norminio akto, kuriame jie yra įtvirtinti galią:

1. konstituciniai;
2. specialūs.

Konstituciniai
- t e i s ė t u m a s ;   p i l i e č i ų   t e i s i ų   i r   l a i s v i ų   a p s a u g a ;   o f i c i a l u m a s ;   n e k a l t u m o  prezumpcija; žmog
aus laisvės asmens ir būsto neliečiamybės; asmens privataus gyvenimo, susirašinėjimo ir kitokio
susižinojimo slaptumo; asmens lygybės prieš įstatymą- teismą ir kitas valstybės institucijas bei
pareigūnus; valstybinės proceso kalbos; teismo vykdomo teisingumo- teisėjų nepriklausomumo;
teisminio nagrinėjimo viešumo teisės į gynybą užtikrinimo principai.

3. Pagal veikimo ribas:

1. principai, kurie yra realizuojami visose BP stadijose;

2. principai, taikomi atskirose BP stadijose.

3.3 Principų ryšys ir tarpusavio sąlygotumas.

Patys principai, kaip pagrindinė idėja - vadovaujanti nuostata gali būti:

1. Teisiniai (tie, kurie įtvirtinti teisės normose)
2. Faktiniai (principas į teisinį transformuojasi tik tada- kai tokio pobūdžio principas yra įtvirtinamas teisės
normose.)
 Baudžiamasis procesas vadovaujasi tik teisiniais principais.

Principų  formavimasis praeina  kelis  etapus: 

1) iš pradžių jie egzistuoja visuomenėje ir pasireiškia kaip faktiniai .
2) vėliau faktiniai principai yra įtvirtinami tam tikruose teisės aktuose - tačiau kurį laiką
jie egzistuoja eklektiškai daugumoje teisės normų  nesuteikiant jiems didesnio dėmesio-neakcentuojant jų
reikšmingumo - nesuteikiant jiems griežtai apibrėžto turinio.
3) vystantis tam tikrai teisės šakai- keičiantis teisinei sąmonei- vieni ar kiti principai- pamažu yra išgryninami-
t.y. iš egzistuojančių normų daugeto yra išskiriamos tos idėjos - kurios yra reikšmingiausios vienai ar kitai
teisės šakai.
4 ) išskirti arba išgryninti principai yra įtvirtinami atskirose normose.
  Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinti teisės principai teisės sistemoje - normų hierarchijoje užima
centrinę- svarbiausią vietą.
 Tai viso proceso - procesinės procedūros pagrindas - pamatinės normos.
 Baudžiamojo proceso principais paremta tyrimo organų - teismo ir prokuratūros procesinė veikla - jie
sudaro visos baudžiamojo proceso įstatymų normų sistemos - užtikrinančios optimalią šių organų
veiklos tvarką bei kryptingumą - pagrindą.

3.4 Pagrindinės principų klasifikacijos ir jų reikšmė.

3.5 Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei tarptautiniuose aktuose įtvirtinti baudžiamojo proceso principai.
3.6 Šių principų plėtojimas Baudžiamojo proceso kodekse.

Konstituciniai
-teisėtumas; piliečių teisių ir laisvių apsauga; oficialumas; nekaltumo prezumpcija; žmogaus laisvės asmens ir būsto nelie
čiamybės; asmens privataus gyvenimo, susirašinėjimo ir kitokio susižinojimo slaptumo; asmens lygybės prieš įstatymą-
teismą ir kitas valstybės institucijas bei pareigūnus; valstybinės proceso kalbos; teismo vykdomo teisingumo-teisėjų
nepriklausomumo; teisminio nagrinėjimo viešumo teisės į gynybą užtikrinimo principai.

3.7 Atskirų baudžiamojo proceso principų turinys.

NEKALTUMO PREZUMPCIJOS PRINCIPAS.

(Asmuo laikomas nekaltu, tol kol jo kaltė neįrodyta įstatymų nustatyta tvarka ir pripažinta įsiteisėjusiu teismo
nuosprendžiu.)

 LR K 31 str. 1d. nustatyta: „Asmuo laikomas nekaltu, kol kaltumas neįrodytas įstatymo numatyta
tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu“
 BPK 44 str. 6 d. įtvirtinta, jog kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas
asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
 Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK) 6 str. 2 d. yra sakoma, kad
“kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas
pagal įstatymą”

Nekaltumo prezumpcijos aspektai:

1. Asmens kaltumas gali būti konstatuojamas tik įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu;
2. Kaltė gali būti įrodinėjama tik įstatymų nustatyta tvarka.
3. Procesiniuose dokumentuose ir viešuose pasisakymuose turi būti vengiama kategoriškų teiginių apie asmens
kaltumą.
4. Jokios procesinės prievartos priemonės negali turėti bausmės elementų. (Procesinių prievartos priemonių
tikslas yra užtikrinti ikiteisminio tyrimo eigą, kad asmuo atvyktų, kad apsaugoti liudininkus.)
5. Visos abejonės yra vertinamos įtariamojo/ kaltinamojo naudai.

Pagrindiniai nekaltumo prezumpcijos principo elementai:

1) Kol nėra įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio, joks asmuo negali būti laikomas kaltu;
2) Asmuo gali būti pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo tik įstatyme nustatytas taisykles ištyrus
ir išnagrinėjus baudžiamąją bylą, t.y. apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas prieš tai atlikus daug įvairių
procesinių veiksmų;
3) Nekaltumo prezumpcija įpareigoja ypatingai pamatuoti taikyti procesines prievartos priemones. Jokia
prievartos priemonė, skiriama iki nuosprendžio įsiteisėjimo, negali būti traktuojamas kaip bausmė ir turėti
bausmės elementų;
4) Nekaltumo prezumpcija reikalauja procesiniuose dokumentuose, priimamuose prieš apkaltinamojo
nuosprendžio įsiteisėjimą, vengti formuluočių apie įrodytą įtariamojo ar kaltinamojo kaltę;
5) Nekaltumo prezumpcija reikalauja, kad visos abejonės, kylančios sprendžiant baudžiamąją bylą, būtų
vertinamos kaltinamojo naudai.

PROPORCINGUMO PRINCIPAS:

Procesinės prievartos priemonės turi būti naudojamos tik tais atvejais, kai be jų negalime pasiekti procesinių
tikslų.

LR BPK 11 straipsnis numato, kad „Procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be
jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymas turi būti
nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nereikalinga. Taikant procesines prievartos priemones bei atliekant šiame
Kodekse numatytus tyrimo veiksmus, draudžiama naudoti smurtą, grasinti, atlikti žmogaus orumą žeminančius
bei sveikatai kenkiančius veiksmus. Panaudoti fizinę jėgą leidžiama tik tiek, kiek tai būtina proceso veiksmo
atlikimo trukdymams pašalinti.

Kad nepažeisti proporcingumo principo, taikant procesines prievartos priemones reikia užduoti sau
klausimus:
1. Ar taikant tam tikrą procesinę prievartos priemonę apskritai galime pasiekti tikslų?
2. Ar tie patys tikslai negali būti pasiekti švelnesnėmis prievartos priemonėmis?
3. Ar siekiami tikslai bus pakankamai reikšmingi, lyginint su taikoma prievarta?

Proporcingumo principas reiškia, jog procesinės prievartos taikymas pateisinamas tik tuomet, kai:

 tikslo, kurio siekiama taikant procesinės prievartos priemonę, neįmanoma pasiekti netaikant tos
priemonės ar taikant švelnesnę prievartos priemonę;
 pats siekiamas tikslas yra tikrai svarbus, ir jo siekimu gali būti pateisinama būtinybė apriboti žmogaus
teises;
 prievartos taikymas neužtrunka ilgiau, negu tai yra objektyviai būtina.

Proporcingumo principas:

1. Draudimas naudoti bereikalingą jėgą;

2. Įrodymai, gauti panaudojus jėgą, nepripažįstami;
3. Negalima naudoti hipnozės, medikamentų, narkotikų, alkoholio, neduoti maisto, vandens, apklausinėti
naktimi;
4. Jėga tik pasipriešinimui atremti ir tik minimali.

TEISINGUMĄ VYKDO TIK TEISMAS (PRINCIPAS)

Išimtinai vykdo teisingumą tik teismas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis nustato, kad “Teisingumą Lietuvos Respublikoje
vykdo tik teismai”.

Tik teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą gali:

 Konstatuoti kad BK veika tikrai buvo padaryta;

 Nuspręsti, kad kaltinamasis kaltas;
 Paskirti kaltam asmeniui bausmę ar atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

RUNGIMOSI PRICIPAS

 Proceso šalims baudžiamojo proceso metu garantuojamos lygios teisės.

 Šio principo realizavimą įgyvendina/ užtikrina baudžiamojo proceso funkcijų atskyrimas.
 Teisme šalys yra LYGIOS, turi vienodas teises.

BPK 7 str. numato, jog bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, tai reiškia, jog abi šalys
(kaltinimo ir gynybos) turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti
kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais
reikšmės jos teisingam išsprendimui.

Rungimosi principas pasireiškia:

1) Bylos nagrinėjimo teisme dalyviai naudojasi lygiomis teisėmis reikšti nušalinimus, teikti įrodymus, reikšti
prašymus, apskųsti teismo sprendimus ir kt.
2) Procesinės funkcijos procese yra aiškiai atskirtos: kaltina prokuroras,
kaltinamasis ir gynėjas ginasi, o teismas priima sprendimą byloje.

PROCESO VIEŠUMO PRINCIPAS

 Teisminėse stadijose šis principas veikia platesne apimtimi;

Pasireiškia dvejopai: (Proceso viešumas įgalina visuomenę teismo procesus kontroliuoti 2 būdais

1) informuojant visuomenę apie ją dominančius baudžiamuosius procesus.

2) kiekvienas sulaukęs 16 metų (BPK 9 str. 6 d.) asmuo gali stebėti teismo procesą.

Gali būti ir NEVIEŠAS TEISMO POSĖDIS:

1) kai gali būti atskleista valstybinė, ūkinė, komercinė paslaptis. (teisėjas neturi diskrecijos).
2) gali skirti neviešą posėdį kai yra teisiami ar nukentėję nepilnamečiai, sprendžiama byla liečianti
seksualinio apsisprendimo teisės temą,

IT procese, IT duomenys yra NEVIEŠI, NESKELBIAMI ir leidimą tiek susipažinti su IT

duomenimis, tiek juos skelbti, išimtinai gali tik prokuroras.

LR BPK 181 str. 6 d.

Proceso viešumo principo išimtys (atvejai kada jis gali būti ribojamas):
 Kaltinami jaunesni nei 18 m. Asmenys;
 Bylos dėl seksualinių nusikaltimų;
 Bylose dėl privataus proceso dalyvių gyvenimo;
 Apklausiant liudytoją ar nukentėjusįjį, kuriam taikomas anonimiškumas;
 Ikiteisminio tyrimo metu teismo posėdžiai, kuriuose nagrinėjami kardomųjų ir kitų procesinių
prievartos priemonių skyrimo klausimai arba proceso dalyvių skundai, yra nevieši, išskyrus atvejus, kai teismas
nusprendžia kitaip.

Teismų nuosprendžių, priimtų neviešai išnagrinėjus bylą, rezoliucinės dalys visais atvejais paskelbiamos viešai.

PROCESO GREITUMO PRINCIPAS

Nusikalstamos veikos turi būti ištirtos per įmanomai trumpiausius terminus, tačiau ne ilgiau kaip:
BPK 176 str. : 3 mėn; 6 mėn; 9 mėn.

 Bet terminas gali būti pratęstas.

 Paprastai terminas pratesinėjamas 3 mėn, bet esant 1 iš 4 aplinkybių – 6 mėn.:

1. Kai paskelbta įtariamojo paieška;
2. Kai didelio kiekio dokumentų verttimas užtruks ilgiau nei 3 mėnesius, po IT termino pratęsimo
dienos.
3. Ekspertizė ar objektų tyrimas užtruks ilgiau nei 3 mėnesius po IT termino pratęsimo dienos.
4. Teisminės pagalbos prašymas išsiųstas, o jo gavimas užtruks ilgiau nei 3 mėn. po IT termino
pratęsimo dienos.

Proceso greitumo principas yra įtvirtintas EŽTK 6 str. 1 d., BPK 1 str., 2 str., 44 str. 5 p., jį pripažįsta teismų
praktika. Šis principas įpareigoja siekti, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo iki jos išaiškinimo ir sankcijos
pritaikymo praeitų kuo mažiau laiko.

 Greitas procesas apsaugo įtariamąjį nuo ilgo nežinojimo apie savo likimą, kad asmuo nepatirtų
psichologinės įtampos.
 Greitu procesu taip pat patenkinamas ir visuomenės interesas, kad teisingumas būtų įvykdomas
praėjus kuo mažiau laiko nuo nusikalstamos veikos padarymo.
 Taip pat ir bausmė savo tikslus geriausiai pasiekia , kai ji skiriama greitai po nusikalstamos veikos
padarymo.
 Ilgai trunkant procesui , įrodinėjimas byloje sudėtingėja.
 Tarp patirtos žalos ir nuostolių atlyginimo nukentėjusiajam praeina trumpesnis laiko tarpas

3 kriterijai, pagal kuriuos vertinama ar baudžiamasis procesas nebuvo per ilgas:

1. Bylos sudėtingumas ir apimtis;

2. Valstybes institucijų ir pareigūnų veiksmų vertinimas;
3. Įtariamojo / kaltinamojo veiksmų vertinimas (ar jis pats nevilkino proceso).

TEISĖS Į GYNYBĄ PRINCIPAS.

 Asmeniui nuo laikinojo sulaikymo ar pirmosios apklausos yra garantuojama teisė į gynybą.
Teisė į gynybą garantuoja Konstitucijos 31 str. 6 d. bei EŽTK 6 str., Pakto 14 str., BPK 10 str. Teisės į
gynybą principas neatsiejamai susijęs su rungimosi, nekaltumo prezumpcijos ir kitais BP principais. Teisės į
gynybą neužtikrinimas reiškia šių principų pažeidimą.

Įtariamojo, kaltinamojo teisė į gynybą - visuma teisių, kuriomis naudodamasis jis siekia paneigti jam pareikštą
įtarimą (kaltinimą) arba sušvelninti savo atsakomybę.

Teisę į gynybą įtariamas (kaltinamas) įgyvendina :

1. Gindamasis pats;
2. Gindamasis per gynėją. (Advokatą, ar adovkato padėjėją su tam tikrais apribojimais).

PROCESO TEISINGUMO (SĄŽININGUMO) PRINCIPAS:

 Principas įtvirtintas Konstitucijos 31 str. 2 d., BPK 44 str. 5 d. Įstatyme naudojama sąvoka
„teisingumas“, tačiau žodis „sąžinė“ tiksliau apibrėžia šio principo turinį. Šis principas atėjo iš angliškos teisės
tradicijos, pagal jų supratimą procesas turi būti garbingas - Fair.

 Šis principas apima ne tik teismo darbą, bet jo aiškinimas turi būti plečiamas ir jis taikomas ir
ikiteisminio tyrimo stadijoje. Pripažįstama, kad tai svarbiausias principas, kuris reikalauja kaltinamajam suteikti
tam tikras teises, neapgaudinėti jo, nežadėti to, kas pagal teisę jam būti suteikti, neišgaudinėti informacijos
neteisėtais būdais, draudžia asmenį provokuoti asmenį daryti nusikaltimą.

Šis principas draudžia: apgaudinėti įtariamąjį ar kaltinamąjį, žadant už bendrininkavimą su teisėsauga suteikti
įstatyme nenumatytų lengvatų ir, priešingai, nesilaikyti duotų ir įstatyme numatytų pažadų. Klaidinti įtariamąjį
ar kaltinamąjį neteisingai išaiškinant jam teises ir pareigas.

TEISĖJŲ NEPRIKLAUSOMUMO IR KLAUSYMO TIK ĮSTATYMO PRINCIPAS:

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 ir 3 dalys nustato, kad teisėjai ir teismai yra
nepriklausomi ir klauso tik įstatymo.

Konstitucinis Teismas nurodė, kad teisėjų ir teismo nepriklausomumo vykdant teisingumą garantijų turinį lemia
jų nepriklausomumas nuo:

a) Byloje dalyvaujančių šalių bet kokio kišimosi

b) Valstybės valdžios, valdymo, taip pat visuomenės institucinių, korporacinių, neteisėtų asmeninių ar kitokių
interesų įtakos.

Konstitucinis Teismas konstatavo, jog teisėjų nepriklausomumo principą užtikrina šios nuostatos:

1. teisėjo įgaliojimų trukmė neliečiama;

2. teisėjo asmuo neliečiamas- imunitetai, teisėjo negalima traukti atsakomybėn be Seimo leidimo;
3. tinkamos socialinės, materialinės garantijos - turi būti tvirtai nustatyta, aiškūs kriterijai.

TEISĖTUMO PRINCIPAS:
 Tai konstitucinis principas, įtvirtintas Konstitucijos 28 straipsnyje ir reiškiantis, jog kiekvienas
žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis LR Konstitucijos ir
įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių.

 Baudžiamajame procese teisėtumo principas aiškintinas kaip valstybės institucijų, pareigūnų ir

kitų asmenų, dalyvaujančių procese, pareiga tiksliai ir nenukrypstamai laikytis baudžiamojo proceso teisės
normų.

 Teisėtumo principas reikalauja, kad kompetentingos valstybės institucijos – teismas, prokuratūra,

IT įstaigos, BP dalyviai ir kiti BP dalyvaujantys asmenys tiksliai ir nenukrypstamai laikytųsi įstatymų ir
vykdytų jų reikalavimus visose baudžiamojo proceso stadijose.

4 TEMA. BAUDŽIAMOJO PROCESO DALYVIAI

 
4.1 Baudžiamojo proceso dalyvio  samprata ir klasifikavimas.

Baudžiamojo proceso dalyvių (subjektų) samprata:

Baudžiamojo proceso subjektai – tai dalyvaujantys procesiniuose santykiuose, kurie susiklosto tiriant
nusikalstamas veikas ir nagrinėjant baudžiamąsias bylas, asmenys: tyrimą atliekantys pareigūnai, bylas
nagrinėjantis teismas, į procesą įtraukti ar savo noru įstoję asmenys, BP metu turintys tam tikras teises ir
pareigas.

Proceso subjektai gali būti vadinami proceso dalyviais šią sąvoką vartojant tiek plačiąja (tai visi asmenys,
institucijos ir pareigūnai, dalyvaujantys tiriant ir nagrinėjant baudžiamąsias bylas), tiek ir siaurąja prasmėmis
(įtariamasis, kaltinamasis, nukentėjusysis, gynėjas , atstovai ir kiti).

