16 tema

CIVILINĖS BYLOS IŠKĖLIMAS

1. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos. Teisės kreiptis į teismą prielaidos ir

šios teisės tinkamo realizavimo sąlygos

Materialiuoju teisiniu požiūriu teisė į teisminę gynybą yra teisė į reikalavimo patenkinimą,
t.y į teigiamą teismo sprendimą. Ši teisė priklauso nuo materialiojo teisinio pobūdžio
aplinkybių. Teisės kreiptis į teismą materialiosios prielaidos:
 Pirma- ieškovo reikalavimas būtų patenkintas, jei jis įrodytų ieškinį tam tikrais
faktais, kad atsakovas pažeidė ieškovo teisę, t.y. jeigu ieškovas įrodytų faktinį
ieškinio pagrindą;
 Antra- teismas patenkintų tik teisiškai pagrįstą ieškinį, t.y jei galiojanti teisė įtvirtina
atsakovo pareigą atsakyti;
 Trečia- senaties termino, išskyrus atvejus, kai senatis netaikoma ar atsakovas
nereikalauja jos taikyti;
 Ketvirta- ieškovas turi teisę į reikalavimo patenkinimą, jeigu reikalavimas nėra
pareikštas anksčiau įstatymo ar sutarties nustatyto termino- kreditorius įgyja teisę
reikalauti įvykdyti prievolę tik pažeidus prievolės įvykdymo terminą.
1 ir 2 aplinkybės- bendrosios teisės į ieškinį prielaidos;
3-4 aplinkybės- specialiosios teisės į ieškinį prielaidos.
Jei asmuo turi teisę į teisminę gynybą, tuomet teismas ieškinį tenkina, jei ne- atmeta.
Bylos iškėlimo stadijoje nėra tikrinama, ar asmuo turi teisę į teisminę gynybą (teisę į ieškinį)
materialiąja prasme. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl
materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (pvz.: negalima atsisakyti priimti ieškinį motyvuojant,
kad senaties terminas yra suėjęs ar reikalavimo teisės neturėjimu)
Šia teise draudžiama piktnaudžiauti, kaip ir bet kokia turima teise. (K-jos 28str.) CPK numato
sankcijas už piktnaudžiavimą savo teisėmis, pvz.: CPK 95str.
Procesiniu teisiniu požiūriu teisė į teisminę gynybą suprantama kaip teisė pareikšti ieškinį,
teisė kreiptis į teismą. TAI procesinė subjektinė teisė.
Įvairios teisę kreiptis į teismą lemiančios aplinkybės pagal jų nesilaikymo procesinius
teisinius padarinius skirstomos į 2 grupes- teisės kreiptis į teismą prielaidas ir šios teisės
tinkamo įgyvendinimo sąlygas, kurios dar vadinamos nepašalinamomis ir pašalinamomis
aplinkybėmis.
Teisės kreiptis į teismą prielaidos su procesine teise kreiptis į teismą susijusios tiesiogiai. Jos
reiškia, kad pareiškimą padavęs asmuo iš viso neturi teisės pareikšti ieškinį teisme, t.y kliūtys
kreiptis į teismą yra nepašalinamos. Teisės kreiptis į teismą prielaidos savo ruožtu sąlygiškai
gali būti skirstomos į teigiamas ir neigiamas prielaidas.

Teigiamos prielaidos: bus egze

1) Asmens, paduodančio pareiškimą teismui, civilinis procesinis teisnumas.
Civilinis procesinis teisnumas(CK 2.1-2.4 ir t.t)- tai konkretaus subjekto
galėjimas turėti civilines procesines teises ir pareigas. LAT CBS yra
pasisakiusi, kad „atsakovu gali būti TIK teisnus asmuo“ taip pat ir netinkamas
ieškovas neturi teisės į ieškinio patenkinimą;
2) Bylos priskirtinumas teismo kompetencijai nagrinėti CP tvarka (CPK 22 str.)
3) Įstatymų tai bylų kategorijai nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teismo
tvarkos laikymasis (CPK 137str. 2d.3p.) šios tvarkos nesilaikęs ir praradęs
galimybę ja pasinaudoti asmuo kartu yra praradęs ir procesinę teisę į ieškinį.
 (reikia ar nereikia priklauso nuo ginčo pobūdžio, pvz jeigu darbo santykiai
pirma reikia kreiptis y darbo ginco komisijas tik tada y teisma reikia ja praeiti
Neigiamos prielaidos:

