You are on page 1of 31

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

TEISöS INSTITUTAS

Vytautas Kalnius

AR ĮSIGALIOJĘS DRAUDIMAS RŪKYTI VIEŠO MAITINIMO


ĮSTAIGOSE BEI NAKTINIUOSE KLUBUOSE GALIOJA IR
ŠIOSE ĮSTAIGOSE DIRBANČIAM PERSONALUI?

Teis÷s magistro darbas


Teis÷s vientisųjų studijų programa

Vadovas: Dr. Linas Meškys

Apginta:
Direktorius doc.dr. Stasys Šedbaras 2008 06 __ d.

KAUNAS 2008
ĮVADAS 3
I. Tabako vartojimo ribojimo pagrindai 5
1.1 Tabako ir jo gaminių samprata ir jų vartojimo teisinis reguliavimas Lietuvoje 7
1.2 Teisiniai tabako kontrol÷s įstatymo trūkumai 8
II. Rūkymo draudimo samprata Lietuvos teisin÷je sistemoje 11
2.1.Atsakomyb÷s taikymo ypatumai už tabako kontrol÷s įstatymo pažeidimus 13
2.2.Administracin÷s atsakomyb÷s už draudimo rūkyti tam tikrose vietose pažeidimus
taikymo praktika Lietuvoje ir užsienio valstyb÷se 15
III. Kitose valstyb÷se taikoma praktika 18
IŠVADOS 23
Santrauka anglų kalba 25
Literatūros sąrašas 29

2
ĮVADAS

Tabako vartojimas yra viena iš opių visuomen÷s sveikatos problemų tiek


Lietuvoje, tiek Europos Sąjungoje. Įgyvendindamos Pasaulio sveikatos organizacijos
Europos tabako kontrol÷s strategiją bei Tarptautinę tabako kontrol÷s konvenciją, Europos
Sąjungos (toliau tekste - ES) nar÷s ÷m÷si ryžtingų veiksmų, kuriant vieningą „Europą be
tabako“.

Tabako kontrol÷s įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas parengtas siekiant


sumažinti pasyvaus rūkymo įtaką restoranų, kavinių, barų ir kitų viešojo maitinimo įstaigų,
klubų, diskotekų darbuotojų ir lankytojų sveikatai. Iki 2007 01 01 galiojusiame Tabako
Kontrol÷s įstatyme restoranuose, kavin÷se, baruose ir kitose žmon÷ms aptarnauti skirtose
vietose buvo leidžiama rūkyti specialiai įrengtose atskirose vietose rūkantiems asmenims.
Dažniausiai tai būdavo ta pati patalpa tik skirtingi jos galai. Tačiau daugumos Lietuvos
viešojo maitinimo įstaigų darbuotojai ir lankytojai buvo priversti kv÷puoti rūkančiųjų
lankytojų cigarečių dūmais, praleisti didelę aktyvaus gyvenimo dalį prirūkytoje aplinkoje.

Naujai įsigaliojęs įstatymas labai skurdžiai užsimena apie rūkančius


darbuotojus. Nepaisant to, jog darbo vietos turi būti saugios, įrengtos pagal higienos
normas ir kitus reikalavimus, reglamentuojančius sveikas darbo sąlygas, darbuotojai visgi
turi teisę į rūkymą darbe, nes taip nusako ir pats įstatymas: „...Įmon÷se, įstaigose ir
organizacijose gali būti įrengtos specialios patalpos (vietos), kuriose leidžiama rūkyti...“ 1

Šis paskutinis sakinys ir kelia daugiausiai diskusijų. Esant tokiam teisiniam


reguliavimui, sutinkame įstatymo galiojimo erdv÷je neapibr÷žtumų, ko pas÷koje galimas
tolimesnis šio klausimo nagrin÷jimas. Taigi, nors ir įstatymas pasisako šiuo klausimu,
įvardindamas vietas, kuriose rūkymas draudžiamas, visgi paliekama terp÷ jo gan plačiam
interpretavimui.

Temos naujumas. Lietuvoje rūkymo draudimas naktiniuose klubuose,


restoranuose ir kavin÷se galioja kiek ilgiau nei vienerius metus. Ši tema nei Lietuvos teis÷s
doktrinoje, nei mokslin÷je literatūroje iki šiol nebuvo išsamiai nagrin÷ta. Rūkymo
draudimas ir šio draudimo taikymas praktikoje aptartas vos keliuose straipsniuose ir
įstatymų projektuose. Lietuvos Aukščiausiasis teismas iki šiol taip pat n÷ra nagrin÷jęs nei

1
LR Tabako kontrol÷s įstatymas (1995 12 20, Nr. I-1143), 19 str. 1d. 2p.

3
vienos bylos, kurioje būtų bent iš dalies aptartas draudimas rūkyti naktiniuose klubuose,
restoranuose ir kavin÷se ir šio draudimo galiojimas tas įstaigas aptarnaujančiam personalui.
Temos aktualumas. Lietuvai tapus ES nare, tenka ne tik išpildyti ES teis÷s
aktuose šalims nar÷ms numatytus reikalavimus bei prisitaikyti prie senųjų Europos
valstybių taikomos praktikos, bet ir nuolat tobulinti Lietuvos tabako kontrolę
reglamentuojančius teis÷s aktus, vis platesnes teises suteikiant nerūkantiems gyventojams
bei darbuotojams ir vis didesnius reikalavimus keliant darbdaviui ar verslininkui. Tačiau ar
stengiantis apsaugoti nerūkančiųjų interesus tinkamai saugomi ir ginami pasirinkusių
rūkyti interesai? Ar šis draudimas n÷ra akibrokštas kovoje su rūkančiais anksčiau min÷tų
įstaigų darbuotojais, o taip pat ir lankytojais, ar toks draudimas pasiteisino ES nar÷se,
pri÷musiose tokį patį sprendimą keleriais metais anksčiau? Ar yra būdų norint suderinti ir
rūkančiųjų ir nerūkančiųjų interesus, nepažeidžiant teis÷s aktų? Į šiuos ir kitus, mano
nuomone, svarbius ir aktualius klausimus, remdamasis Lietuvos bei kitų šalių viešus
santykius reglamentuojančiomis teis÷s normomis, teismų sprendimais, teis÷s doktrina bei
taikoma praktika, bus atsakoma šiame darbe.
Darbo tikslas - Įvertinti, ar pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančius teis÷s
aktus ir teis÷s doktriną restoranuose, kavin÷se, baruose, kitose viešojo maitinimo įstaigose,
klubuose, diskotekose lankytojai ir šias įstaigas aptarnaujantis personalas teis÷tai gali
rūkyti.
Siekiant darbe keliamo tikslo išskiriami tokie uždaviniai:
1. Apžvelgti Lietuvoje įtvirtintą draudimo rūkyti sampratą, jo galiojimo erdvę,
sąlygas.
2. Įvertinti draudimo nesilaikymo pasekmes ir analizuoti kaip min÷tus klausimus siūlo
spręsti Lietuvos teis÷s doktrina.
3. Nagrin÷ti Lietuvos teis÷s aktuose numatytus nuobaudų taikymus už tabako
kontrol÷s įstatymo pažeidimus ir neaiškiai apibr÷žtus administracinius teis÷s aktų
pažeidimus bei įvertinti kaip šio pobūdžio pažeidimų klausimu pasisako Lietuvos
Respublikos teismai ir teis÷s doktrina.
4. Analizuoti tabako kontrol÷s įstatymą ir pasiūlyti jo taisymo galimybes.
5. Įvertinti kaip draudimų rūkyti tvarką ir sąlygas reglamentuoja JAV, Airija ir kitų
valstybių viešuosius santykius apibr÷žiantys teis÷s aktai bei kaip analogiški
klausimai išspręsti palyginant su Lietuvos teis÷s doktrina.

4
Hipotez÷: Lietuvoje rūkyti restoranuose, kavin÷se, baruose, kitose viešojo
maitinimo įstaigose, klubuose, diskotekose, išskyrus specialiai įrengtus cigarų ar pypkių
klubus, n÷ra griežtai draudžiama tiek darbuotojams, tiek ir lankytojams, taip pat rūkyti n÷ra
griežtai draudžiama darbo vietose esančiose uždarose patalpose.
Tyrimo objektas. Atsižvelgiant į Lietuvos viešuosius teisinius santykius
reglamentuojančių teis÷s aktų nuostatas, nagrin÷jant darbe iškeltą hipotezę, bus
preziumuojama, kad: 1) darbuotojai ir šių įstaigų lankytojai yra pilnamečiai, nesergantys
ypatingomis ligomis, d÷l kurių darboviet÷je net nebūtų galimyb÷s įkurti rūkymo patalpas;
2) darbo vietos n÷ra įsteigtos ligoninių, laivų, orlaivių, naftos perdirbimo kompanijų
teritorijose, kurių rūkymo patalpų steigimą ir eksploatavimą reglamentuoja atskiri teis÷s
aktai.
Tyrimo metodai. Darbe bus naudojami aprašomasis, analitinis - kritinis ir
lyginamasis metodai. Pirmoje dalyje, kur apžvelgiama Lietuvoje įtvirtinta draudimo rūkyti
samprata ir šio draudimo galiojimo erdv÷ bei sąlygos, bus naudojamas aprašomasis
metodas. Analitinį – kritinį metodą naudosiu, įvertindamas draudimo nesilaikymo
pasekmes, taip pat šį metodą naudosiu ir analizuodamas kaip min÷tus klausimus siūlo
spręsti Lietuvos teis÷s doktrina, taip pat nagrin÷damas Lietuvos teis÷s aktuose numatytus
nuobaudų taikymus už tabako kontrol÷s įstatymo pažeidimus bei įvertindamas kaip šio
pobūdžio pažeidimų klausimu pasisako Lietuvos Respublikos teismai ir teis÷s doktrina.
Lyginamąjį metodą naudosiu, įvertindamas analogiškus draudimus užsienio valstyb÷se.

I. Tabako vartojimo ribojimo pagrindai

Tabako kontrol÷s pagrindų konvencija, 2003 m. geguž÷s 21 d. priimta Ženevoje


vykusioje 56-toje Pasaulio sveikatos asambl÷joje, yra pirmasis tarptautinis dokumentas,
nustatantis visoms šalims bendrus minimalius reikalavimus tabako kontrol÷s srityje,
reglamentuojančius tabako gaminių paklausos, pasiūlos mažinimą ir laisvos nuo tabako
aplinkos kūrimą. Šiuo teis÷s aktu siekiama, kad visame pasaulyje būtų vieningai imtasi
priemonių rūkymo paplitimui ir žalai žmonių sveikatai mažinti tarptautiniu mastu.

