VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

VERSLO VADYBOS FAKULTETAS

EKONOMIKOS INŽINERIJOS KATEDRA

PINIGŲ PLOVIMO SCHEMOS

Referatas

Atliko:
Tikrino:

Vilnius, 2019
 Turinys

Turinys............................................................................................................................................................2
Lentelių sąrašas...............................................................................................................................................3
Įvadas..............................................................................................................................................................4
Pinigų plovimo samprata................................................................................................................................5
Pinigų plovimo etapai.....................................................................................................................................6
Pinigų plovimo būdai......................................................................................................................................8
Kaip užkirsti kelią pinigų plovimui?............................................................................................................10
Įžymus pinigų plovimo pavyzdžiai...............................................................................................................10
Lietuvos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos apžvalga......................................................12
Išvados..........................................................................................................................................................15
Literatūros šaltiniai.......................................................................................................................................16
 Lentelių sąrašas
1 paveikslas. Pirmas etapas............................................................................................................................6
2 paveikslas. Antras etapas.............................................................................................................................6
3 paveikslas. Trečias etapas............................................................................................................................7
4 paveikslas. Pinigų plovimo schema.............................................................................................................7
5 paveikslas. Didelio masto pinigų plovimo schema....................................................................................12
 Įvadas
Šiomis dienomis nusikalstoma piniginė veikla yra didelė problema tiek besivystančiose, tiek
išsivysčiusiuose šalyse. Atsiradus informacinėms technologijos nusikalstomąja veikla užsiimančiu asmenų
skaičius padidėjo, nes atsirado naujų būdų atlikti įvairiais finansines operacijas. Nusikaltėliai ieško įvairių
technikų kaip pasipelnyti, t. y. nelegalius pinigus paversti legaliais. Kovoti su šitais nusikaltėliais buvo
įkurtos kelios organizacijos, kurių pagrindinis tikslas yra analizuoti įvairių įstaigų veiklą ir stengtis, kad
tokių veiklų mažėtų.
Leidžiami tokių įmonių įstatymai ir metodologijos sukuria taisykles ir schemas pagal kurias reikia
tikrinti įstaigas, kad nebūtų vykdomos jokios nelegalios veiklos, nes anksčiau ar vėliau jos ir taip taps
visiems žinomos.
Darbo tikslas: išanalizuoti pinigų plovimo sampratą ir atlikti Lietuvos pinigų plovimo ir teroristų