1) Tapatus ieškinys (negalima kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu) siejama su faktiniu

ieškinio pagrindu, suma įtakos neturi. Tas pats reikalavimas, tos pačios šalys (-)
2) Taikos sutartis. Tik teismo patvirtinta taikos sutartis, jokia kitokia, įgyja res judicata
galią, bet kokioj proceso stadijoj gali būti pateikta (-)

Sąlygos:

Tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygos, kai teismas turi atsisakyti priimti
ieškinį:
1) Bylos neteismingumas teismui, kuriam paduotas ieškinys, pareiškimas ar skundas;
2) Įstatymų nustatytos tos kategorijos bylų išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos
nesilaikymas, jeigu šia tvarka dar galima pasinaudoti;
3) Tapati teismo turima byla. Tapačiais ieškiniai gali būti pripažinti tik tie ieškiniai, kai
yra visiškai tapatūs visi trys elementai: šalys, ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio
pagrindas;
4) Šalių susitarimas perduoti tą ginčą spręsti arbitražui, kai atsakovas prieštarauja ginčo
nagrinėjimui teisme ir reikalauja laikytis arbitražinio susitarimo. Tai, kad ieškovas
pareiškia teismui ieškinį, o atsakovas nereikalauja nagrinėti bylos arbitražu ir sutinka
spręsti ginčą teisme, laikytina arbitražinio susitarimo panaikinimu;
5) Padavusio pareiškimą asmens neveiksnumas, kai su tuo susijusių trūkumų negalima
pašalinti esant bylos iškėlimo stadijai;
6) Įgaliojimo vesti bylą kito asmens vardu neturėjimas.

Tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygos, kai teismas nustato pareiškėjui
terminą ieškinio trūkumams pašalinti:
1) Kai ieškinys neatitinka LR CPK 111 ir 135 str. reikalavimų, nepridėti jo nuorašai ar
kiti priedai;
2) Ieškinys neapmokėtas žyminiu mokesčiu;
3) Trūkumas susijęs su pareiškėjo procesiniu veiksnumu, jeigu iškeliant bylą jį galima
pašalinti.
 Jei teismas priima ieškinį ir po to paaiškėja tokia aplinkybė, tai vienu atveju – dėl
neteismingumo tam teismui – byla perduodama pagal teismingumą, o kitais atvejais -
pareiškimas paliekamas nenagrinėtu.
Kadangi nurodytos tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygos tiesioginės
įtakos teisei kreiptis į teismą neturi ir jų nepaisymas reiškia, kad šią teisę asmuo tik
įgyvendina netinkamai, atsisakius priimti ieškinį ar palikus pareiškimą nenagrinėtu, teisė
kreiptis į teismą neprarandama. Pašalinus kliūtis asmuo turi teisę kreiptis į teismą bendra
tvarka.

Sąlygos:
 Veiksnumas asmens , pilnametystė
 Specialus subjektiškumas (įstatymas konkrečiai numato, kas gali kreiptis į teismą ir
niekas kitas, pvz:. viešo intereso gynimas)
 Arbitražinė išlyga- šalys susitaria, kad ginčas bus sprendžiamas arbitraže, ne visi
ginčai yra arbitruotini (darbo ginčai, šeimos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų
pirkimų ir kt. )
 Teismingumas (ieškinys turi atitikti teismingumo taisykles)
 Žyminis mokestis (+)
 Atskiroms proceso rūšims taikomi reikalavimai (dokumentiniame procese galima
remtis tik rašytiniais įrodymais!)

