ISSN 13926195 (print) ISSN 20292058 (online) jurISprudeNcIja jurISprudeNce 2009, 2(116), p.

7992

InteRpRetacInIs aIsMas, aRba kaIp kuRtI teIs be paRlaMento

Valentinas Mikelnas
Vilniaus universiteto Teiss fakulteto Civilins teiss ir civilinio proceso katedra Saultekio al. 9, I rmai, LT-10222 Vilnius, Lietuva Telefonas (+370 5) 2742 437 elektroninis patas Valentinas.Mikelenas@jbblegal.lt Pateikta 2009 m. balandio 28 d., parengta spausdinti 2009 m. birelio 10 d.

Anotacija. Straipsnis parengtas praneimo, skaityto mokslinj-praktinje konferencijoje iuolaikins teiss aikinimo problemos, vykusioje 2009 m. kovo 12 d. Mykolo Romerio universitete, pagrindu. Jame analizuojama teism vykdomos teiss aikinimo ir teiss krimo funkcij prigimtis, esm bei raida. Siekiama bent trumpai paaikinti teism vykdomos teiss aikinimo ir teiskros veiklos ssajas, apibrti j santyk, atriboti jas, atskleisti teismo diskrecijos rib, teismo aktyvumo ir pasyvumo aikinant ir kuriant teis, interpretatoriaus neklystamumo problemas, turint tiksl paskatinti (aktualizuoti) diskusij, ar yra teismo teiss kuriamosios funkcijos ribos. Kartu reikiamas kritikas poiris teiss aikinimo taisykli sureikminim, specialiai iskiriant teiss princip svarb ir parodant, kad patys teiss aikinimo kanonai savaime dar neutikrina racionali teiss aikinimo ir krimo proces. Reikminiai odiai: teiss aikinimas, teiss taikymas, teiss krimas, teismo teiskros funkcijos ribos, teiss aikinimo taisykls, teiss principai.

Jurisprudencija/Jurisprudence Mykolo Romerio universitetas, 2009

ISSN 13926195 (print), ISSN 20292058 (online) http://www.mruni.eu/lt/mokslo_darbai/jurisprudencija/

80

Valentinas Mikelnas. Interpretacinis aismas, arba kaip kurti teis be parlamento

Quis custodiet ipsos custodes?

(Juvenalis)

A judge is a law who marks his own examination papers.

(H. L. Mencken)

vadas
Itisus imtmeius valstyb ir jos valdia buvo tapatinama su vienu asmeniu valdovu. is nustatydavo taisykles, bausdavo u j paeidim, pats jas keisdavo ir aikindavo. Taiau ilgainiui taisykli nustatymas, j vykdymas ir taikymas isprdo i vieno asmens rank. iuolaikins valstybs valdia sutelkta statym leidiamosios, vykdomos ir teismins valdios rankose, o tai tradicikai vadinama valstybs valdios padalijimo principu. Valstybs valdios iskaidymas ir statutins teiss aikinimo ir taikymo funkcijos priskyrimas teismams buvo tarytum dino ileidimas i butelio. I pradi statutin teis taik mechanikai, teismai, pasitelk vairias teiss aikinimo doktrinas, ilgainiui patys m kurti taisykles ir tapo statym leidjo konkurentu. Maa to teismai ne tik patys pradjo kurti teis, bet ir m kontroliuoti statym leidj (konstitucin justicija) ir vykdomj valdi (administracin justicija). Pripainus, kad teismas aikindamas ir taikydamas teis kartu j kuria, kyla daugyb klausim, kaip antai, o kas sergsti pat teism, kaip teisingumo sergtoj?; kaip atriboti teiss aikinim nuo teiss krimo?; ar yra teismo teiss kuriamosios funkcijos ribos, o gal teismas yra absoliuiai nevaromas?; jeigu teismas kuria teis, tai gal ateityje teismai taps vieninteliu teiss krju? ir t. t. Be abejo, ribotos apimties straipsnyje nemanoma pateikti bent kiek isamesni atskym visus iuos klausimus. To ir nesiekiama turint visai kit intencij paskatinti diskusij apie ias Lietuvos politinei ir teisinei realybei svarbias, taiau kol kas nesulaukusias reikiamo dmesio, temas.

1. Teismai ir kitos valdios akos

Teism teiss kuriamoji funkcija kai kuriose valstybse yra tokia akivaizdi ir agresyviai aktyvi, kad imama su nerimu kalbti apie tai, jog teismai tapo paia pavojingiausia valstybs valdios aka. Antai pastaraisiais metais Kanadoje vis labiau stiprja Kanados aukiausiojo teismo veiklos kritika, nes, kai kuri autori nuomone, jo sprendimai nenuspjami, o teisjai yra arogantiki ir praktikai tampa politikais1. Vis atresns kritikos sulaukia ir JAV aukiausiasis teismas, kuris didel visuomens dal papiktino 2000

robert Ivan Martin, r. I. The Most Dangerous Branch: How the Supreme Court of Canada Has Undermined Our Law and Democracy. Quebec: McGill-Queens University Press, 2003; Rory Leisham, R. Against Judicial Activism: theThe Decline of Freedom and Democracy in Canada. Montreal: McGill-Queens University press, 2006.

Jurisprudencija. 2009, 2(116): 7992.