finansavimo prevencijos įstatymų apžvalgą.
Darbo objektas – pinigų plovimas ir Lietuvos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos
ataskaitos apžvalga.
Uždaviniai:
1. Teoriškai išnagrinėti pinigų plovimą, kokios yra schemos;
2. Išnagrinėti Lietuvos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos ataskaitą.
Darbe naudoti metodai: mokslinės šaltinių analizė.
 Pinigų plovimo samprata
,,Pinigų plovimas - tai nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas. Proceso esmė -
įteisinti nusikalstamu būdu įgytus pinigus ar kitą turtą arba nuslėpti jų kilmę.’‘(Swedbank, 2019). Pinigų
plovimas tai pinigų gautų nelegaliu būdu pavertimas pinigais, be galimybes atsekti iš kokios būtent
veiklos jie buvo gauti. Egzistuoja daugybė veiklų per kurias galima legalizuoti turimus pinigus, bet visų
motyvas yra tas pats. Be to nemažai pinigų yra legalizuojami per finansines institucijas. Internetinė
bankininkystė ir virtualios valiutos leido paspartėti nelegalios veiklos plėtrai.
Pinigų plovimas laikoma finansiniu nusikaltimu, kadangi žmogus, kurio tikslas yra legalizuoti
pinigus nori iš šios veiklos pasipelnyti. Be to bandoma paslėpti tikrąją pinigų kilmę, kad atrodytų jie kilo
iš teisėtų šaltinių, nors iš tikrųjų gali būti kilę iš tokių veiklų kaip vagystės ar narkotikų prekyba. Dažnai
legalios institucijos tampa nelegalios veiklos dalimi, kadangi nežino, kad tarpininkauja su nelegalia veikla
užsiimančia įmone.
Pinigų plovimas yra nelegali veikla už kuria Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas numato
iki 7 metų laisvės atėmimą.
Pinigų plovimas – tai ne tik vietine, bet tarptautinė problema, kadangi dažnai naudojamos priemonės
yra naudojamos keliose valstybėse. ,,Pinigų plovimas yra ypač paplitęs besivystančiose
šalyse.‘‘(Onyiriuba, 2016). Pagal Onyiriuba (2016), tai neigiamai paveikia ekonomiką, kadangi ,,makro
lygmenyje iškraipomos šalies pajamos, kurias sunku atsekti balanso ataskaitoje.‘’. Pinigų plovimas
užkerta kelią pasaulinės ekonomikos klestėjimui. Yra mokslininkų, kurie prieštarauja ir teigia,
kad. ,,neteisėta veikla ir pinigų plovimas gali turėti teigiamą poveikį ekonomikos augimui, ypač
besivystančioms ekonomikoms, jei jie sukuria naujus išteklius, kurie gali patekti į ekonomiką, ir
finansuoti produktyvias investicijas.‘‘ (Loayza, Villa, & Misas, 2019).
Lietuvoje užfiksuotos specifinės priežastis (Vaškelaitis & Nienius, 2003):
1. Teisinės bazės, leidžiančios įgyvendinti efektyvią ofšorinių struktūrų veiklos kontrolę, nebuvimas.
2. Neefektyvus pinigų plovimo priemonių įgyvendinimas.
3. Nepalankus požiūris į mokesčių mokėjimą, verslo sąlygas ir atmosferą.
Kadangi tobulėja informacinės technologijos, atsiranda daugiau būdų atlikti įvairias finansines
operacijas ne tik Lietuvos bankuose, bet ir užsienyje. Dažniausiai pinigu plovimu užsiima narkotikų
prekeiviai, politikai (per korupciją), valstybės pareigūnai, teroristai ir kiti.
 Pinigų plovimo etapai
Galima įvairiai legalizuoti pinigus, bet egzistuoja tris pagrindiniai pinigų plovimo etapai (žr.1
paveikslas. Pirmas etapas, 2 paveikslas. Antras etapas, 3 paveikslas. Trečias etapas, sudaryti remiantis
(Matters, 2018)).
Pirmas etapas – įkėlimas. Šio etapo tikslas yra atitolinti pinigus nuo jų originalaus šaltinio. Šis etapas yra
pats rizikingiausiais, kadangi didelės pinigų sumos turi būti išskaidytos. Dažnai dėl nusikaltėlių padaromų
klaidų, juos pagauna šiame etape. Pinigai legalizuojami per vietines ir užsienio finansines institucijas,
azartinius lošimo namus, parduotuves, valiutų keitimo biurus.
1 paveikslas. Pirmas etapas