Konvencija parengta remiantis keletu nuostatų, iš kurių šie yra bene svarbiausi
nagrin÷jamoje temoje: „...prisimindamos Jungtinių Tautų Generalin÷s Asambl÷jos 1966 m.
gruodžio 16 d. priimto Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 12
straipsnį, kuriame sakoma, kad kiekvienas žmogus turi teisę tur÷ti kuo geriausią fizinę ir

5
psichinę sveikatą, taip pat prisimindamos Pasaulio sveikatos organizacijos įstatų
preambulę, kurioje sakoma, kad teis÷ būti kuo geriausios sveikatos yra viena pagrindinių
kiekvieno žmogaus teisių be jokios diskriminacijos ras÷s, religijos, politinių įsitikinimų,
ekonominio arba socialinio statuso pagrindu...“2

2004 m. Lietuvoje ratifikuota Pasaulio Sveikatos Organizacijos Tabako


kontrol÷s pagrindų konvencija – pirmasis tarptautinis dokumentas, nustatantis visoms
šalims bendrus minimalius reikalavimus tabako kontrol÷s srityje, reglamentuojančius
tabako gaminių paklausos, pasiūlos mažinimą ir svarbiausia, laisvos nuo tabako aplinkos
kūrimą. Čia keliamas siekis, kad visame pasaulyje būtų vieningai imtasi priemonių rūkymo
paplitimui ir žalai žmonių sveikatai mažinti tarptautiniu mastu.

Vertinant esamą situaciją, pažym÷tina, kad n÷ra nieko užsimenama apie


rūkančiųjų teises. Jeigu asmuo pasirinko rūkyti, kv÷puoti tabako dūmais, tai jo
apsisprendimą aplinkiniai turi gerbti. Taip pat kaip ir aš turiu gerbti kitų žmonių
apsisprendimą nerūkyti, remiantis elementariausiu teis÷s principu: Mano teis÷ baigiasi ten,
kur prasideda kito teis÷. Tod÷l kavin÷se, restoranuose, klubuose ir kitose viešo maitinimo
vietose tur÷tų būti vietų, skirtų rūkantiems ir nerūkantiems. Tačiau to nebeliko ir, stebint
Tabako Kontrol÷s įstatymo keitimosi tendencijas, pastebima, kad vis mažiau teisių
paliekama rūkantiesiems. Pačiame Įstatyme yra įtvirtintas principas, kuris ir nulemia teisių
disproporciją tarp rūkančių ir nerūkančių asmenų.

3 straipsnis. Valstyb÷s tabako kontrol÷s politikos principai


Valstyb÷s tabako kontrol÷s politikos principai yra: ginti žmogaus teises į aplinką be tabako
dūmų;3

Taigi šiuo požiūriu valdomasis subjektas turi paklusti valdančiojo subjekto


teisiniam reikalavimui, kadangi taip yra siekiama bendro tikslo – nukreipti žmonių elgesį
tokia linkme, kad valdymo sistemoje būtų sukurta bei palaikoma socialinių santykių
harmonija.4 Kaip ir nurodo pats tabako kontrol÷s įstatymas, Lietuvoje, o taip pat ir visose
ES šalyse, ratifikavusiose Pasaulio Sveikatos Organizacijos Tabako kontrol÷s pagrindų
konvenciją, šiuo teis÷s aktu siekiama apginti nerūkančiųjų teises į aplinką be kenksmingų
tabako dūmų. Šiuo būdu yra iškeliamos nerūkančiojo žmogaus teis÷s virš rūkančiojo.

2
Pasaulio sveikatos organizacijos tabako kontrol÷s pagrindų konvencija, Žin.(2004 NR. 152-5538)
3
Žr. išnašą 1. Tabako kontrol÷s įstatymas, 3 str.
4
Arvydas Andruškevičius. Administracin÷ teis÷: Principai ir normų ribos (Vilnius, 2004) p.41.

6
1.1 Tabako bei jo gaminių samprata ir jų vartojimo teisinis reguliavimas
Lietuvoje

Siekiant geriau perprasti šiame darbe nagrin÷jamą problemą, pirmiausia reik÷tų


aptarti kas yra tabakas ir jo gaminiai. Tabakas – bulvinių šeimos tabako (Nicotiana)
genties augalas (Nicotiana tabacum, Nicotiana rustica ir kitos rūšys), tiek genetiškai
modifikuotas, tiek nemodifikuotas, jo lapai ir kitos dalys. Tabako gaminiai – rūkyti,
uostyti, čiulpti ar kramtyti skirti gaminiai, pagaminti tik iš tabako (tiek genetiškai
modifikuoto, tiek nemodifikuoto) arba kuriuose yra tabako.5 Žinant kas yra tabakas, galima
preziumuoti, kad šiame darbe nagrin÷jamos problemos neliečia įstaigų, kuriose yra rūkomi
kaljanai, nes juose rūkymui skirtoje medžiagoje n÷ra tabako gaminių.
Lietuvos Respublikos, kaip nepriklausomos demokratin÷s valstyb÷s,
pagrindinio, tautos valią išreiškiančio teis÷s akto Konstitucijos 48 straipsnyje numatyta,
kad „[k]iekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę tur÷ti
tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas...“6
Lietuvai tapus ES nare iškilo poreikis rūkymą reglamentuojančias teis÷s aktų
normas keisti taip, kad jos neprieštarautų ES direktyvose numatytiems reikalavimams.
Pasaulio sveikatos organizacijos tabako kontrol÷s pagrindų konvencijoje, vykusioje 2003
gegužes 21 d. apibr÷žta, jog „...Šios konvencijos ir jos protokolų tikslas – sukurti pagrindus
tabako kontrol÷s priemon÷ms, kurias Šalys turi taikyti nacionaliniu, regioniniu ir
tarptautiniu lygiu, siekdamos nuolat ir sparčiai mažinti tabako vartojimą bei priverstinį
kv÷pavimą tabako dūmais, kad apsaugotų dabartinę ir būsimąsias kartas nuo kenksmingo
tabako vartojimo ir priverstinio kv÷pavimo tabako dūmais poveikio sveikatai ir aplinkai
bei socialinių ir ekonominių pasekmių.“ 7 Min÷tą konvencijos nuostatą LR Tabako
kontrol÷s įstatymas ne tik išpildo, įteisindamas draudimus rūkyti viešo maitinimo įstaigose,
kur nerūkantys, už÷ję užkąsti, būdavo priversti kv÷puoti rūkalių skleidžiamais dūmais, bet
ir numato galimybę savo poreikius rūkaliams realizuoti Cigarų ir pypkių klubuose.

Įgyvendindamos konvencijos nuostatas, valstyb÷s nar÷s tapo įpareigotos imtis


būtiniausių priemonių, kad „1. Kiekviena Šalis, atsižvelgdama į šią konvenciją ir jos
protokolus, kurių šalis ji yra, rengia, įgyvendina, nuolatos atnaujina ir persvarsto
5
Žr. išnašą 1. Tabako kontrol÷s įstatymas, 2 str. 1d.
6
LR Konstitucija, Žin. (1992, Nr. 33-1014), 48 str.
7
Žr. išnašą 2. Pasaulio sveikatos organizacijos tabako kontrol÷s pagrindų konvencija, 3 str.

7
daugiasektorines nacionalines tabako kontrol÷s strategijas, planus ir programas. 2. Šiuo
tikslu kiekviena Šalis pagal savo galimybes: a) steigia arba stiprina ir finansuoja
nacionalinį koordinavimo mechanizmą arba pagrindinius tabako kontrol÷s centrus; b)
patvirtina bei įgyvendina reikiamas įstatymines, vykdomąsias, administracines ir (arba)
kitokias priemones bei prireikus bendradarbiauja su kitomis Šalimis, nustatydamos
atitinkamas politikos kryptis tam, kad užkirstų kelią arba sumažintų tabako vartojimą,
priklausomybę nuo nikotino ir priverstinį kv÷pavimą tabako dūmais...“8 Tačiau ES nar÷ms
palikta pačioms spręsti ir nusistatyti min÷tos direktyvos įgyvendinimo pereinamuosius
laikotarpius bei draudimų/ribojimų tvarką ir sąlygas.“ 9

1.2 Teisiniai tabako kontrol÷s įstatymo trūkumai

Teis÷s aiškinimas, kaip procesas, neatsiejamai susijęs su pačia teise, jos būtimi,
struktūra (sistema), teis÷s šaltiniais. Tik nuo to, kaip suprantame pačią teisę ir jos struktūrą,
priklauso ir teis÷s aiškinimo reiškinys, kyla vienokios arba kitokios problemos bei galimi
šių problemų sprendiniai. Esu įsitikinęs, kad teis÷s aiškinimo supratimo ir iš jo kylančių
problemų skirtumai, padiktuoti skirtingų teis÷s mokslo doktrinų, n÷ra tokie jau
nesutaikomi, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio: ypač tai pasakytina tada, kai analizuojama
praktinę teisę aiškinančių ir ją taikančių institucijų veikla.
Vertinant naujos redakcijos įstatymo atitiktį galiojantiems įstatymams bei
Pasaulio sveikatos organizacijos tabako kontrol÷s pagrindų konvencijai, atkreiptinas
d÷mesys į tai, kad įsigaliojus LR Tabako kontrol÷s įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkto
redakcijai, pastarojoje yra išd÷stytas baigtinis vietų, kuriose yra taikomas draudimas rūkyti
(vartoti tabako gaminius), sąrašas, tačiau jis n÷ra išsamus. Čia taip pat nieko neminima ir
apie tai, jog rūkymas tur÷tų būti draudžiamas ir tam tikru atstumu nuo į÷jimų į šias
patalpas, jeigu jos yra netoli gyvenamųjų namų. Štai kitose šalyse, tokiose kaip Airija10 ar
JAV Wyoming valstija, 11 įstatymų leid÷jai atidžiau reng÷ įstatymo pataisą ir pritaik÷

8
Žr. išnašą 2, Pasaulio sveikatos organizacijos tabako kontrol÷s pagrindų konvencija. 5str.
9
D÷l valstybių narių įstatymų ir kitų teis÷s aktų, reglamentuojančių tabako produktų reklamą ir r÷mimą,
suderinimo (2003 05 23, Nr.2003/33) Kiekviena Šalis priima ir nacionalin÷s teis÷s bei nacionalin÷s
jurisdikcijos lygiu įgyvendina, o kitais jurisdikcijos lygiais – skatina patvirtinti ir įgyvendinti reikiamas
įstatymines, vykdomąsias, administracines bei kitokias priemones, numatančias apsaugą nuo priverstinio
kv÷pavimo tabako dūmais patalpose esančiose darbo vietose, viešajame transporte, viešosiose patalpose ir
kitose viešosiose vietose.
10
Autoriaus versta iš Ireland Tobacco Smoking (Prohibition) Regulations 2003 section 47, 2003, paragraph
480
11
Autoriaus versta iš STATE OF WYOMING HOUSE BILL NO. HB0141 Smoking in public places. 2007
07LSO-0191