81

m. udrauds perskaiiuoti rinkj balsus JAV prezidento rinkim metu ir taip nulms G. Buo pergal2. Kita vertus, teiss aikinimo istorija (o jos pradia siejama su raytini teisini tekst atsiradimu) patvirtina, kad vairiais laikotarpiais vienais ar kitais bdais buvo bandoma ukirsti keli teismams nevaromai kurti teis. tai Anglijoje dar XVII a. buvo ipltota parlamento virenybs ir suverenumo doktrina. Teigta egzistuojant nenuginijam prezumpcij, kad parlamentas yra protingas ir paiso tarptautins teiss princip. Kartu pabrta, kad teis kurti turi parlamentas, o teismai turi tik j taikyti, todl statym adaptavimas prie besikeiiani aplinkybi esanti parlamento, o ne teism funckija3. XVIII a. Prsijoje teismams buvo udrausta sprendiant ginus remtis teiss mokslo darbais ir bet kokiu bdu komentuoti kodeks. XIX a. pradioje susiformavo ir Europos valstybse paplito egzegetin teiss aikinimo doktrina, teigianti, kad statutins teiss negalima aikinti remiantis jokiais kitais aikinimo altiniais, kaip tik paiu statymo tekstu4. iuolaikinis statym leidjas bando riboti teim galias priimdamas specialius statymus, reglamentuojanius teiss aikinim5. Taiau statym leidiamosios valdios, vykdomosios valdios ir teism arios kovos teiss aikinimo srityje pavyzdi galima rasti ir iandien: neseni vykiai Ukrainoje, kai buvo nualinti keli teisjai, o vienas teismas apskritai likviduotas, Vengrijos parlamento ir konstitucinio teismo konfliktas dl komunistinio reimo veikj atsakomybs, ekijos aukiausiojo teismo pirmininko atleidimas6.

2. ar tikrai teismai kuria teis?

Faktas, kad teismas, kartu su parlamentu ir vykdomja valdia, taip pat kuria teis, nra visuotinai pripaintas7. Beje, patys teisjai daniausiai teigia, jog jie tik taiko (kai kurie teisjai pripasta, kad jie ne tik taiko, bet ir aikina) teis, taiau jokiu bdu nekuria teiss. Netgi naujasis JAV aukiausiojo teismo pirmininkas J. Robertsas savo nominacijos ceremonijoje teig, kad teisjai tra arbitrai jie nekuria taisykli, o tik jas taiko. Prisiminkime . Monteskj teigin, kad teisjas tra burna, kartojanti statymo odius. Teisjams tokia grietai pozityvistin pozicija paranki, nes tampa savotikais
2 3  5  Dershowitz, A. M. Supreme Injustice. How the High Court Hijacked Election 2000. Oxford, New York: Oxford University Press, 2001; Schwartz, H. (ed.). The Rehnquist Court: Judicial Activism on the Right. New York: Hill and Wang, 2002. Nicol, D. EC Membership and the Judicialization of British Politics. Oxford: Oxford University Press, 2001, p. 3-5. Gny, F. Mthode dinterprtation et sources en droit priv positif. 2nd ed. Paris: L.G.D.J., 195. r., pvz., Didiosios Britanijos 1978 m. statymas dl statutins teiss aikinimo, Kanados 1985 m. statymas dl statutins teiss aikinimo, Airijos 2005 m. statymas dl statutins teiss aikinimo. Burbank, S. B.; Friedman. B. (ed.) Judicial Independence at the Crossroads. An Interdisciplinary Approach. Thousand Oaks-London-New DelhiDlhi: Sage Publications, 2002, p. 25; Khn, Z The Authoritarian Legal Culture at Work: the Passivity of Parties and the Interpretational Statements of Supreme Courts. Croatian Yearbook of European Law and Policy. 200, 2:19-2. Bingham, T. The Business of Judging. Selected Essays and Speeches. Oxford: Oxford University Press, 2000, p. 25-2.

82

Valentinas Mikelnas. Interpretacinis aismas, arba kaip kurti teis be parlamento

arvais, apsauganiais nuo kritikos ir asmenins atsakomybs, ypa sudtingose bylose. Tokiais atvejais kritikuojamas teisjas gali paprasiausiai pasiteisinti: o kuo a ia dtas a tik pritaikiau statym. Juk i ties ne taip jau retai Lietuvoje skamba indulgencija daniausiai socialiai nepaaikinamiems sprendimams tapusi fraz dura lex, sed lex. Be abejo, atsakymas klausim, ar teismai kuria teis, labiausiai priklauso nuo atitinkamos valstybs teisinio, politinio, kultrinio gyvenimo savitumo vienu ar kitu istoriniu laikotarpiu. Antai civilins teiss tradicijos valstybms ilg laik buvo bdinga tai, kad teisinink mstymas buvo grindiamas dedukcija abstraki taisykli pritaikymu konkretiems faktams. Kitaip tariant, bet kokios teisins problemos sprendimas buvo grindiamas paprasto silogizmo metodu: teiss norma + faktai = teismo sprendimas. Buvo manoma, kad rezultatas, t. y. teisins problemos sprendimas, tokiais atvejais nereikalauja jokio papildomo pagrindimo. Tad tokioje sistemoje teism argumentacija tampa formaliu dalyku, nes teismo sprendimas pateisinamas paia pritaikyta teiss norma. Be to, ilg laik buvo manoma, kad statutinje teisje galima atrasti atsakym kiekvien klausim, o pati statutin teis neturi sprag8. Toks poiris lemia vadinamj mechanik teiss taikym, kai teisjo funkcija apsiriboja tik bylos faktams taikytinos teiss normos suradimu ar parinkimu ir tos normos pacitavimu. Ypa rykiai toks poiris teismo ir teisjo paskirt tarpo tarybinj sistemoje net nedrsta galvoti, kad teismas kuria teis, o teism praktika apskritai nebuvo pripastama teiss altiniu9. Poiris teisj kaip mechanik teiss taikytoj gana ilgai laiksi Lietuvoje ir po 1990 m. Pavyzdiui, 1998 m. rugsjo 2 d. nutarime Lietuvos Konstitucinis Teismas nurod, kad statym sprag paalinimas yra statym leidjo, o ne teismo prerogatyva10. Tiesa, ir iandien Lietuvoje yra nemaai lygiai taip pat mananij. Taiau kartu irykjo ir nauja tendencija: nuo vieno kratutinumo pasyvumo mestasi prie kito nevaromos teismo diskrecijos ir aktyvumo aikinant teis, elementari teiss aikinimo taisykli ignoravimo. Teism aktyvumas auga dl daugelio prieasi. Viena j teiss, kaip ekonomins ir socialins politikos instrumento, svarbos didjimas. Pavyzdiui, nuolat atsiranda nauj srii, kurios reikalauja teisinio reglamentavimo, partneryst, surogacija, dirbtinis apvaisinimas, neteisingas gimimas ir gyvenimas ir t. t. XIX a. teis vykd daugiau sarginio uns funkcij, t. y. saugojo privai nuosavyb, ali autonomij, viej interes, demokratij apskritai, o XXI a. teis yra naudojama kaip vairi sociali program ir udavini gyvendinimo priemon. F. A. von Hayekas ra, kad teis tra priemon daugybei skirting tiksl. Teis, po kalbos, yra bene universaliausias rankis, padedantis tenkinti vairiausius moni tikslus11. Dl to keiiasi pai teiss akt ir teiss norm struktra bei pobdis. Pavyzdiui, daniausiai teiss aktas prasideda nuo tuo teiss aktu siekiam tiksl apibdinimo, jame numatoma daug norm princip arba atvir nor8 9 10 Smith, J. M. The Europeanisation of National Legal Systems: Some Consequences for Legal Thinking in Civil Law Countries. In van Hoecke, M. (Ed.) Epistemology and Methodology of Comparative Law. Oxford: Hart Publishing, 200, p. 230231. Bratus, S. N. Sudiebnaja praktika v sovietskoj pravovoj sistemie. Moskva: Juridieskaja literatura, 1975. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. rugsjo 2 d. Dl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 7 straipsnio treiosios dalies atitikimo Lietuvos Respublikos konstitucijai. Valstybs inios. 1998, Nr. 85-2382. Hayek, F. A. Teis, statym leidyba ir laisv. D. II. Vilnius: Eugrimas, 1998, p. 17.