Pinigai įnešami tiesiogiai į

Darbo palegvinimui išskaido
Pinigų plovėjas perkelia
dideles grynųjų pinigų sumas į
neteisėtai uždirbtą pelną į
mažiau įtarimą keliančias
finansų sistemą
mažas sumas
banko sąskaita
arba pinigų plovėjas nusiperka
pinigines priemones (čekius,
pinigų perlaidas ir pan.), kurios
yra surenkamos ir įnešamos į
saskaitą ar laikomos kitoje
vietoje

Šaltinis: sudarytas autorės

Antras etapas – sluoksniavimas. Šiame etape atliekamos įvairios finansinės operacijos sumažinti
pinigų sumą i perkelti į skirtingas vietines ir užsienio banko sąskaitas, keičiamos valiutos, perkami
brangūs dalykai. Dažnai bankai matydami dideles transakcijas gali pranešti apie įtartiną nusikaltimą, kad
sustabdytų nusikaltimą. Gerai apgalvota schema šiame etape, gali sukelti sunkumų net geriausiam
apskaitininkui. Šis etapas yra pats sudėtingiausias, kadangi reikia sugalvoti įvairias pinigų plovimo
schemas, kad paslėpti originalią pinigų kilmę. Šitas etapas lengvesnis, kadangi jeigu žmogus daro tai
pirmą kartą, gali suklysti ir taip save išduoti. Be to, jeigu įmonė neatlieka pervedimų itin dažnai, o vieną
dieną pradeda nuo didelių sumų, tai tikrai pritrauks dėmesio ir bus apžiūrėta.
2 paveikslas. Antras etapas

lėšos gali būti nukrepiamos

pasinaudojant investicinių priemonių
pinigų plovėjas atlieka daug lėšų
įsigijimu ir pardavimu, arba pinigų
perkelimų arba keitimų, kad atitolintų
plovėjas gali paprasčiausiai pervesti jas
jas nuo šaltinio
elektroniniu būdu per daugybę įvairių
pasaulio banko sąskaitų