8
platesnį įstatymo galiojimą erdv÷je. Šiose šalyse labai smulkiai apibudintos vietos, kuriose
galioja tabako vartojimo draudimai, taip pat draudimai apie ir tam tikrą atstumą nuo į÷jimų
ir pastatus, kuriuose draudžiama rūkyti.
Naujos redakcijos LR Tabako Kontrol÷s įstatyme yra nurodomas baigtinis
sąrašas patalpų, kuriose ribojamas tabako gaminių vartojimas. Svarbiausi šio įstatymo
punktai bus šie: 2) darbo vietose, esančiose uždarose patalpose. Įmon÷se, įstaigose ir
organizacijose gali būti įrengtos specialios patalpos (vietos), kuriose leidžiama rūkyti.
Rūkymo patalpų (vietų) įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Lietuvos
Respublikos Vyriausyb÷ ar jos įgaliota institucija; 5) restoranuose, kavin÷se, baruose,
kitose viešojo maitinimo įstaigose, klubuose, diskotekose, išskyrus specialiai įrengtus
cigarų ar pypkių klubus. Cigarų ir pypkių klubų steigimo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos
Respublikos Vyriausyb÷ ar jos įgaliota institucija.12 Iš antro punkto pastebime, kad kalba
eina ne apie eilines patalpas, bet įrengtas pagal specialius Lietuvos Respublikos
Vyriausyb÷s patvirtintus reikalavimus. Rūkymo patalpos – įmon÷se, įstaigose ir
organizacijose įrengtos specialios patalpos, kuriose leidžiama rūkyti. Patalpas įrengti
būtina pagal specialų Lietuvos Respublikos Sveikatos Apsaugos Ministro įsakymą d÷l
Lietuvos higienos normos HN 122:2006 2006 „Rūkymo patalpų(vietų) įmon÷se, įstaigose
ir organizacijose įrengimo ir eksploatavimo reikalavimai.“13 Apžvelkime keletą iš įstatyme
pateiktų pagrindinių reikalavimų, kurie labai detaliai nustato kaip turi funkcionuoti tokia
vieta, kaip rūkymo patalpa.
Taigi, kaip ir min÷ta: „...rūkymo patalpos (vietos) turi būti atskirtos nuo darbo
patalpų, taip pat nuo sanitarinių ir buitinių patalpų, kuriomis naudojasi ir nerūkantys
darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai.“ 14 Šis reikalavimas įtvirtintas tam, kad
sklindantys tabako dūmai nepadarytų žalos gaminamai produkcijai ar saugomiems
produktams, taip pat darbuotojams, dirbantiems savo darbo vietose.„...Rūkymo patalpos
(vietos) įrengiamos taip, kad per jas nereik÷tų vaikščioti nerūkantiems darbuotojams,
aptarnaujamiems klientams ir lankytojams.“15 Šioje normoje randame ir Pasaulio Sveikatos
Organizacijos Tabako kontrol÷s pagrindų konvencijos reikalavimų išpildymą, t.y. asmenų
apsaugą nuo priverstinio kv÷pavimo tabako dūmais.

12
Žr. išnašą 1. Tabako kontrol÷s įstatymas, 19 str.
13
Rūkymo patalpų (vietų) įmon÷se, įstaigose ir organizacijose įrengimo ir eksploatavimo reikalavimai (2006
11 07, Nr. V-908)
14
Žr. išnašą 13. Rūkymo patalpų (vietų) įmon÷se, įstaigose ir organizacijose įrengimo ir eksploatavimo
reikalavimai, 6p.
15
Žr. išnašą 13. Rūkymo patalpų (vietų) įmon÷se, įstaigose ir organizacijose įrengimo ir eksploatavimo
reikalavimai, 7p.

9
Panašių vietų draudimą randame ir JAV Wioming valstijos įstatyme, kuriame
įvardinamos rūkymui netinkamos patalpos: (xii) Privačiuose klubuose; (xiii) restoranuose;
(xiv) tualetuose, foj÷, registratūrose, koridoriuose ir kitose bendrose patalpose; tai tokios
patalpos, kuriomis būna priversti naudotis ir nerūkantys darbuotojai.
Pastate, kuriame įrengiamos rūkymo patalpos (vietos), bei jo v÷dinimo sistemose oro
sl÷gis turi pasiskirstyti taip, kad normaliomis pastato naudojimo sąlygomis oras tek÷tų iš
švaresnių vietų į labiau užterštas. Rūkymo patalpose turi būti palaikomas žemesnis nei
gretimų patalpų sl÷gis. Švarus oras paprastai tiekiamas į tą patalpos dalį, kur oras
užterštas mažiausiai, o šalinamas ten, kur teršalai išsiskiria intensyviausiai arba jų
koncentracija didžiausia.16 Neįtvirtinus draudimo rūkyti ir lauke prie į÷jimų į šias įstaigas
ar prie jų v÷dinimo sistemų, ši reglamento norma netenka savo prasm÷s, nes rūkant prie
v÷dinimo sistemų ar lauke prie į÷jimų, vis tiek yra įtraukiamas tabako dūmais užterštas
oras į v÷dinimo sistemas, ko pas÷koje šis oras yra perduodamas į pastate esančias patalpas.
Šią problemą s÷kmingai išsprend÷ JAV Wioming valstija, įtvirtinusi tokį draudimą. Norint
atsiriboti nuo dūmų prie į÷jimų į viešus pastatus ar darbovietes, kur rūkymas yra
draudžiamas, kiekvienas asmuo, kuris rūko, rūkys mažiausiai dešimt (10) p÷dų nuo visų
viešų į÷jimų, pasažų, varstomų langų ar v÷dinimo sistemų bet kokios uždaros patalpos, kur
rūkymas yra draudžiamas. Bet kuris asmuo, kuris nevykdys šio reikalavimo po savininko,
operatoriaus, vadovo, ar kito asmens, kuris kontroliuoja nerūkymo laikymąsi žodinio
persp÷jimo ar uždarose patalpose, bus pažeidęs šio skyriaus reikalavimus.17

Analizuojant Tabako Kontrol÷s Įstatymo 19 str. 1d. 5 p. randame draudimą


rūkyti restoranuose, kavin÷se, baruose, kitose viešojo maitinimo įstaigose, klubuose,
diskotekose. Tai suprantama kaip draudimas rūkyti visiems asmenims, esantiems anksčiau
pamin÷tose įstaigose. Bet grįžtant prie to paties straipsnio pirmos dalies antro punkto
randame išskirtą subjektą, kuriam draudimas rūkyti galioja tik iš dalies – tai yra
darbuotojai, dirbantys darboviet÷se. Taigi, nors ir darbuotojas dirba įstatymo 19 str. 1d. 5p.
išvardintose įstaigose, jis vis tiek gali rūkyti tam specialiai įrengtoje patalpoje, atskiroje
nuo klientams skirtų patalpų. Čia svarbu atkreipti d÷mesį į įmon÷s patalpų paskirtį ar
suskirstymą. Tabako kontrol÷s įstatymo devyniolikto straipsnio penkta dalis yra orientuota
į tokias įstaigas, kuriose būdami klientai gali užsisakyti maisto ar g÷rimų. Tai yra tokios
vietos, kuriose klientai ateina praleisti laisvo laiko savo malonumui. Tod÷l tokia,

16
Žr. išnašą 11 STATE OF WYOMING HOUSE BILL NO. HB0141 Smoking in public places.
17
Ten pat.

10
darbuotojų rūkymui skirta patalpa jokiais būdais negali sutapti su patalpa, skirta klientams
aptarnauti. Šis reikalavimas yra įtvirtinąs tabako kontrol÷s įstatymo 19 str. 4p. Juridinio
asmens valdymo organai privalo užtikrinti, kad juridinio asmens darbuotojai,
aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kv÷puoti tabako dūmais užterštu oru,
taip pat kad matomose vietose būtų iškabinti įsp÷jamieji užrašai ar ženklai apie draudimą
rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys
užrašai ar ženklai. 18 Tai ir yra vienintelis teis÷tas būdas darbuotojams rūkyti įstaigose,
kurios įstatyme yra nurodytos kaip objektai, kuriuose draudžiama rūkyti.

Turint omenyje, kad naktinių klubų, restoranų bei kavinių savininkų


pagrindiniai veiklos tikslai yra didesnio pelno siekimas bei klientų pritraukimas, galime
preziumuoti, kad jie yra linkę pasinaudoti šią įstatymo spraga. Kas klientui trukdo ateiti į
tokią darbuotojams skirtą patalpą? Jeigu į šią patalpą patekti galima vos per vienerias duris,
nesutinkant jokių gamybai skirtų ar kitų patalpų, kurioms yra keliami ypatingai aukšti
higienos ir saugumo reikalavimai. Tam trukdytų tik administracija ar įmon÷s vidaus
taisykl÷s. Galime pasteb÷ti, kad iš paktin÷s pus÷s tokių įstaigų administracija yra
suinteresuota, kad į darbuotojų rūkymui skirtas patalpas ateitų klientai ir čia tenkintų savo
poreikius. Čia jau atsiranda daug vietos įmonių savininkų piktnaudžiavimui. Tokių būdu
šis įstatymas praranda savo esmę ir privalo būti tobulinamas, kad būtų išvengta tokių
interpretavimų.

II. Rūkymo draudimo samprata Lietuvos teisin÷je sistemoje

ES teis÷s tiesioginio veikimo ir taikymo principai įpareigoja nacionaliniuose


teismuose taikyti visus aiškius, tikslius ES teis÷s aktus. Be to, ES teis÷s taikymo viršenyb÷s
principas nustato pareigą netaikyti ES teisei prieštaraujančios vidaus teis÷s. 19 Tenka
apgailestauti, bet ginčų, kylančių d÷l tabako kontrol÷s įstatymo 19 str. 1d. 5p. nuostatų,
mūsų teismai dar nenagrin÷jo, nes ši draudimo rūkyti nuostata yra dar labai nauja,
palyginus su kitomis šio įstatymo nuostatomis, kuriose kalbama apie kur kas dažniau
kylančias problemas, tokias kaip tabako gaminių platinimas ar apmokestinimas. Tikslinga
būtų sužinoti LAT išaiškinimus šiuo teis÷s klausimu, kas greičiausiai užpildytų LR Tabako
Kontrol÷s įstatyme esamas spragas.

