Aplinkos teisė

Balandžio 7d. tarpinis atsiskaitymas nuo 12 iki 13h. Bus pora atvirų klausimų, tai nebus kažkoks labai
konkretus atsakymas, kurį galima būtų pasižiūrėti skaidrėje ar teisės akte, reikės kažką palyginti,
paanalizuoti, pateikti savo įžvalgas. Bus du klausimai atviri.

0,2 kaupiamasis (kalbėjimas ir koliokviumas). Medžiaga mokymuisi: užteks konspektų+skaidrės; 1996m.

Marcijonas ir Sudavičius „Ekologinė teisė“ (teoriniai klausimai tinkami, o visa kita pasenę); 2011m.
Morkevičius ir kt „Aplinkosaugos teisė“ MRU (teisės aktų santrauka); Monografija (kiek susijusi su ES).

Aplinkos teisė - tokia teisės šaka, kuri reguliuoja visuomenės santykius su aplinka (tiek FA, tiek ūkio
subjektų). Dengia du srautus – tarp aplinkos ir visuomenės, ir aplinkos ir verslo. Didėjant pajamoms
neigiamaspoveikis aplinkai tik didėja, bet pasiekus tam tikrą tašką įsijungia tam tikras sąmoningumas ir
pasikeitus požiūriui kylant pajamoms požiūris į aplinkos apsaugą gerėja (taškas nuo kurio keičiasi 30 000$
per metus). Ten kur gyvenimas geresnis, pajamos didesnės, tai atsiranda bent jau ekologiškesni produktai,
tie kurie sukelia mažesnę žalą gamtai, elektromobiliai ir pan.).

Siekiant atrasti pusiausvyrą tarp visų interesų buvo atrastas reiškinys darnus vystymasis – toks vystymasis,
kuris tenkina dabartinius visuomenės poreikius, nemažinant ateinančių kartų galimybės tenkinti
savuosius.

Pirmasis dokumentas įtvirtinęs darnaus vystymosi sampratą buvo 1987m. Pasaulio aplinkos ir plėtros
komisijos ataskaita „Mūsų bendra ateitis“. Vėliau buvo ir daugiau dokumentų (skaidrėse). Naujausias
dokumentas yra 2015m. darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030m. – iškėlė 17 darnaus vystymosi tikslų ir
169 smulkesnius uždavinius.

Valstybės aplinkosauginė funkcija – tai ką valstybė daro aplinkosaugos srityje. Tai visos priemonės
pradedant teisėkūra ir baigiant taikymu ir sankcijomis už nevykdymą.

Pagrindinės valstybės aplinkosauginės įgyvendinimo kryptys:

1. Gamtos išteklių racionalus naudojimas;

2. gamtos ir jos objektų apsauga;
3. gamtos išteklių atkūrimas ar pažeistos ekologinės pusiausvyros atkūrimas;
4. gamtinės aplinkos gerinimas.

Funkcijų eilė veiksmų:

 gamtos išteklių naudojimo planavimas ir reguliavimas

 mokslinis-techninis aplinkosauginių priemonių aprūpinimas
 valstybės institucijų, kurios užtikrintų valdymą aplinkos apsaugos srityje, kūrimas
 įstatymų ir kitų teisės aktų leidimas
 ekologinės ekspertizės; poveikio aplinkai vertinimas
 ekologinis mokymas ir švietimas; specialistų rengimas
 tarptautinio bendradarbiavimo vystymas

Teisinis valstybės aplinkosauginės funkcijos realizavimo mechanizmas – kaip aplinkosauginiai reikalavimai

tampa teise?

Aplinkosauginiai reikalavimai – saugios ribos kuriose esant nedaroma žala tiek pačiai aplinkai, tiek
visuomenei. Gamtos dėsniai, kuriais remiamasi:
  Bet kokia žmogaus veikla daro poveikį aplinkai (pvz. bobutė ateina į ežerą skalbti su skalbimo
milteliais). Net ir teisėtai daroma veikla turint leidimą ji daro vienokį ar kitokį poveikį aplinkai. (Pvz.
pas bobutę sūnus atvežė bačų ir paliko, atėjo aplinkosaugininkas ir rado, jog tose bačkose labai
stiprios cheminės medžiagos ir bobutei kito baudžiamoji atsakomybė – skyrė laisvės apribojimą ir
didelę baudą).
 Aplinkoje viskas yra tarpusavyje susiję ir poveikis vienam komponentui gali turėti platų poveikį, kurį
sunku iš anskto numatyti. (Pvz. tanklaivis gabenantis naftą įvykus avarijai išpila naftą į vandenyną);
Savanoriuose išsiliejo nafta ir su lietaus nutekamuoju vandeniu pateko į Nerį – ieškinys arti
milijono).
 Aplinkai nėra sienų

Aplinkosauginių reikalavimų įtvirtinimas teisės normose:

Aplinkos teisės normos - be teisėkūrinių reikalavimų turi būti ir informacija, mokslinėmis žiniomis pagrįstas
procesas atspindintis valstybės politiką toje srityje ir to pasakoje sukuriamos teisės normos. Jos veikia
saugant aplinką, užtikrinant racionalų naudojimą ir pan.

Ar aplinkos teisė yra savarankiška teisės šaka?:

Kas sąlygoja, kad teisės šaka tampa savarankiška tesės šaka? – yra tam tikri visuomeniniai santykiai, kurie
skiriasi nuo kitų visuomennių santykių; tie santykiai sudaro grupę; yra poreikis tuos santykius reguliuoti
atskirai. Yra tam tikrų dalykų iš administracinės teisės (institucijos, skundai ir pan), bet yra visa eilė
reguliavimo, kuris yra specifinis ir jo nėra kitose teisės šakose ir to reguliavimo kiekis tarptautiniu ir ES lygiu
vis auga. Galima laikyti atskira teisės šaka.

Yra tam tikrų atskirų teisės šakų, kurios atsiskiria nuo aplinkos teisė – pvz. Branduolinė teisė, Vandens teisė.

Pagrindinės aplinkos teisės ištakos:

 Religinės nuostatos (bet kurios religijos metrasčiuose randama atitinkamų aplinkos teisės nuostatų)
 Tradicinės bendruomenės ir jų papročiai (pvz. aborigenai, indėnai)

Iš papročių atsiranda teisės normos ir TTT praktikoje pasitelkiami tie metrasčiai, tradicinių bendruomenių
papročiai kaip vertinimo šaltinis (pvz. buvo cituojami Budistų metrasčiai; Australijoje spręsta byla kai
aborigenai sumedžioja mažus krokodiliukus ir juos suvalgo, o nacionalinė teisė riboja tuose kiekius ir
teismas pasakė, jog tas valgymas nėra pažeidimas teisės, nes nėra visiškai uždrausta). Lietuvoje buvo byla,
kai buvęs pareigūnas vaikščiojo neblaivus ir šaudė gandrus kažkokiam kaime – nušovė 15 gandrų ir vieną
sužeidė tai gavosi ne tik aplinkosauginis pažeidimas, bet ir viešosios tvarkos pažeidimas ( argumentuota
buvo, jog gandras yra lietuvių paukštis ir taip elgdamasis jis parodė nepadarbą Lietuvai).

Lietuvos aplinkos teisės pirmieji šaltiniai:

 Trys Lietuvos statutai (nustatė baudas už neteisėtą medžioklę ir sankcijų skirtumus, diferenciacija
pagal gyvūno rūšį) (1529m.,1566m.,1588m.)
 Valakų reformos įstatymas (1557m.) – saugodamas ne tiek aplinkosauginiais tikslais, bet feodalų
apsaugai, buvo apribojimai miškuose medžioti, įrengiant dirbamą žemę miške.

Aplinkos teisė:

 Dalykas – aplinka ir jos apsauga

 Objektas – konkretūs visuomeniniai santykiai
 Metodas – mišrus (ir imperatyvus ir dispozityvus)
Pagrindiniai AT institutai:

 Aplinkos valdymo
 Gamtos išteklių naudojimas
 Ūkinės veiklos reguliavimas
 Apsauga (??)

AT šaltiniai:

 Bendrieji
 Specialieji

LR konstitucijoje yra trys straispniai skirti aplinkos teisei: 47str. – gamtos išteklių nuosavybė; 53str. 3d –
pareiga saugoti; 54str.- saugoti ir nedaryti žalos.

Aplinkos apsaugos įstatymas! (svarbiausias įstatymas). Pagrindinis šaltinis - numatyta JA atsakomybė už

aplinkos apsaugos pažeidimus ir visi bendri principai susiję su aplinkos teise).

ES aplinkos teisės raida:

 Iki suvienytos Europos akto (iki 1986m.) nebuvo jokių nuostatų susijusių su aplinkos teise, bet
etisėkūros subjektai išsisukdavo pasinaudodami nuostatomis, jog reikia kurti bendrą rinką arba
pasinaudodami papildoma bendrijos kompetencija.
 Dabar turima septintoji aplinkos apsaugos veiksmų programa, kuri numato tikslus iki 2020m.:
gamtos apsauga ir ekologinio patvartumo didinimas, sveikatos pavojų šalinimas ir pan.
 Mastrichto sutartyje aplinkos apsauga tapo vienu iš uždavinių „ skatinti darnią ir subalansuotą
plėtrą (..) tausojant aplinką. Amsterdamo sutartyje dar konkrečiau pabrėžiama aplinkos apsaugos
svarba.
 Pagrindinių teisių Chartijoje paminėta, jog į žmogaus teisių apsaugos aspektus turi būti įtraukti ir
aplinkosauginiai aspektai.
 Lisabonos sutartis pabrėžia kovos su klimato kaita svarbą.

Bendri ES aplinkos apsaugos principai (gali reikėti apibūdinti ką jei reiškia):

 Aukšto aplinkos apsaugos lygio principas – turima siekti maksimaliai aukšto aplinkos apsaugos lygio
(atsižvelgiant konkrečiai į kiekvieną valstybę) ir svarbu, jog ta būklę neblogėtų atsižvelgiant į status
qua (kaip minimaliai)
 Atsargumo ir prevencijos principas – atliekame tyrimus ir nustačius, jog gali būti padaryta žala
aplinkai, atitinkamų veiksmų neatliekam; jei matom, kad žala gali kilti imamės prevencinių tikslų.
 Žalos šaltinio principas – kalba apie žalos aplinkai neutralizavimo vietos ir laiko kriterijumi, taikomas
tiek kalbant apie atsakomybę, tiek kitu aspektu būdingu taršos reguliavimui ES lygiu – anksčiau
buvo nustatinėjami kriterijai pvz. oro kokybei, bet šitas būdas pasirodė nevisai efektyvus tai imta
nustatyti išmetimų kiekį, fiksuoti žalą kuri išeina iš taršos šaltinių. Žiūrima ne kiek bendrai yra
teršalų ore, o kiek jos išmetama.
 „Teršėjas moka“ principas – tas kas padarė žalos aplinkai, turi ją ir atlyginti įskaitant ir prevencines
ir praktinio taikymo priemones (mokesčiai, rinkliavos ir pan)
 Integracijos principas – aplinkosauginių principų įtraukimas į kitas tesės sritis
 Tvarios plėtros principas

Direktyvų perkėlimas į nacionalinę teisę:

  Šių direktyvų perkėlimo pažeidimų yra daugiausia. Kodėl atsiranda tie pažeidimai? Per trumpi
terminai; nenoras perkelti į nacionalinę teisę; direktyvoje vartojamų terminų neaiškumas (pvz.
blogas vertimas); nacionalinės teisės sudėtingumas (labai daug poįstatyminių teisės aktų).
 Netinkamo perkėlimo priežastys (skaidrėse)

Būdai spręsti įgyvendinimo problemas:

1. Tiesioginis direktyvos nuostatų veikimas ( direktyva neperkelta arba tenkamai perkelta; pasibaigęs
įgyvendinimo terminas; sukuria teises arba pareigas; alima taikyti kai asmuo kreipiasi vs. Valstybė).
2. Nacionalinės teisės aiškinimas, atsižvelgiant į direktyvos nuostatas (LVAT pagal direktyvos
reikalavimą pritaikė nuostatą, jog visuomenė turėtų realias galimybes susipažinti su atitinkamu
aktu).

Tarptautinės sutartys:

 Tarptautinės konvencijos
 Tarpvyriausybiniai bendradarbiavimo susitarimai
 Žinybiniai bendradarbiavimo susitarimai

Aplinkos teisės doktrina Lietuvoje: pradininkas profesorius Marcijonas, tada prisijungė Sudavičius, dabar
mokslininkų skaičius didėja. Lietuvai tapus ES nare atsirado labai daug galimybių analizuoti aplinkos teisę.
(Klimato kaita, Teisė į sveiką ir švarią aplinką ir pan.). Naujovės – žalieji viešieji prikimai; ekologinis
ženklinimas ir t.t.

Aplinkos apsaugos valdymas

Aplinkos apsaugos valdymas – kompetentingų valstybės ir savivaldybės institucijų ir jų taikomų poveikio
priemonių, siekiant visuomenės ekologinio saugumo, gerovės, sistema. Ekologinis saugumas susijęs su
darnaus vystymosi principo įgyvendinimu, interesų suderinimo ir tinkamos aplinkos būklės užtikrinimo.

Tai pakankamai konkreti veikla, reglamentuojama teisės aktais, pirmiausia AAĮ, tačiau kartu ir ES teisės aktai
ir tarptautiniai įsipaerigojimai ir pan. Tai irgi patektų į aplinkos apsaugos valdymo mechanizmą.

Valdymo požymiai:

 Specialūs subjektai (institucijų sistema su aplinkos apsaugos ministerija priešayje, bet ir kitos)
 Vykdomojo pobūdžio veikla (teisės aktams įgyvendinti skirta veikla, taip pat ir apie savivaldybės
institucijų vykdomąją veiklą)
 Veikla įgyvendinant įstatymus (be kitų veiklos požymių yra rengiami ir įstatymų įgyvendinamojo
pobūdžio teisės aktai)
 Įgyvendinamai valdingi įgalinimai (tiek rengiant teisės aktus, tiek įgyvendinant kontrolę, priežiūrą ir
pan. Pareigūnams suteikta teisė duoti nurodymus jiems nepavaldiems asmenims)
 Nuolatinė operatyvi veika
 Įvairiapusė veikla

Aplinkos apsaugos valdymo principai:

 Kompleksinis požiūris, sprendžiant aplinkos apsaugos valdymo klausimus (pvz. aplinkos

monitoringas (stebėsena) – nežiūrima kiekvienas atskirai, bet žiūrima apskritai bendras poveikis
gamtai). Žiūrima į visumą, komplesiškai. Aplinkos ministerija atsako už visą aplinką. Svarbu
užtikrinti institcijų, tiek jose dirbančių pareigūnų kompetenciją, sugebėti į aplinką žiūrėti kaip į
visumą. Jeigu būtų situacija, kad viena institucija žiūri tik gyvūnų gerovę, kita augalų būklę, trečia
 kaip laikomasi su tarša susijusių reikalavimų, bet nevertintų kompleksiškai, kaip, pvz, tarša, tam
tikrų medžiagų naudojimas veikia gyvūnų gerovę, vandens kokybę, augalų būklę ir pan. tai aplinkos
apsaugos valdymas, aplinkosaugos sprendimai nebūtų priimami taip efektyviai, kaip turi būti.
Aplinkoje darant poveikį vienam komponentui, daromas poveikis ir kitam, yra grandinė.
 Gamtinio – geografinio šalies skirstymo principas (aplinkos valdymas nebūtinai yra organizuojamas
pagal šalies administracinį suskirstymą, kai kurie sprendiami paliekami savivaldybėms apsispręsti,
bet vis tiek yra žiūrima platesniu lygmeniu, kur yra savartynai; upės ežerai – vandens telkinių
organizavimas keturių pagrindinių baseinų rajonų valdomas; aplinkos apsaugos departamentai).
Pvz.: Vandens apsaugos valdymas yra sprendžiamas ir Europos lygiu. Atsižvelgiama į geografinius
ypatumus. Tam tikri sprendimai patikimi savivaldybėms. Atsižvelgiama į tai, kuo ypatinga gamta
vienoje ar kitoje teritorijoje. Puikus pavyzdys – vandens politikos formavimas ir sprendimų
priėmimas upių baseinų rajonų pagrindu. Pagal šį principą – visa Lietuvos teritorija yra padalinta į
keturis upių baseinų rajonus (ir visa ES suskirstyta), kurie skiriasi pagal dydį, plotą, tekančių upių
savybes. Tai valdymo sprendimai priimami tuo lygiu, kuris tinkamiausias atsižvelgus į tam tikras
gamtos sąlygas, tam tikrą specifiką ir pan.
 Veiklos ir kontrolės funkcijų atskyrimas valdyme ( principas tas, jog ta pati institucija negali duoti
konsultacijų, nepriiminėtų sprendimų ir paskui pati save kontroliuotų – atribojimas institucijų). Turi
būti ta pati institucija, kuri kuria veiklą ir gali kontroliuoti save. Ateina iš bendros administracinės
teisės – negali tas pats subjektas vykdyti tam tikrą veiklą ir pats save kontroliuoti. Kiekviena
institucija turi turėti ir kontrolės mechanizmą. Aplinkos ministerija prižiūri kaip kontrolė vykdoma.

Aplinkos apsaugos valdymo metodai:

 Privalomų įparegojimų – kai nustatomas griežtas, konkretus elgesio variantas (pvz. taršos limitas).
Nustatomas konkretus, reikalaujamas elgesys, privalomas subjektams.. Išduodant leidimą,
nustatomos tam tikros leidimo sąlygos ir įpareigojimai asmeniui kaip jis turi laikytis, pvz, išmetamų
teršalų kiekį, kokias aplinkos apsaugos priemone, žalos, prevencijos priemones turi taikyti. Kai
padaroma žala aplinkai, aplinkos apsaugos institucijos dalyvauja nustatant privalomas taikyti
aplinkos atkūrimo priemones ,taigi vėl nustatomas privalomas įpareigojimas. Aplinkos apsaugos
valstybinę kontrolę vykdant irgi duodami privalomieji nurodymai, esant tam tikriems teisės aktų
pažeidimams.
 Rekomendacijų (pvz. rekomenduojama ES teisės aktais). Veikla turi būti vykdoma pagal tai, kokia
veikla būtų tinkamiausia.
 Sankcionavimo (kai leidžiama kažką atlikti, bet reikia gauti atitinkamos institucijos pritarimą - pvz.
norima iš žemės ūkio paskirties žemės padaryti gyvenamosios paskirties žemę). Rengiami planavimo
dokumentai.
 Leidimo (kai leidžiama daryti viskas, kas neuždrausta pvz. lankymasis miške (pvz. nespardyti
skruzdėlynų,kurti laužus, kur jiems nėra skirtos vietos)).
 Skatinimo (skatinimo priemonės, pirmenybės teisė gauti leidimus – pvz. mokestinės lengvatos (pvz.
susijusios su biokuro naudojimu). Priėmimas tokių sprendimų, kad subjektui būtų palankiau,
naudingiau laikytis tam tikro siūlomo elgesio varianto ir kad jis gautų iš to kažkokią naudą. Pvz,
aplinkosauginių mokesčių lengvatos, kur tiem subjektams, kurie taiko, pvz, išmetamuosius teršalus
neutralizuojančias sistemas, naudoja biokurą, panaudoja pakartotinai pakuotas ir t.t. taikomas tam
tikras mokesčio sumažinimas ar net atleidimas nuo mokesčio tam tikrais atvejais. Gali būti ir tam
tikros paramos.

AAV turinį atskleidžiančios funkcijos:

 1. Aplinkosauginių santykių reguliavimas valdymas pirmiausia skirtas taip sureguliuoti santykius
aplinkosaugos srityje, kad aplinkosauginiai tikslai būtų įgyvendinti, tai reikia sureguliuoti santykius,
kad nebūtų konflikto, žalos.
2. AA, gamtos išteklių naudojimo planavimas – kalbant apie gamtos išteklių naudojimą – kad jie būtų
naudojami racionaliai, atsižvelgiant į gamtos išteklių atsikūrimo galimybes, kartu ir aplinkosaugos
priemones pritaikyti prie tų gamtos išteklių naudojimo ir vėlgi sudėlioti tiek laike, tiek suderinti
valstybes interesus ir privačių subjektų. Pvz, teritorijų planavimas. Taip pat ir leidimų sistemos,
limitų nustatymas irgi. Tiek leidimų forma, tiek limitų forma nustatoma gali būti teisės aktuose. Tai
vėlgi tai valdymo sprendimų priėmimas siekiant suplanuoti.
3. AA priemonių koordinavimas
4. Gamtos išteklių kadastrų, registrų vedimas, tvarkymas – registrai,kur kaupiamai visi duomenys.
Reikalinga pirmiausia tam, kad turėtume pakankamus informacijos šaltinius tam, kad būtų priimti
pagrįsti sprendimai. Informacija gaunama iš aplinkos monitoringo, stebėsenos, jo pagalba
surenkama informacija.
5. Aplinkos monitoringas (stebėjimas – ar tarša mažėja, didėja ir pan.) – surenka informaciją. Pvz,
kadastrai, registrai, kuriuose kaupiama informacija.
6. AA finansavimas (skiriamas valstybės finansavimas iš biudžeto) – biudžetą rengia vyriausybė.
Tinkams finansavimas yra vėlgi valdymo ir kokybės tam tikras užtikrinimas. Galime sukurti įvairius
invoatyvius sprendimus, įvairūs monitoringai, bet jeigu tam nebus skiriamas finansavimas, tiek
pačiam vykdymui, tiek mokslo tyrimams, tiek institucijų išlaikymui ir pan. tai vėlgi ta veikla negalės
būti pakankamai efektyvi ir kokybiška.
7. AA kontrolė (priežiūrima kaip laikomasi reikalavimų) – ūkio subjektų, tam tikrų veiksmų, veiksmų
taikymas siekiant, kad TA būtų tinkamai įgyvendinti. Jeigu bus tik reikalavimai nustatyti, bet niekas
nekontroliuos kaip jų laikomasi, tai nebebus efektyvu, jei pasitikėsime tik skundais, tai aplinkos
apsauga, valdymas nebus tinkamai įgyvendinamas.

AAV dalyvauja:

Didžiausią įtaką aplinkos apsaugos valdymui daro Prezidentas ir Seimas. Vyriausybė ir ministerijos – tos
institucijos, kurios realiai tą valdymą įgyvendina. Tiek priimant sprndimus, formuojant biudžetą ir teikiant jį
Seimui, tiek leidžiant teisėkūrinius sprendimus. Visos ministerijos turi tam tikrus įgaliojimus.

1. LR prezidentas (vaidmuo per teisėkūrą – galimybė inicijuoti įstatymo pataisas, be to jis turi teisę
vetuoti įstatymus (dabartinė prezidentė buvo vetavusi miškų įstatymo pataisas); prezidentas
dalyvauja tiesiogiai formuojant institucinę sistemą ir tiesiogiai skiriant aplinkos ministrus. Turi dar
teisę kreiptis į KT.
2. LR Seimas (įstatymų leidyba, aktyviai imasi institucinės sistemos, kas turėtų būti vyriausybės
kompetencija, biudžeto tvirtinimas, lėšų skyrimas, pritarimas vyriausybės programai, vykdo
parlamentinę kontrolę (pvz. dėl neteisėtų statybų komitetas važiavo į išvažiuojamąjį posėdį
pasižiūrėti kaip ten tos nelegalios statybos – ir išvada seimo buvo skatinti Vyriausybę skatinti ieškoti
būdų, kaip tas statybas įteisinti) ir pan). – tiesiogiai nėra subjektas, bet pakankamai įtakoja AA
sistemą. Tiesiogiai pačiame valdyme nedalyvauja, tačiau daro lemiamą įtaką sprendimams.
3. LR Vyriausybė – pagrindinė institucija, atlieka pagrindinį darbą. Ministerijos:
a. Aplinkos ministerija (turi dar visą eilę jai pavaldžių institucijų – aplinkos apsaugos
departamentai; Lietuvos geologijos tarnyba, Miškų ūrėdijos ir pan.). Priima
įgyvendimamuosius teisės aktus, priima sprendimus.
b. Žemės ūkio ministerija – turi kompetenciją žuvininkystės srityje. Viskas, kas susiję su žemės
ūkiu, trašos.
 c. Ekonomikos ir inovacijų ministerija – pramonės vystymo srityje,, ūkio subjektų kontrolės
srityje, ekologinės produkcijos platinimu rinkoje.
d. Sveikatos apsaugos ministerija – teršalų maksimalios normos, medicininių atliekų
tvarkymas (vaistai, organai, operacijų metu likusios dalys) taršos koncentracijų ore ar
vandenyje atitikties su žmogaus sveikatos reikalavimais dydžio nustatymas.
e. Energetikos ministerija - radioaktyvios atliekos ir pan.

Aplinkos apsaugos valdyme taip pat dalyvauja ir vietos savivaldos institucijos (pvz. komunalinių
atliekų tvarkymas, oro taršos prevencija, želdynai, saugomų teritorijų, miesto parkų klausimai).

ES institucijos prisidedančios prie valdymo:

1. EP (atstovauja ES piliečiams ir jų tieisogiai renkamas);

2. EST (atstovaujama atskiroms valstybėms narėms);
3. EK (paskirtis palaikyti visos Sąjungos interesus) – teisėkūrą įgyvendina visos trys institucijos. Įtakoja
valdymą priimdamos direktyvas ir reglamentus privalomus įgyvendinti arba tiesiogiai veikiančios.
Neišvengiamai valstybės institucijų sprendimai priimami laikantis ES teisės aktų reikalavimų.
Aplinkos Generalinis direktoratas – atstovauja ES derybose, organizuoja mokymus aplinkosaugos
klausimais pvz. teisėjams; projektų pagalba įvertinama pažanga; rengiamos rekomendacijos.
Priežiūra valstybių kaip jos perkelia į nacionalinę teisę ES teisės aktų reikalavimus, pažeidimo
procedūros, procesų koordinavimai, diskusijos, tyrimai ir pan. labai daug klausimų eina per šį
direktoratą.
4. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas –atstovauja įvairioms ekonominėms ir
socialinėms pilietinės visuomenės grupėms.
5. Regionų komitetas
6. ESTT – nuo jų išaiškinimo priklauso vėliau nacionalinių sprendimų priėmimas ir kokybė + skiria
valstybėms sankcijas. Tai ne valdymo institucija, bet nuo to kaip Teismas išaiškina ES teisės aktų
turinį priklauso ir nacionaliniai sprendimai.

DU komitetai - tie komitetai, kurie dalyvauja teisėkūros procese, kai priimami antriniai ES teisės
aktai aplinkos apsaugos srityje.

Europos aplinkos agentūra yra įgaliota

 Padėti Bendrijai ir šalims narėms priimti informacija pagrįstus sprendimus dėl aplinkos gerinimo,
atsižvelgti į aplinkosaugos aspektus formuojant ekonomikos politiką ir siekti darnau vystymosi.

 Koordinuoti Europos aplinkos informacijos ir stebėjimo tinklą.

Yra atsakinga už informacijos sukaupimą ir jos pateikimą, kad sprendimai būtų pagrįsti ES mąstu, kad gerinti
tuos sprnedimus, užtikrinti darnaus vystymosi siekį ir apskritai visą informacijos surinkimą ir sklaidą apie
aplinkosaugą stebėti. – teikia ne tik informaciją apie aplinkos būklę, tiek kitus aspektus ir klientai šios
agentūros yra visos valstybės narės ir institucijos ES.

Aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė

Viena svarbiausių aplinkos apsaugos valdymo dalis.

LR aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas įstatymas pernai keistas, pakeitimas įsigaliojo nuo
sausio 1 d. bet praeitų metų birželį priimtos pataisos įsigalios liepos mėn. egzamine ir kolyje klausimuose
didelių pakeitimų nebus, suformuos klausimus taip, kad nereiks svarstyti kurią redakciją vadovautis. Skaityti
aktualią redakciją.

Aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė – valstybės įgaliotų institucijų (aplinkos apsaugos departamento) ir
pareigūnų veikla ūkio subjektų, kitų fizinių ir juridinių asmenų atžvilgiu:

 Kuria siekiama užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo
srityje; užtikrinti, kad visi laikytųsi teisės aktų nustatytų reikalavimų, susijusių su gamtos apsauga,
išteklių naudojimu.

 Kuri pasireiškia:

a) Aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės

aktų pažeidimų prevencija; be bendrų akcijų, prevencinių priemonių įgyvendinimo, pvz,
atsodimo ,atkūrimo nurodymų, prevencija net tada, kai leidimuose nustatomos tam tikros
sąlygos, kai reklamuojama nepažeisti reikalavimų ir pan. tai prevencinė veikla vykdoma net
ir per konsultacijas ūkio subjektų.

b) Pažeidimu nutraukimu bei

c) Šių pažeidimų padarymu kaltų asmenų nustatymu, jų patraukimu teisinėn atsakomybėn.

Pirmiausia susiję su administracinės atsakomybės taikymu, bet kontrolę vykdančios
institucijos pareigūnai turi teisę ir pareigą pareikšti ieškinį dėl žalos aplinkai atlyginimo.

Kontroliuojama kaip vykdoma bendra pareiga saugoti, atkurti aplinką, kaip laikomasi leidimuose nustatytų
sąlygų, kaip vykdoma teršalų išmetamų apskaita, kaip laikomasi su aplinkosaugos audito ir vadybos sistema
susijusių reikalavimų, atliekami patikrinimai, vertinami gauti skundai, pranešimai apie ūkio subjektų veiklą,
galima atlikti patikrinimus prieš išduodant leidimus, yra labai daug veiklos – patikrinimai, bendra prevencija,
kontrolė, tada tikslinė – nukreipta į konkrečius subjektus ir jų veiklą, konsultacijos. Šios veiklos turinys yra
pakankamai platus – viskas, kas susiję su nustatytais reikalavimais tiek teisės aktuose bendrai, tiek
konkretiems asmenims, leidimo turėtojams, jų laikymosi kontrolė, pažeidimų prevencija, tiek bendra, tiek
konkreti, reagavimas į pažeidimus, privalomų nurodymų davimas, jų įgyvendinimas ir atsakomybs taikymas.

Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę LR organizuoja ir jos priežiūrą vykdo Aplinko ministerija, o aplinkos
apsaugos valstybinė kontrolę LR vykdo biudžetinė įstaiga Aplinkos apsaugos departamentas. Kontrolė –
kontroliuoja ūkio subjektus, gamtos išteklių naudojimą. Aplinkos apsaugos departamentą prižiūri Aplinkos
ministerija, priežiūra pasireiškia pirmiausia tikrinimai kaip departamentas laikosi jo veiklą
reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, ar tinkamai atlieka savo funkcijas, pareigas, analizuoja ar
efektyviai reaguoja į pažeidimus, tam, kad patikrinti departamento veiklos efektyumą pati ministerija gali
atlikti tam tikrus patikrinimus, taip pat organizuojamas kontrolės valdymas, metodinis vadovavimas,
rengiami tam tikri patikrinimai, standartai ir pan. Iš tikrųjų susiduriama su tuo, kad kai fiksuojamas teisės
pažeidimas, surašomi patikrinimo protokolai, pažeidimai arba neužfiksuojami arba netinkamai užfiksuojami
dėl ko vėliau problemų kai ginčas keliasi į teismą, tai net teisinis gairių parengimas kaip tą kontrolę vykdyti
irgi yra metodinis vadovavimas. Priežiūrą atliekanti institucija nagrinėja ginčus dėl departamento ir
pareigūnų priimtų sprendimų, neveikimo ir kitos teisės aktų pavestos funkcijos. Pati aplinkos ministerija
kaip vadovaujanti institucija turi įgaliojimus su struktūrų tvirtinimų, įgaliojimų suteikimu ir pan.

Valstybinės kontrolės pareigūnai skirstomi (12str.):

1. Vyriausiuosius valstybinius aplinkos apsaugos inspektorius – turi daugiausia įgaliojimų.

2. Vyresniuosius valstybinius aplinkos apsaugos inspektorius
 3. Valstybinius aplinkos apsaugos inspektorius – mažiausiai įgaliojimų.

12 str. apibrėžia pareigūnų įgaliojimų ribas ir jų teises, jie labai platūs. Pasižiūrėti įstatyme. Pagal turimų
įgaliojimų apimti, ko gero, jeigu nebūtų specifinė aplinkosaugos sritis, galėtų pretenduoti į ikiteisminio
tyrimo pareigūnų statusą. Šiai dienai liko vienas pagrindinių skirtumų – ekonomines sankcijas skirti ir
nagrinėti ekonominių sankcijų skyrimo bylas turi įgaliojimus tik vyriausieji valstybinės aplinkos apsaugos
inspektoriai. Valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai neturi įgaliojimų vykdyti valstybinę aplinkos
apsaugos kontrolę tarptautiniuose vandenyse, ją gali vykdyti vyresnieji ir vyriausieji.

EGZE! Pareigūnų įgaliojimų skirtumai: tik vyriausieji gali sustabdyti FA ir JA vykdomą aplinkai kenksmingą
veiklą, tik jie nagrinėja bylas dėl ekonominių sankcijų skyrimo ir skiria tas ekonomines sankcijas; vyresnieji
turi visa kita kas liko, išskyrus šiuos paminėtus - gali užkirsti kelią pažeidimams bet kurioje Lietuvos vietoje,
turiteisę tikrinti dokumentus, patekti į FA gyvenamąsias patalpas ir pan.; Valstybiniai AA inspektoriai neturi
teisės vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę tarptautiniuose vandenyse, taip pat ne visi valstybiniai
aplinkos apsaugos inspektoriai turi teisę tuoti privalomus nurodymus FA ir JA.

 Kai nustatomas pažeidimas gali būti duodamas privalomasis nurodymas: - rašytinės formos
aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per
tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių
įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos
išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų
išvengta ar ji būtų sumažinta, arba likviduoti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą
reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo sukeltas pasekmes, arba įgyvendinti
aplinkos atkūrimo priemones. Nustatomas konkretus elgesio variantas.

Tai yra individualus administracinis aktas, jis gali būti skundžiamas ir nustato konkrečias teises ir
pareigas tiek FA, tiek JA. Įpareigojimas per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos
išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų TA reikalavimus arba imtis priemonių. Šie
nurodymai duodami tam tikrais atvejais: įstatymas pakeistas, 18 str. numato privalomuosius
nurodymus ir jų teikimo pagrindus. Yra punktai įstatyme, kada tie privalomi nurodymai gali būti
duodami. Grėsmingiausiais atvejais nurodymas stabdyti ūkinę veiklą, tam tikru būdu siekiant mažinti
diskreciją pareigūno, kita vertus ir korupcijos galimas apraiškas tokiais atvejais.

Privalomieji nurodymai

 Privalomieji nurodymai duodami įstatymo nustatytais atvejais

 Privalomojo nurodymo įvykdymo terminai šioje srityje teisinis reguliavimas buvo iš esmės
pakeistas, dabar įstatymas nustato ne ilgesnius kaip vieno mėnesio terminus gali taikyti pats
paeigūnas, vėlgi atkreipti dėmesį, kad nenustatyti minimalūs terminai. Teismas pasakė, kad
kadangi įstatymas pasakė maksimalų, bet ne minimalų terminą, pareigūnas turi įvertinti
konkrečią situaciją ir aplinkybes ir nurodyti, koks tas terminas būtų realus.
Taigi jeigu nori nustatyti ilgesnius nei 1 mėn terminą, bet ne ilgesnius nei 3 mėn, tą pareigūnas
gali daryti tik suderinęs su įstaigos vadovu arba jo įgaliotu asmeniu. O jeigu nori ilgesnius nei 3,
bet ne ilgesnius nei 6 mėn, privalomas yra kreipimasis į komisiją dėl privalomų nurodymų
įvykdymo terminų nustatymo. Atsirado naujas darinys – komisija dėl privalomų nurodymų
terminų įgyvendinimo nustatymo. Tokiu būdu tikimasi objektyvesnio terminų nustatymo, kad
jie nebūtų ištęsiami per ilgai, kad pareigūnas ir vadovas, visi lygiai atsakingai priimtų
sprendimus ir tais atvejais, kai yra didelė gresmė (kada didelė tarša, kelia grėsmę aplinkai,
 žmonių sveikatai) visais atvejais terminas turi būti derinamas su įstaigos vadovu. Einama prie
korupcijos, subjektyvumo mažinimo. Taigi pirminis terminas – iki mėnesio, norint ilgesnio, bet
ne ilgiau nei trys mėn – su vadovo leidimu, jei ilgesni, bet ne ilgiau kaip šešis – su komisija, o jei
yra didelė gresmė, pavojingi pažeidimai, tai visais atvejais su vadovu derinti. Numatyta
galimybė vieną kartą pratęsti ne ilgesniam nei 6 mėn terminui, procedūra įstatyme apibrėžta.
Yra nustatomas konkretus terminas, tada reikia žiūrėti kaip tas terminas įgyvendinamas.
 Privalomojo nurodymo įvykdymas, privalomajame nurodyme nurodytų sąlygų ar priemonių
įgyvendinimas
Pirmiausia pats asmuo yra įpareigojamas per 2 darbo dienos po to, kai įvykdo pavedimą,
pranešti kontrolę vykdančiai institucijai ar pareigūnui kaip tame privalomajame nurodyme
nurodytu būdu kas yra atlikta, institucija turi 5 darbo dienas patikrinti kaip ta iįgyvendinta ir
fiksuoja. Jeigu asmuo nepraneša kaip įvykdo, patys pareigūnai turi pasibaigus terminui peri 5
darbo dienas po termino pabaigos patikrinti kas buvo atlikta. Jeigu privalomasis nurodymas yra
neįykdytas, turi kreiptis aplinkosaugos institucijos į teismą dėl įpareigojimo įvykdymo ir traukti
asmenį atsakomybėn, o asmuo savo ruožtu gali skųsti tą sprendimą dėl privalomojo nurodymo.
 Privalomojo nurodymo apskundimas, privalomojo nurodymo panaikinimas institucijos
iniciatyva privaloma skųsti pirmiausia ne teismo tvarka, o įstaigos vadovui per 10 d. nuo
sprenimo įteikimo, o jeigu įteikė vadovui, tada teismui skųsti. Vadovas, peržiūrėjęs tą
privalomąjį nurodymą gali palikti nepakeistą, pakeisti iš dalies arba perduoti pareigūnui pateikti
iš naujo sprendimą ar panaikinti ir tada vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas
teismas. atkreipti dėmesį, kad ikiteisminis ginčų nagrinėjimas vyksto aplinkosaugos institucijų.
 Veiksmai, kai privalomasis nurodymas neįvykdomas.

Pirmi trys punktai kalba apie ypač grėsmingus pažeidimus, kada iš tikrųjų gali būti stabdomas ūkinė
veikla arba stabdomas leidimas ir ūkinė veikla, tai ypatingi atvejai. Kiti gali būti susiję su prevencijos
priemonių taikymu, žalos sukontroliavimu, išmetamų teršalų kontrole ir pan.
Galima būtų diskutuoti ar šios nuostatos aiškios, kai kuriais atvejais formuluotės gali kelti abejonių,
bet kadangi nuostatos galioja pakankamai trumpą laiko tarpą, tai pasakyti ar jos davė rezultatus, ar
AA kontrolė pasidarė efektyvesnė, yra anksti. Tai pabrėžti, kad pakeistas teisinis reguliavimas
privalomuosius nurodymus gali duoti visų grandžių inspektoriai. Išvardinami devyni punktai, t.y.
pagrindai, kada privalomieji nurodymai gali būti duodami, kartu įvardijant ir to privalomojo
nurodymo turinį.

Ūkinės veiklos stabdymo atvejai ( 25str.):

 Kai pakartotinai neįvykdė, tai gali būti nustatomas pasirengimas ūkinės veiklos stabdymui (jog
visuomenė neliktų be paslaugų teikėjo).
 Atitinkamais atvejais kai kyla didelė grėsmė, masisškai žūsta gyvūnai, augalai, tai ūkinė veikla yra
stabdoma nedelsiant.
Priimamas atitinkamos institucijos nutarimas ir tik kai įvykdomi visi įpareigojimai, tik tada vėl
leidžiama vykdyti veiklą.
Galima skųsti per 10 dienų ir skundo padavimas nesustabdo vykdymo.

Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai – Jų paskirtis yra padėti etatiniams aplinkos apsaugos
inspektoriams ir reikia išlaikyti jiems egzaminą. Ten eina dažniausiai tie, kurie nori saugoti aplinką. Turi
pakankamai plačius įgaliojimus. Yra atitinkamai ir piktnaudžiavimų: įsirašo į neetatinius inspektorius ir
važiuoja brakonieriauti (kai kažkas jį pamoto, tai sako va, radau tinklus, radau pažeidimą, nors pats ir darė
tą pažeidimą). Kita nauda ta, jog galima gauti padėką arba nelaimės atveju numatyta kompensacija (kai
prarandama atitinkama dalis darbingumo). Įgaliojimai suteikiami vieneriems metams, yra specialūs
egzaminai. Turi būti pilietis, sulaukęs 18 m. nors kodėl būtent pilietis turi būti kelia abejonių. Taip pat turi
būti nepriekaištinga reputacija aplinkosaugos srityje, neturintis teistumo už sunkius, labai sunkius
nusikaltimus ar tiesiog nusikaltimus aplinkai. Taip pat jei per pastaruosius vienerius metus nebuvo
įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis už baudžiamuosius nusižengimus aplinkai, nebausti
administracinėmis baudomis už nusižengimus aplinkai. Taip pat įdomus kriterijus – norintys saugoti aplinką
ir gamtos išteklius, pokalbių su kandidatais metu nustatomas noras ir turi būti išlaikę egzaminus pagal
nustatytą programą.