Šaltinis: sudarytas autorės

 Trečias etapas – integracija. Šiame etape pinigai vėl grįžtą į teisėtą ekonomiką, t. y. pinigai
pervedami į vietinę banko sąskaitą, o tai leidžia pinigų plovėjui naudotis pinigais legaliai. Jeigu per
pirmus du etapus pinigų plovėjas viską darė teisingai ir niekur nepaliko pėdsakų, jis gali laisvai šiuos
pinigus naudoti, kadangi atsekti iš kur jis juos gavo jau yra beveik neįmanoma.
3 paveikslas. Trečias etapas

pinigų plovėjas nusprendžia ką

pinigai pakartotinai perkeliami į daryti su pinigais -
teisėtą ekonomiką investuoti į nekilnojamąjį turtą,
prabangos prekes ar verslo įmones

Šaltinis: sudarytas autorės

Kadangi kiekvieną dieną įvyksta daugybę transakcijų, sunku atsekti, kurios yra nelegalios.
Aiškesnė pinigų plovimo schema pavaizduota paveiksle.
4 paveikslas. Pinigų plovimo schema

Šaltinis: (Swedbank, n.d.)

Svarbu paminėti, kad nevisos pinigų plovimo schemos susideda iš trijų etapų. ,,Palyginus su kitais
nusikaltimais, pinigų plovimas išsiskiria savo įvairovę: formomis, dalyviais ir situacijomis‘‘(Reuter,
2004). Kiekvienas nusikaltėlis bando sugalvoti naują schemą pagal kurią veiks, kad nebūtų pastebėtas
institucijų, kurios bando kovoti su pinigų plovėjais.
 Pinigų plovimo būdai
Pinigų plovimo operacijos būna gana sudėtingas ir neretai reikalinga finansininkų, teisininkų ir
apskaitininkų pagalbos, kurie sugalvotų naujų būdų, kaip kovoti su šiais nusikaltėliais. Kokie yra pinigų
plovimo būdai (Reuter, 2004):
Kazino ir kitos lošimų vietos – žmogus atėjęs į kazino nusiperka žetonus. Ar jis loš, ar ne
priklausys nuo individo noro, kadangi jo tikslas yra šiuos žetonus pakeisti į pinigus ir gauti čekį, kuris
patvirtintų šių pinigų legalų gavimą. Dažnai kazino būna įsteigtas keliuose šalyse, o tai reiškia, kad tampa
tarptautiniu pinigų plovimo įrankiu, kadangi klientas gali užsienyje gauti leidimą ir grįžti į gimtinę
su ,,legaliu būdu gautais pinigais‘‘.
Struktūrizavimas arba smurfingas (ang. smurfing) – nedidelių indėlių išskaidymas į mažesnes
sumas tarp kelių partnerių, kurie vėliau tuos pinigus perveda paeiliui. Dažniausiai naudojama didelėse
įmonėse, kadangi tokios turi pakankamą kiekį partnerių, kuriais galima pasitikėti. Šis metodas
naudojamas, kad išvengti valiutų ataskaitų pridavimo reikalavimų, kuriuos turi laikytis bankai. Nedidelės
sumos iš kelių partnerių nepritraukia daug dėmesio, bet jeigu visgi būtų pastebėta bankų, pinigų plovėjas
turėtų paaiškinti, kodėl tie partneriai pervedė pinigų. Bankai turi analizuoti klientų veiklą ir jeigu ką nors
įtartino pastebėtų, turėtų pranešti institucijoms, kurios atsakingos už pinigų plovimo prevenciją. Daug
bankų skundžiasi, kadangi tai reikalauja daug pastangų ir pinigų.
Neformalios vertės perdavimo sistemos – tai tokios sistemos, kurios pasižymi tarptautine
neformalia bankine sistema. Pinigai gauti šalyje A, keičiami į pinigus arba auksą šalyje B. Naudojant šį
būdą, atliekami visi etapai nuo įkėlimo iki integracijos. Panašios sistemos vykdomos įvairiuose pasaulio
kraštuose.
Elektroniniai lėšų pervedimai – tai kai bankai pervedinėja bankų kontrolę, siųsdami pranešimus
kitoms institucijos elektroniniu būdu. Taip daro trijuose etapuose. Lėšos pervedinėjamos per kelis bankus,
kad nebūtų galima atsekti jų šaltinio arba per kelis bankus, kur indėliai buvo struktūrizuoti (dažnai
ofšorinio verslo centruose).
Teisėta verslo nuosavybė – ,,nešvarus pinigai‘‘ (ang. dirty money) dažnai įrašomi į pajamas
teisėtai veikiančių įmonių, kuriuos kaip tuo metu turi daug transakcijų, pavyzdžiui, restoranai, barai.
Papildomi pinigai paprasčiausiai įdedami į kasą. Už papildomas pajamas įmonės turi sumokėti mokesčius.
Įmonės, kurios moka dokumentuoti pajamas, sąskaitose pateikia informaciją apie gaunamus pinigus taip,
kad viskas atrodytų legaliai. Geras pavyzdys – naudotų automobilių pardavinėjimas, kadangi pardavėjas
gali paprašyti kliento mokėti grynais ir gauti nuolaidą, o sąskaitoje nurodyti originalią kainą.
