1

VILNIAUS KOOPERACIJOS KOLEGIJA

DALYKAS: FINANSAI IR MOKESIAI

(Paskait konspektas)







Pareng:

Dstytoja Gen Giliauskien














Vilnius 2002
2
1. FINANSAI

1.1. tema. Finans kilm ir apibrimas. Finans paskirtis. Pinigai ir j funkcijos.
Finans kilm ir apibrimas. Svoka finansai kyla i prancz kalbos odio finance,
kuris reikia visum pinigini l, esani moni ar valstybs inioje, j formavimo sistem,
paskirstym ir naudojim. Taiau finansai nra pinigai. Finansai yra ekonomini santyki visuma,
kylani i iplstins reprodukcijos paskirstymo stadijos turini pinigin iraikos form bei
paskirstomj pobd. Finansai, pinig pagalba, materializuoja paskirstomuosius ir
perpaskirstomuosius santykius finansinius iteklius ir turi tiksl greiiau patenkinti maksimalius
visuomens poreikius.
Dl finans kilms ekonomistai iki iol ginijasi, nesutariama, kurioje iplstins
reprodukcijos stadijoje reikt iekoti finans kilms vietos. Visi sutinka su tuo, kad finans kilms
vieta turt bti ten, kur veikia finans paskirstomieji ir perpaskirstomieji santykiai. Pats finans
apibrimas nusako, kad ie santykiai yra bdingi paskirstymo stadijai. O kaip gi su kitomis
iplstins reprodukcijos stadijomis?
Tarkime, kad finans kilm yra gamybos stadija. inome, kad iai stadijai yra bdingi
gamybiniai santykiai. ioje stadijoje kuriama nauja pridtin vert, o ne paskirstoma. i vert kuria
mogus, dirbdamas protin ir fizin darb. Kiekvieno mogaus sukurta pridtoji vert yra bendrojo
vidaus produkto dalis. Taiau mogus negali sukurti naujo produkto, neturdamas materialini ir
finansini itekli. Galima teigti, kad sukurto naujo produkto verts dydis gamyboje priklauso ne
nuo paskirstomj ir perpaskirstomj santyki, o nuo finans vaidmens, aprpinant darbo viet
finansiniais itekliais. Gamybos stadijoje finansai gali skatinti arba neskatinti nauj finansini
itekli atsiradim naujam produktui pagaminti.Jeigu jie skatina, tai atlieka stimuluojant vaidmen
bet ne paskirstomj ar perskirstomj. Reikia gamybos stadija neturt bti finans kilms vieta.
Taiau iplstins reprodukcijos gamybos stadijoje finansai turi galimyb kurti naujus finansinius
iteklius, todl ioje stadijoje finansai gali sudaryti uuomazgas pirminiam naujai sukurtos verts
paskirstymui kitose iplstins reprodukcijos stadijose.
Main stadijoje finansai dalyvauja tiek, kiek reikalinga, kad vykt main santykiai pinigais.
ioje stadijoje finansai leidia suformuoti tikslins paskirties piniginius vartojimo ir kaupimo
fondus.
Vartojimo stadijoje finansais gali bti formuojama vartojimo fond struktta,
kontroliuojamas finansini itekli reimas ir pan. I to, kas pasakyta, galime daryti ivad, kad
finansai visose iplstins reprodukcijos stadijose: gamyboje, mainuose, vartojime ir paskirstyme
atlieka vienok ar kitok vaidmen.
Mokslo poiriu finansai yra bendra mokslo kategorija, ekonominiu poiriu finansai
daniausiai vartojami apibdinti finansinius-kreditinius santykius ir finans rinkas.
Finansai yra savarankikas instrumentas, kuriuo kio subjektai ir valstyb atlieka
paskirstomuosius ir perpaskirstomuosius santykius ir vykdo kontrols funkcij. Be finans bt
nemanomas bendrojo vidaus produkto paskirstymas ir perpaskirstymas. Taiau finansai be pinig
pagalbos to negalt padaryti. Pinigai paskirstomiesiems ir perpaskirstomiesiems santykiams
suteikia pinigin iraikos form, kitaip tariant juos materializuoja. Finansams pinigai yra preks
kainos verts iraika, apskaitos vienetas bei verts matas.
Finans paskirtis. Finans btinumas kyla i visuomens poreiki tenkinimo, o i poreiki
finansin pagrind sudaro finansini itekli trkumas. Finans paskirtis yra trkum maksimaliai
paalinti. Valstyb yra visuomens poreiki produktas, o ne atvirkiai. Kiekvienoje valstybje
bendro nacionalinio produkto ir nacionalini pajam paskirstymas vyksta pinigine forma. Finans
paskirtis yra realizuojama j funkcijomis.
Finans paskirstomoji ir perpaskirstomoji funkcijos atskleidia ir finans esm.Finansai
vykdo pirminio paskirstymo ir antrinio paskirstymo(perpaskirstymo) funkcijas.
Pirminio paskirstymo funkcijos objektas yra sukurto bendrojo vidaus produkto vert.
Pirminio paskirstymo metu yra paskirstoma kio subjekt sukurta pridtin vert. kio subjektai
io paskirstymo metu sukuria sau piniginius (finansinius) fondus, t.y. daro piniginius atskaitymus
3
nuo pridtosios verts (pelno) ir sutiekia jiems tikslin paskirt bei savarankik funkcionavim
monje, taiau nedetalizuoja j tikslinio panaudojimo.
Antriniu paskirstymu (jau paskirstyt l perpaskirstymu) valstyb sudaro biudetinius ir
nebiudetinius fondus. Antrinio paskirstymo produktas yra centrinis biudetinis fondas, vadinamas
nacionaliniu biudetu ir nebiudetiniu fondu. Antrinio paskirstymo metu yra konkretizuojamas
verts tikslinis panaudojimas. Nebiudetini fond formavimo ir panaudojimo principas leidia
finansams pilniau materializuoti finansinius iteklius alies finansinei bklei pagerinti konkreiose
ekonominse sferose.
Finansai atlieka dar vien reikming funkcij tai finans kontrols funkcija. Finans
kontrols objektu yra finansiniai resursai, tame tarpe ir vis nacionalins ekonomikos grandi,
pinigini fond formavimo ir panaudojimo metu susidarantys pinig skirstymo procesai. i funkcija
nusako finans kontrols turin ir reikm. Priklausomai nuo finans kontrol vykdani subjekt
yra skiriamos tokios kontrols rys:
- valstybin kontrol;
- vidaus tvarkos kontrol;visuomenin (viea) kontrol;
- nepriklausoma (audito) kontrol;
Vidaus tvarkos kontrol vykdo ekonomins ar specialios kontrolins-revizins tarnybos
paiose monse, staigose ir organizacijose (tai buhalterija, finans skyrius ir pan.). ia kontrols
objektas yra paios mons, staigos ar organizacijos finansin veikla.
Vie arba visuomenin kontrol, vadovaudamiesi statymais, vykdo atskiri asmenys ar
specialist grups.
Nepriklausom finans kontrol, kaip taisykl, susitarim pagrindu atlieka specializuotos
audito firmos ir tarnybos.
Finans kontrols metodus sudaro: prieira-stebjimas, patikrinimas, ityrimas, analiz ir
revizija.
Stebjimas tai bendras susipainimas su kontrols objekto finansins veiklos bkle.
Patikrinimas yra susijs su pagrindiniais finansins veiklos klausimais ir vykdomas
vietoje, tikrinant balanso, atsiskaitymo ir ilaid dokumentus tam, kad bt iaikinti finansins
disciplinos paeidimai ir paalintos galimos ar esamos pasekms.
Ityrimas vykdomas, siekiant itirti atskiras finansins veiklos sritis.iuo atveju yra
tiriamas daug didesnis kiekis rodikli, negu patikrinimo metu. Itiriant naudojamos tokios
priemons, kaip apklausa ir anketavimas.Ityrimo rezultatai naudojami vertinant kontrols objekto
finansin padt.
Analizs kaip ir anksiau mint metod paskirtis yra isiaikinti finansins disciplinos
paeidimus. Ji atliekama remiantis einamu ar metiniu atsiskaitymu. Skiriasi tuo, kad yra
naudojamos tokios analitins priemons, kaip vidutiniai ir santykiniai dydiai, grupavimas,
indeksacija ir kt.
Vienas svarbiausi finans kontrols metod yra revizija. statymai utikrina revizijos
privalom ir reguliar pobd. Revizija yra atliekama vietoje ir yra grindiama pirmini dokument,
apskaitos registr, buhalterins ir statistins atskaitomybs bei faktiniu grynj pinig kiekio
tikrinimu. Esant reikalui, revizija neapsiriboja tik dokument tikrinimu, o gali bti papildoma
faktiniu materialini vertybi likuio sandlyje,patikrinimu, atlikt statybos darb apimties
nustatymu bei kontroliniais apskaiiavimais ir pan. Revizija yra atliekama pagal i anksto sudaryt
darbo program, kurioje nurodomas objektas, konkrets kontrols klausimai ir jos atlikimo
terminai. Revizijos rezultatai forminami specialiu aktu, turiniu rodymo vert tardyminje ir
teisminje praktikoje. io akto pagrindu, revizuojamai organizacijai, ikyla pareiga imtis priemoni
nurodytiems trkumams paalinti, o asmenys, dl kuri kalts buvo paeista finansin disciplina,
turi bti patraukti atsakomybn pagal galiojanius statymus.
Pinigai ir j funkcijos. Prekyba atsirado dar pirmyktje bendruomeninje santvarkoje. Kai
vienas mogus negaljo pats visko pasigaminti, atsirado btinyb prekiauti. Prekyba vyko barterini
main pagrindu tiesiog viena prek ar paslauga buvo mainoma kit. Tam buvo naudojami vairs
daiktai: pvz.: finikieiai atsiskaitydavo kriauklmis, iaurs gentys vri kailiais. (iais laikais
4
barteriniai mainai nra inyk, jie naudojami atsiskaitymams, pritrkus pinig). Taiau tai nebuvo
tie daiktai, kurie visur turt vienod vert. monija iekojo patogesni atsiskaitymo bd. Reikjo
tokios priemons, kuri turt visuotinai pripaint vert, bt universali ir patogi. Todl mainams
vykdyti imta naudoti sidabras ir auksas, kurie buvo vertingi visame pasaulyje ir j vert nepriklaus
nuo to, kaip i toli jie buvo gabenami. mogus buvo utikrintas, kad, gaudamas umokest u
parduotas prekes metalu, jis bet kuriuo momentu gals u t pat metal vl atgauti parduotas prekes
ar pirkti jam reikalingas prekes bei paslaugas.
Brangij metal naudojimas atsiskaitymams teik tam tikrus nepatogumus: reikjo
kiekvien kart sverti metal ir nustatinti jo vert. Todl i brangij metal dar 520 m. pr.m.e.
imta kaldinti monetas. Netrukus metaliniai pinigai sigaljo visame pasaulyje. Monetos buvo
gaminamos fiksuoto svorio ir tokios pat metalo verts, buvo ymimos vairiais pieiniais bei
enklais. Taip atsirado pirmosios valiutos. io laikotarpio monetos vert buvo lygi monetai
pagaminti sunaudoto brangaus metalo vertei. Monet atsiradimas labai palengvino atsiskaitym ir
skatino prekyb. Jos tapo visuotinai pripaintu pinigu, kuriuo buvo galima atsiskaityti. Tuomet
cirkuliuojani pinig kiekis buvo absoliuiai priklausomas nuo valstybje esanio (monet
pavidalu) aukso kiekio. Vliau brangij metal sudt buvo maioma pigesni metal taip
vadinamos ligatros, ir tai buvo uuomazga atsirasti pigesnei atsiskaitymo priemonei. (Tokiais
vliau tapo popieriniai pinigai).
Pinig atsiradimas buvo paanga. Jie atliko visuotinio ekvivalento vaidmen. Popieriniai
pinigai yra tik pinig enklai, turintys perkamj gali tik todl, kad, jie yra visuotinai pripainti j
turintys. Valstybs ileidiami banknotai ir monetos atitinka reikalavim ir yra statymo poiriu
visikai priimtina, mokant u prek, paslaug arba grinant skol. Prekiautojas turi teis atsisakyti
priimti kaip mokjimo priemon ek, irayt prietaraujant bankui.
Pinigai yra aktyvai, kurie daniausiai taikomi kaip main priemon. Atskiros preks ir
paslaugos bei kiti materialieji aktyvai yra kainojami pinigais ir mainomi panaudojant pinigus
kaip visuotinai pripaint mat, o ne keiiant vien prek kit. Pinig, kaip mokjimo priemons
vartojimas leidia gaminti daugiau produkcijos, kadangi jie padeda specializuoti gamyb ir
sutrumpina pirkimo-pardavimo laik.
Pinigus galima laikyti tam tikr laik ir vartoti bsimiems darbams finansuoti, kadangi jie
turi perkamj gali.
Pinigai vartojami imatuoti ir urayti preki ir paslaug vert, pvz., bendrojo vidaus
produkto per tam tikr laik, nes jie yra verts matas.
Pinigus galime kaupti, kadangi prireikus bet kuriuo momentu u juos galime nusipirkti
reikiam prek ar paslaug, kadangi jie yra patogi kaupimo ir atsiskaitymo priemon.
I to kas pasakyta, galime daryti ivad , kad pinigai yra viskas kas funkcionuoja kaip main
tarpininkas, kaip verts matas, kaip mokjimo priemon ir likvidi kaupimo priemon.
iuolaikiniai pinigai ir j kiekis. Anksiau, kai pinigai buvo brangieji metalai, visuomenei
reikalingas j kiekis nusistatydavo pats savaime: kylant gamybai ir pleiantis prekybai monet
atsargos kildavo, o gamybai padidjus sumadavo. Taiau ie reikiniai neturjo poveikio nei
gamybai nei aukso perkamajai galiai .Dabar yra kitaip, kadangi auks pakeit popieriniai pinigai.
Kart ileisti popieriniai pinigai jau nebegali bti iimami i apyvartos. Pinig kiekis apyvartoje turi
takos kain lygiui ir bendrojo vidaus produkto apimiai.
Kontroliuoti pinig kiek yra nelengva, kadangi pinig funkcijas atlieka ne vien tradiciniai
banknotai, bet ir kiti kreditiniai pinigai, t.y. dokumentai, kurie patys savaime neturdami jokios
materialins verts, gali pakeisti dideles sumas turto. Kreditiniai pinigai iuolaikiniame
modernjaniame pasaulyje turi vairias formas, tai ekiniai pinigai, grynieji pinigai, kreditins ir
debetins kortels, kelioniniai ekiai ir pan. Grynieji pinigai (arba banknotai) sudaro labai ma dal
vis pinig, pvz., JAV pinig kiekis, egzistuojantis ekinse sskaitose yra 3 kartus didesnis u
grynuosius.
Kreditini pinig atsiradimas padar didiul perversm pinig evoliucijoje. Kreditini
pinig uuomazga atsirado Vakar Europoje dar 17 a. tai juvelyr iraomi kvitai. Kvitai buvo
iraomi asmeniui, patinkiniam juvelyrui saugoti auks. is kvitas buvo kartu ir juvelyro
5
sipareigojimas pareikalavus kvit apmokti, kvite nurodytu aukso kiekiu. Pirkliams buvo daug
patogiau u prekes atsiskaityti juvelyro iraytu kvitu, nei pastoviai su savimi neiotis kok tai aukso
svor.
1694m.buvo kurtas Anglijos bankas buvo pirmasis bankas, kuris ileido banknotus. io
banko ileisti banknotai buvo keiiami auks nustatytu kursu. Taiau banknotai nustatytu kursu
keiiami auks dar nra pinigai jie yra dokumentas patvirtinantis, kad io dokumento savininkas
turi tam tikr sum aukso. Tuo metu egzistavusi nacionalins valiutos sistema buvo vadinama aukso
standartu. Aukso luito standartas Anglijoje egzistavo iki 1931m. (Didiosios depresijos metais
banko turimi aukso rezervai neutikrino tuo metu vykusi tarptautini operacij, todl Anglijos
bankas nustojo keisti banknotus auks). i dat galima laikyti naujos nacionalins valiutos -
kreditini arba pasitikjimo pinig eros pradia.
iuo metu vietoj aukso standarto yra naudojama Tarptautinio valiutos fondo sistema.
Tarptautinis valiutos fondas kurtas 1947 m. Tarptautinio valiutos fondo iteklius sudaro valiut
visuma ir tarptautinis atsarginis kapitalas, kur teikia alys, fondo nars, pagal nustatytas kvotas,
iskyrus aukso atsargas. Tarptautin valiutos sistema skatina tarptautin prekyb ir specializacij bei
garantuoja ilg individuali mokjim balanso pusiausvyr. Mokjim balansas yra alies prekybos
ir finansini sandori su visomis pasaulio alimis per tam tikr laik apskaiiavimas,daniausiai per
metus,o jo pusiausvyra yra padtis, kai per daugel met alis ileidia ir investuoja usienyje ne
daugiau negu kitos alys.Tokiu bdu alis nei prisideda prie tarptautini atsarg, nei jas maina.
iandieniniame moderniame pasaulyje beveik vis pasaulio ali valiutos yra kreditiniai
pinigai. Primityviai mstant, galima traktuoti, kad banko banknotas yra paprasiausias popieriaus
lapas pats savaime, neturintis jokios verts. Taiau praktikoje yra atvirkiai. Pavyzdiui, Lietuvos
banko ileisti banknotai puikiai tarnauja ms kasdieniniame gyvenime, kadangi valstyb savo galia
ir autoritetu suteikia jiems teist mokjimo gali.
Pinig kiek reguliuoja centrinis bankas, vykdydamas monetarin politik. Monetarin
politika tai centrinio banko politika, reguliuojant pinig mass didjimo tempus ar palkan
normos pokyius.
Pagrindins pinig egzistavimo prielaidos yra ribota pasila ir visuotinis pripainimas.
Kreditini pinig egzistavimo prielaidos i esms tos paios tik vietoj visuotinio pripainimo yra j
teisinimas statymu, kaip legalia atsiskaitymo priemone.
Pinig paklausa. Kiekvienu momentu kiui reikia tam tikro pinig kiekio. Per didelis pinig
kiekis maina j perkamj gali, per maas gali sukelti j trkum. Visi konkreiu momentu
ekonomikoje esantys pinigai vadinami pinig pasila.
Pinig likvidumas. Pinigai ir kiti aktyvai. Visas turtas ir finansiniai sipareigojimai sudaro
mons ar banko aktyvus. Visi aktyvai tam tikrais atvejais gali bti panaudoti tarpusavio
atsiskaitymams. Taiau kasdieniniame gyvenime inome, kad, obligacijos, akcijos ar namas retai
bna naudojami kaip atsiskaitymo priemon , pirmiau j neikeitus pinigus. Aktyv sugebjim
bti pinigais apsprendia aktyv likvidumas. Likvidiu yra vadinamas finansin sipareigopjim ar
nuosavyb patvirtinantis dokumentas, turintis fiksuot nominalij vert, ir galintis tarnauti kaip
atsiskaitymo priemon ar bti lengvai paverstas pinigais. Patys likvidiausi aktyvai yra pinigai.
Vadinasi, pinig reikm sudaro pinigai, kuriais galima pasinaudoti i karto, tai grynieji
pinigai, kelioniniai ekiai ir kiti ekiniai indliai bankuose, kuriems be apribojim gali bti iraomi
ekiai, ir kiti aktyvai, pvz.taupomieji indliai, kuriuos galima paimti pateikus bankui taupomj
knygel, terminuoti indliai, kuri negalima paimti pirma laiko, nei juos perleisti nespjus banko i
anksto.

1.2 tema. Finansiniai itekliai. Finans ir kredito sistema. Kredito politika.