Teisės ir pareigos skaidrėse. Kontrolę įgyvendinant gali dalyvauti kiekvienas iš mūsų, bet aišku, reikia
pasistengti ir išlaikyti egzaminą.

Aplinkos apsaugos vadyba

Moderini tendencija pas save įmonėse turi AA sistemas. Tai gali būti paties susikurta AA vadybos sistema,
bet ji bus nežinoma, tai gal labiau apsimoka turėti EMAS (ES valdymo sistema – įsivertini savo poveikį
aplinkai, atlieki viduas auditą, parengi ataskaitą, pateiki kompetentingai institucijai ir esi užregistruojamas
kaip EMAS naudotojas, tarsi kokybės ženklas, nes gali naudoti tą emblemą). Taip pat yra vadyba ISO (nėra
tokia griežta, ją įsidiegęs didesnis skaičius vartotojų). ISO yra kaip ir pirmas žingsnis siekiant įsidiegti EMAS.

EMAS yra viešas, detaliau reglamentuojams auditas. Orientuojamasi į geriausius gamybos kriterijus.

Tai kainuoja pinigus, tačiau taireikėtų daryti dėl to, nes padeda ir taupyiti lėšas, būdinga tai, jog šios
sistemos apima atliekų tvarkymą, taršą, energijos panaudojimą, poveikį žemei, biologinei įvairovei – pvz.
taršos mažinimas mažina mokesčius ir pan. Taip pat tokios įmonės lengviau prisitaiko prie aukštesnių
aplinkosauginių reikalavimų nustatomų teisės aktais, taip pat įmonės prestižas.

Dar yra toks dalykas kaip žalieji viešieji pirkimai. Skatina ES, yra mūsų strategijoje.

Aplinkos apsaugos vadyba atsirado pakankamai neseniai, tačiau integruojant šiuos reikalavimus į viešuosius
pirkimus ir panašiai jų populiarumas didėja.

Įstaigos ar įstaigų grupių vykdoma politika ar kokia nors sistema priemonių, tam tikrą kultūra aplinkosaugos.
Aplinkosaugos vadyba ilgą laiką buvo labiau etikos klausimas, bet turime ir tam tikrus standartus
aplinkosaugos vadybai apibrėžti. ISO 14001 – pagrindiniai keturi etapai norint įsidiegti šį standartą – pirma,
planavimas, t.y. įmonė, įstaiga turi nusistatyti ir periodiškai peržiūrėti savo įtakos sferoje esančius įvairius
aplinkosaugos aspektus, tiek veiklos, tiek gaminių ar paslaugų, tiek gaunamų paslaugų aplinkosauginius
aspektus, taigi įsivertina viską, kas gali daryti poveikį aplinkai. Ir tada įsivertina reikšmingą poveikį aplinkai
bei priima tam tikrus sprendimus, nusistato tikslus, kurių sieks. Tai pirma, planuoja. Tarsi susikuria tam
tikras aplinkosaugos kryptis. Antra – pats įgyvendinimas ir veiklos vykdymas. Aplinkosaugos vadybos
sistema turi būti susijusi iš tokių dalių kaip atitinkama struktūra, pajėgi valdyti tas aplinkosaugos priemones,
t.y. turi atsirasti tarp vadlymo grandžių, organizuoti šį procesą, vadovauti, vadovus informuoti, kartu
svarbus švietimas, informavimas tiek vadovų, tiek darbuotojų. Reikia nusistatyti procedūras kaip bus
vertinama tiekėjų, subrangovų teikiami gaminiai, paslaugos, pvz., jeigu samdome valymo paslaugas
teikiančią įmonę, tai jeigu norime turėti aplinkosaugos vadybos sistemą, turime žiūrėti, kad naudotų
aplinkai draugiškas priemones. Trečias žingsnis – tikrinimas, koregavimas, stebėjimas, matavimai, vidaus
audito atlikimas. Na ir sistemos veikimo vertinamoji analizė – ją perodiškai turi atlikti įmonės vadovybė
remiantis pagrįsta informacija, duomenimis tam, kad žinoti kaip veikia ta vadybos sistema. Tai čia tokia
sertifikuojama, pakankamai prižiūrima, bet lankstesnis, mažiau griežtų reikalavimų turintis standartas nei,
pvz., EMAS.
EMAS – ES lygiu nustatyta aplinkosaugos vadybos sistema. Lyginant su ISO 14001 yra griežtesnė, daugiau
įsitraukimo reikalaujanti sistema, išsami aplinkosauginė analizė reikalinga, ataskaitos, darbuotojų
privalomas dalyvavimas, tiekėju ir rangovų veiklos priežiūra, veiksmingumo gerinimas, nuolatinis
tobulėjimas, žodžiu, nors ir panašūs reikalavimai, bet jie griežtesni ir plačiau taikomi. ISO 14001 yra
lankstesnis ir galbūt dėl to populiaresnis, nes griežtesnius reikalavimus atitikti yra sudėtingiau, reikalauja
daugiau pinigų.

Aplinkos apsauga ir žmogaus teisės 2 paskaita 2021-02-

17
Ši tema madinga, tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje tendencija klabėti apie aplinkos teisę per žmogaus teises.

Požiūriai į aplinkos apsaugos ir žmogaus teisių santykį:

Ilgą laiką aplinkosauga ir žmogaus teisės egzistavo savarankiškai iki Stokholmo konvencijos.

 Tinkama aplinkos būklė įvardijama kaip būtina sąlyga kitų žmogaus teisių užtikrinimui ir tinkamai jų
įgyvendinimui (tinkama aplinka reikalinga tam, kad žmonės galėtų įgyvendinti savo teises)
švelniausias, niekieno neįpareigojantis požiūris.
 Teisė į tinkamos kokybės aplinką yra pripažįstama savarankiška žmogaus teise (pvz. teisė į sveiką ir
švarią aplinką kartu su visais teisių gynimo mechanizmais) Pakeliama aplinkosauga į naują lygį,
pasakoma, kad tai savarankiška teisė, turinti gynybos mechanizmą, didesnė reikšmė ir pačiai
aplinkosaugai suteikiama.
 Aplinkos apsaugos įgyvendinimas siejamas su tam tikrois procedūrinėmis asmenų teisėmis (teisė
gauti informaciją apie aplinką, teisė dalyvauti sprendimų priėmime susijusiuose su aplinka ir teisė
ginčyti tuos sprendimus, kad apginti savo interesus – Orhuso Konvencijoje). Tai nėra savarankiška
teisė į aplinką, bet tai tos aplinkosauginės teisės. Turi aiškius mechanizmus ir mažiau problemų
sukuria nei siejimas su savarankiška šaka.
 Panašių teisių suteikimas tiek žmonėms, tiek aplinkos komponentams (?) modernus trendas šiais
laikais. Pradedama kalbėti apie tam tikrų panašių žmogaus teisių suteikimo aplinkos
komponentams. Non human person – tam tikras teises turi turėti ne tik žmonės, bet ir
komponentai. Judėjimas prasidėjo Amerikoje, siekiant apginti žmogbeždžionių ir kitų didelių
gyvūnų, turinčių tam tikro panašumo į žmones per savo pasaulio pajautimą, gebėjimą prisirišti prie
vietos, turėti tam tikras emocijas ir pan. sakoma, kad gyvūnai turi tokias teises, kaip žmogus, pvz,
kad nebūtų laikomi zoologijos sode. Jei, pvz, galime kalbėti apie gyvūnus, tai tam tikros teisės gali
aplinkos komponentams, pvz, upė. Bolivijoje yra motinos gamtos įstatymas, pvz, teisė į gyvybę,
teisė į įvairovę, teisė išgyventi visą gyvybės ciklą be žmogaus poveikio, Indijoje Gango upei
suteikiamas atskiras subjektiškumas. Vieni mokslininkai sako, kad tai labiau deklaracija, būdas
politiškai pabrėžti aplinkosaugos svarbą, kiti mokslininkai sako, kad tokiu būdu užtikrinama aplinkos
apsauga dėl pačios aplinkos, kaip vertybės, o ne dėl naudingų savybių žmogui. ES buveinių direktyva
irgi kalba apie buveinių apsaugą dėl jų pačių.

Neprivalomi: Pirmasis dokumentas iškėlęs santykio tarp žmogaus teisių ir aplinkos apsaugos būtinumą yra
1972m. JT Stokholmo konferencijos dėl žmogaus aplinkos deklaracija. Atskaitos taškas kai kalbame apie
aplinkos teisę, pirmasis dokumentas, kuriame apibrėžiama aplinkos apsauga ir santykis su žmogaus
teisėmis.
1 principas „Žmogus turi fundamentalią teisę į laisvę, lygybę ir tinkamas gyvenimo sąlygas
tokiojeaplinkoje,kurioskokybėleidžiagyventioriaiiružtikrinažmogausgerovę,ožmogauspareigayrasaugotiirgeri
ntiaplinkąesamomsirbūsimomskartoms.<...>“ aplinka kaip tam tikras pagrindas.

1987 m. Tarpt. aplinkos ir vystymosi komisijos pranešimas ,,Mūsų bendra ateitis“;

1992 m. JT Rio deklaracija dėl aplinkos ir vystymosi -žmonės turi teisę į sveiką produktyvų gyvenimą
harmonijoje su aplinka, kalbama apie aplinkosaugines teises, teisė kreiptis į
teismus/admin.intsitucijas/ginčyti sprendimus.

1 principas. „Žmonės yra darnios plėtros tikslų centre. Jie turi teisę į sveiką ir produktyvų gyvenimą, derantį
su gamta.“

10 principas.
„Suaplinkasusijęklausimaigeriausiaisprendžiami,kaiatitinkamulygiudalyvaujavisisuinteresuotipiliečiai.Nacion
aliniulygiukiekvienasasmuoturiturėtitinkamąteisęgautiinformacijąapieaplinką,kuriąturivaldžiosinstitucijos,įs
kaitantinformacijąapiepavojingasmedžiagasirveikasjųbendruomenėse,irgalimybędalyvautisprendimųpriėmi
moprocesuose.Valstybėsturiskatintivisuomenėsinformuotumąirdalyvavimą,plačiaiskelbiantinformaciją.Turi
būtisuteiktagalimybėveiksmingaidalyvautiteisminiameiradministraciniamebylųnagrinėjime,įskaitantžalosatl
yginimoirteisiųgynimoklausimus.“

1994m. Žmogaus teisių ir aplinkos principų deklaracijos projektas – šis dokumentas, nors jis ir neturi
privalomosios galiso, bet yra puikus katalogas žmogaus teisių ir aplinkosaugos srityje (pvz. tinkamos
kokybės maistas ir vanduo; bet kokios diskriminacijos veikti ir įtakoti sprendimus aplinkos apsaugos srityje),
nors tai tik politinis dokumentas, bet tarptautinės institucijos jį naudoją kaip pavyzdinį katalogą aplinkos
apsaugos ir žmogaus teisių srityje. Pirmą kartą istorijoje pateiktas žmogaus teisių katalogas (teisė į vandenį,
maistą).

Privalomąją galią turintys dokumentai (nebaigtinis sąrašas):

 1966m. Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas (atkreipiamas dėmesys, jog
tinkama žmogaus fizinė būklė priklauso ir nuo aplinkos). 12str. Įpareigoja valstybes, kad būtų
užtikrinta sveikatos apsauga. Tarsi aplinkosaugos šis straipsnis neįvardija, bet pabrėžia, kad
priemonės, kurių valstybės turi imtis, kad visiškai įgyvendintų teisę į sveikatą, apima ir tam tikrus
veiksmus siekiant užtikrinti, kad gerėtų aplinkos ir gamybos higiena. Tiek aplinkos kokybė turi būti
gera, tiek gamybos procesai nedarytų neigiamo poveikio sveikatai. Tai lyg ir nuo aplinkos kokybės
priklauso teisė į sveikatą.
 1989m. Vaiko teisių konvencija (teisę į sveikatą susije su geriamuoju vandeniu vaikams) ši teisė
siejama, kad švarus vanduo, užterštumo pavojai ir rizikas reikia valdyti tam, kad užtikrinti teisę į
sveikatą vaikams. Tai vėlgi per santykį tarp teisės į sveikatą ir tinkamos aplinkos kokybės, tai ne per
savarankišką teisę.
 ES pagrindinių teisių Chartija 37str. Įtvirtina integracijos principą – aukštas aplinkos lygis turi būti
integruotas į kitas sritis ir į žmogaus teises. Atskiros teisės į sveiką ir švarią aplinką nenumatyta, bet
37 str. skirtas aplinkos apsaugai. Tarsi savarankiškos teisės nėra. Chartijos preambulėje rodoma
sąsaja su ežtiplak. Nors neįtvirtinama atskira teisė į tinkamos kokybės aplinką, bet turime integruoti
į kitas sritis, tame tarpe ir žmogaus teises.
 1950m. EŽTK – nei vieno straipsnio skirto aplinkosaugai nėra. Ilgą laiką net buvo atmetami
kreipimaisi, pagrįsti aplinkosauginiais aspektais. Vėliau teismo praktika pasikeitė ir šiai dienai turima
plati praktika, kur aplinkosauginiai aspektai yra ginami ar atspindimi ginant kitas žmogaus teises.
 1998m. Orhuso konvencija. Teisė gauti informaciją, kreiptis į teismus, teis, teisė dalyvauti
sprendimų priėmime.
 Teisės į sveiką ir švarią aplinką teisinio apibrėžimo formos:

Kokios yra problemos susijusios su teise į sveiką ir švarią aplinką?: Nėra vieningos formuluotės ir kai kurie
mokslininkai net sako, jog nereikia įvardinti kaip teisės į tinkamos kokybės aplinką, nes juk ar galima turiti
teisė į netinkamos kokybės aplinką. Taip pat terminas „aplinka“ yra diskusijų objektas, nes jo apibrėžimas
yra pakankamai platus Lietuvos teisėje, o tarptautinėje erdvėje tokio apibrėžimo apskritai nėra. Teisė į
sveiką aplinką v. Teisė į sveikatos apsaugą – kyla klausimas, ar tos pirmos teisės reikia, bet yra kitokie
gynimo mechanizmai ir todėl aplinkos teisės mokslininkai linksta, og šios abi teisės turi būti. Praktinis šios
teisės įgyvendinimas – nustatoma saugi riba, kurią peržengus, kiltų grėsmė.

Formuluotė – jų įvairovė rodo, kad, pvz, ką reiškia gerovė, vienam asmeniui vienas dalykas bus gerovė,
kitam kitas. Į sveiką ir švarią aplinką – į sveiką galime kalbėti, kad aplinkos būklė turi būti tokia, kad
nekenktų sveikatai. O kuo skirsis teisė į sveiką aplinką nuo teisės į sveikatos apsaugą? Kas yra švari aplinka?
Teršalai, klimato kaita daro aplinką netobulai švarią, kita vertu ar vien švarumas, t.y. cheminės sudėties
prasme, ar reikalavimas į nekenksmingą aplinką? Arba aplinką reikia saugoti dėl jos pačios, tai ar išlaikyti
aplinką, kad ji neblogėti ne žmonių sveikatos kontekste, o kiek jai pačiai tai reikalinga? Daug diskusijų.

Terminas „aplinka“ kelia daug diskusijų. Stokholmo konvencija kalba apie žmogaus sukurtą aplinką ir
natūralią aplinką. Ar žmogaus pasodinti parkai turi mažesnę reikšmę? LT turime aplinkos apsaugos įstatymą
ir jame įtvirtintą aplinkos apibrėžimą. TT aktai, direktyvos vieningo apibrėžimo irgi nepateikia. Tai visuotinai
priimtino teisės į sveiką aplinką apbrėžimo neturime.

Praktinis įgyvendinimas šios teisės gali būti įvairus – pvz, kalbant apie tam tikrus kokybinius rodiklius
aplinkai, kurie būtų saugūs žmonių sveikatai. Taip pat galima kalbėti per procedūrines teises, apie kurias
kalbėjo Rio deklaracija, tokiu būdu teisę į sveiką ir švarią aplinką įgyvendinti.

EŽTT praktikos pavyzdžiai:

Praktika pasikeitė po Stokholmo konferencijos ir aplinkos apsaugai skiriama daugiau dėmesio.

Dvi grupės bylų – vienos, kai vykdoma ūkinė veikla, daranti neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių gyvenimo
kokybei, tokia veikla daroma dažniausiai pažeidžiant teisės aktus ar pažeidžiant atsargumo priemones.

Privatus gyvenimas siejamas ir su aplinkos kokybę.

 Lopez ostra v. Ispanija – viena pirmųjų bylų EŽTT, kai teismas atsižvelgė į aplinkosauginius apsektus
analizuodamas žmogaus teisių klausimus. Šeima buvo priversta kraustytis į kitą vietą, nes vaiko
gydytoja rekomandavo dėl vaiko sveikatos būklės persikelti, nes šalia buvo atliekų tvarkymo vieta.
Kadangi ta įmonė veikė pažeisdama teisės aktus ir valstybė ėmėsi nepakankamai veiksmų, jog būtų
užtikrinta atitiktis žmogaus teisių reikalavimams ir nustatyta jog šeimos privatus gyvenimas
svarbiau.
 Onery.. V. Turkija – gyveno žmonės nelegaliai prie savartyno. Savartynas turėjo problemų su
teisėtumu ir kildavo grėsmė ir buvo skelbiama, jog gali vykti metano dujų sprogimas, bet valstybė
nevykdė savo pareigos užtikrinti veiklos teisėtumą ir reikalavimų laikymąsi – tas sprogimas įvyko,
nes niekas nekreipė dėmesio. Giminaičiai kreipėsi į teismą dėl teisės į gyvybę ir priteistos buvo
sumos. Valstybė žinodama grėsmes nesiėmė veiksmų, kad užkirsti kelią sprogimui.
 Budayera V. Rusija – ne tik su ūkinėmis veiklomis, bet ir su gamtos reiškiniais. Gyvenant prie Elbruso
purvo nuošliaužos sugriovė namus – žuvo sutuoktiniai, valstybė nesureagavo laiku, neuvo
įgyvendinata pozityvi valstybės pareiga ir priteistos kompensacijos. Kita byla: žmonės apgyvendinti
apsaugos zonose (zonos prie pavojingų objektų), kur didžiausia taršos koncentracija ir 12m. nerado
kur juos iškelti, tada atsirado susirgimai ir pažeista teisė į sveikatą.
 Harron v. Jungtinė karalystė – dėl oro uosto – padaugėjo naktinių skrydžių, kiti visai skundėsi, jog
neišeismiega ir pan. Teismas pasakė, jog pažeidimo nebuvo, nes pirkdami namus žmonės žinojo, jog
oro uostas yra šalia ir trikdžių bus, be to nesumažėjo turto dydis dėl to ir valstybės interesas didelis
turėti tą oro uostą.
 Zammit v. Malta – dėl kasmetinių fejerverkų festivalio keliamo triukšmo – neįrodė daromos žalos,
apie fejerverkus jie žinojo, todėl teismas netenkino ieškinio.
 Ozar v. Turkija – po žemės drebėjimo sugriuvo namai ir nebuvo imtasi pakankamai veiksmų, jog
išsiaiškinti, todėl namai neišlaikė žemės drebėjimo – priteista kompensacija.
 V. Ispanija – šioje byloje laivo kapitonas buvo areštuotas, laikomas nelaisvėje ir paprašytas užstatas
trys milijonai eurų. Kreipsėsi į EŽTT, jog užstatas per didelis. Išskirtinis bylos pobūdis ir didžiulė žala
aplinkai pateisina tokio didelio užstato reikalavimus (pabrėžia aplinkosaugos svarbą kaip interesą).
 V. Belgija – nevyriausybinė organizacija kreipsėi į administracinį teismą ir pareiškimas buvo
atmestas dėl procedūrinių reikalavimų ir EŽTT pasakė, jog nepagrįstai suvaržoma teisė kreiptis į
teismą.
 Kyrtatos v. Graikija – paukščių stebėjotai gyveno prie pelkės ir savivaldybė nuspesndė, jog ten reikia
padaryti gamtos turizmo oazę ir žmonės tie pasakė, jog jų teisė pažeidžiama, nes jie negalės
mėgautis tais paukščiukais. EŽTT pasakė, jog toks savivaldybės sprendimas nepaveikia žmogaus
privataus gyvenimo teisė tiesiogiai, bet pasakė, jog gali būti ir kitaip, jeigu būtų kertamas miškas.
 Vides v. Latvija – nevyriausybinė organizacija buvo pareiškėja ir priėmė rezuliuciją ir kreipėsi į
atitinkamas valstybės institucijas, nes kopų regioniniame parke vykdomos nelegalios statybos.
Publikuota vietinėje spaudoje ir meras apkaltintas dėl to. Latvijos teismai paakė, jog turimas
publikuoti atsiprašymas. Nevyriausybinė organizacija kreipėsi į EŽTT pasakė, jog nepaisant to, jog
nacionalinės institucijos turi teisę spręsti dėl informacijos, bet šis teismas mano, jog tokias funkcijas
gali atlikti šios organizacijos lyg „watch dog“ – stebėti, o tada veikti.
 V. Belgija – pareiškėja įpareigota nugriauti savo vasarnamį pastatytą labai seniai dar jos tėvų prieš
20m. EŽTT pasakė, jog aplinkosauga yra aukščiau ir, kad aplinkos apsauga gali būti pagrindas
apriboti tam tikras teises, nuosavybės teisę šiuo atveju. Byla – moteris paveldėjo tėvų vasarnamį,
kuris buvo pastatytas nelegaliai, pažeidžiant reikalavimus, saugomoje teritorijoje viskas vyko ir buvo
liepta nugriauti. Ji sako, kad pažeidžiama teisė į nuosavybę, iš tikrųjų statinys stovėjo keliasdešimt
metų, niekas nesiėmė veiksmų. Teismas pasakė, kad aplinkos apsaugos interesai aukščiau nei
nuosavybė ir kadangi statinys augomoje teritorijoje, jis turi būti nugriautas.
 V. Rumunija – nuteistas asmuo esantis kalėjime dėl blogo kvapo sklindančio iš savartyno esančio
netoliese. Nemalonių kvapų kentimas neįeina į bausmę ir priteisė kompensacija.
 V. Jungtinė karalystė – liepta išgabenti namelį vagonėlį iš saugomos teritorijos ir aplinkosaugos
interesas svarbesnis.
 Steel ir Morris v. Jungtinė karalystė – dėl whats wrong with Mcdonalds? Platino lankstinukus.
 Kristiana V. Lietuva – buvo keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės. Kuršių nerijoje, kuri saugoma
teritorija UAB įsigijo statinius, buvusias kareivines, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus
turėjo būti nugriauti ir atkurti aplinką. Vėliau, nors buvo keičiami tie dokumentai ir ši nuostata
nepakeista, bendrovė bandė inicijuoti leidimus, kad leistų statinius rekonstruoti, keisti žemės
paskirtį į rekreacinę ir visi sprendimai buvo neigiami, jie kreipėsi į EŽTT sakydami, ka jų teisė į
nuosavybę pažeista, kadangi įpareigojimas nugriauti nebuvo apibrėžtas nei laike, nei kokiomis tai
priemonėmis, nebuvo užtikrinta kompensacija. Teismas pasake, kad kadangi tai saugoma teritorija
pagal aukščiausius standartus, jie įsigijo nuosavybę matydami dokumentus, kad ketinama nugriauti,
nepaisant terminų ir t.t. tai jų nuosavybė nebuvo pažeista ir jie žinojo, kad jų nuosavybė bus
nugriauta ir tie neigiami sprendimai nepažeidė teisės į nuosavybę, nes jie žinojo ir turėjo numanyti,
kad pastatai bus nugriauti. Tai vėlgi viešas aplinkos apsaugos interesas buvo iškeltas aukščiau
nuosavybės teisės.
  Beinarovič ir kt. V. Lietuva- buvo atkurta nuosavybės teisė į miško žemę ir į ją pateko valstybinės
reikšmės miškų dalis, ją pareikalauta grąžinti valstybei prokurorų, kai jie kreipėsi su ieškinių
viešajam interesui ginti, buvo pritaikyta restitucija ir asmenys įpareigoti grąžinti nuosavybę. Jie
kreipėsi į EŽTT ir sakė, kad pažeista nuosavybės teisė. Vėlgi EŽTT pasakė, kad tai, jog dėl valstybės
institucijų klaidos suteikta žemė, kuri turi ypatingą aplinkosauginę reikšmę ir vėliau pareikalauta
grąžinti savaime teisės į nuosavybės nepažeidė, bet valstybės neveikimas, netinkamas veikimas
pažeidė nuosavybės teisę, būtent ši dalis pažeidė, ne su aplinkosauga susiję aspektai.

Ežtt iškelia aplinkosaugos interesą aukščiau nei teisę į nuosavybę. Konvencija pati jokių
nuostatų susijusių su aplinką neturi, tai rodo, kad nebūtinai expressis verbis turi būti parašyta
Konstitucijoje, konvencijoje ar kitur, tam ,kad tą teisę sėkmingai galima būtų ginti.
Dabar yra kreipimasis, kad valstybės narės netinkamai kovoja su klimato kaita, per mažai
veikia ir nesugebės įgyvendinti laiku Paryžiaus susitarimu prisiimtų įsipareigojimų. Duoti trys
mėnesiai valstybėms pasiteisinti. EŽTT turėtų toliau spręsti dėl šios bylos priimtinumo, idomu
bus ar pakeis Teismas savo praktika. Nes visais atvejais buvo reikalaujama intensyvaus
įsibrovimo į žmogaus teisę ir, antra, turi būti išnaudotos visos nacionalinės priemonės. Šioje
byloje to nebuvo, nes argumentuojama, jog reikia kreiptis į 33 nacionalinius teismus. Klimato
kaita, kai kalbame apie santykį su žmogaus teisę, pažeidžia kiekvieno teisę į sveiką ir švarią
aplinką, bet ar yra tiesioginis ryšys. Tai idomu bus.

Valstybės pozityvi pareiga atsiranda, kai ji žino tam tikras grėsme, turi galimybes tą sukontroliuoti ir
tai yra diskutuotini dalykai. Pvz, byla dėl telefono bokšto – nebuvo teisės pažeidimo, neigiamo
poveikio į sveiktos apsaugą ir kokybę.

Bendri principai tokie, kad dažniausiai viena ar kita žmogaus teisė yra pažeidžiama nelegalios veiklos
(nelegali gamykla, per didelis teršalų kiekis išmetamas, žmonės apgyvendinami ten, kur neturėtų būti
apgyvendinami ir pan.) ir valstybė nesiima pozityvių pareigų sureguliuoti veiklą arba užtikrinti, jog būtų
laikomasi reikalavimų. Turi būti neįvykdyta pozityvi valstybės pareiga ir pakankamas įsiterpimas į atitinkamą
žmogaus teisę. Pagrinde teisė į gyvybę, į nuosvaybę, sveikatą, bet ir tokios kaip teisė gauti informaciją, teisė
į teisingą teismą ir pan.

Lietuvoje 1998m. KT priėmė nutarimą, kuriame pasakė, jog vienas iš valstybės veiklos tikslų – užtikrinti
žmonių teises į sveiką ir švarią aplinką. Dar vėliau LRKT pasisakė, jog neužtikrinus tinkamos laukinių gyvūnų
populiacijos būtų sudarytos prielaidos pakenkti įvairioms žogaus teisėms. Šis nutarimas davė pagrindą tai
teisei.

KT 2005m. nutarimas – medžioklės konstituciningumui nustayti.

KT 2009m. nutarimas

LAT pasakė: 2010m. byla dėl to, jog per poveikio aplinkai vertinimą buvo susirinkimas ir visuomenės
atstovas pasakė, jog jo šeima susirgo ir tai yra žmonių trucijimas, o ne veikla. Įmonė padavė į teismą dėl
reputacijos pažeidimo.Teismas pasakė, jog teisė į saugią ir sveiką aplinką yra garantuota Konstitucijoje
(išvestinė) ir pasakė, jog tokie pareiškimai ir turi tam tikrų konstatavimo požymių, bet jų negalima pripažinti
kaip tam tikrų faktų konstatavimų ir žinios.

2013m. kita byla (įgavo realias gynimo galimybes) - buvo kiaulių auginimo kompleksas, taršos leidimas
išduotas pažeidžiant reikalavimus. Kreiptis į administracinį teismą yra mėnesis laiko, kai išduotas tas
leidimas. Kai kreipiamasi ginant teisę į sveiką aplinką, kreiptasi į LAT prašant panaikinti leidimą, nes kitaip
apginti teisės nepanaikinus leidimo neįmanoma. Leidimas panaikintas. Šioje nutartyje atskleistos aplinkos
apsaugos gynimo galimybės ir pasakyta, jog taikomas bendras 10m. ieškinio senaties terminas ginti šias
teises. Reikšmė pagrindinė – aiškiai konstatuota, kad tą teisę, kylančią iš, o ne parašytą Konstitucijoje,
galima tiesiogiai ginti teisme.

Kitos žmogaus teisės numatyos aplinkos apsaugos įstatyme (jos numatytos tik suinteresuotai visuomenei –
asociacijos ir kiti viešieji JA išskyrus valstybės ir savivaldybės institucijas, kurios skatina ir saugo
aplinkosaugą laikomos suinteresuotais asmenimis (tarp jų ir visokios organizacijos)

• Suinteresuota visuomenė – vienas arba daugiau fizinių ar juridinių asmenų, kuriems daro arba gali daryti
poveikį sprendimai, veiksmai ar neveikimas aplinkos ir jos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo srityje
arba kurie yra suinteresuoti šių sprendimų procesu. Reikia įrodinėti galimą poveikį ir suinteresuotumą.
Pagal šią apibrėžtį asociacijos ir kiti viešieji juridiniai asmenys (išskyrus valstybės ar savivaldybės, jų
institucijų įsteigtus juridinius asmenis), kurie įsteigti teisės aktų nustatyta tvarka ir skatina aplinkos apsaugą,
visais atvejais laikomi suinteresuotais asmenimis. Vadinasi aplinkosauginės nevyriausybinės organizacijos
savo suinteresuotumo atskirai įrodinėti neturėtų.

7 straipsnis. Suinteresuotos visuomenės, kitų juridinių ir fizinių asmenų teisės

1. Vienas arba daugiau fizinių ar juridinių asmenų, suinteresuota visuomenė turi teisę: reiškia bet kas plius
suinteresuota visuomenė.
1) nustatyta tvarka gauti informaciją apie aplinką; nereikia pagrįsti kodėl jos reikia.
2) nustatyta tvarka dalyvauti planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir
poveikio aplinkai vertinimo procesuose ir teikti pasiūlymus; jau bus tam specialiame įstatyme suteiktos
atskiros teisės.
3) reikalauti, kad būtų nutrauktas kenksmingas ūkinės veiklos poveikis aplinkai;
4) organizuoti ir dalyvauti vykdant visuomeninę aplinkos kontrolę;
5) reikalauti, kad valstybės valdžios ir valdymo institucijos organizuotų aplinkosauginį švietimą ir mokymą,
taip pat nevaržomai skleisti aplinkos apsaugos idėjas; EŽTT sprendimas buvo – platinami lankstinukai
Mcdonald. Buvo nevyriausybinė organizacija apduota į teismą dėl dalykinės reputacijos pažeidimo ir
teismas pasakė, kad aplinkosaugos interesas yra laba isvarbus ir visuomenė turi teisę gaut informaciją apie
poveikį aplinkai.
6) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka paduoti skundą (prašymą), reikalaudami imtis atitinkamų
veiksmų, kad būtų išvengta ar sumažinta žala aplinkai arba atkurta iki pradinės aplinkos būklė, ir
reikalaudami nubausti asmenis, kaltus dėl kenksmingo poveikio aplinkai, ir pareigūnus, kurių priimti
sprendimai ar veiksmai (neveikimas) pažeidė piliečių, suinteresuotos visuomenės, kitų juridinių ir fizinių
asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus;
7) lankytis gamtinėse teritorijose, išskyrus tas, kurių lankymas draudžiamas ar ribojamas;
8) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jeigu mano, kad jo (jų) prašymas,
pateiktas teisės aktų,reglamentuojančių teisę gauti informaciją apie aplinką, nustatyta tvarka, buvo
neteisėtai atmestas, į jį buvo iš dalies ar visiškai netinkamai atsakyta arba į prašymą deramai neatsižvelgta
pagal teisės aktus, reglamentuojančius teisę gauti informaciją apie aplinką.
2. Suinteresuota visuomenė turi teisę Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl
viešojo intereso gynimo užginčijant sprendimų, veiksmų ar neveikimo aplinkos ir jos apsaugos bei gamtos
išteklių naudojimo srityje materialinįar procesinį teisėtumą. Būtent suinteresuotai visuomenei suteikia teisę
kreiptis į teismą dėl viešo intereso gynimo.

Pareigos taip pat yra (įstatyme aplinkos apsaugos).

KONVENCIJA DĖL TEISĖS GAUTI INFORMACIJĄ, VISUOMENĖS DALYVAVIMO PRIIMANT SPRENDIMUS IR

TEISĖS KREIPTIS Į TEISMUS APLINKOS KLAUSIMAIS angliškas terminas kitoks šiek tiek – teisė reikalauti
teisingumo, o ne kreiptis į teismą, nes ginčyti galima ir administracine tvarka kreipiantis į tam tikras
institucijas ,todėl ne vien apie kreipimąsi į teismą.

Orhuso konvencija (reikės skaityti, bent pirmus 9 str.). Lietuvai ji privaloma, kaip ratifikuota tarptautinė
sutartis, taip pat kaip ES dalis. Ratifikavo iki narystės ES. Kartu tai sudėtinė ES teisės dalis, nes ES irgi prie jos
prisijungė.

Konvencija užtikrina visiuomenės dalyvavimą. Valdžios atskaitomybė.

Vienas pirmųjų dokumentų nustačiusių ˛mogaus teises.

Trys pagrindinės teisės:

 EP ir Tarybos direktyva dėl visuomenės teisės gauti informaciją apie aplinką

 EP ir Tarybos direktyva nustatanti visuomenės dalyvavimą rengiant tam tikrus su aplinka susijusius
planus ir programas ......!!!!! PASIRAŠYTI
 Reglamentas – jis dabar keičiamas, teisės kreiptis į teismus kontekste, Orhuso konvencijos
priežiūros komitetas konstatavo, kad ES neužtikrindama ir nepakankamai užtikrindama teisės
piliečiams kreiptis į ESTT pažeidė Orhuso konvenciją. Šiuo metu jis tobulinamas.

Bendrieji principai (apibrėžia 3 konvencijos str.):

 Neužtenka pasakyti, išleisti vadovą, išaiškinimą – turi būti aiški sistema, aiškūs teisės aktai, skaidri ir
suderinta sistema, reguliavimas ir tinkamas taikymas, užtikrinant šios konvencijos nuostatų
įgyvendinimą; nors Konvencija tiesiogiai taikomas aktas, vis viena turi būti skaidri sistema, vien
nuorodos nepakanka ypač tais atvejais kai kiltųtam tikri prieštaravimai tarp nacionalinių teisės aktų
ir konvencijos. Konvencija reikalauja, kad visi neiškumai, dviprasmybės būtų pašalintos ir sistema
suderinta, nes visi neaiškumai, sunkumai riboja Konvencijoje suteiktų teisių tinkamą įgyvendinimą.
 Pareigūnai ir valstybės institucijos turi padėti visuomenei įgyvendinti teises (pvz. lankstinumai,
konsultacijos teikiamos, informavimo centrai ir pan.).
 Visuomenės švietimas, sąmoningumas aplinkosaugos srityje – švietimas apimamas ne tik trijų teisių
atžvilgiu, bet ir bendrus aplinkosauginius klausimus; ne tik apskritai apie aplinkos apsaugą, bet ir
Konvencijos teisių įgyvendinimą.
 Turi būti užtikrintas deramas pripažinimas ir parama aplinkos apsaugą skatinančioms asociacijoms,
organizacijoms ir grupėms ir užtikrinta, kad nacionalinės teisės sistema atitiktų šį įsipareigojimą.
Deramas pripažinimas ir parama gali pasireikšti įvairiai, pirmiausia steigimosi reikalavimai
institucijoms neturi būti per daug griežti. Buvo Švedijoje nevyriausybinės organizacijos įsteigimas,
buvo pripažinta, kad pažeidžia Orhuso konvencijos reikalavimus per griežti reikalavimai (tūkstantis
narių ir t.t.).
 Konvencija nustato minimalius, o ne maksimalius reikalavimus. Tai neapriboja, jog valstybės turi
laikytis tik tiek, kiek konvencija įpareigoja. Tai reiškia, kad jeigu valstybės konvencijos narės
nacionalinė teisė numato geresnes, paltesnes galimybes įgyvendinti tas tris teises, konvencija
nereikalauja pritempti prie konvencijos, siaurinimas negalimas, bet platesni gali būti standartai,
svarbiausia, kad būtų suteikiamas Konvencijoje numatytas standartas.
 Turi būti užtikrinta, jog asmenys, kurie naudojasi savo teisėmis, nepažeisdami konvencijos nuostatų,
už tai neturi būti baudžiami, persekiojami arba kitais būdais varžomi. Neturi būti neigiamo poveikio.
Buvo byla prieš Latviją komitete – buvo statybos pajūryje ir nevyriausybinės organizacijos
protestavo ir išėjo į spaudą, meras pakomentavo, kad jie neišmanėliai, kelia bereikalingai chaosą ir
pan. tai irgi yra persekiojimas ir teisių varžymas, toks požiūris, nesiimta buvo veiksmų, kad užkirsti
tokius komentarus irgi yra persekiojimas.
 Turi būti užtikrintos teisės nepaisant pilietybės, tautybės, gyvenamosios vietos, o JA atveju buveinės
arba pagrindinės veiklos vietos – neturi būti dikriminacijos šiuo atžvilgiu. Pvz, turi teisę gauti
informaciją apie aplinką.
 Nuoroda „ pagal nacionalinius įstatymus“ nereiškia, kad nacionaliniai įstatymai gali susiaurinti
Konvencijos nuostatas.

„Informacija apie aplinką“

–bet kokia rašytinė,vaizdo,garso,elektroninė ar kitokia materialia forma saugoma informacija apie:

a)aplinkos elementų,tokių kaip oras ir atmosfera,vanduo,dirvožemis,žemė,kraštovaizdis ir gamtinės

vietovės,būklę,biologinę įvairovę ir jos sudedamąsias dalis,įskaitant genetiškai modifikuotus
organizmus,bei šių elementų sąveiką;

b)veiksnius,tokius kaip cheminės medžiagos,energija,triukšmas ir radiacija,bei veiklą arba

priemones,įskaitant administracines priemones,susitarimus aplinkos srityje,politikos kryptis,įstatymų
leidybą,planus ir programas,turinčius arba galinčius turėti poveikį
apunkteišvardytiemsaplinkoselementams,taippatišlaidųirrezultatųbeikitąekonominęanalizęirprielaidas,
naudojamuspriimantsprendimusaplinkossrityje;

c)žmonių sveikatos ir saugos būklę, gyvenimo sąlygas, kultūrinių vietovių ir statinių būklę, kai jiems
daro
arbagalidarytiįtakąaplinkoselementųbūklėarbaperšiuoselementusbpunkteišvardytiveiksniai,veiklaarbap
riemonės.