11

Jurisprudencija. 2009, 2(116): 7992.

83

m, kartu paliekant pakankamai daug laisvs teismui ir t. t. Todl teismai, taikydami tok teiss akt, pirmiausia privalo vertinti jo tikslus ir atsivelgti juos, taigi teiss aikinimo ir taikymo procese teismai negali izoliuotai vadovautis tik teiss normos odine iraika, bet turi atsivelgti ir jos tiklus, kaip ir daugyb kit teiss aikinimo ir taikymo princip, o tai reikia daugyb kit veiksni, kuriais pasireikia vienokie ar kitokie principai. Taip teismai tampa parlamento nustatyt politini ir socialini tiksl gyvendinimo rankiu. Antra vertus, sudtingjant visuomeniniams santykiams, o teisinio reglamentavimo galimybms esant ribotoms, nes objektyviai nemanoma numatyti ir sureguliuojant apimti absoliuiai vis galim atvej, teismai vis daniau susiduria su teiss spragomis ir turi pasitelkti dar kitus argumentavimo altinius bendruosius teiss principus, morals normas. Taigi upildydami spragas teismai vlgi neivengiamai tampa politinio proceso subjektais ir objektais. iuo atveju teismo aktyvumas yra politikai orientuotas. Tai, kad iaugo ir toliau auga teiss vaidmuo, kad vis sudtingesns tampa teisins problemos, reikalauja ir adekvaiai pakitusio platesnio, isamesnio, ilaikanio vidin ir iorin nuoseklum ir logik teisinio argumentavimo. Todl didja teism aktyvumas ir teiss aikinimo bei teisinio argumentavimo srityje. Pripastama, kad net civilins teiss tradicijos alyse vyko akivaizdus perjimas nuo paprasto silogizmo metodo prie sudtingo teisinio argumentavimo metodo. Vakaruose is procesas prasidjo po Antrojo pasaulinio karo, kai buvo pripainta, kad teismo uduotis nagrinjant konkrei byl vairi interes analiz, vertinimas ir j protingos pusiausvyros utikrinimas. O tai manoma pasiekti tik vertinus visus ali pateiktus argumentus ir visus motyvus u ir prie. Taigi, siekdamas rodyti, kad pasirinktas geriausias bylos isprendimo variantas, teismas turi savo sprendime aptarti visus tiek pasirinktj pozicij palaikanius, patvirtinanius, tiek j paneigianius, atmetanius aspektus12. Reikia pripainti, kad nra paprasta rasti takoskyr tarp teiss aikinimo ir jos krimo. Be to, ne visi sutinka, kad tai du skirtingi dalykai: yra teigiani, kad teiss aikinimas jau yra teiss krimas. Taiau tie, kurie teiss aikinim ir krim pripasta esant skirtybmis, mano, kad jie atribotini pagal ssajas su statymo tekstu. J nuomone, aikinant teis analizuojamas teiss normos tekstas, sisteminiai ryiai, statym leidjo ketinimai ir kt. Tuo tarpu kuriant teis, o teiss krimas yra politinis sprendimas, nra remiamasi teiss normos tekstu, t. y. nra daromos nuorodos teiss normos tekst. Kitaip tariant, nra ryio tarp sprendimo ir statymo teksto, o teismo sprendimas tokiu atveju grindiamas morals normomis, kitokiais socialiniais principais ir kitais ne teisiniais argumentais, t. y. statym tekstas ignoruojamas, o domn imami tik sprendimo politiniai rezultatai13.

3. Ar teiss aikinimo taisykls yra panacja?

Pripastantieji teismo teiss kuriamj funkcij paprastai drsina, kad neverta baimintis teism aktyvumo, nes teismo galimybs kurti teis es ribotos. Teigiama, kad
12 13 Dworkin, R. Taking Rights Seriously. 2nd ed., New York: Harvard University Press, 198, p. 337, 30. Feeley, M. M.; Rubin, E. Judicial Policy-Making and the Modern State. Cambridge: Cambridge University press, 2000, p. 338.