Finansiniai itekliai. Finansiniai itekliai yra reikalingi kiekvienam mogui, kaip
visuomens lstelei, kio subjektams, kad galt vykdyti iplstin reprodukcij ir valstybei, kad
galt vykdyti jai priklausanias funkcijas. Galima teigti, kad finansiniai itekliai reikalingi tam,
6
kad mogus, kio subjektas ir valstyb galt normaliai veikti. inome, kad skmingas yra tas kio
subjektas, kuris naiai kuria ekonomin vert ir efektyviai j paskirsto.
Finansiniai itekliai yra efektyvios veiklos rezultatas. Efektyvumas pasireikia per racional
pelno ir ilaid paskirstym, rizikos apsidraudim bei laisv finansini itekli panaudojim pelnui
didinti. Paymtina, kad finansiniai itekliai neturi kompensacinio pobdio, kur turi pvz.darbo
umokestis. Darbo umokestis yra kompensacija u atlikt darb. Finansais niekas niekam
nekompensuoja (atlyginimas finansais nemokamas: tai atliekama pinigais arba kitu likvidiu turtu).
Finansais yra subsidijuojama, dotuojama ar kitaip finansuojama, ir visa tai daroma negrintinai ir
neatlygintinai.
Finansams pinigai yra preks kainos verts iraika kartu ir apskaitos vienetas bei verts
matas paskirstomiesiems bei perpaskirstomiesiems santykiams atlikti. Be kainos negalimi
paskirstomieji ir perpaskirstomieji santykiai. Neesant kainos finansai neinot kaip ir kokiomis
proporcijomis reikt paskirstyti sukurt bendrj vidaus produkt taigi negalt atlikti
paskirstymo ir perpaskirstymo funkcijos. Kaina nustato finansams kaip paskirstyti,o finansai yra tas
instrumentas, kuris paskirsto. Finansai tiesiog proporcingai paskirsto kainos nustatyt vert (peln)
kiekvienam kio subjektui ir valstybei pagal nustatytus tarifus ir laikotarp.
Finansai juda nuo finansini itekli iki jo gavjo. Atgal jie negrta, nes j grinti nereikia,
tuo tarpu kreditas juda nuo skolintojo iki skolininko ir atvirkiai, nes kredit reikia grinti. Tarp
kredito ir finansini itekli yra tarpusavio ryys, kadangi finansini itekli trkumas skatina
kredito poreik.
Finans ry su mintomis kategorijomis palyginome todl, kad geriau suprastume finans ir
mint ekonomini kategorij ry, nes finansai su iomis kategorijomis yra glaudiai susij.
Finansai nuo moni valios priklauso tik tiek, kad mogus gali pasirinkti verslo form, nuo kurios
priklauso pelno bei pajam skirstymo tvarka. Objektyvios finans galimybs nepriklauso nuo
moni valios, jos gldi finans ekonominje esmje, kuri pasireikia per j vykdomas funkcijas,
(paskirstomoji ir perpaskirstomoji), kurios suteikia visuomenei galimyb formuoti ir kaupti
piniginius fondus tikslu patenkinti visuomenes poreikius.
Rinka suteikia finansams dideles galimybes ir kelia reikalavimus finans, kaip ekonomins
kategorijos, efektyviam panaudojimui.
Finansiniai itekliai yra materials finansini santyki reikjai. Mikro prasme tai
finansiniai itekliai, skirti iplstinei reprodukcijai, o makroprasme, tai finansiniai itekliai skirti
alies gynybai, valstybs valdymui ir socialinms programoms gyvendinti.
Finans itekliai tai kio subjekt ir valstybs sukurti pinigini l fondai. kio subjekt
sudaryti finansiniai itekliai yra decentralizuoti, o valstybs sukaupti finansiniai itekliai yra
centralizuoti. Finansini itekli sudarym tiek centralizuot, tiek decentralizuot, reglamentuoja
specials statymai. kio subjekt finansini itekli sudarym reglamentuoja moni ir akcini
bendrovi statymai, o valstybini finansini itekli sudarym reglamentuoja Biudetins
sandaros, Biudeto (kasmetinis) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo statymas bei kiti
postatyminiai aktai. monse sukaupti pinigini l fondai naudojami gamybai, mainams bei
vartojimui, o valstybs sukaupti finansiniai itekliai skirti alies gynybai, valstybs valdymui bei
kitiems poreikiams tenkinti.
mons ir valstybs ilaid padengimas vyksta naudojant finansavimsi, kreditavim.
Finansavimasis yra naudingas tuo kad u j nereikia mokti palkan. Taiau, kio subjekt
poiriu, jis turi trkum maja akcinink dividendai, nes tada didioji pelno dalis skiriama
investicijoms. (Akcininkai danai turi tiksl gauti kuo didesnius dividendus.)
Finansavimas tai naudojimasis iorinis finansiniais altiniais. Daniausiai tai bna
kreditavimas (monms) ir valstybinis finansavimas (biudeto ilaidos).
Finansiniai itekliai yra skirstomi nuosavus ir skolintus.
moni nuosav finansini itekli altiniai yra pelnas ir amortizaciniai atskaitymai. Skolint
finansini itekli altiniai yra pasiskolintos los, pasireikianios vairiomis kredito rimis.
7
Centralizuotus (valstybs) itekli altinius sudaro valstybs biudetas, socialinio draudimo
fondo biudetas ir valstybini draudimo staig formuojamas gyvybs ir negyvybs draudimo
fondas.
Kit akcini draudimo bendrovi ir privai firm fondai yra decentralizuoti.
Kiekviena valstyb vykdo savo alies finans politik. Kas gi yra valstybs finans politika
ir kokie jos tikslai?
Valstybs finans politika yra tikslinga valstybs veikla, panaudojant finansus.Jos paskirtis
yra parengti mokslikai pagrst alies finans valdymo koncepcij, numatani pagrindines
priemones finansiniams itekliams panaudoti, kad gyvendinti usibrtus tikslus. Finans politika
turi padti valstybei sprsti ikilusias problemas su maiausiomis snaudomis. Vyriausybs
vykdoma finansin politika, gyvendindama politinius ir ekonominius tikslus, turi utikrinti
visuomens nari materialin gerov, vykdyti teising socialin apsaugos politik, utikrinti
visuomens nari materialin gerov, vykdyti teising socialin apsaugos politik, ukirsti keli
krizinms situacijoms alies finans rinkoje, sudaryti sveikas konkurencines slygas visiems kio
subjektams ir utikrinti finansini itekli didjim.
Finans sistema. Finans sistema tai specialus finansinis aparatas, usiimantis pinigini
l kaupimu, paskirstymu ir efektyviu panaudojimu alies ekonominei pltrai, socialinms
programoms vykdyti, krato apsaugai ir valstybs valdymui utikrinti. Finans sistem sudaro
finans valdymo administracija su ministerijomis ir inybomis, kurioms alies statymais yra
pavestas finans administravimas.
Finans sistema nustato finansinius santykius valstybje ir kio subjektuose. Kiekvien i
santyki sfer aptarnauja tam tikra finans sistemos grandis. Pavyzdiui, Finans ministerija yra
vadovaujanti inyba finans sistemoje ir gyvendina valstybs finans politik per departamentus
bei skyrius. Ji rengia valstybs biudeto projektus, skiria las i biudeto numatytoms programoms
gyvendinti, finansuoja biudetines staigas, dotuoja savivaldybs biudetus, kontroliuoja valstybs
ido sskait.
Valstybin mokesi inspekcija ir Revizij departamentas prie Finans ministerijos vykdo
kontroliuojanias funkcijas.
Labai svarbus vaidmuo finans sistemoje tenka Valstybinei mokesi inspekcijai, kadangi
jos veikla glaudiai susijusi su valstybs plaukomis. Ji administruoja valstybs nustatyt mokesi
priskaiiavim, mokjim bei taiko sankcijas u mokesi nemokjim.
Svarbus vaidmuo finans sistemoje tenka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai
(VSDFV). i inyba sudaro ir vykdo valstybinio socialinio draudimo fondo biudet. is biudetas
pagal dyd yra antras po valstybs biudeto. inome, kad i i l yra mokamos senatvs pensijos,
nedarbingumo ir kitos statymais numatytos paalpos.
Finans sistemai priklauso ir vis ri moni, savivaldybi, staig, ministerij ir kt.
organizacij finansins (apskaitos) tarnybos. J dalyvavimas pasireikia per priskaiiuotus ir
sumoktus mokesius valstybs bei savivaldybi biudetus. Visos pamintos grandys priklauso
finans sistemai.
Kredito sistema. Kredito sistema yra finansins sistemos sudtin dalis. Tai vairi
finansini staig tinklas, kuri veikl nustato alies statymai. Jai priklauso Lietuvos bankas
(centrinis), komerciniai bankai ir kt. finansins institucijos. ios institucijos yra valstybs kredito
politikos sudtins grandys. Centrinis bankas kredit sistemoje veikia kredit, kain pakitimus ir
pinig pasilos augimo temp pakitimus.
Lietuvos bankas, vadinamas centriniu banku, yra valstybs bankas, nuosavybs teise
priklauso valstybei, tiesiogiai pavaldus Lietuvos Respublikos Seimui. Jis atstovauja Lietuvos
valstybei tarptautinse kredito institucijose, kaip Tarptautiniame valiutos fonde, Tarptautiniame
rekonstrukcijos ir pltros banke (dar vadinamas pasaulio banku), bei Europos regioninse finans
institucijose. Lietuvos bankas turi iskirtin teis leisti apyvart valstybs pinigus, nustatyti pinig
nominalus, skiriamuosius, apsaugos ir mokjimo poymius, iimti i apyvartos banknotus ir
monetas, pakeiiant juos kitais ir vieai paskelbiant. Centrinis bankas organizuoja pinig gaminim,
8
j gabenim bei saugojim, sudaro atsarginius banknot ir monet fondus, atlieka banknot ir
monet ekspertiz. Pagrindinis centrinio banko tikslas yra siekti kain stabilumo.
Pagrindins centrinio banko funkcijos apibrtos Lietuvos banko statyme ir yra tokios:
vykdo respublikos pinig emisij;
formuoja ir vykdo pinig politik;
nustato lito kurso reguliavimo sistem ir skelbia oficial lito kurs;
valdo, naudoja Lietuvos banko usienio atsargas ir jomis disponuoja;
atlieka ido agento funkcijas;
iduoda ir ataukia licencijas kredito staigoms ir priiri j veikl;
nustato respublikos kredito staig ir usienio valstybi kredito staig skyri, veikiani
respublikoje, finansins apskaitos principus ir atskaitomybs tvark;
kuria ir valdo tarpbankin l pervedimo sistem ir nustato reikalavimus tarpbankins
l pervedimo sistemos dalyviams;
renka pinig ir banko mokjimo balanso, valstybins finansins statistikos
duomenis,sudaro mokjim balans.
Pinigai egzistuoja tkstantmeius, o bankai atsirado palyginti neseniai. iandien kiekviena
isivysiusi alis turi nuosav centrin bank.
Centrinis bankas turi utikrinti ekonomins raidos tolygum ir ukirsti keli finansinei
panikai. gyvendindamas udavin bankas turi paskutins pakopos moktojo (kreditoriaus) teis,
t.y. turi teis suteikti kreditus finansinms staigoms, gresiant j finansinei krizei.
Centrinis bankas kontroliuoja ir reguliuoja pinig pasil alyje. ias funkcijas jis atlieka
keisdamas komerciniams bankams privalomj rezerv dyd, vykdydamas atviros rinkos operacijas
ir diskont normos pakeitimus.
Centrinis bankas nustato komerciniams bankams privalomj rezerv norm. Privalomieji
rezervai (rezerv norma) yra privalom ekini depozit sumos dalis, kuri komerciniai bankai turi
laikyti atsargoje, t.y. negali skolinti ar kitaip naudoti.
Privalomj rezerv sudaro komercini bank depozitai centriniame banke ir grynieji
pinigai j seifuose. Centrinis bankas komerciniams bankams nustato minimali privalomo rezervo
sum, kuri komerciniai bankai gali viryti. Privalomasis rezervas yra veiksminga pinig rinkos
reguliavimo priemon ir komercini bank likvidumo garantas. Kaip gi centrinis bankas reguliuoja
pinig pasil bei paklaus?
Centrinis bankas laisvai gali apskaiiuoti pinig pasilos pasikeitim, pakeisdamas
komerciniams bankams privalomojo rezervo norm ir vykdydamas atviros rinkos operacijas.
Yra inoma, kad padtas vienas litas banko einamj sskait sukelia 1/R lit prieaug. (R
privalomojo rezervo normos koeficientas). Sakykim, kad centrinis bankas sumaino privalomojo
rezervo norm nuo 20 iki 15 procent. Centrinis bankas iuo atveju vietoj 5 lit (1/0,2) susilauks
6,67 lit (1/0,15) prieaug kiekvienam naujam litui pinig pasiloje. Skirtumas 1,67 Lt.
Atviros rinkos operacijos. Atviros rinkos operacijomis yra vadinamos Vyriausybs
vertybini popieri (ido vekseliai ir obligacijos) pardavimas rinkoje. i operacij esm yra ta, kad
jomis yra tiesiogiai keiiamas rezerv kiekis komerciniuose bankuose, t.y. keiiama pinig pasila.
Pavyzdiui, centrinis bankas daro ivad kad pinig pasila yra per maa ir trukdo didinti gamyb.
Tada centrinis bankas didina pinig pasil. Tuo tikslu jis superka rinkoje cirkuliuojanius
Vyriausybs vertybinius popierius. Centrinio banko supirkt Vyriausybs vertybini popieri sumai
iaugs komercini bank rezervai ir prasids depozitini sskait augimas. Tarkime vienas rezervo
litas padidina pinig pasil 2,5Lt. Jeigu Vyriausyb supirks Vyriausybs vertybini popieri u 10
mln.Lt, tai pinig pasila padids 25 mln.Lt.
(Vyriausybs vertybini popieri supirkimo-pardavimo operacija tarp centrinio banko ir
komercini bank atliekama nenaudojant grynj pinig: centrinis bankas supirks vertybinius
popierius tiesiog padaro savo knygose ra, kuriuo fiksuojama, kad Vyriausybs vertybinius
popierius pardavs komercinis bankas dabar padidino savo privalomj rezerv laikom centriniame
banke).
9
Pinig pasilos padidjimo galima susilaukti ir tuo atveju, kai alies Vyriausyb,
neturdama pinig savo ilaidoms padengti, parduoda Vyriausybs vertybinius popierius (paprastai
trumpalaikius nuo 3 mn. iki 12 mn.) centriniam bankui, o Vyriausyb parduodamai sumai atidaro
centriniame banke depozitin sskait.
Analogikai elgiamasi kai norima sumainti pinig paklaus, tada centrinis bankas atviroje
rinkoje parduoda Vyriausybs vertybinius popierius.
Diskonto norma yra centrinio banko nustatyta palkan norma ,u kuri centrinis bankas
skolina pinigus komerciniams bankams. Diskonto norma paprastai yra suvaroma komercini
bank kreditins galimybs, majant diskonto normai kreditins galimybs didja ir didinant
diskonto normai jos maja.
vairi ali centriniai bankai, gyvendindami savo politik, teikia pirmum skirtingiems
veiksmams, pvz.Anglijos bankas naudoja diskonto norm pakeitimus, Kanados bankas rezervus,
Pranczijos ir JAV bankai atvirosios rinkos operacijas.
Centrinis bankas vykdo alies monetarin politik, kurios tikslas yra skatinti bendrojo vidaus
produkt, ukirsti keli nedarbo augimui ir infliacijai. Monetarin politika yra centrinio banko
vykdoma politika, reguliuojant pinig mass didjimo tempus ar palkan normos pokyius.
Lietuvos banko santykiai su komerciniais bankais. Lietuvos bankas tiesiogiai nekontroliuoja
komercini bank kins veiklos, o vykdo tik j veiklos prieir, imasi priemoni indlinink
interesams apsaugoti, utikrindamas bank stabilum sudaro rezervin fond i privalomj
atskaitym, kuri tvark ir slygas nustato Lietuvos banko valdybos priimtos Komercini bank
privalomj atsarg taisykls. Siekdamas paveikti bankins sistemos likvidum, Lietuvos bankas,
suteikia komerciniams bankams trumpalaikius kreditus. Lietuvos bankas yra paskutin kreditin
institucija komerciniams bankams. Tai sudaro slygas stabiliam komercini bank funkcionavimui,
nesikiant j operatyvij veikl.
Komerciniai bankai. Komerciniai bankai yra ribotos atsakomybs akcins bendrovs.
Komercini bank statin kapital sudaro jo akcinink apmoktos akcijos. Komercinio banko
steigjais gali bti juridiniai ir fiziniai asmenys.
Komercinio banko akcininku laikomas asmuo, sigijs bent vien banko akcij. Komercini
bank peln sudaro palkan skirtumas u skolintas ir paskolintas sumas. Komerciniai bankai
vykdo savo veikl tik gav Centrinio banko licencij. Komerciniai bankai yra valstybs kredito
sistemos grandis. J veik reglamentuoja Komercini bank statymas. Komerciniai bankai vykdo
tokias operacijas:
atidaro ir aptarnauja kio subjekt atsiskaitomsias sskaitas;
vykdo vidaus ir tarptautinius mokjimus valiuta;
priima indlius;
teikia paskolas;
teikia seif nuomos paslaugas;
iduoda kreditines korteles;
teikia klientams su banko veikla susijusias konsultacijas;
superka ir parduoda valiut ir kt.
Komerciniai bankai, bdami alies kredito sistemos dalimi turi takos alies kredito sistemai
ir vykdo savarankik kredito politik.
Kredito unijos. Kredito unij judjimas buvo sukurtas savanori dka, kaip alternatyva
bankams. Kredito unij veikl reglamentuoja Kredito unij statymas. Veikl galima pradti tik
gavus centrinio banko licencij. Kredito unija yra kooperatin kredito staiga ir jos pagrindinis
tikslas yra teikti paslaugas naudingomis slygomis. Kredito unija skiriasi nuo banko savo poiriu
peln. Kredito unija niekada nesiekia aklo pelno. Ji pirmiausia dirba savo nari labui. Jeigu kredito
unija dirba pelningai jos pelnas paskirstomas tolygiai visiems jos nariams, nepriklausomai nuo jo
turim pajam. Kredito unija veikia apibrtoje aplinkoje, jos nariai tarpusavyje susij ir pastami.
Kredito unijos sukurtas turtas paliekamas bendruomenje. Kiekvienas unijos narys yra ir unijos
savininkas, ir turi vien bals nepriklausomai nuo jo turim akcij skaiiaus. Vienas narys-vienas
10
balsas. Todl unijos niekas negali parduoti ar nupirkti. Kredito unijos nariai patys nusprendia, kiek
ir koki paslaug jiems reiks.
Kredito unijoms yra sunku varytis su komerciniais bankais dl didjanio komercini
bank paslaug sudtingumo ir dl finansini paslaug kokybs bei komercini bank vykdomos
santaup mobilizacijos politikos. Santaupos yra bankininkysts sistemos kraujas, varomoji jga.
Baigiant paint su kredito sistem noriau pasakyti, kad iuo metu Lietuvoje veikia 9
komerciniai bankai, 2 usienio bank atstovybs, 4 usienio bank skyriai ir 40 kredito unij.
Kredito politika. Kredito politika tai sprendim, apimani kreditavimo period, visuma.
Kredito politikai turi takos kreditavimo periodas. Jeigu jis ilgesnis, tai kreditavimo politika
palankesn. Kreditavimo politikai turi takos ir mokjim politikos suvelninimas, teikiamos
nuolaidos bei kredito standartai. Kredito standartai atitinka pagrindinius kredito vertinimo
principus, tai: charakteris, pajgumas. kapitalas ir slygos.
Charakteris parodo kliento poir savo sipareigojimus, tai svarbus moralinis veiksnys.
Pajgumu yra vertinamos kredito pareikjo mokumas. Tai nustatoma ityrus kliento
veikl praeityje ir jo veiklos metodus. i informacija brangiai kainuoja ir labai vertinga.
Kapitalas nustatomas ianalizavus kredito pareikjo finansin bkl. i informacij
pateikia verslo planai.
Slygos priklauso nuo to kas gali takoti kliento galimybes vykdyti savo sipareigojimus
nepriklausomai nuo jo valios tai bendros ekonomikos vystymosi kryptys ir konkrets
vykiai tam tikruose geografiniuose ekonomikos sektoriuose ir regionuose.
Bank kreditas ir pinig apyvarta. Banko kreditas kaip ekonomin kategorija yra viena
paskolinto kapitalo judjimo forma. Vykdant bankin kreditavim, atsiranda ekonominiai
(piniginiai) santykiai, kuri procese laikinai laisvos valstybs, juridini ir fizini asmen pinigins
los, sisavintos bank, suteikiamos verslo subjektams, laikantis grtamumo slyg. Bankiniai
kreditai sudaro btinas slygas, kurioms esant fiziniai ir juridiniai asmenys gali papildyti savo
pinigines las, tenkinti vairiems poreikiams, reikalaujantiems papildom l, tame tarpe ir
kapitalo investavimui. Banko paskola tai kreditas, kur komerciniai bankai gali suteikti privatiems
asmenims ir firmoms u tam tikr mokest.
Kreditavimas suprantamas kaip kredito teikimas pagal sutart program suderintiems ir
kreditoriaus remiamiems tikslams. Kreditavimo objektas tai materialins vertybs arba snaudos,
kurioms privats asmenys ar firmos neturi savo l (arba j nepakanka), ir kurioms sigyti ar
panaudoti suteikiamas kreditas.
Kredito rys tai visuma kokybini ypatybi. Ubaigto ir tikslaus kredito ri grupavimo
nra. Taiau btina skirti dvi bankinio kreditavimo operacijas: pinigin paskol ir banko
sipareigojim garantuoti kliento mokjim suteikiant jam kredit. Pinigin paskola tai tokia
bankin operacija, kurios metu bankas suteikia skolininkui tam tikr pinig sum nustatytam
laikotarpiui (kadangi paskola sugrinama pinig forma). Garantinmis operacijomis suprantamos
tokios banko operacijos, kuri metu bankas nesuteikia skolininkui pinigins paskolos, o tik paada
vykdyti mokjimus tuo atveju, jei skolininkas nesugebs apmokti savo sipareigojim. ioms
operacijoms priskiriami akceptiniai ir avaliniai kreditai.
Usienio literatroje yra iskiriamos tokios bankinio kreditavimo rys:
1. Pagal terminus:
trumpalaikiai iki 1 met;
vidutins trukms nuo 1 iki 6 met;
ilgalaikiai daugiau kaip 8-10 met.

2. Pagal utikrinimo bd:
be ustato;
su ustatu;

3. Pagal skolininko r:
ems kio kreditas;
11
verslo kreditas;
komunalinis kreditas;
personalinis kreditas

4. Pagal paskirt:
vartojimo kreditas;
verslo kreditas;
kapitalo formavimui skirtas kreditas;
investicinis kreditas;
sezoninis kreditas;
tarptautinis kreditas;
kreditas operacijoms su vertybiniais popieriais;
importo(eksporto)kreditas

5. Pagal dyd:
smulkus;
vidutinis;
stambus;

Pinigins sistemos svoka. Pinigin sistema tai valstybs statymais reguliuojama pinig
cirkuliacijos tvarka, susidedanti i pinigins preks, piniginio vieneto, aukso turinio, pinig enkl,
pinigini enkl emisijos bei cirkuliacijos tvarkos. Lietuvos respublikos pinigins sistemos
elementai yra: oficialus piniginis vienetas, grynj pinig emisijos tvarka ir pinigins apyvartos
organizavimas ir reguliavimas. Pinig apyvarta tai pinig (grynj ir negrynj) judjimas,
aptarnaujantis preki apyvart taip pat neprekinius mokjimus ir atsiskaitymus. Iskiriamos grynj
ir negrynj pinig apyvartos. Pinig mass svoka apima piniginius enklus esanius apyvartoje,
pinigines las, esanias juridini bei fizini asmen sskaitose ir indliuose bei kitus beslyginius
bank sipareigojimus.
Bankiniai atsiskaitymai. Bankiniai atsiskaitymai vykdomi vairiomis formomis. Pagal
teritorin isidstym yra vietiniai ir nevietiniai atsiskaitymai. ie atsiskaitymai turi kelet form:
akceptin kai pinigai iraomi i pirkjo sskaitos, remiantis reikalavimo pavedimu
(siuniamas moktojui aplenkiant jo bank), arba atsiskaitant u ems kio produkcij,
mokjimo reikalavimas siuniamas tiesiai moktojo bankui;
akredityvin naudojama, kai ji numatyta sutartimi, kuomet tiekjas taiko pirkjui
sankcijas, reikalaujant bankui. Jo esm ta, kad pirkjas negauna preki tol, kol perveda
atatinkam sum tam tikslui atidaryt sskait( akredityv) tiekjo banke;
mokjimo pavedimas tai mons sakymas savo bankui nurayti nuo jo sskaitos
pavedime nurodyt sum ir skaityti j gavjo sskait;

1.3. tema. Valstybs finansai ir finansin veikla.

Valstybs finans turinys. Savo materialiniu turiniu valstybs finansai yra pinigins fond
los. Valstybs finansai ir finansiniai santykiai visada yra piniginiai santykiai. ie santykiai yra
susij su valstybs ir jai priklausani moni finansini itekli formavimu ir valstybini l
panaudojimu. Valstybini finans pinigini santyki subjektas yra valstyb, t.y. mons, staigos,
organizacijos ir pilieiai. Valstybs finans tikslas yra aprpinti valstyb piniginmis lomis,
kurios utikrint gyvendinti ekonomines, socialines bei politines valstybs funkcijas. Finansai tai
ne paios pinigins los, o santykiai tarp moni perpaskirstant ir panaudojant fond pinigines
las. Finansai tai ekonominis instrumentas paskirstant bendr nacionalin produkt ir nacionalines
pajamas. Jie yra gamybos ir materialini turt paskirstymo kontrols priemon, o taip pat valstybs
ir visuomens vystymosi stimuliatorius. Tuo paiu reikia nepamirti, kad ne visi piniginiai santykiai
12
yra ir finansiniai santykiai, pavyzdiui, pinigai naudojami pirkimo-pardavimo, tiekimo ar
administracini baud sumokjimo santykiuose nra finansiniai santykiai. Tai visuomeniniai
santykiai, reguliuojami kitomis teiss akomis: administracins, civilins teiss ir kt.
Per savo evoliucijos laikotarp monija nujo ilg keli nuo betarpik preki main iki
prekini-pinigini santyki, kur pinigai tapo bendru ekvivalentu, o valstyb, valdydama
ekonominius ir socialinius procesus pradjo vesti (vykdyti) pajam ir ilaid sskaitas pinig forma,
kurdama vairius piniginius fondus.
Geriausias valstybs valdymo bdas, tai valdymas pinig pagalba, ir geresnio bdo monija
dar neirado. Reguliuodama ir nukreipdama pinigines las kurti piniginius fondus, kurie vliau
tenkins visuomens poreikius, valstyb stimuliuoja arba atvirkiai sutrumpina veikl konkreiose
kryptyse. Pavyzdiui, kai skiriama nepakankamai l mokslo, kultros ir vietimo vystymui,
panaikinamos kai kurios j veiklos rys, kitas darbovietes ieina dirbti j kadrai ir vyksta kiti
negatyvs pasikeitimai. Pataisyti toki padt galima tik skiriant ioms valstybs veiklos sritims
btin pakankam kiek pinigini l, kaupiant ir perpaskirstant per centralizuotus ir
decentralizuotus piniginius fondus. Taigi i to galima daryti ivad, kad:
Valstybs finansai tai piniginiai santykiai paskirstant ir perpaskirstant bendro nacionalinio
produkto vert bei nacionalini turt dalis, ir susij su valstybs ir jos moni resurs formavimu
bei valstybs l panaudojimu, pleiant gamyb, tenkinant visuomens socialinius kultrinius
poreikius, valstybs gynybos ir valdymo reikmes.
Valstybs finansus sudaro:
- atskir valstybinio valdymo lygi biudetai;
- nebiudetiniai fondai;
- valstybinis kreditas;
- valstybini moni finansai (federaliniai finansai).

Nacionalinis biudetas tai piniginiai santykiai, susiklostantys tarp valstybs ir subjekt,
sudarant ir paskirstant biudetin fond, skirt finansuoti nacionalin ekonomik, valstybs gynyb
ir valdym. Ekonominiu poiriu tai vienas i bd paskirstyti nacionalines pajamas. Valstybinio
biudeto dka valstyb turi galimyb sukoncentruoti finansinius resursus strategikai svarbiose
ekonominio ir socialinio vystymosi kryptyse ir gyvendinti valstybinio reguliavimo bdus rinkos
ekonomikos slygomis.
Svarbi viet uima biudetiniai ryiai. Jie susideda i federalini, regionini ir vietini
lygi. Per biudetinius ryius valstybines struktras patenka didioji dalis nacionalini pajam,
kurios yra paskirstomos vairaus lygio biudetams, kurie turi autonomikum bei savarankikum,
j sudarymas ir panaudojimas reglamentuotas valstybs norminiais aktais.
Bendroms funkcijoms atlikti yra formuojamas centrinis (valstybs) biudetas, kurio
finansiniai itekliai skiriami kompleksinms programoms, susijusioms su valstybini funkcij
vykdymu, ginkluot pajg bei valstybs institucij ilaikymui. Centrinis biudetas utikrina
prioritetines valstybines priemones ekonomikai stabilizuoti, socialinei sferai pltoti, armijai ilaikyti
bei sien apsaugai.
Vietiniai (savivaldybi) biudetai skirti reguliuoti ekonominius procesus atatinkamoje
teritorijoje. Vietiniai biudetai turi reikms realizuojant ir finansuojant socialines programas.
Nebiudetiniai fondai tai ekonomini santyki sistema, susidaranti paskirstant ir
panaudojant finansinius resursus valstybs pritraukiamus finansuoti visuomeninius poreikius.
Nebiudetiniai fondai paraleliai su valstybs ir savivaldybs biudetais sudaro papildomas
galimybes paskirstyti finansinius resursus konkreioms kryptims (pvz.: socialiniam vystymuisi).
Iskirtinis nebiudetini fond bruoas yra tas, kad j las gali panaudoti vykdomosios institucijos,
tuo tarpu, kai biudetini fond panaudojimas yra grietai reglamentuojamas valstybs teisiniais
aktais (pvz.: statymas dl valstybs biudeto). Nebiudetinius fondus kuria valstybins valdios
institucijos ir jie yra jiems pavalds. Operatyv finans valdym vykdo specialiai tam sukurtas
administracinis aparatas. Nebiudetiniai fondai yra atskirti nuo biudeto bet yra tvirtinami kartu su
juo. Jie turi tam tikr savarankikum. Priklausomai nuo nebiudetini fond paskirties jie yra
13
skirstomi ekonominius ir socialinius. Priklausomai nuo institucijos kuri juos sukr arba valdo
skirstomi valstybinius ir regioninius.
Valstybs kreditas tai sistema ekonomini santyki, atsirandanti ryium su laikinai laisv
moni, organizacij ar piliei pinigini vertybi mobilizacija ir j perdavimu laikinam naudojimui
valstybei, kad i galt utikrinti valstybini ilaid finansavim. Yra vidaus ir iors (arba
tarptautinis) valstybs kreditai. Pagrindins vidaus valstybs kredito formos yra valstybs skola ir
ido paskola. Dar yra slyginis valstybs kreditas. Tai tokie santykiai, kurie susidaro kai valstyb
tampa garantu dl kredito, kur suteikia usienio kreditorius vietos valdios institucijoms.
Valstybini moni finansai tai ekonomini santyki sistema, kurioje sudaromi ir
panaudojami decentralizuoti valstybini pinigini l fondai, skirti operatyviam moni
panaudojimui. Valstybini moni finans, kaip valstybs finans sudedamosios dalies specifika yra
ta, kad didioji dalis i moni pinigini l biudet nepatenka, taiau ios los yra valstybs
nuosavyb ir sudaro dal valstybs finans.

