1. Kas yra pinigai? Ar gali popierinių pinigų vertė būti didesnė negu jų kaip popieriaus rinkos vertė?

Priemonė naudojama mainams.

2. Paaiškinkite, kaip sparti infliacija gali pakirsti pinigų gebėjimą atlikti tris pagrindines funkcijas. Mainų,
apskaitos(prekės kaina padidės, bet vertė tapati) ir vertės kaupimo.

3. Kuri iš pinigų funkcijų šiandien yra pati svarbiausia visuomenei? O kurią iš šių funkcijų pinigai atlieka
neefektyviausiai? Paaiškinkite. Mainų funkcija.
4. Kai vartotojai ir verslininkai nusprendžia įsigyti brangų pirkinį, ar jų išlaidos apsiriboja tik tuo, kiek jie turi
pinigų M1 su savimi? Paaiškinkite. M1 – bankų leidžiami pinigai. Ne, neapsiriboja, nes galima imti
išsimokėtinai ar paskolą.
5. Ką reiškia tvirtinimas „Šis turtas yra nelikvidus“? Išvardykite kai kuriuos savo turimus daiktus. Nėra
galimybės lengvai paversti turtą mainų priemone.
išrikiuodami juos į eilę nuo likvidžiausio iki mažiausiai likvidaus.
6. Kodėl žmonės laiko grynuosius pinigus? Paprasta ir visada prieinama. Yra galimybė išvengti mokesčių.
Eilės prie bankomatų
7. Kas iš nurodytų aktyvų yra pinigai Didžiosios Britanijos ekonomikoje, o kas ne? Paaiškinkite
savo atsakymus aptardami pinigų funkcijas:
7.1. Didžiosios Britanijos pensas. Mainų, kaupimo ir apskaitos.
7.2. Euras. Kaupimo.
7.3. Ispanų dailininko P. Picasso (1881–1973) paveikslas. Vertės kaupimo.
7.4. Plastikinė kredito kortelė.
7.5. Šalyje veikiančios didžiulės bendrovės akcija. Vertės kaupimo
7.6. Neterminuotai galiojantis leidimas lankyti visas Arsenalo futbolo komandos
rungtynes Londone. Nėra jokios funkcijos, nes ant leidimo užrašyta vardas ir pavardė.
8. Tarkime, mergina pardavinėja savo automobilį ir nori nusipirkti kitą. Ar naudotas automobilis gali tarnauti
kaip mainų priemonė? Ar ji dalyvauja barterio mainuose? Dalyvauja, nes gali būti naudojamas kaip
atsiskaitymo priemonė.
9. Nurodykite, kokias funkcijas pinigai atliks šiais atvejais:
9.1. Transferinių operacijų rinkoje futbolininkas vertas 10 mln. Eur. Apskaitos.
9.2. Tarnautojas derybose su darbdaviu reikalauja 72 tūkst. Eur metinio atlyginimo. Mainų arba apskaitos.
9.3. Du prekeiviai meno kūriniais susitarė apsikeisti paveikslais iškeičiant vieną olandų
tapytojo Rembranto paveikslą į du flamandų tapytojo P. Rubenso paveikslus. Barterio mainų
9.4. Balanse visos turto rūšys (tokios, kaip pastatai, transporto priemonės, žaliavos ir t.t.)
pridedamos prie bendro turto. Apskaitos
9.5. Prekybos centre pirkėjas pagal nuolaidų programą perka nebrangų šaldytuvą ir
atsiskaito čekiu. Mainų
10. Kas sudaro centrinio banko veiklos esmę rinkos ekonomikos sąlygomis? Kokias funkcijas
centrinis bankas turi vykdyti, kurių neatlieka komerciniai bankai?
11. Ką daro centrinis bankas, norėdamas padidinti pinigų pasiūlą atvirosios rinkos operacijomis (open
market operations, OMO)? Tiesiogiai pakeisti pinigų pasiūlą šalyje. Perka iš komercinių bankų atsargas
12. Kaip komerciniai bankai gauna pelną ir į ką šie bankai turi atsižvelgti, ieškodami kompromiso tarp
saugumo ir pelno? Gauna pinigus skolindami pinigus su palūkanomis, priima indėlius. Turi atsižvelgti į
kredito istorijas, turi turėti pakankamai atsargų, atidėti nuo indėlio atsargų kažkiek. Kitos atsargos
skiriamos paskoloms kitoms.
13. Kas atsitiktų su pinigų cirkuliacijos srautu, jei visi komerciniai bankai paisytų anglų dramaturgo W.
Shakespeare patarimo: „Nebūk nei besiskolinantis, nei skolintojas“? Tai sustotų pinigų cirkuliacija, nes
nevyktų pinigų mainai. Sumažės pinigų kiekis.