2. Ieškinio forma ir turinys

CPK 110 str. ieškinį priskiria prie dalyvaujančių byloje asmenų procesinių
dokumentų, todėl ieškinio formai ir turiniui taikomi dalyvaujančių byloje asmenų procesinių
dokumentų formai ir turiniui keliami bendrieji reikalavimai (CPK 111 str.). Tai patvirtina ir
CPK 135 str. 1 d. pirmas sakinys, kuriame nurodyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi
atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui.
Ieškinys kaip ir visi dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai, turi būti
teismui pateikiamas raštu, t.y. jo išorinė forma turi būti rašytinė. Ieškinio kaip procesinio
dokumento vidinė forma, t.y. rekvizitų išdėstymo tvarka rašytiniame dokumente, nėra
reglamentuota teisės aktuose. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kai kuriems procesiniams
dokumentams CPK kelia specialius vidinės formos reikalavimus. Kalba eina apie bylas dėl
teismo įsakymo išdavimo, kuriose pareiškimų formos pagal atskiras reikalavimų rūšis yra
patvirtintos LR teisingumo ministro (CPK 433 str. 3 d.).
Ieškinio, kaip pagrindinio dalyvaujančių byloje asmenų procesinio dokumento,
turiniui įstatymas be CPK 111 str. 2 d. nurodytų bendrųjų reikalavimų dar CPK 135 str.
numato specialiuosius reikalavimus. Apibendrinus tiek bendruosius, tiek specialiuosius
reikalavimus ieškinio turiniui, išskirtini tokie kiekviename ieškinyje turintys būti rekvizitai:

1. Teismo, kuriam paduodamas ieškinys, pavadinimas.

2. Dalyvaujančių byloje asmenų procesinė padėtis (ieškovas, atsakovas, tretysis asmuo ir

pan.), vardas, pavardė, asmens kodas (jei jis yra žinomas), gyvenamoji vieta (jei asmuo
turi keletą gyvenamųjų vietų, turėtų būti nurodomas pagrindinės gyvenamosios vietos, su
kuria asmuo labiausiai susijęs, dažniausiai gyvena, adresas) , o tais atvejais, kai
dalyvaujantys byloje asmenys arba vienas iš jų yra juridinis asmuo – jo visas
pavadinimas, buveinė, kodas, atsiskaitomosios sąskaitos numeris ir kredito įstaigos
rekvizitai.
Jei procesinį dokumentą teismui pateikia atstovas – nurodomi tie patys aukščiau aptarti
duomenys apie atstovą.

3. Jei ieškovas pageidauja, kad procesiniai dokumentai būtų įteikti per telekomunikacijų
galinį įrenginį, ieškinyje nurodomas tokio telekomunikacijų galinio įrenginio adresas
(telegrafinio, faksimilinio ryšio ar elektroninio pašto adresas).

4. Procesinio dokumento pobūdis (aptariamu atveju – ieškinys) ir dalykas (trumpai

nurodoma, ko siekiama pateikiamu ieškiniu (pavyzdžiui, dėl žalos atlyginimo, dėl
santuokos nutraukimo esant vieno sutuoktinio kaltei, dėl sandorio pripažinimo
negaliojančiu ir pan.)).

5. Ieškinio surašymo data.

6. Ieškinio suma, jei ieškinys turi būti įkainotas.

7. Faktinis ieškinio pagrindas – aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas nereikalauja nurodyti teisinio ieškinio
pagrindo, t.y. konkrečių materialinės ir procesinės teisės normų, kuriomis ieškovas grindžia
savo reikalavimus. Teisinį ieškinio pagrindą šalis privalo nurodyti tik tarptautiniame
civiliniame procese, kai privalo įrodinėti užsienio teisės turinį (CPK 808 str. 2 d.)

8. Įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir

kitokių įrodymų buvimo vieta. Jei ieškovas dėl objektybių priežasčių negali pateikti vieno
ar kito įrodymo, jis gali prašyti teismo, kad šis įrodymą išreikalautų arba išduotų asmeniui
liudijimą, suteikiantį teisę gauti atitinkamą įrodymą ( CPK 199 str. 4 d.).

9. Ieškinio dalykas – ieškovo materialusis teisinis reikalavimas atsakovui. Ieškovas turi

aiškiai suformuluoti savo reikalavimą, t.y. nurodyti, kokiu būdu prašoma apginti pažeistą
subjektinę teisę. CK 1.138 str. išvardyti būdai, kuriais civilines teises įstatymų nustatyta
tvarka gina teismas (pavyzdžiui, pripažindamas tas teises, atkurdamas buvusią iki teisės
pažeidimo padėtį, priteisdamas įvykdyti pareigą natūra, nutraukdamas arba pakeisdamas
teisinį santykį ir pan.). Be materialiojo teisinio reikalavimo, ieškinyje ieškovas gali taip pat
pateikti įvairaus pobūdžio (procesinio pobūdžio) prašymus – taikyti laikinąsias apsaugos
priemones, atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą ar atleisti nuo žyminio mokesčio,
išreikalauti įrodymus, skirti ekspertizę, skelbti atsakovo paiešką ir t.t.

10. Ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas
atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba parengiamasis procesinis dokumentas. Sprendimas už
akių negali būti priimtas nesant šalies prašymo. Todėl ieškovas turi ieškinyje nurodyti
nuomonę dėl sprendimo už akių priėmimo, jei atsakovas nepateiks arsiliepimo į ieškinį
( CPK 142 str.) arba tripliko ( CPK 227 str.). Ieškovas savo ieškinyje gali išreikšti tiek
teigiamą, tiek neigiamą nuomonę aptariamu klausimu, tačiau jei jis iš viso nieko neparašys,
tai bus laikoma ieškinio turinio trūkumu ir ieškovui teismas nustatys terminą procesinio
dokumento trūkumui pašalinti.

11. Informacija, ar byla bus vedama per advokatą. Šis reikalavimas yra susijęs su naujų
procesinių dokumentų įteikimo būdų atsiradimu CPK, t.y. įteikimo atstovui, įteikimo
 advokatams. Nesant šiuo klausimu ieškinyje jokio nurodymo, teismas nustatys terminą
procesinio dokumento trūkumui pašalinti.

12. Priedai pridedami prie pateikiamo ieškinio:

 Rašytiniai ir daiktiniai įrodymai, vaizdo ir garso įrašai ir pan., kuriais ieškovas
grindžia savo reikalavimus.
 Duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas (žyminio mokesčio sumokėjimą
patvirtinantys mokėjimo pavedimai, kredito įstaigos išduoti pakvitavimai, išrašai,
pažymos, kuriose nurodyta atlikta operacija, sumokėta pinigų suma, mokėtojo ir
gavėjo rekvizitai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo 2004 m. rugsėjo 23 d.
konsultacijoje nurodė, kad finansinių operacijų atlikimo patvirtinimai, kuriuos
naudotojai gali atsispausdinti, gali būti panaudojami kaip įrodymai tik kredito
įstaigų ir elektroninės mokėjimo priemonės naudotojų tarpusavio santykiuose, tarp
jų kilus ginčui dėl įvykusių operacijų, tačiau nėra tinkami duomenys, patvirtinantys
žyminio mokesčio sumokėjimą.
Jei žyminis mokestis nesumokėtas, ieškovas su ieškiniu turi pateikti duomenis, kad
jis nuo žyminio mokesčio yra atleistas pagal CPK 83 str. 1 d. arba pateikti
motyvuotą prašymą iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio ar jo sumokėjimą
atidėti.
 Prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo.
 Jei ieškinį teismui pateikia atstovas, jis turi pridėti dokumentą įrodantį savo kaip
atstovo teises ir pareigas (pavyzdžiui, advokato ir kliento teisinių paslaugų sutartis
arba jos išrašas).

CPK 111 ir 135 str. įtvirtintos normos laikytinos bendrosiomis normomis,

taikomomis daugumai teismo paduodamų ieškinių, tačiau CPK yra įtvirtinta nemažai ir
specialiųjų normų, taikomų tik tam tikrose bylų kategorijose, pavyzdžiui, bylose dėl
santuokos nutraukimo ar pripažinimo negaliojančia, sutuoktinių gyvenimo skyrium CPK 382
str. numato papildomus reikalavimus ieškinio turiniui, ypatingąja teisena nagrinėjamose
bylose, kuriose teismui dažniausiai pateikiami pareiškimai taip pat numatyti specialūs
reikalavimai jų turiniui, pavyzdžiui, CPK 450 str. numato specialiuosius reikalavimus
pareiškimo dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu turiniui.
 Ieškiniui kaip ir kitiems dalyvaujančių byloje asmenų procesiniams dokumentams
CPK numato specifinę pateikimo teismui tvarką. Teismui pateikiamas ieškinio originalas ir
tiek ieškinio nuorašų, kad po vieną tektų priešingai šaliai (procesinio bendrininkavimo
atveju visiems bendrininkams) ir tretiesiems asmenims. Vietoj ieškinio nuorašų gali
būti pateikti keli ieškinio egzemplioriai (CPK 113 str.).
Ieškinio priedų teismui turi būti pateikiama toks pat skaičius, kaip ir ieškinio ir jo
nuorašų, išskyrus atvejus, kai teismas leidžia nepateikti priedų dalyvaujantiems byloje
asmenims (CPK 113 str. 3 d.) dėl labai didelės jų apimties. Teismui pateikiami ieškinio arba
jo priedų nuorašai turi būti patvirtinti teismo, notaro, byloje dalyvaujančio advokato ar
dokumentą išdavusio (gavusio) asmens (CPK 114 str. 1 d.).
Ieškinys ir jo priedai teismui turi būti pateikti valstybine kalba. CPK 198 str. 2
dalyje nurodyta, kad jeigu rašytinis dokumentas surašytas ne valstybine kalba, kartu
pateikiamas nustatyta tvarka patvirtintas jo vertimas. Atkreiptinas dėmesys ir į CPK 804 str. 2
dalį, kurioje nurodoma, kad užsienio piliečiams ar asmenims be pilietybės ir užsienio
juridiniams asmenims siųstini procesiniai dokumentai turi būti išversti į anglų ar kitą jiems
suprantamą kalbą.