(1 GRUPĖS SUBJEKTAI): TURI TIK PROCESINĮ SUINTERESUOTUMĄ BYLOS BAIGTIMI

(4 subjektai)

Subjektai:
1. TEISMAS (teisingumą vykdanti institucija):
 Apylinkė
 Apygara
 Apeliacinis teismas
 LAT

Teismo veiklos kryptys:

1. baudžiamųjų bylų nagrinėjimas;
2. prašymų ir skundų nagrinėjimas
3. kiti LR BPK numatyti veiksmai.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, priimame sprendime gali:

 Konstatuoti, kad baudžiamojo įstatymo uždrausta veika tikrai buvo padaryta;

 Nuspręsti, kad kaltinamasis yra kaltas dėl tos veikos padarymo – kaltės klausimo išsprendimas bei
bausmės paskyrimas sudaro bylos nagrinėjimo ir teisingumo vykdymo baudžiamojoje teisenoje esmę;
 Kaltu pripažintam asmeniui paskirti kriminalinę bausmę arba atleisti nuo baudžiamosios
atsakomybės ar bausmės atlikimo.

2. IKITEISMINIO TYRIMO TEISĖJAS (LR BPK 19 str.) (TIK APYLINKĖS TEISĖJAS).

Ikiteisminio tyrimo teisėjas yra:

Apylinkės teismo teisėjas, apylinkės teismo pirmininko paskirtas atlikti įstatymų numatytus proceso veiksmus
bei priimti sprendimus.

IT teisėjo veiklos kryptys:

1. Vykdo teisminę IT kontrolę
2. Dalyvauja duomenų rinkimo procese;
3. Kitos BPK numatytos funkcijos (pvz: kardomųjų priemonių skyrimas).

3. PROKURORAS – centrinė IT stadijos (1) ašis.

Prokuroro veiklos kryptys:

1. IT organizavimas;
2. Vadovavimas ikiteisminiam tyrimui;
3. Valstybinio kaltinimo palaikymas.

Prokuroro funkcijos baudžiamajame procese:

1. organizuoja ikiteisminį tyrimą,

2. vadovauja ikiteisminiam tyrimui,

3. kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų proceso veiklą,

4. atlieka ikiteisminį tyrimą,

5. palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose;

6. kontroliuoja nuosprendžių pateikimo vykdyti ir jų vykdymą.

 Prokuroro procesinę veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras.

 Jis gali panaikinti prokuroro teisėtus sprendimus, duoti nurodymus, bet neturi teisės prokurorui nurodyti
kokį galutinį sprendimą priimti IT.
 Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ir jam pavaldūs prokurorai, dalyvaujantys baudžiamajame
procese pagal savo kompetenciją.

Prokuratūros struktūra:
1. Prokuratūrą sudaro Generalinė prokuratūra ir teritorinės – apygardų prokuratūros.
2. Apygardos prokuratūrą sudaro apylinkių prokuratūros ir apygardos prokuratūros specializuoti
skyriai.

Tik prokuroras priima sprendimus:

1) dėl tyrimų sujungimo ir atskyrimo;
2) dėl ikiteisminio tyrimo sustabdymo;
3) dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo;
4) dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo;
5) dėl tyrimo užbaigimo ir kaltinamojo akto surašymo.
6) Tik prokuroras gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl šio teisėjo kompetencijai priskirtų veiksmų
atlikimo.

4. IKITEISMINIO TYRIMO ĮSTAIGOS IR JŲ PAREIGŪNAI

LR BPK 165 str.

Universali įstaiga – policija. (nagrinėja visus BK straipsnius)

 IT pareigūnai pagal LR BPK 18 str. turi teisę atlikti visus BPK veiksmus, išskyrus tuos, kurie paskirti
prokurorui arba teismui.
 IT įstaigos ar padalinio vadovas.

Ikiteisminio tyrimo pareigūnas yra:

ikiteisminio tyrimo įstaigoje dirbantis asmuo, kuris šios įstaigos ar jos padalinio vadovo ar jų įgaliotų asmenų
pavedimu atlieka LR BPK numatytus ikiteisminio tyrimo veiksmus: siekia nustatyti nusikalstamą veiką
padariusį asmenį ir tokios veikos aplinkybes.

Ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio vadovas yra ikiteisminio tyrimo pareigūnas, atsakingas už jam
pavaldžių įstaigos ar jos padalinio, kurių pagrindinė ar viena iš funkcijų yra atlikti ikiteisminį tyrimą, pareigūnų
darbo organizavimą ir jų veiklos kontrolę.

Ikiteisminio tyrimo įstaiga yra policija. Ikiteisminio tyrimo įstaigomis taip pat yra VSAT, STT, Karo
policija, FNTT, Lietuvos Respublikos muitinė, PAGD, kai tiriamos nusikalstamos veikos, išaiškėjusios šioms
institucijoms atliekant tiesiogines funkcijas, numatytas jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose.

Ikiteisminį tyrimą taip pat atlieka esančių tolimajame plaukiojime jūros laivų kapitonai – dėl laivo įgulos
narių ir keleivių nusikalstamų veikų, padarytų tolimojo plaukiojimo metu, Kalėjimų departamento pareigūnai,
areštinių, kardomojo kalinimo ir pataisos įstaigų direktoriai arba jų įgalioti pareigūnai – dėl šiose įstaigose
padarytų nusikalstamų veikų.

Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, atlikdamas ikiteisminį tyrimą, turi teisę atlikti visus BPK numatytus veiksmus,
išskyrus tuos, kuriuos gali atlikti tik prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas.

Ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo:

1) atlikti būtinus proceso veiksmus, kad būtų greitai ir išsamiai atskleistos nusikalstamos veikos;
2) vykdyti visus prokuroro nurodymus;
3) prokuroro nustatytu laiku pranešti šiam apie ikiteisminio tyrimo eigą.

Ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio vadovas pagal kompetenciją organizuoja ikiteisminio tyrimo
įstaigos ar jos padalinio veiklą ir kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinę veiklą taip, kad per
trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.

(2 GRUPĖS SUBJEKTAI) TURI PROCESINĮ IR MATERIALINĮ SUINTERESUOTUMĄ BYLOS

BAIGTIMI:
Subjektai:
1. ĮTARIAMASIS – IT stadijos dalyvis. (jei byla perduodama teismui tada – kaltinamasis).

Teisės, pareigos, statuso atsiradimo pagrindai – LR BPK 21 str.

 Kai asmuo sulaikomas pagal BPK 140 str.- nuo sulaikymo momento;
 Kai apklausiamas pagal BPK 188-189 str- nuo apklausos momento;
 Kai šaukiamas į apklausą asmuo, kuriam surašytas pranešimas apie įtarimą (BPK 187 str.) - nuo
šaukimo išsiuntimo momento;
 Kai priimtas prokuroro nutarimas ar ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis dėl asmens pripažinimo
įtariamuoju (BPK 21 str.)

2. KALTINAMASIS (LR BPK 22 str.)

Asmuo tampa kaltinamuoju, kai surašomas kaltinamasis aktas. (LR BPK 23 str.)

 Kaltinamasis yra nagrinėjimo teisme dalyvis.

 Kaltinamuoju laikomas asmuo, dėl kurio BPK nustatyta tvarka yra prokuroro priimtas kaltinamasis
aktas arba prokuroro pareiškimas nubausti asmenį teismo baudžiamojo įsakymo tvarka, taip pat asmuo,
prieš kurį teisme nagrinėjama byla privataus kaltinimo ar pagreitinto proceso tvarka.

 Kaltinamasis turi teisę: žinoti, kuo jis kaltinamas, ir gauti kaltinamojo akto nuorašą; susipažinti teisme
su byla; nustatyta tvarka pasidaryti reikiamų dokumentų išrašus arba nuorašus; turėti gynėją; pateikti
prašymus; pareikšti nušalinimus; teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant; nagrinėjimo teisme metu
užduoti klausimus; duoti paaiškinimus apie teismo tiriamas bylos aplinkybes ir pareikšti savo nuomonę
dėl kitų nagrinėjimo teisme dalyvių pareikštų prašymų; dalyvauti baigiamosiose kalbose, kai nėra
gynėjo; kreiptis į teismą paskutiniu žodžiu; apskųsti teismo nuosprendį ir nutartis.

 Kaltinamojo pareigos analogiškos įtariamojo pareigoms.

 Kaltinamasis, dėl kurio yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tampa nuteistuoju, o kaltinamasis, dėl
kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, tampa išteisintuoju.

3. NUKENTĖJUSYSIS LR BPK 28 str.

Atsiradimo pagrindai:
1) faktinis pagrindas – dėl nusikalstamos veikos (fizinė / neturtinė žala)
2) teisinis pagrindas – IT pareigūno ar prokuroro nutarimas arba teismo nutartis.

Nukentėjusysis – TIK FIZINIS ASMUO.

Jei žalos patyrė JURIDINIS ASMUO – tai jo statusas baudžiamajame procese- CIVILINIS IEŠKOVAS.

 Nukentėjusiu galima tapti pačiam padavus skundą arba IT pareigūnui nustačius.

 Asmenį nukentėjusiuoju galima pripažinti nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, rasės ir t.t.
  Nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar
moralinės žalos. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro
nutarimu ar teismo nutartimi.

 Nukentėjusysis ir jo atstovas turi teisę: teikti įrodymus; pateikti prašymus; pareikšti nušalinimus;
ikiteisminio tyrimo metu ir teisme susipažinti su byla; dalyvauti bylą nagrinėjant teisme; apskųsti
ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ir teismo veiksmus, taip pat
apskųsti teismo nuosprendį ar nutartį; pasakyti baigiamąją kalbą.

 Nukentėjusysis privalo duoti parodymus. Jis prisiekia ir atsako už melagingus parodymus kaip
liudytojas.

4. SPECIALUSIS LIUDYTOJAS (nėra kodekse)

Tai asmuo apklausiamas apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką.

Asmuo apie kurio veiką turima duomenų, tačiau tų duomenų nepakanka pranešimui apie įtarimus formuoti.

YPATUMAI: (Esminiai požymiai):

1. Procesins statusas toks suteikiamas prokuroro nutarimu;

2. Spec. liudytoju asmuo gali būti apklausiamas tik jam sutinkant. (nesutikus – kitais būdais rinkti įrodymus
arba spręsti klausimą dėl įtarimo pareiškimo).

 Spec. liudytojas neįspėjamas apie melagingų parodymų davimą.

 Taip pat netaikomas jam ir LR BPK 163 str. (išskyrus atvesdinimą).
 Spec. liudytojas turi teisę į atstovą.

5. BAUDŽIAMOJON ATSAKOMYBĖN TRAUKIAMAS JURIDINIS ASMUO

 Juridinį asmenį atstovauja – ATSTOVAS.

 Atstovą paskiria pats juridinis asmuo. Jei ne – tada prokuroras nutarimu.

6. GYNĖJAS

Gynėju laikomas asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka teikia teisinę pagalbą įtariamajam, kaltinamajam,
nuteistajam ar išteisintajam, gina jų teises ir teisėtus interesus.

Gynėju gali būti:

1) pats įtariamasis / kaltinamasis.

2) adovakatas.
3) advokato padėjėjas (su tam tikrais apribojimais).

7. ATSTOVAS

Atstovavimas:
1) atstovavimas pagal įstatymą (pvz: nepilnamečiui, jo atstovai - tėvai);
2) atstovavimas pagal įgaliojimą (pvz: advokatas).

Atstovai - tai asmenys veikiantys kitų proceso dalyvių interesais.

Atstovavimas pagal įstatymą:

 Įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo arba nukentėjusiojo atstovai pagal įstatymą gali dalyvauti procese ir ginti
savo atstovaujamų proceso dalyvių interesus, jeigu šie yra nepilnamečiai arba nustatyta tvarka pripažinti
neveiksniais, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų nepilnamečio ar neveiksnaus asmens interesams.

 Atstovais pagal įstatymą gali būti nepilnamečio arba neveiksnaus įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo ir
nukentėjusiojo tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai arba įstaigos, kuri globoja ar rūpinasi įtariamuoju,
kaltinamuoju, nuteistuoju ar nukentėjusiuoju, įgalioti asmenys.

Atstovavimas pagal įgaliojimą:

 Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo, liudytojo, užstato davėjo, asmens, kurio nuosavybės
teisės laikinai apribotos ar konfiskuotas turtas, įgaliotuoju atstovu laikomas asmuo, teikiantis teisinę pagalbą
šiems proceso dalyviams, ginantis jų teises ir teisėtus interesus.

 Įgaliotuoju atstovu gali būti advokatas arba advokato pavedimu advokato padėjėjas, o ikiteisminio tyrimo
pareigūno, prokuroro ar teisėjo leidimu – ir kitas aukštąjį teisinį išsilavinimą turintis asmuo, kurį proceso
dalyvis įgaliojo atstovauti savo interesams. Juridinio asmens atstovu gali būti juridinio asmens vadovas arba
įgaliotas darbuotojas ar advokatas.

8. CIVILINIS IEŠKOVAS

Tai fizinis / juridinis asmuo, kuris reikalauja atlyginti dėl įtariamojo / kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą
žalą.

 Fizinis asmuo turės nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo statusą.

 Jurinis asmuos turės TIK civilinio ieškovo statusą.

Baudžiamajame procese griežtų reikalavimų civiliniui ieškiniui nėra. (CT – ieškinys turi būti griežtos formos).

Civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl
įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Asmuo pripažįstamas
civiliniu ieškovu ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi.

Civilinis ieškovas turi teisę:

1) duoti paaiškinimus dėl civilinio ieškinio esmės;

2) teikti įrodymus;
3) pateikti prašymus ir pareikšti nušalinimus;
4) ikiteisminio tyrimo metu ir teisme susipažinti su bylos medžiaga, nustatyta tvarka pasidaryti reikiamų
dokumentų išrašus ar nuorašus;
5) dalyvauti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme;
6) skųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmus bei sprendimus, kiek jie susiję su
civiliniu ieškiniu;
7) dalyvauti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.
 Civilinis ieškovas privalo:

1) kviečiamas dalyvauti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme;

2) teismo reikalavimu pateikti turimus dokumentus, susijusius su pareikštu ieškiniu;
3) laikytis nustatytos teismo proceso tvarkos.

9. CIVILINIS ATSAKOVAS

Materialiai, dėl įtariamojo / kaltinamojo nusikalstamos veikos, atsakingas fizinis / juridinis asmuo.

Materialinė atsakomybė gali atsirasti dviem būdais (2):

1) įstatymo pagrindu.
- Už nepilnamečio padarytas nusikalstamas veikas, civilinis atsakovas bus – tėvai. (įstatymo pagrindu)

2) sutarčių pagrindu.
- Dėl draudimo bylų (sutarčių pagrindu).

 Civilinis atsakovas gali būti (atsirasti) tik tada, kai yra aiškus kaltinamasis.

Civiliniais atsakovais gali būti tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir
organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika
padarytą žalą. Asmuo įtraukiamas į bylą kaip civilinis atsakovas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro
nutarimu, teisėjo ar teismo nutartimi.

Civilinis atsakovas turi LR BPK 110 straipsnio 2 dalyje nustatytas civilinio ieškovo teises.

Civilinis atsakovas privalo:

1) kviečiamas dalyvauti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme;

2) laikytis nustatytos teismo proceso tvarkos.

3 GRUPĖS SUBJEKTAI (NETURI SUINTERESUOTUMO BYLOS BAIGTIMI).

Subjektai:

(POGRUPIS NR. 1.: ĮRODINĖJIMO PROCESE DALYVAUJANTYS ASMENYS)

1.1 LIUDYTOJAS (LR BPK 78 str.)

 dalinį imunitetą turi šeimos nariai, artimieji.

 Kaip liudytojas gali būti šaukiamas kiekvienas asmuo, apie kurį yra duomenų, kad jis gali žinoti kokių nors
reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių.

 Liudytoju negali būti asmuo, kuris pagal sveikatos priežiūros įstaigos pažymą arba teismo psichiatro ar teismo
mediko išvadą dėl fizinių ar psichinių trūkumų nesugeba teisingai suvokti reikšmingų bylai aplinkybių ir duoti
dėl jų parodymus.
Kaip liudytojas negali būti apklausiamas:

1) asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus,
kai jis sutinka duoti tokius parodymus, taikant LR BPK 82 straipsnio 3 dalyje numatytus liudijimo ypatumus;
2) teisėjas – apie teismo pasitarimų kambario paslaptį;
3) įtariamojo, kaltinamojo, išteisintojo ar nuteistojo gynėjas, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio
atsakovo atstovai – dėl aplinkybių, kurias jie sužinojo atlikdami gynėjo arba atstovo pareigas;
4) dvasininkai – dėl to, kas jiems buvo patikėta per išpažintį;
5) viešosios informacijos rengėjai, platintojai, viešosios informacijos rengėjo ir (ar) platintojo savininkai,
žurnalistai – dėl to, kas pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą sudaro informacijos
šaltinio paslaptį, išskyrus atvejus, kai šie asmenys patys sutinka duoti parodymus arba kai yra priimtas teismo
sprendimas, kad būtina atskleisti informacijos šaltinio paslaptį dėl gyvybiškai svarbių ar kitų ypač reikšmingų
visuomenės interesų, taip pat siekiant užtikrinti, kad būtų apgintos asmenų konstitucinės teisės ir laisvės ir kad
būtų vykdomas teisingumas.

Liudijimo ypatumai:

Lietuvos Respublikos Prezidentą jo sutikimu apklausia ikiteisminio tyrimo teisėjas Respublikos Prezidento
rezidencijoje. Į teismo posėdį Respublikos Prezidentas nešaukiamas.

Įtariamojo ir kaltinamojo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai
kuriuos pateiktus klausimus.

Asmuo, kuris prokuroro nutarimu yra apklausiamas apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, turi teisę
apklausos metu turėti įgaliotąjį atstovą, reikalauti būti pripažintas įtariamuoju. Tokiam asmeniui netaikoma
atsakomybė, numatyta BPK 83 straipsnio 2 ir 4 dalyse.

1.2. SPECIALISTAS

Specialistas yra reikiamų specialių žinių ir įgūdžių turintis asmuo, kuriam pavedama atlikti objektų tyrimą ir
pateikti išvadą arba paaiškinimus jo kompetencijos klausimais.