14. Ar sutinkate su teiginiu: „Kuo daugiau turite pinigų, tuo esate turtingesnis. Analogiškai, kuo tauta turi
daugiau pinigų, tuo ji turtingesnė. Todėl tautos gali tapti turtingesnės paprasčiausiai spausdindamos
daugiau pinigų.“ Kodėl? Ne, nes infliacija sumažintų vertę ir niekas nebūtų turtingesnis.
15. Tarkime, esate CB valdybos narys, o ekonomikoje stebima ilgalaikė infliacija. Atsakykite į
klausimus:
15.1. Kaip siūlytumėte keisti privalomųjų atsargų normą ir palūkanų normą? Didinti
15.2. Kokias siūlytumėte atvirosios rinkos operacijas? Centrinis bankas tūrėtų parduoti vertybinius
popierius komerciniams bankams
15.3. Kaip kiekvienas jūsų siūlomas pokytis paveiks komercinių bankų atsargas, pinigų
pasiūlą, palūkanų normą ir bendrąsias išlaidas? Viskas sumažės, bet palūkanų norma padidės.
16. Paaiškinkite šių situacijų poveikį pinigų pasiūlai:
16.1. 1 mln. Eur sumažėja CB išleistų banknotų gyventojų rankose. Sumažės pasiūla
16.2. Komerciniai bankai už 1 mln. Eur nuperka naujų vyriausybės vertybinių popierių. Sumažės pasiūla,
nes turi už ką pirkti, vadinas jų atsargos mažės.
16.3. CB už 1 mln. Eur nuperka vyriausybės vertybinių popierių iš komercinių bankų. Padidės pasiūla
16.4. CB už 1 mln. Eur parduoda vyriausybės vertybinių popierių privačiam investuotojui. Privačiam
investuotojui negali parduot.
16.5. 1 mln. Eur sumažėja komercinių bankų paskolos. Sumažės
16.6. Padidinama privalomųjų rezervų norma. Sumažės
17. Kas yra refinansavimo palūkanų norma? Kas atsitinka pinigų pasiūlai, kai Europos centrinis bankas
padidina refinansavimo normą? Palūkanų norma už paskolas, bankų atsargos bus mažesnės ir pinigų
pasiūla bus mažesnė
18. Kuo skiriasi kainų lygis ir infliacija? Paaiškinkite, kaip kainų lygio padidėjimas veikia realiąją pinigų vertę
ir realiąją darbo užmokesčio vertę.
19. Paaiškinkite skirtumą tarp nominaliųjų ir realiųjų kintamųjų ir pateikite po du jų pavyzdžius.
20. Pagal pinigų neutralumo principą, kuriems kintamiesiems turi įtakos pinigų kiekio pokyčiai?
21. Kaip, remiantis Fišerio efektu, infliacijos lygio padidėjimas veikia realiąją palūkanų normą ir nominaliąją
palūkanų normą? Padidėjus infliacijai, tiek pat padidėja nominalioji palūkanų norma. Realioji lieka
nepakitusi.
22. Jei infliacija yra mažesnė, nei tikėtasi, kas iš to laimi – skolininkai ar kreditoriai (kreditoriai – tai žmonės,
kurie skolinasi)? Tie kurie skolina laimi, nes tikisi, kad infliacija neaugs.
23. Tarkime, kad pasikeitus bankų taisyklėms, padaugėja kreditinių kortelių, todėl žmonėms reikia turėti
mažiau grynųjų pinigų.
23.1. Kaip šis įvykis paveiks pinigų paklausą (parodykite šį pokytį grafiškai)? Mažėja, kreivė pasislenka į
kairę, mažesnė esant betkokiam kainų lygiui.
23.2. Jei centrinis bankas nereaguos į šį įvykį, kas atsitiks kainų lygiui? Sumažės pinigų vertė ir pakils kainų
lygis.
23.3. Jei centrinis bankas nori išlaikyti stabilų kainų lygį, ką jis turėtų daryti (parodykite šį
pokytį grafiškai)? Sumažinti pinigų pasiūlą, pinigų vertė ir kainų lygis išlieka nepakitę.
24. Paaiškinkite, ar šie teiginiai yra teisingi, klaidingi, ar neaiškūs.
24.1. Infliacija kenkia paskolų gavėjams ir padeda skolintojams, nes paskolų gavėjai turi
mokėti didesnes palūkanas.Klaidingas.
24.2. Jei kainos keičiasi taip, kad bendras kainų lygis išlieka nepakitęs, tai niekas neatsiduria
nei geresnėje, nei blogesnėje padėtyje. Klaidingas
24.3. Infliacija nesumažina daugumos darbuotojų perkamosios galios. Neaiškus turime žinoti šalies
kontekstą.