Valstybini finans valdymo struktr galima pavaizduoti tokia schema:

Valstybini finans struktra














Savivaldybi biudetai. Savivaldyb vykdo jai statymais priskirtas funkcijas. Taigi jai kaip
ir bet kokiam kitam kiniam vienetui reikalingas veiklos finansavimas. Visos pajamos ir ilaidos,
kurios reikalingos vietins reikms programoms finansuoti bei valstybini staig ilaikymui bei
savivaldybi valdymui utikrinti yra numatytos savivaldybs biudete. Kiekviena savivaldyb turi
atskir biudet, kur vieneriems metams (nuo sausio 1 iki gruodio 31 d. skaitytinai) tvirtina
savivaldybs Taryba. Jie rengiami laikantis nustatyt reikalavim, kurie yra idstyti Biudetins
sandaros statyme ir kituose su tuo susijusiuose norminiuose aktuose. *(iuo metu Lietuvoje yra 44
rajon savivaldybs ir 12 miest savivaldybi. I viso 60. Taigi ir vietini biudet yra 60.
Savivaldybs savo teritorijas skirsto smulkesnius vienetus seninijas arba valsius. Auktesnysis
antrojo lygio administracinis vienetas yra apskritis. Apskrii yra 10. Jos gyvendina regionin
politik .Savivaldos itakos Lietuvoje yra gana senos. Tai sietina su Magdeburgo savivaldos teisi
suteikimu. Magdeburgo teis pirmieji gavo Vilniaus gyventojai dar 1387 metais. Seimeliai Lietuvoje
veik 16-19 a. ir buvo Lietuvos didiosios kunigaiktysts apskrities valdios organai. Pokario
metais savivaldybs buvo panaikintos ir tik atkrus nepriklausomyb susikr i naujo. Savivalda
yra viena i demokratijos pasireikimo form. Vietos savivalda reikia vietos valdios teises ir
pareigas savo atsakomybe reguliuoti ir tvarkyti visuomeninius reikalus vietos gyventoj interes
vardan.)*
Savivaldybs biudetas turi bti taupus, subalansuotas, atviras ir vieas. Skirtingai nuo
valstybs biudeto savivaldybs biudetas negali bti deficitinis. Jis tvirtinamas be deficito, t.y. jo
pajamos lygios ilaidoms.
Biudetas Nebiudetiniai fondai Valstybinis kreditas moni finansai
Biudetiniai ryiai
Valstybiniai (federaliniai)
finansai
Regioniniai (provincij)
finansai
Vietiniai(municipaliniai)
finansai
14
Savivaldybs pajam sistem sudaro savivaldybs biudetins ir nebiudetins pajamos
(plaukos). Biudeto pajamos formuojamos i jos teritorijoje esani moni, staig ir organizacij
privalomj mokesi, ir pajam gaut u savivaldybei priklausanio turto nuom, valstybs
biudeto dotacij ir kt.statymais priskirt altini. I to kas pasakyta, matome kad savivaldybs
biudeto pajam altinius galime sugrupuoti tris grupes: mokestines pajamas, nemokestines
pajamas ir valstybs dotacijas. Mokestines pajamas sudaro vairs mokesiai.
Nemokestines pajamas sudaro pajamos i turto nuomos, vietins rinkliavos ir pajamos u
statym numatyta tvarka parduotus ar inuomotus ne ems kio paskirties ems sklypus ir t.t.
Dotacijas sudaro bendros ir specialios paskirties dotacijos skiriamos i valstybs biudeto
.Bendroms dotacijoms priskiriamos dotacijos skirtos sudaryti rezervams nenumatytiems atvejams
mokestinms pajamoms ilyginti, kuriuos lemia nuo savivaldybs veiklos nepriklausomi veiksniai
pvz., stichins nelaims, gaisrai, ekologini katastrof pasekmms likviduoti ir t.t.
Pajam paskirstym tarp valstybs ir savivaldybi biudet reglamentuoja Konstitucija,
Biudetins sandaros statymas ir savivaldybs biudeto pajam metodikos statymas. Visi
respublikoje surinkti mokesiai suskirstyti dvi kategorijas pagal tikslin paskirt tai valstybei skirti
mokesiai ir vietinius mokesius. iuo metu respublikos mokesi sistem sudaro 18 skirting
mokesi i kuri 12 renkami valstybs biudet, o lik 6 savivaldybs (vietos) biudetus.
. Valstybs finansin veikla tai valstybs veikla, sudarant, paskirstant ir naudojant
centralizuot ir decentralizuot fond pinigines las, utikrinanias jos nepertraukiam
funkcionavim ir vystymsi. Tam, kad teisingai bt kaupiamos ir vykdomos ilaidos i valstybs
pinigini l fond iki planuojam finansini met pabaigos, turi bti pateikiami visi galimi
pajam altiniai ir teisingai nustatytos ilaid kryptys. Valstyb gyvendina finans reguliavimo
funkcijas. Valstybs biudetu siekiama subalansuoti visuomens poreiki nepastovum, kadangi
ekonomika vystosi netolygiai. i poreiki subalansavim siekiama atlikti per dotacijas, biudetines
ilaidas ir subsidijas. Rinkos ekonomikos slygomis valstybs finansin veikla apima
visuomeninius santykius, sudaranius valstybs finansini l paskirstymo ir panaudojimo
proces.

1.4 tema.Valstybs pajamos ir ilaidos. Valstybs kreditas ir kreditavimas.

Valstybs biudetas. Valstybs finans pinigini santyki subjektas yra valstyb, t.y.
mons, staigos, organizacijos ir pilieiai. Valstybs ir savivaldybi biudetai yra centrin Lietuvos
respublikos finans sistemos grandis. Biudeto dka yra kuriami valstybs ir savivaldybi piniginiai
fondai, kurie utikrina bendravalstybini (bendrasavivaldybini) reikal sprendim, sudaro
finansin pagrind gyvendinti valdios ir vietos savivaldos institucij funkcijas.
Materialinis biudeto turinys nepastovus, nuolat kinta (plauk pobdis, ilaid paskirtis ir
pan.). Biudeto esm pasireikia tuose visuomeniniuose santykiuose, kurie yra susij su biudeto
l koncentravimu ir panaudojimu. Tuo poiriu biudetas yra ekonominiai (piniginiai) santykiai,
kurie atsiranda sudarant, paskirstant ir panaudojant centralizuotus piniginius fondus, skirtus bendr
valstybs ir savivaldybi udavini vykdymui bei nustatant ir gyvendinant atatinkamos valdios
institucijos funkcijas.
Biudetin sistema koncentruoja didiausi valstybs finansini resurs dal. Biudete
sukoncentruotos los yra skirtos gyvendinti valstybs socialin-ekonomin politik ,utikrinti
alies gynyb ir saugum. Dideli pinigini fond kaupimas biudetinje sistemoje sukuria
galimybes utikrinti tolyg ekonomikos ir kultros vystymsi visoje alies teritorijoje. Pagaliau,
biudetas padeda realizuoti visuomenei reikmingiausius udavinius kiekviename konkreiame j
vystymosi etape. Taigi ,biudetinje sistemoje koncentruojama nacionalini pajam dalis, kuri bus
skirta bendr poreiki tenkinimui. Taiau, negalima nepaminti, kad vairi lygi ekonomins
krizs ir finans sistemos sutrikimai gali sutrukdyti valstybiniams ir vietos biudetams pilnai atlikti
savo paskirt. Biudeto srityje tokiais negatyviais faktoriais yra biudeto deficitas (kai ilaidos
virija pajamas), ryks nesutarimai skirstant las tarp vairi lygi biudet, biudeto tvirtinimo
nesavalaikikumas ir kt.
15
Finansiniai santykiai ,susidarantys tarp valstybs ir moni, staig bei gyventoj vadinasi
biudetiniais. ie santykiai susidaro pinigini l paskirstymo procese, kurio btinas dalyvis yra
valstyb (j atstovauja tam tikra institucija). ie santykiai yra susij su centrinio pinigini l
fondo, skirto tenkinti bendravalstybinius poreikius, formavimu ir panaudojimu. J sudarymas ir
panaudojimas reglamentuojamas valstybs norminiais aktais.
Valstybs biudetas yra visuma biudetini santyki, kurie atsiranda formuojant ir
panaudojant alies biudetin fond. Ekonominiu poiriu valstybs biudetas tai piniginiai
santykiai.kylantys tarp valstybs ir juridini bei fizini asmen dl nacionalini pajam
paskirstymo, ryium su biudetinio fondo sudarymu ir panaudojimu finansuojant socialines-
ekonomines, gynybos, valstybs valdymo ir kitus poreikius. Savo materialiniu turiniu valstybs
biudetas yra bendravalstybinis pinigini l fondas. Trumpai tariant valstybs biudetas yra
centralizuotas finansini itekli fondas, kuriame sukaupiama ir perpaskirtoma dalis respublikos
nacionalini pajam.
Valstybs biudeto iteklius (pajamas) sudaro kio subjekt ir gyventoj privalomieji,
statymais nustatyti vairs mokesiai. Biudeto pajamose plaukos yra skirstomos mokestines ir
nemokestines pajamas.
Mokestines pajamas sudaro pajamos i mokesi, tai fizini asmen pajam mokesio,
juridini asmen pelno mokesio, pridtosios verts mokesio, akciz, muit ir kit mokesi
plaukos. Tai dalomosios mokestins pajamos, kuri pajamas sudaro mokesiai, kuri viena dalis
atitenka savivaldybms, kita dalis lieka valstybei. Kiekvienais metais valstyb sprendia, kok
procent savivaldybs teritorijoje gaut pajam skirti savivaldybms tai juridini asmen pelno
mokestis, pridtosios verts ir kt.
Valstybs nemokestines pajamas, pagal LR valstybs biudeto ir savivaldybi biudet
finansini rodikli patvirtinimo statym,sudaro ios biudeto plaukos:
Lietuvos banko likutinis pelnas;
mokestis u valstybinius gamtos iteklius;
palkanos u valstybinio kapitalo naudojim;
palkanos u depozitus;
gautos palkanos u paskolas kiniams subjektams (iki yra valstybiniai bankai);
dividendai u akcijas;
pajamos i baud ir konfiskacijos;
mokestis u aplinkos terim;
valstybs institucij ir kontroliuojani organizacij specialij l mokos;
valstybs rinkliavos;
biudetini staig pajamos gautos u teikiamas paslaugas;
kitos los i nuosavybs.
Nemokestins pajamos sudaro apie 10 proc.vis biudeto pajam. Skirtingais finansiniais
metais nemokestini biudetini pajam dydis gali keistis.
Savivaldybi biudet pajamas sudaro:
mokestins pajamos;
nemokestins pajamos;
dotacijos.
Savivaldybi biudetams priskiriamos ios mokestins pajamos:
fizini asmen pajam mokestis, atskaiius privalomojo sveikatos draudimo fondui
pagal Sveikatos draudimo statym, skirtas las;
ems mokestis;
valstybins ems ir valstybiniam vanden fondui priskirt vandens telkini, inuomot
verslinei arba mgjikai klei,nuomos mokestis;
moni ir organizacij nekilnojamo turto mokestis;
yminis mokestis, nustatytas yminio mokesio statyme;
prekyviei mokestis;
16
paveldimo ar dovanojamo turto mokestis;
kitos statym nustatytos mokestins pajamos.

Savivaldybs biudetams priskiriamos ios nemokestins pajamos:
pajamos i savivaldybs turto (nuosavybs);
baudos ir pajamos i konfiskacij statym nustatyta tvarka;
savivaldybi biudetini staig pajamos,gautos u teikiamas paslaugas;
kitos pajamos: pajamos u savivaldybi l likuius einamose sskaitose, pajamos u
inuomotus ar parduotus nustatyta tvarka ne ems kio paskirties valstybins ems
sklypus, kitos statym nustatytos nemokestins pajamos.
Dotacijos savivaldybi biudetams. Savivaldybi biudetai gauna dotacijas, kuri
apskaiiavimo, tvirtinimo ir pervedimo tvarka nustato 1997 07 02 LR savivaldybi biudet pajam
nustatymo metodikos statymas nr.VIII-385. Dotacija tai valstybs skiriamos los valstybini
institucij ilaidoms padengti ar vykdomoms valstybinms programoms finansuoti. Dotacija yra
negrinama paskola. Savivaldybms skiriamos tikslins dotacijos:
asignavimai, skirti kompensacijoms u valstybs iperkamus gyvenamuosius namus ar
j dalis, butus buvusiems savininkams;
asignavimai kapitalo investicijoms, numatyti valstybs investicij programoje;
asignavimai, grtantiems Lietuv politiniams kaliniams ir tremtiniams namams statyti
ar pirkti;
kitos tikslins los i valstybs biudeto.
Savivaldybi biudetai taip pat gali naudotis valstybs biudeto ir kitomis paskolomis.
Valstybs biudeto paskola suteikiama, kai laikinai savivaldybi biudetams trksta l. Kitomis
paskolomis gali naudotis Vyriausybs nustatyta tvarka ir slygomis.
Valstybs ilaidos. Valstybs ilaidoms skirt l panaudojimo sferas ir tvark nustato LR
Biudetins sandoros statymas, LR valstybs ir savivaldybi biudet finansini rodikli
patvirtinimo statymas, taip pat kiti norminiai aktai.
Lietuvos Respublikos biudeto los skiriamos vairioms valstybs socialinms funkcijoms
gyvendinti, tai:
vietimo, kultros, sveikatos apsaugos ir sporto programoms gyvendinti;
socialins apsaugos ir paramos programoms finansuoti;
mokslui ir techninei paangai;
kio pltojimui reguliuoti;
gamtos apsaugai;
krato apsaugai;
valstybs valdios ir valdymo institucij staigoms ilaikyti;
dotacijoms savivaldybi biudetams, vieajai tvarkai ir visuomens apsaugai;
ioriniams valstybs ryiams;
valstybs skolos aptarnavimo ilaidoms;
valstybs biudeto kasos apyvartos loms padidinti;
ilaidoms, patirtoms dl vaiavimo keleiviniu transportu lengvat taikymo,
kompensuoti;
subsidijoms (Subsidija tai vyriausybinis mokjimas kio subjektams kad ilaikyt arba
sumaint savo produkto kainas, pvz. kai kuri maisto produkt arba vaist. Subsidija
tai pinigin paalpa, kuria tiesiogiai subsidijuojamos pajamos);
kitoms priemonms pagal LR statymus gyvendinti
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudeto pajamas sudaro statymu numatyta tvarka
ir tarifais i draudj ir apdraustj gaunamos mokos ir VSD fondo valdybos veiklos pajamos.
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudeto ilaidas sudaro:
valstybinio socialinio draudimo pensijos;
paalpos;
17
draudimas nuo nedarbo;
sveikatos draudimo mok pervedimas;
kt. ilaidos.
kio subjektai finansinius itekli fondus sudaro individualiai, pagal poreikius ir verslo
formas, jie vieai neskelbiami, todl nra statistins informacijos ir j klasifikuoti nra
galimybs.Tai kiekvieno kio subjekt vidinis reikalas.
Valstybs kreditas ir kreditavimas. Tai finans teiss normomis sureguliuota valstybs
veikla, nukreipta gauti kredit, t.y. pasiskolinti pinigini l i fizini bei juridini asmen, o taip
pat i usienio valstybi. Kreditas yra Lietuvos Respublikos finansins sistemos sudtin dalis.
Lietuvos Respublika kit valstybi atvilgiu gali bti tiek skolinink, tiek ir kreditor.
Pasiskolintos i gyventoj, juridini asmen ar kit valstybi pinigins los tampa
valstybs papildomais resursais. Vyriausyb Lietuvos Respublikos vardu gali imti paskolas iems
tikslams:
valstybs ido pinig srautams subalansuoti;
valstybs investicijoms finansuoti ir moni apyvartinms loms papildyti;
ilaidoms,susijusioms su valstybs skola , apmokti ir valstybs skolai dengti;
kitiems tikslams,kai yra atskiras LR statymas.
Valstybs skola ir i jos iplaukiantys procentai padengiami i valstybs biudeto, kuriame
kasmet patvirtinamas atskiras biudetini ilaid punktas.
Valstybs skolos yra trys rys:
usienio skola tai Lietuvos Respublikos turtiniai sipareigojimai usienio valiuta pagal
paskolos sutartis, sutartis su valstybs garantija arba kitus skolos sipareigojamuosius
dokumentus;
vidaus skola tai Lietuvos Respublikos turtiniai sipareigojimai vidaus valiuta pagal
paskolos sutartis, sutartis su valstybs garantija arba kitus sipareigojamuosius
dokumentus;
paskola su valstybs garantija tai pinigins los, materialins vertybs arba paslaugos
gautos Lietuvos Respublikos juridinio ar fizinio asmens arba mons, neturinios
juridinio asmens teisi, i vidaus kreditori arba usienio kreditori pagal paskolos
sutartis arba kitus sipareigojamuosius dokumentus, kuri slyg vykdym garantuoja
valstyb.
Valstybs l skolinimsi ir skolinim vykdo Finans ministerija Lietuvos Respublikos
Vyriausybs pavedimu. Valstybs skola gali bti ireikta paskol sutartimis, valstybs
garantijomis, vertybiniais popieriais arba raais vertybini popieri sskaitose bei kitais skolos
sipareigojamaisiais dokumentais.
Lietuvos banko aukso ir usienio valiutos rezervai negali bti keisti, kaip valstybs turtiniai
sipareigojim vykdymo utikrinimo priemon. Lietuvos bankas nra atsakingas u Lietuvos
respublikos turtinius sipareigojimus, iskyrus tuos atvejus, kai Lietuvos bankas prisiima tokius
sipareigojimus arba kai tokie sipareigojimai yra numatyti Lietuvos Respublikos statymuose.
Lietuvos Respublikos Vyriausyb valstybs vardu gautas usienio arba vidaus paskolas turi
teis perskolinti Lietuvos respublikos juridiniams ar fiziniams asmenims arba monms,
neturinioms juridinio asmens teisi, jeigu nra kitaip numatyta paskol sutartyse. Paskol sutartis
su skolininkais pasirao finans ministras arba jo galioti Finans ministerijos pareignai.
mons finansai. Finansai yra viena i keturi svarbiausi verslo vadybos veiklos srii.
Kitos trys vadybos veiklos sritys yra apskaita, marketingas ir valdymas. Ekonomikos mokslas
pateikia teorinius pagrindus, kuriais remiantis pltojamos versl ir vadybos koncepcijos. Apskaita
yra susijusi su finansini dokument tvarkymu, o marketingas padeda utikrinti tiesioginius ir
atgalinius gamintojo ryius su rinka. Vadyba daugiau nagrinja, kaip mons veiklos slygomis
racionaliau panaudoti tris pagrindinius gamybos veiksnius: darbuotojus, materialinius ir finansinius
iteklius.
mons finansus sudaro pirminio paskirstymo metu sudaryti atskaitymai piniginius fondus.
Tai pelnas liks atskaiius mokesius. monje liks pelnas gali bti skirtas piniginiams
18
dividendams imokti ir kitiems piniginiams fondams (kaip premij, materialinio skatinimo,
labdaros ir kt.) sudaryti. Jeigu mon likusio pelno nepaskirsto, arba tik dal jo skiria piniginiams
dividendams imokti, tada liks nepaskirstytas pelnas tampa nuosavais finansiniais itekliais, kurie
skirti investicijoms ir mons pltrai. Tada sakoma, kad mon apsirpinusi nuosavais finansiniais
itekliais (finansuojasi pati) ir jai nereikia skolintis. Finansavimasis i pelno gali turti atvirj ir
paslptj formas. Atviroji finansavimosi forma yra tokia, kai pelnas dividendams neimokamas
arba imokama tik jo dalis. iuo atveju pelnas lieka savininko sskaitoje arba patenka rezervin
sskait. Paslptoji finansavimosi forma yra tokia, kai yra sudaromi slaptieji rezervai. ie rezervai
sudaromi nuvertinant balanso aktyvo straipsnius (pvz.: taikant pagreitinto nusidvjimo bd) arba
pabranginant buhalterinio balanso pasyvo straipsnius (perkainojant skolas ir rezervus).
Pinigini l ir kapitalo altiniai finansuose traktuojami kaip finansiniai itekliai, kurie
naudojami mons investicijoms finansuoti. Yra du pagrindiniai pinigini l altiniai, tai paskolos
(skolintas kapitalas) ir paprastosios akcijos (savinink nuosavyb).
Nuosav finansini itekli altinius sudaro pelnas ir amortizaciniai atskaitymai.
Skolint finansini itekli altinis yra i bank ar kit institucij skolintas kapitalas
(pinigai).
Jeigu mon sugeba finansuoti savo poreikius i nuosav l ,tai tokia finansavimo forma
yra geriausia, nes u tai niekam nereikia mokti palkan. Taiau daniausiai monms trksta
finansini itekli ir jos priverstos skolintis.
Skolinti finansai arba paskolos tai pinigai paskolinti privataus asmens arba institucijos,
kuriuos mon turi grinti sutartu laiku ,sumokdama palkanas u grintin sum. Laikotarpis
kuriuo naudojamasi skolintais pinigais vadinamas kreditavimo periodu, o skolinti pinigai kreditu.

1.5 tema. Finans rinkos. Kreditai ir j rys. Palkanos.