 Specialistu gali būti ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas arba šioje įstaigoje nedirbantis asmuo.
Specialistai, kurie yra ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnai, pagal pareigas yra įspėti dėl atsakomybės pagal
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingos išvados ar paaiškinimo pateikimą.
Specialistai, kurie nėra ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnai, kiekvienu atveju, kai jie yra kviečiami dalyvauti
procese, įspėjami dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už
melagingos išvados ar paaiškinimo pateikimą.

 Teismo medikai yra specialistai, atliekantys žmogaus kūno arba lavono tyrimą.

 Teismo psichiatrai, teismo psichologai yra specialistai, atliekantys asmens psichinės būklės
tyrimą.

 Specialistas šaukiamas privalo atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar ikiteisminio
tyrimo teisėją.
 Probuotojai yra specialistai, atliekantys asmens socialinės aplinkos, kriminogeninių veiksnių, taip
pat kitų aplinkybių, galinčių padėti teismui individualizuoti probacijos sąlygas, tyrimą.

 Specialistas šaukiamas privalo atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą ir
pateikti nešališką išvadą ar paaiškinimus jam pateiktais klausimais. Specialistui, kuris be svarbios priežasties
neatvyksta arba be teisėto pagrindo atsisako atlikti savo pareigas, gali būti taikomos LR BPK 163 straipsnyje
numatytos procesinės prievartos priemonės. Už melagingos išvados ar paaiškinimo pateikimą specialistas
atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį.

Specialistas atlikinėja objektų tyrimą (gali pavesti teisėjas, prokuroras, IT pareigūnas).

Specialisto išvada (atskiras dokumentas, arba atliekamo dokumento procesinio veiksmo protokolo atskiroje
grafoje. (IT stadijoje)).

1.3 EKSPERTAS

 Ekspertas alieka ekspertizę (ją pavesti atlikti gali IT teisėjas (IT stadijoje); arba teisėjas (baudžiamosios
bylos nagrinėjimo stadijoje)).

 Ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamų specialių žinių ir įrašytas į Lietuvos Respublikos
ekspertų sąrašą.
 Jeigu Lietuvos Respublikos ekspertų sąraše nėra reikiamos specialybės ekspertų, ekspertu gali būti
skiriamas į šį ekspertų sąrašą neįrašytas asmuo.
 Prireikus ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis teisę būti ekspertu Europos Sąjungos valstybėje narėje
arba valstybėje, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi teisinės pagalbos sutartį.

Ekspertas turi teisę:

1) susipažinti su bylos medžiaga, susijusia su ekspertizės dalyku;

2) prašyti pateikti papildomą medžiagą, reikalingą išvadai pateikti;
3) dalyvauti atliekant su ekspertizės dalyku susijusius tyrimo veiksmus ir nagrinėjant bylą teisme.

Ekspertas atsisako pateikti išvadą, jeigu jam pateiktos medžiagos nepakanka išvadai padaryti arba ta medžiaga
neatitinka specialių jo žinių. Šiais atvejais ekspertas surašo aktą, kad negalima pateikti išvados.

 Ekspertas privalo šaukiamas atvykti į teismą ir pateikti nešališką išvadą jam pateiktais klausimais.

 Ekspertui, kuris be svarbios priežasties neatvyksta į teismą arba be teisėto pagrindo atsisako atlikti savo
pareigas, gali būti taikomos BPK 163 straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės.

 Už melagingos išvados pateikimą ekspertas atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235
straipsnį.

(POGRUPIS NR. 2. PAGALBINES FUNKCIJAS ATLIEKANTYS ASMENYS):

2.1. VERTĖJAS
Vertėjas yra vertimui reikiamas kalbas mokantis arba nebylio ar kurčiojo ženklus suprantantis asmuo,
ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo pakviestas dalyvauti procese
BPK nustatyta tvarka – LR BPK 43 str.
2.2. TEISMO POSĖDŽIŲ SEKRETORIUS.

(POGRUPIS NR. 3. PROCESĄ STEBINTYS ARBA ATSKIRUOSE VEIKSMUOSE

DALYVAUJANTYS ASMENYS):

3.1. TEISMO PROCESĄ STEBINTYS

3.2. ATSKIRUOSE PROCESO VEIKSMUOSE DALYVAUJANTYS ASMENYS

Pvz: atpažinime dalyvavę statistai. Kratoje – kviestiniai

3.3 NUKENTĖJUSĮJĮ LYDINTIS ASMUO.

–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––KOLIS

5 TEMA. ASMENS TEISIŲ APSAUGOS PAGRINDAI

 
5.1 Asmens teisių apsaugos pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse.

Asmens teisių apsaugos pagrindai: LR BPK 44 str.

1. Niekam negali būti atimta laisvė kitaip kaip šio Kodekso numatytais atvejais ir nustatyta tvarka.
2. Kiekvienam sulaikytajam ar suimtajam nedelsiant jam suprantama kalba turi būti pranešama, dėl ko jis
sulaikomas ar suimamas.
3. Kiekvienas sulaikytasis ar suimtasis turi teisę kreiptis į teismą, skųsdamasis, kad neteisingai sulaikytas ar
suimtas.
4. Kiekvienas asmuo, kuris buvo nepagrįstai sulaikytas ar suimtas, turi teisę į žalos atlyginimą įstatymų
nustatyta tvarka.
5. Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią
laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas.
6. Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo
kaltumas neįrodytas šio Kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Visos
abejonės ir (ar) neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių,
turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma
pašalinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai.
7. Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę, kad jam suprantama
kalba būtų skubiai ir nuodugniai pranešta apie jam pareikšto kaltinimo pobūdį bei pagrindą, turėti pakankamai
laiko bei galimybių pasirengti gynybai, pats apklausti liudytojus arba prašyti, kad liudytojai būtų apklausti,
nemokamai naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nesupranta ar nekalba lietuviškai.
8. Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per pasirinktą
gynėją, o neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti turi nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo,
reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Draudžiama
kontroliuoti įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo, išteisintojo ir jų gynėjo bendravimą – susitikimus,
korespondenciją, pokalbius telefonu ar kitų formų bendravimą.
9. Kiekvienas asmuo turi teisę, kad būtų gerbiamas jo ir jo šeimos privatus gyvenimas, taip pat teisę į būsto
neliečiamybę, susirašinėjimo, telefoninių pokalbių, telegrafo pranešimų ir kitokio susižinojimo slaptumą. Šios
asmens teisės baudžiamojo proceso metu gali būti apribotos šio Kodekso numatytais atvejais ir tvarka.
10. Kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai
nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą, o
įstatymų numatytais atvejais – ir kompensaciją iš Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo, taip pat
įstatymų nustatyta tvarka nemokamai gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
11. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras privalo imtis priemonių, kad procesinės prievartos priemonės
– asmens apžiūra, krata, asmens krata, atvesdinimas, poėmis – nebūtų taikomos, taip pat kad asmuo nebūtų
laikinai sulaikomas arba suimamas nepilnamečio akivaizdoje, išskyrus atvejus, kai pats nepilnametis yra
įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Jeigu šioje dalyje nurodytos procesinės prievartos priemonės buvo
taikytos nepilnamečio akivaizdoje, apie tai ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras nedelsdami informuoja
valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją.

5.2 Nukentėjusiojo (nusikaltimo aukos) teisių apsaugos pagrindai.

10. Kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai
nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą, o
įstatymų numatytais atvejais – ir kompensaciją iš Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo, taip pat
įstatymų nustatyta tvarka nemokamai gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. (LR BPK 44 str. 10 d.)

5.3 Įtariamojo (kaltinamojo) teisių apsaugos pagrindai.

LR BPK 44 str. kai kurios dalys.

5.4 Pareiga išaiškinti proceso dalyviams jų teises ir jas užtikrinti.

LR BPK 45 str.: Teisėjas, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo išaiškinti proceso dalyviams jų
procesines teises ir užtikrinti galimybę jomis pasinaudoti.
 

5.5 Pagrindiniai institutai, užtikrinantys proceso dalyvių teises į teisingą procesą.

Gynybos institutas; atstovavimo institutas; nušalinimo institutas; apskundimo institutas.

5.6 Gynybos samprata.

Gynyba - tai procesinių veiksmų, kuriais siekiama paneigti įtarimą (kaltinimą), nustatyti įtariamojo
(kaltinamojo, nuteistojo, išteisintojo) nekaltumą arba sušvelninti jo atsakomybę, visuma.

Gynėjai yra: advokatai. Tas pats advokatas negali būti dviejų ar daugiau asmenų gynėju, jeigu vieno iš jų
gynybos interesai prieštarauja kito gynybos interesams.

Advokato pavedimu gynėju gali būti advokato padėjėjas, jeigu tam neprieštarauja ginamasis. Advokato
padėjėjas negali būti gynėju nagrinėjant teisme bylą dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo.

Vienas asmuo gali turėti kelis gynėjus. Tais atvejais, kai įtariamasis ar kaltinamasis turi kelis gynėjus ir bent
vienas iš jų atvyksta dalyvauti procese, procesas gali vykti.

5.7 Teisės į gynybą įgyvendinimo formos.

Teisės į gynybą įgyvendinimo formos:

1. įtariamasis (kaltinamasis, nuteistasis, išteisintasis) turi teisę gintis pats;

2. įtariamasis (kaltinamasis, nuteistasis, išteisintasis) turi teisę gintis, pasinaudodamas gynėjo paslaugomis.
 5.8 Teisės turėti gynėją turinys.

Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teismas privalo išaiškinti įtariamajam ir kaltinamajam jo teisę
turėti gynėją nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento ir suteikti galimybę šia teise pasinaudoti LR
BPK 50 str. . Dėl įtariamojo ar kaltinamojo prašymo turėti gynėją arba dėl gynėjo atsisakymo surašomas
protokolas.

Gynėjas gal įstoti į procesą trijų asmenų grupių kvietimu:

1. gynėją gali kviesti pats įtariamasis;

2. gynėją gali pakviesti šio atstovai pagal įstatymą arba kiti asmenys;
3. jei įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis prašo užtikrinti gynėjo dalyvavimą, ikiteisminio tyrimo
pareigūnas, prokuroras ar teismas.

ĮTARIAMOJO TEISĖ PASIRINKTI GYNĖJĄ GALI BŪTI APRIBOTA:

1. Kai įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo pasirinktas gynėjas daugiau kaip tris dienas iš eilės negali
dalyvauti procese, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teisėjas turi teisę pasiūlyti įtariamajam,
kaltinamajam ar nuteistajam pasikviesti kitą gynėją, o jei šie to nepadaro, privalo LR BPK 50 str. 3 d.
nustatyta tvarka paskirti gynėją (50 str. 4 d.);

2. Jeigu pasirinktas gynėjas negali per šešias valandas atvykti dalyvauti pirmojoje apklausoje arba
apklausoje dėl suėmimo pagrįstumo, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi teisę
pasiūlyti įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam į šią apklausą pasikviesti kitą gynėją, o jei šie to
nepadaro, privalo LR BPK 50 str. 3 d. nustatyta tvarka paskirti gynėją. Šiuo atveju gynėjas yra
paskiriamas neatsižvelgiant į ginamojo norus turėti konkretų advokatą. Naujo gynėjo paskyrimas
netrukdo bylos procese dalyvauti asmens anksčiau pasirinktam gynėjui (50 str. 4 d.).

NETEISĖTAS GYNYBOS PRIEMONES NAUDOJANČIO GYNĖJO NUŠALINIMAS:

 Ikiteisminio tyrimo metu prokuroras, o teismo proceso metu bylą nagrinėjantis teismas, nustatę,
kad gynėjas naudoja neteisėtas gynybos priemones, turi teisę nušalinti gynėją. Tokiu atveju LR BPK 50
straipsnyje nustatyta tvarka kviečiamas ar paskiriamas kitas gynėjas.

 Gynėjas ir įtariamasis prokuroro nutarimą dėl gynėjo nušalinimo gali apskųsti ikiteisminio tyrimo
teisėjui; šis privalo skundą išnagrinėti per tris dienas. Teismo nutartį dėl gynėjo nušalinimo gynėjas ir
kaltinamasis gali apskųsti LR BPK X dalyje nustatyta tvarka.

5.9 Gynėjo ir ginamojo santykių konfidencialumas ir tarpusavio pasitikėjimas.

5.10 Gynėjo kvietimas ir paskyrimas. - LR BPK 50 str.

5.11 Būtinas gynėjo dalyvavimas. – LR BPK 51 str.

BŪTINAS GYNĖJO DALYVAVIMAS: – LR BPK 51 str.

1. Nagrinėjant bylas dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis;

2. Nagrinėjant neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti
savo teise į gynybą, bylas;
3. Nagrinėjant nemokančių proceso kalbos asmenų bylas;
4. Kai yra įtariamųjų ar kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimų, jeigu bent vienas iš jų turi gynėją;
5. Nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos gali būti skiriamas laisvės atėmimas iki gyvos galvos;
6. LR BPK XXII skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjant bylą kaltinamajam nedalyvaujant;
7. Tiriant ir nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas;
8. Kai sprendžiama dėl asmens išdavimo (ekstradicijos) arba perdavimo Tarptautiniam baudžiamajam teismui
ar pagal Europos arešto orderį;
9. Nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka.

Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi turi teisę
pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas būtinas ir kitais atvejais, jeigu, jų nuomone, be gynėjo pagalbos įtariamojo
ar kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami.

LR BPK nurodytais atvejais, jeigu gynėjo nėra pasikvietęs pats įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų
pavedimu ar sutikimu nėra pakvietę kiti asmenys, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas privalo
pranešti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai ar jos nurodytam
koordinatoriui apie tai, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būtinas gynėjas, ir paskirti šios
institucijos parinktą gynėją. Gynėją poilsio ir švenčių dienomis bei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
teikimą organizuojančios institucijos ne darbo valandomis ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar
teismas paskiria remdamasis šios institucijos sudarytais advokatų, teikiančių valstybės garantuojamą teisinę
pagalbą baudžiamosiose bylose, budėjimo sąrašais.

5.12 Gynėjo teisės,   pareigos ir atsakomybė. – LR BPK 48 str.

5.13 Gynėjo atsisakymas – LR BPK 52 str.

 Įtariamasis ar kaltinamasis bet kuriuo proceso metu turi teisę atsisakyti gynėjo, išskyrus LR BPK 433
straipsnyje numatytą atvejį. Atsisakyti gynėjo leidžiama tik paties įtariamojo ar kaltinamojo iniciatyva. Dėl
gynėjo atsisakymo surašomas protokolas.

 Ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ir teismui neprivalomas nepilnamečio arba asmens, kuris dėl
fizinių ar psichinių trūkumų negali pats pasinaudoti teise į gynybą, taip pat proceso kalbos nemokančio asmens
ar asmens, įtariamo ar kaltinamo sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, kai dėl bylos sudėtingumo ar
didelės apimties arba kitais atvejais kyla abejonių dėl šio asmens galimybės pasinaudoti teise į gynybą,
pareikštas atsisakymas gynėjo.

 Atsisakymas gynėjo neatima iš įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo teisės vėliau bet kuriuo proceso metu
vėl turėti gynėją.

5.14 Atstovavimo samprata.

Atstovai - tai asmenys veikiantys kitų proceso dalyvių interesais.

5.15 Atstovavimo rūšys.

Atstovavimo rūšys:

1. pagal įstatymą;
2. pagal įgaliojimą.

5.16 Atstovai pagal įstatymą.

Atstovavimas pagal įstatymą:

 Įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo arba nukentėjusiojo atstovai pagal įstatymą gali dalyvauti procese ir ginti
savo atstovaujamų proceso dalyvių interesus, jeigu šie yra nepilnamečiai arba nustatyta tvarka pripažinti
neveiksniais, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų nepilnamečio ar neveiksnaus asmens interesams.

 Atstovais pagal įstatymą gali būti nepilnamečio arba neveiksnaus įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo ir
nukentėjusiojo tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai arba įstaigos, kuri globoja ar rūpinasi įtariamuoju,
kaltinamuoju, nuteistuoju ar nukentėjusiuoju, įgalioti asmenys.

5.17 Įgaliotieji atstovai.

Atstovavimas pagal įgaliojimą:

 Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo, liudytojo, užstato davėjo, asmens, kurio nuosavybės
teisės laikinai apribotos ar konfiskuotas turtas, įgaliotuoju atstovu laikomas asmuo, teikiantis teisinę pagalbą
šiems proceso dalyviams, ginantis jų teises ir teisėtus interesus.

 Įgaliotuoju atstovu gali būti advokatas arba advokato pavedimu advokato padėjėjas, o ikiteisminio tyrimo
pareigūno, prokuroro ar teisėjo leidimu – ir kitas aukštąjį teisinį išsilavinimą turintis asmuo, kurį proceso
dalyvis įgaliojo atstovauti savo interesams. Juridinio asmens atstovu gali būti juridinio asmens vadovas arba
įgaliotas darbuotojas ar advokatas.

5.18 Nušalinimo samprata.

Tai proceso institutas, garantuojantis proceso nešališkumą, teisėtumą, išsamumą ir profesionalumą.

Jo tikslas – garantuoti, kad bylos sprendimo priėmimui negalės daryti įtakos suinteresuoti bylos baigtimi
proceso dalyviai bei nešališkai galintys atlikti savo pareigas proceso subjektai.

Nušalinimo institutas, viena vertus, yra nešališko proceso garantas, kita vertus, yra viena iš priemonių užtikrinti
proceso dalyvių teises ir teisėtus interesus.

5.19 Nušalinimo teisė.

 LR BPK 57 straipsnis įtvirtina, kad teisę pareikšti nušalinimą turi įtariamasis, kaltinamasis, nuteistasis,
išteisintasis, gynėjas, prokuroras, taip pat nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas arba jų
atstovai.

 Nušalinimas gali būti pareikštas tiek valstybės pareigūnams, nuo kurių priimamų sprendimų priklauso
proceso eiga ir baigtis (ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui, ikiteisminio tyrimo teisėjui, teisėjui), tiek
asmenims padedantiems tirti nusikalstamą veiką ir nagrinėti baudžiamąją bylą (teisiamojo posėdžio
sekretoriui, vertėjui, ekspertui ir specialistui). Valstybės įgalioti pareigūnai gali nušalinti ir gynėją.

5.20 Nušalinimo  kriterijai (pagrindai).

Nušalinimo pagrindai: - LR BPK 58 str. 1 d.