3. Atsisakymas ieškinį priimti. Ieškinio trūkumų ištaisymas

Atsisakyti priimti ieškinį galima tik CPK 137 str. 2 dalyje numatytais pagrindais. Atsisakymo
priimti ieškinį sąrašas yra išsamus ir negali būti aiškinamas plečiamai. Negalima atsisakyti
priimti ieškinio remiantis tuo, kad jame yra aiškiai neteisėtas reikalavimas ar jį pareiškė
akivaizdžiai nesuinteresuotas, reikalavimo teisės neturintis asmuo arba jis pareiškiamas
pasibaigus senaties terminui. Ar ieškinį teisme pareiškęs asmuo turi teisę į ieškinį
materialiuoju teisiniu požiūriu (ar ieškovas turi subjektinę teisę, ar teisė pažeista, ar ją
pažeidė atsakovas, ar ieškovas įrodė ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes ir t.t.), galima
nustatyti tik bylą išnagrinėjus iš esmės. Taigi, atsisakymo priimti ieškinį pagrindai (CPK 137
str. 2 d.) yra šie:

1. Ieškinys nenagrinėtinas 1. Įstatymai numato atvejus, kai tam tikri ginčai nepriskirtini
teisme. teismo kompetencijai, pvz., dėl iškeldinimo iš gresiančių
sugriūti pastatų ar viešbučių ir pan.
2. Ieškinys taip pat nenagrinėtinas teisme, jei jis nors ir
priklauso teismo kompetencijai, bet turi būti nagrinėjamas ne
 civilinio proceso tvarka, o baudžiamojo ar administracinio
proceso tvarka.
3. Šiuo pagrindu būtina atsisakyti iškelti civilinę bylą, jei
ieškinį teismui padavė procesiniu požiūriu neteisni
organizacija, t.y. ne juridinis asmuo, nes kito pagrindo
atsisakyti priimti ieškinį šiuo pagrindu CPK nenumato.
4. Šiuo pagrindu atsisakoma priimti ieškinį, kuriame prašoma
nustatyti teisinių padarinių nesukelsiantį faktą (palikimo
priėmimo fakto nustatymas nesukels teisinių padarinių
asmeniui, kuris nėra mirusiojo įpėdinis).
5. Šis pagrindas taikytinas ir tais atvejais, kai spręsti ginčą
nepriskirta nė vienai valstybės institucijai, pavyzdžiui, dėl
priteisimo sumų, gautų iš valstybės uždraustos veiklos.
2. Ieškinys neteismingas Kai paduodant ieškinį nesilaikoma CPK nustatyto rūšinio ir
tam teismui. teritorinio teismingumo taisyklių. Atsisakydamas priimti
ieškinį šiuo pagrindu, teismas nutartyje turi nurodyti kitą
pirmosios instancijos teismą, į kurį asmuo gali kreiptis.
3. Nesilaikyta privalomos Teisės aktai numato atvejus, kai prieš kreipiantis į teismą
išankstinio bylos šalys turi pareikšti viena kitai pretenzijas arba išspręsti kilusį
sprendimo ne teisme ginčą neteisminėje institucijoje.
tvarkos.
4. Įsiteisėjęs teismo Šiuo pagrindu patvirtinama bendra taisyklė, kad teisme
sprendimas priimtas dėl tapatus ginčas nagrinėjamas tik vieną kartą, pavyzdžiui,
ginčo tarp tų pačių šalių, nepatenkinta sprendimu šalis negali paduoti tapataus ieškinio
dėl to paties dalyko ir tuo kitam apylinkės teismui. Tačiau reikia atsiminti, kad šalys per
pačiu pagrindu, arba CPK nustatytus terminus gali skųsti priimtą sprendimą
teismo nutartis priimti apeliacine ir kasacine tvarka.
ieškovo atsisakymą
ieškinio ar patvirtinti šalių
taikos sutartį.
5. Teismo žinioje yra byla Pvz., teisme byla dėl kažkokių priežasčių yra sustabdyta, bet
dėl ginčo tarp tų pačių šalys vėl kreipiasi su tuo pačiu ieškiniu į teismą, siekdamos,
šalių, dėl to paties dalyko kad byla būtų greičiau išnagrinėta. Sąvoką „teismo žinioje“
ir tuo pačiu pagrindu. reikia suprasti ir aiškinti kaip ne tik tą teismą, kuriame jau
nagrinėjama tapati byla, bet ir visus kitus teismus, kuriuose
 nagrinėjamos tapačios bylos.