18
Žr. išnašą 1. Tabako kontrol÷s įstatymas 19 str. 4p.
19
Europos teisingumo teismo byla: Case 6/64, Costa v E.N.E.L.(rec. 1964, p. 1141)

11
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnyje yra įtvirtinta, kad Seimas
leidžia įstatymus20. Taip pat įstatymų pakeitimus ir jų projektus rengia ir leidžia Seimas.
Seime buvo vos keletą kartų iškelti klausimai d÷l dabar galiojančios nuostatos – draudimo
rūkyti restoranuose, kavin÷se, baruose, kitose viešojo maitinimo įstaigose, klubuose,
diskotekose efektyvumo ir naudingumo, ir pasiūlyti įstatymo pakeitimo projektai.
Išanalizavęs įstatymo leid÷jų siūlomus pakeitimus nagrin÷jama tema, tyrimui pateikiu
Seimo projektą, kuriame bandoma ištaisyti spragas, d÷l kurių draudimas rūkyti min÷tose
vietose n÷ra pakankamai veikiantis. Šiame įstatymo pakeitimo projekte jau apibr÷žiama ir
įstaigos patalpa, kas įvestų aiškesnį teisinį reguliavimą d÷l įstatymo galiojimo erdv÷je.

Pakeisti 19 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išd÷styti taip: “5) restoranuose,


kavin÷se, baruose, kitose viešojo maitinimo įstaigose, klubuose, diskotekose, restoranų,
kavinių, barų, kitų viešojo maitinimo įstaigų, klubų, diskotekų patalpose, išskyrus
specialiai įrengtus cigarų ar pypkių klubus. Cigarų ir pypkių klubų steigimo tvarką ir
sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷ ar jos įgaliota institucija.”21

Savo siūlymą jis argumentuoja ir išd÷sto taip: Įstatymo projekto tikslas –


siekiant aiškesnio teisinio reglamentavimo tikslinti šiuo metu Lietuvos Respublikos Tabako
kontrol÷s įstatyme įtvirtintą draudimą rūkyti restoranuose, kavin÷se, baruose, kitose
viešojo maitinimo įstaigose, klubuose, diskotekose, ir taip išvengti skirtingo galiojančio
draudimo taikymo ribų interpretavimo. Įstatymo projekto rengimą paskatino viešųjų
maitinimo įstaigų, privalančių laikytis rūkymo draudimo, tačiau nežinančių kaip praktiškai
jį taikyti, kreipimaisi, taip pat Lietuvos Respublikos ūkio ministerijoje vykusio pasitarimo,
kuriame buvo atstovaujama ne tik valstyb÷s ir savivaldybių institucijų, bet ir draudimą
tiesiogiai privalančių taikyti įstaigų pozicijos, išvados d÷l nepakankamai aiškaus ir
vienareikšmiško rūkymo draudimo reglamentavimo. Šiuo metu galiojanti Lietuvos
Respublikos Tabako kontrol÷s įstatymo 19 str. 1 d. 5 p. redakcija įtvirtina draudimą rūkyti
“restoranuose, kavin÷se, baruose, kitose viešojo maitinimo įstaigose, klubuose,
diskotekose, išskyrus specialiai įrengtus cigarų ar pypkių klubus…” Tačiau tokia teis÷s
normos formuluot÷ yra ydinga kuomet iškyla klausimas, ar toks draudimas taikomas ir
šiltuoju metų laiku į lauką (atvirą erdvę) išsikeliančioms viešojo maitinimo įstaigoms

20
Žr. išnašą 6. Lietuvos Respublikos Konstitucija, 64 str.
21
Tabako kontrol÷s įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto lyginamasis variantas
<http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=296844&p_query=&p_tr2=>[aplankyta 2005 04
29]

12
ir viešojo maitinimo įstaigoms, dalį aptarnaujamųjų vietų perkeliančioms į šalia jų
esančią teritoriją. Vien tai, jog toks nepakankamas reglamentavimas sukelia ne tik
praktinių, bet ir teis÷s aiškinimo problemų, rodo teikiamu įstatymo projektu siūlomų
pakeitimų būtinumą. Daugumos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijoje vykusio
pasitarimo d÷l Lietuvos Respublikos Tabako kontrol÷s įstatymo interpretavimo dalyvių
nuomone šiuo metu galiojantis draudimas rūkyti restoranuose, kavin÷se, baruose, kitose
viešojo maitinimo įstaigose, turi būti suprantamas kaip draudimas rūkyti patalpose. Tačiau
n÷ viena pasitarime dalyvavusi institucija negali oficialiai aiškinti Lietuvos Respublikos
įstatymų ir kitų teis÷s aktų bei jų taikymo, tod÷l situacijos neapibr÷žtumas išlieka.
Atsižvelgiant į tai, teikiamu įstatymo projektu siūloma aiškiai įtvirtinti, jog draudimas
rūkyti apima patalpas, kuriose įsikūrę restoranai, kavin÷s, barai, kitos viešojo maitinimo
įstaigos, klubai, diskotekos.22

Pri÷mus šį įstatymo projektą būtų aiškiai apibr÷žtos draudimo rūkyti taikymo


ribos bei išvengta skirtingo įstatymu įtvirtinto draudimo interpretavimo. Esamai situacijai
šis įstatymo projektas yra pats tinkamiausias iš pasiūlytų iki šiol, nes jame labai aiškiai
pasakoma kur galima ir kur negalima rūkyti, tačiau keičiant šį punktą, kartu turi būti
keičiamas ir 19 str. 1d 2p, kuriame minima, kad darbo vietose, esančiose uždarose
patalpose, įmon÷se, įstaigose ir organizacijose gali būti įrengtos specialios patalpos
(vietos), kuriose leidžiama rūkyti.23 Nes šis punktas sudaro galimybę pasinaudoti anksčiau
išanalizuotoje situacijoje, kuomet darbuotojams paliekamas leidimas rūkyti darbo vietose
esančiose uždarose patalpose ir į šias darbuotojams skirtas patalpas yra įleidžiami klientai.

2.1 Atsakomyb÷s taikymo ypatumai už tabako kontrol÷s įstatymo


pažeidimus

Teisin÷s atsakomyb÷s už tabako kontrol÷s įstatymo pažeidimus esm÷ geriausiai


atsiskleidžia per jos požymių analizę. Teis÷s literatūroje nurodomi įvairūs teisin÷s
atsakomyb÷s požymiai, būdingi visoms arba beveik visoms teisin÷s atsakomyb÷s rūšims.
Teisin÷ atsakomyb÷ - tai teis÷s pažeid÷jui valstyb÷s vardu, remiantis įstatymais ir
kitais teis÷s aktais, daromas prievartinis poveikis, kuriuo siekiama garantuoti teis÷s normų

22
Tabako kontrol÷s įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto aiškinamasis raštas,
<http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=296845&p_query=&p_tr2=>[aplankyta 2008 04
29];
23
Žr. išnašą 1. Tabako kontrol÷s įstatymas, 19 str 1d 2p.

13
nustatytą teisinę tvarką, atkurti teisių ir pareigų pusiausvyrą, pasireiškiantis teis÷s
pažeid÷jo elgesio smerkimu ir teisinių sankcijų (atsakomyb÷s priemonių) taikymu, d÷l ko
pažeidimą padaręs kaltas asmuo patiria nepalankių moralinio, asmeninio, turtinio, fizinio
ar organizacinio pobūdžio padarinių.24
Teisin÷ atsakomyb÷ gali būti suprantama ir kaip tam tikras teisinis santykis, kurio
dalyviai vienas kitam turi tam tikras teises ir pareigas. Taip suprantant teisinę atsakomybę,
reikia atsižvelgti į tai, kad šis teisinis santykis yra specifinis. Jo atsiradimo pagrindas yra
teis÷s pažeidimas. Pažeidžiant teisę tuo pačiu sukeliama neigiamų padarinių kuriai nors šio
santykio šaliai. Vadinasi, asmuo, pažeisdamas pareigą vykdyti teis÷s normos paliepimus ar
draudimus, turi patirti ir tam tikrą savo teisių susiaurinimą. Šiuo aspektu kalbant apie
teisinę atsakomybę, profesoriaus A.Vaišvilos nuomone, asmuo, atsisakydamas vykdyti
pareigas, praranda ir tų pareigų garantuojamas savo teises.25
Netiesiogin÷s atsakomyb÷s teisin÷ koncepcija nustato teisinę atsakomybę už
padarytą žalą nepaisant to, kad atsakomyb÷n traukiamas asmuo gali būti nepadaręs nieko
blogo. Kitais žodžiais tariant asmuo gali būti atsakingas už kito asmens veiksmus. Juridinių
asmenų atžvilgu netiesiogin÷ atsakomyb÷ (vicarious liability) dažnai pasireiškia per
„respondant superior“ doktriną, pagal kurią juridiniam asmeniui kyla teisin÷ atsakomyb÷
už neteis÷tus savo pavaldinio, darbuotojo, agento arba kitų asmenų, už kuriuos juridinis
asmuo yra atsakingas, veiksmus.26
Už Tabako kontrol÷s Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyto reikalavimo
pažeidimus baudas skiria Valstyb÷s tabako ir alkoholio kontrol÷s tarnyba. Tod÷l
griežčiausios baudžiamosios atsakomyb÷s, kurią 1617 m. taik÷ Mongolija, skirdama
griežčiausia bausmę – mirties bausmę, 27 už šio straipsnio pažeidimus nesulauksime.
Civilin÷ atsakomyb÷ taip pat negresia už šio įstatymo pažeidimą. Ši institucija, pagal
kompetenciją skirdama baudas už šio Įstatymo pažeidimus, konkretų baudos dydį nustato,
atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį ir atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.
Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, skiriamos baudos dydis neturi viršyti
ekonomin÷s sankcijos už padarytą pažeidimą vidurkio, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių
aplinkybių, skiriamos baudos dydis turi būti ne mažesnis kaip ekonomin÷s sankcijos už
padarytą pažeidimą vidurkis. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių,

24
Stasys Šedbaras, Administracin÷ atsakomyb÷. (Vilnius, 2005) p 65.
25
Alfonsas Vaišvila, Teis÷s teorija (Vilnius: Justitia, 2000) p. 349-351.
26
Tort Components: Vicarious Liability, <http://injuryboard.com/view.cfm/Topic=26> [aplankyta 2008 05
01]
27
Smoking Bans - A History, <http://www.sadireland.com/smoking1.htm>[aplankyta 2005 04 29]

14
bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos mažinimas ar didinimas
motyvuojamas institucijos, skiriančios baudą už šiame Įstatyme nustatytų reikalavimų
pažeidimus, nutarime. Skundą nagrin÷jantis teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę
lengvinančias ir kitas aplinkybes (d÷l kurių atitinkama pinigin÷ bauda teis÷s pažeid÷jui
būtų akivaizdžiai per didel÷, nes neproporcinga padarytam teis÷s pažeidimui, ir d÷l to
neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę skirti mažesnę
piniginę baudą nei atitinkamoje šio straipsnio dalyje nustatytos minimalios pinigin÷s
baudos.28 Įstatymas neįpareigoja atsižvelgti į turtinę kaltininko pad÷tį skiriant baudą ar kitą
nuobaudą, kaip kad buvo anksčiau. Bet atsakomyb÷s teisingumo ir proporcingumo
principai verčia tai daryti. Jeigu įmon÷s, kurioje buvo padarytas pažeidimas, savininkui
verslas sekasi prastai ir jis neturi l÷šų sumok÷ti didelę baudą, tokia nuobauda netur÷s
tinkamo poveikio. Įstatyme numatyta, kad už 19 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyto
reikalavimo pažeidimą juridiniai asmenys baudžiami nuo vieno tūkstančio iki penkių
29
tūkstančių litų bauda. Manau, kad tokia bauda yra pakankamai didel÷, siekiant
sudrausminti ir atkreipti įmonių ar organizacijų savininkų d÷mesį. Taipogi čia der÷tų
pamin÷ti apie Prancūzijos30 taikomą praktiką, kuomet už analogiško įstatymo pažeidimą yra
baudžiamas ir fizinis asmuo, t.y. pažeid÷jas, kuris savo veika padar÷ administracinį teis÷s
pažeidimą.