Teisės orhuso konvencijoje:

1. Orhuso konvencija numato du visuomenės informavimo būdus:

a. Informacija teikiama:
i. Visuomenės prašymu (pasyvus informavimas) tam tikru periodiškumu skelbti
inforamciją. 4 str. pasyviam, 5 str. aktyviam inforamvimui.
ii. Valstybės institucijų iniciatyva (aktyvus informavimas) – lankstinukai, informacijos
apie aplinką atsakaitos, registrai, net ekologinis ženklinimas.
b. Informacijos teikimo terminai ne ilgiau kaip mėnesiui ir t.t.
c. Atsisakymo suteikti prašomą informaciją sąlygos ir tvarką (negalima reikalauti, kodėl tau
reikia tos informacijos arba jeigu reikia kopijos man, tai ir duoti kopiją, o ne nuorašą).Kai tai
yra konfidenciali informacija, tai galima atsisakyti suteikti, bet visais atvejais informacija
susijusi su teršalais ir kokią taršą jie gali kelti privalo duoti ir negalima pasinaudoti šia
išimtimi. Taip pat galima atsisakyti duoti informaciją, jeigu ji padarys neigiamą poveikį
aplinkai (pvz. prašo paprašyti pasakyti, kur daugausiai nykstančių gyvūnų, kur mažiausiai
medžiotojų ir pan.). valstybė gali atsisakyti teikti informaciją kai ji jos neturi arba
pareikalautų daug išteklių, kad tą informaciją gauti, arba ji prieinama viešai.
d. Užmokestis už suteikiamą informaciją (pvz. kai pareikalavo iš nevyriausybinės organizacijos
1200 EUR kai 600psl. Dokumentą sakė, jog gali tik rašytinį variantą padaryti už 2EUR už
puslapį, kai pareiškėjas prašė, jam įrašyti tai į diskelį – ta tokiu atveju suvaržymas gauti
informaciją) užmokestis turi būti iš anksto nustatytas pagal aiškius nustatymo principus,
neturi būti pernelyg didelis.
2. Visuomenės dalyvavimas sprendimų priėmime aplinkosaugos srityje:
 a. Dalyvavimas jau pradiniame etape (visuomenės dalyvavimas kiek galima anksčiau, bent jau
tada, kai visuomenė gali dar daryti įtaką sprendimui) ne tada, kai sprendimas priimtas ir
neturi visuomenė galimybių kažką pakeisti, o pradiniame etape.
b. Pagrįsti terminai, suteikiantys pakankamai laiko visuomenei informuoti, jai pasirengti ir
veiksmingai dalyvauti priimant sprendimus aplinkos srityje (Lietuva gavo pylos, nuo orhuso
konvencijos priežiūro komisijos, nes Lietuvoje nustatyti fiksuoti terminai).
c. Sprendime turi deramai atsispindėti visuomenės dalyvavimo rezultatai. Lietuvos teisės
aktai, tiek teritorijų planavimas ,tiek poveikio aplinkai vertinimas, šiuose procesuose
reikalaujama teikiant informaciją institucijoms, kreipiantis dėl sprendimo priėmimo,
pateikti kokie buvo visuomenės pasiūlymai, kaip į juos atsižvlegta.
d. Informuojama apie sprendimo priėmimą
e. Visuomenės informavimo ir dalyvavimo užtikrinimas – valstybės institucijų pareiga ir
atsakomybė buvo piktnaudžiavimų kada organizuojami susitikimai su visuomene sausio 1 d.
8 val. Ryto, visuomenė neateina. Reguliavimas buvo pataisytas, dabar jau viskas šiuo
aspektu yra gerai.
3. Teisė kreiptis į teismus (skaidrėse – kas ir dėl ko gali) 9str.

Lietuvos Respublikos Konstitucija 30 straipsnis

• Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą.
• Asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas.

LRKT konstatavo:

 Dėl teisės į teisminę gynybą:

o Procesinės garantija
o Absoliuti teisė
o Konstitucinis teisinės gynybos principas yra universalus
 Dėl teisės į žalos atlyginimą:
o Įstatymų leidėjo diskrecija reguliuojant šios teisės įgyvendinimą (negali būti baigtinis
sąrašas atvejų, kada bus atlyginta, o kada nebus, taip pat; arba iki tam tikro dydžio
neatlygina)
o Net ir nesant attinkamo įstatyminio reguliavimo asmuo gali reikalauti jam atlyginti padarytą
žalą tiesiogiai remdamasis K 30str. 2d.
o Dvi žalos rūšys: materialinė ir moralinė žala. Žalą aplinkos komponentui kaip nuosavybės
objektui. 1998 m. birželio 1 d. nutraimas - =ala palinkos komponentui kaip visuotinei
vertybei.

Viešojo intereso samprata

• Visos šios sąvokos - "visuomenės poreikiai (reikmės)", "valstybės poreikiai (reikmės)", "savivaldybės
poreikiai (reikmės)" - žymi viešąjį interesą ir yra sietinos su konstitucine tautos gerovės samprata. (KT 2007
11 23 nutarimas)
• “Visuomenės interesas" sietinas su "socialiai svarbiais tikslais“. (KT 2003 03 04 nutarimas)
• Viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra
viena iš svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų. (KT 1997 05 06 ir 2005 05 13 nutarimai)
• Šios Konstitucijoje įtvirtintos vertybės – asmens teisių ir teisėtų interesų apsauga bei gynimas ir viešasis
interesas – negali būti priešpriešinamos ir šioje srityje būtina užtikrinti teisingą pusiausvyrą (KT 2006 09 21
nutarimas).
LVAT praktikoje, subjektai – SKAIDRĖS
KT viešuoju interesu pripažino – tiek miškai, laukinė gyvūnija, apskirtai aplinkos apsauga yra viešas
interesas. Todėl abejonių šiai dienai nekyla dėl viešojo intereso. Buvo diskutuotina pradžioje, kai Orhuso
konvencija tiesiogiai to nįtvirtinto. Tačiau ne kiekvienas pažeidimas aplinkos apsaugoje yra viešojo intereso
pažeidimas.

Kuo skiriasi viešas interesas ir žmogaus subjektinė teisė?

1. Apibrėžiamos ginčo nagrinėjimo ribos

2. Skiriasi skundo tenkinimo sąlygos
3. Lemiamas tam tikrų įrodinėjimo taisyklių taikymas
4. Ne visi subjektai turi teisę ginti viešąjį interesą turi įrodinėti galėjimą ginti, jeigu veikia
aplinkosaugos srityje ir jeigu interesas yra aplinkosaugos srityje. Todėl ta pati statyba, subjektinės
teisės gynimo atveju galima teigti, kad apriboja patenkama šviesą ir pan., o jei ginamas viešasis
aplinkos apsaugos interesas, siekiama įrodinėti kokia žala daroma aplinkai, pvz, padidės
užterštumas.

Viešąjį interesą be prokuroro, valstybės institucijų dar gali ginti ir visuomeninės organizacijos:

 Įsteigta ir vykdanti savo veiką nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka

 Suinteresuota teismų praktikoje žiūrima į įstatus organizacijus, ar ten veikla susijusi su aplinkosauga
ir žiūrima praktinė veikla, nes aplinkos apsaugos įstatymas sako, kiek realiai veikia aplinkosaugos
srityje.
 tokia teisė joms turi būti numatyta įstatyme
 Ginantis viešąjį interesą įstatymo suteiktose ribose plačiausios ribos aplinkos apsaugos įstatymo 7
str. 2 d.
 Svarbus ir įsteigimo momentas (ilgą laiką buvo sakomą, jog tie, kas įsistiegė po administracinio
sprendimo priėmimo nėra suinteresuoti, tai dabar teismų praktika pasikeitė ir įsisteigimo
momentas yra nesvarbus, nebent ginamos konkrečios organizacijos teisės, kai organizacija įsteigta
vėliau). Atsirado kitas kampas, jog turi būti veikiama aplinkosaugos srityje. Įsisteigimo momentas
formaliai neturi reikšmės, bet faktiškai vis tik matyt turi. Raudonas klaustukas – formaliai įsisteigimo
momentas nesvarbus, bet praktikoje tampa svarbus, nes reikia įrodyti, kad veikei aplinkosaugos
srityje.

Kokias teises turi gyvūnai ir gamtos elementai? Filosofiškai pamąstyti. Ar kas nors pasikeistų, jeigu
tam tikriems aplinkos komponentams, pvz, upei, ąžuolui suteiktume savarankiškas subjektines
teises.

Ekonominis aplinkos apsaugos

mechanizmas
Aplinkos apsauga, tiek kaip politikos įgyvendinimo sritis, tiek kaip institucijų veiklą, neįmanoma be pinigų.
Valstybė yra ne tik aplinkos saugotojas, bet ir savininkas aplinkos komponentų, turi žemę, miškus, laukinę
gyvūniją, žemės gelmių ištekliai ir pan. Tai vienavertus tai veiklai, institucinei sistemai reikia pinigų, kita
vertus valstybei kaip ir kiekvienam asmeniui iš Konstitucijos kyla pareiga saugoti aplinką. Vienais atvejais
fizinių asmenų ta pareigą yra siauresnio pobūdžio, pvz, neteršti, o valstybės pareiga yra daug platesnė, ji
turi reaguoti, imtis priemonių atkurti aplinką ir pan. Kita vertus ekonominis eplinkos apsaugos mechanizmas
yra ir priemonės, skirtos paskatinti asmenis rinktis aplinkai draugiškus veiklos būdus.
Ekonominė aplinkos apsaugos mechanizmą sudaro (28-30str. Aplinkos apsaugos įstatymas):

1. Mokesčiai už gamtos išteklių naudojimą

2. Mokesčiai už aplinkos teršimą
3. Kreditavimo reguliavimas (pvz. valstybės kreditavimas)
4. Valstybės subsidijos
5. Kainų politika skatina įdiegti priemones, kurios palankiausios aplinkai.
6. Ekonominės sankcijos ir nuostolių kompensavimas čia šiandien girdime tiek Alytaus gaisro avariją,
Grigeo padarytą milijoninę žalą. Iš kitos pusės girdime apie valstybės pareigą kompensuoti padarytą
žalą neteisėtai pasistačiusiems asmenims. Tai ekonominės sankcijos, atsiradusios aplinkos apsaugos
įstatyme, irgi patenka į ekonominį aplinkos apsaugos mechanizmą. Ekonominės sankcijos yra JA
mokamos baudos, ten yra visa eilė veikų, užtraukiančių ekonomines sankcijas. Nuostolių
kompensavimas – pvz, tarša, yra speciali aplinkos ministro patvirtinta metodika, kur yra formulės,
pagal kurias apskaičiuojami nuostoliai padaryti aplinkai. Tai čia vienas būdas. Kitas būdas – yra
įkainiai už sumedžiotus gyvūnus. Taip pat valstybės patirtų nuostolių, pvz, dėl neteisėto valstybės
miško iškirtimo, tai valstybė kaip savininkas gauna kompensavimą nuostolių.
7. Kiti ekologiniai mokesčiai ir priemonės pvz, žalieji pirkimai, neįtvirtintas baigtinis sąrašas, nes
priemonių atsiranda įvairių.

Šiomis mechanizmą sudarančiosmis priemonėmis siekiama skatinti ekologinės produkcijos gamybos

skatinimą, deigti pramonės sektoriuje mažaatliekes technologijas.

Pvz. miško savininkams nustatyta pareiga ne tik saugoti mišką, bet kartu savo lėšomis ir atkurti iškirstą,
išdegusį mišką; panašiai yra ir su vandens telkinių savininkais, medžiotojais (pvz. prisidėti prie gyvūnijos
išteklių gausinimo).

Aplinkosauginių priemonių finansavimas yra visų gamtos išteklių naudotojų pareiga.

Nacionalinėje aplinkos apsaugos strategijoje EKONOMINĖS PRIEMONĖS: skirta sudėlioti veiklos kryptis,
veiklos pasirinkimus, tam tikrus principus, šiame dokumente be kita ko kalbama ir apie ekonomines
priemones, skirtas aplinkso apsaugai. 94 punktas su papunkčiais, jei skaitysime.

 Aplinkosaugos mokesčiai ir įplaukų naudojimas visi mokesčiai, visos sąnaudos surinkus lėšas turi
būti nukreiptos į aplinkosaugos priemonių įgyvendinimą ir palankesnių aplinkai technologijų
diegimą ir kartu neslopintų ekonominės plėtros. Nustatoma kryptis didinti aplinkosauginius
mokesčius. Atsispindi, kad aplinkosauginių mokesčių tikslas nėra viena surinkti lėšų į biudžetą, jų
tikslas turi būti nukreiptas dar ir į aplinkosauginius veiklos vykdymo būdus, skatinti juos ir
nestabdyti pačios ekonomikos. Tai neturi būti sankcija, tai turi būti finansinė priemonė, paskatinanti
ūkio subjektus efektyviau vykdyti aplinkosauginius reikalavimus, rinktis aplinkais draugiškus būdus
ir pan.
 Aplinkai žalingos subsidijos (tikslas žalingas subsidija keisti į tokias, kurios skatintų darnų vystymąsi)
subsidijos yra lėšos suteikiamos vartotojams, gamintojams vykdyti ūkinę veiklą. Žalingos aplinkai
subsidijos yra tos, kurios neskatina aplinkosauginiu požiūriu veikti efektyviau, neieškoti būdų
patobulinti ją, efektyviau naudoti gamtos išteklius, mažinti daromą žalą ir t.t. tai subsidijos turi būti
suteikiamos su sąlyga, kad būtų skatinamas darnus vystymasis.
 Apyvartiniai taršos leidimai (ekonominė priemonė skirta kovai su klimato kaita – yra prekyba jais,
vyskta tiek valstybės mastu, tiek tarp ES narių – principas toks, jog kiekvienas ūkio subjektas
priklausomai nuo jo veiklos gauna atitinkamą kiekį taršos leidimų ir jeigu jis jų nesunaudoja, tai gali
parduoti) klimato kaitos prevencijai skirta, Kyoto konvencija, ES reglamentai ir direktyvos, tiek
nacionaliniu lygiu yra sukurtas mechanizmas kada vieni teršėjai, kurie nori daugiau išmesti teršalų
 daugiau iš kitų nusiperka leidimus, tos lėšos surinktos gali būti naudojamos priemonių naudojimui ir
pan. tai ekonominė priemonė skirta kovai su klimato kaita. Tai tas, kuris teršia mažiau, atliekamus
leidimus gali parduoti ir tokiu būdu bendras taršos lygis nedidėja, o kitaip paskirstomas tarp ūkio
subjektų.
 Užstato sistema (pvz. pakuočių pridavimas prekybos centruose – skatinti rūšiuoti atliekas,
panaudoti dar kartą) pagrindinė strategija yra plėsti užstato sistemą, įtraukiant įvairesnes pakuotes.
Ši sistema skatina rūšiavimą, perdirbimą, bet tai irgi yra ekonominė priemonė, tai per ją skatiname
aplinkosauginį visuomenės elgesį.
 Žalieji viešieji pirkimai (Lietuvoje nėra tokia paplitusi – tai tokie pirkimai, kuriuose pasitelkiami
aplinkosauginiai kriterijai nustatant sąlygas – pvz. tokiais kaip aplinkosaugos sistemos įdiegimas; gali
būti reikalavimas susijęs su ekologiniu ženklinimu(pirksim tik tokį kuris paženktintas sąlyga);
problema tokia, jog perkančiosios organizacijos dažnai nieko bendro neturi su aplinkosauga (pvz.
URM) ir negali kompetentingai to įvertinti). Viešieji pirkimai – kuriuos vykdo viešasis sektorius. Yra
spec. procedūros, nustatomi tam tikri reikalavimai. Žalieji viešieji pirkimai yra tokie, į kuriuos
įtraukiame aplinkosauginius aspektus. Pvz, įtraukti reikalavimą, kad paslaugos teikėjas būtų
įsidiegęs EMAS? Tai aplinkosaugos vadybos sistema, pasirenkame tiekėją, kuris yra sąmoningas
aplinkosauginiu požiūriu. Kitas aspektas, pvz, perkame popierių ar rašymo priemones ar kitas
prekes, nustatykime, kad jos būtų pažymėtos ekologiniu ženklu arba kai perkame maišelius, kad jie
būtų pagaminti iš perdirbtų medžiagų. Tai žali kriterijai, aplinkosauginiai aspektai ir yra žalieji
pirkimai. Strateginio planavimo dokumentuose nustatomos net procento dalys kiek viešųjų pirkimų
turi būti žalieji.
 Finansinė parama (valstybės subsidijų forma) kalbame tiek apie valstybės, tiek apie ES ir kitų fondų
paramą, kad ji būtų nukreipta ton srityn, kur yra didžiausios aplinkosauginiu požiūriu problemos ir
kur yra geriausias aplinkosaugos problemų sprendimo potencialas, kad ta parama atneštų geriausią
rezultatą, kad būtų ne bet kokie projektai, o aukšo aplinkosaugos lygio projektai, kad jų rezultatai
būtų susiję su aplinkosauga ir padarytų realų pokytį. Kita vertus akcentuojama, kad valstybė, ypač,
pvz, Lietuva, kur nėra labai turtinga, turėtų kalbėti ne tik apie paramą negrąžinama ar subsidijas
negrąžinamas, bet reikia kalbėti ir apie paskolas, kad tos lėšos būtų vasltybės investicija ir vėliau
atneštų valstybei investicinę grąžą. Kad tai būtų paskola, galbūt palankiomis sąlygomis, galbūt be
palūkanų, bet kad grįžtų kažkas valstybei.
 Paskolos (kaip priemonė, kad valstybė ne tik subsidijuotų tam tikrus veiksmus, bet būtų kaip
teikiama paskola ūkio subjektams, galbūt palankesnėmis sąlygomis) visų pirma atliekų tvarkymas,
vandens tiekimas, nuotekų tvarkymas.
 Garantijų sistema (pvz. kai valstybė prisiima paskolos grąžinimo garantijas) kada valstybė
garantuoja už pasiimtą paskolą iš bankų, finansinėse rinkose pasiimtas paskolas ir tokiu būdu
sudaromos galimybės asmenims tas paskolas gauti palankesnėmis finansinėmis sąlygomis. Pvz,
daugiabučių namų atnaujinimo, modernizavimo programos.

Nustatyti bendri ekonominių priemonių kriterijai, kuriuos priemonės turėtų atitikti, jog pasiektų norimą
rezultatą:

 Efektyvumo (susijęs su neigiamo poveikio neutralizavimu ten, kur yra jo atsiradimo vieta, kad jos
skatintų teisingiausius aplinkosauginius sprendimus)
 Paprastumo (kad jomis būtų naudojamasi, jog turi būti pakankamai lengvai įgyvendinamos, nebūtų
neproporcingai brangios)
 Priimtinumo (verslo subjektai norėtų jas įtraukti į savo veiklą)
 Aiškumo (turi nesukelti dviprasmybių, būti aiškios)
 Ekonominio efektyvumo
  Socialinio teisingumo

Mokestis už valstybinius gamtos išteklius

Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymas! Ir mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas. Tačiau dar
naftos išteklių mokestis, kelių mokestis. Koliui reikės pirmus du pagrindinius įstatymus.

Mokesčio objektas, mokėtojai, žinoti, jog tarifai nustatomi įstatyme ir į kur įskaitomi!

Objektai:

1. Naudingosios iškasenos - pvz. gintaras, durpės, žvyras. (Jie tampa mokesčio objektu tada, kai jiems
išgauti yra gaunamas leidimas) išskyrus angliavandenilius ir durpes, naudojamas gydymo įstaigose.
Naudingų išteklių sąrašas yra įstatymo priede, klintis, molis, kreida, smėlis įvairus, žvyras ir t.t. jeigu
norimė turėti, pvz, žvyro karjerą ir iš jo gauti žvyrą ir prekiauti juo, tai turėsime mokėti šį mokestį.
2. Vanduo ir statybinis gruntas – požeminis vanduo, mineralinis vanduo, paviršinis vanduo. Susijęs su
tuo, jog mokamas mokestis, kai yra naudojamasi leidimų sistema ir gaunamas leidimas (pvz. kai iš
savo šulinio tai leidimo nereikia). Priklauso nuo vandens paskirties, kam jis teikiamas, ar
komerciniais tikslais, ar žemės ūkiui, ar namų ūkiui, ar gydymo įstaigoms ir t.t. mokesčio tarifas
skiriasi, dydžiai nustatyti įstatymo priede.
3. Medžiojamieji gyvūnai – mokestis medžiotojams, tiems subjektams, kurie turi leidimą naudoti
medžiojamųjų gyvūnų išteklius (išskyrus mokymo įstaigas vykdančias mokslinius tyrimus). Mokestį
turi mokėti visi medžiotojų būreliai, mokestis priklauso nuo to, kokiame miške yra medžiojama,
įstatymo priede yra nustatytos kategorijos ir charakteristikos miškų ir tarifas skaičiuojamas
mokesčio pagal žemės plotą, už hektarą.

Mokėtojai:

 Moka tie, kas turi tuos leidimus ir turi juos gauti. Tie subjektai, kuriems reikalingas leidimas,
nustatytas teisės aktuose nustatyta tvarka. Bet, pvz, vandens išgavimas ne visais atvejais reikalauja
leidimo, jei, pvz, pasisemsime kelis kibirus vandens, jo nereikia, yra nustatyta riba išgaunamo
išteklio nuo kada reikalingas leidimas. Net ir su žvyro kasimu, jei savo sklype kasime žvyrą tik savo
reikmėms, neprekiausime, tai viskas gerai bus. Tai mokestį moką tie, kas privalo tokį leidimą turėti
ir kas tokį turi. Toku būdu apmokestinamas teisėtai daromas neigiamas poveikis aplinkai.

Mokesčio tarifai nustatyti įstatyme, priklausomai nuo to, koks tas objektas yra apmokestinamas. Nustatyta
įstatymo priede.

Medžiojamųjų gyvūnų mokestis apskaičiuojamas pagal tai, kur yra medžioklės plotai (koeficientas už
hektarą).

Šis mokestis, kaip ir mokestis už aplinkos teršimą yra specifinis: Už nedeklaruotą arba deklaruotą mažesnį
kiekį nei iš tikrųjų, tai mokamas mokesčio tarifas x10. Ši nuostata kritikuojama, nes jeigu asmuo
nedeklaruoja arba išgauna be leidimo, tai priklausomai nuo to, kokį kiekį išgauna baudžiamas AT, jeigu
didelis kiekis – BA, ir dar CA, bet dar + reikia tą dešimteriopą mokestį sumokėti, tai kyla klausimas ar tai nėra
dvigubas baudimas. Kontrolę vykdo aplinkosaugos institucijos ir VMI, jos kaip ir neturi pasirinkim otaikyti
kitokį mokestį, ne dešimt kartų didesnį. Problema – visiškai nelanksti sistema, iš karto tarifą dauginame iš
dešimt, negalima atsižvelgti ar buvo deklaruotas mažesnis dėl klaidos, ar nedeklaruotas sąmoningai, ar net,
buvo byla, kai mokestį sumokėjo, bet neužpildė ar nepateikė deklaracijos, techninė klaida, bet mokestis
dešimteriopas buvo paskaičiuotas. Tai problema, kad negalime diferencijuoti to tarifo atsižvelgiant į
aplinkybes. Aplinkosaugininkai negali netaikyti įstatymo. Galiausiai bylos atsiduria teisme ir dažnai labai
sumažina tą mokestį. Ši įstatymo nuostata galioja nuo pat įstatymo pradžios, bet tuo metu nebuvo aplinkos
aspaugos įstatymo ir jo skirsnio, skirto ekonominėms sankcijoms. Dabar atsiranda persidengimas tarp
ekonominių sankcijų ir šio moeksčio. Gaunasi kaip ir dvigubas baudimas, nes ši mokestis dešimteriopas yra
tiesiog nubaudimas už tai, kad padarė pažeidimą. Šiuo atveju belieka aplinkos apsaugos inspektoriui kurią
nuostatą taikyti, jei abi, tai jau pažeistų Konstituciją.

Įskaitymas (įstatymo 11str.): skaidrę pažiūrėt. Matyt, bus keičiamas paskirstymas, nes tai riboja Vyriausybės
teisę formuoti biudžetą ir paskirstyti lėšas. Šių procentų mokytis nereikia.

 Valstybės biudžetas (į aplinkos apsaugos rėmimo programą)

 Savivaldybės biudžetas

Mokestis už aplinkos teršimą:

Už išmetamus teršalus iš stacionarių taršos šaltinių.

Yra nustatyti tarifai, koeficientai.

Objektai:

1. Išmetami į aplinką teršalai

2. Įvardinami atitinkami objektai, kurie apmokestinami kaip prekė (pvz. padangos), kaip atskira dalis,
kai jis nėra kito objekto sudedamoji dalis.
3. Pripildyta pakuotė įvairios pakuotės, plastikinės, stiklinės ir t.t.
4. Mobilūs taršos šaltiniai – automobiliai visi, kurie naudojami komerciniais tikslais, apmokestinama
yra pagal degalų rūšį, kokia transporto priemonė, ar kelių, vandens, geležinkelio ir t.t. jeigu keliai,
vandenys ir geležinkeliai, tai apmokestinama pagal kuro rūšį, jo sudėtį, o kai kalbame apie oro
transporto priemones, naudojamas keleiviams ir kroviniams vežti pagal vieną kilimo ir tupimo ciklą.
5. Sąvartyne šalinamos atliekos priklauso kokios atliekos, nustatomi tarifai už toną atliekų.

Teršimas iš vandens transporto priemonių, automobilių yra irgi apmokestinamas, kai jos naudojamos savo
komercinei veiklai.

Mokėtojai:

 Už stacionarių aplinkos teršimo objektų – pvz.: gamyklos, elektrinės ir pan. kalba apie taršą
išmetamą į orą, vandens telkinius, žemės paviršių ir gelmes. Tai moka tie, kas turi turėti leidimą.
 Asmenys, kurie savo komercinei veiklai vykdyti naudoja šiuos moblius taršos šaltinius, siekdami
gauti pajamų. Mobilių taršos šaltiniai.
 Pakuotės ir gaminiai – tie kas gamina, atveža ar importuoja į Lietuvą.
 Už savartynus moka savartynų operatoriai

Tarifai nustatyti įstatyme. Yra nustatytos lengvatos (pvz. tie subjektai, kurie sumažino savo išmetamų
teršalų kiekį ne mažiau kaip 5%; tie kas verčiasi individualia veikla – atleidžiami nuo mokėjimo už mobilių
aplinkos šaltinių naudojimą). Konkrečiai mūsų neprašys egzamine ar kolyje nurodyti procentus kokios
lengvatos taikomos, tiesiog atkreipti dėmesį, kad šis įstatymas yra geras pavyzdys kaip ekonominėmis
priemonėmis skatinama pasirinkti aplinkai palankesnius būdus, pvz, įdiegti priemones, mažinančias teršalų
kiekį iš stacionarių šaltinių, galima susimažinti mokestį, toliau – naudoti biodegalus ir pan. jeigu pakuotės
atvežamos į Lietuvą, tai mokestį galima susimažinti tiek, kiek išvežame iš Lietuvos. Tiekiant tik mažą kiekį
vienkartinių. Tai galiam gauti lengvatas ir būti atleisti nuo mokesčio. Bet yra kita patirtis – kada buvo
atiduotos pakuotės perdirbimui, bet tas subjektas, kuris turėjo perduoti atliekas perdirbimui, to nepadarė ir
jas nelegaliai ten šalino, tai lengvata negalioja, bet bendrovė pasinaudojo ta lengvata. Medtrail situacija.
Vėlgi, kitaip nei mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatyme, yra nustatytas apmokestinimas, taikant
didesnius koeficientus už nuslėptą taršą. Galime pasižiūrėti įstatymo 9 str. 8 d. kaip yra tas diferencijavimas
nuslėptos taršos apmokestinimą. Bet klausimas – santykis su administracine atsakomybe pagal ANK ir ar tai
nėra dvigubas baudimas.

Įskaitymas: įstatymas keisis, 30% prieštarauja Konstitucijai

 Didžioji dalis keliauja į valstybė biudžetą tik į skirtingas programas

o Aplinkos apsaugos rėmimo programa
o Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo lėšos
 Savivaldybių biudžetai

Aplinkos apsaugos rėmimo programos (valstybės ir savivaldybės):

Įplaukos – baudos, mokesčiai, lėšos realizavus aplinkosaugos pažeidimus padarymo įrankius, įnašai visokie,
įplaukos ir pan. trylika punktų kas sudaro aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšas. Nereikia punktų
mintinai, pasižiūrėti kaip lėšos sukaupiamos ir kur taikomos.

 Kaupiami atskiroje sąskaitoje (jeigu jie sukaupiami biudžete ir per kalendorinius metus
nepanaudojami, tai jie išlieka toje pačioje programoje, o ne grįžta į bendrą biudžeto katilą).
 Aplinkos apsaugos rėmimo įstatymas; savivaldybių specialiosios aplinkos apsaugos rėmimo
įstatymas (?).
 Jeigu savivaldybė naudoja šios programos lėšis kitoms veiklos, tai tuos pinigus gali išieškoti į
valstybės biudžetą.
 Panaudojimas – įvairios aplinkosaugos priemonės (pvz. aplinkos būklės atkūrimas, premijos,
švietimas, tyrimų skatinimas ir t.t.). irgi apibrėžtos įstatyme, kokios priemonės skirtos žalos aplinkos
kompensavimui, gamtos išteklių gausinimui, medžioklės projektams rengti ir t.t. panaudojimas irgi
yra apibrėžtas, vienuolika punktų, nereikia mokytis mintinai tuos punktus. Tiesiog pasižiūrėti.
 Viskas sueina kaip mokesčiai arba kaip sankcijos (baudos ir pan.).
 Tas pats yra ir su savivaldybių programomis: patenka mokesčiai, taip pat želdinių atkuriamosios
vertės kompensacijos, dalis baudų, savanoriškos įmokos. Taip susiformuoja šio programos lėšos.
Tarybos nustato konkrečias priemones, kam jos bus panaudotos, bet tikslai nustatyti įstatyme.
Savivaldybes šos programos apimtyje kontroliuoja valstybė.
Lėšos, kurių ministerija nepanaudoja vienais metai, automatiškai persikelia į kitus metus ir
neįskaitoma į biudžetą. Šią nuostatą irgi KT pripažino prieštaraujančia Konstitucijai.

Apmokestinimo kontrolę vykdo ne tik VMI, bet ir aplinkosauginės institucijos.

Aplinkos apsaugos rėmimo programa (pasižiūrėti įsatyme, nereikia visko žinoti):

Tikslas ir paskritis
Lėšos (įplaukos)
Panaudojimas

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA)

Pagrindinės funkcijos įkeltos.

Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas DABAR-KITAIP VADINASI

Teikia finansinę paramą privačiam ir visuomeniniam sektoriui, aplinkos taršos mažinimo projektams
įgyvendinti.
Skiriama parama verslui, viešajam sektoriui ir FA. FA gali pretenduoti pagal dvi programas: gyvenamųjų
namų modernizavimas ir atsinaujinančios energijos įdiegimas. Verslo subjektai ir viešasisi sektorius: atliekų
tvarkymo programa, bendra LAAIF programa, klimato kaitos programa.

Ekologinis ženklinimas

įrankis skatinti aplinkosaugą. Tai yra mada, visi jaučia pareiga nusispalvinti etiketę žaliai ir pan. taip
vadinami žalieji ženklai, kurie nesertifikuojami. Bet yra tam tikri ženklai, kuriems nustatyti reikalavimai ir tik
tie subjektai, kurie atitinka reikalavimus, gali užsidėti šiuos ženklus.

Žalieji ženklai gali būti kaip savanoriška deklaracija, bet yra tam tikri ženklai kurie sertifikuojami ir jų
išdavimas griežtai kontroliuojamas.

Ne maisto produktams:

EU ecolabel (gėlė) – pradėtas taikyti nuo 1992m. ir tai labiau savanoriška schema, nėra privaloma, bet tai
keliamas įmonės įvaizdis,

Pagal šį reglamentą veikia:

 Valstybių narių kompetentingos institucijos

 ES ekologinio ženklinimo valdyba susidaro iš įvairių suinteresuotų subjektų.
 Komisija tvirtina savo sprendimais atskiroms prekėms skirtus reikalavimus.

Pvz. yra nustatyta, jog batuose neturi būti naudojami tam tikri dažai, pakuotė iš perdirbtų medžiagų ir pan.

Taikomas tiek elektronikos priemonės, tiek aprangai, popieriui, grindų dangoms, lakams, sodo, daržo
reikmėms ir pan.

Pagrindiniai kriterijai:

 Aplinkosauginis veiksmingumas (vertinama nuo žaliavos, iki atliekos)

 Specialūs reikalavimai susiję su maišto pašalų dėl cheminių medžiagų gamyba
 Kriterijai nustatomi remiantis moksliniai duomenimis, atsižvelgiant į visą prokutų būvio ciklą –
reiškia nuo žaliavos iki atliekos, jeigu gamybos procese naudojame vandenį, pasku iišleidžiame
nuotekas, išleidžiame pakuotes, tai reikia visa ciklą apgalvoti siekiant gauti tą ženklą.

Eiga norint savo produktus ženklinti šiuo ženklu:

1. Pateikiama paraiška, užpildomi dokumentai

2. Atvyksta patikrinti ar viskas tinkama ir veikia taip, kaip reikia
3. Jeigu atitinka pasirašoma pavyzdinės formos sutartis
4. Pranešama Komisijai ir jį tą produktą įtraukia į registrą
5. Toliau vis tikrinama, ar ta veikla ir toliau atitinka nustatytus reikalavimus

Už šio ženklo naudojimą reikia mokėti mokesčius. Nustatomos paraiškos mokesčio ir metinius mokesčius.
Paraiškos mokestis priklauso nuo įmonės dydžio, taikomos lengvatos jeigu įsideigtos aplinkosauginės
programos. Paraiškos mokestis mažinamas, jei aplinkosaugos vadybos sistema įdiegta, atkreipti dėmesį.
Sumų mokytis nereikia.
Daugiausia šis ženklas naudojamas turizmo ir apgyvendinimo paslaugų srityje, popierius, valikliai, tepalai,
dažai ir pan.

Rinkos priežiūra ir ES ekologinio ženklo naudojimo kotnrolė. Pasižiūrėti skaidrėsė.

Yra reikalavimai ir yra patikros mechanizmas, tai pastovus kontrolės mechanizmas.

Maisto produktams: žalias lapas iš ES žvaigždučių

Antrasis reglamentas detaliai kalba apie gyvūnų ,augalų auginimą, žemės ūkio veiklą, kokių medžiagų
negalima naudoti, kokias ribojama naudoti ir pan. nenaudoti GMO ir t.t. iš jo klausimų nebus.

Pagrindiai dalykai iš reglamento: nustatyta priklausomai nuo to, koks yra produktas – jeigu gyvulininkystė,
tai kuo daugiau laisvėje, kuo gydomi, kaip maitinami. Šis ženklas užtiklina, jo ne mažiau kaip 90% to
produkto pagaminta ekologiniu būdu.

Lietuvoje turimi teisės aktai irgi šioje srityje. du žemės ūkio ministro įstatymai.

Nebūtinai perkant produkciją turguje, ji gali būti įpakuota, tai galima to ženklo nedėti, jeigu nėra kur, tai
paprasčiausiai tie pardavėjai turi turėti sertifikatą ir galima prašyti jį parodyti.

Vykdo kontrolė: VĮŠ „ekoagros” (gamybos ir paruošimo etape), o vėliau prekyboje VMVT (valstybinė maisto
ir veterinarijos tarnyba).

Yra ir kitų ženklų:

 Skandinavų ženklas Nordic swan (gulbė).

 Energy star
 Azijos šalių ženklai
 Europos ženklai

Aplinkosauginiai teisiniai ūkinės veiklos

teisiniai pagrindai
Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas

Poveikis aplinkai gali būti tiek teigiams, tiek neigiamas, tiek tiesioginis (pvz. išmėtant teršalus į orą), tiek
netiesioginis (pvz. teršiant vandenį daromas poveikis ir vandens augalijai bei gyvūnijai). Dar gali būti
skiriamas besikaupiantis poveikis – pvz. naftos išsiliejimai (besikartojant tokiems incidentams pasiekiama
tokia riba, jog teritorija tampa tiek užteršta, nebetinkama naudoti).

Išankstinė poveikio aplinkai ekspertizė – sudaro trys mechanizmai strateginis pasekmių aplinkai vertinimas,
planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas, poveikio Natura 2000 teritorijoms vertinimas.
Poveikio natura vertinimas integruojamas ir pirmus du procesus, poveikio sprendimas lemia reikšmingumą
kitų dviejų. Jį reglamentuoja aplinkos ministro įsakymu patvirtinta tvarka, realiai užpildoma planą,
dokumentą rengianti institucija, arba ūkine veikla norintis verstis subejtkas, užpildo formą, už aplinkos
apsaugą atskainga institucija vertina, pvz, galima veiklos įtaka populiacijos dydžiui, ji pateikia savo
nuomonę, kad, pvz., taip, galimas reikšmingas poveikis. Detaliau poveikio natura 2000 šios paskaitos metu
nenagrinėsime. Visuomenė ir kitos isntitucijos čia nedalyvauja, tai yra tos institucijos, atsakingos už
saugomą teritoriją, kompetencija.
Tai labai dažnai naudojamas įrankis, nors kokį poveikį aplinkai darant su tais įrankiais susiduriame.

PAV (poveikio aplinkai vertinimas)

Norint įrengti savartyną ar atliekų deginimo vietą reikalinga atlikti ne ti PAV, bet ir techninių projektų
rengimas, leidimų procedūros ir pan.

Įstatymas: planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas!

Šis procesas nuo spav skiriasi pirmiausia objektu, t.y. tai yra kai planuojama ūkinė veikla. Kai kreipiamės į
tam tikras institucijas, jeigu, pvz., dėl taršos leidimo kreipiantis į aplinkos apsaugos agentūra, tai prieš
gaunant leidimą, privaloma įsivertinti tos konkrečios veiklos galimą poveikį aplinkai.

Taip pat reglamentuoja ESPOO konvencija ir direktyva. Šiaip poveikio aplinkai vertinimas, direktyva
naikinama 1985 m. direkyva, tai viena pirmųjų apskritai aplinkosauginių dierktyvų buvo ksirta poveikio
aplinkai vertinimui, ji keista buvo, 2011 m. buvo priimta nauja redakcija, 2014 m. dar karta keista įvedant
tam tikro lankstumo, įvedant tam tikrus terminus konkretizuojant, tai šis procesas tobulinamas. Tai vėlgi
trys lygmenys teisinio reguliavimo.

Pagrindiniai tikslai (4str.):

1. Vertinamas poveikis įvariems aplinkos komponentams (dirvožemiui, žemės paviršiui, orui,

vandeniui, klimatui ir pan.) vertinamas ir tiesioginis, ir netiesioginis poveikis. Reikia žiūrėti visuminį
poveikį.
2. Poveikis visuomenės, žmonių sveikatai
3. Vertinamos rizikos dėl ekstremalių įvykių ar galimų ekstremalių situacijų pvz., gaisras arba kokia
nors purvo nuošliauža ar dar kažkas. Kai reikia taršos leidimo, tai ta veikla turi rizikos potencialią ir
ekstremalių situacijų atveju rizika tampa didesnė, todėl būtinybė įsivertinti rizikas ekstremalių
situacijų kontekste.
4. Numatyti priemones, kaip tą poveikį galima sumažinti, jeigu įmanoma kompensuoti, o ideliu atveju
visai išvengti reikšmingo neigiamo poveikio pirmiausia reikia nustatyti ar įmanoma atrasti
priemonių, kurios leistų valdyti tuos poveikius.
5. Nustatyti ar veikla atitinka aplinkosaugos, visuomenės sveikatos, nekilnojamojo kultūros paveldo,
gaisrinės ir civilinės saugos teisės aktų reikalavimus ar ta konkreti veikla atitiks reikalavimus
nustatytus teisės aktuose, t.y. ar apskritai galima ją vykdyti.

Tai yra pagrindas išduoti ar neišduoti leidimo ūkinei veiklai.

Poveikis aplinkai siejamas su aplinkos pokyčiu, numatomu dėl planuojamos ūkinės veiklos (taip
suprantamas poveikis aplinkai įstatyme).

Poveikio aplinkai vertinimo objektas: planuojama ūkinė veikla – ne tik tam tikros naujos ūkinės veiklos
pradėjimas, bet ir keitimas, išplėtimas, atnaujinimas. Atkreipti dėmesį į įstatymo formuluotę „apimanti“, tai
reiškia neapsiribojanti. Tai pabrėžiama dar kartą „ir kitą galinčią daryti poveikį aplinkai ūkinę veiklą“, tai bet
kokia galinti daryti poveikį aplinkai veikla turi būti įvertinama prieš duodant leidimą. Šis procesas irgi yra
atsargumo principo įgyvendinimas, kad numatyti prevenciją, iš anksto numatyti grėsmes ir jeigu kyla
abejonių dėl poveikio reikšmingumo, to leidimo neduoti.

Kada atliekamas PAV kaip procesas (3str.):

 Pirmasis įstatymo priedas išvardija veikas, kai planuojant ja užsiimti privaloma praeiti visą šį procesą
(pvz. branduolinio kuro perdirbimas, plieno lydymas, sprogmenų gamyba, kai telkinyje išgaunama
daugiau kaip 500 tonų naftos per parą, magsitralinių krašto automobilių kelių tiesimas, popieriaus
 kartono gamyba – 200 ir daugiau tonų per parą, kiaulių, sunkesnių nei 30 kg, auginimas nuo 3000
kiaulių). Pvz. ESTT – negalima to paties projekto suskisrtyti į dalis ir sakyti, jog čia atskiri projektai
(bylai kai tiesiamas Ispanijoje greitkelis ir po gabaliuką vis tiesiamas ir tie gabaliukai nepateko į PAV
sritį, o bendrai būtų tikrai pavekę) tai šiais atvejais nustatomos ribos, kada privaloma atlikti
vertinimą. Tokiu atveju nevykdoma atranka, nes yra pareiga, taip pat nereikia kreiptis į saugomų
teritorijų tarnyba, deriname tik su ja.
 Kai atrankos proceso metu yra nustatoma, kad poveikis galimas ir privaloma atlikti PAV. Atranka
tampa savarankiška procedūra – atliekamas preliminarus vertinimas ir nusprendžiama ar čia
tikslinga gilintis plačiau. Tai kai atskainga institucija pasako, kad reikės atlikti, pagal gautas išvadas,
pastabas. Kada atranka privaloma nustatyti ribiniai dydžiai. Antrasis įstatymo priedas- pvz., jeigu
auginsime daugiau nei 1500, bet mažiau nei 3000, tada atranka privaloma.
 Kai galimas reikšmingas poveikis Natura 2000 teritorijoms. Jeigu veikla įrašyta į pirmąjį priedą, tai
specialaus vertinimo teritorijoms, kurios patenka į natura 2000 neatliekama.