Finans rinkos. Finans rinkos yra vieta kur prekiaujama finansiniu turtu. Finansinis turtas
tai pinigai ir piniginiai sipareigojimai. Finans rink tikslas yra efektyviai paskirstyti santaupas
deficitiniams kio vienetams. Deficitiniu kio vienetu (DU) (Deficit Unit) yra vadinami kiniai
vienetai, kuriems trksta pinig ir jie naudojasi paskolomis. Pelningu kiniu vienetu SU (Surplus
Unit) yra vadinamas toks kinis vienetas, kurio plaukos grynaisiais pinigais virija imokas. Taigi
ie du kio vienetai ir susitinka finans rinkose. Jie tarpusavyje yra susij. Isivysiusiose alyse kai
JAV, Vakar Europa ir Japonija yra finans rink vairov.
Finans rinkos apima pinig rinkas ir kapitalo, dar vadinama nuosavybs, rinkas.
Pinig rinkoje prekiaujama trumpalaikiais iki 1 m. vyriausybiniais ir akcini bendrovi
vertybiniais popieriais. Niujorko pinig rinka yra didiausia pasaulyje, joje dalyvauja svarbiausi
JAV, Japonijos ir Europos bankai. (Trumpalaiki l rinka)
Kapitalo (nuosavybs) rinkose prekiaujama ilgalaikmis paskolomis ir bendrovi akcijomis.
Geriausias kapitalo rinkos pavyzdys yra Niujorko fondo bira, kurioje operuojama didiausi JAV
bendrovi akcijomis. (Ilgalaiki l rinka). Skolinto kapitalo ir paprastj akcij vertybiniai
popieriai paprastai sigyjami kapitalo rinkoje. Paprastj akcij vertybiniai popieriai neturi
galiojimo pabaigos ir ileidiami tokiems investuotojams, kurie pageidauja tapti mons
bendrasavininkais. Skolinto kapitalo vertybiniai popieriai turi apibrt investavimo apimt jie yra
skirti tiems investuotojams, kurie tapti mons savininkais nepageidauja.
Reikia skirti fizinio kapitalo ir finansinio kapitalo rinkas.Fizinio kapitalo rinkos operacijoms
priklauso prekyba nekilnojamu turtu, kompiuteriais, grdais ir kt. materialiu turtu.
Finansinio kapitalo rinkose prekiaujama vertybiniais popieriais (obligacijos, akcijos,
vekseliai, ipotekos), kurie rodo teis turt.
Ipotekos rinka operuoja paskolomis, ustatant nekilnojamj turt.
Vartotojikai kredito rinkai priklauso paskolos automobiliams, buitiniams renginiams,
mokymuisi, atostogoms ir pan.
Visos finans rinkos yra skirstomos pirmines ir antrines. Pirminse rinkose prekiaujama
naujai ileistais apyvart vertybiniais popieriais, o antrinje rinkoje prekiaujama tik tarp
19
investitori ir prekiaujama tik cirkuliuojaniais vertybiniais popieriais. Niujorko fond bira yra
antrin rinka, kadangi joje daugiausiai prekiaujama cirkuliuojaniomis akcijomis ir obligacijomis.
Antrinse rinkose gali cirkuliuoti ir kit tip finansinis turtas. Bendrov, kurios vertybiniais
popieriais prekiaujama, netraukiama antrins rinkos operacijas ir l i tokio pardavimo negauna.
vairs pardavimai tarp pelning ir nuostoling kini vienet yra kapitalo formavimo
proceso pagrindas. Yra tiesioginis ir netiesioginis kapitalo formavimo procesas. Tiesioginis tada
kai verslo mon pati be tarpinink parduoda savo vertybinius popierius. Netiesiogin pardavim
galima atlikti per tarpinink, kuris palengvina vertybini popieri cirkuliacij.
Finansiniai tarpininkai tai tokios finans staigos, kurios priima pinigus i juos sutaupiusi
ir savo vardu juos ileidia, teikdami paskolas arba kitoms finansinms priemonms sigyt, tai
komerciniai bankai, draudimo bendrovs, pensij fondai ir kitos finans kompanijos.
Laisvos rinkos ekonomikoje kapitalo paskirstymas vyksta, remiantis kain sistema.
Palkan norma tai kaina, mokama u kapitalo pasiskolinim. i norma yra vadinama pasiskolint
pinig renta. Sutaupyti pinigai gali bti investuoti usien, jeigu kitose valstybse j kaina yra
didesn.
Kreditai ir j rys. Kreditai bna dviej ri ilgalaikiai ir trumpalaikiai. Ilgalaikiams
kreditams priskiriamos ilgalaiks banko paskolos. Trumpalaikiams kreditams priskiriamos
trumpalaiks banko paskolos (iki 1 met), tiekj suteiktas kreditas ir priskaiiuotas siskolinimas.
Banko paskol grinimo terminai ir palkan norma nustatomi deryb su banku metu,
atsivelgiant mons pinig srautus. Bankai turi daug speciali variant, skirtingoms situacijoms.
Ilgalaikms paskoloms priskiriamos terminuotos banko paskolos. Tai fiksuota suma,
skolinama sutartam laikotarpiui su fiksuotu ar kintamu skolos grinimo kas mnes ar ketvirt
planu. Ilgalaiks paskolos paprastai imamos specifiniams finansavimo poreikiams, pvz., perkant
rengimus. Tokios paskolos laikotarpis daniausiai svyruoja nuo 2 iki 7 met, taiau atskirais
atvejais jis gali bti ir ilgesnis, kaip pvz., pastat finansavimas su nekilnojamo turto ustatu
(hipoteka). iuo atveju paskolos laikotarpis bus pakankamai ilgas, taiau paskolos laikotarpis negali
viryti nupirkto nekilnojamo turto naudojimo laikotarpio.
Viena i ilgalaiks paskolos form yra finansavimas turtu arba lizingas. i finansavimo
forma atsirado tik pastaraisiais metais. Lizing galime apibrti kaip kin veikl, kuomet kio
subjektas sutartiniais pagrindais perleidia teis naudotis savo kilnojamu ar nekilnojamu turtu
fiksuotam ar neapibrtam laikotarpiui kitam kio subjektui. Lizingo operacijose dalyvauja keli
subjektai. Daniausiai lizingo kontrakte bna trys subjektai lizingo davjas - nuomotojas, lizingo
gavjas nuomininkas, ir lizingo objekto tiekjas gamintojas.
Galimos vairios lizingo rys ir formos. Finansiniu poiriu pagal nuomojamo turto
atsipirkim ir nusidvjimo skaiiavimo slygas skiriamas finansinis ir operatyvinis lizingas:
Finansinio lizingo atveju objekto nuomos terminas yra artimas arba sutampa su objekto
nusidvjimo laikotarpiu ir lizingo mokjimai padengia objekto vert.
Operatyvinio lizingo atveju objekto nuomos terminas yra trumpesnis nei jo ekonominio ar
fizinio nusidvjimo laikas.
Galima iskirti tokias lizingo (finansavimo turtu) formas: pirkimas isimoktinai,
iperkamoji nuoma ir transporto priemoni nuoma.
Pirkimas isimoktinai. iuo atveju pirkjas padeda depozit, kurio suma sudaro 10 proc.
pirkimo kainos. Likutis ir priskaiiuotos palkanos sumokamos per sutart laikotarp, kas mnes
grinant dal skolos ir palkanas. Nuosavybs teis turt pereina tik tuomet, kai pirkjas sumoka
paskutin mok. Pirkim isimoktinai mokjimams PVM netaikomas.
Iperkamoji nuoma panai pirkimus isimoktinai tuo, kad turtas finansuojamas per sutart
laikotarp. iuo atveju yra sumokamas trij mnesi nuomos mokesio depozitas ir turtas
inuomojamas skolininkui, kuris u j moka kas mnes ar ketvirt. iems mokjimams taikomas
PVM tarifas.
Transporto priemoni nuoma pagal sutart, kita alternatyvi finansavimo turtu forma, kai
transporto priemons inuomojamos pirkjui sutartam laikotarpiui. Pirkjas turi pateikti maksimal
20
transporto priemons numatyt kilometra laikotarpiu ,u kur skaiiuojamas nuomos mokestis.
Transporto priemoni nuomos pagal sutart mokjimams yra taikomas PVM.
Pagrindiniai lizingo pranaumai yra tokie:
lizingo gavjas gali pradti gamyb, neturdamas stambesni finansavimo altini;
lizingo mokjimai u rengim nuom traukiami produkcijos savikain, todl
apmokestinamojo pelno dalis maja;
operatyvumas ir lankstumas;
lizingas skatina verslo pltr

Trumpalaikms banko paskoloms priskiriamas neigiamas sskait likutis banke dar
vadinamas overdraft. is trumpalaikis kreditas taikomas padengti susidariusiam neigiamam
sskaitos likuiui banke. Neigiamas sskaitos likutis banke daniausiai susidaro dl to, kad mon
turi ileisti pinigus prie tai, kai gauna plaukas u suteiktas paslaugas ar parduotas prekes. Tai
trumpalaik kredito ris suteikiama laikotarpiui iki 12 mn., bet gali bti suteikiamas ir
trumpesniam, labiau apibrtam laikotarpiui. Naudojantis ia kreditavimo rimi palkanas reikia
mokti tik u susidarant neigiam sskaitos likut (tuo tarpu terminuotos paskolos atveju palkanos
mokamos neatsivelgiant sskaitos likut banke). Palkan norma u neigiam sskaitos likut
virija bazin palkan norm 3 proc.u paskolos grinim su garantija ir 5 proc.u paskolos
grinim be garantijos.
Dar viena trumpalaikio kreditavimo form yra faktoringas tai operacija, kurios metu
parduodami mons debitoriniai siskolinimai. Jo esm yra skolos sipareigojim pirkimas ir kliento
pinigini reikalavim perleidimas bankui arba specializuotai faktoringo kompanijai, pagal kliento
pirkjams pateiktas sskaitas-faktras. Bankas, ar specializuota faktoringo kompanija apmoka per
2-3 dienas 70-90 proc. avans, o likusios los gaunamos po apmoktos sskaitos gavimo.
Faktoringas vis labiau populiarjanti pasaulyje finansin paslauga. Tai svarbus apyvartinio
kapitalo finansavimo altinis. Faktoringin operacija padidina mons likvidum, sumaina
finansin rizik, o tai savo ruotu didina mons presti verslo pasaulyje, jos konkurencingum bei
galimyb gauti prekinius ir finansinius kreditus. ia kredito forma paprastai naudojasi prekybos
mons.
Tiekj teikiamas kreditavimas. Tai svarbus trumpalaikio turto finansavimo altinis. Tiekj
teikiamas kreditas danai vadinamas komerciniu kreditu arba prekybos kreditu. Esant normaliems
finansiniams santykiams yra priimta pastoviems klientams prekes teikti skolon. Pirkjai, pirkdami
turi isiderti kuo palankesnes kreditavimo slygas. Tiekjai stengiasi suteikti kredit tokiam
laikotarpiui, kurio reikia apskaitos skyriui apmokti sskaitas.
Perkant skolon tarp tiekj ir pirkj gali bti sudaromos pirkim isimoktinai sutartys,
kuriose ir aptariamos kredito slygos. monei, perkaniai prekes kreditan, gali bti leista pasirinkti
ar jai sutrumpinti kredito galiojimo period ir pirkti prekes su nuolaid, ar prailginti kredito
galiojimo period ir mokti piln kain. Sskaitose faktrose danai bna padarytos tokios atymos
3/10 neto,60.Tokia atyma reikia, kad tiekjas silo pirkjui sutrumpinti kreditavimo period iki
nuo 60 iki 10 dien ir apmokti u prekes naudojantis 3 proc. nuolaida.
Priskaiiuotas siskolinimas. J sudaro trumpalaiks skolos darbuotojams (atlyginimai) ir
priskaiiuoti mokesiai valstybei.
Dotacijos. Dar viena kreditavimo forma. Valstybinio sektoriaus teikiamos dotacijos
paprastai yra negrinamos ir nereikia u jas mokti palkan. i finansavimo forma nieko
nekainuoja. Taiau privaiam sektoriui j gauti beveik nemanoma. Dotacijas skirianti valdia turi
nusistaiusi specialius kriterijus, ir dotacij sumos bna apribotos. Tikslins dotacijos daniausiai
suteikiamos valstybinms monms ir savivaldybms.
Taiau tiek privaios, tiek valstybins mons turi galimyb pasinaudoti vairiomis valstybs
teikiamomis lengvatinmis paskolomis, suteikiamomis garantijomis ar vietini bei tarptautini
finansini fond teikiamais kreditais. Paymtina, kad ios los yra skiriamos tiksliniams
investiciniams projektams. Pagrindin galimyb pasinaudoti valstybinmis lomis yra ininerinio
projekto traukimas Valstybs investicij program. Vienas i finansavimo altini yra
21
specializuot Lietuvos bei usienio finansini fond lengvatins paskolos arba grantai
(negrinimos paskolos). Lietuvoje dabar veikia Bsto kreditavimo fondas ir aplinkos investicij
fondas.
iuo metu Lietuvoje vykdomas Eksperimentinis energijos taupymo projektas, kurio tikslas
paremti privai iniciatyv taupyti energij visuomeniniuose ir gyvenamuosiuose pastatuose.
Projekto finansavimo altinis Pasaulio banko paskola Lietuvos Respublikai Energijos taupymo
eksperimentiniam projektui ir Lietuvos Respublikos biudeto los. Paskolos paskirtis kredituoti
gyvenamj nam bei vietimo staig renovavim, turint tiksl taupyti energij. Paskolos
iduodamos daugiabui nam savinink bendrijoms (kredito rizika atitenka Lietuvos valstybei),
atskir but ir individuali nam savininkams (kredito rizika atitenka projekt kredituojaniam
bankui) ir savivaldybms, ilumos kio, geriamojo vandens tiekimo ir valymo, nuotek surinkimo ir
valymo ir kitoms sritims. Taigi atlikus atatinkamas procedras galima gauti finansavim. Projektui
gyvendinti 90 proc. l sudaro paskolos , o 10 proc. - i savivaldybs l.
Lietuvos aplinkos investicij fondas skatina mones sigyti naujus rengimus, atnaujinanias
gamybines mones, atsivelgiant ne tik ekonominius bet ir ekologinius aspektus. Numatyta, kad
is fondas gali finansuoti iki 80 proc.vidutini ir smulki moni investicinio projekto verts, arba
tos paios sumos ribose dalyvauti stambi moni investiciniuose projektuose.
.Kaip jau supratome kreditai gali bti suteikiami su garantijomis ir be j. Tai priklauso nuo
skolinamos sumos dydio ir mons, norinios gauti kredit finansins padties.
Garantijos. Garantija tai ratikas sandoris, kuriuo sipareigojama atsakyti kreditoriui jei tas
asmuo u kur garantuojama nevykdys savo prievols ar jos dalies. Garantija yra bdas kaip
apsaugoti asmen ar mon nuo finansini neskmi.Viena i garantijos form yra garantija turtu.
mon, ustaiusi turt u paskol, negali to turto parduoti be banko leidimo, kadangi is turtas bus
banko nuosavybe iki bus grinta paskola.
Alternatyvi garantijos forma yra treij asmen suteikta garantija.Tai galt bti eimos
narys, draugas, kita mon ar valstyb.

Palkanos. Palkanos yra paskolos gavjo imoka kreditoriui u jo pinig panaudojim.
Palkanos yra pajam altinis ir dl to sudaro nacionalini pajam dal. Pasilos teorijoje
palkanos yra umokestis u kapitalo, kaip gamybos itekli panaudojim
Palkan norma yra skolinto kapitalo kaina, Palkan normos pusiausvyr nustato
skolinamo kapitalo, palkan normos paklausos ir pasilos susikirtimas. Kai skolint pinig
paklausa, palyginti su pasila, santykikai yra didesn - palkan norma auktesn. Ir atvirkiai,
kai pinigini l pasila, palyginti su paklausa santykikai yra didel - palkan norma emesn.
Nors palkan normos lyg rinkoje nustato paklausos ir pasilos pusiausvyra, taiau tam tikros
mons palkan norm dar lemia ir jos likvidumas. Jei mons laukiamieji veiklos rezultatai
neaiks, skolos kaina didja. Skolos kain taip pat didina kiekviena papildoma paskola, nes
mons gebjimas grinti skol imant papildom paskol, maja. Galime daryti ivad, kad
didjant monms skoloms, palyginti su nuosavybe, didja ir bankroto tikimyb.
Palkan norma ireikiama procentais. Palkan procentai u paskol nustatomi ne tik
pagal paskolos dyd, bet ir u paskol kartu su ankstesniais susikaupusiais procentais. Tai reikia,
kad laikui bgant procentai auga ir nuo procent. Paprastai skolininkas gali rinktis palkan
mokjimo sistem.
Yra fiksuota ir kintama palkan mokjimo sistema. Fiksuota palkan mokjimo sistema
fiksuoja vienodas palkanas visam paskolos laikotarpiui ir atsivelgus palkan normos kitimo
tendencijas rinkoje, skolos grinimo terminui artjant, i norma gali bti arba didesn, arba
maesn u tuo metu rinkoje esam palkan norm.
Kintam palkan normos sistemos esm yra ta, kad palkan norma u paskol kinta kartu
su rinkoje kintania palkan norma. Fiksuot palkan norm verta rinktis tada, kai palkanos
rinkoje yra didels ir dar auga. Taiau ia galima ir praloti, kai palkan norma ims kristi. (Turima
galvoje bankai).
22
Fiksuotos palkanos garantuoja reguliarias ir vienodas mokjim sumas, kas labai
palengvina pinig sraut planavim.
Palkanos bna paprastos ir sudtins. Paprastos palkanos (Simple Interest) yra
proporcingos laiko tarpui, kuriam yra skolinama. Palkanos apskaiiuojamos paskolint sum
dauginant i procent normos. Pvz., padj bank indl 1000 Lt vieneriems metams su metine 10
proc. palkan norma, met gale atsiimsime 1100 Lt, t.y. paskolint sum 1000 Lt ir udirbtas
palkanas 100Lt. is bdas taikomas trumpalaikms iki 1 met paskoloms.
Sudtins palkanos. (Compound Interest). Naudojamos tada, kai paskola paimama keliems
palkan laikotarpiams ir palkanos yra skaiiuojamos kiekvieno laikotarpio pabaigoje. iuo
atveju yra du paskolos grinimo bdai: galima mokti palkanas kiekvieno periodo pabaigoje ir
galima jas sumokti grinant paskol.
Palyginsime iuos bdus pavyzdiu. Tarkim, kad paimta 1000 Lt paskola 4 met
laikotarpiui, esant 16 proc.metini palkan normai. Pirmoje lentelje pateiksime skolos grinim,
kai palkanos mokamos kiekvieno laikotarpio pabaigoje:
1 lentel

Metai
Suma met
pradioje
Priskaiiuotos
palkanos met
pabaigoje
Turima skola
met pabaigoje
Skolininko
sumokta suma
met pabaigoje
1 1000 160 1160 160
2 1000 160 1160 160
3 1000 160 1160 160
4 1000 160 1160 1160
Matome, kad skolininkas kiekvien met pabaigoje mokjo po 160 Lt. priskaiiuot
palkan ir ketvirt met pabaigoje jis sumokjo skol, ir priskaiiuotas palkanas. I viso paskola
jam kainavo 640 Lt. (paskolos kaina ir katai).
Kitoje lentelje skolininkas nemoks jam priskaiiuot palkan met pabaigoje, o jas
grins kartu su visa skola, pasibaigus terminui.
2 lentel

Metai
Suma met
pradioje
Priskaiiuotos palkanos
met gale pridedamos
prie paskolos
Suma met pabaigoje
Skolininko
grinama
paskola ir pal.
1 1000 (1000x0,16 ) = 160 1000+160=1160 0
2 1160 1160x0,16 = 185.6 1160+185.6=1345,6 0
3 1345,6 1345.6x0,16= 215.3 1345.6+215.3=1560,9 0
4 1560,9 1560.9x0,16=
249,73
1560.9+249.73=1810,64 1810,64
Palygin abi lenteles matome, kad antroje lentelje skolos dengimas sudaro 1810,64 Lt, o
pirmoje lentelje 1640 Lt arba 170,64 Lt maiau. Pirmuoju bdu paskolos padengimo katai
maesni. Pirmuoju bdu buvo naudojami paprasti procentai, o antruoju atveju - sudtiniai procentai
dar vadinami procent procentais. J esm yra ta, kad palkanos skaiiuojamos ir nuo nesumokt
palkan. Taigi sudtini palkan rezultatas priklauso nuo to, kada atliekami palkan mokjimai.

1.6 tema. Finans valdymas ,esm, tikslai ir funkcijos, finansiniai sprendimai.

Finans valdymo esm, tikslai ir funkcijos. Georgas Hegelis sak, kad valdymas yra veikla,
skirta gyvendinti dsniams. Ekonomine prasme valdymas tai efektyvus vis ri (materialini ir
mogikj) itekli panaudojimas ir koordinavimas, kad usibrti tikslai bt pasiekti su nauda.
Valdymas suvokiamas kaip metod, nukreipt objekt, siekiant norimo tikslo, visuma. Finans
valdymo procesas gali bti apibdinamas lygiai taip pat kaip ir kiekvienas kitas valdymas - tai
planavimas, veiksm koregavimas ir atsiskaitymas. Finans valdymas yra bendro veiklos valdymo
23
sudtin dalis. Finans valdymu siekiama ne tik ilaikyti esamas materialines vertybes, bet ir
sukurti nauj, siekiant padidinti mons savinink turt.
Terminas finansai danai vartojamas apibdinti finansini-kreditini santyki sferas ir
finans rinkas. Finans valdymas suprantamas, kaip finansini sprendim procesas. Todl finans
valdymas yra susietas su konkreiu kio subjektu ir konkreiu vadovu. Taiau konkretus kio
subjektas negali bti izoliuotas nuo finans rink. Konkretaus vadovo sprendimai priklauso ne tik
nuo turimos vidins bet ir nuo iorins informacijos. Finans vadovas privalo parengti optimal
skolinto kapitalo ir paprastj akcij derin visiems mons investicij projektams.
Svarbiausia moni finans valdymo funkcija yra turto investicijos ir pinig, reikaling
sumokti u investicijas paieka.
Svarbiausia finans tvarkytojo veikla yra finansiniai sprendimai. Priimant finansinius
sprendimus, pirmiausiai reikia inoti, kokius investicinius projektus pasirinkti, o po to, numatyti i
koki altini finansuoti iuos projektus.
Pagrindinis finansinio valdymo tikslas yra tenkinti savinink interesus, t.y. gauti kuo
daugiau naudos. Kiekvienas akcininkas turi naud tik tada, kai didja jo investicij (turto) vert. io
turto vert nulemia akcij rinkos kaina. tarpusavio ry galima pavaizduoti tokia schema:

mons finans tikslas : Akcinink tikslas: Rinkos reakcija

Naudos akcininkams Maksimizuoti turt Akcijos kainos
didinimas didjimas

Akcinink turtas kiekvienoje monje apskaiiuojamas turim akcij skaii padauginus i
vienos akcijos rinkos kainos. Reikia, kad kiekvieno akcininko turto dydis priklauso nuo jo turim
akcij skaiiaus ir nuo akcijos kainos rinkoje. Akcij skaii galima padidinti smulkinant akcijas
smulkesnius vienetus. Taiau vienos akcijos rinkos kainos didjimas yra susijs tik su akcinink
turto didjimu monje. Nauda i akcij skaiiaus didinimo bus tik tuo atveju, kai rinka pripains
iuos veiksmus, kaip verts padidjim. Jeigu mons vadov veiksm rinka nepripains, akcij
kaina nedids ir naudos akcininkai neturs.
Finansiniai sprendimai tai smoningas pasirinkimas vienos alternatyvos i daugelio.
Finansinius sprendimus galima suskirstyti investavimo sprendimus ir finansavimo sprendimus.
Investavimo sprendimai priimami tikslu nustatyti kok turt mon turi turti, o finansiniai
sprendimai - nusako kokiu bdu turi bti finansuojamas mons turtas.
Pirmutin finans vadovo pareiga yra sigyti l, o paskui kuo racionaliau ir pelningiau jas
panaudoti, siekiant maksimaliai padidinti mons turt. Yra du pagrindiniai pinigini l altiniai,
tai paskolos ir paprastosios akcijos.
Paskolos tai mons reikalams naudojami skolinti pinigai. Akcinink nuosavyb yra
mons reikalams naudojami pinigai, kuriuos monei pateikia jos savininkai. Pinigini l ir
kapitalo altiniai finansuose traktuojami kaip finansiniai itekliai, kurie naudojami mons
investicijoms finansuoti.
Finansiniai sprendimai bna dviej tip: strateginiai ir operatyviniai. Strateginius
sprendimus takoja susidariusi tarp mons ir jos ekonomins aplinkos situacija. Operatyviniai
(gamybiniai) finansiniai sprendimai tai trumpalaikiai sprendimai, daniausiai susij su vidini
itekli racionaliu pertvarkymu. Taiau svarbiausias finansini sprendim bruoas yra tas, kad visi
jie daromi priek.
Finansiniai sprendimai. Norint priimti optimalius finansinius sprendimus, btina kruopiai
inagrinti mons finans struktr, t.y. parinkti tinkamiausi paskol ir savinink nuosavybs
derin. Nepriklausomai nuo to, ar finansiniai sprendimai daromi dl investicij ar j finansavimo, ar
susij su abiem iais klausimais, turi bti analizuojami dar du veiksniai: laukiamas pelnas ir rizika.
Laukiamas pelnas tai potencialios naudos ir snaud skirtumas. Rizika tai netikrumas, susijs su
laukiamu pelnu.
24
Finans funkcija yra viena i bendro verslo valdymo proceso dali. Kad mon savo veikl
galt skmingai pltoti, finans vadovas turi dirbti kartu su kit padalini vadovais. Siekdami kuo
labiau padidinti akcinink nuosavybs vert, monei btina gaminti ir pardavinti tik tokius
gaminius, teikti tokias paslaugas ir pardavinti tokias prekes, kurias mons nort ir galt pirkti
(tai marketingo funkcija). mons valdym turi bti traukti mons darbo jgos itekliai, jiems
turt bti sudaryta palanki aplinka. Taigi vadybos pagrindai padeda utikrinti, kad darbuotojai,
materialins vertybs ir pinigins los bt valdomos veiksmingai ir kvalifikuotai. O to ir reikia
mons tikslams vykdyti.
Galutinis mons tikslas ir finans valdymo esm yra turto didinimas iki aukiausio
laipsnio. I ankstyvesni teigini aiku, kad finansiniai sprendimai, darantys tak akcinink turto
didinimui yra tokie:
investicij finansavimo sprendim analiz;
kapitalo struktros sprendimai;
dividend politika;
finansavimo sprendimai ir pinigini l kaina;
trumpalaikio turto(cirkuliuojani aktyv) valdymas;
Turto didinimas iki aukiausio laipsnio tai trumpalaikis ir ilgalaikis tikslas. Kaip
trumpalaikis tikslas jis yra tartum kiekvieno mons sprendimo taikinys. Kaip ilgalaikis tikslas jis
lemia mons veikimo bd, siekiant rezultato, dl kurio mon yra steigta. Protingi investuotojai
neskirt savo pinig rizikingam verslui, jeigu nesitikt u investicijas gauti atlyginim. Kaip peln
apibrti ir kaip j paversti mons trumpalaikiu tikslu, kurio finans vadovas turt siekti yra
sunkus udavinys.
Finans valdymas yra efektyvi finansini itekli panaudojimo ir koordinavimo veikla.
Finans valdymas apima planavim,operatyv valdym ir kontrol.
Valdymas prasideda nuo planavimo. Planavimas tai mons tiksl nustatymas ateinaniam
laikotarpiui bei strategijos ir plano, nusibrtiems tikslams pasiekti pasirinkimas.
Planuojant bsimus pardavimus ir ilaidas bei numatant iteklius, reikia surinkti ir
ianalizuoti daug informacijos apie dabartin ir, praeityje buvusi mons veikl, bei j lemianius
veiksnius. Reikia analizuoti keli prajusi met finansines ataskaitas, kadangi pardavim ir ilaid
santykis praeityje daugiau ar maiau slygos finansavimo poreik ir ateityje. Be to reikia surinkti
informacij apie silpnsias ir stiprisias mons veiklos puses, nes tai sudaro prognozavimo
pagrind. Norint, kad planavimas bt efektyvus yra btina nustatyti mons ilgalaikius tikslus,
suformuoti mons strategij, nustatyti veiklos politik ir parinkti racionalias veiklos procedras.
Galime apibendrintai pasakyti, kad finans planavimas tai produkcijos realizavimo apimties,
pajam bei turto numatymas. Finans planavimas yra pati svarbiausia finans valdymo funkcija,
nes finansiniai sprendimai priimami rengiant finansin plan. Jis atliekamas remiantis
alternatyviomis gamybos ir vadybos strategijomis, bei numatomam lygiui reikaling resurs
nustatymu. Finans planavimui btina tiksli, aiki ir teisinga informacija (jos altiniu gali bti
buhalterin apskaita ir atskaitomyb). Finans planavimui pateikta informacija turi bti vispusikai
vertinta, kadangi rinka yra daug reiklesn finansiniam planavimui. Dl blogo finansinio planavimo
mon gali ir bankrutuoti.
Operatyvus finans valdymas - tai vienas finansini plan gyvendinimo etapas.
Kontrol tai grtamas patikslinimo procesas, kuris utikrina griet plan vykdym.
Finansin kontrol yra glaudiai susijusi su atsakomybe ir finansine disciplina.
Visi finansiniai sprendimai daromi ateit, todl jie susij su tam tikra rizika, kuri taipogi
reikia valdyti.
Rizikos valdymas tai priemon, kuria naudojantis galima apsidrausti nuo to, kad bus
suardyti ateities planai. Vertinant rizikas reikia vertinti, kaip rizikos galt paveikti ateities pinig
srautus ir ilgalaikius planus, ir priimti sprendimus, kaip geriausia apsidrausti nuo toki rizik.
Rizikos valdymo metodai yra susieti su svyruojaniomis palkan normomis, valiut kursais ir
aliav kainomis.
25
Rizika ir planuojamas pelningumas tai kintamieji, nulemiantys akcij kain. Investorius,
prie pirkdamas arba parduodamas akcijas, nustato investicij rizikos laipsn bei pelningum, tik
tada paaikja akcij kaina. Planuojam pelningum apibdina pinig srautai, kuriuos tikimasi
gauti i investicij, o rizik apibdina i pinigini sraut tikimyb. Santykis tarp planuojamo
pelningumo ir rizikos yra labai svarbus finansinis rodiklis. Didjant pelningumui didja ir rizika.
Rizik imatuoti labai sunku, kadangi pati rizika reikia galimyb nepageidaujamam vykiui.
Pavyzdiui, jeigu skrendame lktuvu, tai rizikuojame gyvybe lktuvas gali suduti. Jeigu
lainams irg lenktynse, rizikuojame prarasti pinigus. Investuojant akcijas, rizikuojame,
tikdamiesi gauti didel peln. Jeigu investuojame 10000 Lt saugius metinius vyriausybs ido
vekselius, tai laukiam norm tarkim 8 proc. galime tiksliai numatyti. Bendra suma po vieneri
met bus 10800 Lt, pelnas 800 Lt. Taiau, jeigu toki pat sum investavome naujai steigtos
akcins bendrovs akcijas, su laukiama palkan norma 20 proc., tai laukiamos bendros plaukos
sudarys 12000 Lt. Taiau praktikoje faktin pelno norma gali kristi iki 100 proc., jei bendrov
bankrutuoja, ir 100 proc. gali viryti - jei produkcij turi paklaus. Tai jau rizika. Kai yra pavojus
gauti pelno norm maesn u laukiam, akcijos laikomos rizikingomis.
Rizika galima vertinti vykio tikimybe tai galimybe vykiui vykti. Pvz., kininkas gali
numatyti, kad gero derliaus tikimyb iais metais sudaro 75 proc. Vadinasi, galimyb, kad derlius
bus blogas yra 25 proc. Toks tikimybi priskyrimas kiekvienam vykiui vadinamas tikimybi
pasiskirstymu.
Kiekvienai ekonomikos bklei (nuosmukis, smukimas, normali, kilimas, klestjimas)
priskiriama tam tikra jos susidarymo tikimyb ir pelno norma. Pelno norma yra lygi kiekvieno (i-
tojo) vykio faktins pelno normos (k ) ir io vykio tikimybs (p) sandaug sumai. Panagrinkime
pavyzdiu:
Diskretinis tikimybi pasiskirstymas:
Ekonomikos bkl ios bkls tikimyb (p)
Pelno norma,esant iai bklei
(k)
Nuosmukis 0,10 -60,0%
Smukimas 0,20 -20,0%
Normali 0,40 20,0%
Kilimas 0,20 60,0%
Klestjimas 0,10 100,0%
Viso 1,0 100,0
stat ias reikmes laukiam palkan pelno normos formul gausime:
K= 0,10 x(-60,0)+0,2 x (-20,0) + 0,4 x 20,0+0,2 x 60,0+0,10x100,0= 20%, tai - laukiama
pelno norma.
Taip galima apskaiiuoti ir naujo gaminio planuojam kain, tada vietoj ekonomins bkls
bus konkretus gaminys, o vietoj pelno normos bus - gaminio planuojama kaina.
Investicij finansavimo sprendimai. Investicij finansavimo sprendimus lemia pinigini
l panaudojimas. ios svokos turinys apima vis ri kapitalo pirkim, pardavim ar jo
ilaikym. Sprendiant finansavimo udavin ,visada atsivelgiama tai, kiek investicijoms reikia
pinigini l. Ar mon turi tenkintis tik verslo udirbtais pinigais? Ar reikt paiekoti pinigini
l iorje? (Iorje surinktos los gali bti skolintas kapitalas banko paskola,arba obligacij
pavidalo. L galima surinkti ir ileidiant naujas akcijas). Tinkamai isprsti finansavimo
udavin itin svarbu, nes vairi ri kapitalo kainos yra skirtingos. Jeigu mon skolintsi pinigus
- ji privalt mokti palkanas. U akcin kapital mokami dividendai. Mokti dividendus
neprivaloma, todl, kai kurios mons, j niekada ir nemoka. Be to skolinto kapitalo palkanoms
kartais teikiamos lengvatos, o dividendams mokesi lengvat nra.