2.2 Administracin÷s atsakomyb÷s už draudimo rūkyti tam tikrose vietose


pažeidimus taikymo praktika Lietuvoje ir užsienio valstyb÷se

Atsakomyb÷s klausimai plačiai aptariami tiek bendroje teis÷s teorijoje, tiek ir


atskirų teis÷s sričių, tarp jų administracin÷s teis÷s, moksle. Pozityviąja prasme atsakomyb÷
suprantama kaip asmens požiūris į visuomenę ir valstybę, į kitus asmenis, tenkinant
atitinkamus jų reikalavimus, savo pareigos visuomenei, valstybei ir kitiems asmenims
įsisąmoninimas ir teisingas suvokimas. 31 Ši atsakomyb÷ dar apibr÷žiama kaip asmens
suvokimas, kad naudodamasis subjektin÷mis teis÷mis jis privalo atlikti atitinkamas
pareigas ir savanoriškai atlyginti žalą, jei ši bus padaryta kito asmens teis÷ms.32

28
Žr. išnašą 1. Tabako kontrol÷s įstatymas 26 str 14p.
29
Ten pat, 26 str. 12p.
30
Autoriaus versta iš France's smoking ban takes effect <http://news.bbc.co.uk/2/hi/europe/6319649.stm>,
[aplankyta 2008 05 09].
31
S. Vansevičius, Valstyb÷s ir teis÷s teorija. (Vilnius, 2000) p 225.
32
A.Vaišvila, Teises teorija. (Vilnius, 2000) p 353.

15
Teismai yra pasisakę ir d÷l draudimo taikyti atsakomybę už tvarkos, kuri aiškiai
nenumatyta teis÷s norminiuose aktuose, pažeidimą. Nagrin÷toje problemoje n÷ra aiški
įstatymo raid÷ ir kaip sužinojome ją išanalizavę, ją galima įvairiai interpretuoti. Kad
nepatirtume griežtų sankcijų d÷l neaiškaus įstatymo interpretavimo, yra priimtas
sprendimas, draudžiantis taikyti atsakomybę, kuomet yra neaiški teis÷s norma. Kai teis÷s
norminiai aktai aiškios tvarkos, leidžiančios teisinių santykių subjektams aiškiai suvokti
savo teises ir pareigas, d÷l teisinio reglamentavimo spragų ar kitų priežasčių nenustato,
atsakomyb÷ už tokios tvarkos pažeidimą negali būti taikoma. Teisiniai draudimai ar
įpareigojimai, už kurių nesilaikymą gali būti taikoma griežta atsakomyb÷, turi būti
formuluojami nedviprasmiškai. Teisinis reglamentavimas turi būti perregimas, suvokiamas
visiems teisinių santykių subjektams. Tokių teis÷s aiškinimo ir taikymo taisyklių laikosi
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, (pavyzdžiui Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo nutartis administracin÷je byloje Nr. N12-150/2004). Toks
aiškinimas iš esm÷s atitinka bendrąjį baubiamosios teis÷s principą nullum crimen, nulala
poena sine lege (lot. – n÷ra nusikaltimo, n÷ra bausm÷s be įstatymo). Europos žmogaus
Teisių Teismo jurisprudenciją, kurioje teigiama, kad baudžiamoji teis÷ neturi būti
plečiamai aiškinama kaltinamojo nenaudai, o nusikaltimas turi būti tiksliai apibr÷žtas
įstatyme. Pastarasis reikalavimas laikomas įvykdytu, jeigu iš atitinkamos nuostatos teksto
ir, jei reikalinga, teismų praktikoje pateikiamo jos aiškinimo gali žinoti, kokie veiksmai ar
neveikimas užtrauks jam baudžiamąją atsakomybę.33

Nors teoriniais aspektais ir yra aptariama galimyb÷ pažeid÷jui, kad ir


netiesiogiai, atlyginti rūkymu sukeltą žalą /pažeistus įstatymu saugomus g÷rius, tačiau pats
rūkalius – pažeid÷jas n÷ra įvardijamas kaip sankcijos subjektas. Tabako kontrol÷s
įstatymas numato sankcijos skyrimą tik juridiniam asmeniui kaip subjektui, kurio valdose
ir kilo pažeidimas.
Teisine prasme atsakomyb÷ aiškinama kaip valstyb÷s reakcija į vienokį ar kitokį teis÷s
pažeidimą. Šiuo atveju atsakomyb÷s esm÷ ir paskirtis yra valstybin÷s prievartos taikymas
teis÷s nustatytiems ir reguliuojamiems visuomeniniams santykiams saugoti ir ginti, teis÷s
reikalavimams užtikrinti. Tod÷l teisin÷ atsakomyb÷ apibr÷žiama kaip teis÷s pažeid÷jui
daromas poveikis, pasireiškiantis pažeid÷jo antivisuomeninio poelgio smerkimu ir teisinių
sankcijų ( atsakomyb÷s priemonių) taikymu, d÷l kurio pažeidimą padaręs kaltas asmuo

33
D.R. p. Valstybin÷s lošimų priežiūros komisija, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2006, N6-
1313/2006).

16
patiria nepalankių moralinio, asmeninio, turtinio, fizinio, organizacinio pobūdžio
padarinių.34
Administracin÷s atsakomyb÷s reguliavimas yra sud÷tingas ir dinamiškas administracin÷s
teis÷s institutas, apimantis ne tiktai materialines, bet ir daug procesinių teis÷s normų. 35
Administracin÷ atsakomyb÷ teis÷s moksle apibr÷žiama kaip savarankiška atsakomyb÷s
rūšis, taikoma kaltiems asmenims, padariusiems administracinius teis÷s pažeidimus,
skiriant jiems ir realizuojant įstatymų numatytas administracines nuobaudas, turint tikslą
kovoti su teis÷s pažeidimais, užtikrinti teis÷tumą ir teis÷tvarką. 36 Tačiau nagrin÷jamoje
problemoje šio teorinio aspekto realizuoti negalime, nors tai ir yra būtina. Peržvelgus
praeitų metų Valstybin÷s Tabako ir Alkoholio Kontrol÷s Tarnybos prie Lietuvos
Respublikos Vyriausyb÷s 2007 metų veiklos ataskaitą. 37 Tarnyba nustat÷ 8 atvejus, kai
buvo rūkoma viešojo maitinimo įmon÷se. Visoms įmon÷ms buvo skirtos Tabako kontrol÷s
įstatyme numatytos ekonomin÷s sankcijos (nuo 1000 iki 3000 Lt).
Lietuvos Respublikos alkoholio kontrol÷s įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje
nustatyta, kad už įvairius įstatymo pažeidimus juridiniai asmenys ir užsienio juridinių
asmenų filialai bei atstovyb÷s baudžiami bauda. Įstatymų leid÷jas ekonomin÷ms
sankcijoms suteik÷ represinį pobūdį, nes įstatyme pavartota sąvoka „baudžiami“. Be to,
įstatymų leid÷jas, ekonomin÷ms sankcijoms suteikdamas represinį pobūdį, siek÷ ir
prevencinių tikslų – tiek specialiosios, tiek ir bendrosios prevencijos prasme. 38

D÷l ekonominių sankcijų, skiriamų pagal Tabako kontrol÷s įstatymo 26


straipsnio 5 dalį, teisin÷s prigimties. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių
apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje ir Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijos
Nr. R(91)1 „D÷l administracinių nuobaudų“ 3 principe įtvirtintas non bis in idem principas,
reiškiantis, kad niekas negali būti persekiojamas ir baudžiamas už tą patį teis÷s pažeidimą
(angl. offence, pranc. infraction), už kurio padarymą jis jau buvo nubaustas pagal įstatymą
arba išteisintas. Non bis in idem principas, drausdamas antrą kartą bausti tą patį asmenį už
tą patį pažeidimą, nedraudžia taikyti asmeniui kitų atsakomyb÷s rūšių, kurių pagrindin÷

34
Valstyb÷s ir teis÷s teorija. (Vilnius, 1989) p 148,
35
Arvydas Andruškevičius, Administracin÷s teis÷s principai ir normų ribos.(Vilnius, 2004) p 191,
36
P.Petkevičius, Administracin÷ atsakomyb÷.(Vilnius, 1996) p 14,
37
Valstybin÷s tabako ir alkoholio kontrol÷s tarnybos prie Lietuvos Respublikos vyriausyb÷s 2007 metų
veiklos ataskaita 2008-02-25 Nr.6S-3, <http://www.vtakt.lt/veikl_atask2007.pdf> [aplankyta 2008 05 04];
38
UAB „RIMI Lietuva“ p. Valstybinę tabako ir alkoholio kontrol÷s tarnybą prie Vyriausyb÷s, Lietuvos
vyriausiasis administracinis teismas (2004, Nr. A15–1056–2004);

17
paskirtis n÷ra baudimas (pavyzdžiui, civilinę atsakomybę), taip pat nedraudžia už tą pačią
veiką bausti skirtingus asmenis ar bausti tą patį asmenį už skirtingas veikas. Taigi
sprendžiant ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas, turi būti
atsižvelgiama į šias aplinkybes: 1) ar asmuo buvo „baudžiamas“, t. y. ar konkrečia
atsakomyb÷s forma pirmiausia buvo siekiama nubausti pažeidimą padariusį asmenį; 2) ar
asmuo baudžiamas už tą patį pažeidimą (pažeidimo arba neteis÷tos veikos tapatumas); 3)
ar pakartotinai baudžiamas asmuo yra tas pats (asmens tapatumas). Be to, asmens ir
neteis÷tos veikos tapatumo kriterijai negali būti taikomi formaliai: sprendžiant, ar
konkrečiu atveju asmuo ir neteis÷ta veika buvo tapatūs, turi būti įvertinamos visos
reikšmingos bylos aplinkyb÷s. 39 Manau kaip tik d÷l to 2007m. nebuvo užfiksuota daug
pažeidimų šioje srityje. Šio įstatymo kontrole besirūpinanti Valstybin÷ alkoholio ir tabako
kontrol÷s tarnyba puikiai supranta, jog įstatymas n÷ra pakankamai nuoseklus bei aiškus, ko
pas÷koje, kilus ginčui tarp šios institucijos ir įmon÷s kaltinink÷s, šį ginčą nesunkiai laim÷tų
įmon÷- kaltinink÷.