[PAV atliekamas ne tik tada kai poveikis aplinkai tikėtinas yra reikšmingas, bet jis turi būti įgyvendintais ir
tais atvejais, kai neturima duomenų, jog būtų paneigtas poveikio aplinkai buvimas. Natura 2000 terirorijos –
saugumų teritorijų tinklas (paukčių ir buveinių apsaugai ES mastu sudaro vieningą tinklą). Vietos ypatumai
gali būti siejami ne tik su aplinkosauginėmis sąvybėmis, bet ir pvz. su tuo, jog toje vietoje ir taip yra daug
subjektų, kuriem reikia pereiti PAV.]

Išimtis: veiklos susijusios su valstybės sienos, krašto apsauga, ūkinėms veiklos reikalingoms esant
ekstremaliems įvykiems – atsakinga institucija gali priimti teisės sprendimo, kuriuo nustatytų jog PAV
nereikia, jeigu tokia veikla gali turėti neigiamą poveikį valstybės gynybos, gaisrinės ar civilinės saugos
tikslams. Atkreipti dėmesį, kad lietuviška formuluotė skiriasi nuo direktyvos, aiškinant šią nuostatą turėti
galvoje ir direktyvos formuluotę – kai vienintelis ūkinės veiklos tikslas yra valstybės sienos apsauga.

Jeigu veikla apskritai yra uždrausta teisės aktų, tai apskritai atsisakoma vykdyti atranką. Teismas pasakė, jog
jeigu ir taip aiški išvada, jog negalima, tai nėra ko daryti ir atrankos.

Poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai (5,6str.):

1. Atsakinga institucija (aplinkos apsaugos agentūra) – koordinuoja procesą, viešina tinklalapyje,

priima esminius sprendimus
2. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo subjektai - specializuotos institucijos tos
kurios atsako už poveikio sveikatai,kultūrai ir panašiai apsaugą. Pagal savo kompetenciją įvertina
jiems pateiktus dokumentus, informaciją ir pateikia savo išvadą.
3. Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) – tas, kuris nori vykdyti tą veiklą, kuriai reikia
PAV.
4. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas – jis yra tarsi kokybės standartas, nes tokiu rengėju
gali būti tik sąrašuose esantys asmenys.
5. Suinteresuota visuomenė – turi teisę teikti savo komentarus tiek dėl atrankos išvados, tie dėl
programos, gali kreiptis į teismą ir skųsti sprendimus. Visuomenė, kuriai daro ar gali daryti poveikį
sprendimai šioje srityje, nevyriausybinės organizacijos, kurioms daro poveikį, visais atvejais
laikomos suinteresuotais asmenimis. Atkreipti dėmesį skirtumą nuo spav. Ten dalyvauja plačiai
visuomenė, nes tai strateginis, planavimo dokumentas. O čia kalbame apie konkrečią ūkinę veiklą.
Tai arba tie, kurie skatina aplinkos apsaugą – viešieji JA, arba tie, kurie turi suinteresuotumą, pvz.,
gyvena šalia vietos, kurioje vykdoma ūkinė veikla ir turės poveikį.
6. Institucija, koordinuojanti tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procesą (kai tarpvalstybinis
PAV) – aplinkos ministerija, visas bendravimas su kitom valstybėm vysta per aplinkos ministeriją.

Atranka, dėl poveikio aplinkai vertinimo – procesas, kuris apima:

 1. Organizatorius su dokumentų rengėju parengia informaciją, pagal kurią bus nustatoma, ar reikia
atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveiko aplinkai vertinimą, parengimą. Iš esmės atsakinga
isntitucija priims išvadą, kuris bus pirmasis procesinis sprendimas pav procese, kurį galima skųsti.
Tai tai institucijai reiks pateikti informaciją, aprašyti teritoriją, vietovę, kuriai gali turėti poveikį,
poveikio dydį, mąstą, tikimybę, sudėtingumą ir pan. kitaip sakant pateikti išsamią informaciją.
2. Sprendimo priėmimas – priimama, išnagrinėjama informacija, įvertinama ką pasakė specialios
institucijos, ką suinteresuota visuomenė ir priimama išvada ar reikia atlikti PAV, ar nereikia. Ši
išvada yra individualus administaracinis aktas, kurį galima skųsti (gali skųsti tiek užsakovas, tiek
visuomenė ar PAV subjektai). Išvada galioja tris metus, jeigu per juos veikla nepradedama vykdyti,
reikia iš naujo vykdyti atranką, arba kreiptis dėl termino pratęsimo.

Jeigu vertinama visa veikla, tai visa informacija turi būti pateikta išsamiai apie visą veiklą, vietovę ir pan., o
jeoigu atnaujinama kažkas, tai tai daliai ir galios atranka. Svarbu kokiu mastu kokia informacija buvo
pateikia ir dėl kokio masto buvo priimta atrankos komisijos išvada.

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas (8,10,11str.):

Nuo šių metų – visais atvejais ūkio subjektas gali apsispręsti ar jis rengs programą, ar skelbs tik pranešimą
apie pav pradžią. Tai paprastesnis procesas. Pažiūrėti 8 prim straipsnį.

1. Rengiama programa – apsibrėžiamas mąstas, kokiu bus vertinamas tas poveikis – kaip tam tikras
vertinimo planas
2. Ta programa yra pateikiama PAV subjektams, visuomenei, visi pasako savo išvadas ir atsakinga
institucija atsižvelgusi į visų nuomonę tvirtina tą programą
3. Atliekamas vertinimas ir galutinėje fazėje parengiama ataskaita
4. Parengus ataskaitą bus suorganizuotas susirinkimas ir po to visa informacija patenka į atsakingą
instituciją ir ji jau priima galutinį sprendimą.

Atrankos išvada yra pirmasis individualus aktas priimamas šiame sprendime. Jis galioja tris metus. Iki
termino pabaigos galima prašyti pratęsti terminą dar 3 metams.

Visas PAV galutinis sprendimas galioja 5 metus ir galima prašyti pratęsti dar 5 metams.

Jeigu pagal įstatymą privaloma atlikti atranką ar PAV tai visi kiti leidimai gali būti išduodami tik tada, kai
atliekamas šis procesas ir yra galiojanti atitinkamai atrankos arba PAV sprendimas.

PAV – konkreti ūkinė veikla ir žiūrima kaip ji paveiks aplinką. Gali būti atranka ir pats vertinimas vėliau, kuris
susideda iš programos, vertinimo ir sprendimu.

Klausimų apie tam tikras dienas, per kiek reikia atsakyti ar pateikti, nebus.

Teismų sprendimai – gali būti suderinta bendra procedūra ir jeigu visi tikslai spav būtų pasiekiami atliekant
pav arba atvirkščiai, tai nereikėtų dubliuoti, bet kadangi skiriasi objektai, apimtis tokios situacijos būtų
retos. Kai kalbame apie konkrečią ūkinę veiklą tai daug detalesni sprendimai yra. todėl Lietuvoje yra dvi
atskiros procedūros ir vykdomos atskirai, praktiškai situacijų, kada viena kitą padengtų sunku įsivaizduoti.

Bet kokiu atveju spav surinktą informaciją galima naudoti ir pav.

Kita vertus atsirado tam tikrų nuostatų ir pav įstatyme, kur kalbama, kad jeigu veika uždrausta teisės aktais,
tai tada pav net neatliekamas. Kita vertus savivaldybės taryba gali priimti iki pav sprendimo neigiamą
sprendimą dėl ūkinės veiklos galimybių toje teritorijoje, tada ir nebus galima nei tęsti tų pav procedūrų, nei
priimti kitokio sprendimo.

Strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (SPAV)

Pav reguliuoja įstatymas, o strateginių pasekmių aplinkai vertinimą – vyriausybės nutarimas 2014m.
gruodžio 23d. nutarimas, taip pat direktyva 2001/42/EB, 1991 m. konvencija strateginio aplinkos vertinimo
protokolas. Direktyva nustato tą procesą ES lygiu ir iškelianti tikslus. Konvencijos protokolas – irgi numato
strateginį vertinimą tik tais atvejais, kai poveikis gali turėti reikšmė kitoms valstybėms, t.y. taprvalstybinis
vertinimas.

Poveikis Natura 2000 reglamentuojamas aplinkos ministru įsakymu. Kodėl trys poveikio vertinimo
mechanizmai, bet reglamentuojami skirtingais teisės aktais? Bendras principas reglamentuoti žemiausios
galios teisės aktu, tai poveikis natura taikomas iš esmės pakankamai siauros apimties vertinimui, nustato už
saugomos teritorijos atsakingos institucijos kompetenciją ir pareigą pateikti informaciją. Tai pakankamas
aplinkos ministro įsakymas. Vyriausybės nutarimas spav nustatytas būtent kadangi visos institucijos yra
vyriausybės pavaldume, o savivalda ir visuomenė dalyvauja tame procese ,tai vyriausybės nutarimas yra
pakankamas lygmuo. O kai kalbame apie pav, įstatymas nustatytas su tuo, kad tai susiję su ūkinės veiklos
laisvės apribojimu, nes gali būti atsisako išduoti leidimą dėl poveikio aplinkai vertinimo rezultato. Kai turime
riboti asmenų teises ir laisves visada reikalingas įtatymo lygmuo.

Tikslai panašūs kaip ir PAV – pažiūrėti koks bus poveikis, įtraukti visus, kam tai įrodumu ir užtikrinti, jog visa
reikalinga informacija būtų gauta.

 Nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimas reikšmingas plano ar programos įgyvendinimo pasekmes

aplinkai

 Užtikrinti, kad bus konsultuojamasi su atsakingomis už aplinkos apsaugą valstybės ir savivladybių

institucijomis, įstaigomis ir visuomene. Tokiu būdu užtikrinamas proceso skaidrumas, valstybės
isntitucijų atskaitomybė.

 Procesas sudaro sąlygas toms isntitucijoms, rengiančioms programas, turėti išsamią informaciją.
Kitos institucijos ir visuomenė pateikia savo įžvalgas, todėl labiau tikėtina, kad tam tikros detalės,
aspektai neliks nepastebėti.

Tai spav užtikrina apskritai sprendimo aplinkos apsaugos srtiyje priėmimų skaidrumą, įtraukimą
suinteresuotų subjektų, tai įrodymais, informacija grįsti sprendimai ir galimybė iš anksto nusimatyti visokias
grėsmes ir į jas reaguoti.

Vertinimą privaloma atlikti tais atvejais, kai – į šį procesą nepatenka visa tai, kas susiję su biudžeto
planavimo, programos, planai ir pan. tai nėra objektas spav. Taip pat nepatenka tokie planai ir programos,
kurie skirti tik krašto apsaugai ar ekstremalioms situacijoms valdyti. Krašto apsaugai padaryta išimtis, nes
krašto apsauga susijusi su vasltybės paslaptimis, plius kitoks interesas. Ekstremalios situacijos negalime
turėti pasirinkimo, kad turime labiau saugoti aplinką, todėl nevaldysime ekstremalios situacijos ir pan. bet
kokiu atveju spav šiem planam ir programoms neatliekamas. Tai pat iškrenta iš spav grynai aplinkosaugai
skirti planavimo dokumentai, kurie skirti natura 2000 teritorijoms, nes jų paskirtis yra užtikrinti
aplinksoaugą ir parinkti geriausius gamtos tvarkymo būdus, tai atskiro vertinimo kaip ir nereikia, nes jų
vienintelis tikslas yra ta mskirtas. Taip pat iškrenta detalieji planai, kai poveikiai jau įvertinti atliekant
bendrojo plano vertinimą ir nėra naujų poveikių, taip pat žemės gelmių naudojimo planai, yra spec.
planavimo dokumentai. Bet vėlgi, jeigu jau aukštesnio ar kito lygmens spav buvo atliktas ir sprendiniai
numatyti žemės gelmių naudojimo plane buvo įvertinti, tai pakartotinai nereikia vertinti. Tai paskutinės dvi
išimtys skirtos tam, kad išvengti dvigubo vertinimo.

Kada privaloma – vyr. Nutarimas išvardija punktus. Pirmas- kai rengiamas tam tikros ūkio srities, veiklos
srities veiklos programos ar planai. Taip pat skirtingų lygių atliekų tvarkymo planai. Tada tokie planavimo
dokumentai, kurie skirti ūkinei veiklai, įtrauktai į planuojamos ūkinės veiklos poveikio vertinimo įstatymo
priedus, būtent tos veiklos vystymui, ten naftos gamyba, cheminė pramonė ir pan. taip pat privalomas
vertinimas, kai planavimo dokumentai skirti didesniam nei 10 kv km plotui. Antras – kai išvardytos
programos, planai iš esmės keičiami, toks pakeitimas, kada turėtų reikšmę, kad tai nebūtų vien korektūra ar
pan. bet kokiu atveju, jeigu kyla abejonė ar tai esminis pakeitimas, ar ne, atsargumo principas reikalautų
bent jau atlikti atranką dėl spav. Trečia – visais atvejais atliekamas spav bendriesiems vasltybių, savivaldbyių
planams. Ketvirta – kai už teritoriją atsakinga tarnyba nustato, kad poveikis gali turėti reikšmingų pasekmių,
tada turime pilnai atlikti spav. Penkta – kai per atranką nusprendžiama, kad privaloma įvertinti planą ar
programą. Atranka privaloma tais atvejais, kai rengiami pirmame punkte nurodyti planai, tačiau mažesniam
nei 10 kv km plotui, taip pat kai daromi neesminiai pakeitimai ar abejojama ar esminis, taip pat bendrojo
plano pakeitimas ir kai planą ar programą reikės derinti su atsakinga už aplinkos aspaugą institucija, jei
nepatenka į privalomą sąrašą, tai privaloma atlikti atranką.

SPAV atliekamas:

 Kai yra plavanimo dokumentai ir tų planų plotas yra didelis nei 10kv. Kilometrų.
 Kai rengiamas nurodyto plano esminis pakeitimas
 Rengiamas ir keičiamas bendrasis planas
 Natura 2000
 Per atranką nusprendžiama, kad privaloma įvertinti planą ir programą.

PAV yra dėl kokrečios ūkinės veiklos, o SPAV dėl įvairių planų, programų (pvz. teritorijų planavimo projektai;
saugomos teritorijos specialusis planavimo dokumentas ir pan.)

Vertinimo proceso dalyviai:

1. Organizatorius – valstybės institucija rengianti tą planą ir ji priima sprendimą.

2. Vertinimo subjektai – tas pats kaip ir PAV atveju. Jeigu tai yra valstybės lygmens dokumentas tai bus
įvairios ministerijos, saugomų teritorijų tarnyba, jeigu savivaldybių lygmens – tai ministerijoms
pavaldžios intitucijos, pati savivaldybė, nes ir jai tam tikri planavimo dokumentai gali turėti poveikį.
Priklausomai nuo to, kokio lygmens tai bus dokumentas.
3. Visuomenė kadangi kalbame apie tam tirkus strateginius dokumentus, planus, nenustatome jokio
suinteresuotumo kriterijau, tai plačioji visuomenė, visi turi teisę dalyvauti, nes tuos planus
institucijos viešai skelbia.

Sprendimą priima organizatorius, ir tik kai kalbama apie Natura 2000 poveikį aplinkai, tai atsižvelgti į
visuomenės ir kitų subjektų pastebėjimus būtina.

Procesas:

 Atranka tais atvejais, kai nėra tiksliai nurodyta, kad spav atlikti privaloma, atranka atliekama pagal
pateiktą informaciją, organizatorius pateikia informaciją vertinimo subjektas, valstybinei saugomų
teritorijų tarnybai, atsižvelgia į pateiktus komentarus subjektų, jeigu saugomų teritorijų tarnyba
sako, kad privalom atlikti, tai privaloma, o kitų institucijų pastabos yra labiau atsižvelgimui skirtos ir
paspisprendžia ar atliks veritnimą, ar ne. Organizatorius privalo visuomenę informuoti apie tai, kad
bus vykdomas procesas ir susipažinti gali su vertinimo subjektų išvadomis, komentarais.
 Vertinimo apimties nustatymo dokumento rengimas šalia plėtros programos ar plano yra
parengiamas dar vienas – tarkime, pažyma, struktūrizuotas dokumentas, kuriame trumpai
aprašomas planas, programa, sprendiniai šių dokumentų, alternatyvos, teritorijų planavimo
dokumentų koncepcijos alternatyvos ir pan. turi būti aprašomos teritorijos, kurios galimai bus
paliestos vieno ar kito sprendimo. Informacija, kuri reikaligna rengiant vertinimo ataskaitą. Taip pat
 metodologija reikalinga – kokie metodai naudojami vertinimo, kaip bus atliekamas vertinimas. Visa
ši informacija pateikiama vertinimo subjektams, o jie siūlo savo alterantyvas, pastabas ir pan. tai
organizatorius susiformuoja kokia apimtimi atliks vertinimą, jis gali tam tikrų subjektų išvadas
atmesti, išskyrus valstybinės saugomų teritorijų tarnubos komentarus, kurie privalomi, juos
privaloma įtraukti į vertinimą ir įrašyti į vertinimo ataskaitą.
 Vertinimo ataskaita skirta tam, kad kartu su planu, programa, pastabų, gautų iš subjektų iš
visuomenės, kad planą tvirtinanti institucija turėtų visapusišką informaciją, visus komentarus
įvertintus ir galėtų priimti sprendimą.
 Tarpvalstybinės konsultacijos (jeigu reikia) Tam tikrais atvejais gali būti reikalingos tarpvalstybinės
konsultacijos, kada sprendimas gali turėti įtakos kitos valstybės plėtrai tam tikrų veiklos sričių,
visuomenei ir pan. svarbu užtikrinti lygiateisiškumą, tarpvalstybinės konsultacijos ypač poveikis
iškyla kai rengiame vandens valdymo programas ir planus, pvz., Nemunas yra tarpvalstybinis upių
rajonas.
 Vertinimo ir sprendimo priėmimas jeigu kalbame apie poveiki Naturai 2000 reikia vertinti koks
poveikis nustatomas, tai jį tvirtinti galima tik tais atvejais, kai tai susiję su didesniu gėrių, pvz.,
žmonių sveikata ar apsauga.
 Stebėsena (monitoringas) vykdomas pagal aplinkos monitoringo įstatymą. Tiesiog įsivertinti ar iš
tikrųjų priimti sprendimai, kokią įtaką aplinkai turi, aplinkos komponentams, galimai įvertinti kokie
nors padariniai nebuvo numatyti, tokiu atveju remiantis monitoringo duomenimis organizatorius
privalėtų numatyti veiksmus susidariusiai padėčiai taisyti, reguodamas į monitoringo rezultatus.

Viešinimas: paskelbiama informacija, organizatoriaus interneto svetainėje, laikraštyje, jeigu savivaldybės

lygmens tai savivaldybės sklebimų lentoje. Prieš 20d.d. iki susirinkimo visuomenė yra informuojama apie
tai. Viešinimas vyksta pirmiausia pranešant visuomenei apie sprendimą atlikti ar neatlikti spav,
informuojant apie argumentus, jei sprendimas neatlikti. Toliau – viešas supažindinimas su ataskaita, plano,
programos projektu, galimybė teikti pastabas, pasiūlymus, įtraukiant jeigu reikia kitų valstybių subejktus, na
ir informavimas apie patvirtintą planą ar programą, tokio lygio programos dažniausiai tvirtinamos teisės
aktais, tai seimo tinklapyje galima rasti daug jų.

Atranka tiek spav, tiek pav yra skirta tam, kad taupyti išteklius, laiką, tais atvejais, kai poveikio aplinkai nėra
ar nereikšmingas ,tai kad nestabdyti proceso, o kai kyla abejonių, tai galima būtų pasitikrinti, pvz, neesminis
keitimas planos ir tarsi neužtikrinai galvojame, kad gal ir nebūtina, nes neesminis. Bet kai pateikiame
poveikio vertinimo subjektams tą idėją, saugomų teritorijų tarnybai, kad įvertintų galimus poveikiu natura
2000 tai gali pasakyti, kad visgi yra tie poveikiai ir reikia atlikti.

TARŠOS LEIDIMAI

Taršos leidimai savo pobūdžiu yra plačiausi, nes kalba tiek apie teršalų išmetimą į orą, žemę, tačiau
gali būti ir kiti leidimai, pvz., žemės gelmių išteklių naudojimo leidimai, miško kirtimų leidimai,
leidimai medžioti, žvejoti, statyboms ir t.t. tai atskiros leidimų rūšys.

Poveikio aplinkai, ūkio reguliavimai. Kaip suderinti kelių taršos ar poveikio objektų daromą žalą,
tai viena iš pagrindinių priemonių – taršos leidimai. Aplinkos apsaugos įstatyme numatyta.
Anksčiau buvo vienintelis leidimas bet kokiais ūkinei veiklai ir bet kokio masto, bet vėliau
pakeisttas ir išskirtos dvi leidimų rūšis:
 Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas. Tikslas nustatyti veiklos sąlygų
sistemą. Įvertinti poveikius ir nustatyti leidžiamas ribas. Turi turėti nustatytus aplinkos
apsaugos ministro kriterijus atitinkantys subjektai. Procedūra sudėtingesnė, todėl toms
veikoms, kurios labiau pavojingos aplinkai tai duodami šitie leidimai. Išduodamas toms
veikloms, kurių poveikis yra platesnio pobūdžio, įvertinami vienu dokumentu visi poveikiai,
 jų ribos, prevencijos priemonės ir tai yra sąlygų sistema. Vadinasi kaip ir pati veika yra
platesnį poveikį daranti, taip ir leidimas visą veiką padengia. Leidimas gali būti išduodamas
tiek visam įrenginiui, tiek atskiroms dalims. Aplinkos ministro įsakymas nusatto aiškius
kriterijus toms veikoms, kurioms taikomi TIPK leidimai. Taip pat gali būti keli įrenginiai ar
jų dalys būti padengti vienu leidimu.
 Taršos leidimai. Nustatyti kriterijai kokiems veiklos objektas/įrenginiams reikalingas. Bet
paprastesnis šis leidimas. Procedūra paprastesnė, toms veikloms, kurios daro mažesnį
poveikį aplinkai. Paprastesnis dokumentas, suteikiama teisė eksploatuoti visą įrenginį, jo
dalį arba kelis įrenginius ir nustatomos sąlygos, bet tai ne sąlygų visuma. Pačios veikos
poveikio mąstas yra mažesnis ,todėl ir paprastesnis leidimas ,nors procedūros išdavimo gali
būti gana panašios.

Kurį laiką procedūra buvo paprastesne, nes dalyvavo mažiau institucijų, visuomenė nebuvo
įtraukiama į taršos leidimų derinimo procesą, tačiau 2020 m. pataisos buvo padarytos, tai atsirado
dalyvavimas tiek visuomenės sveiaktos centro, tiek visuomenės. Bet kokiu atveju taršos leidimas
yra paprastesnis nei Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas.

AAĮ 19str.
Bendrieji ūkinės veiklos objektų eksploatavimo reikalavimai
Leidimai leidimas turi būti išduodamas prieš pradedant vykdyti veiklą.
Pareiga laikytis eksploatavimo, normatyvų ir standartų jeigu leidimas tam tikrais atvejais
neeikalingas, nes veika mažesnio poveikio (aplinkos ministras nustato ribas, nuo kurios leidimas
reikalignas), tai jeigu veiklai nereikalingas leidimas, išlieka pareiga laikyti nustatytų bendrų
normatyvų ir standartų, o kai leidimas išduodamas jame kristalizuojami konkrečiam jo turėtojui
reikalavimai ir sąlygos.
Stebėsena monitoringas, visi fa ir ja eskploatuodami ūkinės veiklos objektus privalo savo
lėšomis stebėti aplinkos teršimą, poveikį aplinkai ir sudaryti sąlygas teršimo kontrolei. Taip pat
užtikrinti informacijos apie taršą viešumą. Prisiminti, kad pareiga suteikti informaciją apie
sukeliamą taršą kyla iš Orhuso konvencijos. Net jeigu yra pagrindai atsisakyti suteikti
informaciją, pvz., remiantis koemrcine paslaptimi, tai informacija apie taršą visada turi būti
viešinama.
Apskaita išmetamų į aplinką teršalų apskaita turi būti vedama, kad galima būtų patikrinti ir
siekiant apskaičiuoti žalą aplinkai, dažnai nustatoma pagal turimą sukauptą informaciją iki tam
tikros avarijos atsitikimo. Byla – Kaune už nuotekų tvarkymą atsakinga įmonė, trūko
vamzdynas po žeme, buvo lietinga diena ir nuotekos su lietaus vandeniu pateko į nerį ir
kelioliką vandenų jos tekėjo, tai atliekant ekspertizę, siekiant apskaičiuoti kiek nuotekų pateko
kaip atskaitos taškas buvo imami apskaitos duomenys kiek įprastinėmis sąlygomis, kokios
koncentracijos įvairių medžiagų nuotekose yra, tai imami rodikliai iš praeities, vedami vidurkiai
ir bandoma apskaičiuoti. Tai jei šiaip išleidžiamos nuotekos į nerį praeina pro valymo
įrenginius, žiūrima į valymo įrenginių pajėgumą. O ten nuotekos nevalytos. Tai pagal visus
rodiklius buvo nustatomas realus poveikis aplinkai. Tai apskaita ne tik reikalinga kontrolės
institucijoms, bet naudinga gali būti pačiam subjektui siekiant įrodinėti realų poveikį aplinkai.
Informacijos viešumas

Byla: be leidimo pradėjo vykdyti veiklą, pradėjo mesti teršalus į vandenį, atsakovas įrodinėjo,
kad žalos nepadarė, nes neviršyti normatyvai, nesukėlė avarijų, bet teismas pasisakė, kad
veiklos vykdymas be leidimo ir bet koks poveikis aplinkai jau yra žala, nes nemokami
mokesčiai už aplinkos teršimą. Nepaisant to, kad veikla vėliau buvo įteisinta duodant leidimą.
Tai reikia visada prieš pradedant vykdyti veiklą gauti leidimus.
Nustatyta pareiga laikytis leidimo reikalavimų.
Savo lėšomis stebėti aplinkos teršimo laipsnį, užtikrinti, kad ta informacija būtų prieinama
viešai. Informacija apie taršą visuomenei turi būti prieinama, negali būti komercine paslaptimi.
Vykdyti išmetamų teršalų apskaitą, reikalinga ir mokesčių apskaičiavimui, ir vykdymo
tinkamumo įvertinimui. Jei ūkinei veiklai nereikalingas leidimas (nes privalomi tik veikloms
atitinkančioms specialius kriterijus), bet nedaryti žalos reikalinga ir toms, kurios neturi leidimų.

TIPK leidimai

AAĮ 191str. Dėl leidimų išdavimo, pagrindiniai principai, bendrosios nuostatos. Visose srityse
leidimų išdavimo tvarkos buvo poįstatyminiame lygmenyje, dabar pripažinta, kad bent jau
bendrosios nuostatos turi būti įtvirtintos įstatyme. Taip pat yra du ministro įsakymai
detalizuojantys procedūrą. Pagrindiniai dalykai, kurie susiję su asmenų teisių varžymu,
apribojimu turi būti įtvirtinti įstatyme, todėl visi su leidimai, licencijomis procesai turi būti
reglamentuoti įstatymo lygmenyje. Taisyklės detaliai reglamentuoja kokius dokumentus
pateikti, kaip pateikti, kokias formas užpildyti, ar galime teikti fiziškai, ar el. paštu, per kiek
laiko derinančios institucijos turi pateikti pastabas ir pan. todėl bendri principai yra AAĮ, o
formalumai ir detalumai yra taisyklėse.

principai
Taršos ir kvapų prevencijos priemonių
Taikyti geriausiai prieinamus gamybos būdus, kurių apibrėžti nustato aplinkos ministras –
geriausi prieinami gamybos būdai aprašyti EK lygiu, adaptuoti ministrų įsakymais. Ši pareiga
yra būtent naujovė, kad renkamės palankiausią aplinkai technologiją, pagrįstą mokslų, tyrimais
ir kartu yra pavyzdys kaip praktikoje įgyvendinami darnaus vystymosi tikslai. Darnus
vystymasis paprasčiausių apibrėžimu yra suderinimas aplinkosauginių, verslo ir visuomenės
interesų. Tai tie geriausi prieinami būdai viena vertus leidžia užsiimti tam tikra ūkine veikla,
kita vertus derina aplinkosauginį interesą, kad ta veikla atitiktų geriausius aplinkai ir visuomenei
atlikimo būdus ir technologijas.
Nesukelti didelės taršos – joks leidimas negali iš esmės suteikti teisę, sudaryti galimybę daryti
didelę taršą, nes didelė tarša savaime kelia grėsmes aplinkai ir sveikatai, sunkiau valdoma, jos
pasekmes sutvarkyti yra daug sudėtingiau. Norima pabrėžti, kad joks leidimas negali to leisti ir
tuo pačiu ir prevencija, atsargumo principas veikia, jog žala neatsirastų.
Atliekų prevencija – prioritetas yra atliekų prevencija. Tuo atveju kai negalime išvengti atliekų
susidarymo, tai atliekų tvarkymo įstatyme yra atliekų tvarkymo prioriteto eiliškumas, pagal kurį
atliekos turi būti tvarkomos. Teikiant prioritetą pirmiausia pakartotiniam naudojimui,
perdirbimui, o šalinamos savartynuose tik tais atvejais, kai neįmanoma išvengti to, tas šalinimas
turi būti saugus, laikantis teisės aktų, tais būdais, kurie nekenksmingi. Bet apie atliekų tvarkymą
dar kalbėsime.
Energijos naudojimo efektyvumas –
Pareiga imtis priemonių avarijoms išvengti, padariniams apriboti
Galutinai nutraukiant ūkinę veiklą imtis visų priemonių būtinų taršos grėsmei išvengti – atkurti
aplinkos būklę toje vietoje, kur buvo vykdoma veikla.

Du principai, kurie nebūdingi taršos leidimams – atkurti aplinkos būklę po veiklos nutraukimo ir
taikyti geriausius prieinamus gamybos būdus. Kai reikalingas TIPK leidimas, tai veikla daugiau
pavojinga, didesnio mąsto, todėl ir yra šie papildomi reikalavimai, o taršos leidimuose to nėra.

Ką žinoti iš aplinkos apsaugos įstatymo:

 TIPK leidimus išduoda aplinkos apsaugos agentūra. Taip pat juos keičia, naikina,
peržiūri.
  Prižiūri kaip laikomasi Regioniniai aplinkos apsaugos departamentai kurio veiklos
teritorijoje yra įrenginys.
 Leidimo sąlygų laikymosi kontrolę, išskyrus triukšmo ir kvapų sklidimo kontrolę, vykdo
aplinkos apsaugos departamentas.
 Leidimo sąlygų dėl triukšmo ir kvapų valdymo laikymosi kontrolę atlieka NVSC, su
kuriuos leidimo išdavimą privalu derinti.
 Leidimai neterminuoti. Įstatymas apibrėžia atvejus kada leidimas turi būti peržiūrimas,
keičiamos jo sąlygos. Tai susiję su pačios veiklos pasikeitimais, mąsto, pobūdžio, naujų
veiklų įtraukimas ir pan.
Vienas leidimas gali būti išduodamas keliems įrenginiams ir gali net būti kelių subjektų valdymas
vieno įrenginio, bet teikiant paraišką privalu duoti laisvos formos deklaraciją, kad būtų aišku, jei
įvyktų įvykis nebūtų stumdymosi kas už ką atsako, tai jei yra bendras leidimas turi būti aiškiai
apibrėžtos atsakomybės.
Tiek AAĮ, tiek veikimo taisyklėse yra nustatyta pareiga poveikio aplinkai vertinimą. Poveikio
aplinkai vertinimas arba atranka dėl tokio vertinimo atliekama iki leidimo išdavimo ir kai teikiama
paraiška dėl TIPK leidimo turi būti galiti arba atrankos išvada, arba ... turi galioti paties sprendimo
priėmimo metu, t.y. negalima pateikti paraiškos leidimui gauti kai iki PAV pabaigos liko kelios
dienos ar savaitės, būtina sąlyga, kad PAV galiotų tiek paraiškos davimo, tiek sprendimo metu.

Paraiškos nepriėmimo pagrindai išvardyti įstatyme, baigtinis sąrašas. Tai yra aštuoni punktai
kokiais atvejais paraiškos gali nepriimti. Atsisakymas išduoti leidimus, terminai per kiek reikia
priimti sprendimą dėl leidimo išdavimo irgi nustatyti įstatyme. Todėl mokytis AAĮ, o jei kažkas
neaišku tada taisykles pasižiūrėti.

Aplinkos ministro įsakymas bendrieji principai:

 Imamasi visų reikiamų taršos prevencijos priemonių. Pabrėžiama prevencijos svarba, nes
prevencija geriau nei žalos neutralizavimas.
 Geriausių prieinamų gamybos būdų taikymas. Geriausi prieinami gamybos būdai – yra
įsakyme, mintinai nereikia, bet plius minus žinoti. GPGB parengti dokumentai, aprašymai,
prieinami elektroniniu būdu ES komisijos tinklalapyje, kaip vienas pagrindinių kriterijų
numatytas geriausių prieinamų gamybos būdų įdiegimas.
 Nesukelia didelės taršos. Pasako, kokia minimali tarša. Kad negali būti leidimų didelei taršai
daryti.
 Užtikrinti atliekų prevenciją, stengtis kad atliekų susidarytų kuo mažiau, jei jau jos susidaro,
vadovaujantis eiliškumu prioritetų siekti jas panaudoti ir perdirbti, ir kai jau neįmanoma jos
gali būti šalinamos, siekiant išvengti bet kokių žalų.
 Energiją naudoti efektyviai. Racionalus išteklių naudojimas.
 Imtis priemonių avarijoms išvengti, ar jų padariniams apriboti.
 Galutinai nutraukdamas veiklą, imasi priemonių taršos grėsmei išvengti ir eksplotavimo
vietos būklei tinkamai atkurti.

Abiejų leidimų išdavimo procedūra

Principas toks: pateikiama paraiška aplinkos apsaugos agentūrai, yra paraiškos forma, užpildoma ir
pateikiama tai agentūrai.
 TIPK leidimai – gavus tokią paraišką numatomas paraiškos derinimas su nacionaliniu
sveikatos centru, kuris pateikia savo išvadas ir sprendimas priimti paraišką kai yra
suderinimas, ir kai sutinka sveikatos institucija. Priimamas sprendimas priimti paraišką, tada
 pagal patvirtintą formą AAA rengia leidimą ir nustatinėja vykdymo sąlygas. Jeigu
pateikiama ne visa informacija, ar abejojama dėl informacijos tikrumo ar trūksta duomenų,
gali prašyti papildyti, arba gali atsisakyti priimti paraišką. Pats įstatymas numato baigtinį
sąrašą atvejų, kada paraiška nepriimama:
o Kai trūksta duomenų ir niekas nepateikia.
o Kai prieš tai išduotas leidimas buvo panaikintas.
o Kai teismo sprendimu panaikinama išvada dėl atrankos išvados? (AAĮ 19str).
Jeigu tokia informacija yra konfidenciali tai pateikia atskiram voke, ir naudojama saugojant
ir neatskleidžiant informacijos. Išskyrus bendrą informaciją apie taršą.
Leidimas rengiamas (kita stadija) nustatyti terminai per kiek dienų priimamas sprendimas,
mintinai terminų nereikia, tiesiog kas išduoda kada gali būti vertinama ir pan.
Sprendimas priimti ar nepriimti paraiškos yra individualus administracinis aktas, todėl turi
būti priimas laikantis viešojo administravimo įstatymo ir gali būti skundžiamas. Nuomonės
(sveikatos biuro) nėra adm. aktai.
Sudaromos galimybės dalyvauti visuomenei ir savivaldybės vykdomosios institucijos ,
pareiga įtraukti visuomenę nustatyta AAA. Info skelbiama jų tinklalapyje, asmenys gali
teikti savo pastabas, jie turi būti įvertinti, atsakyti suinteresuotos visuomenės atstovams.
Visuomenė įtraukiama išduodant naujus leidimus, iš esmės keičiant jau egzistuojančius –
privalomas visuomenės įtraukimas , baigtinis sąrašas nustatytas ministro akte.

Kada reikia atsisakyti išduoti, kada panaikinamas, kada reikia informuoti žinoti iš įstatymo
(arba įsakymo).
Įspėjimas apie ketinimą stabdyti leidimo galiojimą – nėra pasėkmes sukeliantis sprendimas,
todėl negalima skųsti. Vien pranešimas, kad ketinama stabdyti ar panaikinti galiojimą dar
nėra sprendimas. Kada sukelia realias teises ir pareigas jau gali būti skundžiami.

 Taršos leidimai. Paprastesni, veikoms kurios daro mažesnį poveikį aplinkai. Abiejų leidimų
atveju tvarka panaši. Bet čia nesikonsultuojama su visuomene. Procedūra daug trumpesnė.
Leidimus kaip ir anuos taip ir šiuos išduoda aplinkos apsaugos agentūra. Leidimas
išduodamas neterminuotam laikui, tik nustatomos sąlygos, kada peržiūrimas keičiamas, kada
gali būti panaikinamas. Teikiant paraišką gali nurodyti kokia informacija konfidenciali.
Dabar jau konsultuojamasi su visuomenę, visuomenė dalyvauja.
Pagrindiniai principai (įstatyme nustatyti)
Geriausi prieinami gamybos būdai ir veiklos nutraukimo įpareigojimai nėra taikomi. Pati veikla
mažesnio mąsto ir pavojingumo, tai tas reglamentavimas yra švelnesnis ir paprastesnis. O bendri
principai kaip prevencija, nesukelti didelės taršos, atliekų tvarkymo prioritetai ir t.t. taikomi ir šiuo
atveju.

Yra toks procesas kaip leidimo naikinimas – įstatymas tiek vienų, tiek kitų leidimų naikinimą sieja
su tam tikromis garnatijomis ūkio subjektams, nustatant institucijoms galimybę kai nėra didelių
pažeidimų nustatyti tam tikrą įspėjimo laikotarpį, kuris gali būti vienais atvejai ne ilgesnis kaip 20
d.d., o kitais kaip 6 mėn terminas, kad sutvarkyti visus pažeidimus, o jei per tą terminą neištaisomi
pažeidimai, tada naikinti. Taip pat numatyti išimtiniai atvejai kada leidimas naikinamas iš karto
neteikiant įspėjimo – pats asmuo paprašo, tarkime nebevykdys veiklo; jeigu leidimui gauti buvo
pateikta melaginga informacija ir pagal ją buvo leidimas išduotas; kada yra didelė grėsmė daroma ir
sistemingas sąlygų pažeidinėjimas.
Kai keičiamas leidimas turi būti visais atvejais įstatyme nustatyti pagrindai. Tas pats su naikinimu ir
su atsisakymu išduoti leidimą.
Buvo bylų kur santykis tarp PAV ir taršos leidimų buvo vertinamas ir pabrėžta, kad PAV
sprendimas ir atrankos išvada turi galioti ne tik paraiškos padavimo metu, bet ir sprendimo
priėmimo metu.

Problemos, kad labai ilgai vilkinamos procedūros būdavo, todėl dabartinis reguliavimas numato,
kad negalima pakartotinai prašyti pateikti informaciją. Viską iš vieno karto turi paprašyti, jeigu
galėjo paprašyti pirmą kartą bet nepaprašė tai viskas, pati kalta. Teismas sakė, kad neveikimą ar
vilinimą gali skųsti, nes tai turi tiesioginės įtakos asmens teisėms. Taigi teismas gali įpareigoti
instituciją priimti sprendimą per nustatytą terminą.

TERITORIJŲ PLANAVIMAS

Kolis – bus vienas atviras klausimas, kur nebus konkrečiai, kad nurašiau, reikės kažką palyginti,
atskleisti tam tikrą reikšmę, vaidmenį, vienas klausimas iš klausimų banko, klausimą parinks
kompiuteris, atsakymui 45 min. ruoštis iš visų temų, įskaitant šios dienos, skaidrės yra kaip tam
tikras planelis, gidas ką reikėtų pasiskaityti ir iš pagrindinių teisės aktų, apie kuriuos kalbėjome,
atitinkamai reguliuojančių aptartas temas, tai skaidrės, konspektai, teisės aktais, dar gal Orhuso
konvencija, o direktyvų nereikia. Pvz., dėl TIPK ar taršos leidimų pasižiūrėti taisykles, strateginių
pasekmių aplinkai vertinimo aprašą pasižiūrėti, Vyriausybės nutarimu patvirtintas. Tarpinio
atsiskaitymo klausimai suformuluoti taip, kad galėsime naudotis medžiaga, bet kadangi laikas
limituotas, tai pasižiūrėti kur kas yra, nes klausimai bandomi suformuluoti taip, kad nebus vienos
teisės akto nurašymas, reikės analizės, pamąstymo, nuomonės ir pagal tai bus vertinami darbai.