 Grynųjų pinigų verslo schema – laikomas klasiškiausių būdu išplauti pinigus. Net ir dabar ir
daugybė įmonių, kurios atlieka finansines operacijas grynais pinigais. Tokios veiklos pagrindinis principas
– sumokėti pinigus iš karto jos vadovui, tą pačią dieną kai buvo nupirktas dalykas ar paslauga. Tada šie
pinigai dienos metu registruojamos kaip legalus paslaugų arba prekių pirkimai. Šiuo būdu svarbu viską
daryti lėtai. Dažnai įmonės gauna didesnį pelną ir turi mokėti mokesčius. Po apmokėjimo, pinigai gali būti
legaliai naudojami.
Nekilnojamojo turto sandoriai – šitas būdas leidžia lengvai paslėpti pinigų gavimo šaltinį, ypač
jeigu veikla yra aktyvi ir pelninga. Nekilnojamas turtas gali būti įsigyjamas suklastotais dokumentais arba
fiktyvių kompanijų (ang. shell corporations), kad paskui panaudoti pinigų plovimo schemose.
Prekių įsigijimas – šis būdas patinka ne vienam pinigų plovėjui. Aukso pirkimas populiarus
pirkinys, kadangi jo vertė pasaulyje panaši, leidžia išlikti anoniminiam, lengva pakeisti jo formą, turi
įvairias sąskaitų išrašymo variantus ir suklastoti siuntimą ir kitas apgaulingas veiklas. Menas ir kiti
prabangūs kūriniai taip pat patinka pinigų plovėjams, kadangi galima padirbti pardavimo sertifikatus arba
sukurtos kūrinių reprodukcijos. Be to, kūriniai gali būti lengvai perparduoti tarptautiniu mastu.
Kreditinių kortelių avansiniai mokėjimai – kreditinės kortelės turėtojai gali atlikti didelius
mokėjimus su nelegaliais pinigais banko emitentui (ang. issuing bank), o dėl šios priežasties susidaro
neigiamas mokėtinas likutis. Tada bankas išmoka balansą su čekiu, kurį galima pakeisti į legalius pinigus.
Virtualių valiutų pinigų plovimas – tai vienas iš metodų potencialiai išplauti pinigus korupcijos
būdu. ,,Pastaraisiais metais išaugo susidomėjimas pinigų plovimu, susijusių su daug pinigų turinčiais
asmenimis, kurie eina svarbias viešąsias funkcijas, kurių turtai buvo gauti neteisėtomis priemonėmis,
tokiomis kaip kyšininkavimas ir korupcija.‘‘ (Choo, 2015).
Mechanizmas pinigų plovimo rinkose – iš visų pinigų plovimo būdų, šitas yra vienas iš išskirtinių,
kadangi ,,kriminalistinė apskaita ne taip efektyviai aptinka nusikalstomą veiklą, ypač kai įtraukti
sudėtingesni produktai.‘‘ (Frunza, 2016). Pareikštiniai vertybiniai popieriai yra puikus pavyzdys kaip
galima užsiimti pinigų plovimu, kadangi savininko asmeniniai duomenis nėra įregistruoti emitento
registre. Tokie vertybiniai popieriai egzistuoja keliuose Europos šalyse ir jų savininkas niekur nėra
įregistruotas.
Kai kurias įmones kontroliuoja mafinės organizacijos. ,,Tačiau mafijos organizacijos įsiskverbia į
teisėtą ekonomiką perimdamos teisėtą verslą ne tik siekdamos sustiprinti ir išplauti neteisėtai uždirbtą
pelną, bet ir sustiprinti savo galią bei įgyti socialinį sutarimą sukurdamos darbo galimybes vietiniams
gyventojams.‘‘(Ravenda, Valencia-Silva, Argiles-Bosch, & García-Blandón, 2019).
 Kaip užkirsti kelią pinigų plovimui?
Organizacija kovojanti su pinigų plovimu (ang. Anti – Money Laundering), kurianti įvairius
taisykles ir nuostatas, kurių tikslas yra sustabdyti pinigų neteisėtą gavimą. Šios organizacijos tikrina
įmonių čekius, kas palengvina sužinoti ar jos neužsiima neteisėta veikla. Egzistuoja dvi organizacijos,
kurios bando kovoti su pinigų plovimu.
Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF) – ši organizacija viena iš aktyviausių, kurį bando spręsti
pinigų plovimo problemą pasaulinio mastu. Šios organizacijos veikla bendromis pastangomis sukūrė
didysis septynetas, t. y. Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija, Japonija, Jungtinės Karalystės ir Jungtinės
Amerikos Valstijos, kuris padėjo įkurti ir tobulinti įstatymus, kad užkirsti kelią pinigų plovimo
formavimuisi. 1990 metais buvo sukurta 40 rekomendacijų dėl pinigų plovimo prevencijos, kurios tapo