6. Arbitražinio susitarimo Šalys sudarydamos sutartį iš anksto numato, kad ginčą spręs
atvejis, kai atsakovas ne teisme, o arbitraže.
prieštarauja ginčo
nagrinėjimui teisme bei
reikalauja laikytis
arbitražinio susitarimo.
7. Pareiškimą paduoda Pareiškimą paduoda nepilnametis, neturintis veiksnumo
neveiksnus fizinis asmuo. (įstatymai numato išimtis, kai ieškinį gali paduoti ir
nepilnametis) arba asmuo įsiteisėjusiu teismo sprendimu
pripažintas neveiksniu (dėl psichinės ligos arba
silpnaprotystės) ir pan. Tokių asmenų vardu ir interesais
kreiptis į teismą gali jų įstatyminiai atstovai arba prokuroras
gindamas viešąjį interesą.
Atkreiptinas dėmesys į CPK 40 str., kuriame nurodoma, kad
jeigu galima pašalinti procesinio pobūdžio trūkumus,
susijusius su civiliniu procesiniu šalies veiksnumu, teismas
nustato terminą trūkumams pašalinti.
8. Pareiškimą Šis pagrindas taikomas tada, kai į teismą kito asmens vardu
suinteresuoto asmens kreipiasi asmuo, pagal įstatymus neturintis teisės būti atstovu
vardu padavė neįgaliotas konkrečioje byloje. Pavyzdžiui, ieškinį padavė advokatas,
vesti bylą asmuo. kuris yra išbrauktas iš praktikuojančių advokatų sąrašo arba
asmuo negalintis būti atstovu teisme pagal pavedimą.
Kartais teismas atstovo įgaliojimų apimties negali patikrinti
vien dėl to, kad prie paduoto ieškinio nepridėtas juos
patvirtinantis dokumentas. Tokiu atveju jau spręsdamas dėl
pareiškimo priėmimo teismas pagal CPK 115 str. 2 dalį turi
nustatyti pareiškėjui terminą trūkumams pašalinti.

Ieškinio trūkumų šalinimo institutas (CPK 115 str.). Nesilaikant specialių

reikalavimų procesinių dokumentų formai ir turiniui arba nesumokėjus žyminio mokesčio,
teismas turi teisę naudotis trūkumų šalinimo institutu. Negalima šiuo institutu naudotis, jei
trūkumai yra formalūs ir nedaro jokios esminės įtakos procesinio dokumento galiojimui,
pavyzdžiui, atsiliepimas vadinamas atsikirtimu ar yra gramatinių klaidų. CPK 115 str. 4
dalyje nurodyta, kad klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas arba kiti
aiškūs netikslumai nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių yra prašoma pateiktame
procesiniame dokumente.
Nutartis skirti terminą trūkumams šalinti (ne trumpesnis nei septynios dienos)
priimama rašytinio proceso tvarka, nebent dokumentas pateikiamas teismo posėdžio metu. Ši
nutartis siunčiama ne vėliau kaip kitą dieną po jos priėmimo dienos tik dokumentą
pateikusiam asmeniui. Ši nutartis nėra skundžiama atskiruoju skundu. Atkreiptinas dėmesys į
tai, kad terminą trūkumams pašalinti galima skirti tik kai ieškinys neatitinka formalių
reikalavimų, ir jokiu būdu negalima jo skirti dėl motyvų, susijusių su teisės į ieškinio
patenkinimą įgyvendinimu (pavyzdžiui, esant nepakankamai įrodymų).
Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo
nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu
pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas
nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Teismo nutartis, kuria
procesinis dokumentas grąžintas dėl to, kad nepašalinti jo trūkumai, skundžiama atskiruoju
skundu.