Kitas instrumentas. Teritorijų planavimo įstatymas. Skirta ne tik aplinkosaugai, apima daug sričių:
paveldosaugą, darnaus teritorijų vystymo, visuomenės sveikatos sauga.
Iš šio įstatymo tik kelis aspektus žinoti, procedūrų nereikia, nereikia viso įstatymo, o tik esminius
aspketus, apie kuriuos kalbėsime.
Pirma kas yra tas procesas. Apibrėžimas duotas, bet realiai tai planų rengimas, nėra tik
aplinkosauginis instrumentas, 2014m. įsigaliojusi nauja redakcija pakeitė teritorijų planavimo rūšis
ir dabar yra:
 Kompleksinis teritorijų plavanimas. Tai toks globalesnis, įvertinami įvairesni prioritetai.
Bendrieji planai, valstybės teritorijos ar jos dalių bendrieji planai, savivaldybių ar jos dalių
bendrieji planai ir detalieji planai rengiami vietovės lygmeniu. Kompleksinis reiškia, kad tie
dokumentai įvertina įvairius aspektus, apibrėžia kur kas bus statoma, kaip bus užstikrinama
susisiekimo infrastruktūra ir t.t.
 Specialusis teritorijų planavimas. Apibrėžimas įst. Specialioms veiklos sritims, specialioms
teritorijoms skirti planavimo dokumentai. Jie pagal paskirtį yra skirti tam tikrai specialiai
veiklai, žemėtvarkos schemos, kaimo plėtros schemos, miškų tavrkymo schemos, teritorijų
ribų planai ir pan. kas susiję su saugomų teritorijų apsauga. Inžinerinės infrastruktūros
vystymo planai, keliai, visokie laidai ir pan. taip pat žemės gelmių naudojimo planai, t.y. juo
apibėžiama kur yra žemės gelmių ištekliai, kur galima kurti žemės gelmių naudojimo
infrastruktūra, suplanuojama kur ir kiek gali būti naudojami tie ištekliai.
Tai pačiai teritorijai gali būti padengta keliais planavimo dokumentai, kurie gali persipinti,
pvz., kompleksinis ir specialusis.

Teritorijų planavimas leidžia prisidėti prie tolygios regionų plėtros, kad nebūtų viskas sutelkta
sostinėje.

Teritorijų planavimo tikslai skaidrėse.

Lygmenys:
 Valstybės.
o Bendri teritorijų planavimo dokumentai
o Specialūs teritorijų planavimo dokumentai
Leidžiantis žemyn planavimo dokumentai yra vis detalesni.
 Savivaldybės.
o Bendri
o Specialūs.
 Vietovės: kada planuojami miestai, atskiros miestelių dalys ir pan.
o Bendras.
o Specialusis. (pvz: kuršių nerijos tvarkymo apsaugos schema, kelių infrastruktūros,
atominė elektrinė).
o Detalusis. (konkretus sklypas, konkretūs objektai.)

Planavimo dokumentai pagal detalumą gali labai skirtis, jeigu bendrasis šalies planas nustatys
reikalavimus visai Lietuvai ir bus mažiau konkretus, tai jau konkrečios teritorijos detalusis planas,
kur bus, pvz., išdėstyti gyvenamųjų namų kompleksai ir pan, nurodys kur turi stovėti gyvenamieji
namai, prekybos centras ir pan.
Taigi teritorijų planavimo detalumas ir paskirtis pačiame įstatyme, yra skirtingi uždaviniai
atskiriems planavimo dokumentams, bet mums jų mokytis nereikia.

Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentams priskiriami (skaidrė).

Specialieji teritorijų (irgi skaidrė). Bus klausimas teste kas priskiriama prie vieno ar kito.
Kompleksinis toks bendras, kai pamatoma specifinė sritis žinoti, kad specialus. Kompleksinis
aptaria bendrus plačius klausimus, specialusis nukreiptas į konkretaus klausimo išsprendimą.

Teritorijų planavimo organizatoriai ir iniciatyvos teisė

1. Vyriausybės įgaliota institucija. (valstybinė saugomų teritorijų institucija, priklausomai nuo

lygmens gali skirtis, čia valstybės lygmeniu.)
2. Savivaldybės administracijos direktorius. (Savivaldybės/ vietovės lygmeniu)

Fiziniai ir juridiniai asmenys turi planavimo iniciatyvos teisę. Pasirašoma iniciatyvos sutartis, bet
nėra organizatorius, organizatorius tik tos institucijos.

25str., 30str. (bendras, specialus) mintinai mokytis nereikia, bet atkreipti dėmesį į:
 Parengiamąjį etapą. (kokius tyrimus atlikti, apsisprendžiama ar bus atliekamas strateginis
vertinimas.) atkreipti dėmesį į sąsają su poveikio aplinkai tikrinimo procesais. Apibrėžiami
planavimo tikslai, nustatoma teritorija, parengiama tvirtinama darbū programa, t.y. kaip
vykdysime tą planavimo procesą.
Įsivertinimas, sprendiniai. Yra paties teritorijų planavimo dokumento rengimas, turi būti
atliekama esamos būklės įvertinimas, kas kur yra, priklausomai nuo lygmens ir darbų
programos, įvertinama gamtiniai, demografiniai ir t.t. interesai, situacija, faktoriai veikiantys
tai.
Turi būti spendiniai, ką siūlysime, kaip reikėtų gerinti, vystyti teritoriją, vėliau juos
detalizuojame, parengiami konkrečius sprendinius.
 Viešinimas, derinimas, konsultacijos, registravimas. Galutinai suderinus ir sutvarkius
dokumentą, jis tvirtinamas ir registruojamas teritorijų planavimo registre.
Teritorijų planavimas patenk į strateginio pasekmių aplinkai vertinimo objektų sąrašą ir būtent
atkreipti dėmesį, kad strateginio pasekmių aplinkai vertinimas, parengiamajame teritorijų
planavimo etape nustatoma ar bus atliekamas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas, ar jo reikia.
Tada, jeigu vis tik apsisprendžiama, kad turi būti atliekamas, tai bendrųjų sprendinių formavimo
stadijoje, kai rengiamas pats dokumentas, bet sprendiniai nekonkretizuoti, turime atlikti strateginį
pasekmių aplinkai vertinimą ir atsižvlegus į jo rezultatus, prireikus jau tikslinti siūlomus
sprendinius jau turint visą informaciją.

Dar atkreipti dėmesį – galimybė ginti viešąjį interesą. Išvardyti punktai viešo intereso sudedamąsias
dalis, nes paprastai administraciniai teismai vertina ar konkrečioje situacijoje yra viešasis interesas.
Teritorijų planavimo įstatymas viešą interesą apibrėžia (penki punktai skaidrėje).

8str. Vertybės. Viešojo intereso sandara. Principe atrodytų kad pakankamai platus sąrašas, išmesti iš
sąrašo kaip ir nieko, bet vienintelis teisės aktas yra kas laikytina viešuoju interesu teritorijų
planavimo srityje.

Viešinimo procedūros (31-37str). informacija būna ir prie atitinkamų sklypų skelbiama, kas bus
vykdoma. Tai informacijos pateikimas visuomenei turi būti pakankamai tikslus ir aiškus.

Informacijos teikimas visuomenei, elektroninėje erdvėje, planavimo organizatoriaus buveinėje,

seniūnijų skelbimo lentose, atsakant į žodinius, rašytinius į asmenų užklausas ir t.t.

Apie parengtą detaliojo plano projektą privalo pranešti žemės savininkams apie būsimą suvaržymą
jų žemei. Pareiga pranešti tik tiems, kurių teisės suvaržomos. Yra konsultavimosi procedūros,
visuomenei leidžiama viso planavimo proceso metu teikti komentarus, pastabas pasiūlymus,
susirinkimų metu žodžiu galima.

Juridinių asmenų ir kitų subjektų atsakomybė už teritorijų planavimo įstatymo pažeidimą

Sankcijų mokytis nereikia, bet reikia sprendimų apskundimo. 42 str. Iki teritorijų planavimo
dokumento patvirtinimo priimtus sprendimus gali panaikinti patys subjektai ar teismas. Ir gali
kreiptis visi tiek asmenys, tiek savivaldybės ir t.t. bet kai sprendimas patvirtinti teritorijų planavimo
dokumentą jau priimtas, gali panaikinti tik teismas, o kreiptis gali tik specialūs subjektai. Per greit
šneka ji nespėju rašyti.

Administracinių sprendimų, neatitinkančių teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų,
panaikinimas. 49 str. reglamentuoja teisę ginčyti teritorijų planavimo sprendimus įvairiose proceso
stadijose. Iki planavimo dokumento patvirtinimo galima kreiptis arba administracine tvarka, arba į
teismą, kreiptis gali arba institucija, kuri suinteresuota, arba asmenys ir tiek viešo adiministravimo
subjektai, tiek visuomenės atstovai gindami viešąjį interesą, gali ginčyti sprendimą iki patvirtinimo.
O kai kalbame jau apie patvirtintą dokumentą, panaikinti į gali tik teismas, kreiptis į teismą gali tik
tie asmenys, kurių teisės ar interesai yra pažeisti, taip pat suinteresuotos visuomenės atstovai, jeigu
jie dalyvavo prieš tai viešinimo procedūrose arba dėl svarbių priežasčių negalėjo dalyvauti. O viešą
interesa gali ginti tik atitinkamos institucijos arba prokurorai ir visuomenė šiuo atveju turi kreiptis į
juos, patys negali kreiptis į teismą, plius pakeistas ir ieškinio senaties terminas, nustatytas 6 d.
abejonių gali kilti dėl 4 d. kad teisė ginti savo teises ir teisėtus interesus teisme siejama su būtinu
dalyvavimu ankstesnėse planavimo procedūrose, ar iš tikrųjų tai atitinka KT praktiką. Dėl viešojo
intereso gynimo – suvaržoma galimybė ginti viešąjį interesą suinteresuotai visuomenei, bet bendras
principas, kad viešąjį interesą gina įstatyme nustatyti subjektai įstatymo nustatytose ribose. Galbūt
taip buvo pasirinkta dėl didelios gausos bylų teritorijų planavime.
Tai reikia pasižiūrėti:
 Pats procesas ir jo rūšys.
 6 str. Kas organizuoja ir kad fiziniai ir juridiniai asm. Turi tik iniciatyvos teisė.
 8str.
 25-30str. Dėl planavimo proceso.
 31-37str.
 49str. Apskundimas.

NEIGIAMO POVEIKIO APLINKAI RIBOJIMO PRIEMONĖS

Aplinkos apsaugos normatyvas ir aplinkos kokybės norma. Kuo skiriasi? Normatyvai (pvz:
didžiausios leistinos taršos, ar laikinos taršos) šis normatyvas nustatomas taršos leidimuose.
Užfiksuojamas konkrečios veiklos poveikio mąstą. Išraiška, tai, pvz., kiek teršalų galima išleisti į
aplinką, arba kokios sudėties ir kokybės teršalų galima išleisti. Gali būti nustatomi normatyvai laike
(per parą ir pan.), aplinkoje. Tai nustatomi leidimuose konkrečiai ūkinei veiklai. Norma – kokią
normą turi atitikti aplinka tam tikrą laikotarpį, koncentracijos skirtingose vietovėse. Tai jau teisės
aktuose nustatyta, pvz., kiek leistinos koncentracijos tam tikrų medžiagų ore ir t.t. normatyvas
nukreiptas į ūkinę ir kitą veiklą ir jos daromą poveikį. Pagal pirmą vertinama ūkinės veiklos
poveikis, pagal antrą – saugumo. Yra tinklapis kur galima pasižiūrėti oro taršą.

Nustatomi įvairioms terpėms: orui, nuotekoms, vandeniui. Periodams: per parą, per mėnesį.

Aplinkos apsaugos standartas – kita neigiamo poveikio aplinkai ribojimo priemonė.

Standartizacijos departamentas užsiima. Galima rasti standartus. Lietuviški standartai žymimi: LST.
Europos – EN. Jei lietuva perėmė bus EN LST. Standartų yra daug daugiau. Visai kitokiai veiklai
yra taikomi standartai, Lietuvos standartizacijos departamentas teikia informaciją ir ten galima
įsigyti, Lietuva perima standartus patvirtintus ES ar tarptautiniu lygiu. Yra techniniai komitetai,
kurie dirba su tais standartais. Standartizavimas – tam tikrų taisyklių dokumentas, užtikrinantis
kokybę tam tikrų procesų. Be kita ko – aplinkos monitoringą.

Gamtos išteklių limitavimas

Kiek galima išgauti vandens ar kitų išteklių. Tvirtinami kai kurie ministro įsakymu (pvz: dėl
medžioklės). 2013m. patvirtinus medžioklės limitą, nevyriausybinė organizacija kreipėsi į teismą ir
ginčijo pagrįstumą, nes per mažai vilkų liko ir t.t. limitai nustatomi tiek išgavimui, tiek medžioklei,
žūklei, pagal teritorijas, rūšis. Išnaudojus limitą medžioklė tą sezoną baigiama. Tokiu būdu
derinamos ūkinės veiklos ir mąstas. Siekiant išlaikyti populiacijų pakankamus dydžius ir sudaryti
galimybę atsikurti. Limituoti galima keliais būdais: išduodant leidimą (pvz., leidime nustatomi
limitai tam tikri), bet limitavimas gali būti nustatomas ir bendrai teisės aktais, pvz., medžioklės
limitai, vilkams atskirai nustatomas. Kai išnaudojamas limitas, tai, pvz., vilkų medžioklė
nutraukiama, o papildomai sumedžiojus jau būtų teisės pažeidimas.

Tarpinis atsiskaitymas balandžio 9d. nuo 11.50h.; rašysim 45min. Bus 15 klausimų – 10 testinių,
varianto atsakymas vienas (pvz. priėmus suvestinį europos aktą EB sutartis papildyta aplinkos
apsaugos reikalavimais; atsakinga institucija poveikio aplinkai vertinimo procese ką atlieką –
koordinuoja procesą ir priima sprendimą). Testinių klausimų vertė 0,5 Balo. Dar bus 5 klausimai,
kur reiks patiems kažką parašyti (pvz. mokesčių už išteklius objektas; arba paaiškinti kokį nors
principą).
Iš ko mokytis: skaidrės kaip planas ką pasiskaityti.
APLINKOS MONITORINGAS
Aplinkos monitoringas – stėbėjimas, stebėsena.1974m. JT pasaulinėje konferencijoje buvo priimtas
sprendimas dėl pasualinės aplinkos monitoringo sistemos ir šiai dienai yra įvairūs jo posistemiai
skirti vandeniui, orui, maisto kokybėi. Paskirtis – sukaupti informaciją, reikalingą
aplinkosauginiams sprendimams priimti. Stbėjimas, vertinimas ir prognozė, tai turi vertinti ir
grėsmes ir prognozuoti kaip vystysis tam tikri procesai. Todėl aplinkos monitoringui taikomi
specialieji reikalavimai, standartai nustatyti, technologijoms, įrenginiams, atliekami įvairūs
matavimai, lyginami skirtingai būdais nustatyti poveikia, stebėti pakankamai ilgai, kad tai nebūtų
vienkartinis poveikis, jog atskirtume kur yra vienkartinis poveikis, o kur pastovi problema. Svarbu
kompleksiškumas tiek metodų derinimo prasme.

LR aplinkos monitoringo įstatymas – sistemingas gamtinės aplinkos bei jos elementų būklės kitimo
ir antropogeninio poveikio stėbėjimas, vertinimas ir prognozė. Antropogeninis poveikis, tai kas
vyksta nenatūraliai gamtoje, o tai yra žmogaus veikla (ūkinė, kasdieninio gyvenimo poveikis
aplinkai).

Monitoringo uždaviniai:
1. nuolat sistemingai stebėti gamtinės aplinkos ir jos elementų būklę LR teritorijoje,
2. Sisteminti, vertinti ir prognozuoti
3. rinkti informaciją,
4. kaupti visą informaciją reikalingą sprendimams priimti, analizuoti ir vertinti vykdomų
aplinkosaugos priemonių veiskmingumą,
5. užtikrinti tarptautinius aplinkos monitoringo informacijos mainus. JT aplinkos programos
sukurtos, stebimi tokie reiškiniai kaip klimato kaita
Objektai:
1. atskiri aplinkos komponentai (vanduo, oras, žemė)
2. natūralių ir antropogeniškai veikiamų gamtinių sistemų ir kraštovaizdžio būklė jau ne
pavienius komponentus, bet, pvz., buveines, ekosistemos, kraštovaizdžius, kaip jis keičiasi,
kokia jo būklė. Stebimi tiek natūralūs procesai, tiek sukeltus žmogaus veiklos.
3. įvairaus pobūdžio poveikis (fizinis, cheminis) monitoringo pareiga yra ir strateginio
pasekmių aplinkai vertinimo.
4. gamtinėje aplinkoje vykstančių globalinų procesų kaita (rūgštieji krituliai, šiltnamio efektas)
kurie neapsiriboja vienos valstybės sienomis.

Valstybinį monitoringą organizuoja aplinkos ministerija, vykdo aplinkos ministerija ir jai

pavaldžios institucijos. Radiologinį vykdo SAM ir radiacinės saugos centras.

Savivaldybių aplinkos monitoringas

Savivaldybė turi įgaliojimus priimti sprendimą, pvz., apriboti eismą tais atvejais kai oro tarša
padidėja. Šis monitoringas vykdomas pagal savivaldybės aplinkos monitoringos programą, kuri
derinama su aplinkosauginėmis institucijomis.

Aplinkos monitoringo pakopos:duomenų rinkimas

1. duomenų analizė
2. modelių kūrimas ir aplinkos pokyčių prognozė
3. gautų rezultatų ir prognozių vertinimas
Aplinkos monitoringo rūšys:
1. Pagal objektą
a. Kompleksinis (visos aplinkos vertinimas, stėbėjėjimas)
b. Specialusis
2. Pagal monitoringo lygius
a. Vietinis (lokatus) – pvz. miestų monitoringas
b. Regioninis – gali būtų regonas šalis, baltijos šalys, gali būti ES regionas. Turėtų būti
atliekama ten, kur panašiai vienodo mąsto tyrimai reikalingi.
c. Visuotinis (globalus) – pvz. klimato kaita, rūgštieji lietūs, šiltnamio efektas.
Aplinkos monitoringo principai:
1. Sistemingumas – aplinkos tyrimai turi būti atliekami nuolat, pakankamai dažnai, kad būtų
galima turėti objketyvią informaciją ir būtų galima atskirti nuo bendrų tendencijų pavienius
poveikius (pvz. avarijas).
2. Reprezentetyvumo – reikalauja atlikti tyrimus taip, kad jie atsindėtų poveikių, gamtinių
sąlygų įvairovę.
3. Patikimumo – pasirinktos metodologijos tyrimams atlikti, prietaisų patikrinimas, standartų
laikymąsis.
4. Tęstinumas – pradėti tyrimai turi būti tęsiami, apimti kuo didenį laikotarpį.
5. Lankstumo – reaguoti į pasikeitimus
6. Kompleksiškumo – būtinybė atsižvelgti į ryšius tarp atskirų parametrų, poveikių ir būtinybė
stebėti tai laike ir erdvėje.
7. Pakankamumo ir santūrumo – tyrimų mąstai turi būti ribojami pakankamo minimumo
principu. Neturima atlikti bereikalingų tyrimų, bet turimi užtikrinti pakankami objektyvūs
rezultatai.
8. Operatyvumo
9. Biocentriškumas – vertinti ne tik savaime vykstančius aplinkos pokyčius, bet ir tai, kaip tai
veikią gyvają gamtą ir žmogų apskritai.

Aplinkos monitoringo sistemą sudaro:

1. Valstybinis monotoringas – organizuoja, koordinuoja aplinkos ministerija, o vykdo įvairios
institucijos, pagal programą. Finansavimas iš valstybės biudžeto. Programą tvirtina
Vyriausybė 3-6m.
2. Savivaldybių monitoringas – organizuoja savivaldybės subjektų. Programą tvirtina
savivaldybių tarybos, bet jos nėra visiškai savarankiškai, yra atitinkami nuostatai, pagal
kuriuos tos programos turi būti suderintos.
3. Ūkio subjektų aplinkos monitoringas – yra nuostatai, kaip rengti programą, jie patys
pasitvirtina savo programas, bet.turi suderinti jas su nuostatais.ūkio subjektai vykdo savo
lėšomis aplinkos monitoringą ir duomenys yra vieši.
Žinoti skirtumos pagal objektą; kas tai daro; finansavimas; programų tvirtinimas. Kontrolę vykdo
aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos.

Specialaus aplinkos monitoringo rūšys:

1. Oro monitoringas
2. Vandens monitoringas
3. Dirvožemio monitoringas (dirvožemio sudėtis, tarša, erozijos grėsmės)
4. Gyvosios gamtos monitoringas (augalija, gyvūnija – svarbiausia paukščiai, jų buveinės)
5. Ekosistemų monitoringas (vykdomas pagal tarptautinę programą, nėra labai plačiai
išvystytas)
6. Kraštovaizdžio monitoringas (pakankamai naujas)
ATLIEKŲ TVARKYMAS
Atliekų tvarkymo įstatymas – egzaminui bendrus atliekų tvarkymo principus reikės, atskirų
nereikės.

Didžiausia problema praktikoje yra nustatyti ar konkretus daiktas yra atlieka. Atliekos - medžiaga
ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti. Sąvoka konstruojama siejant ją su
siekiu ar pareiga atsikratyti. Tas pats daiktas gali labai greitai pasikeisti iš turto/daikto ir staiga tapti
atlieka. Tie objektai, kurių dar tik ketinama atsikratyti, jie gali būti saugomi tam tikroje teritorijoje
tik tam tikrą laiką, neturint specialaus leidimo ir taikomi atitinkami reikalavimai. Atliekų
tvarkymas – atliekų surinkimas, vežimas, naudojimas ir šalinimas, šių veiklų organizavimas ir
stebėsena, šalinimo vietų vėlesnė priežiūra, įskaitant, kai minėtus veiksmus atlieka prekiautojas
atliekomis ar tarpininkas. Tai plati veikla.

Byla: savo sklype laikė kalną statybinių atliekų. Aplinkosaugininkai apskaičiavo žalą, padavė į
teismą. Ūkio subjektas teigė, jog čia ne atliekos, o vertingos medžiagos, kurios bus panaudotos
parkingui. Teismas pasakė, jog čia ne atliekos, nes bus panaudotos jos parkingui, nes jos numatytas
teritorijų planavimo dokumente.
Kita byla: Lietuviai atsivežė iš olandijos kelio dangos atliekas, jas susmulkino ir supylė į kainus.
Atėjo prižiūrėtojas ir pasakė, jog jiems reikia TIP leidimo, o jie jo neturėjo. Verslo planas, nes jie
sakė, jog čia žaliavos, kurios bus panaudotos Lietuvoje. Buvo iškelta baudžiamoji byla už
dokumentų klastojimą.

Atliekų prevencijos ir tvarkymo srityje taikomas toks prioritetų eiliškumas (kai identifikuojama, kad
tai atlieka):
 Prevencija tą galima įgyvendinti įvairiais būdais, pradedant gamybos reguliavimu ir pan.
 Paruošimas naudoti pakartotinai irgi tą medžiagą pavers galutinėje fazėje nebe atlieka, bet
tame tarpe, kol jis bus paruoštas ir panaudotas iš naujo, turi būti traktuojamas kaip atlieka ir
taikomi reikalavimai.
 Perdirbimas surinkimas tam tikrų medžiagų, pakuočių pvz., ir panaudojimas išvalius jas,
paruošus specialiai, perdibimas.
 Kitoks naudojimas
 Šalinimas turi būti teisėti savartynai, jie tvarkomi teisės aktų nustatyta tvarka. Iš tikrųjų
narystė ES Lietuvoje padarė perversmą, nes iki narystės Lietuvoje veikė keli šimtai legalių ir
nelegalių savartynų, galop turime tik dešimt regioninių savartynų.

ESTT sprendimuose atsispindinčios sąlygos nustatyti ar tai atlieka:

 Būtina aiškinti plačiai atliekų sąvoką – jeigu kyla abejonių at tai yra atlieka, ar ne, tai geriau
kol kas laikyti atlieka.
 Atliekų apibrėžtis daugiausia grindžiama „atsikratymo“ sąvoka – ar norima jos atsikratyti
 Net jei ir galima panaudoti, tai nereiškia, kad tai nėra atlieka

Įstatymo 31str. – įvardijo konkrečius kriterijus, kada daiktas gali būti laikomas šalutiniu produktu, o
ne atlieka. Reikia žinoti, kad daiktas tikrai bus naudojamas, o ne teoriškai manoma, turi būti
sutartis, pvz., kad kas nors tą daiktą jau perka. 2) jeigu daiktą iš esmės reikia perdaryti, iki kol jis
bus perdaromas turi būti traktuojamas kaip atlieka. Jeigu ne, einama prie 3) nėra tai, kad tai
neišvengiama ir galbūt nereikalinga, bet sąmoningai pasirenka tokį gamybos būdą. 4) pagrindinis
kriterijus.
Visas keturias sąlygas turi atitikti daiktas arba medžiaga, kad jis galėtų būti laikomas šalutiniu
produktu.

Naftos koksas – ESTT pasakė, kad jeigu būtų visiškai aišku, kad ji būtų naudojama tiems patiems
tikslams, kaip ir kitos medžiagos, tai būtų naftos produktas, o ne atlieka. Taip pat technologinis
produktas.

Byla dėl Ispanijos mėšlos – buvo pasirašytos sutartys dėl konkretaus mėšlo konkretiems laukams
tręšti, tai nebuvo laikoma atlieka.

32 str atliekų nebelaikymas atliekomis sąlygos- visuotinai naudojamas, egzistuoja rinka ar paklausa,
atitinka konkrečius reikalavimus taikomus tai medžiagai ir kai nebus daromas neigiamas poveikis
aplinkai ar žmonių sveikatai. Tai atitinkantis šiuos kriterijus objektas nebebus laikomas atlieka.

Atliekų tvarkymas: tai bendriausi principai, kuriuos reikia žinoti.

 Atliekų tvarkymo organizavimas (4str.) pirmiausia pareiga tvarkyti tas atliekas įstatymų
nustatyta tvarka arba atiduoti jas tam, kas jas turi tvarkyti. Tai mes galime, pvz.,
kompostuoti tas medžiagas arba surinkti jas ir priduoti ten kur reikia. Komunalinių atliekų
tvarkymas yra savivaldybių kompetencija, yra pareiga rūšiuoti, o savivaldybių pareiga yra
užtikrinti galimybes rūšiuoti ir tos įmonės, kurios surenka atliekas, privalo surūšiuotų atliekų
surinkimą tinkamai atlikti.
 Leidimai (6str.) jeigu atliekas surenkančios, vežančios, apdorojančios įmonės ir tie, kurie
atliekas laiko tam tikrą laiko tarpą, jie turi būti registruoti atliekų tvarkymo valstybės
registre ir turėti taršos leidimą arba TIP leidimą, pavojingų atliekų laikymas iki šešių mėn,
nepavojingų iki metų. Jeigu laikome ilgiau, jau reikalingas leidimas.
 Atliekų tvarkytojų valstybės registras (6 (1)str) tie kas tvarko, veža, apdoroja, surenka arba
laiko atliekas pavojingas ilgiau kaip 6 mėn, nepavojingas ilgiau kaip metus, turi registruotis
registre tam, kad turėti informaciją ir vykdyti efektyvesnę kontrolę.
 Atliekų apskaita ir ataskaitos (7str.) pirmiausia dalyvauja aplinkosaugos institucijos.
 Atliekų laikymas (8str)

Pavojingų atliekų tvarkymo ypatumai:

1. be leidimo pavojingų atliekų tvarkytojams dar reikia turėti ir licencijas. Licencijos
išduodamos tik turint leidimą, kompetentingi darbuotojai ir tvarkytojai yra įpareigojami
apsidrausti privalomuoju CA draudimu.
2. Draudžiama maišyti pavojingas atliekas su nepavojingomis. Galima maišyti kai yra gautas
leidimas, kai laikomasi reikalavimų ir neigiamas poveikis nedaromas ir dar vienas.
3. Pakavimas ir ženlinimas
4. Vežimas
Atliekų tvarkymo valstybinis reglamentavimas:
 Aplinkos ministerija
 Sveikatos apsaugos ministerija
 Ūkio ministerija (antrinių žaliavų ūkių kūrimas)
 Žemės ūkio ministerija
 Savivaldybių institucijos – pagrindinė kompetencija komunalinės atliekos ir atsako už
atliekų tvarkymą, kurių savininko neįmanoma nustatyti.

Atliekų tvarkymo planai ir prevencijos programos:

 Valstybinis atliekų tvarkymo planas
  Regioniniai atliekų tvarkymo planai
 Savivaldybių atliekų tvarkymo planai

Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos

1. Savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose
susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti
2. Komunalinių atliekų paslauga
3. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara (privalo vadovautis Vyriausybės
nustatytomis taisyklėmis)
4. Savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklės

GAMTOS IŠTEKLIŲ NUOSAVYBĖS IR NAUDOJIMO TEISĖ

Gamtos ištekliai – gyvosios ir negyvosios gamtos elementai, kuriuos žmogus naudoja ar gali naudot
savo reikmėms (pvz. valgymas, kolekcijos)
 Skirstymas:
o Sąlyginai pastovūs (žemė, vanduo, oras) – jie yra, bet jų kokybė toli gražu ne visada
tinkama.
o Biologiniai – atsikuriantys – pvz. augalija arba gyvūnija, išskyrus nykstančias rūšis.
Atsodinus medžiu jie patys atauga arba atsidinami, bet reikia laiko, sąlygų ir pan.
o Išsenkantys arba riboti – pvz. žemės gelmių ištekliai, kur yra tam tikri klodai tam
tikrų medžiagų ir juos išnaudojus, jų nebelieka (pvz. nafta)
LR Konstitucijos 47str. (tai, kas išimtinai yra valstybės nuosavybė, negali būti nuosavybe įgyjama
kieno nors kito).

Konstitucinis įstatymas.
Įstojus į ES atitinkamus kriterijus atitinkantys subjektai ES valstybėse narėse, NATO valstybėse
narėse ir EEE susitarimo valstybėse ir ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos. Šie
subjektai gali žemę, vidaus vandenis, miškus įsigyti tokiomis pačiomis sąlygomis, kai ir kiekvienas
Lietuvos pilietis. Buvo pereinamasis laikotarpis, kai net ir atitinkantys tuos kriterijus asmenys
negalėjo įsigyti žemės, nebent 3m. gyveno Lietuvoje, buvo įsteigę filialus arba vertėsi žemės ūkio
veikla – šiai dienai jie jau gali. Įstatymas apriboja ir galimybes sudaryti tarptautines sutartis,
kuriomis išplėstų ar suvaržytų šių subjektų teises įsigyti žemę.
Buvo bylos su žemės įsigijimu pajūryje Rusijos piliečiui. Rusai galėjo įsigyti namą, bet žemės ne.
Jei padar taip – Lietuvoje įsteigtas JA užsiims sodininkyste, ten pastatomas namas ir tas nams to
ruso. Prokurorai užginčijo žemės pirkimo dokumentus ir tie visi sandoriai buvo panaikinti, nes
tikslas to sandorio buvo įsigyti žemę, apsimestinis sandoris.

KT: ypatinga gamtos elementų reikšmė visuomenei. Išgrynino kriterijus: suvaržymai turi būti
nustatyti įstatymais, proporcingi, būtini viešam interesui išsaugoti, negalima apskritai paneigti
nuosavybės teisės esmės. Visada kai sprendžiamas apribojimų pagrįstumas, visada reikia tarp
vertybių ieškoti pusiausvyros tarp nuosavybės neliečiamumo ir aplinkos apsaugos.

GI(gamtos išteklių) nuosavybės teisės įgijimo būdai:

1. Įstatymu pvz., valstybinės reikšmės objektus apibrėžia įstatymas ir jie yra valstybės
nuosavybė.
2. Paveldint
3. Sandoriai
4. Teismo sprendimu (pvz. dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, galutinai ginčą
išsprendžia teismas)
 5. Atkuriant nuosavybės teises
6. Suteikiant neatlyginai nuosavybėn (pvz. valstybė perduoda savivaldybei)

GI naudojimosi teisė:
 Visi LR jurisdikcijai priklausantys gamtos ištekliai
 Naudotojais gali būti JA ir FA
 Gamtos išteklių naudojimo teisės atsiradimo pagrindas: nuosavybės teisė, suteikimas
naudotis, servitutas, leidimai.

Gamtos išteklių naudotojų pareigos (AAĮ)

ŽEMĖS NAUDOJIMO IR APSAUGOS REGULIAVIMAS

LR žemės įstatymas – pagrindinis ir konsititucinis įstatymas. Žemė – Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos
išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe Baltijos jūroje esantys sausumos plotai, paviršiniai
vidaus ir teritoriniai vandenys. Tai turima omeny – paviršinius plotus, vadenis. Kontinentinis šelfas – 12
jūrmilių. Vidaus vandenys – visi ežerai, upės. Tai tiek žemės apsauga užima. Kadangi žemės įstatyme nėra
vien aplinkosauginiai pagrindai, tai žemės įstatymą egzaminui skaityti tais aspektais, kiek nurodyta
skaidrėse.
Pagal žemės įstatymą – žemė – LR teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe
Baltijos jūroje esantys sausumos plotai, paviršiniai vidaus ir teritoriniai vandenys. Kadangi planuojant žemę,
jos panaudojimą patenka ir vandens telkiniai, miškai ir t.t. tai šis apibrėžimas apima visą tai, apibrėžia LR
jurisdikciją reguliuoti, spręsti klausimus.
Teritorinė jūra ir išskirtinė ekonominė zona irgi patenka į žemės įstatymo reguliavimo sritį.
KT nutarimas – kad žemė yra visuotinė vertybė, dar 1994m. pasisakė KT. Taip pat, kad žemė yra viešas
interesas, pasisakė ir admnistraciniai teismai. Dėl to kai yra žemė, nereiškia, kad žemėje darom ką norim,
todėl žemė turi specialią apsaugą. Šis išaiškinimas buvo ir vėliau cituotas vėlesniuose KT nutarimuose.
Viešą interesą galima ginti tik kreipianti į valstybines institucijas ar prokuroras, prokurorai gali pasinaudoti
pagrindimu, kad tai viešas interesas. Todėl tinkami jo sprendiniai irgi yra svarbūs.
Visa žemė skirstoma pagal paskirtį:

 Žemės ūkio paskirties. 25-29str.

 Miškų ūkio. Apgausi miškais arba buvo apgausi, bet sudegė, arba kur numatyta užvesiti.
 Vandens ūkio. Iš esmės įvairūs vandens telkiniai, naudojami ūkinei veiklai, rekreacijai.
 Konservacinės paskirties. Saugomos teritorijos vienokio ar kitokio statuso.
 Kitos paskirties. Pvz: daugiabučių, visuomeninės paskirties, pramonės, rekreacinės, atliekų
saugojimo, inžinerinių tinklų. Visokios jungiamosios juostos, daugiabučių, vienbučių, dvibučių,
apskritai gyvenamųjų namų pastatų teritorijos, pramonės, sandėliavimo objektų teritorijos,
susisiekimo inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, naudingų iškasenų teritorijos, teritorijos,
naudojamos krašto apsaugos tikslais, valstybės sienos apsaugai naudojamos, atliekų tvarkymui,
savartynams ar rūšiavimui, saugojimui naudojamos teritorijos ir t.t.

Visos šios teritorijos sudaro Lietuvos žemės fondą.

Neteisėti kirtimai miškuose yra vienas dažniausių administracinių nusižengimų, visgi tas procentas
miškų plotų išlieka pakankamai stabilus.

Apie 51,97% Lietuvoje yra žemės ūkio paskirties žemė.

Žemė gali būti viešosios nuosavybės objektas ir privačios.
Valstybei nuosavybės teise priklauso – skaidrėse. Pirmą punktą apibrėžia žemės įstatymo 6 str. Paveldėta
žemė – pvz., nėra giminaičių, testamentų, tai tada valstybė paveldi, arba sąmoningai galima valstybei palikti.
Konstitucijos 47 str.
Savivaldybėms nuosavybės teise priklauso:

 Žemė, valstybės perduota savivaldybių nuosavybėn neatlygintinai

 Žemė, pagal sandorius įgyta savivaldybių nuosavybėn

 Pagal testamentą savivaldybės paveldėta žemė

 Žemė, kaip bešeimininkis turtas teismo sprendimu perduota savivaldybės nuosavybėn

Vėlgi, tai nėra, kad sprendžia visa valstybė, buvo tam referendumas, buvo siūlymas, jog kai kuriuos
klausimus spręstų referendumu dėl išteklių naudojimo. Bet kai savininkas yra valstybė, žemė patikėjimo
teisę valdoma, naudojama, disponuojama tokių institucijų, kaip nacionalinės žemės tarnybos, turto banko,
valstybinės žemės fondo, ir tam tikrais atvejais savivaldybei perduodamos patikėjimo teise. Bet kiti įstatymai
gali numatyti tuos patikėtinius, kas gali jai būti. Kai kalbame apei savivaldybių nuosavybės teise valdoma
žemę, sprendimus priima savivaldybės tarnyba. Tai irgi viena iš apsaugos priemonių, kad reguliuoti tą
vasltybinės žemės perdavimą panaudos pagrindu, nuomojant pagal aukcioną ir pan. Visas procesas detaliai
sureglamentuotas siejant su tuo, ka žemė yra visuotinė vertybė ir turi būti nustatytos prioritetinės kryptys
žemės panaudojimo, kurių turi būti paisoma. Jeigu valstybinė žemė yra perduodama panaudos pagrindai
kažkam, o patikėtinis pasirašo sutartį, kartu reikia žiūrėti, ar laikomasi sutartinių įsipareigojimų, ar
nepažeidžiami reikalavimai. Pagrindinė institucija – nacionalinė žemės tarnyba, sprendžianti tiek nuosavybės
teisės atkūrimo, tiek įvairius klausimus su valstybinės žemės panaudojimu ir t.t.

Žemė gali būti saugoma:

 1. Per nuosavybės teisę. Su privačia nuosavybe aišku. Tam tikra žemė yra valstybės nuosavybė, dėl jos
išskirtinės reikšmės. Tam tikra kategorija yra išimtinė valstybės nuosavybės teisė: pajūrio juosta,
rezervatai, keliai, istorijos archeologijos objektai, vastybinės reikšmės vidaus vandenys ir t..t ypač
svarbios valstybei negali būti atiduota nuosavybėn privatiems ar kitiems subjektams. 7-10 str. Yra
reglamentuojami sandoriai kurie gali būti sudaromi dėl valstybinės žemės.

Patikėjimo teisė: žemė gali būti perduoda išvardintiems subjektams – nacionalinei žemės tarnybai,
savivialdybėms, centralizuotai valdmomam valstybės turto valdytojui (turto bankas), valstybės žemės fondas
ir kt subjektai. Tam tikrus subjektus nustato žemės įstatymas ir kiti specialūs įstatymai pvz: miškų įstatymas
nustato galimybę miškų urėdijoms. Bet visi subjektai turi naudoti pagal paskirtį, laikytis visų apsibojimų.
Nacionalinė žemės tarnyba kartu su aplinkos ministerija prižiūri kaip naudojasi ta žeme. Visa žemė valdoma
ir naudojama visuomenės naudai, jei nesilaikoma nutraukiama patikėjimo teisė.
Panauda: parko direkcijoms, savivaldybėms, miškų urėdijoms, religinėms bendruomenėms. Kas priima
sprendimą suteikti panaudos teise žemę? Tie kurie turi žemę patikėjimo teise. Bet tik valstybės –
savivaldybės funkcijoms atlikti, panaudos gavėjai negali toliau perduoti.
Nuoma: žemę nuomoja patikėtiniai. Bendrai valstybinė žemė – 99m. žemės ūkio – 25m. nuomojama
aukciono būdu, tik įst. Numatytais atvejais be aukciono. Nereikia mintinai kada be aukciono.
Savininkų teisės ir pareigos: 9str.

 Naudoti pagal paskirtį. Tokios paskirties žemės sklypui nustatymas siejamas su tam tikrais
įpareigojimais savininkui ir tam tikrais suvaržymais savininkui. Pvz., žemės ūkio paskrities žemėje
nustatomi reikalavimai užtikrinti dirvožemio apsaugą, su statinių statymu ir t.t. tai kiekviena paskirti
atneša savo reikalavimus.
 Specialių žemės naudojimo sąlygų įstatymas – papildomi reikalavimai ir apribojimai, vienus nustato
įstatyme, kiti numatomi teritorijų planavimo dokumentuose ir pan.

Iš žemės, žemės reformos įstatymo kylančių reikalavimų atsiranda tie įsipareigojimai, dar atsiranda
kiti reikalavimai, pvz., pav, vandens įstatyme nustatyti reikalavimai, saugomų teritorijų įstatyme
nustatyti reikalavimai ir t.t. taigi ateina iš kitų sričų aplinkos teisės aktų, kurie taikomi ir žemei.

Tai pirmiausia riboti įsigijimą, apriboti panaudojimą net ir perduodant kokiu nors pagrindu, taip pat nustatyti
apribojimus terminų prasme, aukcioną, kurie leidžia geriausiomis sąlygomis išnuomoti ir perleisti, kaip
naudingiausia visuomenės naudai.
Savivaldybė turi tam tikrą žemę:

 Žemė perduoda iš valstybės neatlygintinai nuosavybėn. Vyriausybė priima sprendimą.