Bendri nušalinimo pagrindai taikomi visiems subjektams, kuriuos galima nušalinti:

1. Jis toje byloje yra nukentėjusysis, privatus kaltintojas, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, bet kurio iš šių
asmenų šeimos narys ar giminaitis, įtariamojo, kaltinamojo bei nuteistojo ar atstovo pagal įstatymą, teisėjo,
ikiteisminio tyrimo teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar gynėjo toje byloje šeimos narys ar
giminaitis;
2. Jis yra dalyvavęs toje byloje kaip liudytojas, įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo atstovas pagal įstatymą,
nukentėjusiojo, privataus kaltintojo, civilinio ieškovo ar civilinio atsakovo atstovas;
3. Jis pats arba jo šeimos nariai ar giminaičiai yra suinteresuoti bylos baigtimi;
4. Proceso dalyviai motyvuotai nurodo kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių LR BPK 57 straipsnio
2 dalyje nurodyto asmens nešališkumu.

LR BPK 58 str. 2 d.

Teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą:

1. Jeigu jis tame procese dalyvavo kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar gynėjas;
2. Jeigu jis sprendė įtariamojo suėmimo ar suėmimo pratęsimo klausimą, sankcionavo procesinių prievartos
priemonių taikymą arba nagrinėjo proceso dalyvių skundus toje pačioje byloje;
3. Jeigu jis priėmė nuosprendį pirmosios instancijos teisme, negali nagrinėti tą pačią bylą apeliacine tvarka ir
kasacine tvarka, taip pat iš naujo nagrinėti tą bylą pirmosios instancijos teisme tuo atveju, kai panaikintas jo
priimtas nuosprendis;
4. Jeigu jis priėmė sprendimą apeliacinės instancijos teisme, negali nagrinėti tos bylos kasacine tvarka;
5. Jeigu jis priėmė sprendimą kasacinės instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą apeliacine
tvarka;
6. Jeigu jis priėmė sprendimą apeliacinės arba kasacinės instancijos teisme, negali iš naujo nagrinėti tą bylą
pirmosios instancijos teisme.

5.21 Nušalinimas  ikiteisminiame tyrime  ir teisme.

Nušalinimas teisme – LR BPK 59 str.

Nušalinimas IT metu – LR BPK 60 str.

Nušalinimas ikiteisminiame tyrime turi būti pareiškiamas ir motyvuojamas raštu. – LR BPK 60 str. 2 d.

 Dėl vertėjo, eksperto ar specialisto nušalinimo nusprendžia ikiteisminį tyrimą atliekantis ikiteisminio tyrimo
pareigūnas ar prokuroras. Dėl nušalinimo nusprendžiama per įmanomai trumpiausią laiką. Jeigu nušalinimas
atmetamas, priimamas nutarimas, kuris pareiškėjui paskelbiamas pasirašytinai.
 Dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno nušalinimo nusprendžia prokuroras. Dėl prokuroro nušalinimo
nusprendžia ikiteisminio tyrimo teisėjas. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras per vieną dieną nuo to
momento, kai gautas nušalinimo pareiškimas, perduoda jį atitinkamai prokurorui ar ikiteisminio tyrimo
teisėjui. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas privalo per dvi dienas išspręsti pareikšto nušalinimo
klausimą. Jeigu nušalinimas atmetamas, prokuroras priima nutarimą, o ikiteisminio tyrimo teisėjas – nutartį.
Šie dokumentai pareiškėjui paskelbiami pasirašytinai.
 Dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo nušalinimo nusprendžia apylinkės teismo pirmininkas.
 Pareiškimo dėl nušalinimo padavimas proceso nesustabdo.

5.22 Advokato arba  advokato padėjėjo nušalinimas.

LR BPK 61 str.

5.23 Apskundimas  ir jo formos.

Apskundimas – tai procesinis institutas, užtikrinantis proceso dalyvių interesų apsaugą; procesinė priemonė,
kuria pasinaudojus ištaisomos proceso subjektų klaidos.

Apskundimo tikslas – ginti žmogaus teises ir užtikrinti tinkamą procesą.

Subjektai turintys teisę skųsti proceso veiksmus ir procesinius sprendimus ikiteisminio tyrimo metu:

1. Proceso dalyviai;
2. Asmenys, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės

Subjektai turintys teisę skųsti proceso veiksmus ir procesinius sprendimus teisminio nagrinėjimo metu:

1. Prokuroras;
2. Proceso dalyviai;
3. Asmenys, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės.

5.24 Skundų nagrinėjimo  ir išsprendimo  tvarka.

Skundų nagrinėjimo tvarka:

1. Bendroji;
2. Specialioji.

Apskundimo tvarka ikiteisminio tyrimo metu:

1. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas

2. Prokuroras

3. Aukštesnysis prokuroras

4. Ikiteisminio tyrimo teisėjas.

Apskundimo tvarka ikiteisminio nagrinėjimo metu:

1. Ikiteisminio tyrimo teisėjas

2. Apygardos teismas

5.25 Žemesniųjų teismų nutarčių apskundimas aukštesniesiems teismams ir skundų nagrinėjimas.

 6 TEMA. NUSIKALSTAMA VEIKA PADARYTOS ŽALOS ATLYGINIMAS
 
6.1 Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo formos.

ŽALOS ATLYGINIMAS BAUDŽIAMAJAME PROCESE:

1. žalos atlyginimas, kai civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareiškiamas ( BPK IX skyrius).
2. žalos atlyginimas, kai civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas ( BPK X skyrius).
3. žalos kompensavimas (BPK 118 str.).

Baudžiamajame procese gali būti siekiame tiek turtinės tiek neturtinės žalos atlyginimo:

Turtinė žala:

a) nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą (vagyste ar plėšimu pagrobti daiktai, sunaikintas ar
sugadintas turtas ir pan.);

b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, jei
sužalotas ar susargdintas žmogus negavo pajamų, kurias būtų gavęs, jei nebūtų padaryta nusikalstama veika);

c) išlaidas, kurios patirtos pašalinant nusikalstamos veikos padarinius (gydymo, laidojimo išlaidos ir pan.).

Neturtinė žala - neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis
sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir
kita, teismo įvertinti pinigais.

6.2 Žalos atlyginimas, kai civilinis ieškinys baudžiamojoje   byloje nepareiškiamas.

Žalos atlyginimas, kai civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareiškiamas:

1) Savanoriškas žalos atlyginimas (LR BPK 107 str.). Tai situacija, kai įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo
veikas materialiai atsakingas asmuo bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlygina nukentėjusiajam
nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta,
procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas, ir dėl to paskirtas
laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas.

2) Daiktų ir vertybių grąžinimas (LR BPK 108 str.). Teismas, įsitikinęs, kad proceso metu rasti ir paimti
daiktai ar vertybės priklauso nukentėjusiajam ar kitam asmeniui, nusprendžia šiuos daiktus ar vertybes po
nuosprendžio įsiteisėjimo grąžinti jų savininkui. Daiktus ir vertybes savininkui jo prašymu gali grąžinti ir
ikiteisminio tyrimo pareigūnas dar nepasibaigus procesui, bet tik po to, kai šie daiktai ar vertybės yra
pakankamai išsamiai ištirti ir aprašyti. Atsiimdamas šia tvarka grąžinamus daiktus ar vertybes, savininkas
paprastai turi raštu pasižadėti saugoti juos tol, kol byla bus baigta nagrinėti teisme.
Daiktai, kurių apyvarta uždrausta, ar ribojama (LR CK 4.7 str.) negrąžinami.

6.3 Žalos atlyginimas, kai civilinis ieškinys byloje pareiškiamas.

Nors savanoriškas žalos atlyginimas yra daug operatyvesnis, tačiau daugeliu atvejų be civilinio ieškinio, kaip
žalos atlyginimo teisinės alternatyvos, neapsieinama.

LR BPK X SKYRIUS.

6.4 Civilinio ieškinio samprata.

Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai baudžiamojo proceso metu pareiškiamas ir nagrinėjamas
kartu su baudžiamąja byla dėl nusikalstamos veikos patyrusio žalos asmens reikalavimas atlyginti tą žalą.

6.5 Civilinio ieškinio pareiškimo sąlygos ir pareiškimo turinys.

CIVILINIO IEŠKINIO PAREIŠKIMO SĄLYGOS:

1. asmeniui (fiziniam ar juridiniam) nusikalstama veika padaryta žala;

2. įtariamasis (kaltinamasis) įvykdė veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;
3. tarp įtariamojo (kaltinamojo) veikos ir asmeniui (fiziniam ar juridiniam) padarytos žalos yra priežastinis
ryšys.
4. Civilinis ieškinys baudžiamajame procese pareiškiamas raštu, jį paduodant ikiteisminio tyrimo pareigūnui,
prokurorui ar teismui prokurorui ar teismui (112 str.).
5. Civilinis ieškinys pareikštas baudžiamajame procese atleidžiamas nuo žyminio mokesčio.
6. Prokuroras, palaikantis kaltinimą, privalo pareikšti teisme civilinį ieškinį, jeigu šis nepareikštas, tais atvejais,
kai nusikalstama veika padaryta žalos valstybei arba asmeniui, kuris dėl nepilnametystės, ligos, priklausomybės
nuo kaltinamojo ar dėl kitų priežasčių negali ginti teisme teisėtų savo interesų ( BPK 117 str.).

6.6 Civilinio ieškinio pareiškimo laikas.

CIVILINIO IEŠKINIO PAREIŠKIMO LAIKAS:

1. Civilinis ieškinys gali būti pareikštas tiek ikiteisminio tyrimo stadijose, tiek ir teisme, tačiau ne vėliau kaip
iki įrodymų tyrimo teisiamajame posėdyje pradžios (LR BPK 112 str.).

2. Jei jau prasidėjęs įrodymų tyrimas, ieškinio neleidžiama pareikšti, todėl, kad civilinio ieškinio pagrindimas
turi būti nustatomas tikrinant ir vertinant įrodymus bylos nagrinėjimo teisme metu. Ikiteisminio tyrimo
pareigūnas ar prokuroras, matydami, kad asmeniui padaryta žala, privalo išaiškinti jam teisę dėl civilinio
ieškinio pareiškimo.

6.7 Civilinio ieškinio nagrinėjimas.

LR BPK 113 str.

6.8 Civilinio ieškinio išsprendimas.

LR BPK 115 straipsnis numato, kad teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl
civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, turi teisę:

1. visiškai patenkinti pareikštą ieškinį;

2. iš dalies patenkinti civilinį ieškinį;
3. visiškai atmesti civilinį ieškinį.
CIVILINIO IEŠKINIO IŠSPRENDIMO ATIDĖJIMAS:

Paprastai visi civiliniai ieškiniai turi būti išnagrinėti ir išspręsti. Tačiau teismas, priimdamas apkaltinamąjį
nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio
perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, esant šioms sąlygoms:

 Kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo;

 Negavus papildomos medžiagos (115 str. 2 d.)

ŽALOS KOMPENSAVIMAS:

Kai kaltinamasis arba už jo veiksmus materialiai atsakingi asmenys Lietuvoje neturi lėšų žalai atlyginti,
įstatymų numatytais atvejais ir tvarka žala gali būti kompensuojama iš valstybės tam skirtų lėšų (BPK 118 str.).
Kompensavimo tvarka ir sąlygos numatytos LR smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo
įstatyme. Galimybė gauti kompensaciją dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos atsiranda dėl smurtinių
nusikalstamų veikų (Baudžiamajame kodekse numatyto apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo
požymių turinti pavojinga veika, kuria buvo tyčia atimta nukentėjusio asmens gyvybė arba sunkiai ar nesunkiai
sutrikdyta jo sveikata (pvz., tyčinis nužudymas, sunkus sveikatos sutrikdymas), arba pasikėsinta į seksualinio
apsisprendimo laisvę ar neliečiamumą (pvz., išžaginimas, seksualinis prievartavimas ir pan.).

7 TEMA. DOKUMENTAI BAUDŽIAMAJAME PROCESE, PROCESO TERMINAI, PROCESO

IŠLAIDOS.
 
Dokumento baudžiamajame procese  samprata.  Dokumentų klasifikacijos. Oficialiems dokumentams keliami
reikalavimai. Proceso termino samprata. Požymiai būdingi proceso terminams.  Terminų klasifikacijos.
Terminų skaičiavimo bendrosios  taisyklės. Būtinumas laikytis procesinių terminų. Praleisto termino
atnaujinimo procesinė tvarka. Proceso išlaidos. Samprata ir jų atlyginimas.

8 TEMA. ĮRODYMAI BAUDŽIAMAJAME PROCESE.

8.1 Įrodymų sampratos turinio elementai, įtvirtinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse.
Įrodymams keliami pagrindiniai reikalavimai.

 Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymo nustatyta tvarka gauti duomenys. LR BPK 20 str. 1 d.

 Ar gauti duomenis laikytini įrodymais kiekvienu atveju sprendžia teismas ar teisėjas, kurio žinioje yra
byla. Teisėjas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu visų
aplinkybių ištyrimu bei vadovaudamasis įstatymu; LR BPK 20 str. 2 d.

Įrodymams keliami pagrindiniai reikalavimai.

1. Įrodymais pripažįstami tik teisėtais būdais gauti duomenys, kurių tikrumas gali būti patikrintas BPK
numatytais proceso veiksmais;

2. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią
reikšmės bylai išspręsti teisingai.

8.2 Pagrindinės įrodymų klasifikacijos.

Įrodymus yra įprasta klasifikuoti pagal keturis kriterijus:

1. Pagal informacijos teikimo būdą;

 asmeniniai įrodymai
 daiktiniai įrodymai

2. Pagal santykį su įrodinėtinomis bylos aplinkybėmis;

 Tiesioginius
 Netiesioginius.

3. Pagal informacijos šaltinio pirmumą;

 Pirminiai
 Išvestiniai

4. Pagal įrodymų santykį su kaltinamojo versija.

 Kaltinančius
 Teisinančius

8.3 Asmeniniai ir daiktiniai įrodymai.

8.4 Dokumentai-savarankiška įrodymų dalis.
8.5 Dokumentas kaip asmeninis įrodymas ir dokumentas kaip daiktinis įrodymas.
8.6 Kaltinantys ir teisinantys įrodymai.
8.7 Pirminiai ir išvestiniai įrodymai.
8.8 Tiesioginiai ir netiesioginiai įrodymai.
8.9 Įrodymų teorija ir įrodymų teisė.

8.10 Įrodinėjimo samprata.

Įrodinėjimas - įstatymo reguliuojama veikla, kurios metu renkami ir pateikiami, patikrinami ir

vertinami reikšmingi duomenys. Ši veikla vykdoma siekiant išaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes ir
nustatyti tiesą byloje.

Įrodinėjimas vyksta visose baudžiamojo proceso stadijose. Aktyviausiai ši veikla vykdoma ikiteisminio
tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Atliekant ikiteisminį tyrimą sukaupiama
pagrindinė dalis duomenų, kurie pirmosios instancijos teisme tampa įrodymais ir kuriais yra grindžiamas
nuosprendis.

8.11 Įrodinėjimo tikslas.

Įrodinėjimo tikslas - nustatyti tiesą byloje. Teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas byloje gali būti
priimtas tik tuo atveju, je išsamiai išaiškinamos reikšmingos bylai aplinkybės.
 Formalioji tiesa
Materialioji tiesa

8.12 Įrodinėjimo dalykas ir jo turinys.

Įrodinėjimo dalykas ir jo turinys:

1. Nusikalstamos veikos sudėties elementai;

2. Aplinkybės, turinčios įtakos atsakomybei;
3. Duomenys, pagrindžiantys procesinę prievartą;
4. Žalos duomenys.

8.13 Įrodinėjimo ribos.

Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos
įmanomos) bylai aplinkybės. Taigi, teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas savaime
baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas,
padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, patikrinus įrodymų patikimumą bei
pateikus argumentus dėl jų pakankamumo.

8.14 Įrodinėjimo procesas ir jo elementai.

8.15 Įrodymų (duomenų) rinkimo būdai.
8.16 Įrodymų (duomenų) patikrinimas.
8.17 Įrodymų vertinimo   tikslai.
8.18 Galutinio įrodymų įvertinimo subjektas-teismas.

Kriterijai, kuriais remiamasi vertinant įrodymus.

1. Įrodymų leistinumo kriterijus:

Įrodymų leistinumas rodo jų tinkamumą naudoti įrodinėjimo procese, todėl, kad jie gauti teisėtais būdais iš
teisėtų šaltinių.

Leistinumas kelia įrodymams tokius reikalavimus (neleistini pvz., parodymai, gauti panaudojant smurtą,
nedalyvaujant gynėjui ir kt.) :

1. Turi būti žinoma duomenų kilmė ir galimybė ją patikrinti (pvz., įrodymais nepripažįstami gandai,
anoniminiai laiškai);

2. Turi būti laikomasi specialių duomenų rinkimo ir fiksavimo taisyklių;

3. Būtina laikytis procesinės formos reikalavimų, kurie garantuotų duomenų patikimumą;

4. Įrodymais gali būti pripažįstami ir užsienio valstybėse surinkti (užfiksuoti) duomenys

2. Įrodymų liečiamumo kriterijus:

Įrodymų liečiamumas (sąsajumas) atskleidžia įrodymų turinio ir įrodinėtinų aplinkybių arba kitų duomenų,
turinčių reikšmės tyrimui, ryšį.

Sprendžiant įrodymų sąsajumo klausimą, būtina atsižvelgti į galimybę juos panaudoti bent vienam iš šių tikslų:

1. Įrodinėtinoms aplinkybėms nustatyti;

2. Tarpinių duomenų nustatymui;
3. Kitiems įrodymams surasti bei jų tikrumui ir išsamumui patikrinti;
4. Iškeltoms tiriamoms versijoms pagrįsti arba paneigti.

Norint pagrįsti įrodymo ir tiriamos medžiagos sąsajas, užtenka, kad įrodymas atitiktų bent vieną iš išvardintų
tikslų.

Įrodinėjimo proceso etapai:

1. Reikšmingų tyrimui ir bylos nagrinėjimui duomenų rinkimas ar pateikimas bei šių duomenų fiksavimas;
2. Surinktų ar pateiktų duomenų išankstinis patikrinimas;
3. Surinktų, pateiktų ar teismo išreikalautų duomenų tyrimas teismo proceso metu;
4. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas.

Pagal tai, iš kokio šaltinio yra gaunami įrodymai, yra išskiriamos tokios įrodymų rūšys:

1. Kaltinamojo (įtariamojo) parodymai,

2. Liudytojo parodymai,
3. Nukentėjusiojo parodymai,
4. Ekspertizės aktas,
5. Specialisto išvada,
6. Daiktai kaip įrodymai,
7. Dokumentai kaip įrodymai.