4. Ieškinio priėmimas. Civilinės bylos iškėlimas

Spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą priklausomai nuo teisės kreiptis į teismą

prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų laikymosi teismas gali priimti tokius sprendimus:
1. Priimti ieškinį ir iškelti civilinę bylą;
2. Atsisakyti priimti ieškinį;
3. Nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
Vieną iš šių sprendimų teismas turi priimti ne vėliau kaip per 10 dienų nuo ieškinio
užregistravimo teisme dienos. Jeigu ieškinyje prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemone,
ieškinio priėmimo klausimas turi būti išsprendžiamas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3
dienas (CPK 137 str. 3 d.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kai kuriose civilinių bylų
kategorijose atsižvelgiant į jų specifiką yra numatyti trumpesni arba ilgesni ieškinio
(pareiškimo) priėmimo klausimo išsprendimo terminai, pavyzdžiui, LR įmonių bankroto
įstatymo 9 str. numatyta, kad teismas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pareiškimo gavimo
dienos turi priimti nutartį iškelti bankroto bylą, arba CPK 435 str. 1 d. numato, kad
kreditoriaus pareiškimo priėmimo klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip kitą dieną nuo jo
pateikimo teismui dienos.
Ieškinį, kuris paduotas tiksliai laikantis teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo
įgyvendinimo sąlygų, teismas privalo priimti. Ieškinio priėmimo klausimas išsprendžiamas
teisėjo rezoliucija ir jos priėmimas reiškia civilinės bylos iškėlimą. Priimdamas ieškinį pagal
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 12 d. konsultaciją teisėjas turi užrašyti
žodžius:“Ieškinį priimti“, nurodyti savo vardą, pavardę, rezoliucijos priėmimo datą ir
pasirašyti. Teisėjo rezoliucija, kuria išsprendžiamas ieškinio priėmimo klausimas, atskiruoju
skundu neskundžiama (CPK 290 str. 5 d.). CPK 137 str. 6 dalyje nurodyta, kad teisėjas,
priėmęs pareiškimą apie civilinės bylos dėl registruojamo daikto teisinio statuso arba
daiktinių teisių į jį iškėlimo faktą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai praneša viešo
registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas daiktas ar daiktinės teisės į jį.
Po to, kai civilinė byla iškelta, negalima atsisakyti priimti ieškinio. Iškeltą civilinę
bylą teismas privalo baigti priimdamas sprendimą, palikdamas pareiškimą nenagrinėtu arba
nutraukdamas bylą.