Nors apžvelgus Lietuvos teismų sprendimus bei jų išd÷stytus argumentus


galima steb÷ti, kad Lietuvos teismai, remdamiesi Europos žmogaus Teisių Teismo
jurisprudencija, liberaliau ir lanksčiau vertina administracin÷s atsakomyb÷s taikymą, vis
tik, analizuojant teis÷s aktus reglamentuojančius Tabako Kontrol÷s įstatymo subjektų
teisinius santykius su valstybe bei remiantis Lietuvos teis÷s teoretikų pateikiamais
išaiškinimais, galima daryti išvadą, jog ginant nerūkančiųjų teises bei siekiant kuo geriau
įgyvendinti Pasaulio Sveikatos Organizacijos Tabako kontrol÷s pagrindų konvenciją bei
socialinį stabilumą visuomen÷je, baudžiamos yra tik įmon÷s, kurių patalpose yra neteis÷tai
rūkoma.

III. Kitose valstyb÷se taikoma praktika

Nuo 2004 m. kovo 29 d. Airių Vyriausyb÷ įtvirtino draudimą rūkyti


darboviet÷se visoje Airijoje. Tai reiškia, kad su įsigaliojimu nuo tos dienos rūkymas
Airijoje yra draudžiamas uždarose darbo patalpose. Tai apima administracinius korpusus,
įvairius pastatus, viešus pastatus, barus, restoranus ir įmonių automobilius, transporto
priemones, prie ko priskiriami ir autobusai, ir metro, ir taksi. Šis draudimas yra įdiegiamas

39
I.Ž .p. Valstybinę tabako ir alkoholio kontrol÷s tarnybą prie Vyriausyb÷s, Lietuvos vyriausiasis
administracinis teismas (2005, Nr. A15–39–2005);

18
kaip Public Health (Tobacco) Act, 2002 (Section 47) Regulations 2003 dalis. 40 Airijos
įstatymo privalumas yra jo paprastumas: jis taikomas daugumai darboviečių su vos
keliomis išimtimis, tokiom kaip kal÷jimai, psichiatrijos ligonin÷s ir viešbučių
miegamaisiais.41

Belgijoje nuo 2007 m. sausio 1 d. įsigaliojo draudimas rūkyti kavin÷se ir


restoranuose. Tačiau draudimas netaikomas labai mažoms maitinimo įstaigoms bei barams,
kuriuose neruošiamas maistas. Belgija, prijungdama Pasaulio Sveikatos Organizacijos
Tabako kontrol÷s pagrindų konvenciją, jos 8 straipsnio sąlygas išpildo gan siaurai,
uždrausdama rūkymą tik restoranuose ir kavin÷se ir taip apsaugodama klientus nuo
priverstinio kv÷pavimo tabako dūmais.
Prancūzijoje nuo 2007 m. vasario m÷n. uždrausta rūkyti viešose vietose, tokiose kaip
stotys, muziejai, parduotuv÷s ir valstybin÷s įstaigos. Draudimas rūkyti kavin÷se, baruose ir
restoranuose įsigaliojo 2008 m. sausį. Šis draudimas prancūzams buvo gan netik÷tas ir
šokiruojantis, nes įsigaliojo vos per keletą dienų (šaltinis). Ypatingai šiuo draudimu
nepatenkinti buvo meniškos sielos žmon÷s, mat daug rašytojų, kuriuos įkv÷pimas pagavo
Prancūzijoje, yra vaizduojami arba su cigarete, arba su pypke kavin÷je. Tiems, kurie pažeis
draudimą, bus skiriamos baudos - 75 EUR (£50) privatiems asmenims ir 150 EUR
juridiniams asmenims, pas kuriuos pažeidimas pasireišk÷.42 Naujųjų metų dieną dar buvo
atid÷tas draudimas ir leido rūkantiems m÷gautis jų paskutiniu legaliu įtraukimu viešose
vietose, po ko naujasis įstatymas prad÷jo veikti.43

Didžiosios Britanijos vyriausyb÷ praneša, kad nuo 2008 metų Anglijoje


draudžiama rūkyti darbe, kavin÷se, alud÷se ir baruose, kurie aptarnauja maistu. Alud÷s ir
privatūs klubai, kurie neaptarnauja maistu, išskirti. Norvegijoje ir Airijoje šis draudimas
taip pat jau įsigaliojąs. Škotijos valdžia nubalsavo už draudimą rūkyti viešose vietose. Jis
įsigaliojo nuo 2006 m. pavasario. Antirūkymo ir medicinos organizacijos jau senai kovoja
d÷l visiško uždraudimo rūkyti darbo vietose ir nori įtraukti pabus ir restoranus. Kaip
bebuvo, tabako gamintojai ir pramogų bei laisvalaikio industrijos atstovai tam nepritaria,

40
Žr. išnašą 10, Ireland Tobacco Smoking (Prohibition) Regulations 2003 section 47;
41
Autoriaus versta iš Impact of smoke-free legislation in Ireland,
<http://old.ash.org.uk/html/publicplaces/html/irelandimpact.html>, [aplankyta 2008 05 14];
42
Autoriaus versta iš France to ban smoking in public, <http://news.bbc.co.uk/2/hi/europe/6032125.stm>
[aplankyta 2008 05 04];
43
Autoriaus versta iš Smoking ban takes effect in France,
<http://www.iht.com/articles/2008/01/02/europe/3smoke.php> [aplankyta 2008 05 05];

19
kadangi tai ribotų daugyb÷s žmonių pasirinkimo laisvę. 44 Škotijoje rūkymo viešose
uždarose vietose draudimas įsigaliojo 2006 m. kovo 26 d. Anglijoje toks draudimas
įsigaliojo nuo 2007 m. vidurio, Velse – nuo 2007 m. balandžio 2 d., Šiaur÷s Airijoje – nuo
2007 m. balandžio. JAV rūkymas federaliniais įstatymais nereglamentuojamas, kiekviena
valstija šioje srityje leidžia savo įstatymus. 2006 m. sausio m÷n. įstatymai, draudžiantys
rūkyti visose uždarose patalpose, galiojo 11 valstijų. Kai kurie miestai ar regionai yra
pri÷mę savus nutarimus d÷l rūkymo draudimų. Pirmoji iš JAV valstijų 1998 m. tokį
draudimą įved÷ Kalifornija. Joje draudžiama rūkyti visose visuomenei prieinamose
uždarose patalpose (įskaitant kavines, barus, rūkalų parduotuves), o taip pat lauke arčiau
nei 20 p÷dų (apie 6 m) nuo į÷jimo į valstybinį pastatą.45

Keletas įdomesnių istorinių faktų apie rūkymo draudimus visame pasaulyje:


1575m. Meksika: Pirmasis užregistruotas įstatymų leidybos atvejis, draudžiantis tabako
naudojimą, pasitaik÷, kuomet Romanų Katalikų Bažnyčia išleido įstatymą, kuris uždraud÷
rūkyti visose garbinimo vietose, visose Ispanų kolonijose. 1600m Pasaulis: Popiežius
uždraud÷ rūkyti šventose vietose ir visose garbinimo vietose. Popiežius uždraud÷ rūkyti
visose šventose vietose ir visose dievinimo vietose. Popiežius Urban VIII (1623-44)
grasino ekskomunikacija tiems, kurie uostys arba rūkys tabaką šventose vietose. 1617:
Mongolija Mongolijos Imperatorius uždraud÷ tabako vartojimą. Pažeid÷jų lauk÷ mirties
bausm÷. 1632: Amerika užfiksuotas pirmasis rūkymo draudimas, kuris pasireišk÷, kuomet
Massachusettso valstija uždraud÷ rūkyti viešose vietose. 1634: Rusija
Karas Aleksis uždraud÷ rūkymą. Pirmą kartą pažeidę susilaukdavo nuplakdinimo, nosies
įpjovimo ir ištr÷mimo į Sibirą. Antrą kartą pažeidę susilaukdavo mirties bausm÷s. 1647:
Amerika Žmon÷ms galima rūkyti tik kartą per dieną ir Connecticuto valstijoje uždraustas
rūkymas viešose vietose. 1674: Rusija Mirties bausm÷ įvesta už rūkymo nusikaltimus.
1693: Anglija Pirmasis užfiksuotas rūkymo draudimas Anglijoje pasireišk÷ rūkymo
uždraudimu tam tikruose parlamento kambariuose.

• 18 ir 19 amžiuose rūkymo draudimai ir ribojimai tapo retesni. Prekyba tabaku tapo


svarbiu pajamų šaltiniu monarchams ir tabako draudimai buvo atšaukti. Netgi ir
Popiežius atidar÷ tabako fabriką 1779m..46

44
Draudimas rūkyti viešose vietose, <http://www.londonozinios.com/a-news-10> [aplankyta 2008 04 29];
45
Rūkymo ribojimai, <http://lt.wikipedia.org/wiki/R%C5%ABkymas> [aplankyta 2008 04 30];
46
Smoking Bans - A History, <http://www.sadireland.com/smoking1.htm> [aplankyta 2008 04 29];

20
Alud÷s ir barai, kurie parduoda maistą, tur÷s uždrausti rūkymą. Tie, kuriuose
neteikiamas maistas, ir privačiuose klubuose bus galima rūkyti, išskyrus vietą aplink barą.
Aludžių ir barų industrija 1999 metais pasiraš÷ susitarimą tobulinti ventiliaciją ir atskirti
vietą patalpoje, skirtą nerūkantiesiems. Į draudimą rūkyti viešose vietose įsiskaitys ir
nerūkymas darboviet÷se. Kai kurie konsulai patys ÷m÷si iniciatyvos. Denbigshyro
savivaldyb÷ Velse jau nubalsavo uždrausti rūkymą visame rajone, net pastatų išor÷je.
Liverpulio miesto savivaldyb÷ parlamento prašo leisti įsigalioti įstatymui, uždraudžiant
rūkyti alud÷se, restoranuose, parduotuv÷se ir ofisuose.47