9 TEMA. PROCESINĖS PRIEVARTOS PRIEMONĖS.

 
9.1 Procesinės prievartos priemonių samprata.

Procesinės prievartos priemonės – tai LR BPK numatytos priemonės, pasireiškiančios žmogaus teisių
suvaržymu, kurias valstybės subjektai taiko siekdami procesinių tikslų.

9.2 Procesinės prievartos priemonių požymiai.

Baudžiamojo proceso prievartos priemonių požymiai:

1. prievartos priemonė turi būti įtvirtinta baudžiamojo proceso įstatyme;
2. prievartos priemonę parenka ir taiko tik tam įgalioti baudžiamojo proceso subjektai;
3. prievartos priemonė taikoma esant įstatyminiam pagrindui, siekiant baudžiamojo proceso tikslų.

9.3 Procesinės prievartos priemonių klasifikacijos.

Kardomosios priemonės samprata, paskirtis ir šių priemonių rūšys. 

Kardomųjų priemonių skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo konstitucinės garantijos.
Kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos.
Nutarimo ar nutarties skirti kardomąją priemonę turinys. 
Aplinkybės, į kurias atsižvelgiama parenkant kardomąją priemonę. Bendrieji tarptautiniai suėmimo (taip pat
sulaikymo) taikymo standartai.
Suėmimo skyrimo pagrįstumas.
Suėmimo skyrimo pagrindai: retrospektyviniai ir perspektyviniai.
Suėmimo sąlygos.
Suėmimo skyrimo tvarka.
Nesulaikyto asmens suėmimo paskyrimo tvarka.
Sulaikyto asmens suėmimo tvarka. 
Suėmimo taikymo trukmė.
Suėmimo taikymo terminų pratęsimas.
Suimtojo įtariamojo teisės ir jų realizavimo procesinės garantijos.
Namų areštas.
Įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo.
Užstatas.
Dokumentų paėmimas.
Įtariamojo įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje.
Rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Karinio dalinio vadovybės stebėjimas.
Nepilnamečio  atidavimas priežiūrai. 

10 TEMA. TARPTAUTINIS TEISINIS BENDRADARBIAVIMAS BAUDŽIAMAJAME PROCESE

10.1 Tarptautinio  teisinio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose samprata.

 Tarptautinis bendradarbiavimas baudžiamajame procese gali būti suprantamas kaip suderinti valstybių
veiksmai siekiant padėti viena kitai aiškinant, tiriant ir vykdant asmenų baudžiamąjį persekiojimą.

 Lietuvos kontekste tarptautinis bendradarbiavimas baudžiamajame procese gali būti apibrėžiamas kaip
toks nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, nagrinėjimo bei teismų priimtų sprendimų vykdymas, kai
tarptautinių sutarčių bei Europos Sąjungos teisės nustatytais pagrindais ir formomis siekdamos
baudžiamojo proceso paskirties kartu veikia ne mažiau kaip dvi valstybės arba valstybė ir tarptautinė
organizacija ar Europos Sąjungos institucija.

10.2 Tarptautinio teisinio bendradarbiavimo formos ir pagrindai.

Pagal bendradarbiavimo subjektus ir tokio bendradarbiavimo teisės šaltinį tarptautinis

bendradarbiavimas baudžiamajame procese galimas dvejomis formomis:

1. Tarp Europos Sąjungos valstybės narės ir valstybės, nepriklausančios Europos Sąjungai ar tarptautinės
organizacijos, arba tarp valstybių, nepriklausančių Europos Sąjungai, jų ir tarptautinių organizacijų pagal
bendrus tarptautinius teisės aktus (bendroji forma);

2. Tarp Europos Sąjungos valstybių narių pagal Europos Sąjungos teisę (supaprastinta forma).
Tarptautinio bendradarbiavimo formas nustato baudžiamojo proceso ir baudžiamasis kodeksai, tarptautinės
sutartys, Europos Sąjungos teisė. Pažymėtina, kad tarptautinės sutartys, reglamentuojančios tarptautinį
bendradarbiavimą baudžiamajame procese pagal jas pasirašiusių šalių skaičių gali būti dvišalės, trišalės ir
daugiašalės, o pagal reguliavimo dalyką – universalios ir specialios, t. y. skirtos konkrečioms bendradarbiavimo
sritims.Visi šie aspektai sąlygoja tarptautinio bendradarbiavimo baudžiamajame procese formas.

Teisinių Lietuvos institucijų bendradarbiavimo su užsienio valstybių atitinkamomis institucijomis ir

organizacijomis svarbiausi klausimai dabar reglamentuojami BPK IV skyriuje ( LR BPK 66 -- 77 2 str.).

10.3 Pagrindiniai kanalai, kuriais gali būti siunčiami prašymai dėl tarptautinio bendradarbiavimo.

Prašymai užsienio valstybių įstaigoms ir tarptautinėms organizacijoms, paprastai siunčiami per Teisingumo
ministeriją ar Generalinė prokuratūrą. Nedraudžiamas ir tiesioginis tokių prašymų siuntimas, jei tai numato
Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. Tokiais atvejais minėtus prašymus tiesiogiai gali siųsti ir
ikiteisminio tyrimo įstaigos.

Lietuvos teismai, prokuratūros bei ikiteisminio tyrimo įstaigos užsienio valstybių įstaigų ir tarptautinių
organizacijų prašymus analogiškai gauna per Teisingumo ministeriją ar Generalinę prokuratūrą ir vykdo
laikydamiesi BPK 67 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Vykdant tokius prašymus paprastai atliekami tik
BPK nustatyti procesiniai veiksmai, tačiau galima atlikti ir BPK nenustatytus procesinius veiksmus, jei tai
įtvirtinta Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje ir jei tokių veiksmų atlikimas nepažeidžia Lietuvos
Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir neprieštarauja esminiams Lietuvos baudžiamojo proceso principams.

10.4 Prašymas užsienio valstybei išduoti asmenį.

LR BPK 69 str.

10.5 Europos arešto orderio išdavimas dėl asmens perdavimo Lietuvos Respublikai.

LR BPK 691 str.

Europos arešto orderis yra Europos Sąjungos valstybės narės teisminės institucijos sprendimas, kuriuo kita
Europos Sąjungos valstybė narė įpareigojama suimti ir perduoti šiame sprendime nurodytą asmenį siekiant
pradėti šio asmens baudžiamąjį persekiojimą ar vykdyti jam paskirtą su laisvės atėmimu susijusią bausmę ir
kuris atitinka 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir
valstybių narių tarpusavio perdavimo procedūrų 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus formos ir turinio reikalavimus.
Europos arešto orderiu pripažįstamas ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sprendimas, perduotas faksimilinio
ryšio ar kitokiais elektroninių ryšių galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrintas perduodamos informacijos
vientisumas ir autentiškumas.

Remiantis Europos arešto orderiu, Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis, Europos arešto orderį
išdavusioje valstybėje įtariamas nusikalstamos veikos padarymu arba šioje valstybėje nubaustas su
laisvės atėmimu susijusia bausme, tačiau jos neatlikęs, perduodamas Europos arešto orderį išdavusiai valstybei.
Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis pagal Europos arešto orderį perduodamas tik tuo
atveju, jeigu pagal šį orderį išdavusios valstybės įstatymus už jo padarytą nusikalstamą veiką yra numatyta bent
vienerių metų su laisvės atėmimu susijusi bausmė, o jeigu Europos arešto orderis buvo išduotas dėl jau
paskirtos su laisvės atėmimu susijusios bausmės vykdymo, – tik kai paskirtos bausmės terminas yra ne
trumpesnis negu keturi mėnesiai.

Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis neperduodamas Europos arešto orderį

išdavusiai valstybei, jeigu:

1) asmens perdavimas pagal Europos arešto orderį pažeistų pagrindines žmogaus teises ir (ar) laisves;

2) asmuo pagal amnestijos aktą ar malonės tvarka Lietuvos Respublikoje atleistas nuo bausmės už jo padarytą
nusikalstamą veiką, dėl kurios išduotas Europos arešto orderis, atlikimo;

3) asmuo už jo padarytą nusikalstamą veiką, dėl kurios išduotas Europos arešto orderis, buvo nuteistas Lietuvos
Respublikoje ar kitoje valstybėje ir paskirta bausmė įvykdyta, tebevykdoma ar nebegali būti vykdoma pagal
nuteisusios valstybės įstatymus;

4) asmuo nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio pagal Lietuvos
Respublikos baudžiamuosius įstatymus galima baudžiamoji atsakomybė už jo padarytą veiką.

5) padaryta veika pagal LR BK nelaikoma nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu, išskyrus atvejus, kai
Europos arešto orderis išduotas dėl 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR dėl
Europos arešto orderio ir valstybių narių tarpusavio perdavimo procedūrų 2 straipsnio 2 dalyje numatytos
nusikalstamos veikos, o Europos arešto orderį išdavusios valstybės baudžiamieji įstatymai už šią nusikalstamą
veiką numato ne mažesnę negu trejų metų su laisvės atėmimu susijusią bausmę;

6) asmuo už padarytą nusikalstamą veiką, dėl kurios išduotas Europos arešto orderis, buvo Lietuvos
Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje išteisintas ar atleistas nuo baudžiamosios
atsakomybės ar bausmės;

7) Europos arešto orderis yra išduotas dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios gali būti taikomi Lietuvos
Respublikos baudžiamieji įstatymai, ir yra suėję LR BK 95 straipsnyje numatyti apkaltinamojo nuosprendžio
priėmimo senaties ar 96 straipsnyje numatyti apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminai;

8) nusikalstama veika padaryta ne Europos arešto orderį išdavusios valstybės teritorijoje ir Lietuvos
Respublikos baudžiamieji įstatymai negalėtų būti taikomi dėl analogiškos veikos, jeigu ji būtų buvusi padaryta
ne Lietuvos valstybės teritorijoje arba ne laive ar orlaivyje su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais
ženklais.

Asmuo Europos arešto orderį išdavusiai valstybei perduodamas LR BPK straipsniuose nustatyta tvarka.
Jeigu asmuo sutiko būti perduotas Europos arešto orderį išdavusiai valstybei, sprendimas dėl jo perdavimo turi
būti priimtas ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo jo rašytinio sutikimo dienos. Kitais atvejais sprendimas dėl
asmens perdavimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per šešiasdešimt dienų nuo jo suėmimo dienos. Išimtiniais
atvejais šio straipsnio 2 dalyje nustatyti terminai gali būti pratęsti iki trisdešimties dienų, tačiau apie pratęsimo
priežastis būtina nedelsiant pranešti Europos arešto orderį
išdavusios valstybės institucijai. Jeigu ypatingais atvejais ir pratęstas terminas nėra pakankamas, apie uždelsimo
priežastis turi būti pranešama Europos Sąjungos baudžiamojo persekiojimo institucijai (Eurojustui).

Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas sprendimas konfiskuoti – dėl nusikalstamos veikos
vykusiame procese Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas galutinis sprendimas dėl bausmės ar
kitokios priemonės, kurios pasekmė yra neatlygintinis turto paėmimas, paskyrimo.
 10.6 Asmenų išdavimas iš Lietuvos Respublikos (ekstradicija) arba perdavimas Tarptautiniam
baudžiamajam teismui.

LR BPK 71 str.

Lietuvos Respublikos pilietis, įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, gali būti išduotas užsienio valstybei arba
perduotas Tarptautiniam baudžiamajam teismui tik tuo atveju, jei šį įpareigojimą nustato Lietuvos Respublikos
tarptautinė sutartis ar Jungtinių Tautų Organizacijos Saugumo Tarybos rezoliucija.

Užsienietis, įtariamas padaręs nusikalstamą veiką Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės teritorijoje,
išduodamas atitinkamai valstybei arba perduodamas Tarptautiniam baudžiamajam teismui tik tuo atveju, jei šį
įpareigojimą nustato Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis ar Jungtinių Tautų Organizacijos Saugumo
Tarybos rezoliucija.

10.7 Prašymų užsienio valstybių įstaigoms ir tarptautinėms organizacijoms siuntimo kanalai.

10.8 Užsienio valstybių įstaigų ir tarptautinių organizacijų prašymų dėl proceso veiksmų atlikimo vykdymas.

LR BPK 67 str.

10.9 Prašymas pradėti arba perimti baudžiamąjį persekiojimą.

LR BPK 68 str.

10.10 Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos paskirtos  piniginės sankcijos
pripažinimas ir vykdymas.

Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos paskirta piniginė sankcija – tai fiziniam ar
juridiniam asmeniui už padarytą nusikalstamą veiką Europos Sąjungos valstybės narės teismo ar kitos
kompetentingos institucijos priimtu sprendimu nustatyta pareiga sumokėti:

1) sprendime nustatytą pinigų sumą (baudą);

2) sprendime nustatytą kompensaciją nukentėjusiajam, kai nukentėjusysis baudžiamajame procese neturi teisės
pareikšti civilinio ieškinio dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, o teismas šią kompensaciją
priteisė vykdydamas jam priskirtą baudžiamąją jurisdikciją;
3) pinigų sumą už proceso išlaidas;
4) sprendime nustatytą sumą (įmoką) į visuomeninį fondą arba nukentėjusių
asmenų paramos organizacijai.

10.11 Reikšmingiausios tarptautinės teisinio bendradarbiavimo baudžiamajame procese organizacijos ir

priemonės.

1. Interpolas.
2. Europos policijos biuras (sutr. Europolas).
3. Eurojustas. Europos teismų tinklas (EJN).
4. OLAF
5. Ryšių teisėjai ir prokurorai ir kt.
 10.12 Interpolas.

Interpolas (angl. International Criminal Police Organization, INTERPOL) – didžiausia tarptautinė kriminalinės
policijos organizacija pasaulyje. Organizacija įkurta 1923 m. rugsėjo 7 d. kaip Tarptautinės kriminalinės
policijos komisija (ICPC). 2012 m. duomenimis, vienija 190 valstybių narių, kurios kartu per metus
organizacijai skiria apie 60 mln. eurų lėšų. Antra didžiausia tarpvyriausybinė organizacija pagal narių skaičių
po Jungtinių Tautų Organizacijos. Organizacijos veikla pagrinde susijusi su viešuoju saugumu, terorizmu,
organizuotu nusikaltimais žmoniškumui, nusikaltimais aplinkai, genocidu, karo nusikaltimais, piratavimu,
neteisėta prekyba narkotikais, ginklų prekyba, prekyba žmonėmis, pinigų plovimu, vaikų pornografija,
ekonominiais nusikaltimais, kompiuteriniais nusikaltimais, intelektinės nuosavybės nusikaltimais ir korupcija.

INTERPOLAS

I-24/7 ryšio sistema ir Lietuva

Interpolo Lietuvos nacionalinis skyrius yra prisijungęs prie I-24/7 ryšio sistemos ,,on-line" režimu, kuri suteikia
galimybę keistis/tikrinti informaciją Interpolo Generalinio Sekretoriato duomenų bazėse dėl vogtų transporto
priemonių, ieškomų/nepageidaujamų/dingusių be žinios asmenų, vogtų dokumentų ir jų blankų, pavogtų/
padirbtų mokėjimo kortelių, DNR/pirštų atspaudų. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. liepos 16 d.
įsakymas Nr. V-417 ,,Dėl ieškomų objektų duomenų paieškos tikrinimo Interpolo Generalinio Sekretoriato
duomenų bazėje instrukcijos patvirtinimo" suteikia galimybę Lietuvos teisėsaugos institucijų pareigūnams
tikrinti Interpolo duomenų bazėse ,,on-line" režimu be tiesioginio Interpolo Lietuvos nacionalinio skyriaus
įsikišimo. Šiuo metu tokių nutolusių vartotojų Lietuvoje yra daugiau nei 200.

10.13 Europos policijos biuras (sutr. Europolas).

EUROPOLAS

Europos policijos biuras (sutr. Europolas), atsiradęs dėl 1995 metų Europolo konvencijos, tikslu– padėti
Europos Sąjungos valstybėms narėms glaudžiau ir veiksmingiau bendradarbiauti kovojant su tarptautiniu
organizuotu nusikalstamumu ir vykdyti jo prevenciją, ypač tokiose srityse kaip narkotikų prekyba, neteisėta
imigracija, prekyba vogtais automobiliais, prekyba žmonėmis ir vaikų pornografija, pinigų ir kitų atsiskaitymo
priemonių padirbinėjimas, nelegali radioaktyviųjų medžiagų prekyba, terorizmas. Europole dirba nacionalinių
teisėsaugos institucijų (policijos, muitinės, imigracijos tarnybų ir kt.) atstovai.

10.14 Eurojustas. Europos teismų tinklas (EJN).

EUROJUSTAS

Eurojusto paskirtis – stiprinti valstybių narių kompetentingų institucijų veiklos efektyvumą kovojant su
sunkiais tarptautinio masto ir organizuotais nusikaltimais. Eurojustas skatina ir tobulina
ikiteisminio tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo koordinavimą, taip pat teikia teisinę pagalbą valstybėms
narėms, kad jų vykdomi tyrimai ir baudžiamasis persekiojimas taptų veiksmingesni. 2004 m. birželio 9 d.
Eurojustas ir Europolas pasirašė susitarimą dėl glaudaus bendradarbiavimo. Eurojustas bendradarbiauja ir su
kitomis Europos Sąjungos institucijomis, kaip pavyzdžiui, kovos prieš sukčiavimą tarnyba (OLAF) bei juridinio
asmens statuso neturinčiais dariniais, kaip pavyzdžiui, Europos teisminiu tinklu.

Europos teismo įstaigų tinklas (EJN)

Siekiant palengvinti Europos Sąjungos valstybių tarptautinį bendradarbiavimą tiriant sunkius nusikaltimus 1998
m. buvo nuspręsta kiekvienoje valstybėje sukurti kontaktines tarnybas, kurios rūpintųsi bendradarbiavimo
reikalais. Šios tarnybos nėra kokios nors specialios įstaigos: paprastai prokuratūros įstaigoje ar teisme
paskiriami kontaktiniai asmenys užsienio kalbų mokantys prokurorai ar teisėjai. Kontaktinių tarnybų skaičius
yra įvairus. Tai priklauso nuo valstybės dydžio, teisėsaugos įstaigų ir teismų sistemos. Pavyzdžiui, Prancūzijoje
buvo 34, Italijoje - 29, Vokietijoje -17, Suomijoje - 3 tokios tarnybos (kontaktiniai asmenys). Lietuvoje yra
viena kontaktinė tarnyba - Generalinė prokuratūra. Kontaktinės tarnybos turi užtikrinti supaprastintą, neformalų
bendradarbiavimą tarp atskirų valstybių teisėsaugos pareigūnų. Tam, kad kontaktiniai asmenys turėtų galimybę
susipažinti, pasikeisti informacija ir patirtimi, yra rengiami bendri šių asmenų posėdžiai.