84

Valentinas Mikelnas. Interpretacinis aismas, arba kaip kurti teis be parlamento

teismo galios aikinant teis kartu j kurti nra begalins jas riboja formals (proceso teiss normos, statymo tekstas, precedentai ir kt.) bei vertybiniai (visuotinai pripastamos vertybs, kaip antai laisv, siningumas, teisingumas ir t. t.) svertai14. antra vertus, teigiama, kad teismas, aikindamas teis, negali veikti ir neveikia savavalikai, nes aikinti teis jis privalo laikydamasis teiss aikinimo metod (kanon). Taip, i ties teiss aikinimo taisykls egzistuoja jas tvirtina statutin teis (pvz., CK 1.9 str.), aptaria, analizuoja, pltoja teiss doktrina. Interpretacin proces galima bt lyginti su aidimu, jame, kaip ir kiekviename aidime, iskiriant taisykles. Taiau taisykli buvimas pats savaime negarantuoja, kad j bus laikomasi. Teis kuriama ir fiksuojama kalbos enklais. Taigi pirmiausia aikinimo objektas yra tekstas. tai kodl aikinimo metod gausoje dominuoja lingvistinis teiss aikinimo metodas. Pavyzdiui, L. Vitgenteinas teig, kad kalba turi savo taisykles, kurias nustato gramatika15. Vadinasi, aikinant teis privalu laikytis lingvistinio aikinimo taisykli, kurios remiasi kalbos taisyklmis. O kad kalbos taisykls bt teisingai pritaikytos, pirmiausiai reikia gerai jas imanyti. Taiau ar visi teisjai tikrai gerai jas ino, ar i viso manoma siekti tokio absoliuto? Be to, jau minta, kalbos, kaip ir bet kuri kit, taisykli buvimas ir j imanymas automatikai dar negarantuoja, kad j bus laikomasi. Pavyzdiui, viena toki taisykli teigia, kad tais atvejais, kai neaiki odio reikm, reikia pasitelkti bendrins kalbos ar specializuotus odynus, t. y. teismas turi vadovautis visuotinai pripainta odio reikme, o ne imtis savavalikai kurti naujadarus. Deja, teism praktikoje to paisoma ne visada. tai Lietuvos Konstitucinis Teismas 2002 m. gegus 27 d. nutarime iaikino, kad odis jurisdikcija reikia turto perjim valstybs nuosavybn16. Taiau nei bendrinje, nei teisinje kalboje is odis tokios reikms neturi atsivert bet kok odyn rasime visikai kitas io odio reikmes, nieko bendra neturinias su nusavinimu (nacionalizavimu). Analogikas pavyzdys gali bti ir Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalyje esani odi atskiri atvejai aikinimas, sukels dar ir iandien nerimstanias diskusijas. Vienas i Konstitucinio Teismo nutarimo dvigubos pilietybs klausimu kritik argument yra btent lingvistinis Konstitucinis Teismas ignoravo odio atskiras reikm, kuri pateikia lietuvi kalbos odynas17. Tiesa, kalbos taisykli ignoravimas nra kakas nauja. Antai JAV inomi net keli teism sprendimai, kuriuose teismai yra pasak, kad gramatika j nesaisto18. Jeigu kai kam manoma ignoruoti lingvistin teiss aikinimo metod, kuris yra pakankamai aikus ir apibrtas, tai juo labiau manoma ignoruoti kitus, ne tokius aikius ir apibrtus teiss aikinimo metodus. Antai atsisakyti taikyti precedentin teiss aikinimo metod galima paprasiausiai be jokios detalizacijos nurodius, kad anksiau
14 15 16 Fredman, S. Allies or Subversives? The Judiciary and Democracy. Israel Law Review. 1998, 32(3): 10411. Vitgenteinas, L. Rinktiniai ratai. Vilnius: Mintis, 1995, p. 122. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. gegus 27 d. nutarimas Dl teiss akt, kuriais buvo sprendiami buvusios savanorikosios draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti (dosaaf) valdyto turto klausimai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Valstybs inios. 2002, Nr. 53-2093. Sakadolskis, r. Abrakadabra teisinje valstybje [interaktyvus]. [irta 2007-08-08]. <http://www. bernardinai.lt>. r., pvz., Sparks v. West Point Manufacturing. 15 So.2d 81, 817 (Alabama, 192).

17 18

Jurisprudencija. 2009, 2(116): 7992.

85

inagrintos ar inagrint ir nagrinjamosios byl aplinkybs skiriasi, todl precedentu dabar teismo nagrinjamoje byloje negalima remtis (tokiu argumentu labai danai remiamasi Lietuvos Aukiausiojo Teismo nutartyse). Teismui savavalikai aikinti teis dar labiau rankas atria tokie abstrahuoti teiss aikinimo kanonai, kaip statymo tikslas ir statym leidjo ketinimai. ie metodai neretai leidia teismui manipuliuoti statymo tekstu, atsisakyti lingvistinio aikinimo metodo ir suteikti odiams toki reikm, kokios galbt statym leidjas niekada neturjo omenyje. Vienas mokslininkas bandymus nustatyti teksto autoriaus (teiss aikinimo atveju statym leidjo) ketinimus yra pavadins haliucinacija19. Taigi teiss aikinimo taisykli buvimas pats savaime neutikrina, kad nebus iaikinta, jog juoda yra balta, arba atvirkiai. Be abejo, smoning ar nesmoning teismo padaryt teiss aikinimo klaid galima itaisyti instancine tvarka. Taiau k daryti, kai toki klaid padaro teismas, kurio sprendimai galutiniai? Daniausiai bylos alis, visuomen domina galutinis teiss aikinimo rezultatas teismo sprendimas, o ne bdai ir metodai, kuriais tas rezultatas buvo pasiektas. Taiau i ties tiek teisininkams, tiek ir visai visuomenei ne maiau svarbs u rezultat turt bti ir yra patys instrumentai (bdas, priemons), kuriais jis pasiektas. Netinkamomis priemonmis pasiektas rezultatas gali sukelti rimt padarini visai teisinei sistemai. Ne tas pats, ar garsus nusikaltlis vl bus nuteistas surinkus svari rodym ir rodius, kad jis padar nauj nusikaltim, ar sufabrikavus prie j byl. Kaip ydingas teiss aikinimas gali ibalansuoti teiss sistem, puikiai iliustruoja 200 m. rugpjio 19 d. Lietuvos Konstitucinio Teismo nutarimas20, kuriuo buvo iaikinta, kad teis neturtins alos atlyginim yra paveldima. Toks aikinimas ne tik ignoruoja paveldjimo teis, bet ir paneigia prievoli klasifikacij intuitu persone. O juk t pat socialiai teising teisin efekt buvo galima pasiekti ir nenusiengiant civilistikai (prievoli ir paveldjimo teiss pradiamoksliui), t. y. pateikiant kitokius, civilinei teisei neprietaraujanius argumentus: iaikinant, kad neteistai nuteisus asmen neturtin al patiria ne tik neteistai nuteistasis, bet ir jo artimieji sutuoktinis, vaikai. Todl ir jie turi teis jiems asmenikai padarytos neturtins alos atlyginim.