 Žemė pagal sandorius, pagal testamentą, bešeimininkis.

Reikia atsimiti, kad kai kalbama apie savivaldybės žemę visais atvejais sprendimą priima savivaldybės
taryba. Jeigu skubiai – tai savivaldybės vykdomoji institucija, bet turto perleidimas, išmuonojimas, tai
priima savivaldybės taryba.
Bendros žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigos įtvirtintos žemės įstaymo 21str.
Žemės savininkų pareigos: CK 4.40str. žemės sklypo savininko teisių turinys.

 Žemės sklypo savininkui priklauso vištutinis žemės sluoksnis..

Specialios žėmės naudojimo sąlygos dažniausiai nustatomos teritorijų planavimo dokumentuose ir žemės
valdos projektus.
Gali būti nustatomos specialios sąlygos dėl įvarių priežasčių (apsaugomų augalų, gyvūnų ir tt.t)
Pirma apsaugos priemonė: nuosavybės ribojimai, antra – panaudojimo ribojimas.
23str. Nustato žemės servitutus. Žemės įstatymas numato tam tikrą išimtį, kada žemės servitutas nustato
administraciniu aktu.
Įstatymas išvadija atvejus kada tokie servitutai nustatomi: kelio servitutas, priėjimas prie saugomų objktų.
Baigtinis sąrašas, tai daroma pagal teritorijų planavimo dokumntus ar žemės valdos projektus.
Nustatant servitutą sudaromos sąlygos kitiems užtikrinti savo funckijas.
Servitutai nustatomi ne susitarimu, ne teismo sprendimu, bet administraciniu aktu, kada nacionalinė žemės
tarnyba priima sprendimą nustatyti servitutą tik žemės įstatymo numatytais atvejais. Tai yra tiek stambių
projėktų įgyvendinimai, tiek nustatant priėjimą prie gamtos kultūros paveldo teritorijų komplekso objektų ir
pan. visi atvejai išvardyti, baigtinis sąrašas, tais atvejais servitutas gali būti nustatomas. Bet tam, kad jis būtų
nustatytas, viešapataujančio daikto savininko valia turi būti išreikšta iki teritorijų planavimo dokumento
patvirtinimo. Viskas, kas susiję su žemės sklypais, suvaržymais, registruojama nekilnojamojo turto registre,
aišku, sprendimas nustatyti servitutą gali būti skundžiami teismui ir įstatymas numato bendrus principus kaip
kompensuojami nuostoliai – sudaromas susitarimas geriausiu atveju, gali būti nustatomos vienkartinės,
periodinės išmokos, jeigu nesusitariama, kompensavimo klausimas persikelia į teismą.
Dar viena iš apsaugos priemonių (apribojimų) – pagrindinė žėmės naudojimo paskirtis. Yra apribojimas
keisti žemės paskirtį.
Bendrai paskirtis nustatoma pagal teritorijų planavimo dokumentus arba žemės valdos projektus, pakeisti
galima keičiant atitinkamus šių institucijų dokumentus. Keitimo tvarką nustato vyriausybė ir tam tikri
apribojimai, susiję su miškų paskirties yra miškų įstatyme.
Pagal paskirtį gali būti žemės, miškų ūkio, konservacinės ir t.t. be specialiųjų sąlygų, žemės įstatyme
nustatytų reikalavimų žemės paskirtis apibrėžiama teritorijų planavimo dokumentuose, žemės valdos
projektuose ir keisti paskirtį ir būdą galima tik priimant atitinkamus teritorijų planavimo dokumentų
pakeitimus, rengiant juos pagal teritorijų plaanvimo įstatymą. Pačią žemės naudojimo paskirties ir būdo
keitimo tvarką nustato Vyriausybė. Bet dar reikia visais atvejais turėti omenyje ir spec. įstatymus, pvz.,
vandens, mitkų įstatymus ir pan. susijusius su apribojimais, pvz., miškų įstatyme yra atskiras straipsnis
ribojant mišką paversti ne mišku ir pan. Žemės įstatymas yra toks bendrasis.
Žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejai
Paėmimas galimas pagal žemės įstatymo 45-47str. Sprendimą priima nacionalinė žemės tarnybos vadovas ir
visas procesas. Žinoti kad tai apsaugos mechanizmas, kas priima, ir kad kiekvieną kartą inicijuojant tokį
paėmimą turi pagrįsti, kad reikalinga vienam iš įstatyme numatytų tikslų. Tada priimamas sprendimas pradėti
procesą, parengimas planas, ir bandoma susitarti dėl kompensavimo.
Jau pats pirmas sprendimas pradėti tą procesą gali būti ginčijamas. Žinoti patį principą, kad yra baigtinis
sąrašas, kas priima sprendimą, turi būti siekiama sutarimo dėl atlyginimo būdo ir dydžio – tai daugiausia ir
kelia ginčų.
ES lygiu nebus reglamentuota šie dalykai. ES lygiu pradėta diskutuoti dėl dirvožemio apsaugos. 2006m.
pateikta strategija ir pasiūlymas direktyvos projektui. Bet atšaukė, nes nesulaukė pritarimo.
Kaip ir su svertitutais, žemės paėmimas visuomenės poreikiams galimas esant bent vienai iš įstatymei
nurodytų tikslų, kokiems tikslams gali būti paimama žemė. Tai komunalinių atliekų tvarkymas, naudingųjų
iškasenų eksploatavimui, gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų apsaugos reikalams ir
kiti, kurie yra labiau valstybės interesai, o ne aplinkosauginiai. Tai irgi baigtinis sąrašas. Tačiau kiekvienu
konkrečiu atveju institucija inicijuojanti procesą privalo įrodyti, kad tas konkretus žemės sklypas reikalingas
vienam iš išvardytų tikslų ir negalima to tikslo įgyvendinti nepaėmus tą žemę. Kadangi nuosavybės teisė yra
konstitucinė vertybė, tai neturi būti kasdienis reikalas tas peėmimas visuomenės poreikiams.
Tvarka – įstatymo 45, 46, 47, 48 str. kalba apie tai. Bendra tvarka sutrauktai įdėta į skaidrę. Tai pirmiausia ta
institucija, kuri turi užtikrinti aplinkos apsauga kreipiasi į nacionalinę žemės tarnybą, kurios vadovu
sprendimu pradeda žemės apėmimo visuomenės poreikiams procedūra, rengiamas projektas, sudaroma
sutartis su savininku dėl atlyginimo būdo, dydžio, galutinai priimamas sprendimas paimti žemės sklypą. Visi
ginčai teisme, tiek dėl kompensavimo, tiek dėl jo būdo.

Es lygiu – dėmesys dirvožemio apsaugai. Prieš tai buvo bendri principai kaip reguliuojami žemės santykiai,
bet dėmesys kalbant apie žemę pirmiausia yra dirvožemiai. 2006 m. parengta dirvožemio apsaugos strategija,
kuri įvardijo pagrindines grėsmes dirvožemiui, tokias kai perozija, potvyniai, organinių medžiagų
mažejimas, durskingumo padidėjimas, tarša, dirvožemio biologinės įvairovės kiekiai ir vairovės pačios
sumažėjimas. Tom grėsmems buvo pateiktas pasiūlymas direktyvos, tačiau valstybių narių buvom, kurios
protestavo prieš tą rėminę direktyvą, todėl tas pasiūlymas dėl rėminės direktyvos buvo atsiimtas ir 2015 m.
sudaryta ekspertų grupė, kur turėtų ieškoti sprendimų, kaip įgyvendinti dirvožemio kokybės gerinimo
priemones. Vėlgi reikia pasakyti, kad be bendros strategijos yra ir kitos direktyvos, pvz., pramoninės taršos
direktyva, ar poveikio aplinkai vertinimo direktyva, kurios irgi įpareigoja įvertinti galimas grėsmes
dirvožemiui, taršos grėsmes ir pan. prieš priimant sprendimus išduoti leidimą. Taip pat yra atskiri
reglamentai skirti trąšoms, reikalaujantys be kita ko mažinti dirvožemio taršą. Taip pat dumblo panaudojimo
kaip trąšos žemės ūkio veikloje kaip atskira direktyva, reglamentas, susijęs su žemės naudojimo ir miškų
politika irgi nustato apribojimus dė ltaršos pirmiausia ir kitų žalų, atsakomybės direktyva numato atskiras
priemones dirvožemio atkūrimo, žalos panaikinimo priemonių. Taigi kiti instrumentai tam tikrus aspektus
dirvožemio apsaugos dengia.
Biologinės įvariovės strategija iki 2030 m. igi visą eilę numato priemonių, skirtų dirvožemio apsaugai nuo
taršos.
Kalbant apie dirvožemio apsaugą lietuvoje, buvo įstatymas siūlytas, bet taip ir nepriimtas. Bet tam tikri
klausimai integruoti į kitas veiklas, plius turime poįstatyminius teisinius aktus, pvz., dirvožemio monitoringo
tvarką reglamentuojantys teisės aktai, tam tikrų medžiagų koncentracijos dirvožemyje dydžiai nustatyti.
Taigi atskiro įstatymo neturime, bet turime sprendimus priimtus kitose srityse, arba poįstatyminius teisės
aktus, kurie nustato tam tikras veiklas, bet turime ir speialiųjų žemės sąlygų įstatyme, žemės įstatyme
apribojimus, susijusius su dirvožemio apsauga.

ŽEMĖS GELMIŲ NAUDOJIMO IR APSAUGOS ĮSTATYMAS

Reguliuoja LR žemės gelmių įsatymas.
Žemės gelmės – žemės plutos dalis nuo podirvio uolienų paviršiaus sausumoje ir nuo dugno nuosėdų
paviršiaus vidaus vandenyse, kontinentiniame šelfe ir ekonominėje zonoje Baltijos jūroje.
Visi žemės gelmių ištėkliai priklauso valstybei išimtine nuosavybės teise. Todėl būtini leidimai naudojimui.
Kontinentiniame šelfe ir išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje LR priklauso išimtinės teisės į žemės
gelmes. Tai įtvirtinta netik žemės gelmių įstatyme, bet ir Konstitucijoje.
Naudojimo rūšys:
1. Išteklių naudojimas. Pvz: žvyrą, kreidą, gintarą.
 2. Žemės gelmių ertmių naudojimas. Tam tikroms medžiagoms laikyti, laidoti atliekoms, šiluminei
energijai (geoterminis šildymas)
3.
Žemės gelmių tyrimai tam, kad galima būtų naudoti žemės gelmes, jo išteklius, turi būti atliekami pirmiausia
žemės gelmių tyrimai, o žemės gelmių ištekliai ir etmės turi būti aprobuotos. Taigi jie įvertinami išanalizavus
tiek tyrimo metu gautus duomenis, taip pat įvertinami įteklių kiekis, kokybė, erdvinių parametrų nustatymo
patikimumas įvertinamas ir visi duomenys įrašomi į žemės gelmių registrą.
Rušys:

 Tiesioginis. Gręžia, kasa, sprogdina – daro tiesioginį poveikį.

 Nuotolinis. Nedaormas tiesioginis poveikis, bet nustatoma sudėtis, matavimai. Fizinius laukus,
spinduliavimus matuoja specialiais prietaisais ir pan. bet nedaromas tiesioginis poveikis.
 Netiesioginis. Pirmų dviejų tyrimų metu gautų duomenų pagrindu atliekami apibendrinimai,
ssteminami duomenys, tai tiesiog vertinami duomenys.

Reikalingas Lietuvos Geologijos tarnybos leidimas, siekiant atlitkti tyrimus tiesioginiams ir nuotoliniams. Ji
atsako už žemės gelmes. Visi tyrimai, informacija apie leidimus skelbiamu LGT tinklapyje, reikia laikytis
daug reikalavimų. Toks leidimas gali būti sustabdomas kai pažeidžiami reikalavimai.
Tarnyba ir pati atlieka tyrimus.
Tiesioginiam ir nuotoliniam – reikalingas leidimas. Netiesioginiam nereikalinga.
Žemės gelmių įstatymas buvo keistas. Visi tyrimai atlikti turi būti registruojami žemės gelmių registre, kad
turėti informaciją ir užtikrinti aprobavimą. Tyrimams be žemės gelmių apsaugos reikalvimų, nustatoma
techninė užduotis, programa, darbų projektai, laikomasi darbų kokybės, darbuotojų saugos ir sveiaktos
reikalavimai ir pan. kai reikia atliekamas pav. Turi turėti išsilavinimą ir kreiptis dėl leidimo. Valstybinus
žemės gelmių tyrimus atlieka LGT kiek pagal jos funkciajs reikia, pagal tarptautinius įsiapreigojimus tuos
tyrimus atlikti.
11-13str. Žemės gelmių ir išteklių naudojimas

 Bendras principas, kad reikalingas leidimas. Išduoda LGT. Bet kai yra didesnė grėsmė, kada
poveikis didesnis tai leidimus išduoda vyriausybė. Taip pat vyriaysybė išduoda leidimą kai poveikis
žemei gali turėti įtakos kitai valstybei.
 Kai naudojami ištekliai, išskyrus tam tikrus, turi būti ne tik leidimas bet ir sutartis, kur apibrėžiamos
naudijimosi sąlygos. Subjektai atrenkami konkurso būdu, išskyrus įst, numatytus atvejus – dėl
pakartotinių leidimų ir t.t.
 Žemės gelmės naudojamos pagal žemės gelmių naudijimo planą kas yra žemės teritorijų planavimo
dokumentas.
Naudojimo pagrindas yra leidimai, bendros sąlygos numatytos žemės gelmių įstatyme su draudimai
tam tikrų radioaktyvių, pavojingų medžiagų saugojimui, laikymui ir kiti panašūs apribojimai
tiesiogiai nurodyti įstatyme. Kartu yra įpareigojimai prieš pradedant naudojimus atliki pav tais
atvejais, kada pagal įstatymą yra tai privaloma. Žemės gelmių naudojimo planas, t.y. planuojama, kai
aprobuojamos naudingosios iškasenos, yra specialus teritorijų planavimo projektas, planą tvirtina
LGT. Leidimai gali būti naudoti naudinguosius išteklius ,išskyrus angliavandeninius, kitaip sakant,
naftą, leidimai naudoti specialiai angliavandeninius, leidimai naudoti požeminio vandens išteklius,
žemės gelmių ertmes, leidimai pagal bendrą taisyklę išduodami konkurso būdu, be konkurso yra
nurodyta kada be konkurso išduodama, įstatymas apibrėžia minimalius reikalavimus nustatytus
naudotojams. Stabdymas, naikinimas susijęs dažniausiai su pažeidimais. Informacija yra skelbiama
ir nustatytos išimtys, kada leidimų nereikia, pvz., mažeji karjerai, kokio dyžio jie turi būti ir jų
naudojimo ir rengimo tvarka nustatyta atskiro žemės ministro įsakymu ir atskiro leidimo nereikia.
Taip pat kai daromas gręžinys namuose. Taigi bendri principai įstatyme, bet yra tos išimtys.
 Žemės gelmių apsauga – teritorijų planavimas, pav. Vertinamas poveikis iš žemės gelmėms, tyrimai
stebėjimai.

Žemės gelmių apsaugos priemonės yra įgyvendinamos (15str.) galima naudoti tik ištyrus aprobavus ir pan.

 Net atlikus tyrimus gali būti neaprobuota.

 Savaime atlikus tyrimą ir aprobavus – dar nėra leidimas, tai tik sąlyga prieš gaunant leidimą.
 Monitoringas.
 Steigiamos saugomos teritorijos.

ES teisės aktai: 1994m. gegužės 30d. direktyva.

VANDENS APSAUGA

LR vandens įstatymas. Teisinis reguliavimas nukreiptas į geros vandens būklės išsaugijimą, taip pat
racionalaus, darnaus vandens telkinių, jų vandens naudojimo užtikrinimui.

Vanduo kaip aplinkos dalis apima tiek vandenį esantį paviršiniuose vandens telkiniuose ir
požeminiuose vandens telkiniuose. Paviršiniai vandens telkiniai: ne tik upės, ežerai ir pan. Bet ir
priekrantės vandenys (Kuršių Marios) 1 jurmylė nuo kranto.

Viena iš apsaugos priemonių yra nuosavybės teisės reguliavimas. Valstybei išimtine nuosavybės
teise priklauso požeminiai vandenys ir valstybinės reikšmės vandens telkiniai. Kriterijus kokie
priskiriami valstybinės riekšmės nustato įst: 4str. Tokių valstybinės reikšmės vandenų sąrašą
tvirtina vyriausybė, tačiau tam tikri vandens telkiniai prieš priimant šį įstatymą buvo įgyti privačion
nuosavybėn, jie liko, tai nepatenka į tą sąrašą. Šių vandens telkinių įsigyti privačion nuosavybėn
negalima, gali tik patikėjimo teise, panaudos, kitokių sutarčių pagrindu. Dabar pasikeitė
reguliavimas 2019 m. dabar kur kas bendriau suformuluoti kriterijai, įstatyme išvardyti vandens
telkiniai, kurie yra vasltybinės reikšmės – ežerai, upės ir t.t.
Gali būti įgyjamos nuosavybės teisėn tik atkuriant nuosavybės teises. bendros pareigos ir
teisės:valdyti, naudoti, disponuoti įsatymo nustatyta tvarka, gerinti, saugoti. Vandens telkiniai
savininkams uždeda pareigų: negalima apsitverti ir neprileisti kitų asmenų, negali naikinti žuvų, net
savo tvenkiniuose, jei ne aplinkos apsaugos pažeidimas tai žiaurus elgesys su gyvūnais. Nendrių ir
meldų negalima iškapoti, nes nendres galima kirtsti tik tam tikru laiku ir tam tikrais plotais
paliekant. Taigi net savininkų teisės tam tikru mastu varžomos. Ribojamas vandens naudojimas –
nuosavybės teisė suteikia teisę naudoti tą vandenį, bet ne bet kaip. Jei ribojamas eismas
motorinėmis priemonėmis, nepriklausomai nuo to, kad priklauso nuosavybės teise negalima
plaukioti motorinėm priemonėm. Jeigu iki 2019 m. lapkričio 1 d. buvo atkurtos nuosavybės teisės į
nekilnojamą turtą, tame tarpe ir vandenis ar jie kitais pagrindais įgyti privačion nuosavybėn tie
vandens telkiniai, arba pradėta procedūra iki 2019 m. lapkričio 1 d., tai jie ir išlieka privačios
nuosavybės objektais, bet nuo 2019 m. lapkričio 1 d. išvardyti vandens telkiniai jau bus tik išimtine
valstybės nuosavybė ir negalės būti įgyti privačion nuosavybėn. Vandens telkiniai reikalauja
savininkų saugoti vandens telkinius nuo žalos, kitų kenksmingų veiksnių, nedaryti žalos aplinkai,
nepažeisti kitų asmenų teisių. Nors nuosavybės teisė priklauso išimtinai valstybei, bet naudojimosi
teisė gali būti suteikta, turi būti užtikrintas tinkamas naudojimas vandens telkinių ir įrenginių.

Vandens telkinių valstybėje sudėtis: daugiausia ežerų 2850 ežerų didesnių nei pusę hektaro, visos
teritorijos 1,5 %, o vandenų 48%.

Vandens telkinių naudojimo teisinis pagrindas:

  Nuosavybės teisė.
 Nuomos ar kita sutartis.
 Teisės aktų nustatyta tvarka. Pvz: 17str. Kuris nustato, kad gaisrams gesinti galima naudoti
vandenį be leidimų.

Vandens telkinio naudojimas: aplamai išvardytos ne visos vandens naudojimo rūšys, bet
pagrindinės ir dalis jų pagal spec. įstatymus reikalauja turėti tam tikrą leidimą, pvz., žemės gelmių
įstatymas reguliuoja norą išgauti vandenį, žvejybos įstatymas, vandens išgavimui taikomi ir
papildomi geriamojo vandens įstatymai, nes susiję ne tik su pačia išgavimo tvarka, bet ir su leidimų
sistema, kada jo reikia. Kalbant apie rekreaciją, sportą, be bendrų teisės aktų, pvz., teritorijų
planavimo įstatymo yra ir turtizmo įstatymas, saugomų teritorijų įstatymas. Yra ir higienos normos,
kurios nustato maudyklų naudojimą, jos vandens kokybės rodiklius. Dėl paviršinių vandens telkinių
tvarkymų yra nustatomi aplinkosauginiai reikalavimai šiems darbams, juos tvirtina aplinkos
ministras. Dėl plaukiojmo įvairiomis riemonėmis – vėlgi yra aplinkos ministro patvirtinti
aplinkosauginiai reikalavimai, kur pagal atskirus vandens telkinius nustatomas ir navigacijos
sezonas, leidžiamų plaukiojimui naudoti priemonių kategorijos, galingumas net kiek galima
priplaukti prie kranto linijos pvz. Statinių statyba – aplinkos apsaugos įstatymas, vandens įstatymas
yra dar statybos, melioracijos, teritorijų planavimo įstatymas, saugomų teritorijų įstatymas, PAV
įstatymas, kiti reikalavimai. Žuvininkystė – leidimai yra, reikia mokėti rinkliavą megėjų žvejtbai.
Nuotekos- taršos, TIPK leidimai, kuriuos privalu gauti, kad nuotekas išleisti plius taikomi ir
nuotekų išleidimo procesui reikalavimui irgi nustatyti aplinkos ministro – nuotekų sudėtis, kokybė,
teršalų, koncentracijos irgi reguliuojamos, kad nebūtų viršijami leistini dydžiai. Avarijos, stichinės
nelaimės – mažiausiai reguliuojama, nes galima be jokio leidimo naudoti vandenis avarijos,
stichinėms nelaimėms likviduoti. Tai principas toks – visos vandens naudojimo rūšys
reguliuojamos, vienos detaliau, kitos mažiau. Bet bendrieji principai, susiję su atskiroms vandens
naudojimo rūšimis apibrėžti vandens įstatyme, tai egzaminui užteks ir tik šio įstatymo.
 Išgauti. Žemės gelmių ir vandens įstatymas. Pagrindinė paskirtis aprūpinti geriamuoju
vandeniu.
 Nuotekoms.
 Rekreacijai. Teritorijų planavimo, turizmo įst. Nustato taisykles kur galima įrengti
maudyklas, vandens higienos ir kokybės reikalavimai. Nesenai atsirado nuostatos dėl
saugaus elgesio vandens paviršiuose ir ant ledo. Savivaldybės nustato draudimus maudytis ir
taisykles dėl elgesio ant ledo.
 Laivybai. Aplinkos ministras yra patvirtinęs askirą tvarką: aplinkosaugos sąlygų plaukioti
vandens telkiniuose, bendros taisyklės ir priedas su įvairiais telkiniais ir nustatoma nuo kada
iki kada galima plaukioti, kokiomis priemonėmis galima plaukioti.
 Žuvininkystei, žvejybai. Yra žvejybos leidimai, mėgėjiškai ir verslo, nustatomi limitai,
įrankiai, sezono pradžia pabaiga, apribojimai susiję su migracija ir nerštu.
 Kitoks poveikis būklei vandens. Ryškiausias pavyzdys: hidrotechnikos įrangos statyba,
įsijungia ir satybos įsttaymai ir kt. Buvo byla kai asmuo norėjo statyti elektrinę kažkuriam
nemuno ruože, pradėjo poveikio aplinkai tyrimus, labai brangiai kainavo ir valstybė išvis
uždraudė, tai padavė į teismą grąžinti pinigus, bet teismas nieko negrąžino.

Jei poveikis mažareikšmis tai jokio specialaus leidimo nereikia. Pvz: ateina bobutė pasisemti
vandens, plaukioti ežere, plaukti su pripučiama valtimi. Kai poveikis pvz: vandeniui išgauti: pvz:
100m3 per dieną tai jau didelis poveikis.

Pagrindinės vandens naudojimo sąlygos:

1. Naudojimas netrukdo pasiekti vandens įstatymo pagrindu nustatytų vandensaugos tikslų,
nebloginama būklė; yra nustatomi vandensaugos tikslai, tam tikri kriterijai, būklės,
 apibūdinimų skaitmeninė ar kokybinė išraiška. Tai kai kalbame apie naudojimą, visais
atvejsi turi būti leidžiamas tiek teisės aktų, tiek leidimų forma tik toks naudojimas, kuris
netrukdo pasiekti vandensaugos tikslų.
2. PAV būtina sąlyga įvairiems leidimams gauti ir PAV metu būtent be poveikio kitiems
elementams, vertinamas ir poveikis vandeniui, jo kokybei ir kitų vandensaugos tikslų
pasiekimas.
3. Yra numatytos priemonės, užtikrinančios, kad vanduo bus naudojamas racionaliai, vandens
telkiniai bus tinkamai apsaugoti, nuo užteršimo. Statant, projektuojant, planuojant ūkinės
veiklos, kitos veiklos objektus, kurie gali daryti poveikį ar paviršinių vandenų, ar požeminių
vandenų būklei, tai turi būti numatytos priemonės, užtikrinančios racionalų vandens
naudojimą, apsaugą nuo teršimo.
4. Turi bųti laikomasi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų. Yra vandens ūkio paskirties žemė –
vandens telkiniai, jiems nustatomos spec. žemės naudojimo sąlygos pagal įstatymą spec.
žemės naudojimo sąlygų taip pat pagal teritorijų planavimo projektus, todėl turi būti
laikomąsi ir tų sąlygų, vykdoma kontrolė, už pažeidimus taikoma atsakomybė.

Pagrindinės vandens naudotojų pareigos:

 Daryti kuo mažesnį poveikį.
 Taupiai naudoti.
 Neviršyti limito.
 Vykdyti apkaitą.
 Saugoti gyvūnus, augalus.
 Nepažeisti kitų naudotojų teisių.

Nuosavybė ribojama ir naudojimas ribojimas (leidimų sistema ir specialios sąlygos)

Vandens apsaugos ir valdymo įgyvendinimas

Vandens apsauga ir valdymas – reikia pasakyti, kad ši dalis yra nulemta vandens rėminės
direktyvos, kuri įpareigoja visas VN organizuoti vandens apsaugą ir valdymą upių baseinų rajonų
pagrindu. Tie sprendimai priimami, planavimo dokumentai rengiami tokiai teritorijai. Aišku, tam
tikri rodikliai nustatomi ir bendruose strateginio planavimo dokumentuose. Tai per strateginio
planavimo dokumentus. Tai teritorija padalina į upių baseinų rajonų, kiekvienam jų atliekamas
vertinimas, kokia vandens kokybė, kokia vandens telkinių tiek paviršinių, tiek požeinių būklė,
nustatomi vandensaugos tikslai, dabar nuosekliai žiūrima kaip sekasi pasiekti tuos vandensaugos
tikslus, taip pat numatomos priemonės reikalingos tiems tikslams pasiekti. Apslinkos apsaugos
agentūra atskainga už vandensaugos tikslų pasiekimą. Iš rėminės direktyvos kyla įpareigojimas ir
įtraukti visuomenę į šių planų rengimą (upių baseinų rajonų valdymo planų ir priemonių programų
rengimas) ir turi būti suteikta visuomenei nei mažiau kaip 6 mėn. dalyvauti ir teikti komentarus.
Sąnaudų susigrąžinimo principas – kaip ir atliekų tvarkyme, taip ir čia galioja teršėjas moka
principas – visi turi mokėti už vandenį kiek jie sunaudoja, taip pat už nuotekų tvarkymą. Bet kaip
kalbėjome šis principas atliekų tvarkymo srityje plačiau suprantamas, čia irgi su vandeniu – pirma,
turi būti formuojama tokia vandens kainų politika, kuri skatintų naudoti vandenį racionaliai, padėtų
siekti vandensaugos tikslų įgyvendinimo, nustatomas tarifas priklausomai nuo vandens
sunaudojimo kiekių. Tačiau kartu šis principas reikalauaj ir padengti visas būtinas sąnaudas, kurios
patiriamos teikiant vadnens naudojimo paslaugas įvairiose vandens naudojimo srityse. Žodžiu, kad
palaikyti visą infrastruktūrą. Kintamoji dalis nustatomas rinkliavos už faktiškai sunaudotą kiekį ir
pastovioji dalis yra, kuri mokama visada, ESTT ginčijama buvo, ar patovi dalis nepažeidžia terėjas
moka principo, ar čia nėra neproporcingas apmokestinimas ir pan. ESTT praktika buvo, kad gali
būti nustatyta ir toks infrastruktūros palaikymui reikalingas mokestis, svarbu, kad jis nebūtų
neproporcingai didelis ir atitiktų racionalaus vandens naudojimo tikslus ir pan.
Visuomenė dar dalyvauja ir teritorijų planavime, leidimų išdavime, PAV, ten irgi yra visuomenės
įtraukimas į šiuos procesus, todėl ir ten visuomenės dalyvavimas užtikrinamas.

Įgyvendinamas visoje valstybėje upių baseinų regiono pagrindu. Ne savivaldybėmis, ne miestais.

Tokią sistemą Lietuva ne pati sugalvojo, tai iš rėminės ES direktyvos kylantis reikalavimas, ir
kiekvienam baseino rajonui patvirtinti valdymo planus ir programas.

Lietuva buvo suskirstyta į keturi upių baseinų rajonus. Valstybės mastu apsaugos ir valdymo
administravimą atlieka AAA. Visos valstybės mastu. Bet kiekvienam rajonui sudaromos
koordinavimo tarybos. Įeina iš valstybės, savivaldybių atstovų. Turi patariamąją galią sprendimąi. Ir
jos karty įgyvendina apsaugą ir valdymą.
Kiekvienas upių rajonų baseinas turi vandensaugos tikslus – nustato aplinkos apsaugos ministra
tvarka. Bet yra įstatyme (cheminis, požeminis vandens tinkamumas, būklė. Saugi sveika vandens
aplinka ir per tai susiformuoja konkretūs vandensaugos tikslai).
Toliau rengiami upių baseinų rajonų vandensaugos tikslų priemonių programa. Geriausių prieinamų
gamybos būdų, teršalų ribojimas, geriausi prieinami gamybos būdai. Kiekvienai programai yra
valdymo planai rengiami.

Priemonių programų sudėtis

 Pagrindinės.
 Papildomos.

Es lygiu reguliuoja klausimus susijusius: su vandens politikos veiksmų sistema, nustato

reikalavimus įsteigimams rajonų, maudykloms, požeminio vandens apsaugai, nuotekoms.

ES politika vandens srityje – bendrai ES politika vandens srityje neapsiriboja upių baseinų
valdymu, čia tik rėminė direktyva, kaip ir mūsų vandens įstatymas, kuris nustato bendrus principus,
bet ES politika yra platesnė ir pagrindinės sritys, susijusios su vadneniu yra potvynių riziko
valdymas, kuris glaudžiai siejama ir su klimato kaitos prevencija. Miesto nuotekų valymas,
geriamojo vadnens kokybė ir t.t. žemės ūkkio veiklos poveikio vandeniui mažinimas ir pan.

Atlikus maudymuisi skirtų vandens kokybės tyrimus, nustatyta, kad ES vanduo 85% yra tinkamas
maudymuisi. Lietuvos 85% taip pat. Latvija 82%, Estija 67%.

TEISINĖ APLINKOS ORO APSAUGA

Oro apsaugai skirtas aplinkos oro apsaugos įstatymas, nustato bendriausius principus. Taip pat yra
visa eilė poįstatyminių aktų. Egzaminui tik LR aplinkos oro apsaugos įstatymo. Taikymo sritis:
saugomas yra atmosferos, o ne patalpų ir ne darbo aplinkos oras, kuriam taikomi specialūs saugos
reikalavimai.
Pagrindiniai prioritetai 3str. Apibrėžti: visi susiję su taršos mažinimu, nes žala orui pagrindinai
padaroma per taršą. Energijos veiksmingumo didinimas, nes energijai išgauti naudojami
mechanizmai didžiausi teršėjai, transporto priemonės, darnaus susisiekimo ir t.t.

Reguliuojama oro tarša, kuri yra pagrindinė grėsmė orui.

Aplinkos oro kokybės valdymas

Yra du būdai saugoti:

1. Nustatyti reguliavimus ir prižiūrėti jų laikymasi. Yra sąrašas teršalų ir ribos.

2. Reguliuoti taršą.

Oro kokybės vertinimas

Nustačius konkrečius dydžius būtinas monitoringas, stebėti aplinką ir tikrinti oro kokybę. Aplinkos
ministerija kartu su suinteresuotomis institucijomis (AAA) vykdo oro kokybės patikrinimą,
nustatomas minimalus skaičius patikrinimų, kriterijai ir t.t. atliekami matavimai.

Aplinkos oro taršos valdymas

Oro kokybei svarbu taršos mažinimas. Tai taršos valdymas įgyvendinamas tam tikromis
priemonėmis. Pirmiausia nustatomas bendras taršos kiekis iš stacionarių taršos šaltinių. Išduodant
leidimus jau konkretiems taršos šaltiniams kiekiai išmetamų teršalų. Kai viršijami tie dydžiai ar
limitai, pablogėja teršalų išsiaklaidymo sąlygos, tai savivaldybės vykdomoji institucija turi teisę
priimti sprendimą tam tikram laikui uždrausti ar apriboti eismą automobilių. Priima sprendimą
administracija, gavusi iš aplinkos apsaugos institucijos. Tokie pranešimai paskelbiami vietiėje
spaudoje.

Kuro reikalavimai – enegetikos, aplinkos ministrų nustatyti. Turi atitikti reikalavimus tiek
išvežamas tiek įvežamas kuras.
Sanitarinės apsaugos zonos – tikslas neutralizuoti stacionarių taršos šaltinių (kelių, geležinkelių)
sukeliamą taršą. Dėl didelio eismo, dėl grėsmių sveikatai nustatoma kur turi gyventi žmonės ir pan.
Jų nustatymo tvarką ir priežiūrą nustatantys aktai tvirtinami aplinkos apsaugos ministro.

Ūkinės veikos objektų projektavimas, statybos rekonstravimas ir jų reikalavimai. Taikyti mažiausiai

teršiančias priemones ir pan.

Leidimai išmesti teršalus į aplinkos orą:

1. TIPK leidimai.
2. Taršos leidimai.

Pirmenybės teisė tokius leidimus gauti:

a. Asmenys galiantys energiją gyv. Patalpoms, sveikatos priežiūros įstaigoms, ugdymo
mokymo įstaigoms.
b. Asmenys kurių ūkinės veiklos metu išmetamū teršalų kieki ir energijos poreikiai,
tenkantys vienam tos pačios rūšies gaminiui, yra mažiausi.

Privalo turėdami leidimą, jei kažkas pasikeičia infrmuoti AAA ir imtis veiksmų sumažinti ir
sureguliuoti.

KLIMATO KAITA

Klimato kaita tarptautiniai dokumentai:

 JT bendroji klimato kaitos konvencija. pirmą kartą atkreiptas dėmesys į klimato kaitos
prevenciją ir būtinybę, ir priimti įsipareigojimai kaip mažinti. Bet šios konvencijos problema
buvo, kad pažangioms valstybėms numatė didelius įsipareigojimus, o kitos labai lanksčius.
Ir rezultatų nebuvo pasiekta.
  Tada 1997m. kioto protokolas – priimti konkretūs įsipareigojimai mažinti emisijas. ES kaip
kovos su kaita lyderė įsipareigojo ES mastu mažinti 8% teršimą. Kai kurios valstybės dar
didesnis, kaikurioms mažesnis, bet vidurkis – 8%. Bet 2012m. Buvo pabaiga įsipareigojimų
tai dohoje (kataroje) pratęstas įsipareigojimas. Ir kartu sutarė. Kad 2015m. bus parengtas
naujas ussitarimas ir nustatyts dar didesnius procentus.
 2015m. Paryžiaus susiarimas.

Kuo reikšmingas KIOTO protokolas

Nustatė konkrečius įsipareigojimus, nes ta pirmoji nebuvo tokia tiksli. Kioto protokolo pvz: JAV ir
Kinija neratifikavo. Be kioto protokolas ne tik įpareigojo sumažinti 5%, bet dar ir ekonominėmis
priemonėmis. Pasiūlė tris ekonominius mechanizmus:
 taršos leidimų prekyba. Panašus mechanizmas, nereikia investuoti už pinigus gauni taršos
mažinimo vienetų.
 Švarios plėtros. Pažangios valstybės investuoja į nepažangias ir besivystančias ir gauna
taršos vienetų.
 Bendro įgyvendinimo projektai: kai dvi šalys susitaria, investuoja viena kitoje ir už tai gauna
taršos mažinimo vienetus, ir ta valstybė tada gali teršti daugiau.

ES įgyvendindama kioto protokolus visada žengia daugiau ir nuamto didesnius dar procentus ir kaip
rodo statistika visai sekasi nuo 1990m. Iki 2014m. Šilnamio dujų emisijos sumažėjo 24%. Iki
2030m. siekia sumažinti 40%.
Lietuvai visai irgi neblogai sekasi, nes neišnaudoja visų taršos vienetų.

Paryžiaus susitarimas

Ratifikuotas pakankamu valstybių skaičius, kad pradėjo veikti, šiek tiek pasirinko kitokį būdą:
koncentruojasi į temperatūros pokyčių mažinimą, turi būti mažesnis nei 2 laispniais. Įsipareigoja
parengti valstybės nacionalinius planus, peržiūrėti ir išsikelti ambicingesnius tikslus, ieškoti būdo
prisitaikyti prie klimato kaitos, bendradarbiauti. Pakankamai ambicingas susitarimas. ES siūlo 40%
mažinti emisijas.

ES lygiu kaip ir atliekos taip ir klimato kaita yra kaip vienas iš tikslų. Yra daug sričių kur yra
reguliavimas: transportas, emisijų mažinimas, kuras, ozono sluoksnis ir daug kitų.

ES komisija skatina prisidėti prie kovos su klimato kaita: sumažink,išjunk, rūšiuok atliekas,
vaikščiok.
Sumažinti vartojimą. Praustis po dušu ne vonioje, užsukti vandenį valantis dantis.
Pilnas šaldytuvas sunaudoja mažiau energijos negu tuščias. Ekologinis vairavimas: nerauti iš vietos,
visada su pavarom stabdyti, nejungti laisvos pavaros.
Pirkti medžiaginius maišelius, sodinti medžius ir t.t.

GYVŪNIJOS APSAUGA IR NAUDOJIMAS

Lietuvoje visus gyvūnus saugo LR laukinės gyvūnijos įstatymas. Taikomas tiek sausumos, tiek oro,
tiek teritorinėje jūroje. Pirmiausia saugomos tos rūšys kurios paplitusios natūraliai, taip pat kurios
apsistoja laikinai, migracijos keliu.

Sąvokos
 1. Laukinė gyvūnija - tiek laisvėje, tiek nelaisvėje gyvenančių laukinių gyvūnų visuma.
Nesvarbu ar laisvėje ar nelaisvėje, jiems reguliavimas taikomas, jei yra nelaisvėje yra irgi
reguliavimai kaip turi būti laikomi, kada turi būti išleidžiami jei paimti gydyti. Bet kurios
biologinio vystymosi stadijos individas, gali būti nuo ką tik gimusio gyvūno, priklausomai
nuo jo rūšies, gali būti ir kiaušinis saugomas, arba, jeigu tai vėžiagyvis ar rupūžė tai vėlgi
nuo to mailiaus saugoma iki jo mirties. Kalbama apie gyvūnų dalių, gaminių naudojimo
reguliavimą, pvz., plunksnos, ragai, iltys, priklausomai nuo gyvūno, nustatomi tam tikri
reikalavimai.
2. Laukinės gyvūnijos ištekliai – gyvi ir negyvi laukiniai gyvūnai, jų dalys, taip pat kiaušiniai,
lizdai. Negyvų gyvūnų panaudojimas – iškamšos, tyrimai. Viskas sureguliuota.
3. Ištėklių naudojimas – laukinių gyvūnų paėmimas iš jų buveinių vietos (medžiojimas ir pan),
gausos reguliavimas, naudojimas švietimo tikslais, globos gydymo tikslais.
4. Laukinis gyvūnas – laisvėje gyvenantis arba nelaisvėje laikomas.
5. Laukinių gyvūnų rūšis –
6. Laukinių gyvūnų rūšies buveinė – įsigaliojus buveinių direktyvai atsiranda savarankiška
apsauga, kad tam tikromis savybėmis pasižyminti aplinka gauna naudą iš tos apsaugos,
nustatomi veiklos ribojimai, tvarkymo priemonės ir pan. būveinės gali būti saugomos dėl jų
pačių naudingųjų savybių, pvz., pelkės, baltosios kopos, bet taip pat tai gali būti ir tam tikros
rūšies gyvūno gyvenamoji vieta, pvz., paukščių perėjimo vieta, bent jau tuo laikotarpiu
taikomas tam tikras apsaugos rėžimas.