OLAF
Kovos prieš sukčiavimą tarnyba (OLAF - sutrumpinimas pagal pavadinimą prancūzų kalba Office européen de
la Lutte Anti-Fraude) buvo įkurta 1999 m.47. Tai Europos Tarnybos tikslas kovoti prieš sukčiavimą, korupciją ir
kitas neteisėtas veikas, kenkiančias Europos Sąjungos finansiniams interesams. Šios tarnybos pareigūnai turi
įgaliojimus atlikti tyrimus Europos Sąjungos institucijose. Jie turi teisę be išankstinio pranešimo atvykti ir gauti
visą reikiamą informaciją bei dokumentus bet kurioje Europos Sąjungos įstaigoje, tarnyboje, agentūroje ir pan.
Europos teisingumo teismas yra nusprendęs, kad šios tarnybos pareigūnai turi teisę atlikti tokius veiksmus ir
pas Europos Parlamento narius, tačiau šis teismas kartu pažymėjo, jog Europos Parlamento nario imunitetas
negali būti pažeidžiamas (2002 m. vasario 26 d. sprendimas „Rothley" byloje). OLAF pareigūnų surinkti
duomenys kiekvienos valstybės - Europos Sąjungos narės - baudžiamajame procese, vykstančiame pagal tos
valstybės vidaus baudžiamojo proceso įstatymus, gali būti pripažįstami įrodymais.

10.15 Ryšių teisėjai ir prokurorai ir kt.

 

11 TEMA. IKITEISMINIO TYRIMO BENDROSIOS NUOSTATOS

 
11.1 Ikiteisminio tyrimo samprata ir uždaviniai.

IKITEISMINIS TYRIMAS - proceso stadija, trunkanti nuo sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą iki bylos su
kaltinamuoju aktu perdavimo teismui.

IKITEISMINIS TYRIMAS - reglamentuota įstatymu įgaliotų institucijų ir pareigūnų teisėta veikla turint
tikslą greitai atskleisti ir išsamiai ištirti nusikalstamas veikas, surinkus būtinus ir pakankamus (duomenis)
įrodymus, leidžiančius taikyti kaltiems asmenims bausmes ar kitokio teisinio poveikio priemones, arba tyrimą
nutraukti.

IKITEISMINIO TYRIMO UŽDAVINIAI:

1) greitai ir išsamiai nustatyti visas reikšmingas nusikalstamos veikos aplinkybes;

2) nustatyti tą veiką galimai padariusį asmenį;
3) sudaryti sąlygas tinkamam bylos išnagrinėjimui teisme;
4) imtis būtinų priemonių užtikrinant proceso dalyvių teisę į žalos atlyginimą bei kitas teises

11.2 Bendrųjų ikiteisminio tyrimo nuostatų samprata ir reikšmė.

 11.3 Baudžiamojo proceso principų įgyvendinimas ikiteisminiame tyrime.

11.4 Ikiteisminio tyrimo aktyvumas, nešališkumas ir išsamumas.

11.5 Ikiteisminio tyrimo  ir operatyvinės veiklos sąveika.

11.6 Ikiteisminio tyrimo vieta. Atskirieji pavedimai.

IKITEISMINIO TYRIMO VIETA:

1. Ikiteisminį tyrimą atlieka tos vietovės, kurioje padaryta nusikalstama veika, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo
įstaigos, kurios veiklos teritorijoje padaryta nusikalstama veika, pareigūnas.
2. Siekiant užtikrinti, kad nusikalstama veika būtų ištirta kuo greičiau ir išsamiau, tyrimas gali būti pavestas
kitos vietovės prokurorui arba ikiteisminio tyrimo įstaigai.
3. Kitos vietovės prokurorui ar ikiteisminio tyrimo įstaigai atlikti nusikalstamos veikos tyrimą paveda
aukštesnysis prokuroras.

Atskirieji pavedimai:

1. Prireikus tyrimo veiksmus atlikti kitoje vietovėje, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas gali
patys juos atlikti arba pavesti tai padaryti atitinkamam prokurorui ar ikiteisminio tyrimo įstaigai.
2. Prokuroras turi teisę pavesti tyrimo veiksmus atlikti kitos vietovės prokurorui arba bet kokiai ikiteisminio
tyrimo įstaigai.
3. Ikiteisminio tyrimo įstaiga turi teisę pavesti tyrimo veiksmus atlikti tik tokiai pat kitos vietovės ikiteisminio
tyrimo įstaigai. Jeigu atlikti atskirus veiksmus reikia pavesti kitos vietovės kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai, su
atitinkamu prašymu kreipiamasi į prokurorą.
4. LR BPK 175 str. nustatyta tvarka duotus pavedimus privaloma vykdyti per kuo trumpiausius terminus.

11.7 Ikiteisminio tyrimo terminai.

IKITEISMINIO TYRIMO TERMINAI:

Ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus, bet ne ilgiau kaip:
1) dėl baudžiamojo nusižengimo – per tris mėnesius; (3 MĖN)
2) dėl nesunkių, apysunkių ir neatsargių nusikaltimų – per šešis mėnesius; (6 MĖN)
3) dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų – per devynis mėnesius. (9 MĖN)
2. Dėl bylos sudėtingumo, didelės apimties ar kitų svarbių aplinkybių LR BPK 176 str. 1 dalyje
numatytus terminus ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro prašymu gali pratęsti aukštesnysis
prokuroras rezoliucija. Ikiteisminis tyrimas turi būti prioritetinis bylose, kuriose įtariamieji yra suimti, taip pat
bylose, kuriose įtariamieji ar nukentėjusieji yra nepilnamečiai.
3. Jeigu ikiteisminis tyrimas tęsiasi per ilgai, ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs įtariamojo ar jo gynėjo skundą,
gali priimti LR BPK 215 straipsnyje numatytus sprendimus.

11.8 Ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumas.

11.9 Ikiteisminio tyrimo subjektai.

IKITEISMINIO TYRIMO SUBJEKTAI:

 • Ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam
vadovauja prokuroras. Prokuroras gali nuspręsti pats atlikti visą ikiteisminį tyrimą ar jo dalį.
• LR BPK numatytais atvejais tam tikrus ikiteisminio tyrimo veiksmus atlieka ikiteisminio tyrimo
teisėjas (164 str.).
• Ikiteisminio tyrimo įstaiga yra policija. Ikiteisminio tyrimo įstaigomis taip pat yra VSAT, STT, Karo
policija, FNTT, Lietuvos Respublikos muitinė, PAGD, kai tiriamos nusikalstamos veikos,
išaiškėjusios šioms institucijoms atliekant tiesiogines funkcijas, numatytas jų veiklą
reglamentuojančiuose įstatymuose.
• Ikiteisminį tyrimą taip pat atlieka esančių tolimajame plaukiojime jūros laivų kapitonai – dėl laivo
įgulos narių ir keleivių nusikalstamų veikų, padarytų tolimojo plaukiojimo metu, Kalėjimų
departamento pareigūnai, areštinių, kardomojo kalinimo ir pataisos įstaigų direktoriai arba jų
įgalioti pareigūnai – dėl šiose įstaigose padarytų nusikalstamų veikų.

11.10 Prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūno įgaliojimai atliekant ikiteisminį tyrimą.

LR BPK 170 str. Prokuroro įgaliojimai atliekant IT.

LR BPK 171 str. IT pareigūno įgaliojimai atliekant IT.

11.11 Ikiteisminio tyrimo teisėjo įgaliojimai ikiteisminiame tyrime.

LR BPK 173 str.

11.12 Ikiteisminio tyrimo pradėjimas.

Ikiteisminio tyrimo pradėjimo FORMOS:

1. rezoliucija;
2. tarnybinis pranešimas;
3. prokuroro reikalavimas;
4. prokuroro nutarimas.

LR BPK 166 str. – IKITEISMINIO TYRIMO PRADŽIA.

IKITEISMINIO TYRIMO BŪDAI:

1. gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką;
2. prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius
nusikalstamos veikos požymius;
3. prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui pradėjus atlikinėti bent vieną
BPK numatytą procesinį veiksmą.

11.13 Informacijos patikslinimo galimybės sprendžiant ikiteisminio tyrimo pradėjimo klausimą.

11.14 Prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmai, pradedant tyrimą.

LR BPK 169 str.

LR BPK 171 str.

11.15 Aplinkybės, darančios ikiteisminį tyrimą negalimą. Bendra jų charakteristika.

APLINKYBĖS, DĖL KURIŲ BAUDŽIAMASIS PROCESAS NEGALIMAS

Baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas:
1) jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;
2) jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai;
4) asmeniui, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal
baudžiamuosius įstatymus;
5) jeigu nukentėjusysis susitaikė su asmeniu, kaltinamu LR BPK 407 straipsnyje nurodytos nusikalstamos
veikos padarymu;
6) jeigu nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą
tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą arba
prokuroro reikalavimą;
7) mirusiajam, išskyrus tuos atvejus, kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti arba kitų asmenų bylai
atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių;
8) asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro
nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu;
9) jeigu egzistuoja LR BK V skyriuje numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė.

11.16 Atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą. Jo apskundimo tvarka.

ATVEJAI, KUOMET GALIMA PRIIMTI SPRENDIMĄ ATSISAKYTI PRADĖTI IKITEISMINĮ

TYRIMĄ:
1. Kuomet iš skundo, pareiškimo ar pranešimo akivaizdu, kad padaryta ne nusikalstama veika, o kitas
teisės pažeidimas;
2. Kuomet skunde, pareiškime ar pranešime pateikiama akivaizdžiai tikrovės neatitinkanti informacija;
3. Kuomet yra aiškios aplinkybės dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas.

Kai kurie aktualūs atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą aspektai:

• Apskundimo terminai ir skundų “karuselė”;
• Procesinių funkcijų atribojimas priimant sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo;
• Ikiteisminio tyrimo pareigūno savarankiškumo ribojimas;
• Administracinės teisenos pradėjimas.

NUTARIMO ATSISAKYTI PRADĖTI IKITEISMINĮ TYRIMĄ APSKUNDIMAS:

Specialioji apskundimo tvarka:
Ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas skundžiamas prokurorui, prokuroro priimtas nutarimas - ikiteisminio
tyrimo teisėjui, ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis - apygardos teismui.

VEIKSMAI KURIUOS GALIMA ATLIKTI NEPRADĖJUS IKITEISMINIO:

1. Iš pareiškėjo paimti patikslinimą;

2. Atlikti įvykio vietos apžiūrą;
3. Apklausti įvykio liudytojus;
4. Gauti iš valstybės ar savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų, pareiškėjo ar asmens, kurio interesais
pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, reikalaujamus duomenis ar dokumentus;
5. Atlikti pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, apklausą.

Tokie proceso veiksmai turi būti atlikti per kuo trumpesnius terminus, bet ne ilgiau kaip per dešimt (10)
dienų.

• Ikiteisminio tyrimo nutraukimas yra ikiteisminio tyrimo stadijos, o kartu ir baudžiamojo proceso
užbaigimo procedūra. Tyrimo nutraukimas yra procesinis sprendimas, priimamas ištyrus visas
 aplinkybes, surinkus, patikrinus ir įvertinus visą informaciją ir konstatuojamas įgalioto pareigūno
atitinkamame procesiniame dokumente (reabilituojančiais, nereabilituojančiais, privalomais ar
diskreciniais pagrindais). 

Perėjimas į priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesą įvyksta, jei IT metu paaiškėja, kad
asmuo, įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, yra nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas ir dėl to jo
atžvilgiu negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

Ikiteisminio tyrimo pabaiga kaltinamojo akto surašymu:

Prokuroras, įsitikinęs, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių
įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, paskelbia įtariamajam, o jo gynėjui,
nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui ir jų atstovams praneša, kad ikiteisminis
tyrimas pabaigtas ir jie turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei pateikti prašymus
papildyti ikiteisminį tyrimą. Jeigu procese yra daug nukentėjusiųjų ar civilinių ieškovų, apie ikiteisminio
tyrimo pabaigą jiems gali būti pranešama per spaudą.

• LR BPK 218 str. 1 dalyje numatyti proceso dalyviai turi teisę per prokuroro nustatytą terminą pateikti
prašymą susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Jeigu yra toks jų prašymas, jie supažindinami su
ikiteisminio tyrimo medžiaga, išskyrus asmens duomenis, saugomus atskirai nuo kitos ikiteisminio
tyrimo medžiagos. Gali būti supažindinama įteikiant ikiteisminio tyrimo medžiagos kopiją. Proceso
dalyvio sutikimu ikiteisminio tyrimo medžiagos kopija gali būti įteikiama perkelta į elektroninę
laikmeną. Tais atvejais, kai kopija neįteikiama, prokuroras nustato terminą, per kurį proceso dalyviai
turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir pateikti prašymus dėl ikiteisminio tyrimo
papildymo.

• Kai ikiteisminį tyrimą ar daugumą jo veiksmų atliko ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras,
įsitikinęs, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę
dėl nusikalstamos veikos padarymo, gali jam pavesti atlikti LR BPK 218 str. 1 ir 2 dalyse numatytus
veiksmus.

• Gautus prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą motyvuotu nutarimu išsprendžia prokuroras. Jeigu
prokuroras nusprendė atlikti papildomus proceso veiksmus, LR BPK 218 str. 1 dalyje numatyti proceso
dalyviai supažindinami tik su medžiaga, gauta atlikus papildomus proceso veiksmus. Prokuroro
nutarimas atmesti prašymą papildyti ikiteisminį tyrimą neskundžiamas.

• Ikiteisminio tyrimo pareigūnas pateikia trumpą rašytinę atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų ataskaitą,
jeigu prokuroras nenurodo kitaip.

• Atlikus LR BPK 218 str. numatytus veiksmus, prokuroras surašo kaltinamąjį aktą.

• Jeigu įtariamasis – užsienio valstybės pilietis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, prokuroras
siunčia pranešimą apie ikiteisminio tyrimo dėl nusikaltimo, už kurį numatyta atsakomybė Lietuvos
Respublikos tarptautinių sutarčių ir Baudžiamojo kodekso 7 straipsnio pagrindais, pabaigą Lietuvos
Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytoms centrinėms susižinojimo įstaigoms užsienio valstybėje.

12 TEMA. IKITEISMINIO TYRIMO VEIKSMAI

IKITEISMINIO TYRIMO VEIKSMŲ SAMPRATA, RŪŠYS IR SISTEMA:

Ikiteisminio tyrimo veiksmas - ikiteisminio tyrimo stadijoje dalyvaujančių proceso subjektų, vykdant jų
pareigas ir besinaudojantiems jiems suteiktomis teisėmis atliekamas proceso veiksmas.

Ikiteisminio tyrimo metu proceso atliekamus veiksmus galima suskirstyti į 4 grupes:

1. Duomenų rinkimo veiksmai (ikiteisminio tyrimo veiksmai siauresniu požiūriu);

2. Procesinių prievartos priemonių paskyrimo ir taikymo veiksmai;
3. Proceso eigą lemiančių ar proceso dalyvių statusą nustatančių sprendimų priėmimas;
4. Prašymų ir skundų pateikimas ir nagrinėjimas.

1. Duomenų rinkimo veiksmai yra:

1) apklausos;
2) parodymų patikrinimo veiksmai;
3) objektų tyrimas ir apžiūra;
4) ekspertizė;
5) daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti išreikalavimas;
6) daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti pateikimas.

APKLAUSA - yra proceso veiksmas, kurio metu gaunami parodymai. Ji atliekama tiek ikiteisminio tyrimo
stadijoje, tiek teismo proceso metu.

APKLAUSŲ RŪŠYS:

1. Pagal tai, kas yra apklausiamas, IT metu išskiriamos tokios apklausų rūšys:
- liudytojo ir nukentėjusiojo apklausa;
- įtariamojo apklausa.

2. Pagal tai, kas atlieka apklausą:

- IT pareigūno ar prokuroro atliekama apklausa;
- IT teisėjo atliekama apklausa.

3. Pagal apklausiamo asmens amžių išskiriamos:

- suaugusių asmenų (įprastine tvarka atliekama) apklausa;
- nepilnamečių apklausa.
4. Pagal vienu metu apklausiamų asmenų skaičių apklausos skirstomos į:
- vieno asmens;
- akistatas, kurios metu apklausiami du asmenys.

PARODYMŲ PATIKRINIMO VEIKSMAI:

Parodymų patikrinimo veiksmai – tai ikiteisminio tyrimo veiksmai, kurių metu tikrinami apklausų metu gauti
duomenys.

LR BPK numato 3 parodymų patikrinimo veiksmus:

1. parodymą atpažinti (BPK 191-195 str);
 2. parodymų patikrinimą vietoje(LR BPK 196 str);
3. eksperimentą (LR BPK 197 str).

OBJEKTŲ APŽIŪRA, OBJEKTŲ TYRIMAS:

Objektų tyrimas yra ikiteisminio tyrimo veiksmas, kuriuo siekiama surasti nusikalstamos veikos pėdsakus ar
kitus objektus, turinčius reikšmės tyrimui, nustatyti įvykio situaciją ar kitas reikšmingas aplinkybes.

Objektų apžiūra atliekama tuo atveju, kai tam tikroms objektų savybėms ar požymiams, turintiems reikšmės
nusikalstamos veikos tyrimui nustatyti, nereikia naudoti specialių techninių priemonių ar specifinių tyrimo
metodų, tam užtenka bendro pobūdžio žinių ir elementarių techninių priemonių.

Teismo ekspertizė – proceso veiksmas, kuriuo teismas ar teisėjas skiria teismo ekspertui atlikti ekspertizę ir
atsakyti į specialių žinių reikalaujančius klausimus, o teismo ekspertas atlieka jam pavestus tyrimusi jų
rezultatus fiksuoja ekspertizės akte.

13 TEMA. IKITEISMINIO TYRIMO BAIGIMAS

13.1 Ikiteisminio tyrimo baigimo samprata ir formos.

IKITEISMINIO TYRIMO UŽBAIGIMO BŪDAI: - 3 BŪDAI:

1) Bylos perdavimas pirmosios instancijos teismui:

a) Surašant kaltinamąjį aktą
b) Surašant pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu
c) Surašant pareiškimą dėl proceso užbaigimo pagreitinto proceso tvarka
2) Ikiteisminio tyrimo nutraukimas;
3) Perėjimas į priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesą, jei paaiškėja BPK XXII
skyriuje nurodytos aplinkybės.