4. Teiss princip reikm interpretavime

Maai kas drst neigti, kad iuolaikinje valstybs srangoje, grindiamoje valdios padalijimo ir pusiausvyros principais, teisjas turi remtis teise. Kitaip tariant, teigin, kad teisj saisto teis, priimame kaip aksiom. Taiau kas yra teis? Ar tai tik vadinamoji statutin teis (kodeksai, kiti statymai, vadinamieji postatyminiai teiss aktai), ar dar kakas daugiau? Antra vertus, i teismo reikalaujama vykdyti teisingum (Konstitucijos 109 str. 1 d.), taiau kaip i teismo pareig suprasti? Ar teisingumo vyk19 20 robertson, d. Judicial Discretion in the House of Lords. Oxford: Clarendon Press, 1998, p. 1. Lietuvos Konstitucinio Teismo 200 m. rugpjio 19 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos alos, padarytos neteistais kvotos, tardymo, prokuratros ir teismo veiksmais, atlyginimo statymo 3 straipsnio (2001 m. kovo 13 d. redakcija) 3 dalies ir 7 straipsnio (2001 m. kovo 13 d. redakcija) 7 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Valstybs inios. 200, Nr. 90-3529.

86

Valentinas Mikelnas. Interpretacinis aismas, arba kaip kurti teis be parlamento

dymas yra tik statutins teiss taikymas, ar kakas daugiau, pavyzdiui, princip, vertybi, kurios nra adekvaiai ireiktos statutinje teisje, paieka ir gin sprendimas remiantis ne tik statutine teise, bet ir principais, vertybmis? Krybikas teiss aikinimas, kaip mechaniko teiss taikymo prieyb, reikalauja neapsiriboti vien taikomo statymo tekstu, bet taip pat remtis teiss principais, moralinmis vertybmis. Kartais net pati statutin teis pareigoja teism taikyti ir aikinti teis remiantis teiss principais, pavyzdiui, CK 1.5 straipnis. Kartu teigiama, kad teiss principai yra svarbus teisjo diskrecijos, jo savivals ribojimo instrumentas. Taiau ar teiss principams nra teikiama per didel reikm? Kaip jau buvo minta, teiss aikinimas prasideda nuo taikomos teiss normos teksto analizs. odi, kuriais teiss norma ireikta, reikm mes daniausiai inome, o jeigu ja abejojame, tikslinams odynuose. Gal gale odio reikm yra susitarimo reikalas. Igird od stalas arba kd, visi vienodai suvokiame, k tas odis identifikuoja. Taiau ar tikrai visi vienodai suvokiame, k reikia tokios svokos kaip teisin valstyb, prigimtin teis, teisingumas, proporcingumas ir t. t.? Vienas interpretatorius ias svokas gali suprasti ir aikinti vienaip, kitas kitaip. Antai vieni gali teigti ir teigia, kad abort udraudimas prietarauja teisins valstybs principui, kiti gi prieingai kad neprietarauja. Deja, reikia pripainti, kad daugelis princip yra mistiniai dalykai, ireikiantys daugiau siekiamyb, o ne realyb. Vadinasi, kai teis aikinama remiantis principais, neretai operuojama fikcijomis, kurios suteikia interpretatoriui praktikai neribotas galimybes. Teiss principai neatsakingo interpretatoriaus rankose gali lemti nenuspjam rezultat, kuri negaljo prognozuoti joks protingas mogus. Taigi teiss principai, jeigu jais bus operuojama neatsakingai, gali dar labiau padidinti teiss neaikum ir neapibrtum. Jeigu jau teisjas gali ignoruoti aiki odio reikm, tai iplsti ar susiaurinti kokio nors teiss principo turin jam dar paprasiau. Pavyzdiui, buvs Izraelio aukiausiojo teismo pirmininkas A. Barakas, remdamasis nepaprastai abstrakia demokratijos svoka, teigia, kad teisjai turi prigimtin teis nepaisyti statutins teiss ir turi bti absoliuiai nepriklausomi nuo kit valdios ak. Taiau tokia pozicija, R. Posnerio nuomone, veda teism despotizm ir chaos valstybje21. Vadinasi, teiss principai taip pat patys savaime neutikrina, kad teismai nekurs teiss savavalikai.

5. Interpretatoriaus neklystamumo problema

Viduramiais teigta, kad karalius visada teisus. Vieno ar kito mogaus ar institucijos neklystamumas buvo ir yra propaguojamas ir iais laikais. Kartais neklystamumo bacila usikreia ir teiss aikintojai. Lietuvoje bene rykiausiai i problema atsiskleid prasidjus Konstitucinio Teismo nutarim nevienareikmiam vertinimui. Teisjo bandymas pateikti aikinimo rezultat kaip vienintel teising pirmiausia paaikinamas psichologinmis prieastimis niekas nenori bti kritikuojamas. Antra vertus, teiss aikinimui bdingas monopolikumas kas yra teis, deklaruoja teismai, o
Posner, R. Enlightened Despot. The New Republic. [interaktyvus]. [irta 2007-0-23]. <www.tnr.com>.

21

Jurisprudencija. 2009, 2(116): 7992.