5. Kelių reikalavimų sujungimas ir išskyrimas

CPK 136 str. 1 dalis leidžia ieškovui sujungti į vieną ieškinį kelis tarpusavyje
susijusius reikalavimus. Ta pati taisyklė taikytina ir atsakovui pareiškiant priešieškinį, nes
CPK 143 str. 3 dalyje nurodyta, kad priešieškinis pareiškiamas pagal taisykles CPK
nustatytas ieškiniui pareikšti.
Kelių reikalavimų sujungimą lemia įvairios priežastys, todėl pagal reikalavimų
sujungimo pagrindą civilinio proceso teisės doktrinoje yra išskiriamos tokios kelių
reikalavimų sujungimo viename ieškinyje rūšys:
1. Reikalavimų sujungimo pagrindas yra ieškovo reiškiamų atsakovui
savarankiškų reikalavimų daugetas. Paprastai ieškovas kiekvieną iš reikalavimų
gali reikšti ir atskiroje byloje, tačiau vienoje byloje išnagrinėti kelis reikalavimus yra
ekonomiškiau ir operatyviau. CPK 265 str. 2 dalyje nurodyta, kad teismas turi priimti
sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų,
išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Taigi, sujungus vienoje byloje
kelis reikalavimus, teismas savo sprendime turi pasisakyti dėl kiekvieno iš jų.
2. Reikalavimų sujungimo pagrindas yra procesinis bendrininkavimas. Šis
pagrindas taikomas neprivalomojo bendrininkavimo atveju, kai ieškovai gali reikšti
 ieškinius kiekvienas atskirai ar ieškovas gali kelti atskiras bylas skirtingiems
atsakovams, tačiau gali ir sujungti reikalavimus vieno ar kelių atsakovų atžvilgiu.
CPK 274 str. nurodoma, kad priimdamas sprendimą kelių ieškovų naudai, teismas
nurodo, kuri sprendimo dalis yra susijusi su kiekvienu iš jų, arba nurodo, kad
išieškojimo teisė yra solidari, o priimdamas sprendimą prieš kelis atsakovus, teismas
nurodo, kurią sprendimo dalį turi vykdyti kiekvienas iš atsakovų, arba nurodo, kad
atsakovų prievolė yra solidari arba subsidiari.
3. Reikalavimų sujungimo pagrindas yra mišrus – kai procesinio bendrininkavimo
atveju pareiškiami keli savarankiški reikalavimai.
Ieškovo teisė ieškinyje sujungti kelis reikalavimus nėra absoliuti, nes CPK 136 str. 2 dalyje
nurodoma, kad teismas, priimantis ieškinį, kuriame yra sujungti keli reikalavimai, turi teisę
išskirti vieną ar kelis iš jų į atskirą bylą, jeigu pripažįsta, kad tikslingiau nagrinėti juos
skyrium. Taigi, kad teismas pasinaudotų šia išskyrimo teise būtinos kelios sąlygos: 1. ieškinio
dalyką turi sudaryti keli reikalavimai; 2. teismas turi pripažinti esant tikslingiau juos nagrinėti
skyrium, jeigu šitaip byla bus išnagrinėta greičiau ir ekonomiškiau. Reikalavimų išskyrimas
yra įforminamas teismo nutartimi.
CPK 136 str. 4 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje
yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno
ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam
atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip
sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai jose nagrinėjami
reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium. Taigi, teismas
sujungimo teise gali pasinaudoti jeigu: 1. yra kelios vienarūšės bylos; 2. pareikšti to paties
ieškovo tuo pačiu pagrindu, tik skirtingiems atsakovams arba tam pačiam atsakovui (jeigu
reikalavimai susiję) keli ieškiniai; 3. teismas pripažįsta, kad sujungus kelis reikalavimus į
vieną bus geriau įgyvendintas proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principas.
Reikalavimų sujungimas yra įforminamas teismo nutartimi.

6. Civilinės bylos iškėlimo teisinės pasekmės

Ieškinio priėmimas ir civilinės bylos iškėlimas sukelia tam tikrus materialiuosius ir

procesinius teisinius padarinius.
 Materialieji teisiniai padariniai:

1) nutrūksta ieškinio senaties termino eiga (CK 1.130);

2) periodiniai mokėjimai priteisiami nuo bylos iškėlimo teisme dienos (pavyzdžiui, CK
6.288 str. 2 d.), išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia priteisti nuo ankstesnės datos
(CK 3.200 str.);
3) sąžiningas neteisėtas turto valdytojas privalo grąžinti visas pajamas, kurias gavo ar
turėjo gauti nuo to laiko, kai sužinojo ar turėjo sužinoti valdymą esant neteisėtą arba
sužinojo apie civilinės bylos dėl daikto grąžinimo iškėlimą (CK 4.97 str. 1 d.);
4) jei ginčas kilęs iš piniginės prievolės, ieškinį patenkinus, kreditoriaus reikalavimu, iš
atsakovo gali būti priteistos palūkanos, susidariusios nuo bylos iškėlimo iki teismo
sprendimo įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.) ir pan.

Procesiniai teisiniai padariniai:

1) ieškinį pareiškęs asmuo netenka teisės pareikšti tapatų ieškinį tame pačiame ar kitame
teisme ( CPK 137 str. 2 d. 5 p.);
2) prasideda pasirengimo bylos nagrinėjimui teisme stadija ir nustatytų procesinių
terminų eiga (CPK 225 -233 str.);
3) civilinio proceso subjektai įgyja byloje dalyvaujančio asmens procesinę padėtį,
procesines teises ir pareigas (CPK 42, 46, 47 str.);
4) į prasidėjusį procesą įgyja teisę įsitraukti tretieji asmenys teisiškai suinteresuoti bylos
baigtimi ir pan.

Jeigu trukumas toks kad jo istaisyti negalima tai toks nepriimamas