pasauliniu standartu. Ši organizacija kuria sąrašą šalių, kurios nekovoja su šia problema, o net prisideda
prie jų veiklos, kadangi nesiima jokių veiksmų užkirsti jiems kelio. Šis sąrašas praeityje buvo stiprus
veiksnys, kuris sukeldavo finansinę įtampą.
Tarptautinis pinigų plovimo informacijos tinklas (IMoLIN) – šį organizacija tyria Jungtinių Tautų
šaltinius. Šis tinklas padeda finansininkams, apskaitininkams ir teisininkams, kurie ieško naujų būdų ir
sistemų kaip surasti, identifikuoti ir kovoti su pinigų plovimu. Šios organizacijos pagrindinis tikslas
surasti pakankamai informacijos, statistikos ir įvairių bylų, kurios padės išspręsti problemą.
 Įžymus pinigų plovimo pavyzdžiai
HSBC Holdings PLC – vienas iš didžiausių bankų Europoje įsikūręs Didžiojoje Britanijoje. Šis
bankas vykdė pinigų plovimo politiką ir laikomas įžymiausių visų laikų pinigų plovimo nusikaltimų.
Banke vykdomos operacijos buvo didelės ir kiekvieną dieną galėjo būti vykdomos didžiulių sumų
operacijos, kurios nebuvo aptiktos vien dėl to, kad bankas nesekė savo klientų veiklos. Bankas savo
veiklos istorijoje nelegaliai pervedė apie 900 milijonų dolerių Sinaloa karteliui ir kitoms nusikalstomąją
veikla užsiimančioms organizacijoms. Didžiausia šių pinigų dalys buvo susijusi su narkotikų verslu.
Bankas turėjo sumokėti apie 2 miljardus dolerių baudą Jungtinėms Amerikos Valstijoms ir pakeisti savo
klientų stebėjimo sistemą.
Danske Bankas – Danijos bankas laikomas skandalingiausiu pinigų plovimo atveju, kadangi
daugiau nei 200 milijardų dolerių, kurių kilmė buvo neaiški arba įtartina, buvo pervesti nuo 2007 iki 2015
metų. Daugiausia operacijų buvo atliktų Estijos bankų filialuose ir pradėtos naudoti arba Rusijoje arba
Azerbaidžane. Įmonės vadovybė turėjo sumokėti mokesčius net keliuose šalyse. Generalinis direktorius ir
keli darbuotojai buvo areštuoti pagal Estijos teisėtus įstatymus. Net iki šiol darbuotojai yra apmokestinami
(Gronholt-Pedersen, 2019). Netgi bankas po kelių metų vis tiek susiduria su baudomis iš įvairių šalių.
Danija ir Europos Sąjunga problemą sprendžia taikiu būdų – moka baudas, o Jungtinės Amerikos
Valstijos teisingumo ir saugumo komitetai tyria šią problemą.
Wachovia – tai buvo vienas didžiausių Jungtinių Amerikos Valstijų Bankų 2005 metais, kai
prasidėjo pinigų plovimo tyrimas. Viena organizacija pastebėjo ryšį tarp banko ir narkotinių medžiagų
prekeivių, kurie buvo tiriami tuo metu. Atlikus šį tyrimą išaiškėjo, kad naudojant šį banką buvo išplauta
apie 300 milijonų dolerių. Pinigai buvo į Meksikos vartotojų sąskaitas, o po to persiųsta į Jungtinių
Amerikos Valstijų sąskaitas. Po to viskas buvo išgryninta ir išsiųsta atgal į Meksiką. Niekas neatliko jokio
tikrinimo, o tai leido toliau užsiimti neteisėta veiklą net kelis metus. Paaiškėjo, kad Wachovia
nesusirūpino kilusia problema, o dėl to buvo išrašyta jai 123 milijonų bauda. Bankui, kaip ir ,,HSBS‘‘,
reikėjo pakeisti savo veiklos struktūra, kad galima būtų pašalinti neefektyvią veiklą. Kadangi banko veikla
turėjo daugybė problemų, buvo parduota ,,Wells Fargo‘‘ finansinių paslaugų bendrovei.
 Lietuvos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos
ataskaitos apžvalga
Lietuvoje 2019 metų vasara buvo aptikta net dvidešimt metų veikianti nusikalstomoji veikla, kurį
užsiiminėjo pinigų plovimu. Joje dalyvavo apie 20 žmonių. Manoma, kad nusikalstomu būdu buvo
legalizuota daugiau nei 7 mln. eurų. Į mokesčių vengimo sistema buvo įtraukta ne viena Lietuvos
bendrovė. Pinigų plovimo sistema naudojosi pelningos įmonės, kurių veikla sudaro naftos produkcija,
šaldytų produktų prekyba, paslaugomis besiverčiančios įmonės. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos
duomenimis atrodė taip: produktai buvo perkami Lenkijoje arba Vokietijoje ir be jokių apskaitos
dokumentų parduodami Jungtinėje Karalystėje, o pinigus, kuriuos gaudavo, perveždavo į Lietuvą (žr.
paveikslas).
5 paveikslas. Didelio masto pinigų plovimo schema