87

j sprendimai anksiau ar vliau tampa galutiniais ir neskundiamais. ia galima velgti tam tikr paraleli su ventojo Rato aikinimu Banyia taip pat pretenduoja ventojo Rato aikinimo monopolij kunigas, pateikis vienos ar kitos ventojo rato dalies interpretacij, apeliuoja Dievo od ir nepripasta, kad tai tra jo subjektyvus aikinimas. Taiau teismas yra valdios institucija ir sprendia moni problemas. Todl mons turi teis vertinti teismo pateikiam teiss aikinim ir j kritikuoti, jeigu su juo nesutinka. Juo labiau, kad labai danai visuomens poiris ir teismo pateiktas teiss aikinimo rezultatas nesutampa. Pavyzdiui, nurodoma, kad apie 1/3 JAV aukiausiojo teismo sprendim prietarauja vyraujaniai visuomens nuomonei22. Aplinkyb, kad teismo pateiktas teiss aikinimo rezultas yra vienintelis teisingas, bandoma pagrsti vairiais argumentais. Pavyzdiui, teigiama, kad teisjai yra nepriklausomi, j nesaisto politiniai sipareigojimai, todl jie gali pateikti nealik teiss aikinim. Taiau bendriausia prasme teisj nepriklausomumas yra iliuzorinis ir tra fikcija. Juk teisjas nra robotas, jis priima sprendimus realioje visuomenje, o ne socialiniame vakuume. Todl teisj veikia visa jo aplinka. Kad teismui daroma taka, akivaizdiai rodo sociologiniai tyrimai, atlikti JAV, kai paaikjo, jog prisiekusiesiems daro tak ne tik teiss normos ir rodymai, bet ir daugyb kit veiksni: vairi interes grupi ireikta pozicija, visuomenje vyraujanios vertybins nuostatos; teiss doktrina; lobizmas; visuomens informavimo priemons ir kt. iuo atveju ikalbingas ir atsistatydinusio Kauno apylinkes teismo teisjo atvejis, kai spauda praktikai isprend byl u apeliacins instancijos teism23. Taigi egzistuoja nenuginijami rodymai, kad teiss aikinimo procese daug k lemia subjektyvs faktoriai teisjo asmenin pozicija kaip bendrosios pasauljautos padarinys, interesai, jo ipastamos vertybs, erudicija, isimokslinimas ir kt. vairios takos (ir nebtinai neigiamos) sukuria situacij, kai teismas, priimdamas sprendim, taiko lankst, funkcin teiss aikinim, kartais net taikomj teiss norm iaikindamas contra legem. Taigi taka (takos) daro poveik teismo sprendimo pagrindimui (legitimacijai). Priklausomai nuo takos ar tak prigimties, pobdio, gausos, kit savybi, be prastini argument, atsiranda nauj, papildom. Nestebina, jog skandinav teisinio realizo mokyklos atstovai klasikin teiss altini doktrin pakeit altini, darani tak teismo sprendimams, doktrina. Tokiais veiksniais jie pripasta ne tik statym, paproius, bet ir daikt prigimt, teisin praktik, a travaux prparatoire, usienio teis, administracin praktik, vis i reikini vertinim24. Tam, kad teism pateikiamas teiss aikinimas bt priimtas visuomens, teisjai turi nuolat jausti visuomens kvpavim nugar, nes jie, kaip ir kiekviena kita valdios institucija, tarnauja monms. Visada svarbu nepamirti, kad teismai vykdo teisingum, o teisingumo jausmas yra bdingas daugumai moni, todl teisjai privalo atsivelgti visuomenje vyraujanius teisingumo sampratos kriterijus ir standartus. Kai teisjai pripasta esant teisinga tai, kas daugumai visuomens nari atrodo neteisinga,
22 23 24 Marshall, T. R. Public Opinion and the Supreme Court. Boston: Unwin Hyman, 1989, p. 192. Lietuvos rytas. 2005 m. gruodio 1 d. Biernat, T. (ed.) Stressing Legal Decisions. IVr 21st World Congress, Lund, Sweden, 12-18 August, 2003. Cracow: Polpress Publisher, 200, p. 11-1.

88

Valentinas Mikelnas. Interpretacinis aismas, arba kaip kurti teis be parlamento

arba kai teism sprendimai prietarauja sveikam protui, atsiranda teism ir visuomens nepasitikjimas ir priepriea, kuri nra naudinga nei visuomenei, nei teismams25. Matyt, viena i visuomens nepasitikjimo teismais Lietuvoje prieasi ir yra kai kuri teisj demonstruojama teisingumo suvokimo erozija, su kuria visuomen negali taikstytis. Kad teismo, netgi tokio, kurio sprendimas galutinis ir neskundiamas, pateiktasis teiss aikinimas ne visada yra vienareikmikai neabejotinas, patvirtina ir atskirosios nuomons institutas. 2008 m. vedus atskirosios nuomons institut Konstituciniame Teisme lugo io Teismo neklystamumo aureol26. Lieka tik apgailestauti, kad atskirosios nuomons institutas praktikai neveikia kit teism, ypa t, kurie formuoja vienod statym aikinim ir taikym, praktikoje. Teismo pateiktas teiss aikinimo variantas nra ir negali bti vienintelis teisingas. T lemia paios aplinkybs, dl kuri kyla teiss aikinimo reikalingumas, odi daugiareikmikumas27, skirting vertybi pusiausvyros paiekos btinumas ir kt. Tam tikr aikinimo praktik iandien turime todl, kad teisjas X odiui suteik btent toki, o ne kitoki visikai manom alternatyvi reikm arba prioritet suteik btent tai ar toms, o ne kuriai kitai ar kitoms i daugelio egzistuojani ir derintin vertybi. Bet visikai tiktina, kad ateityje teisjas Y tam paiam odiui suteiks kitoki reikm ar prioritet velgs kitoje vertybje ir rezultatas jau bus kitoks. ia vertt prisiminti K. Popperio odius: nors mes galime siekti tiesos ir nors mes galime net surasti ties, mes niekada negalime bti visikai tikri, kad j suradome. Visada esama galimybs klysti, nes mes esame klystanios btybs28.