1.7 tema. Finansiniai skaiiavimai ir laiko veiksnys.

Laiko veiksnys. Kasdien susiduriame su laiko veiksniu, todl jo supratimas yra btinas.
Laiko veiksnio svoka yra svarbi visoms trims finans sferoms: finans valdymui, investicijoms ir
26
finans rinkoms. Joks kitas finansuose naudojamas metodas nra toks svarbus, kaip laiko veiksnio
vertinimas arba dar vadinamas diskontuoto pinig srauto analize.
Bsima vert. Jeigu nebt infliacijos 1 Lt. iandien, bt vertingesnis u 1 tok pat lit po
met. Yra palanki proga investuoti, gauti procentus ir sekani met pabaigoje turti daugiau nei 1
lit. Toks perjimo nuo esamos verts (DV) prie bsimos verts(BV) procesas vadinamas
priskaiiavimu pagal procent procentus. Tai mokjimo ar eils mokjim galutins verts
nustatymo aritmetinis procesas, kai panaudojami procent procentai.
Pinig bsimj vert nesunku apskaiiuoti, kai yra inomas palkan tarifas ir laikotarpis.
Pvz., dabar padedame taupomj sskait 100 Lt su slyga gauti 5 procentus metini palkan.
Kokia bus suma po met?
Bsimoji vert BV= ?, ,dabartin vert DV=100 Lt, metines palkanos i =5%, n=1 (periodas
1 m), tai bsimj vert apskaiiuosime pagal formul BV1=DV (1+i)
1
= 100x1,05=105 Lt.
Matome, kad bsimoji vert pirmojo periodo pabaigoje apskaiiuojama esam (dabartin vert)
padauginus i (1 + i ). Jeigu ie pinigai bus laikomi toje paioje sskaitoje antrus metus, tai
bsimoji vert BV2 bus skaiiuojama nuo 105 Lt ir t.t. Tokiu bdu po n met pradinis 100 Lt
indlis, esant 5% metini palkan padidt (1+i)
n
dydiu.
Dabar iuo bdu apskaiiuosime 100 Lt. vert po 2 ir 3 met.
po 1 met 100 lit padids iki 100(1,05)
1
=105
po 2 met 100 lit padids iki 100(1,05)
2
= 110,25
po 3 met 100 lit padids iki 100(1,05)
3
= 115,76
Tokius skaiiavimus tsiant galima apskaiiuoti bet koki bsim vert.
Pavyzdys. 200 lit investavus u 10 % metini palkan po 10 met bsim vert
apskaiiuotume taip:
BV10=200 (1,1)
10
=518,74 lit
Matome, kad skaiiavimas yra nelengvas, kai skaiius reikia kelti tam tikru laipsniu
(pvz.10). Patogumo dlei siloma naudotis specialiomis lentelmis, kuriose yra vairs palkan
tarifai ir laikotarpiai. Tokios lentels labai palengvina pinig verts skaiiavimus. Kiekvienas tokios
lentels skaitmuo reikia vieno lito, dolerio arba kitos valiutos bsim vert.
1 lito (dolerio, euro) bsimos verts apskaiiavimo koeficient lentels dalis:
Periodas 2% 4% 6% 8% 10%
1 1,020 1,040 1,060 1,080 1,100
2 1,040 1,082 1,124 1,166 1,210
3 1,061 1,125 1,191 1,260 1,331
4 1,082 1,170 1,262 1,360 1,464

ioje lentelje aikiai matyti, kaip didja 1 lito vert, esant skirtingiems palkan tarifams.
Kuo didesnis palkan tarifas, tuo didesnis augimas. Pavyzdiui, 1 lito vert po 4 met, esant 10%
metinms sudtinms palkanoms, lygi 1,464 lito. ie skaitmenys yra vadinami palkan
veiksniais. Naudojantis tokia lentele galima bsimos verts formul parayti taip:
BVn= DVn (BVIF n,i) kur BVIF bsimos verts palkan veiksnys (1+i)
n
BV10=200
(1,1)=518,74 lit
Taigi bsimoji vert yra vert tokios sumos, kuri turt padidti nustatytu palkan tarifu
per tam tikr laiko tarp n.


Dabartin vert. Esama (dabartin vert) atsako klausim: ko verti bsimieji pinig srautai
dabar. Dabartins verts apskaiiavimui yra taikomas atvirktinis bsimajai vertei principas. Jos
apskaiiavimo formul bt:
DVn= FVn / (BVIF n,i), kur BVIF= 1/ (1+i)
n
Ms dt 100 Lt su 5 % metine palkan
norma bsimieji pinig srautai dabar bt verti 95,24 Lt [100 x (1/ (1 + i)].
27
Naudojant ankstesn pavyzd galima apskaiiuoti kokia yra dabartin vert 100 lit, kurie
bus gauti po 2 arba 3 met, esant 5% metini palkan. Dabartin vert 100 lit, kurie bus gauti:
po 1 met 100 / (1,05)
4
= 95,24 Lt.
po 2 met 100 / (1,05)
3
= 90,70 Lt.
po 3 met 100 / (1,05)
2
=86,39 Lt

I i pavyzdi matyti, kad dabartin vert nulemia palkan veiksnys, nes palkan
dydiu yra mainama bsimoji vert. Galime daryti ivad, kad kuo tolimesni yra bsimieji pinig
srautai, tuo maesn yra j dabartin vert, arba kuo didesnis palkan tarifas, tuo maesn dabar
yra bsimj pinig vert.
Jeigu Js dabar paskolinote 1000 lit su 8% metini palkan ir po 10 met gaunate 2158,9
Lt, tai gauta suma dabar bus verta:
DV= 2158,9 x 0,463=999,57 Lt. (perskaiiavimo dabartin vert koeficient susirandame
spec. lentelje arba 2158,8 / (1+0,08)). Ieina, kad ileidote daugiau pinig (1000 Lt) negu gaunate
(999,57 Lt).
Periodiniai pinig sraut verts skaiiavimas. Periodiniai-tai vienodo dydio mokjimai
sutartais vienodais laiko tarpais.Tie mokjimai gali bti laikotarpio pradioje arba pabaigoje. Jeigu
mokjimai atliekami periodo pabaigoje tai toks mokjimas yra vadinamas paprastu periodiniu
mokjimu ir finansuose daugiausiai naudojamas.
Periodinio mokjimo bsimoji vert. Bsimoji periodinio mokjimo vert, kai laikas t=n,
yra sudtin periodini mokjim iki n laikotarpio vert. Tarkime, kad taupote pinigus savo
mokslui, u kur tursite mokti po 5 met. Kasmet, met pabaigoje taupomj sskait padedate
1000 Lt su 12% metini palkan. Kiek bus sukaupta pinig penktj met pabaigoje? Reikia
apskaiiuoti bsimj periodini mokjim vert BVA.
BVAn= A (BVIF i,n) kur BVIF i,n yra periodini mokjim bsimos verts laiko veiksnys,
kuris apskaiiuojamas: A+A(1+i)+A(1+i)+A(1+i)
n

Reikia pasakyti, kad pateiktame pavyzdyje pirmiesiems 1000 Lt. sudtins palkanos
skaiiuojamos 4 metus, antriesiems 3 metus, tretiesiems 2 metus, antriesiems vienerius metus,
o penktiesiems visai neskaiiuojamos (tai yra sudtins palkanos skaiiuojamos per 0 met).
Pateikto pavyzdio bsimoji periodini mokjim vert bus:
1 met pabaigoje 1000(1+0,12)
5
= 1573.52
2 1000(1+0.12)
4
= 1404.93
3 1000(1+0.12)
3
= 1254.4
4 1000(1+0.12)
2
= 1120.00
5 1000 - = 1000.00
Po penki met bus sukaupta 6352,85Lt. (1573,52+1404,93+1254,4+1120,0+1000,0). i
suma yra periodini palkan mokjim bsima vert, esant 12% metini palkan tarifui per 5
metus.
T pat gautume ir pagal formul BVA5= A(BVIFA12%,5)
5
= 1000 x 6,3528=6352,80 Lt, kur
A - periodini mokjim vert, BVIF - periodini mokjim perskaiiavimo bsimj vert
koeficientas. Jis apskaiiuojamas pagal formul BFIF=[(1+i)
n
1) / i]; ra ms pavyzdio
duomenis gautume [(1+0,12)
5
1]/ 0,12=6,3528).
JAV koted vadovliuose finans valdymo klausimais pateikiamos perskaiiavimo
koeficient reikmi lentels, kuriose tiksliai nurodytos pavieni sum perskaiiavimo bsimj ir
dabartin vert, bei periodini mokjim perskaiiavimo bsimj ir dabartin vert koeficient
reikms, esant vairiems i ir n deriniams. Taiau, prie naudojantis lentele svarbu inoti ar norime
nustatyti bsim ar dabartin vert bei kokie yra pinig srautai - periodiniai ar pavieniai, nes
nurodytais atvejais perskaiiavimo koeficient reikms skirtingos.
Pastaba. Mint koeficient reikms yra pateiktos ir Z.Gaidiens Finans valdymas,
1998 m. 1 ir 2 priedas.
Periodini mokjim esama (dabartin) vert. Apskaiiuojant periodini mokjim
dabartin verte, yra diskontuojami bsimieji pinig srautai.
28
sivaizduokime, kad mums, kasmet, tris metus i eils, met gale reiks iimti po 1000 Lt i
banko sskaitos, kuri udirba 8 proc. metini palkan. Kiek pinig dabar reikia padti bank, kad
trei met pabaigoje sskaitos balansas bt lygus 0?
Yra dvi alternatyvos: galime kasmet neti bank po 1000 Lt arba dabar padti bank
sum su 8 proc. metini palkan.
Apskaiiuokime, koki sum pinig reikia dabar padti bank, kad jos vert bt adekvati
periodini pinig sraut bsimai vertei. Suprantame, kad bsimieji pinig srautai kasmet bus
diskontuojami, norint apskaiiuoti j dabartin vert. Naudojams atvirktiniu pinig gavimo
bsimosios verts principu.
0________________1____________________2__________________________3

926
857
794
i viso 2577

Apskaiiuojame diskontuodami bsimuosius pinig srautus:
1 metais 1000 x 1 / (1+0,08)
1
= 925.93 Lt
2 metais 1000 x 1 / (1+0.08)
2
=857.34 Lt
3 metais 1000 x 1 / (1+0.08)
3
=793.84 Lt
i periodini imokjim dabartin vert, kai metins palkanos yra 8 proc ir 3 m.
laikotarpis yra 2577 Lt.. Taigi dabar bank reikia padti 2577 Lt, kad esant ioms slygoms,
sskaitoje po trij met bt 0. Gauta suma yra kasmetini imokjim per tris metus dabartin
vert. Ji apskaiiuojama pagal formul DVA=A[1 /(1+i)
1
+A[1/ (1+i)
2
+A[1/(1+i)
n
. T pat
gautume, panaudoj perskaiiavimo koeficient i specialios lentels:
DVAn= A (DVIF i,n) = 1000 x 2.557 = 2577 Lt.

Faktikos palkan normos. Faktika palkan norma yra tokia, kuri apibria tikr
(dabartinio momento) pajam norm.
Yra nominalios arba patvirtintos palkan normos. Kartais nominalus palkan tarifas, kuris
uraytas sutartyje, gali skirtis nuo faktikai imokto palkan tarifo. Sudtins palkanos
skaiiuojamos kart per metus. Taiau pasitaiko atvej, kad palkanos yra skaiiuojamos daniau.
Jei palkanos skaiiuojamos daniau negu kart per metus, norint apskaiiuoti nominali palkan
norm (i) per laikotarp, i norma dalijama i laikotarpi sudtinms palkanoms skaiiuoti,
skaiiaus (m) [i/m]. Kai palkanos skaiiuojamos daugiau negu kart per vienerius metus, pinig
bsimoji vert bus didesn. Pavyzdys:
Tarkime, kad padjote 5000 Lt A ir B bank su 12% nominalij metine palkan norma
(i). Bankas A palkanos skaiiuojamos kart per mnes. Tada mnesin palkan norma i/12=1%.
Bsimoji 5000 Lt vert pirmj met pabaigoje (po 12 mnesi):
BV= 5000(1,01)= 5634,13 Lt.
Bankas B nominalisias sudtines palkanas skaiiuoja tiktai kart per metus:
BV= 5000 (1.12) =5600 lt
Skirtumas yra todl, kad bankas A pasil veiksmingesn faktik palkan norm negu
bankas B.
Faktika palkan norma apskaiiuojama R = [(1+i/m) - 1 ].
R faktika palkan norma, m - laikotarpi, per kuriuos skaiiuojamos sudtins
palkanos, skaiius per metus.
Banko A faktin palkan norma bus R= (1,01)
m
1= 12,68%
Banko B faktin palkan norma bus R= (1,12)
m
1=12%
.
Paskolos amortizacija. Daugelis paskol yra terminuotos. Jos grinamos amortizuojant.
Paskolos amortizacija tai paskolos padengimas lygiomis dalimis, kai, nustatyto dydio mokjimai
29
atliekami per vis paskolos laikotarp. Kiekviena padengimo dalis yra metiniai periodiniai pinig
srautai arba paprastasis anuitetas. Kiekviena moka apima palkanas ir atitinkam pagrindins
paskolos dal. Sujus paskolos grinimo terminui, pagrindins paskolos balansas tampa lygus 0.
Panagrinkime pavyzdiu.
UAB X pasiskolino i A banko trejiems metams 48040 Lt. UAB planuoja ias las
panaudoti marketingo konsultacij grupei steigti. Paskola, skaitant ir palkanas, turi bti padengta
trimis vienodomis metinmis plaukomis. Paskola gauta su 12% palkan (skaiiuojant nuo
majanios pagrindins skolos sumos). Reikia parengti paskolos amortizacijos grafik, nurodant
metini palkan mok sumas, kiekvieno laikotarpio palkanas, sumoktos pagrindins skolos dal
ir pagrindins skolos likut.
Pirmiausia apskaiiuojamos periodini mokjim sumos, turint galvoje kad 4804 Lt yra
dabartin vert (DV), 3 laikotarpi skaiius (n) ir 12 proc. - palkan norma (i). Tada metin
mok apskaiiuosime i periodini pinig sraut dabartins verts formuls DVA= A x DVIFA, i
kurios metin moka A= DVA / DVIFA. Panaudoj dabartins verts palkan laiko koeficient
2,4018 (surandame lentelje) apskaiiuojame metin mok (A) - 48040 / 2,4018 = 20000,0 Lt.
Sudarome paskolos amortizavimo lentel:

Metai
Metin
moka
Palkanos
Pagrindins
sumos
dengimas
Paskolos balansas
0 48040,0
1 20000,0 5764,8 14235,2 33804,8 (48040,0-14235,2)
2 20000,0 4056,58 15943,42 17861,38 (33804,8- 15943,42
3 20000,0 2143,37 17861,38 0,00 (17861,38-17861,38)


1.8.tema.Verts nustatymas ir verts svokos (rys). Akcijos pelningumas. Dividend
politika

Verts nustatymas. Terminas vert labai danai vartojamas odis ir vairiai suprantamas.
Aptarsime kai kurias verts svokas.
Likvidacin vert tai suma pinig, kuri galima gauti pardavus dal mons turto
(rengimus, patalpas ar kt. turt).
Veikianios mons vert tai tokia suma, kuri galima gauti pardavus mon, kaip veikiant
versl.
Apskaitin vert (balansin vert) yra lygi jos savinink nuosavybs sumai (paprastj
akcinink savinink). Kadangi apskaitoje turtas fiksuojamas sigijimo verte, tai i vert gali skirtis
nuo dabartins rinkos verts.
Rinkos vert tai turto vert arba nuosavybs rinkos kaina. mons rinkos vert atspindi ne tik
veiklos pelningum ir rizik, bet ir jos ateit. vert gali viryti arba bti maesn u likvidacin
vert ir veikianios mons vert.
Finans valdyme rinkos verts svoka yra svarbi, nes visi finansiniai sandoriai remiasi
rinkos verte. Finansiniu poiriu bet kokio turto (finansinio ir materialaus) vert apsprendia to
turto duodama nauda jo savininkams, j naudojant.
Turto rinkos vert galima apskaiiuoti bet kada, tik ne pirkimo-pardavimo sandorio metu.
Priimant finansinius sprendimus, btina inoti turto rinkos vert. Turto rinkos vert yra diskontuoti
bsim pinig, kuriuos udirbs mon, srautai. Remiantis iuo principu galime apskaiiuoti bet
kurio turto rinkos vert. Pritaikant pinig laiko verts apskaiiavimo metodus btina isiaikinti:
- kas yra diskonto tarifas;
- kokia yra pinig sraut trukm (turto pabaiga laiko atvilgiu);
- pinig srautus.
30
Turint toki informacij, turto rinkos vert apskaiiuojame, taikant prast dabartins verts
skaiiavimo formul:
C C C C
V = -----------+----------+-----------= = ------- -- ,kur
(1+i) (1+ i ) (1+i) (1+i)
n

V nustatyta turto vert dabar (nuliniam laikotarpiui);
C planuojamas t laikotarpio pinig srautas (diskonto tarifas);
n turto egzistavimo laikotarpis.
Pvz.: Planuojama naudoti turt 10 met ir kasmet udirbti i jo nuomos 2000,0 lit,
reikalaujamas pelningumas yra 20 proc. io turto vert dabar bus: V= 200 / (1+0.2) = 2000 x
DVIF =2000 x 4.1925=8385 Lt. Gauta suma prilygsta io turto rinkos vertei. Kaip matome, turto
rinkos vert priklauso nuo turto naudojimo trukms ir prognozuojamo io turto pelningumo.
Potencialus pirkjas apskaiiuodamas turto vert, nurodo savo reikalaujam pelningum.
Pirkjas nustato maksimali pirkimo kain, kuri jis gali mokti, o pirkjas nustato minimali kain,
u kuri jis gali parduoti. i rinkos dalyvi sveikoje atsiranda rinkos kaina tai silomos ir
pageidaujamos kainos susikirtimo takas. Galime daryti ivad, kad rinkos kaina tai tokia turto
vert, kuri patenkina ir pirkj ir pardavj.
Akcij kainas rinkoje apsprendia ne tik j vertingumas, bet ir paklausa bei pasila. Pradin
akcij kain nustato pasilos ir paklausos susikirtimas. Jeigu investoriai pageidauja didesnio akcij
skaiiaus paklausa didja, jeigu maesnio - paklausa maja. Akcij skaiiaus poreikio
padidjimas gali sukelti akcij pelningumo padidjim. vertindamas akcijos rinkos kain,
investorius turi inoti planuojamus pinig srautus, pinig sraut periodikum ir pinig sraut
rizik. Akcininkas gali gauti pinigus pinigini dividend forma arba nuosavybs padidjimo forma,
jeigu jis parduoda turimas akcijas brangiau negu pirko. Investorius pirkdamas akcijas turi inoti ar
bsimieji pinig srautai utikrins jam tok pelningum, kokio jis tikisi. Rinkoje is pelningumas
ireikiamas procentais ir apskaiiuojamas taip:

Piniginiai Akcijos pirkimo Akcijos pardavimo
dividendai kaina kaina
Akcijos =--------------------------- + ---------------------------------------------------
pelningumas Akcijos pirkimo kaina Akcijos pirkimo kaina

Dividend politika. Dividendai yra imokami i akcinink udirbto pelno. Svarbiausias
mons akcinink pelnas u akcijas investuot kapital, gauti dividendai. Imokjus dividendus
pinigais ar kitu turtu, sumaja akcinink turtas. Atiduotas turtas dividend forma nebedalyvauja
pelno udirbime.
Dar neivesta formul, pagal kuri vadovyb galt nustatyti, kaip dividend politika veikia
mons akcij kainas.Taiau dividend politika turi bti formuojama ir, kokia pelno dalis bus skirta
imokti akcininkams, turi bti numatoma i anksto. Dividend politika turi apimti ir dividend
stabilum. Dividend politikai nustatyti ir akcij emisijos rezultatyvumui vertinti taikomi ie
rodikliai:
dividendas akcijai;
pelnas akcijai;
imokamo dividendo pelno dalis;
grynojo pelno kapitalizacijos norma, t.y.kapitalizuojamo pelno dalis.
mons ativelgdamos finansines galimybes, infliacijos lyg ir amortizacin politik bei
akcinink nuostatas savarankikai pasirenka dividend politik. Galimi du kratutiniai atvejai:
mokti ar nemokti dividendus. Praktikoje taikomos tokios dividend politikos:
- kai ilaikoma pastovi imokam dividend politika (stabili pelno dalis skiriama
dividendams);
31
- dividendai vienai akcijai nuolat didja, tai stabilios dividend dinamikos (didjimo)
politika;
- kai dividendai imokami i likutinio pelno po jo panaudojimo monei finansuoti, tai
likutin dividend politika.
Be to dar taikomi dividend reinvestavimo planai, akcij smulkinimas, dividend
imokjimas akcijomis ir pan. Dividend reinvestavimo planai suteikia galimyb akcininkams
imoktus dividendus paversti akcijomis. Akcij smulkinimas tai veiksmas, kuriuo padidinamas
apyvartoje esani akcij skaiius. Tuo siekiama maksimizuoti kainos ir pelno santyk.o tuo paiu ir
mons vert. Pavyzdiui, akcija parduodama u 90 Lt gali bti susmulkinta dvi akcijas po 45 Lt
Akcininkas iki susmulkinimo turjs 100 akcij po 90 Lt, dabar turs 200 akcij po 45 Lt. Bendra
akcij vert nepakito, ji ir toliau sudaro 9000 Lt. Jeigu vien akcij susmulkintume tris turtume
300 akcij po 30 Lt. i operacij metu turtas nepakito. Galime daryti tokiu pat bdu ir akcij
stambinim, jeigu akcijos kaina per ema.
Formuojant dividend politik labai svarbu atsivelgti l poreik. Reikia vertinti mons
pinigines plaukas, debitorinio siskolinimo dyd ir visus kitus faktorius, daranius tak mons
piniginms atsargoms. Kadangi dividendai yra ir pinig imokjimas, tai, kuo didesnis kasinis
likutis ir mons likvidumas, tuo didesn galimyb dividend imokjimui.
Dividend imokjimo suma negali viryti nepaskirstyto pelno sumos. Dividendai gali bti
imokami tik pinigais. Taip siekiama apsaugoti kreditorius.