Šaltinis: (Finansinių nusikaltimų tyrimo Tarnyba, 2019)

 2015 metais buvo išleista ataskaita dėl ,,Lietuvos Respublikos Nacionalinis pinigų plovimo ir
teroristų finansavimo rizikos vertinimo‘‘ (Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, 2015). Nacionalinis
rizikų vertinimas siekia kovoti pinigų plovimo prevencija ir su teroristų finansavimu. Šalis turi laikytis
Finansinių veiksmų darbo grupės (ang. FATF) standartų, kurie padėtų neleisti plėstis pinigų plovimui.
Toks rizikos vertinimas susideda iš keturių etapų, leidžiančių nustatyti sistemos trūkumus:
1. Duomenų rinkimas – rizikos vertinimas prasideda nuo duomenų rinkimų, kad galima būtų
nustatytų sekančio žingsnį.
2. Rizikos rūšių nustatymas – šis žingsnis kartojamas viso tyrimo metu, nes analizuojant
duomenis gali kilti naujų rizikų. Analizuojamos rizikų ypatybės ir suskirstomos į
kategorijas rizikos rūšies nustatymui.
3. Rizikų vertinimas, rizikas mažinančių priemonių nustatymas – šiame etape atliekama
rizikos analizė, svarbumo ir aktualumo nustatymui. Šiame žingsnyje nustatoma rizikos
atsiradimo tikimybė, jos poveikis.
4. Rizikos valdymo plano parengimas – iš visos turimos informacijos rengiamas planas.
Lietuva patraukli šalis bendradarbiauti, kadangi laikoma atviros ekonomikos valstybe. Palaiko
ekonominius ryšius ir su rytų, ir su vakarų kaimynais.
Lietuva ne išimtis, kadangi ir joje vyksta organizuotas nusikalstamumas: nelegali narkotikų
apyvarta, kontrabanda, bei kiti finansiniai nusikaltimai, pvz. plėšimai, vagystės. Grupuotės tam tikslui
bando apsisaugoti ir bando naudotis pažangiomis technologijos ir plėsti tarptautinius ryšius. Lietuvoje
veikia tarptautinio ir aukštesnio lygio organizuoto nusikalstamumo veiklos, o jų grupuotės plėtojama
užsienio šalyse. Šalyje kovojama su neteisėta veikla įvairiais būdais ir egzistuoja įvairių būdų tokios
veiklos atsiradimui sutrukdyti. Šios grupuotės nariai pasirenka tokią veiklą, kurį atneštų jiems pelno.
Teroristinio finansavimo Lietuvoje kol kas nėra užfiksuotų atvejų. Bet neatmetamas faktas, kad
atvykę iš užsienio žmonės, kurių šalyse veikia teroristinės organizacijos, neužsiima tokia veikla.
Lietuvoje veikia Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT), kurį įvairiais būdais siekia kovoti
su pinigų plovimu ir teroristiniu finansavimu. Ši įstaiga atskaitinga Lietuvos Respublikos vidaus reikalų
ministerijai. FNTT pagrindiniai tikslai: apsaugoti valstybę nuo finansinių nusikaltimų, tirti finansinių
teisės pažeidimų nusikaltimus, sukurti nusikalstomų veiklų prevencijos priemonės. Nuo 2013 metų buvo
net įkurtas FNTT specializuotas padalinys – Pinigų plovimo prevencijos valdyba, kurį turi įgyvendinti
prevencijos priemones, rinkti ir registruoti informaciją, rinkti fizinių ir juridinių asmenų informaciją bei
prižiūrėti įvairias finansines įstaigas.
Įstaigos, kurios atsakingos už pinigų plovimo ir teroristinio finansavimo prevenciją: Lietuvos
bankas, lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos advokatūra
notarų rūmai, Lietuvos auditorių rūmai, Lietuvos antstolių rūmai, Lietuvos prabavimo rūmai, Kultūros
paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos. Be savo pagrindinės veiklos, jos
bendradarbiauja su FNTT.
Įstaigas, kurias reikia tikrinti: Lietuvos komerciniai bankai ir užsienio bankų padaliniai, finansinio
tarpininkavimo paslaugas kapitalo rinkoje teikiančios įmonės; draudimo įmonės; vykdančios gyvybės
draudimo veiklą; išperkamosios nuomos bendrovės, nesusijusios su komerciniais bankais; pinigų siuntėjai
ir pinigų perlaidų agentai; elektroninių pinigų agentai; kredito unijos; greitųjų kreditų įstaigos; pensijų
fondai; mokėjimų įstaigos; valiutos keityklų operatoriai; ir kt.
2019 metais buvo išleistas įstatymas dėl Nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo
rizikos vertinimo atlikimo tvarkos, kurį buvo ,,parengta pagal Europos Komisijos patvirtintą pinigų
plovimo ir teroristų finansavimo rizikos, darančios įtaką Europos Sąjungos vidaus rinkai‘‘ (e-seimas,
2019).
Kaip teigia 28 (Infolex, 2019) straipsnis tikrinimas turi būti atliekamas kas keturis metus. Rizikos
vertinimas turi būti atliekamas pagal vertinimo metodologiją, kurią parengė FNTT. Pinigų plovimo ir