13.2 Ikiteisminio tyrimo nutraukimas

IKITEISMINIO TYRIMO NUTRAUKIMAS:

IT nutraukiamas, kai IT metu nepavyksta surinkti pakankamų įtariamojo kaltės įrodymų arba atsiranda
kliūčių, dėl kurių procesas yra negalimas, arba atsiranda pagrindas atleisti asmenį nuo baudžiamosios
atsakomybės.

13.3 Privalomi ir diskreciniai tyrimo nutraukimo pagrindai ir tvarka.

 1) Privalomi ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindai (Kai BPK 212 straipsnio 1 ir 2 punktuose
numatytais atvejais ikiteisminį tyrimą nutraukia prokuroras savo nutarimu).
2) Diskreciniai tyrimo nutraukimo pagrindai (BPK 212 str.3-9 p.213 str.215 str.).

13.4 Nutarimo (nutarties) nutraukti ikiteisminį tyrimą forma ir turinys.

LR BPK 216 str.

13.5 Įtariamojo ir nukentėjusiojo teisės nutraukiant ikiteisminį tyrimą.

13.6 Nutarimo nutraukti tyrimą apskundimas.

13.7 Nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo sąlygos ir tvarka.

LR BPK 217 str.

13.8 Ikiteisminio tyrimo pabaiga kaltinamojo akto surašymu. – LR BPK XVI SKYRIUS.
13.9 Ikiteisminio tyrimo pabaigos kaltinamojo akto surašymu pagrindai ir tvarka. LR BPK 218 str.
13.10 Proceso dalyvių veiksmai baigiant tyrimą kaltinamojo akto surašymu.

13.14 Kaltinamasis aktas, jo samprata ir reikšmė.

Kaltinamasis aktas yra prokuroro priimtas dokumentas, kuriuo baigiamas ikiteisminis tyrimas, aprašoma
nusikalstama veika, nurodomi duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, ir baudžiamasis įstatymas, numatantis
tą veiką. – LR BPK 23 str.

13.15 Kaltinamojo akto forma ir turinys. LR BPK 219 str.

13.16 Kaltinamojo akto perdavimas teismui. LR BPK 220 str.

14 TEMA. BYLŲ PROCESAS PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISME.

 
14.1 Teismo sudėtis ir teismingumas.

Teismo sudėtis – LR BPK 231 str.

Teismingumas - įstatymo numatyti baudžiamosios bylos požymiai, pagal kuriuos nustatoma, koks pirmosios
instancijos teismas privalo nagrinėti bylą. Teismingumas apibrėžia tam tikrą sąrašą bylų, kurias gali nagrinėti
tam tikras teismas.

Teismingumo rūšys:
1. DALYKINIS;
2. PERSONALINIS;
3. TERITORINIS.

APYLINKIŲ TEISMUOSE baudžiamąsias bylas nagrinėja vienas teisėjas, išskyrus atvejus, kai bylai
nagrinėti apylinkės teismo pirmininkas sudaro trijų teisėjų kolegiją.

APYGARDŲ TEISMUOSE baudžiamąsias bylas, kuriose asmenys kaltinami padarę labai sunkius
nusikaltimus, už kuriuos numatyta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, taip pat bylas, kuriose
kaltinamieji nusikalstamos veikos metu buvo Respublikos Prezidentu, Seimo ar Vyriausybės nariais,
Konstitucinio Teismo teisėjais, teisėjais ar prokurorais, nagrinėja apygardos teismo trijų teisėjų kolegija.

KITAS BAUDŽIAMĄSIAS BYLAS apygardos teisme nagrinėja vienas teisėjas, išskyrus atvejus, kai bylai
nagrinėti apygardos teismo pirmininkas ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas sudaro trijų teisėjų kolegiją.

14.2 Bylos parengimo nagrinėti pirmosios instancijos teisme esmė ir reikšmė.

• Bylos parengimas nagrinėti teisme yra pradinis pirmosios instancijos teismo proceso stadijos etapas
prasidedantis nuo bylos gavimo teisme momento. Jo paskirtis yra dvejopa: kontrolinė ir paruošiamoji.

• Kontrolinė paskirtis reiškiasi tuo, kad teisėjas patikrina bylos medžiagą ir išsiaiškina, ar nėra kliūčių
nagrinėti bylą iš esmės teisiamajame posėdyje, t. y. ar nėra aplinkybių, darančių procesą negalimą, ar nekyla
sunkumų dėl byloje taikomų įstatymų konstitucingumo, ar byla nėra neteisminga šiam teismui ir kt.
• Paruošiamoji paskirtis reiškiasi tuo, kai teisėjui nustačius, jog nėra kliūčių nagrinėti bylą teisiamajame
posėdyje, turi būti sudarytos procesinės sąlygos bylos eigai tokiame posėdyje: šaukimais iškviečiami bylos
nagrinėjimui reikalingi asmenys, proceso dalyviai jų prašymu supažindinami su bylos medžiaga,
išsprendžiami proceso dalyvių gauti prašymai ir kt.

14.3 Bylos parengimo nagrinėti teisme procesinė tvarka.

14.4 Teisėjų paskyrimas nagrinėti bylą. - LR BPK 231 str.

14.5 Bylos parengimo nagrinėti pirmosios instancijos teisme metu priimamos nutartys.

Bylos parengimo nagrinėti teisme metu priimamos šios nutartys: LR BPK 232 str.

1) perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje;

2) perduoti bylą pagal teismingumą;
3) perduoti bylą prokurorui;
4) išskirti bylą į kelias ar kelias bylas sujungti į vieną;
5) atidėti bylos nagrinėjimą;
6) pavesti ikiteisminio tyrimo teisėjui ar prokurorui atlikti numatytą BPK skyriuje „Ikiteisminio tyrimo
veiksmai“ proceso veiksmą ar organizuoti šio proceso veiksmo atlikimą;
7) nutraukti bylą.

14.6 Teismo veiksmai teisiamajam posėdžiui paruošti.

14.7 Bylos perdavimo ir nagrinėjimo teisiamajame posėdyje pradžios terminai. – LR BPK 240 str.

Bylos perdavimas nagrinėti teisiamajame posėdyje (LR BPK 233 str.).

1. Teisėjas, susipažinęs su byla ir nustatęs, kad nėra kliūčių nagrinėti bylą teisme, bylą perduoda nagrinėti
teisiamajame posėdyje.
2. Perduodant bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, ta pačia nutartimi gali būti išspręstas bylos išskyrimo
ar bylų sujungimo klausimas.
3. Teisėjas, perduodamas bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, nutartyje suformuluoja sprendimą bylą
perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje, nurodo kaltinamojo vardą ir pavardę, tą nusikalstamą veiką
numatantį baudžiamąjį įstatymą, bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, nusprendžia, kuriuos asmenis šaukti į
teisiamąjį posėdį kaip kaltinamąjį, jo atstovą pagal įstatymą, nukentėjusįjį, civilinį ieškovą, civilinį atsakovą
ir jų atstovus, taip pat kaip liudytojus, ekspertus ir specialistus.
4. Be to, teisėjas ta pačia nutartimi išsprendžia gautus prašymus, taip pat nusprendžia dėl gynėjo paskyrimo,
vertėjo iškvietimo, kardomosios priemonės, išskyrus suėmimą, ir kitų procesinių prievartos priemonių
kaltinamajam paskyrimo, pakeitimo ar panaikinimo, neviešo bylos nagrinėjimo.
5. Dėl kardomosios priemonės - suėmimo paskyrimo, termino pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo teismas
nusprendžia posėdyje vadovaudamasis LR BPK XI skyriaus nuostatomis. Teismo posėdyje dalyvauja
prokuroras ir gynėjas. Suimtas kaltinamasis pristatomas į posėdį. (Tai reiškia, kad dėl suėmimo klausimo
svarstymo vyksta specialus teismo posėdis ir, šalia nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, yra
atskirai priimama nutartis dėl kardomosios priemonės skyrimo, termino pratęsimo, pakeitimo ir panaikinimo,
vadovaujantis taisyklėmis, kurias numato BPK XI skyrius).

Kliūtys, iš viso arba laikinai neleidžiančios nagrinėti bylą teisme:

1. aplinkybės, nurodytos BPK 3 str., dėl kurių BP negalimas;

2. kaltinamojo nedalyvavimas teisme dėl ligos ar kai jo buvimo vieta nežinoma;
3. byloje taikomų įstatymų konstitucingumo problemos;
4. bylos neteismingumas šiam teismui;
5. kaltinamojo akto neatitikimas įstatymo reikalavimams;
6. būtinybė kreiptis į kompetentingą ES teisminę instituciją dėl ES teisės aktų aiškinimo ir galiojimo.

TEISIAMOJO POSĖDŽIO STRUKTŪRA:

 
PARENGIAMOJI DALIS (BPK XX SKYRIUS)

• Teisiamojo posėdžio pradėjimas (BPK 262str.);

• Veiksmai su proceso dalyviais;
• Teisių ir pareigų išaiškinimas (BPK 263str., 268str., 269str.);
• Teismo sudėties pristatymas (BPK 267str.);
• Klausimų dėl galimybės nagrinėti bylą išsprendimas;
• Prašymų pateikimas ir išsprendimas (BPK 270str.).

Įrodymų tyrimas (BPK XXI skyrius)

• Įrodymų tyrimo pradžia (pirmiausia išsiaiškinami kaltinamojo klausimai);
• Įrodymų tyrimo eiga ir tvarka
• bendra įrodymų tyrimo tvarka;
• įrodymų tyrimo ypatumai (sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273str.), nepilnamečiai,
anonimiškumas);
• papildomas įrodymų tyrimas.
• Įrodymų tyrimo pabaiga.

Baigiamosios kalbos ir kaltinamojo paskutinis žodis (BPK XXII skyrius)

• Baigiamųjų kalbų tvarka;
• Kaltinamojo paskutinis žodis;
• Įrodymų tyrimo atnaujinimas.

15 TEMA. BENDROSIOS NAGRINĖJIMO PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISME

NUOSTATOS (LR BPK XIX SKYRIUS)
 
Vadovavimas nagrinėjimui teisme.  LR BPK 241 str.
Tiesioginis ir žodinis nagrinėjimas teisme. – LR BPK 242 str.
Nagrinėjimo teisme pertraukos ir bylos nagrinėjimo atidėjimas. – LR BPK 243 ir 244 str.
Asmenys, dalyvaujantys bylą nagrinėjant teisme ir jų neatvykimo pasekmės. – LR BPK 247, 249, 250, 251,
252 straipsniai.
Bylos nagrinėjimo teisme ribos. – LR BPK 255 str.
Kaltinimo pakeitimas teisme. LR BPK 256 str.
Teisiamojo posėdžio tvarka. – LR BPK 258 str.
Priemonės, taikomos teisiamojo posėdžio tvarkos pažeidėjams. – LR BPK 259 str.
Garso ir vaizdo įrašymo priemonių naudojimo teisiamajame posėdyje tvarka. – LR BPK 260 str.
Teisiamojo posėdžio protokolas, jo forma ir turinys. – LR BPK 261 str.

16 TEMA. BYLOS NAGRINĖJIMO TEISME EIGA

 
Parengiamoji teisiamojo posėdžio dalis.  Teisiamojo posėdžio pradžia. – LR BPK 262 str.
Procedūriniai veiksmai, jų atlikimo tvarka.
Įrodymų tyrimas. Samprata ir struktūra. (LR BPK XXI skyrius).
Įrodymų  tyrimo pradžia. LR BPK 271 str.
Kaltinamojo apklausa. LR BPK 272 str.
Sutrumpintas įrodymų tyrimas LR BPK 273 str.
Laikinas kaltinamojo pašalinimas iš posėdžio salės. LR BPK 274 str.
Klausimų uždavimas teisiamajame posėdyje. LR BPK 275 str.
Pirmiau proceso dalyvių duotų parodymų perskaitymas. LR BPK 276 str.
Liudytojo priesaika ir apklausos bendra tvarka ir apklausos ypatumai. LR BPK 277 str. LR BPK 279 str.
Nukentėjusiojo apklausos tvarka. LR BPK 283 str.
Specialisto dalyvavimas nagrinėjant bylą teisme ir specialisto apklausa. LR BPK 284 str.
Eksperto dalyvavimas teisme. LR BPK 285 str.
Ekspertizės skyrimas ir darymas teisme. LR BPK 286 str.
Teismo teisė atlikti bet kokį proceso veiksmą. LR BPK 287 str.
Prokuroro teisė pateikti papildomus įrodymus. LR BPK 288 str.
Daiktinių įrodymų apžiūra. LR BPK 289 str.
Dokumentų perskaitymas ir apžiūra. LR BPK 290 str.
Įrodymų paskelbimas sutrumpinto jų tyrimo atveju. LR BPK 291 str.
Įrodymų tyrimo teisme pabaiga. LR BPK 293 str.
Baigiamosios kalbos. Jų samprata ir reikšmė. LR BPK 293 str.

Nagrinėjimo teisme dalyviai, sakantys baigiamąsias kalbas.

Prokuroras, nukentejusysis arba jo atstovas, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas arba jų atstovai, gynėjas,
kaltinamasis – gali sakyti baigiamasias kalbas (LR BPK 293 str. 2 d.)

Teisminių ginčų dalyvių atsikirtimai ir pastabos.

Kaltinamojo paskutinis žodis. – LR BPK 294 str.

Įrodymų tyrimo teisme atnaujinimas. LR BPK 295 str.
Pranešimas apie nuosprendžio paskelbimą. – LR BPK 296 str.
 17 TEMA. TEISMO NUOSPRENDIS

17.1 Nuosprendžio, kaip teisingumo akto, samprata ir reikšmė.

NUOSPRENDIS – pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje priimtas dokumentas, kuriuo kaltinamasis

pripažįstamas kaltu ar nekaltu ir, jeigu kaltinamasis pripažįstamas kaltu, jam skiriama bausmė arba jis
atleidžiamas nuo bausmės.
Nuosprendis taip pat yra dokumentas, kuriuo apeliacinės instancijos teismas pakeičia arba panaikina pirmosios
instancijos teismo nuosprendį. Teismas nuosprendžiu gali nutraukti baudžiamąją bylą. Nuosprendžiu laikomas
ir teismo baudžiamasis įsakymas.

17.2 Teisėjų pasitarimo ir balsavimo tvarka. – LR BPK 299 str.

17.3 Įrodymų tyrimo teisme atnaujinimas. – LR BPK 300 str.
17.4 Įrodymai, kuriais pagrindžiamas nuosprendis. – LR BPK 301 str.
17.5 Nuosprendžio surašymas.  – LR BPK 302 str.

17.6 Nuosprendžių rūšys.

NUOSPRENDŽIŲ RŪŠYS: LR BPK 303 str.

1. Apkaltinamasis nuosprendis;
2. Išteisinamasis nuosprendis;
3. Bylos nutraukimas nuosprendžiu.

Įžanginė nuosprendžio dalis. – LR BPK 304 str.

Aprašomoji nuosprendžio dalis. – LR BPK 305 str.
Rezoliucinė nuosprendžio dalis. – LR BPK 307 str.
Nuosprendžio paskelbimas. – LR BPK 308 str.
Paleidimas iš suėmimo. – LR BPK 309 str.
Nuosprendžio nuorašų įteikimas. – LR BPK 310 str.

18 TEMA. BYLŲ PROCESAS APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISME

Bylų proceso apeliacinės instancijos teisme samprata, reikšmė ir uždaviniai.

Apeliacija yra svarbi asmens teisių apsaugos baudžiamajame procese garantija apginti savo teises bei teisėtus
interesus ir suvokiama kaip suinteresuoto asmens kreipimasis į apeliacinės instancijos teismą su prašymu
peržiūrėti neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir jį panaikinti ar pakeisti dėl pirmosios
instancijos teismo padarytų faktinių ir teisinių klaidų bei bylos nagrinėjimas apeliacinių skundų nustatytose
ribose.

Teismai, nagrinėjantys bylas apeliacine tvarka.

Nagrinėja – Apygardos arba LR Apeliacinis teismas. LR BPK 311 str.

Teisė apskųsti teismo nuosprendį apeliacine tvarka ir terminai. –LR BPK 312 str. ir LR BPK 313 str.

TERMINAS: Per 20 dienų nuo paskelbimo momento.

Nuosprendžio apskundimo termino atnaujinimo tvarka. LR BPK 314 str.

Apeliacinio skundo padavimo pasekmės. -LR BPK 315 str.

Apeliacinio skundo turinys.

Apeliacinis skundas dėl neįsiteisėjusio teismo nuosprendžio turi būti rašytinis ir apelianto pasirašytas.

Apeliaciniame skunde turi būti nurodyta:

 apeliacinės instancijos teismo pavadinimas;
 byla, dėl kurios paduodamas skundas;
 skundžiamos nuosprendžio dalies esmė;
 nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai;
 apelianto prašymai.

Apeliacinio skundo atšaukimas. – LR BPK 316 str.

Pranešimai apie paduotus apeliacinius skundus. – LR BPK 317 str.
Pirmosios instancijos teismo nutarčių apskundimo tvarka.- LR BPK 318 str.
Bylos su gautu apeliaciniu skundu išsiuntimas apeliacinės instancijos teismui bei pranešimas apie bylos
nagrinėjimo vietą ir laiką. – LR BPK 319 str.

Apeliacinis procesas. (XXV skyrius)

Bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos. LR BPK 320 str.

Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje terminai. LR BPK 321 str.
Asmenys, dalyvaujantys nagrinėjant bylą šiame posėdyje. LR BPK 322 str.
Bylos parengimas nagrinėti teismo posėdyje. LR BPK 323 str.
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio tvarka. LR BPK 324 str.
Skundų dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių nagrinėjimo tvarka. LR BPK 325 str.
Apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimtų išnagrinėjus bylą, rūšys. LR BPK 326 str.
Nuosprendžio panaikinimo ir bylos nutraukimo pagrindai. LR BPK 327 str.
Nuosprendžio pakeitimo pagrindai. LR BPK 328 str.
Nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo pagrindai. LR BPK 329 str.
Apeliacinės instancijos teismo nutarties ar nuosprendžio turinys. LR BPK 332 str.
Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio ar nutarties perdavimas vykdyti. LR BPK 333 str.
 19 TEMA. NUOSPRENDŽIO IR NUTARTIES VYKDYMAS
 
19.1 Nuosprendžio ir nutarties vykdymo stadijos esmė ir reikšmė.

Nuosprendžio vykdymas – tai baigiamoji BP stadija.