JAV Wioming valstijoje kur kas aiškiau ir griežčiau ribojama rūkymo laisv÷,
čia apibr÷žtos teritorijos ir prie įstatymo pridedama ką kiekvienas daiktas ar patalpa
reiškia, kaip juo supranta įstatymo leid÷jas šio įstatymo aspektu.48 Esant tokiam teisiniam
reguliavimui nekyla n÷ menkiausių abejonių d÷l įstatymo dviprasmiškumo. Rūkymo
draudimas viešose vietose: Rūkymas šioje valstijoje yra draudžiamas visose viešose
uždarose patalpose įskaitant bet neapsiribojant sekančiu: (i) Galerijos, bibliotekos ir
muziejai; (ii) Plačiajai visuomenei prieinamos ir vartotojiškai naudojamos sritys verslo
įmon÷se bei pelno siekiančiose ir pelno nesiekiančiose visuomenes globojamose
bendrov÷se, įskaitant, biurus, bankus, skalbyklas, viešbučius ir motelius, tačiau jais
neapsiribojant ....(xii) Privačiuose klubuose; (xiii) Restoranuose; (xiv) Tualetuose, foj÷,
registratūrose, koridoriuose ir kituose bendrose patalpose; (xv) mažmenin÷s prekybos
įstaigose; ....(xvii) prekybos centruose; (xviii) Sporto arenose ir rungtynių sal÷se, įskaitant
k÷glines; (xix) Viešo transporto priemon÷se; (xx) Viešose paauglių sporto aikštel÷se.
Rūkymo draudimas darbo vietose: (a) Rūkymas yra draudžiamas visose uždarose
patalpose įskaitant darbovietes, apimant bet neapsiribojant. Įprastas darbo vietas,
auditorijas, klases, konferencijų ir susirinkimų kambarius, liftus, koridorius, sanitarines
patalpas, savitarnos užkandines, darbuotojų poilsio kambarius, laiptines, tualeto
kambarius, viešo transporto priemones ir visas kitas uždaras patalpas. Atstumas kuris turi
būti nustatytas nuo visų į÷jimų kur rūkymas yra uždraustas. Norint atsiriboti nuo dūmų
prie į÷jimų į viešus pastatus ar darbovietes kur rūkymas yra draudžiamas, kiekvienas
asmuo kuris rūko, rūkys mažiausiai dešimt (10) p÷dų nuo visų viešų į÷jimų , pasažų,
varstomų langų ar v÷dinimo sistemų bet kokios uždaros patalpos kur rūkymas yra
draudžiamas. Bet kuris asmuo kurs nevykdys šio reikalavimo po savininko, operatoriaus,

47
Žr. išnašą 46, Draudimas rūkyti viešose vietose, <http://www.londonozinios.com/a-news-10>;
48
Žr. išnašą 11, STATE OF WYOMING HOUSE BILL NO. HB0141 Smoking in public places.

21
vadovo, ar kito asmens kuris kontroliuoja nerūkymo laikymąsi žodinio persp÷jimo ar
uždarose patalpose, bus pažeidęs šio skyriaus reikalavimus.49

JAV Wioming, o kartu ir Airijos teisin÷je baz÷je numatyta, jog rūkymas yra
draudžiamas visose uždarose darbo patalpose, nenumatant jokių išlygų. Wioming valstijos,
kaip ir Airijos, tabako vartojimo ribojimą reglamentuojantys teis÷s aktai daug griežčiau
apibr÷žia patalpas bei vietas, kuriose draudžiama rūkyti, Airija prie tokių objektų įtraukia
net ir įmonių automobilius. Airijos įstatymo privalumas yra jo paprastumas: jis taikomas
daugumai darboviečių su vos keliomis išimtimis, tokiomis kaip kal÷jimai, psichiatrijos
ligonin÷s ir viešbučių miegamaisiais.50 Taigi, Lietuvos atveju tabako vartojimo ribojimą
reglamentuojantys teis÷s aktai gal÷tų būti perrašyti, gerokai patikslinant vietas, kuriose
tur÷tų galioti šie ribojimai, nurodyti asmenis, kuriems negalima užeiti į tokias patalpas, o
prie subjektų rato prijungiant ir fizinį asmenį, kuriam gr÷stų administracin÷ atsakomyb÷ už
Tabako Kontrol÷s įstatymo pažeidimus.

49
Žr. išnašą 11, STATE OF WYOMING HOUSE BILL NO. HB0141 Smoking in public place,
50
Žr. išnašą 41, Impact of smoke-free legislation in Ireland,
<http://old.ash.org.uk/html/publicplaces/html/irelandimpact.html>;

22
IŠVADOS

Atlikus tyrimą bei siekiant patvirtinti darbe iškeltą hipotezę, buvo prieita
tokių išvadų:

1. Kaip ir nurodo pats tabako kontrol÷s įstatymas Lietuvoje, o taip pat ir visose ES
šalyse, ratifikavusiose Pasaulio Sveikatos Organizacijos Tabako kontrol÷s pagrindų
konvenciją, šiuo teis÷s aktu siekiama apginti nerūkančiųjų teises į aplinką be
kenksmingų tabako dūmų. Šiuo būdu yra iškeliamos nerūkančiojo žmogaus teis÷s virš
rūkančiojo.
2. Daugumos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijoje vykusio pasitarimo d÷l
Lietuvos Respublikos Tabako kontrol÷s įstatymo interpretavimo dalyvių nuomone šiuo
metu galiojantis draudimas rūkyti restoranuose, kavin÷se, baruose, kitose viešojo
maitinimo įstaigose turi būti suprantamas kaip draudimas rūkyti patalpose, tačiau ir
toks draudimas n÷ra tikslus. Atsižvelgiant į tai, reik÷tų teikti įstatymo projektą, kuriuo
būtų siūloma aiškiai įtvirtinti, jog draudimas rūkyti apima visas patalpas, kuriose
įsikūrę restoranai, kavin÷s, barai, kitos viešojo maitinimo įstaigos, klubai, diskotekos,
taip pat reik÷tų ir apibr÷žti plotą aplink tokią įstaiga, kuriame taip pat būtų draudžiama
rūkyti.
3. Nors ir darbuotojas dirba įstatymo 19 str. 1d. 5p. išvardintose įstaigose, kuriose
yra draudžiama rūkyti, jis vis tiek gali rūkyti tam specialiai įrengtoje patalpoje,
atskiroje nuo klientams skirtų patalpų. Klientui ateiti į tokią patalpą trukdytų tik
administracija ar įmon÷s vidaus taisykl÷s. Bet kaip galime pasteb÷ti iš paktin÷s pus÷s,
tokių įstaigų administracija yra suinteresuota, kad į darbuotojų rūkymui skirtas patalpas
ateitų ir klientai, kad jiems nereik÷tų prastu oru eiti į lauką, o gal÷tų jaukiai ir šiltai
savo poreikius tenkinti įstaigos viduje. Čia jau atsiranda daug vietos įmonių savininkų
piktnaudžiavimui. Tokių būdu šis įstatymas praranda savo esmę ir privalo būti
tikslinamas.

4. Pri÷mus įstatymo projektą, kuriame būtų aiškiai apibr÷žtos draudimo rūkyti


taikymo ribos, tokiu būdu išvengiant skirtingo įstatymu įtvirtinto draudimo
interpretavimo, neišsprendžiamas klausimas d÷l darbuotojų rūkymo šiose patalpose.
Esamai situacijai nagrin÷tas įstatymo projektas yra pats tinkamiausias iš pasiūlytų iki
šiol, nes jame labai aiškiai pasakoma kur galima ir kur negalima rūkyti, tačiau keičiant

23
šį punktą, kartu turi būti keičiamas ir 19 str. 1d 2p, kuriame minima kad darbo vietose,
esančiose uždarose patalpose, įmon÷se, įstaigose ir organizacijose gali būti įrengtos
specialios patalpos (vietos), kuriose leidžiama rūkyti. 51 Nes šis punktas sudaro
galimybę pasinaudoti anksčiau išanalizuotoje situacijoje, kuomet darbuotojams
paliekamas leidimas rūkyti darbo vietose esančiose uždarose patalpose ir į šias
darbuotojams skirtas patalpas yra įleidžiami klientai.
5. Nors apžvelgus Lietuvos teismų sprendimus bei jų išd÷stytus argumentus
galima steb÷ti, kad Lietuvos teismai, remdamiesi Europos žmogaus Teisių Teismo
jurisprudencija, liberaliau ir lanksčiau vertina administracin÷s atsakomyb÷s kilimą, vis
tik, analizuojant Lietuvos teisinius santykius reglamentuojančius teis÷s aktus bei
remiantis Lietuvos teis÷s teoretikų pateikiamais išaiškinimais, galima daryti išvadą,
jog, ginant nerūkančiųjų teises bei siekiant kuo geriau įgyvendinti Pasaulio Sveikatos
Organizacijos Tabako kontrol÷s pagrindų konvenciją bei socialinį stabilumą
visuomen÷je, baudžiamos yra tik įmon÷s, kurių patalpose yra neteis÷tai rūkoma.
Prancūzijoje už analogiškus pažeidimus yra baudžiamas ir juridinis asmuo, kurio
valgomoje teritorijoje buvo atliktas pažeidimas.
6. JAV Wioming, o kartu ir Airijos teisin÷je baz÷je numatyta, jog rūkymas yra
draudžiamas visose uždarose darbo patalpose, nenumatant jokių išlygų. Wioming
valstijos, kaip ir Airijos, tabako vartojimo ribojimą reglamentuojantys teis÷s aktai daug
griežčiau apibr÷žia patalpas bei vietas, kuriose draudžiama rūkyti, Airija prie tokių
objektų įtraukia net ir įmonių automobilius. Airijos įstatymo privalumas yra jo
paprastumas: jis taikomas daugumai darboviečių su vos keliomis išimtimis, tokiomis
kaip kal÷jimai, psichiatrijos ligonin÷s ir viešbučių miegamaisiais. Taigi, Lietuvos
atveju, tabako vartojimo ribojimą reglamentuojantys teis÷s aktai gal÷tų būti perrašyti,
gerokai patikslinant vietas, kuriose tur÷tų galioti šie ribojimai, nurodyti asmenis,
kuriems negalima užeiti į tokias patalpas, o prie subjektų rato prijungti ir fizinį asmenį,
kuriam gr÷stų administracin÷ atsakomyb÷ už Tabako Kontrol÷s įstatymo pažeidimus.

51
Žr. išnašą 1. Tabako kontrol÷s įstatymas, 19 str 1d 2p.

24
Summary

Does the prohibition to smoke in the establishments of public catering and nightclubs
hold true to the staff of the mentioned establishments?

Tobacco consumption is one of the most relevant issues of public health both in
Lithuania and the European Union. The EU member states have taken up a decisive action
in creating “a smoke-free Europe” implementing the European Strategy for Tobacco
Control and The International Convention on Tobacco Control.

A modification and a supplement of The Tobacco Law has been prepared in


order to reduce the impact of passive smoking on the health of employees and people
visiting restaurants, cafés, bars, and other establishments of public catering, clubs, and
discos. The Tobacco Law which had been in effect up to 01-01-2007 allowed smoking in
restaurants, cafés, bars, and other establishments of public service in isolated and specially
equipped spaces for smoking people. Usually the room was the same, only different sides
of it were used. However, the majority of employees and visitors of the establishments of
public catering were forced to breathe the smoke coming from smoking visitors and spend
quite a considerable amount of their active life in a smoke-filled room.