1.9 tema. Finansins ataskaitos ir j analiz, taikant santykinius rodiklius.

Finansins ataskaitos. Finansins ataskaitos rodo kio subjekto finansines slygas, jo
iteklius ir pinigini l naudojim. Tokia informacija padeda priimti reikiamus finansinius
sprendimus. Komercini paslapi turinios mons finansins ataskaitos yra lengviausiai prieinami
informacijos altiniai, taiau reikia inoti ir tai, kad jos ne visada adekvaiai atspindi finansinius
procesus. Ataskaitose ufiksuota prajusio arba dabartinio periodo finansin bkl, kurios
neinodami negalsime numatyti bsimj finansini rezultat, daugelis finansini sprendim bus
nepagrsti. Reikia inoti, kad dabartiniai sprendimai nulems tiriamos mons finansin ateit.
Finansines ataskaitas sudaro balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, pelno (nuostolio)
paskirstymo ataskaita ir pinig sraut ataskaita.
Balansas apibdina vis mons turt ir nuosavyb, parodo, kokiu turtu disponuoja mon ir
kam is turtas priklauso. Buhalterinis balansas tai mons ekonominiai itekliai, ireikti pinigais,
sugrupuoti pagal turto sudt ir nuosavyb tam tikrai datai. Balansas ireikiamas apskaitos lygybe
Turtas = Nuosavyb. Nuosavyb danai vadinama kapitalu ir tada i lygyb atrodo Turtas =
Kapitalas. Nuosavybs ir kapitalo svokos yra gana bendros. Jos apima ir savinink nuosavyb, kuri
dar vadinama nuosavu kapitalu, ir sipareigojimus (siskolinimus), kurie dar vadinami skolintoj
nuosavybe arba skolintu kapitalu. Savinink nuosavyb arba nuosavas kapitalas vadinami tiesiog
kapitalu. Todl apskaitos lygyb gali bti tokia Turtas = Kapitalas+sipareigojimai, o Kapitalas =
Turtas-sipareigojimai.
Balanso duomenys pateikiami tam tikru momentu, paprastai finansini met pabaigoje.
Balanso skaiiai tai atskaitomybs duomenys pateikiantys prajusi laikotarpi rezultatus.
Einamoji informacija, kaip infliacijos ir palkan norm pasikeitimas, balanse neparodomi. Reikia,
balansas rodo tiktai mons ataskaitin vert tam tikru laiko momentu, todl duomenys turt bti
interpretuojami apdairiai.







32
Lentelje pateikiami sutrumpinto balanso rodikliai:

BUHALTERINIS BALANSAS
Turtas sipareigojimai ir akcinis kapitalas
Pinigai ir rinkos vertybiniai popieriai Kreditinis siskolinimas
Debitinis siskolinimas siskolinimas pagal vekselius
Atsargos Priskaiiuotas siskolinimas
Bsimo laikotarpio ilaidos Kiti trumpalaikiai sipareigojimai
I viso apyvartinio turto I viso trumpalaiki sipareigojim
Bendra ilgalaikio turto suma Ilgalaik skola
Nusidvjimas (-) Privilegijuotos akcijos
Grynasis ilgalaikis turtas Bendras akcinis kapitalas
(minus nusidvjimas) Nepaskirstytas pelnas
I VISO TURTO I VISO BENDROJO AKCINIO KAPITALO
I viso sipareigojim ir akcinio kapitalo

Pelno (nuostolio) ataskaita yra mons atitinkamo laikotarpio pajam ir snaud santrauka
.Joje nurodomas pelnas arba nuostolis. I pelno (nuostolio) ataskaitos suinome veiklos peln prie
palkan mokjim ir pelno mokesio mokjim. Atmus palkan ilaidas, lieka pelnas prie
apmokestinim (pajamos snaudos). Pelno mokestis priklauso nuo mokesio tarifo. Sumokjus
pelno mokest lieka grynasis pelnas.
Lietuvoje, kaip ir kitose alyse, pelno (nuostolio) ataskaita sudaroma pagal daugiakop
sistem, atskirai parodant kiekvienos veiklos pajamas ir skirtingas snaudas. Skiriamos dvi veiklos
sritys: prastin ir neprastin. prastin veikla apima t veikl, kuria paprastai usiima mon:
A. Gamyba,paslaug suteikimas, pardavimas (perpardavimas).
B. Kita veikla. ios veiklos pajamos yra gaunamos kaip nuoma ir kitos pajamos i ilgalaikio
turto, komisiniai, pajamos i kit altini. Kitos veiklos snaudomis apskaitoje
priskiriamos turto perleidimo, taip pat veiklos mokesiai (Lietuvoje tai mokesiai u
gamtos iteklius, nekilnojamj turt, ems nuoma, muitai), turto draudimas.
C. Finansin ir investicin veikla. ios veiklos pajamos tai palkanos, baudos,
delspinigiai i pirkj, kapitalo subsidijos ir pan.
Neprastins veiklos esm nusako ios veiklos pavadinimas: i veikla yra neprasta, retai
pasitaiko, o jos rezultatai i esms nepriklauso nuo mons valdytoj valios. Net ir gautas pelnas
arba patirti nuostoliai dl ios veiklos turi savo pavadinimus:
pagaut,
netekimai.
Pavyzdiui, pagaut grynosios pajamos anksiau susigrinus skolas, netekimai
nuostoliai dl nelaiming atsitikim, turto nusavinimo ir pan.
Toks veiklos suskirstymas matomas ir Lietuvoje taikomoje pelno (nuostolio) ataskaitoje.
Ataskaita prasideda:
Pardavim ir paslaug straipsniu, kuriame susumuojamos pajamos u parduotas prekes ir
suteiktas paslaugas. Pajamos u parduotas prekes apima pagamintas ir parduotas paios mons
prekes ir perparduotas prekes. Paymtina, kad pardavim pajamos yra vienas patikimiausi
informacijos altini: pardavim apimtis paaikja rinkoje nepriklausomai nuo mons noro nuslpti
arba pagrinti savo preki apyvartos padt. Paprasiau yra nuslpti udirbtas pajamas, gautas
teikiant klientams vienkartines paslaugas.
Parduot preki ir atlikt darb savikaina tai ataskaitinio laikotarpio snaudos
pardavim pajamoms udirbti. iame straipsnyje susumuojamos tiesiogins gamybos ilaidos
(pagrindins aliavos, tiesioginis darbo umokestis ir socialinis draudimas) ir netiesiogins
gamybos ilaidos (pagalbins mediagos, pagalbini darbinink darbo umokestis ir socialinis
draudimas, ilgalaikio turto nusidvjimas) , taip pat verts koregavimai, susij su savikaina.
33
Pardavim ir paslaug bendros apimties ir preki bei atlikt darb savikainos skirtumas
parodo bendrj peln. is pelnas plaiai taikomas finansini rodikli analizje marketingo
strategijai ir kain politikai pagrsti.
Lietuvos atskaitomybje yra parodomos dvi veiklos snaud grups:
1. Pardavim (paslaug, skelbim, reklamos ir kitos marketingo snaudos);
2. Bendrosios ir administracins (nuoma, eksploatacija, audito, pato ilaidos, vadovaujanio
personalo ilaikymas, veiklos mokesiai, turto draudimas ir pan.).
Sumain bendrj peln veikos snaudomis, nustatome veiklos peln.
prastins veiklos peln sudaro veiklos pelnas kartu su kitos ir finansins veiklos pelnu.
Ataskaitini met pelnas prie apmokestinim yra prastins veiklos pelnas, padidintas
pagaute ir sumaintas netekimais.Atskaiius pelno mokest, lieka grynasis pelnas.
Sutrumpinta pelno (nuostolio) ataskaita:

PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITA
Pardavimai
(-) parduot preki ir paslaug savikaina;
Bendras pelnas (nuostolis)
(-) veiklos snaudos
Veiklos pelnas
Kita veikla (+,-)
Finansin ir investicin veikla (+,-)
prastins veiklos pelnas (nuostolis)
Pagaut (+)
Netekimai (-)
Ataskaitini met pelnas (nuostolis) prie apmokestinim
Pelno mokestis (-)
Grynasis ataskaitini met pelnas

Pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaita. Paskirstytinas pelnas tai paskirstytino pelno
ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, akcinink na nuostoliams padengti ir pervedim i rezerv
algebrin suma. Jei bendra suma neigiama, mon neturi ko skirstyti, jei teigiama, pelno
paskirstym nulemia mons statutas, tam tikri statymai ir nutarimai, reglamentuojantys proces
ir akcinink susirinkimo sprendimai.
Akcinse bendrovse pelnas skirstomas statym numatytus rezervus, kitus rezervus,
dividendus ir kitiems poreikiams. Pelno paskirstym tvirtina visuotinis akcinink susirinkimas. ia
labai danai didelis dmesys skiriamas dividendams
Pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaita susieja Pelno (nuostolio) ataskait ir balans.
Nepaskirstyta ataskaitiniu ir ankstesniais laikotarpiais udirbto pelno suma parodoma balanse kaip
sudtin savinink nuosavybs dalis. Jei mon per ataskaitin ( ar per ankstesnius) laikotarpius
patiria nuostol, pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitoje turi bti nurodyta, i koki altini is
nuostolis bus padengtas, kiek ir kokiems tikslams buvo skirta ataskaitiniais bei ankstesniais
laikotarpiais udirbto nepaskirstyto pelno. Nepaskirstytojo pelno ataskaita rodo, kokia mons
grynojo pelno dalis palikta reinvestavimui, taip pat kokia dalis imokta akcininkams dividendais.
Toks pelno paskirstymas padeda nustatyti, kaip nepaskirstytasis pelnas kito per daugel met.
Svarbu sismoninti, kad nepaskirstytasis pelnas yra mons akcinio kapitalo dalis ir akcininkai
turt pretenduoja. Kapitalo struktros sprendimuose nepaskirstytasis pelnas priskiriamas mons
vidinei nuosavybei.





34
Sutrumpintos pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitos lentel:

I. Nepaskirstytasis rezultatas - pelnas (nuostolis) ataskaitinio laikotarpio pradioje
II. Grynasis ataskaitinio laikotarpio rezultatas pelnas (nuostolis)
III. Paskirstytinas rezultatas pelnas (nuostolis) ataskaitinio laikotarpio pabaigoje
IV. Akcinink naai nuostoliams padengti
V. Pervedimai i rezerv
VI. Paskirstytinas pelnas
VII. Pelno paskirstymas:
VII.1. statymo numatytus rezervus
VII.2. kitus rezervus
VII.3 .dividendai
VII.4. kiti
VIII. Nepaskirstytasis rezultatas pelnas (nuostolis) ataskaitinio laikotarpio pabaigoje

Pinig sraut ataskaita. Pinig sraut ataskaita yra jungtis tarp balanso ir pelno (nuostolio)
ataskaitos, nes ji parodo pinig plaukas ir ilaidas per ataskaitin laikotarp. i ataskaita parodo, ar
mon udirbo pakankamai pinig, kad bt galima palaikyti ir pltoti jos veikl, ilaikyti ir didinti
gamybinius pajgumus bei imokti dividendus, ar sugebs mon grinti skolas savo veiklos
pinig sskaita, kur buvo panaudoti pinigai.
I ios ataskaitos galima suinoti, kaip ir dl koki prieasi per ataskaitin laikotarp
keitsi pinig, kuriais disponuoja mon, suma. Pagal pinig sraut ataskait galima vertinti mons
mokum ataskaitiniu ir ateinaniu laikotarpiu. I jos suinomi pinig altiniai bei j panaudojimas
per ataskaitin laikotarp. Tokia informacija vartotojams btina, nes tvarkant apskait duomen
kaupimo principu, pajamos ir snaudos registruojamos tada, kai jos udirbamos arba patiriamos,
neatsivelgiant pinig gavimo ir ileidimo laik. Todl ataskaitinio laikotarpio pabaigoje
apskaiiuotas grynas pelnas (nuostolis) neatspindi monje turim pinig sumos padidjimo
(sumajimo). Jeigu nebus analizuojami pinig srautai ir efektyviai dirbanti mon (rodanti didiul
peln) gali bankrutuoti, nes neturs pinig atsiskaityti su kreditoriais.

Sutrumpinta pinig sraut ataskaitos lentel:

I. Pinig srautai i mons veiklos
II. Pinig srautai i investicins veiklos
III. Pinig srautai i finansins veiklos
IV .Gryni srautai i ypatingosios veiklos
V. grynj pinig padidjimas (sumajimas)
VI. Pinigai laikotarpio pradioje
VII. Pinigai laikotarpio pabaigoje

Santykini rodikli analiz. Nors mintos finansins ataskaitos ir pateikia informacijos apie
mons tam tikro laikotarpio veiklos efektyvum, taiau jos neparodo mons konkrei stiprij ir
silpnj ypatybi. Toki duomen galima gauti tik atlikus santykini rodikli analiz ir sudarius
prastines finansines ataskaitas vienu metu. Santykiniai finansiniai rodikliai atspindi finansini
ataskait ir j straipsni tarpusavio ryius, pavyzdiui, tarp pelno ir kapitalo, trumpalaikio turto ir
trumpalaiki sipareigojim ir pan. Analizs rezultatai ireikiami sumomis, santykiais (procentais
ar koeficientais). ie santykiai atspindi monje vykstani finansini proces ryius ir fiksuoja
pastarj finansins bkls pasikeitimus bei rizik ir galimybes. Finansiniai santykiniai rodikliai
gali bti taikomi ir mons prognozuojamos finansins bkls vertinimui, be to kaip
normatyviniai dydiai (pavyzdiui, kapitalo pelno norma), primus juos konkreioje monje, j turi
siekti visi veiklos dalyviai. Santykini finansini dydi palyginimas vien su kitais, taip pat
35
daugelio period toki dydi lyginimas teikia daugiau ini negu atskirai paimt santykini
charakteristik vertinimas, nors ir jis yra reikmingas.
Literatroje nurodoma ir praktikoje apskaiiuojama daug vairi santykini finansini
rodikli. Lietuvos vertybini popieri bira finansinius santykinius rodiklius sugrupuoja penkias
grupes: tai likvidumo, veiklos efektyvumo,skol valdymo, pelningumo ir rinkos rodiklius.
Kiekvienas rodiklis yra apskaiiuojamas pasirinktai monei. Vertt iuos rodiklius yra palyginami
su akos, kuriai priklauso mon, santykini rodikli vidurkiais.
emiau pateikta finansini santykini rodikli suvestin, nurodomas rodikli
apskaiiavimas ir j analizs tikslas:
Rodikli pavadinimas Rodikli apskaiiavimas Analizs tikslas
1.Likvidumo rodikliai
1.1 Skol likvidumas Trumpalaikis turtas
Trumpalaikiai siskolinimai
Ar pakanka trumpalaikio
turto trumpalaikms skoloms
grinti
1.2 Greito skol likvidumo Trumpalaik.turtas gamyb. atsargos
Trumpalaikiai siskolinimai
Ar pakanka pinig ir j
ekvivalent trum.skoloms
grinti
2.Veiklos efektyvumo rodikl.
2.1. Gamybini atsarg
apyvartumas
Pardavim pajamos
Gamybins atsargos
Ar gerai valdomos
investicijos gam.atsargas
2.2. Vidut.pinig gavimo
laikas(debit.sisk.padengimas)
Pirkj siskol x 365
Pardavim pajamos
Per kiek laiko gaunami
pinigai u parduot
produkcij
2.3. Ilgal.turto apyvartumas Pardavim pajamos
Visas turtas
Ar efektyviai naudojamas
Ilgalaikis turtas
2.4. Bendrojo kapitalo
apyvartumas
Pardavim pajamos
Bendrojo kapitalo vert
Ar efektyviai naudojamas
mons kapitalas.
3. Skol valdymo rodikliai
3.1. Skol-nuosavybs santykis

Viso skolos
Visa nuosavyb
Parodo koki turto dal
finansuoja kreditoriai ir
koki dal savininkai
3.2. siskolinimo koeficientas Visos skolos
Visas turtas
Koki turto dal mon
sigijo i kreditori
3.3. Kiek kart udirbamos
palkanos
Grynasis veiklos pelnas
Palkan ilaidos
Parodo kaip mon gali
aptarnauti skolas
4. Pelningumo rodikliai
4.1. Pelno mara, arba
pardavim pelningumas
Grynasis pelnas
Pardavim pajamos
Parodo, kiek pelninga
parduoti prekes
(paslaugas)
4.2.Turto pelningumas Grynasis pelnas
Visas turtas
Parodo kiek pelno udirbo
turtas, t.y. kokia turto dalis
sugrta pelno pavidalu
4.3 Nuosavybs pelningumas Grynasis pelnas
Akcinis kapitalas
Parodo koks yra savinink
investicij pelningumas
5.Rinkos rodikliai
5.1.Vienos akcijos pelno

Grynasis pelnas
Apyvartoje esani paprastj akcij
skaiius
Parodo kiek pelno udirbo
akcinink nuosavybs
vienetas
5.2. Dividend pelningumas 1 akcijos dividendai
1 akcijos rinkos kaina
Parodo akcijos einamj
pelningum
5.3.Akcijos rinkos kainos ir jos
nominaliosios verts santykio
1 akcijos dividendai
1 akcijos grynasis pelnas
Parodo akcijos einamj
pelningum.
5.4.Kainos pelno santykis Paprastosios akcijos rinkos vert
1 akcijos pelnas
Parodo kiek investorius
pasiruos mokti