(Gali būti dar kasacija, tačiau tai išimtinė BP stadija, kurioje tikrinamas teismo sprendimo teisėtumas.)

Nuosprendžio vykdymo stadijoje realizuojami BP uždaviniai, įgyvendinami bausmių tikslai.

Pažymėtina, kad ši stadija yra glaudžiai susijusi su kita teisės šaka – bausmių vykdymo teise.

Nuosprendžio vykdymas – tai BP stadija, kurioje:

1. Teismas perduoda vykdyti nuosprendį;
2. Kontroliuojama, kaip jis vykdomas;
3. Sprendžiami klausimai, susiję su nuosprendžiu.

Su nuosprendžio vykdymu yra glaudžiai susijusi nuosprendžio įsiteisėjimo sąvoka. Priimtas teismo nuosprendis
pradedamas vykdyti ne tuoj po jo priėmimo, o tik jam įsiteisėjus, t.y. pasibaigus apeliacinio apskundimo
terminui, jeigu jis nebuvo paskųstas. Išimtį sudaro tik išteisinamasis nuosprendis ir nuosprendis, atleidžiantis
asmenį nuo bausmės, nes šie nuosprendžiai vykdomi tuoj pat po jų paskelbimo.

19.2 Teismo nuosprendžio ir nutarties įsiteisėjimas. –LR BPK 336 str.

19.3 Pirmosios instancijos teismo nutarties įsiteisėjimas ir jos vykdymas. – LR BPK 345 str.

Įsiteisėjusio nuosprendžio ir nutarties privalomumas. – LR BPK 346 str.

Nevykdytinas nuosprendis. – LR BPK 337 str.

Nuosprendžio vykdymo atidėjimas. – LR BPK 338 str.
Bausmės vykdymo atidėjimas. – LR BPK 339 str.
Nedelstinas paskelbto nuosprendžio vykdymas. – LR BPK 340 str.
Leidimas šeimos nariams  ar artimiesiems giminaičiams pasimatyti su nuteistuoju.  – LR BPK 341 str.
Nuosprendžio pateikimas vykdyti. – LR BPK 342 str.
Priemonės pasirūpinti nuteistojo vaikais ir turto apsauga.  – LR BPK 344 str.
Kelių neįvykdytų nuosprendžių vykdymas.  – LR BPK 347 str.
Nuosprendžio vykdymo bendroji tvarka. – LR BPK 348 str.
Nuosprendžio vykdymo tvarka priklausomai nuo bausmės rūšies. –
Abejonių ir neaiškumų, kylančių vykdant nuosprendį, sprendimas. – LR BPK 361 str.
Su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų išsprendimas.  – LR BPK 362 str.
Įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančiom veiką
padariusio asmens teisinę padėti, taikymo tvarka. – LR BPK 3621 str.
Teistumo laiko sutrumpinimo arba teistumo panaikinimo tvarka. – LR BPK 363 str.
Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimo tvarka. – LR BPK 364 str.
Užsienio valstybių teismų nuosprendžių ir Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimų vykdymas. LR BPK 365 str.
Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos paskirtos piniginės sankcijos pripažinimas   ir
vykdymas  Lietuvos Respublikoje. – LR BPK 3651 str.
 20 TEMA. BYLŲ PROCESAS KASACINĖS INSTANCIJOS TEISME
 
20.1 Bylų proceso kasacinės instancijos teisme samprata, uždaviniai ir reikšmė.

Bylų procesas kasacinės instancijos teisme – tai BP stadija, kurioje pagal proceso dalyvių kasacinius skundus
patikrinami įsiteisėję I-osios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiai, o taip pat
nutartys teisės taikymo aspektu.

20.2 Bylų proceso kasacinės instancijos teisme struktūra: įsiteisėjusio nuosprendžio ar nutarties
apskundimas ir kasacinės bylos nagrinėjimas.

20.3 Kasacinio proceso skirtumas nuo apeliacinio proceso.

Apeliacinėje stadijoje tikrinamas teismo sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas.

Tuo tarpu kasacinėje – tik teisėtumas (žiūrima, ar tinkamai pritaikytas įstatymas).

20.4 Teisė apskųsti įsiteisėjusį teismo nuosprendį ar nutartį kasacine tvarka. – LR BPK 367 str.

20.5 Kasacinis skundas, jo turinys. – LR BPK 368 str.

Kasaciniame skunde turi būti:

1. nurodytas kasacinio teismo pavadinimas;
2. skundžiamas teismo nuosprendis ar nutartis (aiškiai nurodant teismų pavadinimus ir nuosprendžio ar
nutarties priėmimo datą, papildomai gali būti nurodomas ir bylos numeris);
3. teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo
kasacine tvarka pagrindų buvimą;
4. kasatoriaus prašymas, atitinkantis kasacinio teismo įgaliojimus pagal BPK 382 straipsnį;
5. kasatoriaus parašas;
6. kai prašoma sustabdyti nuosprendžio ar nutarties vykdymą, turi būti pateiktas motyvuotas prašymas dėl
nuosprendžio ar nutarties vykdymo sustabdymo nurodant konkrečias priežastis, nulėmusias tokį
prašymą;
7. kai prašoma atnaujinti praleistą kasacinio skundo padavimo terminą, turi būti pateiktas atskiras
motyvuotas prašymas atnaujinti praleistą kasacinio skundo padavimo terminą, nurodant termino
praleidimo priežastis.

20.6 Apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai. –LR BPK 369 str.

Kasacinio apskundimo terminai ir    skundo padavimo  tvarka.  – LR BPK 370 ir 371 str.
Kasacinio skundo priėmimo tvarka. – LR BPK 372 str.
Kasacinės bylos parengimas nagrinėti atrankos kolegijai priėmus kasacinį skundą. LR BPK 373 str.
Teismo nuosprendžio ir nutarties vykdymo sustabdymas. 
Kasacinės bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. – LR BPK 3741 str.
Atvejai, kai kasacinė byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka ir tokio proceso eiga. – LR BPK 3742 str.

Kasacinės bylos nagrinėjimas XXVII skyrius.

Asmenys, dalyvaujantys teisiamajame posėdyje nagrinėjant kasacinę bylą. – LR BPK 375 str.
Teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribos. LR BPK 376 str.
Kasacinės bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka. LR BPK 377 str.
Bylos perdavimo nagrinėti išplėstinei septynių teisėjų kolegijai arba Lietuvos Aukščiausiojo Teismo – LR BPK
378 str.
Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinei sesijai pagrindai. – LR BPK 380 str.
Bylos nagrinėjimas išplėstinės septynių teisėjų kolegijos posėdyje ar plenarinėje sesijoje. – LR BPK 379 str.
Teismo proceso nutraukimas, kasacinės bylos nagrinėjimo atidėjimas. – LR BPK 381 str.
Išnagrinėjusio kasacinę bylą teismo nutartys. – LR BPK 382 str.
Pagrindai nuosprendžiui ar nutarčiai panaikinti ar pakeisti kasacinės instancijos teisme. – LR BPK 383 str.
Kasacinės instancijos teismo nutarties turinys. – LR BPK 384 str.
Kasacinės instancijos teismo nutarčių nuorašų įteikimas. – LR BPK 385 str.
Bylos nagrinėjimas, kai panaikintas pirmosios instancijos teismo nuosprendis arba apeliacinės instancijos
teismo nuosprendis ar nutartis. – LR BPK 386 str.

21 TEMA. BAUDŽIAMOJO PROCESO YPATUMAI TIRIANT IR NAGRINĖJANT  ATSKIRŲ

KATEGORIJŲ BYLAS
 
Bylų dėl juridinių asmenų padarytų nusikalstamų veikų proceso esmė ir tvarka. – LR BPK 387 str.
Trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens atstovo samprata ir teisinė padėtis. – LR BPK 388 str.
Laikinosios procesinės prievartos priemonės, taikomos juridiniam asmeniui. – LR BPK 389 str.
Nuosprendžio priėmimas byloje, kurioje teisiami juridinis ir fizinis asmuo. – LR BPK 390 str.
Nuosprendžio, kuriuo juridinio asmens veikla apribojama ar juridinis asmuo likviduojamas, vykdymas. – LR
BPK 391 str.
Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo teisiniai pagrindai. – LR BPK 392 str.
Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo proceso pradėjimas.(LR BPK 393 str. ir 394 str.)
Įrodinėtinos aplinkybės ( LR BPK 395 str.)
Ikiteisminio tyrimo tvarka ir pabaigimas. (LR BPK 396 ir 397 str.)
Nutarimas perduoti bylą teismui. (LR BPK 398 str.)
Teisėjo veiksmai teisiamajam posėdžiui parengti, nagrinėjimo teisme tvarka ir ribos. (LR BPK 399 str. ir 400
str.)
Bylos išsprendimas teisme. (LR BPK 401 str.)
Bylos nagrinėjimas ir išsprendimas teisme, kai asmens psichika sutriko po bausmės paskyrimo. (LR BPK 402
str.)
Teismo nutarčių rūšys. (LR BPK 403 str.)
Teismo nutarčių apskundimas. (LR BPK 404 str.)
Priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimas, pakeitimas ar panaikinimas. (LR BPK 405 str.)
Proceso atnaujinimas asmeniui, kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė. (LR BPK 406 str.)
Bylų proceso kaltinamajam nedalyvaujant esmė ir uždaviniai. (LR BPK 433 str.)
Baudžiamojo proceso principų realizavimas nagrinėjant bylą be kaltinamojo. ???

Kaltinamojo teisės į gynybą užtikrinimas. (LR BPK 435 str.)

Bylos nagrinėjimo kaltinamajam nedalyvaujant tvarka, ypatumai ir nuosprendžio apskundimas. (LR BPK 436
ir 438 str.)

22 TEMA. BYLŲ SUPAPRASTINTAS PROCESAS

 
Supaprastinto proceso samprata, reikšmė, paskirtis.

SUPAPRASTINTA BAUDŽIAMOJI PROCESINĖ FORMA – tai viena iš baudžiamųjų procesinių formų,

pagal kurią yra tiriamos ir nagrinėjamos įstatymu apibrėžtos nusikalstamos veikos, laikantis bendrų
baudžiamojo proceso normų, su išimtimis, kurios leidžia paspartinti bei kitaip optimizuoti baudžiamąjį procesą,
nepažeidžiant baudžiamojo proceso principų bei procesinių garantijų.

SUPAPRASTINTO BYLŲ PROCESO TIKSLAI:

1) pagreitinti ir kitokiais būdais optimizuoti baudžiamąjį procesą,

2) sumažinti baudžiamojo proceso formalizmą.

Supaprastinto proceso santykis su baudžiamojo proceso principais.

Supaprastinto proceso požymiai.

Supaprastinto proceso formos.

BYLŲ SUPAPRASTINTO PROCESO FORMOS:

1. Teismo baudžiamasis įsakymas;
2. Bylos nagrinėjimas pagreitinto proceso tvarka.

TEISMO BAUDŽIAMOJO ĮSAKYMO PRIĖMIMO PROCESAS – tai supaprastinta baudžiamoji

procesinė forma, pagal kurią prokurorui pasiūlius ir kaltinamajam neprieštaraujant, teisėjas, remdamasis
ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis be nagrinėjimo teisme vienasmeniškai priima baudžiamąjį
įsakymą, kuriuo kaltinamajam pagal Baudžiamajame kodekse nustatytą sankciją gali būti paskiriama
Baudžiamojo proceso kodekso leistina bausmė.

Baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu tik tuo atveju, jei yra visos šios
sąlygos:

1) Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri
bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar
laisvės atėmimas iki gyvos galvos (LR BPK 418 straipsnio 1 dalis);
2) kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti
ar pašalinti (LR BPK 418 straipsnio 1 dalis);
3) prokuroras pareiškia iniciatyvą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, o kaltinamasis šiai
iniciatyvai neprieštarauja (LR BPK 418 straipsnio 3 dalis);
4) nukentėjusysis nepaduoda skundo dėl prokuroro sprendimo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu,
o jeigu paduoda, ikiteisminio tyrimo teisėjas to skundo nepatenkina (LR BPK 18 straipsnio 4 dalis);
5) bylos aplinkybės yra aiškios, antraip (jei jos nebūtų pakankamai aiškios ir kilusias abejones būtų galima
pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu) teisėjas turi nutartimi perduoti bylą nagrinėti teisme, t. y. pereiti prie
bendrojo baudžiamojo proceso modelio (LR BPK 423 straipsnio 1 dalis);
6) kaltinamasis sutinka su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir nereikalauja bylos nagrinėjimo
teisme bendra tvarka (LR BPK 422 straipsnio 1 dalis).

Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu. – LR BPK 418 str.
Prokuroro pareiškimo turinys. LR BPK 419 str.

Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo proceso sąlygos ir pagrindai.

Teisėjo sprendimai. LR BPK 420 str.

Proceso nutraukimas. LR BPK 424 str.
Teismo baudžiamojo įsakymo forma ir turinys. LR BPK 421 str.
Kaltinamojo teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme. LR BPK 422 str.
Bylos perdavimas nagrinėti ir nagrinėjimas teisme kaltinamojo ar teisėjo iniciatyva. LR BPK 423 str.

Pagreitintas procesas. Samprata, tikslai ir reikšmė.

Pagreitintas procesas – tai supaprastinta baudžiamoji procesinė forma, taikoma apylinkės teismui teismingoms
baudžiamosioms byloms dėl nusikalstamų veikų, kurių padarymo aplinkybės yra aiškios, prokurorui suteikiant
galimybę kreiptis į teismą dėl bylos nagrinėjimo teisme nusikalstamos veikos padarymo dieną arba ne vėliau
kaip per 10 dienų nuo jos, nepateikiant jokios ikiteisminio tyrimo medžiagos arba tik tą, kuri prokuroro
nuožiūra, yra būtina sklandžiam nagrinėjimui teisme.

ESMINIAI PAGREITINTO PROCESO POŽYMIAI:

1) pagreitintas procesas gali būti taikomas tik apylinkės teismui teismingoms baudžiamosioms byloms;
2) nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės turi būti aiškios;
3) prokuroras, norėdamas užbaigti procesą pagreitinto proceso tvarka į teismą su pareiškimu privalo kreiptis ne
vėliau kaip per 10 dienų nuo nusikalstamos veikos padarymo.

Pagreitinto proceso teisiniai pagrindai. – LR BPK 426 str.??

Prokuroro veiksmai vykdant pagreitintą procesą. – LR BPK 426 str.??
Prokuroro pareiškimo turinys. – LR BPK 427 str.
Teisėjo veiksmai ir sprendimai.??
Gynėjo dalyvavimas pagreitintame procese. – LR BPK 431 str.
Bylos nagrinėjimo teisme tvarka.- LR BPK 432 str.

Prokuroras LR BPK 426 str. 1 dalyje nurodytu atveju kaltinamojo akto nesurašo, tačiau su pareiškimu teismui
pateikia ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą. Įteikti pareiškimo dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto
proceso tvarka į teismą prokuroras privalo atvykti per LR BPK 426 str. 1 dalyje nurodytą terminą. Prokuroras
kartu su ikiteisminio tyrimo įstaiga privalo užtikrinti kaltinamojo, visų reikalingų liudytojų ir kitų proceso
dalyvių atvykimą.

 Kai prokuroras su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka atvyksta į apylinkės
teismą, teisme tuoj pat rengiamas posėdis. Šio posėdžio pradžioje prokuroras paskelbia savo pareiškimą.
Po to teisėjas paklausia kaltinamojo, ar jis supranta prokuroro pareikštą kaltinimą ir ar sutinka būti tuoj
pat teisiamas, ar nori, kad bylos nagrinėjimas teisme vyktų vėliau. Prašymą bylos nagrinėjimą teisme
surengti vėliau kaltinamasis gali motyvuoti tik tuo, kad jam reikia laiko pasirengti gynybai. Pateikdamas
tokį prašymą, kaltinamasis turi nurodyti, kiek jam reikia laiko pasirengti gynybai.

 Išklausęs prokuroro, nukentėjusiojo, kaltinamojo, gynėjo nuomones, teisėjas priima vieną iš šių
sprendimų:

1) surengti bylos nagrinėjimą teisme tuoj pat;

2) surengti bylos nagrinėjimą teisme kitą dieną;
3) atmesti prokuroro pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka

Teisėjas sprendimą atmesti prokuroro pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka
priima šiais atvejais:
1) kai nustato, kad yra praleistas LR BPK 426 straipsnyje numatytas terminas;
2) kai nustato, kad byla yra teisminga apygardos teismui;
3) kai prokuroras per LR BPK 426 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą neužtikrina kaltinamojo atvykimo į
teismą.
2. Kai LR BPK 429 str. 1 dalyje nurodytais atvejais prokuroro pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto
proceso tvarka atmestas, toliau ikiteisminis tyrimas vyksta bendra tvarka.

• Bylos nagrinėjimas teisme pagreitinto proceso tvarka vyksta laikantis LR BPK V dalyje nustatytų
taisyklių, tik vietoj kaltinamojo akto prokuroras perskaito savo pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo
pagreitinto proceso tvarka.
• Teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios, priima nutartį
grąžinti bylą prokurorui. Ši nutartis yra neskundžiama. Tokiu atveju turi būti laikomasi LR BPK 429
straipsnio 2 dalyje nustatytos procedūros.
• Išnagrinėjus bylą pagreitinto proceso tvarka priimtas nuosprendis ir nutartys skundžiami bendra tvarka.

24 TEMA. BAUDŽIAMOSIOS BYLOS ATNAUJINIMAS

(LR BPK 443 str. – 461 str.)

Tai yra 6-oji STADIJA* (išimtinė stadija).

Atnaujinimas galimas, kai atsiranda kažkokie teisniai pagrindai, pvz:

1. naujai paaiškėjusios aplinkybės (LR BPK 44 str.)

2. Aiškiai, netinkamai buvo pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BK)
3. EŽTT arba žmogaus teisių komiteto sprendimas.

IŠIMTIS – Jei įsiteisėja teismo baudžiamasis įsakymas – tai APECIALIJA IR KASACIJA – NĖRA
GALIMOS.
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS, KAIP TEISMO ĮSAKYMAS (CPT) – JAM ĮSITEISĖJUS – JO
NEGALIMA SKŲSTI NEI APELIACINE NEI KASACINE TVARKA.