Nuosavybės teisė į laukinę gyvūniją

Nuosavybės teise laisvėje esantys gyvūnai priklauso Lietuvos respublikai. Išskyrus kai jie teisės
aktų nustatyta tvarka paimami iš aplinkos, pvz., sumedžiojami, tai tampa juos paėmusio asmens
nuosavybe, įstatymai gali nustatyti tam tikras išlygas. Paėmimas iš aplinkos gali būti ne tik
medžioklė ar žūklė, bet ir mokslinių tyrimų tikslais, zoologijos sodų įveisimui, gydymo tikslais ir
pan. Jeigu iš nelaisvės ištrūksta į laisvę, kurie natūraliai paplitę Lietuvoje, jei per mėnesį
nesugauna tai tampa valstybės nuosavybe. Tokiu atveju atsakomybė už tuos gyvūnus atsiranda
valstybei. Tie kurie laisvėje, jeigu teisėtais būdais paimami į nelaisvę: pvz sumedžiojami, tai jie
jeigu teisėtai paimami, jie tampa to asmens kuris paėmė nuosavybe. Tai bendra taisyklė – laisvėje
esantys gyvūnai priklauso valstybei ir pastaroji turi imtis veiksmų, kad saugoti tuos gyvūnus, taip
pat užtverti ženklus, pastatyti įspėjamuosisu ženklus ir pan.

Pagrindinės bylos: eismo įvykio metu susidūrus laukiniams gyvūnams su mašinomis, kas atlygina
žalą.
Pirma byla: prieš prabangų mersedesą iššoko briedis. Tada laukinės gyvūnijos įstatyme nebuvo
nuostatų, buvo tik metodika ir nustatyta kad ji netaikoma kai žūsta gyvūnai autoįvykių metu. Tada
buvo sėkminga byla draudimo kompanijai, tačiau tokių atvejų yra pakankamai daug, tokia
praktika vestų į valtybės bankrotą, tai pasikeitė dėl to įstatymas, tai pasikeitė ir LAT praktika. Šiai
dienai reikia įrodinėti valstybės neteisėtus veiksmus. tai daroma taip:
 Reikia įrodyti, kad valstybė žinojo, kad tai pavojingas ruožas. Ruožo pavojingumas
nustatomas pagal satatistinius duomenis. Valstybė turi žinoti.
 Žiūrima ar buvo įspėjamieji ženklai, atitvaros. Ar turėjo būti vėl žiūrima į statistiką.
 LAT pabrėžė, kad labai svarbu įvertinti ir nukentėjusio asmens veiksmus, ar laikėsi saugaus
greičio, ar blaivus ar kitų pažeidimų nepadarė, ar tai turėjo įtakos, gal jei būtų lėčiau
važiavęs būtų sureagavęs.

Policija --- Medžiotojų būrelis

Valstybė turi saugoti nupsavybę, bet turi ir rūpintis, kad tie gyvūnai nedarytų žalos.
Kita žala: pasėlių sunaikinimas. Paprastai tą žalą turi atlyginti medžiotojų būreliai, jie prižiūri.

Neteisėta medžioklė ir žūklė pagrindiniai pažeidimai.

Kas gali būti naudotojais? Fiziniai asmenys, juridiniai, organizacijos, atstovybės, filialai.
Naudijimas gali būti įvairių rūšių: dažniausiai medžiojimas, žūklė bet yra daugkitų. Naudotojai turi
laikytis nustatytų reikalavimų, kartais egzaminus reikia laikyti, gauti finansinę pagalbą įstatymų
nustatyta tvarka apsaugai ištėklių, atkūrimui, organizuoti sugavimą ar užmigdymą kai gresia
hibridizacija ar epidemija.

Yra vykdoma reforma vietoj 8 reginioninių aplinkos apsaugos departamentų, po reformos bus kitas
pavadinimas.

Išteklių naudojimo rūšys ir būdai

1. Medžioklė.
2. Žūklė.
3. Paėmimas iš buveinių.
4. Laikymas nelaisvėje.
5. Zoologijos soduose.
6. Veisimas kryžminimas.
7. Perkėlimas, introdukcija, reintrodukcija ir išleidimas į laisvę reglamentuojama atskira
tvarka.
8. Mokslo, švietimo tikslai.
9. Gydymas.
10. Gausos reguliavimas.
11. Prekyba.

Laukinės gyvūnijos įstatymas nustato bendrus principus, o naudojimo, veisimo ir pan. taisykles
detalizuoja kiti teisės aktai.

Beveik visiems reikia leidimo, yra tvarkos ministro pagal gyvūnus kokių reikia. Nustatomos ne tik
rūšys, kurių negalima laikyti nelaisvėje, bet ir apribojimai, taip pat nustatoma kokiomis sąlygomis
turi būti laikomi, pvz., kaip įrengti gyvenamą vietą. Leidimas laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus
nereikalingas, kai namuose laikomi teisėtai paimti gvūnai, kurie nesukelia grėsmės žmogaus
sveikatai, taip pat varliagyvius, vorus ir pan., kurie nepriskiriami saugomoms rūšims. Įstatymas
apibrėžia kokius gyvūnus laikant reikalingas leidimas nelaisvėje, kokius ne. Leidimo tvarka, jo
klausimai, kada išduodami leidimai, kada neišduodami, kada naikinami, visi klausimai perkelti į
įstatymą. Egze neprašys išvardyti pagrindų devynių kada leidimas laikyti nelaisvėje laukinius
gyvūnus yra naikinamas.

Laukinių gyvūnų rūšių išteklių naudojimas reguliuojamas, atsižvlegiant į – populiacijų dinamiką –

žiūrima kiek populiacija keičiasi, ar ji stabili, būveinių būklė – ar tinkamos sąlygos gyvenimui.
Reprodukcijos galimybes, kitas savybes gyvūnų, taip pat ir grėsmes, kurias gali sukelti laukiniai
gyvūnai, jų naudojimas žmonių sveikatai ar gyvybei. Laukinių gyvūnų rūšių gerovės reikalavimų
užtikrinimas kai laikoma nelaisvėje ar išvis įmanoma ir ko reikia, tai nustatomi voljerų dydžiai ir
tam tikri poreikiai plaukioti, laipioti ir pan. taip pat vertinama ir rizika, jei netyčia ištrūktų į laisvę.

Kai kurios rūšys draudžiamos laikyti nelaisvėje (ne zoo) pvz: krokodilo, pandos, beždžionės,
žirafos, drambliai. Buvo keletas bylų kada už beždžionių laikymą skirtos baudos ir bedžionės
konfiskuotos. Buvo patvirtinta 2009m. Tai kas iki to turėjo turėjo pateikti dokumentus, kad teisėtai
įsigijo.

Invazinės rūšys: paprastasis meškėnas, kelia grėsmę paukščiams ir taip pat žmonių sveikatai,
neprognozuojami. Buvo atliktas slaptas tyrimas, kad pirkčiau meškėną, atsirado siūlančių.
Kita rūšis: raštuoti vėžliai, jie pagrindinai grėmę kelia lietuvoje natūraliai paplitusiams baliniams
vėžliams. Žmonėms: platina salmoneliozę. Buvo pakankamai ilgai prekiaujama, žmonės nebežino
kur dėti. Paleidus į vandens telkinį 300-500eur. Bauda.

Pagrindinės taisyklės perkėlimui, reprodukcijai: leidimai ir, kad nekeltų grėsmės kitiems. Gydymo
tikslais – plotų reikalavimų laikytis ir pan.

Gausa: saugomi nup žmogaus, nuo kitų gyvūnų, bet ir žmonės nuo jų saugomi. Pvz: kormoranų
padaryta žala kuršių nerijoje, jų šaudyti negalima, gausa reguliuojama turi būti humaniškais būdais.
Pvz: naudojant petardas ir nubaidant paukščius nuo lizdų.

Medžioklė: limitai, sezonai.

Medžioklė

Medžioklės įstatymas ir patį procesą detalizuoja medžioklės taisyklės, kurios apibrėžia tiek
medžioklės būdus, leidžiamus medžiojimo įrankius ir priemones, taip pat draudžiamas, taip pat
pačią eigą, kokius dokumentus turėti ir pan. Ne viską o kai kuriuos straipsnius. Pirmiausia sąvokos:
 Medžioklė – gyvūnų gaudymas, apsauga, medžioklės kultūros saugojimas, plėtra.
 Medžiojimas – laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo rūšis, kai siekiama panauoti laisvėje
gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius šiuo gyvūnus sekant, tykojant, persekiojant,
šaudant arba gaudant. Tai siauresnė sąvoka nei medžioklė.

Visi gyvūnai priklauso nuosavybės teise valstybei, valstybė suteikia teisę naudotis jos nuosavybe.
Kai teisėtai sumedžiojamas gyvūnas jis tampa to medžiotojų ploto nuosavybe, mėsa medžiotojų
būrelio – ragai - to kuris nušovė. Nelaisvėje laikomi medžiojamieji gyvūnai nuosavybės teise
priklauso juos įsigijusiam fiziniam arba juridiniam asmeniui.

Išteklių naudojimas
Suteikiami leidimai, medžioklės plotų vienetai. Duos nuo liepos 1d. aplinkos apsaugos
departamentas. Reikia laikytis medžioklės taisyklių. Jeigu sugaunami sodybų plotuose, galima
sumedžioti net neturint leidimo, bet tik leistinais medžioklės būdais, ne nuodais kokiais ir pan.
Sunaudojami savo reikmėms ar realizuojami įstatymų nustatyta tvarka. Taikomos bendrai laukinių
gyvūnų naudojimo taisyklės, kalbant apie medžiojamuosius gyvūnus, kurie laikomi nelaisvėje, pvz.,
gydymo tikslais paimami. Apskritai už laukinius gyvūnus, medžiojimo išteklių naudotojai tame
ploto vienete atsako už gyvūnų sutvarkymą, panaudojimą ir už keliamą žalą, jeigu autoįvykio metu
užmušamas laukinis gyvūnas, tai policija susisiekia tiesiogiai su medžiotojų būreliu ir praneša apie
laukinį gyvūną.
Buvo byla apie neteisėtą realizaciją: sulaikytas asmuo, kurio bagažinėje briedžio dalys. Jo istorija
tokia, kad prie vartų stovi maišai su briedžio dalimis. Susidėjo į bagažinę ir nuveš į mišką užkasti,
susitinka draugus ir nutaria pasivažinėti. Paskui paaiškėjo, kad yra nuotraukos ir pan.

Medžioklės įst: 4, 5, 6, 7, 8 str.

Medžioklės plotų vienetai ir teisės naudoti juose medžiojamų gyvūnų išteklius suteikimas.

Įstatymai apibrėžia, kad vienose vietose medžiojimas aplamai draudžiamas pagal įstatymą. Kitose
teritorijose medžioklė galima, bet turi būti medžioklės plotų vienetas, ne mažiau kaip 1k hektarų,
nebent mokslo tikslais mažesni.

Yra keturi etapai medžioklės plotų sudarymui: (8 str. Detaliai kas ką siūlo nereikia bet bendrai
žinoti).
 Pateikiami Pasiūlymai. Pareiškia valstybės instituticjos, žemės ūkio ministerija, aplinkos
ministerija ar jos įgaliotos institucijos, arba fiziniai ir juridiniai asmenys.
 Surenkama informacija, grafiniai, ekologiniai duomenys apie siūlomą plotą medžioklės.
 Projektas, paskelbiamas viešai.
 Projekto patvirtinimas.

2005m. KT buvo pripažinęs prieštaraujančiu Konstitucijai nuostata, kad apie tai, kad privatūs
asmenys apie tai kad jų kiemas įtrauktas į medžioklės plotą sužino iš skelbimų lentos. Ir tik 2013m.
priimtos pataiso. Dabar gali atsisakyti, neleisti ir t.t. tam tikros papildomos garantijos nustatomos
žemės savininkams.

Visiems medžioklės plotų vienetams parengiami medžiojamų išteklių projektai.

Leidimai: 10 – 11 str. Išduoda aplinkos apsaugos departamentas. Leidimai susiję su tuo, kad nebūtų
panaikinta kažkada, kvalifikacija, nėra pažeidimų. Leidimas išduodamas konkurso būdu. Reikia
žinoti kas išduoda leidimus ir sąlygas. Neturi būti per pastaruosius penkis metus panaikintas
leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius. Kada be konkurso – baigtinis sąrašas. Leidimas ne
trumpesniam nei 10 m. laikotarpiui, leidime aiškiai nustatomas medžioklės plotų vienetas, pats
naudotojas, sąlygos susijusios su medžiojimo veikla ir pan.

Pareigos susijusiso su racionaliu naudojimu, teisės aktų reikalavimų laikymusi, tyrimų darbais ir t.t.
tai teisės ir pareigos nustatytos įstatyme.

Vienam medžioklės plotų vienetui vienas naudotojas.

Kas gali būti medžiotojais:

 18m.
 medžiotojų kursai.
 1m. stažuotė.
 Medžioklės egzaminas.

Kam nesuteikiama:
 Serga sąraše nurodytomis ligomis.
 Teisti.
 Neturi gyv. Vietos.
  Kiti ribojimai. (skaidrėje)

Medžioklės egzaminą organizuoja reguoniniai aplinkos apsaugos departamentai, nuo liepos apirmos
aplinkos apsaugos departamentas.

Žvejyba

Žuvininkystės įstatymas. Svarbu kuo skiriasi mėgėjų, verslo ir specialioji. Specialioji – mokslo,
tyrimo, žuviveisos tikslais. Mėgejų žvejybos įstatymas.

Institucijos: ŽUM, AM.

ŽUM - jūrų vandenyse. AM- vidaus vandenyse. Kartu jos formuoja, koordinuoja šios politikos
įgyvendinimą.

Žvejybos reglamentavimo priemonės: skaidrėse. Ribojama tam tikrose teritorijose ar tam tikru
laikotarpiu, pvz., neršto metu, žvejyba. Apskritai tam tikrų žuvų galima nustatyti dydį, nuo kurio
galima sugauti žuvį arba išvis uždrausti tam tikrų rūšių žvejybą.

Rūšys, kompetencijos reikalingos.

Leidimai: bendra tvarka kad yra išduodamas leidimas naudoti žvejybos plotą, kitur yra kur valstybei
mokamas mokestis. Privatūs- kur teisę žvejoti išduoda savininkas. Neišduodami: upėse,
rezervatuose ir kituose svabiuose telkiniuose.

Mėgėjiškos žvejybos įstatymas. 6,7,9,11 str. Gali būti klausimas apie tai kas turi teisę į nemokamą
mėgėjų žvejybą.: pensininkai, iki 16m. neįgalieji dar yra, pažiūrėti. Tas reguliavimas panašus kaip ir
medžioklės įstatyme. Į tuos vandens telkinius, kur išduodamas leidimas, ji išduodamas aukciono
būdu arba ne aukciono (nustato įstatymas kada ne aukciono), išduodami 10 m. terminui, tada yra
atvejai kada leidimas neišduodamas, kada panaikinamas, kokios teisės ir pareigos žvejybos plotų
naudotojų ir pan. retesnis atvejis – kai įstatymu nustatomas mokestis tiksliai eurais pačiame
įstatyme už leidimus žvejoti valstybiniuose ir privačiuose vandens telkiniuose ir nustatomos išlygos
kam suteikiama teisė pasinaudoti nemokamai teise į mėgėjų žvejybą.
Privačių vandens telkinių savininkai, turi teisę sumažinti tokį mokestį ar leisti nemokamai žvejoti.
Tačiau tai nereiškia, kad privataus savininkas gali leisti žvejoti draudžiamais būdais. Už žvejybą
elektra ar pirotechnikos priemonėmis – baudžiamoji atsakomybė.

Saugomų rūšių apsauga

Saugomų rūšių įstatymas – bendras teisės aktas, reguliuojantis apsaugą tiek augalų, tiek grybų, tiek gyvūnų,
kuriamas vieningas rėžimas visų saugomų rūšių atžvilgiu, nepriklausomai nuo to ar tai gyvūnai, augalai ar
grybais. Taip pat apsaugos rėžimas taikomas tiek visai LR teritorijai, tiek oro erdvei, kontinentiniam šelfui ir
t.t.
Saugoma rūšis – nykstanti, pažeidžiama, reta ir t.t. rūšis augalų, gyvūnų ar grybų, jeigu ji įrašytą į LR
saugomų rūšių sąrašą arba ES saugomų rūšių sąrašą. Yra net keturių rūšių tie sąrašai įgyvendinant
direktyvas. Tai arba nacionaliniame sąraše, arba viename iš ES sąrašų, taip pat gali būti saugoma atskirai
pagal tarptautinius susitarimus.
LR saugomų rūšių sąrašas – Jūrinis erelis, lūšis, vakarinis kurtinys, nendrinė rupužė.
Griežtai saugoma rūšis – ypač jautrios, ypač etos, ypač nykstančios pažeidžiamos rūšis ir jiem reikalinga
grieža apsauga. Miegapelės, gauruotasis gvazdikas, paprastasis taukius.
Visos saugomos rūšys rašomos Lietuvoje į raudonąją knygą, pagal įstatymą leidžiama ne rečiau kaip kas
dešimt metų. Yra speciali raudonosios knygos komisija, kuri rengia, tvirtina sąrašą.

Saugomų rūšių apsauga užtikrinama – skaidrėse. Visa eilė priemonių, kurias numato įstatymas ir kurios
įgyvendinamos tiek pačiame įstatyme, vykdant kontrolę, bet kartu ir poįstatyminiais teisės aktais. Viena
pargindinių priemonių – saugomų teritorijų steigimas, apie jas šiek tiek vėliau. Dalis augomų teritorijų
priskiriamos natūra 2000 teritorijoms. Kita priemonė – rengiant, įgyvendinant saugomų rūšių apsaugos
planus – patvirtinami, pvz., stumbrams, apsaugos planas, kuris tiek apžvelgia esamą situaciją, priemones ir
pan. tai individualizuoti saugomų rūšių apsaugos planai. 3 punktas – stebint kiek yra tū rūšių, reguliuojant jų
naudojimą – per leidimų sistemą, yra atskiros saugomų rūšių naudojimo taisyklės, detalizuojant būdus
tvarką, priemones ir pan. 4 – tam tikros rūšis veisiamos nelaisvėje, vėliau leidžiamos į laisvę, bet
introdukcijai ir reintrodukcijai svarbu atsižvelgti į aplinkybes visas, savybes, nesukelti grėsmės esančioms
rūšims laisvėje ir kartu įvertinti galimybes išlikti tai rūšiai. 6 – neturint objektyvios informacijos, nekaupiant
duomenų sprendimus atrasi, nustatyti tendencijas būtų sudėtinga, todėl nuolat atliekami pačių rūšių, jų
apsaugos tyrimai, stebėsėnas, žiūrima kaip pasiteisina pasirinktos priemonės ir t.t. 7 – reguliuojant ir
numatant konkrečias priemones. 8 – kalbėjome, todėl detaliau nekalbės. 10 – net BA galima už saugomų
rūšų sunaikinimą, bet švelnesnė atsakomybė už apskritai apsaugos rėžimo pažeidimus. 12 – augalai tam tikri
nepasižymi sėslumu, gyvūnai migruoja ,todėl ypač svarbu užtikrinti apsaugą ir migracijos metu. 13 – taikant
bet kokias kitas gerai veikiančias, saugančias priemones. Su saugomų rūšių apsauga susijusios ir žemės ūkio
veiklą reglamentuojančios priemonės, paukščiai, gyvūnai prisilesę laukuose augančių trąšų numiršta,
reguliuojant populiacijas yra tam tikrų rūšių, kurios kelia grėsmę, tia svarbu atrasti pusiausvyrą.

Saugomų rūšių naudojimas – gali būti naudojamos tam tikros rūšys, bet svarbu, kad nekeltų grėsmės tokių
rūšių ilgalaikiam išlikimui, apsaugos būklei, yra nustatyti reikalavimai ir atskiri reikalavimai saugomų rūšių
naudojimo tvarkos apraše. Kontrolę vykdo aplinkos apsaugos departamentas.
Šiandien kalbame apie laukinę gyvūniją, bet yra namuose laikomi gyvūnai, gyvūnų gerovės įstatymas – ar jie
yra ta pati aplinka mūsų, ar tai nuosavybė, kokios institucijos turėtų dalyvauti. Dėstytojos pozicija – aplinkos
teisė kaip tokia yra skirta natūraliai, laisvėje gyvenančiai aplinkai apsaugoti, kalbant apie naminius gyvūnus,
žemės ūkio gyvulius, aišku, jiems taikomi tam tikri reikalavimai ir laikymo sąlygos turėtų būti ne prastesnės
negu garantuojame laukiniams gyvūnams, pvz., narvų dydžiai, laipiojimo, plaukiojimo ir pan. poreikiai
patenkinti, bet tai nebus aplinkos teisės dalykas, aišku, tai susiję su žmogiškumu. Tai nepatenka į aplinkso
teisės reguliavimo dalyką, bet reguliavimas yra šalia mūsų aplinkosauginio reguliavimo ir tam tikri aspektai
turėtų būti panašūs. Bet klausimų egzamine iš gyvūnų gerovės įstatymo, žemės ūkyje auginamu gyvulių
apsaugos egzamine nebus klausimų.

Augalijos apsauga ir naudojimas

Šis teisinis reguliavimas pernai buvo pakeistas, bet visi pakeitimai įsigalios gegužės 1 d. Visa medžiaga
sudėliota skaidrėse pagal naują teisinį reguliavimą ir pagal kurį reikės ruoštis egzaminui. Kažkokių esminių
priemonių prasme pakeitimų nėra.
Augalija nėra vienalytė, taip atrodo, kad augalas yra augalas, bet iš tikrųjų ir pagal savo teisinį rėžimą
augalija skirstoma į tam tikras kategorijas. Miško augalija ir pats miškas, turintis savo teisinį reguliavimą,
specialią apsaugą. Tada ne miško žemėje augantys augalai – laukiniai augalai, kurie auga visur gamtoje,
pievoe, pelkėse ir pan. ir želdiniai – kurie labiau skirti papuošti miestus, parkai, skverai, botanikos sodai,
žalios juostos ir pan. tai žmogaus formuojama augmenija, nors kaip matyti, keičiasi augalijos sąvoka, todėl
dabar labiau bus galima atskirti kur auga, jeigu želdiniai, tai dekoratyviniuose labiau, istoriniuose objektuose,
o laukiniai augalai laukinėje gamtoje. Saugomi augalai – apie juos šiandien negalbėsime daug, nes iš esmės
saugomi augalai kartu su gyvūnais, grybais patenka į atskirą įstatymą, saugomų augalų, gyvūnų ir grybų
rūšių įstatymas. Konstruojamas bendras apsaugos rėžimas.
Taigi yra trys didelės kategorijas, apie dvi iš jų šiandien pakalbėsime plačiau.
Keičiamas ir įstatymo pavadinimas (laukinių augalų ir grybų įstatymas), keičiasi ir sąvokos. Jeigu iki tol
kairėje pusėje matome apibrėžimus, kuriuose akcentuojamas natūralumas augalijos, kad tai nėra dirbtinės
atrankos, žmogaus veiklos paeisti augalai. O naujasis įstatymas apbrėžia, kad tai natūraliai augantis ar
pasodintas laukinių augalų rūšies bet kokios vistymosi stadijos individas. Taigi gali būti ir pasodintos
žmogasu siekinat, pvz., atkurti populiacijas. Taigi tikslinama sąvoka tuo, kad apima ir žmogaus veiklos
pasodintus.
Taip pat apsauga taikoma sėklos, dalys ir t.t. tai laukinis augalas gauna apsaugą visą jo biologinio ciklo metu,
nuo sėklos iki jau sunykusio augalo ar gaminio.
Kalbant apie laukinės augalijo išteklius – šiandien galioja dar, kad sieja su galimybe ir faktine situacija, kad
žmogus naudoja ir gali naudoti savo reikmėms laukinės augalijos išteklius. Tuo tarpu naujame įstatyme to
atsisakoma. Irgi teisingas patikslinimas, nes tikrai ne visi laukiniai augalai yra naudojami žmogasu
gyvenime, veiklose, bet aišku apsauga jiems turi būti garantuojama. Kaip kalbame apie išteklius ,kiekius,
turime turėti omenyje ne tik tuos, kurie naudingi žmogui. Kartu modernesnis požiūris – ne vien augalijos
poreikis saugoti atsiranda ne tik iš to, kad žmogui to reikia, bet iš to, kad laukiniai augalai patys yra vertybė
ir turi būti saugoma.
Laukinis grybas – natūraliai augantis arba pasodintas. Netapatinami laukiniai augalai ir grybai, kaip buvo iki
tol. Tai keičiasi sąvokos.
Iki šiol įstatymas neapibrėžė nuosavybės teisės į laukinius augalus, nebuvo atskiros nuostatos, naujasis
įstatymas kalba, kad laukinių augalų ir grybų ištekliai, kurie vadovaujantis teisės aktais yra teisėtai paimami
iš aplinkos ar kitaip teisėtai įsigijami, jie tampa iš aplinkos paėmus ar teisėtai įgijusio asmens nuosavybė. Tai
teisėtumas priklauso nuo laukinės augalijos išteklių, rūšies, vietovės (saugomose teritorijose ribojama, žemės
savininkų teritorijose gali būti šiek tiek ribojama), nustatomi būdai kaip reikia, pvz., uogauti, negalima
naudoti specialių šukų rinkti uogas, mėlynes, bruknes ir pan. kai renkami grybai negalima išnaikinti
augaviečių. Sulą išgauti nustatyta kokiae aukštyje galima gręžti medį. Jeigu skiname lapus, kokią dalį lapų
galima skinti. Tai visas procesas reglamentuotas. Tai teisėtumas – kartais užtenka laikytis bendrų
reikalavimų, o kai kuriais tikslais naudojimui reikalingi leidimai, tai tais atvejais naudojimo teisėtumą
pagrindžia ir leidimo turėjimas. Įsigijimas – tų išteklių, kuriais galima prekiauti.

Laukinių augalų ir grybų ir jų išteklių apauga užtikrinama – įvardytos priemonės. Viena, labiausiai
reikšmingų – saugomų teritorijų steigimas, vėlgi matysime vėliau, kad saugomos teritorijos pagal savo
paskirtį, tikslus, rėžimo griežtumą skirstomos į įvairias kategorijas, priklausomai kiek retos rūšys, kiek
nykstančios, galimybės atsikurti ir pan. tai saugomos teritorijos gali būti steigiamos augalų ir grybų rūšių
užtikrinimui. Invazinės rūšys – jos neigiamas veikia kitą augmeniją, naikina kitas rūšis, kalbant apie
invazines rūšis LT taikomas ES reglamentas, apibrėžiantis ir invazinių, svetimų rūšių sąvoką. Bet šiaip tai
tos rūšys, kurios dažniausiai nėra būdingos ar atvežtinės ir kurios kenksmingos žmonių sveikatai, kitai
augalijai ir pan. trečias punktas – tai yra nustatomi ribojimai arba net draudimai naudoti tam tikras rūšis,
pvz., skinti vandens lelijas, kitur gali būti reguliuojama, nustatomos įvairios sąlygos, kalbant apie tuos pačius
lapus, nuo kurios krūmo dalies galima skinti, kur gręžti medyje skylę, tai siekiama taip sureguliuoti, kad
nebūtų padaroma žala augalui. 4 punktas – žmogus įsikiša, kad būtų išsaugota Lietuvai būdinga augalų ir
grybų įvairovė. Atliekamas monitoringas, augalija, be kita ko, irgi yra monitoringo objektas ir būtent
monitoringas, stebėsenos tyrimų metu galima pastebėti neigiamas tendencijas tam tikrų rūšių ir reaguoti,
kurti apsaugos planus. 7 punktas – vertinamas poveikis ir augalijai, ir grybams, ypač saugomoms rūšims, bet
ir apskritai visai laukinei augalijai. 11 punktas – gali būti vėlgi sudaromos tam tikros sutartys su žemės
savininkais dėl tam tikrų objektų apsaugos, leisti daryti tyrimus ir t.t.
Naudojimo būdai – dažniausiai žinome grybavimas, uogavimas, bet taip pat naudojamos ir kitų augalų dalys,
sėklos, lapai, poros, vaisiai, šaknys įvairiais tikslais, dažnai medicinos tikslais. Introdukcija – kai įdedame
naują rūšį, reintrodukcija – kai išnykusią atkuriame. Gausos reguliavimas – kai kelia grėsmes ir pan. Žodžiu
įvairūs panaudojimo būdai, pirmiausia savininkai naudoti, bet gali būti ir naudojimosi teisė suteikiama, pvz.,
išduodamas leidimas atskrioms rūšims, pvz., introdukcijai, reintrodukcijai išduodamas reikalingas leidimas,
toliau – leidimas reikalingas ir invazinių rūšių naudojimui, kada didesnis poveikis gali būti aplinkinei
augalijai ir didesnė kontrolė reikalinga. Įstatymas apibrėžia atvejus, kada leidimas reikalingas ir jų išdavimo
sąlygas.
Kada reikalingas žemės savininko sutikimas – tam tikrais atvejais reikalingas žemės savininko sutikimas
arba žemės valdytojo. Tai vėlgi čia reikalingas sutikimas ne tik privataus žemės savininko, bet ir valstybės ar
savivaldybės kaip savininko, kai norima atlikti įstatymo apibrėžtais atvejais atliekamus veiksmus ,toks
sutikimas reikalingas, tai kertant krūmus, medžius, pjaunant šakas ir pan (nurodyta skaidrėje). Todėl, pvz.,
norint išskirsti medį kur nors prie daugiabučių, kur užstoja saulę, reikia sutikimo, arba kapuose kerta
medžius ,tai negali tiesiog sugalvoti ir kirsti, yra gaunami savivaldybės sutikimai, specialios tvarkos yra,
kada reikia atlygint ivertę ir pan. net ir augančioms privačioje žemėje tam tikroms rūšims reikalingas
leidimas. Leidimas ir sutikimas vienais atvejais, kitais kompetentingos institucijos leidimo.
Augalų naudotojai gali būti tiek FA, tiek JA, bet dažnai jei komerciniais tikslais ,reikalingas leidimas.
Teisės – skaidrėje. 6 p. labiau kalba apie žemės savininkams nustatytus įpareigojimus saugoti augaliją.
Pareigos – skaidrėje.
Gausumo reguliavimas – gali būti reguliuojama gausa tam tikromis priemonėmis, kai būtina užtikrinti kitus
interesus. Svarbesnio visuomenės intereso priežastis apibrėžia įstatymas, įstatymas leidžia atsižvelgti į
ekonominės ar socialinės veiklos ir viešųjų paslaugų vydkymą ir priimti reikiamus sprendimus.

Miškas – kita augalijos kateogrija. Atskiras įstatymas skirtas būtent miškų reguliavimui, miškų įstatymas.
Pagrindiniai principai, susiję su mišku nustatyti jame. Miškai – nustatyti tam tikri kriterijai, kurie apibrėžia
tam tikrą teritoriją, kad laikytina miškas. Plotas – ne maženis kaip 0.1 ha.plotas miškais apaugęs. Prieš
kažkurį laiką bandytą pakeisti į 0.5 ha, bet žaliosios organizacijos surinko organizaciją ir organizavo
protestus, kad jei pakeisime šį skaičiuką keliom dešimtosiomis, iš miškų rėžimo iškris 7-8 tūkst ha miškų.
Tai pakankamai didelis plotas susidaro. Miške ribojamos įvairios ūkinės veiklos, ribojamos statybos, todėl
toks, kad ir nedidelis pakeitimas gali lemti pakankamai didelį poveikį apskritai aplinkai. Antrasis kritreijus –
medžių skalsumas ne mažesnis kaip 0.3 ir aukštis ne mažiau kaip 5 m. Taip pat į sąvoką patenka išretėję ar
dėl žmonių veiklos, gamtinių veiksnių tam tikros teritorijos – želdintinos teritorijos, miško aišktės,
kirtavietės ir pan. visą kita, pakelėse, medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai krūmai patenka į želdynų
įstatymo reguliavimo sritį.
Skalsumas – kaip tankiai suaugę medžiai žemės sklype.
Miškų grupės – galime vykdyti tik tuos kirtimus, kurie būtini užtikrinti miško sveikatą ir natūralų augimą –
rezervatiniai miškai, labiausiai saugomi. II kategorija – išskiriamos dvi subkategorijos – ekosistemų
apsaugos miškai, skirti apsaugoti ar atkurti miško ekosistemas, atskirus ūkio komponentus, patenka įvairių
draustinių miškai, jų dalys, pilnieji? kirtimai yra tokie, kur kertama daug, tai ribojama, siekiant, kad kirtimai
vykdoma veikla nebūtų padaryta žala. Rekreaciniai miškai – ribojami kirtimai draudžiami pilnieji? Kirtimai
ir kiti kirtimai ribojami, ypač kirtimus draudžiama bet kokius vykdyti poilsiavimo sezono metu, išskyrus kai
būtina stichinių nelaimių metu. III grupė – skirti formuoti medynus, kurie turėtų atlikti dirvožemio, oro,
vandens, žmogaus gyv. Aplinkos apsaugos funkciją, kirtimai ribojami, bet nėra draudžiami, ribojami
atsižvelgiant į tikrlus. IV kategorija – ūkiniai miškai, skirti realiai tiekti mediena, normalaus kirtimo –
įprastiniai miškai, trumpo kirtimo – ūkininkavimo tikslas greičiau išauginti kuo daugiau medienos,
naudojami greitai augantys medžiai, amžius turi būti ne ilgesnis nei 15 m. orientuojamai į proceso greitumą.

Miško nuosavybės teisė – gali priklausyti valstybei, FA, JA ir pan. bet reikia prisiminti, kad taikomas ir
Konstitucinis įstatymas, apribojimai jame nustatyti užsieniečiams įsigyti, turi atitikti kriterijus, plius miškų
įstatymas nustato ribojimus, jo 4 str., kaip skaičiuojamas bendras įsigytas žemės plotas, kad asmuo ar su juo
susiję asmenys gali įsigyti tiek miškų ūkio paskirties žemės, kad bendras jiems priklausantis miškų ūkio
paskirties žemės plotas neviršytų 1.5 tūkst. Hektarų. Tai nustatomi dydžiai, kartu siekiant ir apsauginių
tikslų.
Plius valstybei tam tikri miškai priklauso išimtine nuosavybės teise – valstybinės reikšmės miškai, tokie
miškai negali būti įsigijami privačion nuosavybėn, valstybiniuose rezervatuose, miesto miškai, kuršių nerijos
nacionaliniame parke, mokslinių tyrimų, mokymų miškai, valstybiniai miškai 7 km juostoje nuo baltijos
jūros ir kuršių marių, į kuriuos neatkurtos nuosavybės teisės ir pan.

Lankymasis miške – įstatymas suteikia teisę visiems FA lankytis laisvai miške, išskyrus rezervatus,
specialios paskirties miškus. Savivaldybių dėl padidėjusių gaisringumo ir pan, dėl svarbių priežasčių, kada
reikia, gali visuose miškuose ar dalyje tų miškų apriboti asmenų lankymąsi ir miško išteklių naudojimą.
Dalis miškų patenka ir į saugomų teritorijų įstatymo reguliavimą, tai irgi turėti omenyje tuos papildomus
reikalavimus. Ten, kur uždrausta ar apribotas lankymasis, turi būti pastatomi informaciniai ženklai plius yra
taisyklės kaip elgtis. Pvz., negali statyti automobilio ant miško paklotės ir pan.

Miško naudojimas – pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad miškai būtų tvarkomis pagal nepertraukiamo
naudojimo principą, t.y. kad mediena būtų nuolat teikiama, kad būtų proporcija tarp medienos prieaugio ir
jos panaudojimo. Savininkai, naudotojai, valdytojai miškų privalo saugoti, atkurti iškirstus ar užteržtus
miškus, laikytis teisės aktų reikalavimų ir pan. sutvarkyti naudojant mišką sudarkytus, pvz., atliekant
kirtimus gali būti pažeista miško paklotė, tai turi atsatyti, sutvarkyti miškus ,kad gali būtų naudoti pagal
paskirtį. Vėlgi kirtimus miškuose galima atlikti tik gavus nustatyta tvarka išduotą leidimą, kai toks leidimas
reikalingas. Tai net privatūs savininkai turi gauti tokį leidimą. Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo
nuostatai. Nustatoams nedidelis kiekis medienos, kurią savininkas gali gauti be atskiro leidimo.
Miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis – 11 str. Miškų įstatymo. Sulaukė labai daug diskusijų
pasiekė KT, buvo iš esmės pakeistas. Ik iKT nutarimo 2009 m. 06-22 d. 11 str. redakcija prieštarauja
Konstitucijai, nes neišvardyti ir nedetalizuoti išimtiniai atvejai. Dabar jau išvardyti šie atvejai. Šileikis
numatė situaciją, kuri yra šiandien – pvz., 4 p. tarkime, naudingosios iškasenos yra ten, kur jos yra, tai jei
šias priežastis galime laikyti išimtiniais atvejais, tai tokias kaip 7 ir 9 p. ar tikrai buvusios sodybos ir gyv.
Namai, kaip sklypų formavimas yra išimtinis atvejis ir prioritetas, kuriuos iškeliame aukščiau nei miškų
apsaugos prioritetas? Vėlgi, pačios formuluotės, pvz., 6 p. ką reiškia, kad nėra galimybės formuoti miško
žemėje? Ar mes galime į tuos kriterijus nekreipti dėmesio, ar reikia kreipti dėmesį, ekonominis efektyvumas.
Tai nelabai aiškiai suformuluoti kai kurie atvejai. Kai skaitysime 11 tr. Matysime papildomus draudimus ir
ribojimus paversti kitomis naudmenomis, visur yra pirmas, antras, trečias, pvz., arba pirmas, trečias ar
penktas ir visur yra 7 ir 9 punktai, atrodytų, kad svarbesni, nei visi likę.

Miško atkūrimas, auginimas ir kirtimas – 15 str. Miškų įstatymo. Bendras principas, kad išlaikyti mišką, bet
kartu ir didinti miškingumą, kartu valdytojams, savininkams, naudotojams nustatomos pareigos atkurti
želdinius ir pan. miško savininkui, valdytojui, naudotojui, net ir neteisėtai iškirtus mišką, kyla pareiga atkurti
mišką per metus, jei neatkūrė, tai miško savininko lėšomis atkūrima per penkis metus organizuoja aplinkos
ministerija ir kol savininkų valdose neatkurtas nustatytais terminais miškas, jiems neišduodami leidimai
atlikti miško kirtimus.

Miškas turi būti saugomas nuo – miško savininkams pagrinde, bet ir valstybei kyla pareiga saugoti miškus
nuo savavališko miško kirtimo ir pan (išvardyta skaidrėse). Be bendrų taršos reguliavimo priemonių, yra
reikalavimai atkurti, sutvarkyti mišką, jeigu kaltininkai nenustatomi, tai savininkų ar vadytojų lėšomis turi
būti daroma tai. Jeigu nustatyta neteisėta veika padaryta žala miškui, įst. nustato pareigą pareikšti ieškinius, o
kai žala valstybės miškui, tai spec. pareigūnai gali preikšti. Pažiūrėti įstatyme.

Želdynų apsauga – želdynų įstatymas yra. keičiasi sąvokos, iš esmės keičiasi. Labai klausimų iš želdynų
nebus, galbūt nebent skirstymą, atskirieji, priklausomieji, kuo skiriasi tarpusavyje, bet giliau to įstatymo
žiūrėti nereikia.
Pagrindiniai dalykai – želdynai yra žmogaus užsodinti žemės sklypai, keisis ploto kriterijus ir yra atskirieji
želdynai, kurie patys sau yra vertingi ir yra tik jam skirtame sklype, tokie kaip parkai, miesto ar miestelio
sodai ir pan. Priklausomieji želdynai – priklauso kito objekto teritorijai, pvz., tarp daugiabučių.
Želdynų sistemą sudaro dar pavieniai želdiniai ir žaliosios jungtys. Pati želdynų sistema, nustatomos normos
kiek miestuose turi būti žalių teritorijų. Želdynai suformuojami teritorijų planavimo dokumentuose. Prie kai
kurių objektų reikia tų žaliųjų plotų daugiau, tam yra sukuriama želdynų sistema.
Pagrindinis vaidmuo tenka savivaldybėm juos formuojant, prižiūrint ir įpareigojant, pvz., nustatant lankymo
sąlygas ir pan. priklausomai nuo to, koks želdynas ir tame įstatyme nustatyti visi pagrindiniai principai su
želdynų formavimu susiję, bet kadangi teisinis reguliavimas keičiasi, tai tiesiog žinoti, kad tokie yra ir tas
kategorijas, kaip yra skirstomi pagrinde.

Saugomos teritorijos
Natura 2000
2021-05-12

ES mąstu veikiantis tinklas, apima 18% ES žemyninės teritorijos ir daugiau kaip 8% jūrinės teritorijos ir
apskritai tai yra didžiausias koordinuotas, suderintas priemonių ir apsaugos režimų, saugomų teritorijų
tinklas visame pasaulyje. Saugomi laukinia paukščiai, buveinės, jos saugomos gali būti tiek dėl savo pačių
reikšmingumo, taip pat ir dėl jų reikšmės tam tikroms rūšims. ES natura 2000 tinkle saugoma apie 2k rūšių ir
230 tipų buveinių. Viena vertus galima matyti mąstą kiek rūšių ir buveinių patiria grėsmes, kita vertus
galime matyti ir apsaugos mąstą, kiek plačiai ji yra taikoma.
Tos teritorijos – direktyvos reikalauja steigti saugomas teritorijas, bet neišvengiamai valstybėse narėse yra
saugomų teritorijų reglamentavimas ir yra jų pagrindu įsteigtos saugomos teritorijos ir tt aktais įsteigtos,
kurios tam tikra dalimi persidengia ir su natura 2000.
Direktyvos:

 1979 m. paukščių direktyva. Pats pagrindas tos 2009 m. direktyvos yra 1972 m. direktyva. Ši
direktyva yra vienas pirmųjų ES teisės aktų skirtas aplinkosaugai, ji priimta dar iki suvestinio
vieningosios europos akto 1986 m. taigi interpretuojant bendrijos sutarties nuostatas, nesant
konkretaus pagrindo teisiniamreguliavimui, tai išskirtinumas tas, kad tai vienas pirmųjų teisės aktų,
bet jau tada buvo iškeltas tiklsas saugoti visas laukinių paukščių rūšis ir nustatytas reikalavimas
steigti saugomas teritorijas būtent paukščių apsaugai.

a) 2009 m.