Ivados
Konstitucijos 109 straipsnio 3 dalis nustato, kad teisjas klauso tik statymo, taiau, kas yra statymas ir k jis reikia, pasako pats teisjas. Taigi teiss aikinimas yra savotikas interpretacinis aismas, umaskuojantis teiss krim. Nei Konstitucija, nei teisjo priesaikos tekstas nedraudia teisjui kurti teiss, t. y. veiklos, kuri lemia pareiga taikyti teis prie tai isiaikinus jos prasm. Kiek toli nueis teisjas aikindamas teis, didia dalimi priklauso nuo jo sins, kvalifikacijos, kit valdios ak ir visuomens tolerancijos. Kaip bebt smerkiama teism teiss kuriamoji funkcija, vargu ar daug kas nort, kad vl bt grtama prie mechaniko teiss taikymo modelio. Teiss aikinimas i esms yra subjektyvus dalykas. Todl esm teiss aikinimo kokyb sietina su klausimu, kas bus interpretatorius, t. y. kokiems monms bus patikta i svarbi funkcija, o gal net misija. Tiek Lietuvos, tiek usienio valstybi teismai igyvena visuomens pasitikjimo kriz. Klaidinga bt manyti, kad nepasitikjimas teismais yra vien Lietuvos problema nepasitikjimas teismais plinta tiek Vakar Europoje, tiek ir
25 26 27 28 Law v. Common Sense. The Economist [interaktyvus]. [irta 2009-01-15]. <http://www.economist.com/ world/unitedstates/displayStory.cfm?STORY_ID=1293222>. Girnius, K. Istorin diena Konstitucijos teismui [interaktyvus]. [irta 2009-03-05]. <http://www.alfa.lt>. Endicott, T. Vagueness in Law. Oxford: Oxford university Press, 2000. Popper, K. R. Atviroji visuomen ir jos prieai. Vilnius: Pradai, 1998, p. 939.

Jurisprudencija. 2009, 2(116): 7992.

89

jaV29, kur tradicikai teismai turjo didel autoritet. Tai lemia ne tik pavieni teisj netinkamas elgesys, bet ir kai kuri atvirai isakomos pairos, kurios gali lemti visuomenei nepriimtin sprendim primim. Pavyzdiui, ar didioji visuomens dalis pasitiks teisju, kuris vieai teigia, kad neva Konstitucija leidia kankinimus tardymo metu30. Todl, matyt, bt pagrindo pritarti darantiems ivad, kad i dalies nepasitikjim teismais lemia j perdm didelis aktyvumas, nenuosekli praktika, interpretavimo taisykli ignoravimas, bet kokiu atveju virstantys pseudoargumentacija. Kartais teismai imasi iniciatyvos sprsti tokius klausimus, dl kuri visuomenje vyksta kartos diskusijos. Antai Olandijos aukiausiasis teismas 199 m. birelio 21 d. dienos sprendimu teisino eutanazij. Tokiais atvejais teismai neivengiamai tampa politinio proceso dalimi. Antra vertus, teismo procesas nra pritaikytas komplikuotoms, sudtingoms, politikai jautrioms problemoms sprsti galioja sprendimo primimo slaptumo principas, argumentai, kuriuos teisjai isako svarstydami sprendimo primim, neskelbiami, ne kiekvienas suinteresuotas asmuo gali dalyvauti byloje, teisjai neretai neturi reikiamos kvalfikacijos sprsti sudtingas politinio, ekonominio, socialinio pobdio problemas ir t. t. Btent statym leidybos procesas, kur diskusijos vyksta vieai, interes grups gali ireikti savo pozicij per j interesams atstovaujanius parlamentarus, yra labiau pritaikytas politikai jautrioms problemoms sprsti. Todl i esms reikt keisti poir valdi padalijimo princip, diegiant daugiau lankstumo vertinant valdi atskirum, j subordinacinius ir kooperacinius saitus btina pradti kalbti ne apie j nepriklausomum viena nuo kitos, o apie j dialog ir bendradarbiavim31.

Literatra
Bell, J. Judiciaries within Europe. A Comparative Review. Cambridge: Cambridge University Press, 200. Bingham, T. The Business of Judging. Selected Essays and Speeches. Oxford: Oxford University Press, 2000. Bratus, S. N. Sudiebnaja praktika v sovietskoj pravovoj sistiemie. Maskva: Juridieskaja literatra, 1975. Choosing Judges. Wanted: Better Judgement, Fewer Crowd-Pleasers and Lickspittles [interaktyvus]. [irta 2008-11-20]. <http:// www.economist.lt>. Danny, N. EC Membership and the Judicialization of British Politics. Oxford: Oxford University Press, 2001. Dershowitz, A.M. Supreme Injustice. How the High Court Hijacked Election 2000. Oxford, New York: Oxford University Press, 2001.

29

30 31

Judges Behaving Badly. [interaktyvus]. [irta 2007-0-28]. <http://www.economist.lt>; Choosing Judges. Wanted: Better Judgment, Fewer Crowd-Pleasers and Lickspittles. In The Economist. [interaktyvus]. [irta 2008-11-20]. <http://www.economist.lt>; Bell, J. Judiciaries within Europe. A Comparative Review. Cambridge: Cambridge University Press, 200, p. 102, 22. JAV aukiausiojo teismo teisjas u tariamj terorizmu kankinimus [interaktyvus]. [irta 2008-0213]. <http://www.delfi.lt>. Ronald, J.; Krotoszynski, Jr. Constitutiional Flares: On Judges, Legislatures, and Dialogue. Minnesota Law Review. 1998, 83(1): 12.