teroristų finansavimo rizikos vertinimas atliekamas prieš tai minėtoms institucijoms. Kai FNTT praneša
apie patikrinimą, nurodytos institucijos turi per 8 mėnesius atlikti vertinimą. FNTT patikrinusi išvardintas
institucijas turi kaupti informaciją apie jas – pranešimai apie įtartinas operacijas. Nacionalinio rizikos
vertinimo metu atsižvelgiama į Europos Komisijos atliktos Europos Sąjungos mastu rezultatus ir į ES
valstybės nariems teikiamas rizikos mažinimo rekomendacijas.
 Išvados
Teoriškai išnagrinėjus pinigų plovimo schemas ir ,,Lietuvos Respublikos Nacionalinis
pinigų plovimo ir teroristų finansavimo‘‘ ataskaitą išplaukia tokios išvados:
1. Pinigų plovimas yra didelė pasaulinio masto problema.
2. Yra įvairių būdų kaip vykdyti pinigų plovimą.
3. Kuriamos įvairios organizacijos ir standartai kovai su šia problema.
4. Pasalinio garsumo bankai turi skandalingas istorijas susijusias su pinigu plovimu, nors pačios
nebuvo susijusios su nusikalstoma veikla, o neturėjo tinkamų klientų piniginių operacijų tikrinimo
strategijų.
5. 2019 metais Lietuvoje buvo aptikta nusikalstoma veikla, kuri truko du dešimtmečius.
 Literatūros šaltiniai
Choo, K. K. R. (2015). Cryptocurrency and Virtual Currency: Corruption and Money
Laundering/Terrorism Financing Risks? In Handbook of Digital Currency: Bitcoin, Innovation,
Financial Instruments, and Big Data. https://doi.org/10.1016/B978-0-12-802117-0.00015-1
e-seimas. (2019). Dėl Nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo
metodologijos patvirtinimo. Retrieved December 11, 2019, from
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/da6e4190e93811e99f05bdf72918ad4e?
positionInSearchResults=0&searchModelUUID=a2dec0d5-8f9a-436c-8788-d625aee25c9c
Finansinių nusikaltimų tyrimo Tarnyba. (2015). Lietuvos Respublikos Nacionalinis pinigų plovimo ir
teroristų finansavimo rizikos vertinimas. Retrieved December 12, 2019, from
http://www.fntt.lt/data/public/uploads/2016/10/d2_nrv2015.pdf
Finansinių nusikaltimų tyrimo Tarnyba. (2019). Pinigų plovimo schema galimai naudojosi ir ugniagesių
automobilius montuojanti bendrovė. Retrieved December 11, 2019, from
http://www.fntt.lt/lt/naujienos/pinigu-plovimo-schema-galimai-naudojosi-ir-ugniagesiu-
automobilius-montuojanti-bendrove/3753
Frunza, M.-C. (2016). Money Laundering in Financial Markets. Introduction to the Theories and
Varieties of Modern Crime in Financial Markets, 1, 153–164. https://doi.org/10.1016/b978-0-12-
801221-5.00011-7
Gronholt-Pedersen, J. (2019). Another ex-Danske Bank executive charged in money laundering scandal.
Retrieved December 12, 2019, from https://www.reuters.com/article/us-danske-bank-
moneylaundering/another-ex-danske-bank-executive-charged-in-money-laundering-scandal-
idUSKCN1SK1AE
Infolex. (2019). Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas.
Retrieved December 12, 2019, from http://www.infolex.lt/ta/60123:str28
Loayza, N., Villa, E., & Misas, M. (2019). Illicit activity and money laundering from an economic growth
perspective: A model and an application to Colombia. Journal of Economic Behavior and
Organization, 159, 442–487. https://doi.org/10.1016/j.jebo.2017.10.002
Matters, P. (2018). Preventing money laundering and terrorist financing Clarifying EU rules for SME
accountants. (June).
Onyiriuba, L. (2016). Money Laundering Links with Bank Risks and Management in Developing
Economies. In Bank Risk Management in Developing Economies (pp. 127–144).
https://doi.org/10.1016/b978-0-12-805479-6.00008-0
Ravenda, D., Valencia-Silva, M. M., Argiles-Bosch, J. M., & García-Blandón, J. (2019). Money
laundering through the strategic management of accounting transactions. Critical Perspectives on
Accounting, 60, 65–85. https://doi.org/10.1016/j.cpa.2018.08.003
Reuter, P. (2004). Chasing Dirty Money: The Fight Against Money Laundering. Washington: Peterson
Institute for International Economics.
Swedbank. (n.d.). Mano finansai. Retrieved December 12, 2012, from
https://blog.swedbank.lt/zodynelis/pinigu-plovimas?from=manofinansai
Swedbank. (2019). Žodynėlis. Retrieved December 10, 2019, from
https://blog.swedbank.lt/zodynelis/pinigu-plovimas
Vaškelaitis, V., & Nienius, D. (2003). Ofšorinis verslas ir pinigų plovimo prevencija. 4(4), 70–76.