 1992 m. saugo laukinę fauną ir florą, taip pat buveines, tai pirmasis teisės aktas, kad būveinės
savaime įgijo tam tikrą apsaugą, nes visada buvo kalbama apie gyvūnų ir augalų rūšių apsaugą, o
dabar atskirai skiriamas dėmesys buveinių apsaugai. Antras ypatumas 1992 m. priėmumas
direktyvą buvo sukurta ir įgyvendinta įdėja sukurti natura 2000 tinklą, į kurį patenka ir paukščių
direktyva minėta.

Bendrai apie direktyvas – ES komisija ypatingą dėmesį dabar skiria direktyvų tinkamumo vertinimui,
tai specialus procesas, kada įtraukiame visus suinteresuotus subjektus, atliekame tyrimus,
organizuojame diskusijas, pasitelkiame mokslininkus ir vertinama direktyvų atitiktis, tinkamumas jų
keliamiems tikslams. Tai būtent 1972 (2009), 1992 m. direktyvos praėjo šią procedūra, jos išlieka
labai reikšmingos, jose numatytos priemonės tinka tikslams pasiekti, bet tam, kad tų tikslų
galėtume pasiekti, vis tik buvo nustatytas poreikis gerinti praktinį įgyvendinimą šių direktyvų, buvo
parengtas veiksmų planas, tai susiję ir su investicijomis, ir su politikos koordinavimu, ir su
sprendimų priėmimo procesu, kada suderinami sprendimai su kitais socialiniais, ekonominiais
tikslais ir visa eilė tokių praktinio įgyvendinimo klausimų buvo iškelta. Tai apibendrintai – tos
direktyvos vertinamos teigiamai, vis dar aktualios, pačias jas keisti didelio poreikio kol kas nėra,
nebent tikslinti rūšis direktyvų prieduose, plius yra labai išsamiai apibendrinta ESTT praktika.

Aišku, prie biologinės įvairovės apsaugas prisideda ir žaliasis kursas, priemonės, numatytos žemės
ūkyje, apskritai kova su klimato kova ir pan., bet tiksliniai dokumentai yra šios dvi direktyvos.

Kaip atrenkamos teritorijos, priskirtinos natura 2000?

Pagrindinis vaidmuo yra valstybių narių, jos geriausiai žino savo teritoriją, turi duomenis apie
paplitusias jų teritorijoje rūšis. Tiek pagal vieną, tiek pagal kitą direktyvą pagrindinis atrankos
kriterijus tam tikrų teritorijų yra moksliniai aplinkosauginiai kriterijai, valstybės narės turi nustatyti
tinkamiausias teritorijas pagal skaičių ir plotą, kad būtų pasiekti direktyvos tikslai (čia apie paukščių
direktyvą), ornatologiniai? Kriterijai pagrindinis atsvaros taškas. Buveinių direktyva konkretesnė –
priede nustatoma teritorijų atrankos kriterijai. Abi direktyvos reikalauja vadovautis moksliniais,
aplinkosauginiais kriterijais, valstybės anrės turi tam tikrą diskreciją, tačiau ta diskrecija kartu yra
apribota minėtų kriterijų, kita vertus ir EK dalyvauja šiame procese, jeigu pagal paukščių direktyvą iš
esmės vasltybės anrės atrenka teritorijas ir pateikia sąrašą EK, kuri įtraukia tas teritorijas į bendrą
tinklą, pagal buveinių dirketyvą, valstybės narės atrenka teritorijos, tada (kažkas) padeda EK
išnagrinėti teritorijų pasiūlymus, įvertinti kiek teritorijos reikšmingos, jeigu nustatoma, kad
pakankama tų teritorijų, jos tinkamai atrinktos, EK patvirtina teritorijų sąrašą ir valstybės ne vėliau
kaip per 6 m. turi paskelbti jas saugomomis teritorijomis.
 Čia nėra valstybės narės noras, pasirinkimas steigti, nesteigti saugomų teritorijų, jeigu yra
objektyvūs duomenys, kad toje teritorijoje yra saugomos rūšys, jos pažeidžiamos, tai valstybės
anrės nelabai turi kam prieštarauti, aišku, jeigu kyla ginčas ,tai buveinių direktyvoje yra
mechanizmas numatytas.

Visuomenės vaidmuo – šioje vietoje visuomenės įtraukimas labai priklauso nuo valstybės narės, bet
apibendrintai visuomenės vaidmuo nebuvo didelis, kai kurios valstybės narės galbūt diskutavo,
tačiau šioje vietoje visuomenės matymai, norai neturi lemiamos reikšmės ir interesai tarp žemės
savininkų ar verslo subjektai, svarbiausi moksliniai kriterijai, visuomenės dalyvavimas reikšmingas
gal tuo aspektu, kad būtų pateikta papildoma informacija, pagrindžianti tuos mokslinius kriterijus.

Ar galime atsižvelgti į ekonominius interesus, socialines aplinkybes? Taip, atsižvelgti galima, bet
šiaip tai nėra lemiami kriterijai ir yra pagrinde du dalykai – valstybė turi vertinti ar tinkamiausios tos
teritorijos ir ar į tinklą natura 2000 siekiama įtraukti pakankamą teritorijų skaičių, kad būtų
užtikrinta tinkama apsauga.

Atrinkome, pateikiame, komisija pritarė, ar galime persigalvoti, išbraukti, reaguoti į, tarkime,

ūkininko pasakymus ir išbtraukti tas teritorijas? Direktyvos sako, kad taip, galima keisti ir išbraukti iš
sąrašo tam tikras teritorijas, bet tik tada, kai dėl pačioje teritorijoje natūraliai įvykusių pokyčių jos
netenka savo apsauginės vertės, jos neįmanoma atkurti, bet jeigu ta būklė pablogėjo vien dėl to,
kad nebuvo tinkamai tvarkoma pagal buveinių direktyvos reikalavimus, konkrečiai 6 str., tai jau
būtų laikoma buveinių direktyvos pažeidimu, o ne pagrindu išbraukti, nes yra PAV ir
aplinkosauginės atsakomybės direktyva, kuri sako, kad kai padaroma žala saugomoms rūšims ar
buveinėms, jas privaloma atkurti. Tai išbraukti galima tik tada, kai dėl natūralių, gamtinių aplinkybių
nebeliko saugomų rūšių ir nebeįmanoma jų atkurti.

Taigi mechanizmas atrankos gana sudėtingas, valstybės narių diskreciją varžo direktyvų
reikalavimai, objektyvūs kriterijai ir mokslinė informacija, komisija koordinuoja visą procesą ir
įtraukia teritorijas į natura 2000 tinklą, o visuomenės vaidmuo tik kaip papildomos informacijos
teikėjas, bet negalėtume sakyti, kad visuomenės vaidmuo lemiamas.

Paukščių direktyva 2009

Įpareigojo:

 Užtirkinti visų rūšių laukinių paukščių apsaugaą, natūraliai paplitusių vasltybių narių teritorijoje,
nusatto naudojimo taisykles, kalba apie visą būvio ciklą, tiek gyviems paukščiams, tiek jų
kiaušiniams, lizdams, buveinėms tiek negyvų egzempliorių naudojimui. Kiekvienai valstybei kyla
pareiga saugoti visas bendrijų teritorijose saugomas rūšis, net ir laikinai esančias, bet diretyvos
reikalavimai taikomi tik natūralioje aplinkoje saugomoms rūšims, reikalavimai nustatomi paukščių
gabenimui, laikymui, gyvi paukščiai ar negyvi, net jei nėra natūraliai paplitę, ta apsauga taikoma.
ESTT buvo diskusija, ar ši apsauga direktyvoje numatyta turėtų būti taikoma nelaisvėje
užaugintiems natūraliai ES paplitusių rūšių paukščiams? Pati direktyva kalba tik apie natūralioje
aplinkoje gyvenančius paukščius, todėl netaikoma direktyvoje numatyta apsauga, tačiau jeigu tuos
paukščius grąžiname į laisvę ir toje pačioje teritorijoje nebegaime atskirti nuo laukinių paukščių, tai
tą apsaugą turėtume šiek tiek išplėsti ir taikyti jau laisvėje esantiems paukščiams. Netaikoma
įvežtiniams paukščiams, pvz., jeigu iš Australijos ar Afrikos atsivešime rūšis, tai direktyvos
netaikomos. Bet jei iš vienos VN atsivešime, tai apsauga galios.
  Derinti ekologinius, mokslinius ir kultūrinisu reiklavimus su ekonominiais ir rekreaciniais. Buvo ne
viena byla, pasisakyta dėl tam tikrų rūšių medžioklės, numatytos kaip šventės tam tikrų rūšių
paukščių medžioklė, ESTT pozicij visais atvejasi vienareikšmiška – reikia žiūrėti į bendrą apsaugos
interesą, todėl, pvz., kalbant apie medžioklės terminų nustatymą, turime stabdyti medžioklę tada,
kai pradeda migruoti pirmieji paukščiai, o ne kai didžioji dalis ir pan. nes kai prasideda migracija
sukontroliuoti ir užtikrinti apsaugą vienoms rūšims ir medžioti kitas rūšis yra sudėtinga. Todėl jei tos
šventės data patektų į terminą, kada pagal direktyvą medžioklė negalima, tai išimties negalėtume
padaryti. Ekonominiai interesai negali nulemti valstybės narės apsisprendimo steigti saugomą
teritoriją ar nesteigti. ESTT byla – dėl uosto, esančio prie natura 2000 teritorijos ir uosto kranto
dugno gilinimo darbai buvo apriboti, kad netrikdytų natura 2000 teritorijoje esantiems paukščiams.
Tai keliamas klausimas, kad prarandamos pajamos, uosto veikla stabdoma, ar negalima teritorijos
pastumti toliau nuo uosto. Tai nėra savarankiška išimtis, ekonominia iinteresai negali būti pagrindas
nesteigti saugomų teritorijų. Tai pakankamai daug apribojimų įvesta direktyvomis.

 Imtis reikiamų priemonių išsaugoti, palaikyti ar atkuri pakankamą buveinių įvairovę ir plotą visoms
laukinių paukščių rūšims. ESTT – apie būtinybę imtis tų veiksmų dar prieš bet kokio skaičiaus
sumažejimą, būklės pablogėjimas ir iš anksto reaguojant į galimas rizikas, kurios kiltų toms
saugomoms rūšims. Tai vėlgi tai ir prevencijos, ir atsargump principo įgyvendinimas, reaguoti iš
anksto, tai ir PAV numatytas, kad prieš sukeliant rizikas, jas įsivertintume ir pagalvotume iš anksto
ar turime priemonių ir galima rizikas suvaldyti.

 Steigti saugomas teritorijas (SAT)

 Uždrausti tam tikras veiklas paukščių atžvilgiu. Direktyvos leidžia tam tirkas išimtis, kai nėra kitų
sprendimų pateisinamų, kai tos išimties taikymas, suteikiant teisę mdžioti tam tikras paukščių rūšis
būtina dėl didesnės žalos daromos aplinkai, žmonių sveikatai ir pan. bet šiaip tyčinis paukščių
kiaušinių ir lizdų naikinimas, pašalinimas nuo pastatų draudžiamas pagal direktyvą. ESTT sakė, kad
paukščiai linkę grįžti į savo turėtus lizdus, todėl yra bendras draudimas naikinti lizdus, bet jei tai
daro žalą, kelia riziką žmonių sveikatai, pastato būklei ar ten ant elektros tinklų, tai išimtis, bet
griežtai kontroliuojama, gali būti įgyvendinama.

 Apriboti prekybą ir medžioklę laukiniais paukščiais. Tai neturi pakenkti paukščių populiacijoms,
prekyba neturi dirbtinai skatinti rinkos atsiradimą ir labiau naudoti saugomas rūšis, kalbant apie
medžioklę – yra medžioklės terminų nustatymas, kaip minėta, ir apskritai direktyvoje nustatytas
priedas, kur bendra taisyklė – draudžiama medžioti paukščius, tačiau priedai numato kokius
laukinius paukščius leidžiama medžioti visose VN, ir antras priedas – kokias paukščių rūšis leidžiama
medžioti atskirose VN. Draudžiama naudoti tokias priemones medžioklės, didelio mąsto, kurios
sukeltų grėsmę paukščių išnykimui. Pvz., su klijai išteptomis lazdomis buvo strazdai medžiojami, nes
tokia tradicija buvo. Jeigu sugaunami paukščiai kiti, ne strazdai, jie prausiami ir paleidžiami, ESTT
pasakė, kad tai yra neatrankinis medžioklės būdas, kuris draudžiamas pagal direktyvą ir negali būti
taikomas. Kitą vertus, pvz., Lietuvoje kormoranų populiacija, viena vertus tai laukiniai paukščiai,
kurie saugomi direktyva, kita vertus, jų keliama žala, ir aplinkai, turi būti valdoma. Lietuvoje naudoja
petardas, kad nubaidyti paukščius nuo lizdų, kad neišsiristų nauji kormoranai. Bet nuo to baidymo,
deja, plečiasi jų buvimo vietos. Vėlgi, svarbu parinkti tinkamas priemones, nuolat stebėti, aiškiai
nustatytos priemonės, terminai, turi pagrindžiama svarbiais tikslais, sąlygomis, tokiai išimčiai taikyti.

Buveinių direktyva 1992

Įpareigojo:
 Tikslas – užtikrinti biologinę įvairovę ir jos apsaugą, kiek įmanoma efektyvesnėmis priemonėmis.
Direktyvą galima suskirstyti į dvi dalis, viena skirta natura 2000 tinklo sukūrimui, bet vėlgi apima
natura 2000 tinklas teritorijas ir pagal paukčių ir pagal buveinių direktyvą. Antroji dalis – skirta
augalų ir gyvūnų apsaugai užtirkinti, yra griežtos apsaugos schema, kita – švelnesnės apsaugos
schema, kur gali būti tos rūšys naudojamos, taikant tam tikrus saugumo reikalavimus, yra
numatytos išimtys.

 Derinti ekonominius, socialinius, kultūrinius reikalavimus ir regionines bei vietines charaketirstikas.

Tai nėra savarankiška išimtis, tačiau derinti tuos procesus, pasitelkiant tokias priemones kaip PAV,
tų išimčių numatymas, tai čia yra būdai kaip suderinti tuos interesus, bet laikantis papildomų
saugumo reikalavimų.

 Imtis priemonių, kad būtų apsaugoto natūralios buveinės, taip pat saugomos gyvūnų ir augalų rūšys
– gali būti specialūs planai, adminsitracinės, sutartinės priemonės ir pan.

 Natura 2000

 Sukurti griežtos apsaugos sistemą tam tirkoms rūšims – reikalauja uždrausti VN bet kokia forma
gaudymą, žudymą, naikinti kiaušinius, perėjimo poilsių vietų naikinimas, griežtoji apauga taikoma
direktyvos priede nurodytoms rūšims ir taikoma visiems gyvenimo etapams – nuo kiaušinio ar kitos
formos gyvenimo pradžios ir baigiant negyvo gyvūno panaudojimo galimybėmis, plius nustatomas
reialavimas VN sukurti ir atsitiktinio gaudymo, žudymo stebėjimo sistemą ir imtis būtinų priemonių.
Pvz., eismo įvykių stebėjimas ar žemės ūkio veikloje, kur gali atsitiktinai žūti tam tikros rūšys
gyvūnų. Panašiai griežtoji apsauga taikoma augalams, skinti, rauti, naikinti augalus jų natūralioje
paplitimo vietoje draudžiama, parduoti irgi draudžiama, draudimai galioja visiems biologinio ciklo
etapams.

 Taikyti apsaugos priemones, naudojant kitas rūšis.

 Uždrausti tam tikrus medžioklės b9dus ir transporto priemones, naudojamas medžioklei – Vn

perkeldamos į nacionalinę teisę medžioklės ribojimą ir draudimą, turi įtvirtinti bendrą taisyklę, kad
neatrabnkiniai, didelio mąsto pavojingi būdai būtų uždrausti bendra taisykle, plius perkelti į
nacionalinę teisę patį sąrašą, vien sąrašo perkėlimas sukeltų riziką, kad atsirastų naujas būdas
medžioklės, kurio rengiant direktyva nebuvo numatyta.

Dirketyvų abiejų nuostatos perkeltos į saugomų teritorijų ir saugomų rūšių įstatymus.

Saugomos teritorijos Lietuvoje

Pirmiausia įsteigiama ar jau yra įsteigta nacionalinė saugoma teritorija ir jai tik suteikiamas Europinės
svarbos statusas, ar paukščių, ar buveinių aspaugai, o dar alternatyva – gali nepatekti į saugomą
teritoriją, bet atsižvelgiant į veiklą toje teritorijoje nustatančius dokumentus, gali būti nustatyta, kad
apsauga tai teritorijai irgi garantuojama.

Saugomos teritorijos nukreiptos ne tik į gamtinės teritorijos savybes, jos gali būti saugomos ir dėl
architektūrinių savybių, paveldo, istorinių aplinkybių ir vertės.

Saugomų teritorijų įstatymas reguliuoja, kuris apibrėžia visą saugomų teritorijų sistemą, reguliuoja
pagrindinius saugomų teritorijų veiklos jose principus, pagrindines sąvoka,s rūšis, steigimo tvarką, ribų
 keitimo tvarką, apsaugos tvarkymo kontrolės reikalavimus, taip pat natura 2000 statuso suteikimą, tai
visi pagrindiniai principai, kas susiję su saugomomis teritorijomis.

SAT steigimo tikslai:

 Išsaugoti kraštovaizdžio biologinę įvairovė, užtikrinti biologinę pusiausvyrą, t.y. natūralius

procesus vysktančius.

 SAT skirtos ir pažintiniam turizmui, moksliniems tyrimams, būklės stebėjimui, propogavimui šių
objektų kaip vertybių ir t.t.

SAT sistemą sudaro (skaidrėje). Per egzą nereikės vardinti rezervatų, draustinių rūšių ir pan. šiaip matome
pagal sistemą, yra konservacinės apsaugos – tai griežčiausia apsauga taikoma, labiausiai veikla ribojama,
pagrinde visi saugomi unikalūs, tipiški gamtinio kultūrinio komplekso objektai, ribojama veikla, tai
priskiriami rezervatai, draustiniai, paveldo objektai. Atkuriamosios apsaugos prioritero teritorijos – jose yra
saugomi, atkuriami, palaikomi, gausinau arba ribotai naudojami veiklai svarbūs tam tikri gamtos ištekliai,
gali būti atkuriamieji sklypai, tai reikai atkurti, gausinti tam tikrus išteklius. Ekologinės apsaugos prioriteto
teritorijos – sumažinti neigiamą poveikį gamtai, neigiamo antropogeninio veiklos aplinkai poveikio išvengti,
tai kalbama apie tam tikras zonas. Kompleksinės saugomos teritorijos – tikslai kompleksiniai, į daugiau
aspektų atsižvelgiama, teritorijos, kurios pasižymi tam tikru gamtinius, kultūriniu vientisumu ir sujungiami
skirtingų, įvairių apsaugos sričių prioritetų, daug tikslų bandoma pasiekti.

Turėsime testą – tei reikės mokėti atpažindi kas yra konservacinės, kas atkuriamosios ir t.t. teritorijos.
Konsveracija – konservuoja, saugo, atkuriamieji – atkuriame, puoselėjama, ekologinės apsaugos –
neutralizuoti neigiamą poveikį, kompleksinės saugomos – kompleksiškumas. Pasižiūrėti kurios teritorijos
priskiramos kuriai kategorijai. Bet tikrai nebus tokių klausimų, kokie yra draustiniai, nes draustiniai turi labai
daug rūšių.

Bendrai – visos saugomos teritorijos apima Lietuvoje virš 1000 000 ha ir maždaug netoli 16% bendrai
teritorijos.

Unesco paveldas Lietuvoje

Saugomos teritorijos gali būti saugomos ir pagal tarptautinius teisės aktus.

Veiklą saugomose teritorijose reglamentuojama – skaidrėse įstatymai ir teisės aktai. Nustatoma kokai
saugoma teritorija ir turim nustatyti tam tikros veiklos ribojimus. Vienose teritorijose galimos vienokios
veiklos, kitose kitokios. Saugomų teritorijų nuostatai – specifika tos saugomos teritorijos. Saugomų
teritorijų planavimo dokumentai – nustato ribas teritorijos, karut įneša tam tikrus apribojimus,
reikalavimus, pvz., statybai ir pan.

Saugomų teritorijų tipinis reglamentas – skirtas nustatyti kraštovaizdžio tvarkymo zonas, reikalingas
rengiant valstybinių parkų, valstybinių rezervatų ir pan. schemas ir t.t. dokumentas, nustatantis bendrus
standartus teritorijoms. Gali būti sudaromos ir apsaugos sutartys su žemės savininkais, valdytojai ir viskas,
kas susiję su žemės santykiais registuojama NT registre, jose susitariama dėl tam tikrų apsaugos priemonių,
taikomų jų žemės sklype. Galima susitarti ir su žemės savininkais, įstatymas numato galimybę, kad nors
teritorija nepatenka į saugomos teritorijos ribas, tačiau sutartimis siekiama išvengti neigiamo poveikoo
natura 2000 teritorijoms ir jose saugomoms vertybėms. Tai formaliai gali būti sklypas ne saugomoje
teritorijoje, tačiau kai to reikia apsaugos natura 2000 tikslais, galimos tokios sutartys.

Už saugomose teritorijose nustatomus veiklos apribojimus mokamos vienkartinės ar periodinės

kompensacijos, įstatymai nustato kas tokias kompensacijas gali gauti.

Valstybinė saugomų teritorijų kontrolė

Ją vykdo aplinkosaugos apsaugos inspektoriai, taip pat valstybinių saugomų teritorijų pareigūnai, kurių
įgaliojimai yra saugomų teritorijų įstatyme, taip pat valstybiniai miškų pareigūnai – kadangi saugomos
teritorijos apima miškus, žemės tarnybų pareigūnai, teritorijų planavimo pareigūnai, tai visi vykdo saugomų
teritorijų kontrolę.

Valstybinę kontrolę saugomų teritorijų reglamentuoja poįstatyminiame teisės akte – valstybinės saugomų
teritorijų apsaugos kontrolės nuostatai. Visas procesas yra reglamentuoas įstatyme ir šiuose nuostatose.
Nuostatus tvirtina aplinkos ministras įsakymu.

Atsakomybė už aplinkos teisės pažeidimus

Be to, kad tai vienas iš garantų užtikrinti tinkamą kitų aplinkosauginių reikalavimų įgyvendinimą, šiandien
matome, kad pažeidimai aplinkos teisės lemia ne tik neigiamą poveikį tam tikroms rūšims ar atskiriem
aplinkso komponentams, bet tai visuotinė problema. Apie 38% gaunamų pajamų, visokios teroristinės
organizacijos, karinės organizacijos, yra iš aplinkosauginių nusikaltimų. Taigi tai jau nebėra vien aplinkos
teisės problema, o ir visuotinio saugumo problema.

Atsakomybės nustatymas ir tam tikrų bendrų standartų nustatymas yra labai svarbu. Tarptautiniu mąstu
turime tam tikroje srityje sureguliuotus atsakomybės klausimus, tačiau vėlgi statistika rodo atsakomybės
nustatymo svarbumą kiekvienoje valstybėje.

Atsakomybė už aplinkos teisės pažeidimus – tai vienas iš bendrųjų, horizotnaliųjų aplinkos teisės institutų.
Talpina savyje ir nuostatas iš ANK, BK, ne vien aplinkos teisės normos. Atsakomybė kartu yra ir viena iš
priemonių padedančių užtikrinti aplinkosaugos reikalavimų įgyvendinimą ir tai viena iš prevencinių
priemonių, atsakomybė stabdo pažeidimų padarymą, sankcijos pakankamai atgrąsančios. Lietuvoje ilgą
laiką ATPK buvusios baudos labiau linksmindavo pažeidėjus negu iš tikrųjų atgrąsydavo, tačiau ANK
sankcijos peržiūrėtos. Kita vertus BA buvo minimaliai taikoma, šiuo metu baudžiamųjų bylų atsirado
daugiau, nebūtinai padaugėjo nusikaltimų, bet būdavo problematika, kad aplinkos apsaugos inspektoriai
neturėdami teisinio išsilavinimo turėdavo apsispręsti kurią atsakomybės rūšį taikyti ir paprasčiau būdavo
pritaikyti ATPK.

Efektyvesnės atsakomybės rūšies parinkimas ir pritaikymas prisideda prie atsakomybės įgyvendinimo ir

prevencijos.

Matant situacijas, pvz., Grigeo, Alytaus gaisras, kai ta kontrolė nesuveikia pakankamai efektyviai, šiuo metu
klausimai sprendžiami keičiant pirmiausia teisinį reguliavimą. Tam, kad atsakomybė pasiektų savo tikslus,
būtina, kad būtų ir tinkamas teisinis reguliavimas, ir praktinis taikymas, tinkama pareigūnų kompetencija.

Tai būdas kompensuoti padarytą žalą aplinkai ir užtikrinti aplinkos būklės atkūrimą. Lietuva turi teisinį
reguliavimą, kad tie, kas padaro žalą aplinkai turi ją atlyginti, atkurti aplinkos būklę plius sumokėti valstybei
kaip žalos kompensavimą. Vienais atvejais yra įkainiai, kitais atvejais, pvz., aplinkos teršimo, taikomos
formulės, kurių pagrindų apskaičiuojamas kompensacijos dydis.

2004 m. direktyvai įsigaliojus ateina papildomas reikalavimas – atkuri aplinkos būklę. Direktyva tą
reglamentuoja ir buvo perkelta į aplinkos apsaugos įstatymą, numato pirminį, kompensacinį atkūrimą ir
tarpinių nuostolių atlyginimą per atkūrimą. Susidariusi problema, kurią žino ir EK – grigeo bylos advokatai
ginčyja kompenacijų, kurios yra milijoninės, pagrįstumą, kadangi direktyva tų piniginių kompensacijų
nereikalauja. Pati direktyva tarsi nedraudžia kompensacijų, bet ar tai nėra ta pati dviguba atsakomybė. Tai
keliamas klausimas ar tų kompensacijų atsisakyti reikėtų ir koncentruotis į aplinkos būklės atkūrimą. Idealiu
atveju ko gero turėtų padengti ir pilnai atkurti aplinkso būklę. Bet kai kuriais atvejais neįsivaizduojama kaip
galima pilnai atkurti aplinkos būklę.

Kartu tai būdas surinkti lėšas, kad ne visa visuomenė kompensuotų žalą, bet ir prisidėtų būtent tie
pažeidėjai ir būtų įgyvendintas teršėjas mokas principas.

Būdas nubausti teršėją – Ank ir BK tikslas bausti ir pataisyti pažeidėjus, tuo tapru civilinė atsakomybė atlieka
labiau kompensacinę funkciją.

Aplinkosauginės atsakomybės ypatumai

Primiausia sritis – pažeidimai padaromi aplinkos aspaugos srityje, kėsinamasi į aplinkos apsaugos
komponentus. Pirmiausia pažeidžiami aplinkosauginiai reikalavimai, tai gali būti procedūriniai reikalavimai,
bet pažeidžiamos TIPK leidimo išdavimo taisyklės, bet tos taisyklės nustatytos tam, kad užtikrinti aplinkos
apsaugą ,tai vėlgi pažeidimas padaromas aplinkosaugos srityje. Gali būti kėsinamasi tiesiogiai į aplinkos
komponentą. Bet gali būti padaromas ir neteisioginis poveikis, pvz., pažeidžiant taršos leidimų išdavimo
taisykles, neįtraukiant visuomenės, nebuvo surinkta visa reikalinga informacija leidimų išdavimui ir sukelta
reali grėsmė aplinkos komponentams. Taigi pažeidimas sudaro prielaidas pažeidimui.

Dažnai būna, kad pažeidimams būdingas dvigubas, trigubas objektas. Pvz., nukertami medžiai – objektas –
medžiai. Tačiau miškas yra ir tam tikrų augalų buveinė, gyvūnų gyvenamoji vieta, taigi iškirtus didelį plotą
miško sunaikinamos jų gyvenamosios vietos, miško paklotė ir ten augantys augalai, galų gale išnykus
medžiams, pvz., sudegė kurių nerijos miškai, tai palankios sąlygos plisti invazinėms rūšims, kurios užgožia
visas natūraliai esančias ten augalų rūšis. Taigi vėlgi daromas poveikis ir kitiems aplinkos komponentams.
Aišku, oro kokybei, klimato kaitai daro poveikį. Jei miškas, pvz., ant upės kranto, tai jis turi tam tikrą poveikį
krantų linijos stabilizavimui, nuošliaužų prevencijai ir t.t.

Iš tikrųjų aplinkoje viskas yra taip susiję, kad neigiamas poveikis vienam aplinkos komponentui dažnai turi ir
neigiamą poveikį kitiems aplinkos komponentams.

Kompleksiškumas – atsakomybės rūšių taikymo įvairovė. Tarkime, neteisėta lūšies medžioklė, tai būtų žalos
aplinkai kompensavimas, t.y. sumokėti įkainį ir dar BA būtų taikoma. Arba, pvz., neteisėti kirtimai būtų
baudžiami administracine tvarka, tos medienos išvežimas jau vagystė ir žalos aplinkai padarymas civilinė
atsakomybė. Taigi atsakomybė savyje talpina įvairias atsakomybės rūšis, svarbu tuos saitus pamatyti.

Bendrieji teisinės atsakomybės už aplinkos teisės pažeidimus pagrindai įtvirtinti:

LR Konstitucijos 53, 54 str. – iš čia įstatymų leidėjui kilo pareiga uždrausti neigiamą poveikį aplinkai ir kartu
numatyti atsakomybę už tokių draudimų nesilaikymą, nepaisymą. Kitą vertus iš Konstitucijos kyla kiekvieno
pareiga saugoti aplinką, įgyvendinti kitas pareigas, atkurti aplinkos būklę ir už šių paerigų nevykdymą irgi
galima atsakomybė. Taip pat iš Konstitucijos suteiktos ypatingos reikšmės aplinkos komponentams kyla
pagrindas taikyti atskaomybė miško savininkams neteisėtai iškirtus jiems nuosavybės teise priklausantį
mišką. Taigi šie du straipsniai iš esmės yra pagrindai.

Aplinkos apsaugos įstatyme – numato bendriausius principus, bet kart numato ir CA už žalą aplinkai
pagrindai, griežtoji atsakomybė, taip pat jis turi atskirą skyrių, skirtą ekonominėms sankcijoms, numatantis
JA administracinę atsakomybę.

Kiti specialūs įstatymai – jie taip pat turi tam tikras nuostatas skirtas atsakomybei. Aplinkos teisės
įstatymuose būna paprastai nuostatų susijusių su žalos kompensavimu. Pvz., Laukinės gyvūnijos įstatymas –
kas turi atsakyti, kaip skaičiuojama žala. Taip pat miškų įstatyme yra ir kt. Tai tam tikrų atsakomybei skirtų
nuostatų galime rasti ir spec. įstatymuose.

Pagrindas atsakomybei atsirasti yra aplinkos teisės pažeidimas. Galima išskirti tam tikras savybes.

Primiausia kaltė – dažniausiai vienas iš aplinkos teisės pažeidimų požymių, tačiau ji nereikalinga taikant
civilinę atskaomybę, nes ten griežtoji atsakomybė. Kaltė taip pat kai kalbame apie didesnio pavojaus
šaltinius, tai jei įvyksta žala aplinkai, tai sąlygoja valdytojo, savininko atsakomybę. Pvz., truko nuotekų
vamzdis, jokio pažeidimo nebuvo, jis tiesiog truko ir nuotekos tekėjo į nerį. Bandoma įrodinėti, kad nėra
pažeidimo, kaltės, tačiau padidinto pavojau šaltinis sukėlė tą žalą, tai visa nuotėkų sistema priskiriama prie
tokių ir subjektas, užsiimantis ta veikla turi prisiimti atsakomybę. Tai taikant BA ar administracinę
atsakomybę privaloma įrodyti kaltę, o kitais atvejais pats veikos pobūdis sąlygoja kaltės buvimą.

Neteisėtas elgesys – gali būti aktyviai ir neveikiant padaromi neteisėti veiksmai, pvz., nesikreipiant leidimo,
neįgyvendinant atliekų prevencijos. Tai gali būti aktyvūs veiksmai ir neveikimas.

Tam, kad atsirastų atsakomybė nereikalinga, kad visada atsirastų realūs padariniai. Veikos pavojingumas ar
grėsmės aplinkai sukūrimas jau lemia BA taikymą. Byla – garbaus amžiaus moteris priėmė saugoti draugų
atvežtas statines, ji nežinojo kas per medžiagos. Ji jas laikė savo sklype, didelis kiekis medžiagų. Skystis
pradėjo po truputį bėgti ir atvykę aplinkosaugininkai užfiksavo, kad tai labai stiprūs chemikalai. Bobutei BA.
Tai realiai neigiamų padarinių ekologinių neatsirado, bet neteisėtas elgesys ir grėsmės sukėlimas lėmė BA
taikymą.

Rūšys – ANK taikomas FA, AAĮ – JA, TPĮ. BK turime tik kelis straipsnius skirtus nusikaltimams aplinkai, tačiau
jų nuostatos suformuluotos plačiai, todėl gali apimti daug veikų. Civilinė materialinė atsakomybė – CK, AAĮ
ir visa eilė metodikų kaip skaičiuoti žalą aplinkai. Aplinkos teisės aspektu svarbu žala aplinkai kaip visuotinei
vertybei, o ne nuosavybei. Tarnybinė atsakomybė – už neteisėtai išduotus leidimus, prastą aplinkos
apsaugos kontrolę, tai jie irgi pažeidžia aplinkos teisės reikalavimus. Doktrinoje galime rasti minčių apie
galimybę taikyti Konstitucinę atsakomybę. Konstitucijoje numatytų subjektų atsakomybė, pvz., apkalta,
tisėjo atleidimas iš pareigų, jeigu padaryti aplinkos teisės pažediimai, bet vėlg itai nėra vien aplinkos teisė.

ES teisės aktai

2004 m. direktyva minėta. 2008 m. dirketyva skirta baudžiamajai atskaomybei, išskritos pavojingiausios
veikos aplinkai, kurios turėtų būti nusikalstamos visos ES lygiu. 2009 m. – taršos iš laivų kriminalziavimui ir
pripažnimui nusikaltimais. Taigi direktyvomis bandoma nustatyti bendrus standartus ir reikalavimus
atsakomybei.
Tarptautinė teisė

Dėmesys skiriamas tiems atvejams, kurie nepatenka į nacionalinę jurisdikciją, pvz., nafta, branduolinė žala.
Tai specifinis žalos pobūdis sąlygoja poreikį kurti tarptautinį reguliavimą. Labiausiai pažangių mechanizmų
yra taršos nafta, bet principas visose panašus – taikoma griežtoji atsakomybė, numatomos privalomos
finansinės garantijos, kuriami fondai, į kurias valstybės moka, pvz, prekiaujančios nafta ir sudaromos
galimybės pasitelkti fondu kompensacijai.

Tačiau tų fondų buvimas, įkūrimas leidžia kur kas efektyviau kompensuoti ir atlyginti žalą aplinkai, atkurti
jos būklę.

Taigi – specifinis žalos pobūdis, platus taikymo mastas, problemos sprendžiamos platesniu mastu ir
papildomi finansiniai instrumentai – didelė pagalba, pvz., taršos nafta atveju žalos milijardinės, bendrovės
bankrutuoja ir aplinka lieka užteršta, o turint fondą galima tas lėšas dar panaudoti.

Dėl egzo

Techniniai dalykai – egzamians dviem srautais. Kiekvienos grupės, srauto prašoma likus maždaug savaitei iki
egzo pasižiūrėti ar savo paskyroje matome egzaminą.

Egzaminas 40 min. užduoties atlikimui, bet laikas bendras, t.y. prieiga 45 min. nu nevėluoti žodžiu. 40
klausimų, visi bus testinio pobūdžio su vienu teisingu atsakymu. Kiekvienam iš mūsų užduotis suformuluots
iš viso bendro klausimų banko individualiai kompiuteris, atsitiktine tvarka išrinkdamas klausimus. Atliekant
užduotį, prie klausimų galima grįžti. Primena, kad taikomas kaupiamas balas. Tai egzo užduoties įveritnimą
matysime, bet nematysime klaidų. Vertinimas – matysime įvertinimą testo, dešimtbalė sistema. Jeigu
srinkome 8.45 tai jau rašo 9. Tai egzas 8 balai. Kaupiamus balus visi matėme VMA.

Klausimai – iš ko mokytis. Pirmiausia skaidrės, turi bti kaip planas kokius klausimus pasižiūrėti. Pvz.,
saugomų teritorijų sistema, išvardytos kategorijos, kas kokiais priskiriama, tai apie tai pasisakityti iš
įstatymo. Arba medžioklės plotų sudarymas – pasisakityti iš medžioklės įstatymo apie tai, kaip sudaromos.
TIP leidimų išdavimas, kas išduoda, kokiam terminui ir pan. Klausimai suskirstyti į septyniolika temų. Vienos
platesnės, kitos siauresnės, visus pagrindinius teisės aktus žinoti – aplinkos apsaugos įstatymas, pav
ĮSTATYMAS, teritorijų palanvimo įstatymas, žemės, vandens, augalų ir grybų, medžioklės, saugomų rūšių,
mokesčių įstatymai ką kalbėjome, orhuso konvencija, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės. Nu žodžiu
pagrindinius įstatymus pasižiūrėti tais aspektais, kurie minimi skaidrėse. Pvz., teritorijų planavimo įstatymas
yra paltus, bet kalbėjome apie bendrą teritorijų planavimo sistemą, sanntykį su PAV ir SPAV, apie galimybę
ginčyti tuos sprendimus ir pan. tai tuos aspektus pasižiūrėti, nereikia viso įstatymo.

Tai skaidrės kaip tam tikras rodiklis.

Poįstatyminių kaip ir nereikia.

Orhuso konvencija 9 pirmi str. kitų nereikia, bet, pvz., apie klimato kaitą pasižiūrėti klimato kaitos
konvenciją, kyoto protokolą, paryžiaus susitarimą, žaliąjį kursą, kam jie skirti tik.

Iš ES dalies galime tikėtis klausimo apie principų turinį, ką koks principas reiškia, pasirinkti teisingą
atsakymą, istorinė raida, pvz., ką lėmė suvestinis europos aktas, lisabonos sutartis ir pan.

Taip pat galime tikėtis tam tikrų sąvokų, bet tokių pagrindinių, pvz., kas yra aplinka, palinkos apsauga,
aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė, asplinkosaugos funkcija, aplinkosaugos kontrolė ir pan.

Tai įstatymuose žiūrėti visus pagrindinius aspektus.

Būna tik vienetai neišlaikiusių.

Patarimas – ramiai spręsti testą, nesiblaškyti, pagalvoti logiškai. Taip pat atkreipti dėmesį į visuomenės
dalyvavimą tam tikruose procesuose. Būna klausimai, pvz., kokia institucija išduoda leidimus, tai logiškai
pamąstyti, pvz, apskrities viršininko jau dešimt metų nėra. Arba, kas priima sprendimą dėl padidėjusios
taršos apriboti mieste eismą. Atsakymai – meras, savivaldybės taryba ar savivaldybės vykdomoji institucija,
t.y. administracijos direktorius, aplinkos ministerija ir Vyriausybė. Tai atsakymas administracijos direktorius.
Logiškai pamąstyti – taryba, nu ji sprendžia tokius klausimus, bet galvokime ir apie kitą aspektą, taryba
neposėdžiauja kiekvieną dieną, o reikia skubiai reaguoti. Tuo labiau tarša. Meras tiesiogiai renkamas, bet jis
prie tos nevykdymosios. Tai vykdomoji institucija, kadangi reikalaujama trumpam sureaguoti į kažkokią
grėsmę. Bet jeigu, pvz., dėl savivalybės žemės kas priima sprendimus, tai galvojame, kad visi turi priimti, t.y.
taryba. Vyriausybė ar aplinkos ministerija atskiros miesto dalies problemos nespręs tikrai.

Šiaip stengėsi klausimus formuluoti esminius, nelįsti į detales. Nu bet PAV sprendimas, atrankos tikslai, kiek
galioja atranka, TIP leidimas neterminuotai, bet su galimybe atnaujinti, peržiūrėti sąlygas. Išlaiko didžioji
daiguma.

Dar vienas dalykas – egzamino dientą atitinkamu laiku su dėstytoja galima susisiekti per Teams.