90

Valentinas Mikelnas. Interpretacinis aismas, arba kaip kurti teis be parlamento

Dworkin, R. Taking Rights Seriously. 2nd ed. New York: Harvard University Press, 198. Endicott, T. A. O. Vagueness in Law. Oxford: Oxford University Press, 2000. Feely, M. M.; Rubin, E. Judicial Policy-Making and the Modern State. Cambridge: Cambridge University Press, 2000. Fredan, S. Allies or Subversives? The Judiciary and Democracy. Israel Law Review. 1998, 32(3): 10-11. Gny, F. Mthode dinterprtation et sources en droit priv positif. 2nd ed. Paris: L.G.D.J., 1954. Girnius, K. Istorin diena Konstitucijos teismui [interaktyvus]. [irta 2009-03-5]. <http:// www.alf.lt>. Hayek, F. A. Teis, statym leidyba ir laisv. d. II. Vilnius: Eugrimas, 1998. JAV aukiausiojo teismo teisjas u tariamj terorizmu kankinimus [interaktyvus]. [irta 2008-02-13] <http://www.delfi.lt>. Judges Behaving Badly. [interaktyvus]. [irta 2007-0-28] <http://www.economist.lt>. Burbank, S. B.; Friedman. B. (ed.) Judicial Independence at the Crossroads. An Interdisciplinary Approach. Thousand Oaks-London-New Delhi: Sage Publications, 2002. Krotoszynski, R. J. Jr. Constitutional Flares: on Judges, Legislatures, and Dialogue. Minnesota Law Review. 1998, 83(1): 12. Khn, Z. The Authoritarian Legal Culture at Work: the Passivity of Parties and the Interpretational Statements of Supreme Courts. Croatian Yearbook of European Law and Policy. 200, 2: 19-2. Law v. Common Sense. [interaktyvus]. [irta 2009-01-15]. <http://www.economist.lt>. Leisham, R. Against Judicial Activism: The Decline of Freedom and Democracy in Canada. Montreal: McGill-Queens University press, 2006. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. rugsjo 2 d. Dl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 7 straipsnio treiosios dalies atitikimo Lietuvos Respublikos konstitucijai. Valstybs inios. 1998, Nr. 85-2382.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. gegus 27 d. nutarimas Dl teiss akt, kuriais buvo sprendiami buvusios savanorikosios draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti (dosaaf) valdyto turto klausimai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Valstybs inios. 2002, Nr. 53-2093. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 200 m. rugpjio 19 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos alos, padarytos neteistais kvotos, tardymo, prokuratros ir teismo veiksmais, atlyginimo statymo 3 straipsnio (2001 m. kovo 13 d. redakcija) 3 dalies ir 7 straipsnio (2001 m. kovo 13 d. redakcija) 7 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Valstybs inios. 200, Nr. 90-3529. Marshall, T. R. Public Opinion and the Supreme Court. Boston: Unwin Hyman, 1989. Martin, r. I. The Most Dangerous Branch: How the Supreme Court of Canada Has Undermined Our Law and Democracy. Quebec: McGill-Queens University Press, 2003. Posner, R. Enlightened Despot. The New Republic [interaktyvus]. [irta 2007-0-23] . <www.tnr.com>. Popper, K. R. Atviroji visuomen ir jos prieai. Vilnius: Pradai, 1998. Schwartz, H. (ed.) The Rehnquist Court: Judicial Activism on the Right. New York: Hill and Wang, 2002. robertson, d. Judicial Discretion in the House of Lords. Oxford: Clarendon Press, 1998, p. 1. Sakadolskis, R. Abrakadabra teisinje valstybje. [interaktyvus]. [irta 2007-08-08] <http://bernardinai.lt>. Smith, J. M. The Europeanisation of National Legal Systems: Some Consequences for Legal Thinking in Civil Law Countries. In van Hoecke, M. (ed.) Epistemology and Methodology of Comparative Law. Oxford: Hart Publishing, 200. Biernat, T. (ed.) Stressing Legal Decisions. IVr 21st World Congress, Lund, Sweden, 12-18 August, 2003. Cracow: Polpress Publisher, 2004.

Jurisprudencija. 2009, 2(116): 7992.

91

InteRpRetatIon GaMe oR How to Make law wItHout paRlIaMent Valentinas Mikelnas

Vilnius University, Lithuania

Summary. The contemporary State power is concentrated in the hands of the legislative, executive and judicial powers, which is traditionally referred to as the principle of the division of State power. The separation of State power and the attribution of the function of the interpretation and application of statutory law to courts were like letting the genie out of the bottle. Having started with a mechanical application of the statutory law, the courts, armed with various doctrines on interpretation of law, have in the meantime started creating rules themselves and turned into rivals to the legislator. In addition to having started making the law, the courts have also begun exerting control over both the legislative (constitutional justice) and the executive (administrative justice) powers. The acknowledgement of the fact that by interpreting and applying the law, the court is simultaneously making it, gives rise to a host of questions, e.g.: if the court is the guardian of law, who is the guardian of the court? How to separate the interpretation of law from its creation? If the court acts as a lawmaker, then maybe in future, the court will turn into a sole lawmaker?, etc. The lawmaking function of courts in some countries is noticeable and aggressively active to such an extent that this starts causing serious concern about the courts having turned into the most dangerous branch of the State power. The activeness of courts is determined by a number of reasons. One of them is the increasing importance of law as an instrument of economic and social policy. The increased and still further increasing both the role of law and the complexity of legal problems demand the adequately modified broader, deeper, containing the internal and external consistency and logics legal argumentation. This, in its turn, facilitates the activeness of courts also in the area of interpretation of law and legal argumentation. The process of interpretation could be compared to a game, where, like in any other game, certain rules are determined. However, the existence of particular rules does not necessarily mean that those rules will be obeyed. If somebody is permitted to ignore the linguistic method of interpretation of law, which is comparatively clear and defined, then it is even more possible for them to ignore other methods of interpretation of law which are less clear and defined. It is, however, necessary to acknowledge that most of the principles of linterpretation of law are mystical issues, which tend to express desirability rather than reality. Consequently, interpreting the law on the basis of principles entails manipulating with irrealities, which open practically unlimited possibilities before the interpreter. Principles of law in the hands of an unscrupulous interpreter may result in unpredictable outcomes, which could have never been foreseen by any intelligent person. Thus, the principles of law, if handled irresponsibly,

92

Valentinas Mikelnas. Interpretacinis aismas, arba kaip kurti teis be parlamento

may create even greater vagueness and ambiguity in law. The fact that interpretation of law offered even by such a court whose judgement is final and not subject to appeal is not always unequivocally certain is also confirmed by the institute of dissenting opinion. Article 109, Part 3 of the Constitution states that judges obey only the law, though it is the judge himself who defines what law is and what it means. Thus, interpretation of law is a kind of interpretation game to mask lawmaking. How far the judge will go in interpreting law to a great extent depends on his conscience, qualification, and the tolerance of the other branches of power and the society. Keywords: interpretation of law, application of law, legislation, limits of courts legislative functions, rules on legal interpretation, principles of law.

Valentinas Mikelnas, Vilniaus universiteto Teiss fakulteto Civilins teiss ir civilinio proceso katedros profesorius. Mokslini tyrim kryptys: arbitrao procesas, civilinis procesas, prievoli teis, eimos teis. Valentinas Mikelnas, Vilnius University, Faculty of Law, Department of Civil Law and Procedure, professor. Research interests: arbitration procedure, civil procedure, obligations law, family law.