After Lithuania has joined the European Union it was forced not only to meet
the requirements set in the EU legal acts for the member states and to readjust itself to the
practice applied in the older European states but also to improve the legal acts regulating
tobacco control in Lithuania giving more rights to the non-smoking residents and
employers, and raising higher requirements for employers and businessmen.

Why, following the legal acts and legal doctrine currently applicable in
Lithuania, visitors and staff can lawfully smoke in restaurants, cafés, bars, and other
establishments of public catering? This work will give the answer to this and other relevant
questions on the basis of legal norms, adjudications, legal doctrines and applicable practice
regulating public relationship in Lithuania and other countries.

In 2004 Lithuania has ratified the Framework Convention on Tobacco Control, which is
the first international document setting common minimal requirements for all the countries

25
in the area of tobacco control regulating the reduction of tobacco supply and demand and,
what is most important, creation of “tobacco-free environment”.

Lithuania as well as all the European Union countries which have ratified the
Convention by this legal act tries to protect the rights of non-smoking people to the
environment free from harmful smoke. Thus the rights of a nonsmoker appear to be higher
that the rights of a smoker.
After Lithuania has joined the European Union, it has faced the requirement to
modify the norms of legal acts regulating smoking so that they do not contradict the
requirements set in the EU directives. The Framework Convention on Tobacco Control,
which took place on 21st of May, 2003, states: “The aim of this Convention and its
protocols is to create a background for the tobacco control measures, which will be applied
by the countries on the national, regional, and international levels in order to reduce
tobacco consumption and involuntary exposure to tobacco smoke permanently and
expeditiously protecting present and future generations from the harmful impact of tobacco
consumption and involuntary exposure to tobacco smoke on health and environment as
well as from its social and economic consequences”. The above-mentioned provision of the
Convention is embodied in the Lithuanian Tobacco Control Law validating prohibition of
smoking in the establishments of public catering, where earlier nonsmokers coming to
have a snack were forced to breathe the smoke coming from smoking people. Moreover
the Law provides the possibility for smokers to satisfy their wants in Tobacco Pipe
Smoking & Cigars clubs.
While assessing the conformity of the new modifications of the Law to the
applicable legislation as well as to The Framework Convention on Tobacco Control the
attention should be paid to the fact, that the proposed modification of the Tobacco Control
Law, Article 19, Part 1, Clause 5 provides the complete list of places where the prohibition
of smoking (or consuming tobacco products) is applied. However the list is not
comprehensive and the law does not provide any information on the prohibition of
smoking at a certain distance from the entrance to the mentioned places if the latter are
near dwelling-houses. These problems are absent in the Irish Law of Tobacco Control and
in the Law of the state of WYOMING in the USA. These countries have precisely
described the places where the prohibition of smoking and the prohibition of smoking at a
certain distance from the entrances to the building where smoking is prohibited are applied.

26
The Law of Tobacco Control, Article 19, Part 1, Clause 5 imposes the
prohibition of smoking in restaurants, cafés, bars, other establishments of public catering,
clubs, and discos. This is understood as a prohibition to smoke for all the individuals in the
above-mentioned establishments. However, getting back to the Clause 2, Part 1 of the same
Article, we find a subject to whom the prohibition is applied only partially, i.e. employees
working in the workplaces. Thus, notwithstanding the fact that an employee works in an
establishment listed in the Article 19, Part 1, Clause 5 of the Law, he or she still can smoke
in a specially equipped room isolated from the premises intended for clients.
In order to prevent such interpretation of the prohibition, the Law Project
clearly establishing the limits of application of the prohibition, i.e. the prohibition of
smoking should be applied in the entire territory of the establishment indicated in the Law,
must be passed. It may seem that the project of law proposed in Parliament clearly identify
the places where smoking is prohibited, nevertheless when modifying this clause, the
Clause 2 in the Part 1 of the Article 19, which states that in the workplaces which are in
closed premises, establishments and organizations there may be fitted special rooms
(spaces) were smoking is allowed, also must be modified. This clause is a gap in the Law
which allows consuming tobacco products in the prohibited establishments.
Assessing the issue of responsibility we can notice that the Law does not oblige
considering the financial status of the causer while setting the amount of the fine, as it was
the case before. However, the principles of justice and proportion of responsibility enforce
doing this. If the business of the owner of the company in which the breach had been
committed is going not so well and the owner is not capable of paying large fine, such
penalty does not have a relevant impact. The Law states that in case of breaching the
requirement indicated in the Article 19, Part 1, Clause 5, legal entities are fined from one
thousand Litas to five thousand Litas. In my opinion, such fine is high enough to call the
attention of the owners of companies and organizations. At this point, it would be useful to
mention the practice of France where in case of the analogous offence the natural person,
i.e. the offender, which had made the administrative offence by his actions, is also
punished.
After reviewing the Lithuanian adjudications and their arguments we can notice
that Lithuanian courts on the basis of The Jurisprudence of Human Rights in The European
Union assess administrative responsibility more liberally and flexibly, however, after
analyzing the legal acts regulating legal relationships in Lithuania and on the basis of the
explications made by Lithuanian legal theoreticians we can make a conclusion that in order

27
to implement The Framework Convention on Tobacco Control and to maintain social
stability in society, the one which is punished is the company in the premises of which
someone smokes leaving the smoker unpunished.
The legal bases of the state of Wyoming in USA and Ireland prohibit smoking in all the
closed workplaces without reservation. Legal acts in Wyoming and Ireland regulating the
limitations of tobacco consumption define premises and rooms where smoking is
prohibited more strictly. Irish list of spaces where smoking is prohibited includes corporate
cars. The advantage of the Irish Law is its simplicity: the Law is applied to the majority of
workplaces with only very few exceptions, such as prisons, mental institutions and hotel
bedrooms. Thus in case of Lithuania, legal acts regulating tobacco consumption should be
rewritten specifying more precisely the places where the restrictions are to be applied,
indicating individuals who are not allowed to come into these premises, and including
physical body into the circle of subjects for which administrative responsibility for
breaching the Law of Tobacco Control is to be imposed.

28
Literatūros sąrašas

Teis÷s aktai:
1. LR Tabako kontrol÷s įstatymas (1995 12 20, Nr. I-1143);
2. LR Konstitucija, Žin. (1992, Nr. 33-1014), 48 str.;
3. Rūkymo patalpų (vietų) įmon÷se, įstaigose ir organizacijose įrengimo ir
eksploatavimo reikalavimai (2006 11 07, Nr. V-908).

Europos sąjungos teis÷s aktai:


1. Pasaulio sveikatos organizacijos tabako kontrol÷s pagrindų konvencija, Žin.(2004
NR. 152-5538);
2. Ireland Tobacco Smoking (Prohibition) Regulations 2003 section 47, 2003,
paragraph 480;
3. D÷l valstybių narių įstatymų ir kitų teis÷s aktų, reglamentuojančių tabako produktų
reklamą ir r÷mimą, suderinimo (2003 05 23, Nr.2003/33).
JAV teis÷s aktai:
1. STATE OF WYOMING HOUSE BILL NO. HB0141 Smoking in public places.
2007 07LSO-0191.

Specialioji literatūra:
1. Arvydas Andruškevičius. Administracin÷ teis÷: Principai ir normų ribos (Vilnius,
2004) p.41.;
2. Stasys Šedbaras, Administracin÷ atsakomyb÷. (Vilnius, 2005) p 65.;
3. A.Vaišvila, Teis÷s teorija (Vilnius: Justitia, 2000) p. 349-351.;
4. V.Bitinait÷, Mokomasis anglų-lietuvių kalbų teis÷s terminų žodynas. (Vilnius
Eugrimas, 1999.);
5. S. Vansevičius, Valstyb÷s ir teis÷s teorija. (Vilnius, 2000) p 225.;
6. A.Vaišvila, Teis÷s teorija. (Vilnius, 2000) p 353.;
7. Valstyb÷s ir teis÷s teorija. (Vilnius, 1989) p 148.;
8. Arvydas Andruškevičius, Administracin÷s teis÷s principai ir normų ribos.(Vilnius,
2004) p 191.;
9. P.Petkevičius, Administracin÷ atsakomyb÷.(Vilnius, 1996) p 14.

29
Teismų praktika:
1. Europos teisingumo teismo byla: Case 6/64, Costa v E.N.E.L.(rec. 1964, p. 1141);
2. UAB „RIMI Lietuva“ p. Valstybinę tabako ir alkoholio kontrol÷s tarnybą prie
Vyriausyb÷s, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2004, Nr. A15–1056–
2004);
3. I.Ž .p. Valstybinę tabako ir alkoholio kontrol÷s tarnybą prie Vyriausyb÷s, Lietuvos
vyriausiasis administracinis teismas (2005, Nr. A15–39–2005);
4. D.R. p. Valstybin÷s lošimų priežiūros komisija, Lietuvos vyriausiasis
administracinis teismas (2006, N6-1313/2006).

Internetiniai šaltiniai:
1. Valstybin÷s tabako ir alkoholio kontrol÷s tarnybos prie Lietuvos Respublikos
vyriausyb÷s 2007 metų veiklos ataskaita 2008-02-25 Nr.6S-3,
<http://www.vtakt.lt/veikl_atask2007.pdf> [aplankyta 2008 05 04];
2. Tabako kontrol÷s įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto aiškinamasis
raštas,
<http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=296845&p_query=&p_t
r2=> [aplankyta 2008 03 29];
3. Tabako kontrol÷s įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto lyginamasis
variantas,
<http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=296844&p_query=&p_t
r2=> [aplankyta 2008 03 28];
4. Smoking Bans - A History, <http://www.sadireland.com/smoking1.htm>
[aplankyta 2008 04 29];
5. Draudimas rūkyti viešose vietose, <http://www.londonozinios.com/a-news-10>
[aplankyta 2008 04 29];
6. Smoking ban takes effect in France,
<http://www.iht.com/articles/2008/01/02/europe/3smoke.php> [aplankyta 2008 05
05];
7. Tort Components: Vicarious Liability,
<http://injuryboard.com/view.cfm/Topic=26> [aplankyta 2008 05 01];

30
8. Impact of smoke-free legislation in Ireland,
<http://old.ash.org.uk/html/publicplaces/html/irelandimpact.html> [aplankyta 2008
05 14];
9. France to ban smoking in public, <http://news.bbc.co.uk/2/hi/europe/6032125.stm>
[aplankyta 2008 05 04].
10. France's smoking ban takes effect
<http://news.bbc.co.uk/2/hi/europe/6319649.stm>, [aplankyta 2008 05 09].
11. Rūkymo ribojimai, <http://lt.wikipedia.org/wiki/R%C5%ABkymas> [aplankyta
2008 04 30];

31

You might also like