Likvidumo rodikliai. Likvidumo rodikliai padeda nustatyti mons gebjim laiku apmokti
skolas. Skoliniai sipareigojimai daniausiai yra trumpalaiks skolos, kurias tenka mokti
nedideliais laiko intervalais. Santykin analiz patogi tuo, kad ji tampa patogia matavimo priemone,
36
kadangi ji susieja pinig ir kito apyvartinio turto apimt su trumpalaikiais sipareigojimais.
Daniausiai naudojami du likvidumo normos rodikliai: tai skol ir greito skol likvidumo rodikliai.
Padengimo (skol) rodikliai geriausiai parodo kokiu laipsniu trumpalaiki kreditori teiss yra
padengtos turtu, kur lengva paversti pinigais.
Skol likvidumo rodiklis (dar vadinamas padengimo koeficientu) apskaiiuojamas
trumpalaik turt dalijant i trumpalaiki sipareigojim. (Trumpalaikis turtas danai dar vadinamas
apyvartiniu turtu (tai pinigai, rinkos vertybiniai popieriai, debitorinis siskolinimas ir atsargos.
Trumpalaikiais sipareigojimais laikomi kreditinis siskolinimas, siskolinimas pagal vekselius,
siskolinimas mokesiams bei darbuotojams.). Kuo didesnis is santykis, tuo artimiausiu metu
saugesn situacija, maesnis u 1 santykis rodo, kad esant geroms finansinms perspektyvoms
ilieka didel tiesioginio nemokumo rizika. Trumpalaiki skol likvidumo arba padengimo
koeficientas yra analogikas grynajam apyvartiniam kapitalui, kur sudaro skirtumas tarp
trumpalaikio turto ir trumpalaiki sipareigojim. Kai padengimo koeficientas lygus 1, grynasis
apyvartinis kapitalas lygus nuliui.
Greito skol likvidumo rodiklis dar vadinamas kritinio vertinimo koeficientu
apskaiiuojamas i apyvartinio turto atmus prekes ir gamybines atsargas ir skirtum padalinus i
trumpalaiki sipareigojim. Atsargos ir preks yra maiausiai likvidi apyvartinio (trumpalaikio)
turto dalis, kadangi jas reikia paversti pinigais, o tam reikia laiko, ir ne visada pavyksta tai padaryti.
is rodiklis parodo mons sugebjim apmokti trumpalaikius sipareigojimus, nerealizuojant
atsarg ir preki. io rodiklio reikm maesn u 1 rodo mons nesugebjim greitai padengti
trumpalaikes skolas ir rodo pinig trkum.
Pagrindinis mons vadovybs kompetencijos rodiklis yra efektyvus mons turto
valdymas.Tai antra santykini rodikli grup, veiklos efektyvumo rodikliai arba dar vadinami turto
valdymo rodikliais. Jie parodo kiekvienos turto ries, pavaizduotos buhalteriniame balanse,
apimties priimtinum: kiek ji auktesn ar emesn u esam arba projektuojam kins veiklos
lyg.
Atsarg apyvartumo rodiklis apskaiiuojamas realizacijos apimt dalijant i atsarg verts.
Jis parodo preki ir atsarg panaudojim per metus Kuo is santykis didesnis tuo daugiau turimos
atsargos atliko apyvart per metus. Taiau labai didelis santykis gali reikti maas atsargas ir didel
pakartotin usakym skaii, o tai susij su didesnmis preki sigijimo snaudomis.
Kai mon pradeda realizuoti produkcij (teikti paslaugas) kreditan arba grynaisiais pinigais,
svarbi tampa laiko trukm nuo realizacijos iki apmokjimo.
Vidutinis pinig gavimo laikas arba dar vadinamas neapmoktos realizacijos dienomis
santykiniu rodikliu ,parodo vidutin dien skaii kada produkcija realizuojama debitorinio
siskolinimo pavidalu. Pardavimas skolon didina realizacijos apimt, taiau nepageidautina turti
pernelyg didel debitorin siskolinim. Pasaulinje praktikoje laikoma normalu, kai io rodiklio
reikm siekia 90 dien.
Ilgalaikio turto apyvartumo rodiklis parodo, kaip naudojamos pagrindins priemons. Kuo
is santykis didesnis, tuo geriau inaudojamos pagrindins gamybins priemons, tai reikia, kad jos
pagamina daugiau produkcijos ir duoda daugiau pajam ir visos turimos gamybins priemons
dalyvauja pajam udirbime.
Viso turto apyvartumo rodiklis parodo viso monje esanio turto panaudojimo efektyvum.
Kuo didesn io rodiklio reikm tuo efektyviau panaudojamas turimas turtas, tuo geriau ilaikyta
tam tikra proporcija tarp realizacins apimties padidjimo ir mons turto. iuo rodikliu gali bti
skmingai matuojamas mons atskir turto ri panaudojimo efektyvumas, pvz., pastat,
automobili ir pan.
Skol ir nuosavybs santykis parodo koki turto dal finansuoja savininkai ir koki
kreditoriai. is rodiklis turi tris prasmes.
1) Kai limituotos investicijos, o kapitalas didinamas skolomis, savininkai gali ilaikyti savo
rankose mons kontrol;
2) Kuo daugiau kapitalas didinamas skolomis, tuo daugiau mons rizikos tenka ne
savininkams, o kreditoriams;
37
3) Jei mons investicij, finansuot i skolinto kapitalo, pelno norma didesn negu
sumokamos palkanos, tada savinink kapitalo pelno norma tampa svarbesn.
Labai svarbus skolos valdymo santykinis rodiklis yra skolos ir viso turto santykis. is
rodiklis apskaiiuojamas vis skol dalijant i viso turto sumos. Skola ia apima trumpalaikius ir
ilgalaikius sipareigojimus.
Kreditoriai pirmum teikia emiems skolos santyki rodikliams, kadangi bankroto atveju tai
sumaina j nuostoli rizik.
Savininkai pirmenyb teikia auktesnio lygio svertui, kadangi jie siekia padidinti pajamas
arba ilaikyti mons kontrol tuo atveju, jei bt parduotos naujo paketo akcijos. Optimalus skolos
lygis yra daugumos akademini ir praktini diskusij objektas.
Kitas labai svarbus skolos valdymo santykinis rodiklis yra palkan padengimo
koeficientas arba kiek kart udirbamos palkanos. Jis apskaiiuojamas pajamas, iki palkan ir
mokesi iskaitymo, dalijant i ilaid palkan mokjimui. Esant io koeficiento reikmei lygiai 1
arba maesnei, reikia, kad monei gresia bankrotas. io rodiklio pagerinimo altinis yra
realizacijos apimties ir pajam apimties padidinimas.
Pelningumo arba apatins ribos santykiniai rodikliai parodo bendr likvidumo,turto
valdymo ir skol valdymo poveik kins veiklos rezultatams. ioje grupje yra 3 svarbs rodikliai:
ribinio pelno, turto ir nuosavybs pelningumo rodikliai. ie rodikliai yra plaiausiai taikomi.
Ribinio pelno rodiklis parodo, koki dal pardavim pajamose sudaro grynasis pelnas arba,
kiek 1 realizacijos litui tenka grynojo pelno. Kuo didesn jo reikm, tuo geresnis rezultatas. is
santykinis rodiklis daniausiai ireikiamas procentais arba absoliutiniais skaiiais. mon nuolat
turi rpinti pakankamu pardavim mastu, kad netekt parduoti su nuostoliais.
Turto pelningumas priklauso nuo pelno maros ir pardavim apyvartumo. Pramons
akose, kur gaminamos investicins preks, kur dl ilgos technologini proces trukms turtas
apsiveria ltai, daugiausia dmesio skiriama pelno maros didinimo veiksni paiekai. Gaminant
vartojimo prekes pvz., maisto pramonje, - prieingai dmesys yra koncentruojamas apyvartum.
Kaip inome, isivysiusi ali gyventojai vis labiau vertina sveikatingum, o tai reikalauja, kad
maisto produkt gamintojai netaupyt l i produkt kokybei, ypa ekologiniam varumui, kas
didina savikain. Nepaisant to, maisto gamintojai danai pasiekia aukt pelningumo lyg,
didjanios paklausos sveikiems produktams, sparios apyvartos, finansins veiklos lankstumo,
neproduktyvi ilaid mainimo, veiksmingos reklamos ir kt. veiksni dka.
Sen rinkos tradicij alyse, kuriose veiksmingai reguliuojama infliacija nevirija 7 proc.per
metus, t.y. maesn u 1 proc. per mnes, yra sudarytos normalios konkurencins slygos. J
kompanij pelno mara sudaro 15-25 procentus, turto pelningumas atatinkamai 17-20 procent.
Europos alyse orientaciniai pelningumo lygiai laikomi labai gerais kai turto pelningumo lygis 20
proc., geru - kai 15 proc., priimtinas- kai 8 proc., blogas - kai maesnis nei 8 proc.
Turto pelningumo arba gros rodiklis apskaiiuojamas bendrj peln dalinant i viso
turto. Jis parodo mons turto pelno norm arba kokia turto dalis susigrinama pelno pavidalu, t.y.
parodo mons sugebjim pelningai naudoti turim turt.
Nuosavybs (akcinio kapitalo) pelningumo rodiklis nustato, kiek pelno gaunama
kiekvienam akcinio kapitalo piniginiam vienetui. Jis apskaiiuojamas kaip pelno ir akcinio kapitalo
santykis. Jis parodo, kokia akcinio kapitalo dalis susigrinama pelno pavidalu, t.y. apibdina
mons sugebjim pelningai naudoti akcinink nuosavyb. rodikl plaiai naudoja akcininkai
(savininkai), lygindami gaunam peln su gra, gautina i kit potenciali l investavimo form.
Toks lyginimas padeda isiaikinti, ar buvo verta investuoti, ar dtos los atsipirks greitai ar
nepateisinamai negreitai. Usienio alyse, taikant pelningumo rodikli variacijas, laikomasi toki
nuostat:
1) skaitiklio parinkimas derinamas su vardiklio parinkimu;
2) jeigu analiz atliekama prognozms parengti, imami ne visi o keli pasirinkti rodikliai,
pvz., tik prastins veiklos pelnas, tik grynasis pelnas po apmokestinimo ir pan.;
3) analitik, ekspert, bank ir kit specialist nustatyti standartiniai rodikliai priimami
kaip norma, orientyras, t.y. normalus lygis.
38
Daugumas specialist tvirtina, kad turto ir nuosavybs pelningumo rodikliuose turtas ir
nuosavyb imtini ne konkreiai datai, bet i rodikli metinis vidurkis. is tvirtinimas yra teisingas
ta prasme, kad mon gali visai neusidirbti pelno i met pabaigoje sigyto turto, nors is turtas jau
patenka apskaitomj pelno rodikl. Taiau turto vidurkio nustatymas reikalauja papildom
skaiiavim, o finansin analiz atliekama pasitelkus metinius ataskaitinius finansinius rodiklius.
Kitaip tariant, geriau ir praktikiau naudotis balanse pateikiamais turto ir nuosavybs dydiais tam
tikrai datai.
Pardavim, turto ir nuosavybs pelningumo santykiniai rodikliai yra universals.
Papildydami vienas kit, jie leidia verslininkui:
1) atlikti finansin analiz;
2) pagrsti verslo strategij;
3) parengti verslo prognozes ir planus.
Taiau nepaisant tradicini, usienio alyse taip pat ir Lietuvoje, verslo praktikoje vis
daniau naudojami ir kiti, galutinius finansinius rezultatus apibendrinantys, rodikliai, pvz., grynieji
pinig srautai jau plaiai taikomi finansams valdyti.
Pinig srautai atspindi gautin ir ileistin pinig rezultatus. Nepatyrusiam prognozuotojui
gali ikilti klausimas: kodl vietoj to, kad apskaiiuotume vien tik investicij udirbtin peln,
turime atlikti gana sudtingus papildomus pinig sraut apskaiiavimus? Trumpai galima atsakyti
taip pelno ataskaitos parengimas kaupimo principu (kai pajamos pripastamos kai jos udirbtos, o
ilaidos, kai jos patirtos) neleidia pilnai vertinti, kaip ir dl koki prieasi keiiasi pinig,
kuriais disponuoja mon, suma. Pinig sraut judjimas yra daugiau apiuopiamas, o j apskaita
nepriklauso nuo buhalterini taisykli. Pinig srautai yra daugiau apiuopiami ta prasme, kad
mon, gavusi pinigines plaukas, gali sigyti rengimus, nekilnojamj turt, vertybinius popierius,
grinti skolas, imokti atlyginimus, dividendus ir pan. Tuo tarpu pelnas yra apskaiiuojamas
pagal tam tikras nusistovjusias taisykles. Pagal buhalterins apskaitos taisykles ne visos pajamos ir
ne visos snaudos pelnui apskaiiuoti daro tak pinig sraut judjimui. Pats tipikiausias
nepiniginis snaud straipsnis, figruojantis pelno ataskaitose ir prognozse, yra nusidvjimo
snaudos. Be to, peln yra lengviau negu pinig srautus dirbtinai sumainti arba padidinti, o tai ne
visada pastebi ir patyr auditoriai, mokesi inspektoriai ar mons pirkjas. Pinig sraut
prognozs padeda ivengti finansini netiktum. Todl specialistai daniausiai laikosi toki
pozicij:
- vieningai sutaria, kad investiciniuose projektuose ir verslo planuose btina prognozuoti
ir pelno, ir pinig srautus, t.y. numatyti, kiek gautini pinigai turi viryti ileistinus;
- silo pelningumo analizje skaitiklyje taikyti ne tik peln, bet ir kitus gautin finansini
rezultat rodiklius: grynj pinig sraut, usidirbt pajam, reikaling normaliai
mons veiklai, pakankamumo rodikl, vis pajam rodikl, verslo pajam rodikl ir kt.
ie rodikliai kaip ir pelnas parodo, udirbt pajam pervir, taiau j prasm yra
specifin, kuri paprastai nusako pats rodiklio pavadinimas.
Pelningumo rodikliai gali neatspindti bankroto galimybs. Remiantis pelno ataskaitos ir
sskait balans lentels analizs metodika, galima nustatyti, kad, pavyzdiui mon yra pelninga.
Taiau ir pelningai dirbanti mon, jeigu jai trksta pinig, gali bankrutuoti. Todl asmuo,
darydamas finansinius sprendimus, nuolat susiduria su pinig sraut svoka. (Pinig srautai yra
gautin ir ileistin pinig judjimo rezultatai). Juk inome, kad mons vert apsprendia bsim
pinig, kuriuos tikisi gauti ateityje investorius, dabartin vert. Kodl yra tokia svarbi pinig sraut
svoka?
Pinig reikia tiekj sskaitoms apmokti, darbuotoj algoms, mokesiams ir dividendams
imokti. Todl veikianioje monje pinigai turi bti gaunami gamybinje-komercinje veikloje
nuolat. Pelnas apskaiiuojamas i pajam atmus ilaidas. Taiau praktikoje pajamos neatitinka
pinig gavimui ,o ilaidos - snaudoms. Pelnas gali didti ir tada, kai pinig ileidimai per metus,
virija j gavimus. Arba prieingai, pinig gavimai gali viryti j ileidimus, o pelnas gali virsti
deficitiniu (pvz., jeigu padidja nusidvjimo snaudos). iuos klausimus atsako pinig sraut
39
ataskaitos analiz. Pinig sraut ataskaitos rodiklius galima analizuoti , turint keli met duomenis,
ir taikant toki metodik:
- palyginti grynj peln ir pinig sumos metin pasikeitim;
- iaikinti, kur buvo daugiausiai ileista pinig;
- nustatyti, ar investuoti pinigai buvo udirbti gamybinje veikloje, ar jie buvo paskolinti;
- ar didel dalis gamybinje veikloje gaut pinig buvo ileista padengti nusidvjusioms
gamybos priemonms, i kur gauti pinigai dividendams imokti;
- palyginti grynojo pelno sum su pinig grynuoju pasikeitimu gamybinje veikloje. Ar
pinig padidjimas yra susijs su pirkj siskolinimo sumajimu, o pinig ileidimas
su atsarg sigijimu bei siskolinimo tiekjams sumajimu;
- ar didiausi pinig srautai yra gamybinje, ar finansinje veikoje per paskutiniuosius 3-5
metus.
Taigi nurodytus klausymus atsakyti pads taip pat santykiniai rodikliai, jeigu j skaitiklyje
vartosime grynuosius pinig srautus.
Ar pakankamas pinig srautas galime apskaiiuoti taip:

Grynj pinig gavimai gamybinje veikloje u 3-5 metus
Ileisti pinigai investicijoms + Pinigai ileisti + Pinigai imokti
gamyb atsarg papildymui dividendams

Jeigu io rodiklio reikm yra maesn u vienet pinig srautas nepakankamas.
Veiklos pelningum galime apskaiiuoti tokiu bdu:
Grynasis pinig srautas gamybinje veikloje
Grynieji pardavimai
is rodiklis parodo, kokios preki pardavim politikos laikosi mons vadybininkai, ar
suteikia patrauklias nuolaidas klientams. is rodiklis dar vadinamas pardavim kokybs rodikliu.
rodikl verta lyginti su jau mintu pelningumo rodikliu:

Gamybins veiklos pelnas
Grynieji pardavimai
Turto pelningum taip pat galime apskaiiuoti taikant pinig sraut rodiklius. is rodiklis
apskaiiuojamas:
Grynj pinig srautai i gamybins veiklos
Visas turtas (vidurkis)
Toks rodiklis parodo, kaip naudojamas turtas generuoja pinigus.

Grynasis pinig srautas gamybinje veikloje parodo ir savinink nuosavybs metin
udarb, t.y. kokiu tempu yra didinama savinink nuosavyb.
Grynasis pinig srautas gamybinje veikloje
mokta savinink nuosavyb
Skol likvidumui apibdinti galime apskaiiuoti tok rodikl:
Grynasis pinig srautas gamybinje veikloje
Trumpalaiks skolos
Jeigu io rodiklio reikm maesn u vienet, tai reikia, kad trumpalaikms skoloms
grinti gali bti naudojami negamybiniai itekliai.
Rinkos analiz. Pelno rodikli universalumas nulemia plat j pritaikym dar vienoje srityje
vertybini popieri rinkos analizei, kuri yra vadinama tiesiog rinkos analize. Rinkos rodikli
analiz paprastai pradedama nuo akcinink nuosavybs pelningumo arba gros. is rodiklis yra
labai svarbus, todl jis daniausiai vertinamas tarp pelningumo rodikli grups. Kaip minjome, jis
parodo kok peln arba gr duoda akcinink nuosavyb monei.
mons akcij emisijos rezultatams vertinimui taikomi tokie finansiniai rodikliai:
- vienai akcijai tenkantis akcinink pelnas;
40
- dividendams imokamo pelno rodiklis;
- akcijos rinkos kainos ir jos nominaliosios verts santykis;
- akcijos rinkos kainos ir vienai akcijai tenkanio pelno santykis.
Vienai akcijai tenkantis pelnas apskaiiuojamas grynj peln dalijant i vidutinio
cirkuliuojani akcij skaiius. Akcininkai visada suinteresuoti, kad is rodiklis bt kuo
auktesnis. Vienai akcijai tenkanio akcinink pelno dinamika tam tikru mastu parodo mons
finansini rezultat pokyius. Taiau iam rodikliui bdingi nemai svyravimai, todl, pagal jo
dinamik prognozuotina tik netolima mons perspektyva.
Imokamo dividendams pelno rodiklis nustatomas dividend sum dalijant i akcininkams
tenkanio grynojo pelno, padauginus i 100. Rodiklis parodo kokia pelno dalis imokama
akcininkams dividend forma. i pelno dalis priklauso nuo mons perspektyv (jei yra galimybi
plsti pardavim apimt tada dividend norma mainama ir atvirkiai). Pvz., pradedanios mons
paprastai moka maus dividendus, o seniai sitvirtinusios rinkoje palyginti didelius. Jei
dividendams tenka pus ar daugiau akcinink pelno - mon funkcionuoja tradicinje kio akoje.
Akcijos rinkos kainos ir jos nominaliosios verts santykio rodiklis nustatomas, kaip akcijos
rinkos kainos ir akcijos nominaliosios verts santykis. Rodiklis rodo, kiek kart akcijos rinkos kaina
virija jos nominali vert. Nors tai ir labai paprastai nustatomas rodiklis, taiau jis gana gerai
parodo bendr mons finansins veiklos rezultatyvum ir perspektyvum, kadangi rinka yra
objektyviausias vertintojas. Dar konkreiau mons rezultatus ir perspektyv gali parodyti akcijos
rinkos kainos ir jai tenkanio akcinink grynojo pelno santykio rodiklis. is rodiklis parodo koks
yra akcijos pelningumas, t.y. koki kain akcininkai yra pasireng mokti u 1 paprastj akcij,
kad gaut u tai tam tikr peln. Jei rinkoje paaikja, kad mons pelno gavimui perspektyvos yra
palankios, akcijos rinkos kainos ir pelno santykis padidja, jei nepalankios - prieingai sumaja.

1.10. Pelningumo prognozavimas.Prognozs ir planai: tapatumai ir skirtumai.

Pelningumo prognozavimas. Savo perspektyva besirpinanti mon savo jgomis, arba
padedant konsultacinms firmoms, rengia prognozes, strateginius planus ir verslo planus.
Prognozse paprastai tik konstatuojami svarbiausieji finans raidos klausimai, tuo tarpu planuose
numatomi finansiniai rodikliai, smoningai sikiant j dinamik, ir nukreipiant j pelninga
linkme.
Koks yra skirtumas tarp pelno prognozs ir pelno plano? Pirmiausia planuojamas pelnas
ireikia konkret siekiam tiksl, pagrst analize ir mons raidos prognozmis, o pelno
prognoz tai galimos gauti grynosios pajamos, esant tam tikriems itekliams.
Strateginiai planai yra taip pat prognozs, taiau ios prognozs yra kryptingos, o pelnas
jose yra ne tik galimos gauti grynosios pajamos, bet ir siektinas orientyras.
Verslo planas tai raytas dokumentas, glaustai pateikiantis pagrindines inias apie mon ir
jos veikl. Jame turi atsispindti mons tikslas udirbti peln ir priemons tikslui gyvendinti. Nuo
strateginio plano skiriasi pirmiausia detalumu:
1) verslo planas konkretina strateginiame plane ikeltus tikslus ir numatytus orientyrus,
ireikia juos konkretesnmis svokomis ir didesniu kiekiu skaii;
2) verslo planas paprastai yra rengiamas trumpesnei perspektyvai;
3) verslo planui vykdyti priimami konkrets sprendimai, jo vykdymo rezultatai lyginami su
planiniais.
Reikia, verslo planas yra formintas ir apskaiiuotas veiklos gairi, kuri sipareigojama
laikytis, numatymas, o strateginis planas toki sipareigojim nenumato.
4) jei prognozse numatomas pelnas verslininko nepatenkina, jis gali numatyti papildomus
iteklius, pvz. banko paskolas geresniems verslo rezultatams verslo plane pasiekti. Vadinasi, verslo
planas padeda susirasti potenciali investuotoj ir gauti j finansin param, o strateginiai planai
neatlieka tokios uduoties.
5) verslo planai rengiami pagal nustatytus reikalavimus, o strateginiai planai pagal
verslininko pasirinktus reikalavimus.
41
Taiau nurodyti skirtumai neugoia strategini plan ir verslo plan tapatum:
prognozinio ir orientacinio pobdio, pagrindini parengimo tiksl smoningai nukreipti verslo
raid pelninga kryptimi, ir igyventi konkurencijos slygomis.
Finansini prognozi pagrindimo metodai. Strateginiuose planuose pelnas yra
prognozuojamas, atsivelgiant ne tik atskaitomybs form analizs rezultatus, bet ir bendr
finans kontekst monje.
Finansinms prognozms pagrsti plaiausiai taikomi du analizs metodai tai SWOT ir
kokybin analiz.
SWOT analiz, kurios pirmos raids ireikia mons jg arba stiprisias vietas (anglikai
Strengts), silpnsias vietas (angl. Weakness), galimybes (angl. Opportnitieas) ir grsmes (angl.
Threats). I pradi analizuojamos mons stipriosios ir silpnosios vietos pagal produkcij, gamyb,
marketing ir finansus. Nereikmingi arba pripainti nepajgiais komponentai atmetami, taip pat
numatomi bdai silpnosioms vietoms sustiprinti. Po to analizuojamos mons galimybs ir grsms
pagal sritis:konkurencija, politiniai, ekonominiai ir socialiniai veiksniai. mons strategija
nustatoma atsivelgiant jos stiprisias ir silpnsias veiklos vietas, palankiausias galimybes (kur
galima suvelninti silpnas vietas ir grsm). Tada pasirenkamos - bsimos rinkos nios, vartotojai,
gamybos, organizaciniai, valdymo ir personalo, taip pat ir finansiniai pokyiai. Pasirenkant
pokyius, isiaikinama, ar personalas yra pajgus juos gyvendinti su esamais itekliais, ar nereikia
usiplanuoti nauj kredit ir pan. Tai padeda ivengti strategini klaid. Paymtina, kad visose
prognozavimo stadijose pelningumas turi bti verslininko akiratyje. SWOT analiz daniausiai
taiko smulks verslininkai.
Kokybin analiz (angl. Quality analysis) atliekama akos ir mons lygmenyse. akos
veikla vertinama labai plaiai, pradedant bendra charakteristika (produktai, vartotojas, pltros
galimybs, konkurencijos lygis ir jos pokyiai), makroekonominmis slygomis, marketingo
strategija ir baigiant snaud struktra. mons kokybin analiz atliekama tokiu pat nuoseklumu
kaip ir SWOT, taiau kai kurie vertinti veiksniai ia skiriasi arba yra konkretizuojami (nustatoma
mons vieta akoje arba ekonomins veiklos srityje, kuriai priskiriama mon, valdymo
veiksmingumo lygis ir pan.). Prognozuotojui ypa turt rpti parametrai, kuriuos verta
orientuotis ateityje. i analizs form taiko stambios firmos. Lietuvoje strateginiai planai retai
sudaromi, daugiausiai naudojami verslo planai, kadangi j paprastai prao kreditoriai ar
investuotojai.
Prognostins pelno ataskaitos parengimas. i ataskaita rengiama tokiais etapais:
- pardavim prognozs sudarymas;
- gamybos (paslaug) plano sudarymas;
- pelno prognostins ataskaitos sudarymas.
Pardavim prognozavimas tai mons finans prognozavimo (ne tik pelningumo, apima
plaiau) pradia. mons vadybos specialistai, inagrinj pardavim kaitos tendencijas per
paskutinius 3-5 metus, taipogi nauj preki pardavim galimybes , parengia preki pardavimo
natriniais vienetais prognozes. Tada, pasitelk orientacines bsimo laikotarpio kainas,
apskaiiuoja pardavim apimt pinigine iraika. ios prognozs yra tik vidins, jas gerokai gali
pakoreguoti rinkos konjunktriniai ir kiti verslo slyg pokyiai. Tokius apskaiiavimus reikia
atlikti vertinus alies ekonomikos ir ekonomikos veiklos pltros prognozes, kurias atlieka ekspertai.
Vadybininkai, inagrinj ias prognozes, gali tiksliau numatyti bsim mons produkt (paslaug)
rink, savo galimybes ir tuo remiantis patikslinti savo vidines pardavim prognozes. Jas parengus
sudaromas produkcijos gamybos (paslaug teikimo) planas, kuriame numatoma kiek reiks
pagaminti produkcijos, atsivelgiant pardavim prognozes, esanias atsargas ir pageidautin j
kiek prognozuojamo laikotarpio pabaigoje.
Pavyzdiui, maa mon specializuojasi namins avalyns gamyboje. Prognozuojama, kad
kitais metais ji gals parduoti 1000 por. Laikotarpio pradioje sandlyje buvo 100 por avalyns,
bet specialist paskaiiavim atsargos mainamos iki 50 por. Prognostin gamybos apimtis iuo
atveju sudarys 950 por (1000-100+50).
42
Kitas prognozavimo etapas prognostins pelno ataskaitos sudarymas. I pradi
apskaiiuojamos tiesiogins ilaidos (tokios, kuri apimtis tiesiogiai priklauso nuo preki kiekio: tai
aliavos, mediagos, energija, pagrindini darbinink darbo umokestis su priskaitymais
socialiniam draudimui, rengim nusidvjimas). Po to apskaiiuojamos netiesiogins, dar
vadinamos pridtinmis, ilaidos tai nuoma, reklama, valdymo ilaidos, veiklos mokesiai ir t.t.
Grynasis pelnas nustatomas atmus apskaiiuot pelno mokest i apmokestinamojo pelno.
Prognostin pelno ataskaita baigiama tokia lentele:

Rodikliai 1 metai 2 metai 3 metai 4 metai 5 m.
1.Pardavimai
2.Tiesiogins ilaidos
t.t. aliavos,mediagos
darbo umokestis su priskaitymais
energija
rengim nusidvjimas
3.Bendras pelnas ( 1-2)
Pelno mara proc. (3:1x100)
4.Netiesiogins ilaidos (detalizuoti)
5.Apmokestinamas pelnas (3-4)
6.Pelno mokestis
7.Grynasis pelnas (5-6)
Grynojo pelno mara, proc. (7:1x100)
Prognostin pelno ataskaita gali bti rengiama ir pardavim pelningumo rodikli analizs
pagrindu. ie rodikliai apskaiiuojami u 3-5 prajusius metus ir isiaikinamos i rodikli kaitos
tendencijos, lyginant jas su ekonomins veiklos, kuriai priskiriama mon, vidutiniais dydiais. Jei
mons grynojo pelno mara maesn u ekonomins veiklos maros vidurk, grynojo pelningumo
orientyru galt bti jau pasiektas ekonomins veiklos vidurkis. Primus vidurk, kaip siektin
prognostin grynj pelno mar ir turint mons bendrojo ir grynojo pelno kaitos tendencijas (j
skirtum), galima apytikriai numatyti bendrj pelno mar.
is pelningumo prognozavimo bdas plaiausiai naudojamas, sudarant bendras finans
prognozes ir strateginius planus. Jis laikomas kaip kitas pelno prognostins ataskaitos parengimo
variantas, lygintinas su tapaia ataskaita, parengta detaliai apskaiiavus pajamas ir ilaidas.
Pelningumo prognozs pagrstos prajusio laikotarpio santyki analizs rezultatais.
Vadinasi, prognozs rengiamos remiantis prajusio laikotarpio kaitos tendencij vertinimu ir
dabartiniais parametrais. Paymtina, kad is metodas finans valdymo srityje taikomas gana
danai, taiau jis netinkamas kai mon kurta neseniai (truks informacijos), kai yra staigs verslo
iorins aplinkos pokyiai (mokesi sistemos pasikeitimas) ir pan.
Prognozavimas pagal pelningumo lio tak. Prognozuojant mons veikl labai svarbu
numatyti, kad i veikla nebt nuostolinga .Danai, ypa Lietuvoje, monms keliamas moni
igyvenimo klausimas. iuo atveju konkreiai nustatoma, kiek mon turi btinai parduoti, kad jos
veikla nebt nuostolinga. Tai aktualu ir monms, pradedanioms savo veikl. Vadybos
specialistai savo veiklos praktikoje nuolat svarsto, ar i viso tikslinga imtis naujos veiklos, po kiek
laiko atsipirks ilaidos ir pan. iuos klausymus padeda atsakyti prognozavimas pagal pelningumo
lio tak.
Pelningumo lis (kartais vadinamas kritiniu taku) yra toks parduotin gamini (preki,
paslaug) skaiiaus vienetas arba pinigin iraika ,kuris garantuoja pardavimus, dar negaunant
pelno, bet negaunant ir nuostoli. Tai reikia, gamybos apimt, kuri pasiekus gamybos ilaidos
tampa lygios pajamoms, kurias galima bt udirbti pardavus vis pagamint produkcij. Tai
kritinis takas atspindintis bkl, kai nei udirbamas pelnas, nei patiriamas nuostolis. iuo momentu
mons udirbam pajam kaip tik utenka ilaidoms padengti, taiau nebelieka pelnui. Pasiekus
tak ir pradjus parduoti daugiau bus gaunamas pelnas, o maiau pardavus nuostolis.
43
Tai yra pastovi ir kintam ilaid, realizacijos apimties ir pelno tarpusavio priklausomyb.
Didjant gamybos apimiai, vieno gaminio savikaina turi tendencij mati dl pastovij gamybos
ilaid vienam gaminiui majimo. Vieno gaminio savikaina susideda i dviej dali pastovios ir
majanios didjant gamybos apimiai. Pastovioji dalis yra pastovi tik vieno gaminio savikainos
atvilgiu, o visos gamybos atvilgiu tai kintamos ilaidos, kuri dydis tiesiogiai proporcingai
priklauso nuo pagamint produkt skaiiaus. Ir atvirkiai, kintanti gaminio savikainos sudedamoji
dalis viso gamybos proceso atvilgiu yra pastovios ilaidos, kuri viena dalis vieno gaminio
savikainoje tolygiai maja didjant pagamint produkt skaiiui.
Tais atvejais, kai gaminama ne vienos ries produkcija, natriniais vienetais vertinti
gamybos apimt gana sunku. Tik kai kuriose gamybose iuo tikslu yra naudojamasi vairiais
sutartiniais matavimo vienetais, pavyzdiui, plytinse sutartine plyta ir pan., taiau daugeliu
atvej ito padaryti nemanoma, kaip nemanoma svetains bald ireikti koki nors sutartiniu
spinteli skaiiumi.
Apibendrinant galima pasakyti, kad vienos ilaidos, slyginai vadinamos kintamomis,
tiesiogiai priklauso nuo pagamint gamini (suteikt paslaug) skaiiaus, o kitos, vadinamos
slyginai pastoviosiomis, nuo pardavim kiekio nepriklauso. Todl, kuo daugiau bus parduota
produkcijos (paslaug) tuo bus maesn pastovij ilaid dalis, tenkanti kiekvienam pardavim
vienetui ir atvirkiai.
Tarp specialist danai kyla diskusijos dl ilaid skirstymo kintamsias ir pastovisias.
Usienio ali finansininkai i diskusij isprend labai tolerantikai, skirstydami ilaidas
pastovisias, kintamsias ir i dalies kintamsias. Toks ilaid klasifikavimas padeda monms savo
nuoira, atsivelgiant konkreias veiklos slygas, priskirti vienas i dalies kintamas ilaidas
kintamj, kitas pastovij ilaid grupei. (Pvz., vien rengim prieiros ilaidos priklauso nuo j
apkrovimo, o tai leidia priskirti tokias ilaidas kintamosioms, tuo tarpu t rengim, kuri prieira
nepriklauso nuo apkrovimo, priskiriamos pastovij ilaid grupei. Pvz., elektros energija
naudojama apvietimui priskiriama pastovioms ilaidoms, o elektros energija sunaudota gamybos
procese kintamosioms ilaidoms ir pan.)
Lio momento analiz parodo, kad mons investicij pagrindines priemones dydis gali
stipriai veikti ilaid-realizavimo apimties - pelno priklausomyb, nes pastovisias gamybos
ilaidas eina rengim nusidvjimas. Ilaidos palkan mokjimui, analizuojant lio tak,
neskaitomos, kadangi tai yra finansins ilaidos. ia yra svarbu gamybinis, bet ne finansinis
planas.
Pagal anksiau pateikt apibrim nenuostolingumo arba pelningumo lygis bna tada, kai
pasiekiama lygyb:
Bendrj pardavim apimtis vertine iraika = Visos ilaidos, arba

Vieno gaminio kaina x Parduot gamini skaiius (iuo atveju kritinis) = Pastovios ilaidos
+ Parduot gamini skaiius (iuo atveju kritinis) x Kintamos ilaidos,tenkanios vienam gaminiui.
Sukeitus rodiklius vietomis galime ivesti nenuostolingumo arba pelningumo lio formul:
A. Kritinis pardavim skaiius vienetais =Pastoviosios ilaidos / (Gaminio kaina
Kintamos ilaidos, tenkanios vienam gaminiui);
arba
B. Kritin pardavim apimtis vertine iraika = (Gaminio kaina - Kintamos ilaidos,
tenkanios vienam gaminiui) x gaminio kainos.
Pelno apimties priklausomyb nuo parduodam gamini apimties ir jai tenkani pastovij
ir kintam ilaid atrodo paprasta tik patyrusiems specialistams. Norint i priklausomyb
isiaikinti suprantamiau, reikia inagrinti konkret slygin pavyzd:





44
N mons pelningumo lio analiz,kai 1 gaminiui tenka 0,8Lt kintamj ilaid
Pardavim
apimtis,vnt
Visos
kintamos
ilaidos, Lt
Pastovios
ilaidos, Lt
Visos
ilaidos, Lt
Bendra
pardavim
apimtis, Lt
Veiklos pelnas
(nuostolis) Lt
0 0 60 60 0 -60
20 16 60 76 40 -36
40 32 60 92 80 -12
50 40 60 100 100 0
60 48 60 108 120 12
80 64 60 124 160 36
100 80 60 140 200 60
Kaip matyti i lentels N mon, kad skmingai dirbt turi parduoti 50 gamini u 100 lit.
Ar uteks monei parduoti 80 gamini priklausys nuo to, ar gaut 36 Lt pelno uteks mokesiams ir
kitiems mokjimams, ir ar dar liks l gamybos konkurencingumui ir pltrai palaikyti. Be abejo
maiau rizikinga parduoti daugiau negu 60 gamini ir gauti daugiau pelno.
statydami abi A ir B formules konkreias reikmes i pateikto pavyzdio, gausime:
Kritinis pardavim skaiius lygus 60Lt / 2Ltu vnt. 0.8 Lt u vnt. lygu 50 vnt.

Kritin pardavim apimtis vertine iraika lygi 60 Lt /(2 Lt 0,8 Lt ) x 2Lt lygu 100 lit.
Pelningumo arba nuostolingumo lio apskaiiavimas plaiai taikomi finansams valdyti. Jie
paprastai numatomi verslo planuose, investiciniuose projektuose.
Verslininkui reikt prisiminti, kad pastovios ilaidos nesikeiia keiiantis gamybos
apimiai, ir smarkiai nepakitus gamybos arba verslo slygoms. Pvz., gamybos proceso
automatizavimas padidina pastovij ilaid dal jau vien dl to , kad vienetinis darbo umokestis
tradicikai priskirtas kintamosioms ilaidoms, keiiamas laikinu, kuris priskiriamas pastoviosioms
ilaidoms. Atkreiptinas dmesys ir tai, kad gali keistis ir nuomos sutartys, pradedamas taikyti
lizingas ar kitos naujovs, o tai gali takoti pastovij ilaid sum ar jos dal ilaidose.
Atsivelgiant tai, nereikt apsiriboti tik pelningumo lio prognoze, o reikt papildyti i
prognoz konkreiais apskaiiavimais, vertinaniais galimus pajgum, kokybs valdymo ir
panaius pokyius, ir j pagrindu numatyti prognostines pastovisias ilaidas.

1.11. tema Finans prognozavimas.

Finans prognozavimas yra bendro mons finans plano dalis. Produkcijos realizavimui
yra reikalingas turtas. Augant realizavimo apimiai, turi augti ir mons turtas. Dalis kapitalo io
augimo finansavimui sukaupiama i nepaskirstyto pelno, liks kapitalas gaunamas finansinse
rinkose. Kapitalo kaupimui reikia laiko ir tiksli prognozuojamo kapitalo poreikio apskaiiavim.
Tam sudaromos prognozuojamos finansins ataskaitos: balansas ir pelno(nuostolio)ataskaitos.
Produkcijos realizavimo apimties prognozs. Prognozuoti produkcijos apimt paprastai
pradedama nuo keleri pastarj met pardavim veiklos apvalgos. Tai realizavimo apimties
natrine ir vertine iraika, prognoz. Produkcijos realizavimo apimties prognozs reikm, bendro
finans prognozavimo kontekste, galima pateikti tokia schema:

FINANSINS VEIKLOS PROGNOZAVIMAS

Paskutins Realizacijos Gamybos Finans rinkos
finansins apimties snaud duomenys
ataskaitos prognoz prognozs
I

Iankstins prognozs
1.Finansins ataskaitos
2.Finansavimo planas
45
Modifikavimas 3.Pagrindiniai,veikl charakterizuojantys rodikliai
ir patikslinimas vertinimas
Ar iankstin prognoz yra tinkama,ar ji turi bti
modifikuota?
Tinkama prognoz
Galutins prognozs :
1.Finansins ataskaitos
2.Finansavimo planai

Norint gauti preliminari prognoz, realizavimo apimties prognozavim reikia ianalizuoti
bsimus gamybos katus ,naujausias finans ataskaitas ir finans rink duomenis. Po to vertinamas
finans ataskait, finansinio plano ir pagrindins veiklos santykini rodykli prognozi
patikimumas.
Modifikavimo ir patikslinimo faz turs kelet cikl, kol valdymo personalas patvirtina
galutinius planuojam rodikli dydius.
Netiksli realizavimo apimties prognoz gali padaryti alos. Jeigu bus numatyta per maa
realizavimo apimtis, mon nepatenkins vartotoj poreiki, jie nueis kitur, ir bus prarasta dalis
rinkos. Jeigu prognoz nepagrstai optimistika, mon gali perdaug isiplsti, padidins rengim bei
materialini vertybi atsargas. emi turto apyvartumo rodikliai atatinkamai mains akcinio kapitalo
pelno norm ir smukdys akcij kainas.
Finans poreikio prognozavimas. Finans poreikio prognozavimas yra bendro mons
plano dalis. proces sudaro trys etapai:
Pardavim apimties prognozavimas;
Laukiamai pardavim apimiai reikaling l nustatymas;
Kapitalo kiekio ir jo ri laukiamai veiklai finansuoti apskaiiavimas.
Pardavim apimties prognozavimas.Prognozuoti pardavim apimt paprastai pradedama
nuo keleri met pardavim veiklos apvalgos. Surinkti duomenys gali bti pateikti grafikai.
Grafinis duomen pateikimas vadinamas tendencijos analize. Tendencijos analiz yra bsimj
kintamj dydi, pirmiausia pardavim apimties, kiekybinis vertinimas, remiantis keleri
prajusi met faktikais duomenimis.
Tiksliai nustatyta pardavim apimtis lemia finans planavimo skm. Pasvarstykime, kas
atsitikt jeigu prognoz nepasitvirtint, taip pat jeigu mon nepakankamai vertint rink (jei
sultt usakymai, prailgt usakym laikas tada suirz klientai susirast kit mon). Antra,
jeigu rinka bt pervertinta monje gali susikaupti likvidaus kapitalo nepanaudojamuose
renginiuose, ko pasekoje sumat apyvartumas, susidaryt per daug pastovij snaud. Visa tai
veikt pajamas i investuoto kapitalo, dl to sumat akcijos kaina.
Baigus prognozuoti pardavim apimt toliau dirbama finans tarnyboje. ia numatomos
papildomos los padidjusiai pardavim apimiai finansuoti. Finans vadovai vykdo du mintus
finansinio planavimo proceso etapus.
Yra vairi metod pardavim apimiai prognozuoti. Mes panagrinsime prognozavim
proporcingai produkcijos realizavimo apimiai.
Prognozavimas proporcingai produkcijos realizavimo apimiai metodas. Papildomo
kapitalo poreikis nustatomas pagal formul: AFN=(A*/S)chgS-(L*/S)chgS-MS1(1-d),
Kur AFN papildomas kapitalo poreikis
A*/S -turtas,kuris turi padidti proporcingai didjant realizacijos apimiai. Jis
ireikiamas pageidaujamo turto prieaugiu Lt kiekvienam realizavimo apimties
prieaugio Lt. Jeigu pajgumai pilnai inaudojami tai A*lygus A, t.y. bendrai turto
sumai.
L*/S - sipareigojimai, kuri apimtis auga proporcingai produkcijos realizavimo
apimiai. Jie ireikiami savaiminio formavimo augimo apimtimi kiekvienam
realizavimo apimties prieaugio litui.(L* bna maesnis u bendr sipareigojim L
sum).
46
S - bendra produkcijos realizavimo apimtis numatyta sekantiems metams (S-
ataskaitini met realizavimo apimtis)
schg S Produkcijos realizavimo apimties pokytis (S-S)
MS1(1-d) pelno riba padauginta i numatomos produkcijos realizavimo apimties ir
i (1-d), kur d yra dividend pavidalu imokt pajam procentas.
Pavyzdys:
AB Ratas yra bendrov, kuri valdo akcininkai.i bendrov ruoia orientacin ataskait
(pro forma), t.y. prognozuojam finansin ataskait, kuri parodo kokia bus faktin ataskaita
realizavus tam tikras nustatytas prielaidas.

Pateikta : Finansin ataskaita u 1999m. Pajam ataskaitos prognoz
1.Pajam ataskaita met pabaigai 1999m Prognozuojama pajam ataskaita
Realizacijos apimtis 5000 L 7000
Katai (ilaidos) 3000 Lt 4800
Veiklos pelnas 2000 Lt 2800
Palkanos 200 Lt 200
Pelnas apmokestinimui 1800 Lt 2600
Mokesiai 40 pr 720 Lt 1040
Grynosios pajamos 1080 Lt 1560
Dividendai 660 Lt 660
Nepaskirst.pelnas 420 Lt 900

2.Buhalterinis balansas Fakt. Koreg. Fakt. Koreg.

Pinigai * 200 280 Kreditinis sisk.* 500 700

Debit.siskolinimas * 1500 2100 Skola u veksel 1000 1000
Atsargos * 3300 4620 Priskai.siskol.* 500 700
Pagr.priemones* 2000 2800 Ilgal.skola 1000 1000
Papr.akcijos 800 800
Nepask.pelnas* 3200 4100
Viso turtas 7000 9800 Viso nuosavyb 7000 8300
AFN=(9800-8300) 1500
3. Pastaba.
a) pagrindins priemons pilnai inaudojamos;
b) mon turi 200 cirkuliuojani akcij, nominali vert 20 Lt u akcija;
c) naudojamas prognozavimo proporcingai realizacijos apimiai metodas,
Naudojantis prognozavimo proporcingai realizacijos apimiai metodu vairs buhalterinio
balanso rodikliai pateikiami procentais proporcingai produkcijos realizavimo apimiai. Po to ie
procentai dauginami i realizavimo apimi. I gaut rezultat formuojama pro forma buhalterinio
balanso projektas.
I pradi nustatome faktin ilaid procent nuo realizavimo pajam -60% ir j dauginame
(1,6) i prognozuojamos realizacijos apimties ir prognozuojame ilaidas esant 7000 Lt realizacijos
apimiai ir sudarome 1999 m. pajam ataskaitos pagrindu iankstin pajam ataskaitos prognoz.
Tada sudaroma iankstin buhalterinio balanso prognoz, esant laukiamai realizacijos apimiai
7000 Lt Procentais nuo realizacini pajam sukoreguojami faktinio balanso kai kurie rodikliai
(paymti*). Laukiamas nepaskirstytas pelnas faktinis nepask. pelnas + i pajam ataskaitos
laukiama nepask. pelno suma 1140. Papildomo kapitalo poreikis AFN=9800-8300=1500 Lt esant
realizacijos prieaugiui 2000 Lt.
Dabar nustatoma kokiu bdu sukaupsime 1500Lt ir kaip finansuosime realizacijos 60%
prieaug.
Kai prognozuojama bendra turto suma 9800 Lt, - tai maksimaliai leidiama skolintis iki 50%
prognozuojamos turto sumos, ms pavyzdio duomenimis bt 4900 Lt (9800x0,5), reikia, kad
monei trkstamus 1500Lt galima skolintis.
47
Esant apyvartiniam turtui 7000Lt maksimaliai leidiami trumpalaikiai siskolinimai iki 50%
apyvartinio turto sumos, t.y. maksimals trumpalaikiai siskolinimai leidiami ms atveju 3500
Lt. Numatomi trumpalaikiai siskolinimai sudaro 2400Lt, vadinasi dar galima papildomai skolintis
1100 Lt (3500-2400). iuos papildomus siskolinimus gali sudaryti gali siskolinim pagal vekselius
prieaugis (1100+1000) ir bus 2100 Lt.
Realizacijos apimties prieaugio finansavimas apibendrinam lentel. (Kokiu bdu
sukaupsime 1500Lt AFN?)
1. Papildomi skol apribojimai(maksimali skola= 0,5xTA=0.5x9800)
Atimami numatomi trumpalaikiai siskolinimai (C):
-prognozuojami papildomi trumpalaikiai siskolinimai
-maksimali papildoma skola pagal vekselius
4900

-2400
-1000
1500
2. Papildomi trumpalaikiu skol apribojimai:
-maksimalus CL=0.5xCA=0.5x7000(turtas)
Atimama:
- numatomi trumpalaikiai siskolinimai
- maksimalus papildomas trumpalaikis siskolinimas

3500

-2400
1100

Produkcijos realizacijos apimties prieaugio finansavimas
3. Papildom obligacij maksimumas
- maksimali papildoma skola
- maksimalus trumpalaikis papildomas siskolinimas (atimamas)
Papildom obligacij maksimumas
4. Paprastojo akcinio kapitalo poreikis
- i viso poreikis (prognozs metu iskaiiuotas)
- maksimaliai leidiama papildoma skola (1100+400)
- Paprastojo akcinio kapitalo poreikis

1500
-1100
400

1500
-1500
0
AFN= 1500=1100+400+0
Produkcijos realizacijos apimties prieaugio ir kapitalo poreikio tarpusavio santykis.
Papildomas kapitalo poreikis = pageidaujamas turto prieaugis savinink siskolinimo
prieaug - nepaskirstyto pelno prieaugis.
AFN= (A*/S) S (L*/S) S MS1 (1-d)
Pavyzdio duomenimis:
S= 2000 MS (1-d)=900 AFN=1.4 x2000- (0.2)x2000 900 =2800-400-900=1500

1.12. tema .Kapitalo kaina

Kapitalo kaina. mons kapitalas yra nuosavas l altinis,i kurio turt bti
finansuojamas ilgalaikis turtas. Pastarj svarbu racionaliai panaudoti pelningai veiklai, parduoti
veiklai nereikalingas priemones, atnaujinant ir kartu didinant mons kapital. Nuosavo kapitalo
lyginamasis svoris balanso pasyve apibdina kio subjekto priklausomyb nuo kreditori. Vadinasi,
svarbu ne tik gauti peln, bet ir turti pakankamo lygio nuosav kapital,kurio koeficientas turt
bti 0,5.
A mons nuosavo kapitalo struktra 200X metais
Pavadinimas tkst.lit %
statinis kapitalas 1928 9,3
Akcij priedai(nominalios verts
perviris)
0 0
Perkainojimo rezervas 16560 79,4
Rezervai 54 0,2
Nepaskirstytas pelnas(nuostolis) 2317 11,1
I viso 20859 100,0
48
Nuosavas ir skolintas kapitalas yra mons kapitalo formavimo altiniai. Taiau ie altiniai
yra mokami. U paskolint kapital kreditoriai reikalauja palkan,o akcininkai u dt kapital
reikalauja dalies pelno. Kapitalo kain sudaro u paskolas sumoktos palkanos, ir u akcijas
imokti dividendai. Ikyla kapitalo struktros problema. Btina surasti tok paskol ir akcij
kapitalo derin, kuris sudaryt galimyb iki minimumo sumainti mons kapitalo kain.
Nordama nustatyti ar tam tikra investicija pakankamai udirbs pelno, mon turi inoti l
kain. Vis ri kapitalo kain derinys vadinamas kapitalo kainos aritmetiniu svertiniu vidurkiu.
(KKASV)
Kapitalo kaina susideda i paskolos ir savinink (akcinink) nuosavybs. Danai akcin
nuosavyb dar vadinama bendrja nuosavybe, kuri yra paprastj akcij savinink pateiktas
kapitalas. Tiksliau tariant, akcinink nuosavyb sudaro paprastj ir privilegijuotj akcij
savinink nuosavyb. Savinink nuosavyb gali bti suformuota mons viduje, kaip nepaskirstytas
pelnas,arba iorje, kaip naujai ileistos paprastosios akcijos.
Paprastj akcij kapitalo kain atspindi investuotojams btinoji palkan norma, palyginti
su analogikais apyvartoje esaniais vertybiniais popieriais.
Nepaskirstyto pelno kaina tai alternatyvs mon reinvestuoto pelno katai. Kitaip tariant,
nepaskirstyto pelno kaina atspindi minimalias pajamas, kurias esamieji akcininkai gali udirbti u
lygintinus vertybinius popierius rinkoje. Paprastj akcij kaina yra analogika nepaskirstyto pelno
kainai, iskyrus tai, kad paprastj akcij kain padidina j ileidimo ir platinimo ilaidos.
Paskolos kaina yra rinkoje esanio lygintino vertybinio popieriaus plauk grinimo
sujimo datai kriterijus (palkan u vertybinius popierius norma). U paskol sumoktos
palkanos prieingai negu gauti dividendai, neapmokestinamos. Todl svarbu paskolos kain
vertinti, sumokjus mokesius { (k (1-T) }, kur T - mokesio tarifas, k plaukos grinimo sujimo
datai kriterijus (yra obligacijos, VP rinkos palkan norma).
Paskolos kaina, atskaiius pelno mokest yra lygi palkan normai minus sutaupyti
mokesiai:
k kT= k (1-T)
Tarkime, mons ateinani met finansavimo planas apima ilgalaiki obligacij, duodani
10 proc. kupono norm, pardavim. mon prognozuoja obligacijas pardavinti nominalija verte.
Kokia bt mons paskolos kaina K, atskaiius pelno mokest, jei ribin mokesio norma 34 proc.
K (1-T)=10 x(1-0,34)=10 x (0.66)=6,6%

Privilegijuot akcij vert P. J kaina gali bti vertinta tokia formule:
P= D / k , kur P - privilegijuotosios akcijos einamojo laikotarpio kaina;
D privilegijuotosios akcijos dividend norma;
k privilegijuotos akcijos pajam norma;
Privilegijuotos akcijos btinoji pajam norma akcijos kapitalo kainai, apskaiiuojama :
k= D / P, kur D dividendai; P- akcijos grynoji kaina.

Tarkime, mon turi privilegijuotj akcij, kurios teikia po 9,5 Lt dividend. io
laikotarpio kiekvienos akcijos rinkos kaina 55 Lt. Jeigu mon ileist nauj privilegijuotj
akcij, ji patirt 3% laidavimo ilaidas, arba po 1,65 Lt u kiekvien akcij, tada vienos akcijos
grynoji kaina (P) bt 53,35 Lt. (55 Lt-1,65 Lt) Taigi privilegijuotos akcijos kapitalo kaina bt:
K=9,5 / 53,35=17,81%
Nuosavo kapitalo kaina tai pelningumo norma, kurios reikalauja vairi tip finansavimo
altiniai, tai toks pelningumo procentas, kuris patenkina vis nuosavybs savinink pageidavimus.
mons nuosavo kapitalo katai apskaiiuojami kaip vis nuosavybs kat svertinis vidurkis. Jeigu
mon finansuoja projekt vien i savinink nuosavybs, tuomet nuosavo kapitalo katai prilygs
savinink nuosavybs pelningumui. (grynasis pelnas / savinink nuosavybs). Tarkime, kad mon
gali pasiskolinti pinig su 10 proc. metini palkan, o jos nuosavybs katai 13,5 proc. Jeigu is
projektas udirbs 11 proc. pelningumo, tada verta skolintis. Jeigu reiks finansavimo kitam
projektui, kuris udirbs 13 proc. pelningum, tai nuosavybs katai iam projektui bus per dideli.
49
Nuosavybs katai tai pagrindas, kuriuo remiantis daromas sprendimas skolintis ar didinti
akcin nuosavyb. Sprendiant finansavimo klausimus, yra apskaiiuojami vidutiniai finansavimo
katai svertinis vidurkis.
Nepaskirstyto pelno kaina. Tai vidins akcins nuosavybs kapitalo kaina. Ji
apskaiiuojama nuosavo kapitalo kainos formul, kadangi naudojant vidin kapital nesusidaro
papildom ilaid jam surinkti.
Iorins akcins nuosavybs kapitalo kaina apskaiiuojama:
K = D / (P-FC) +g = Do (1+g) / Pcs FC +g ,kur FC naujos emisijos akcij realizavimo
snaudos;
P-dabartin akcijos vert; g -pastovus pajam u akcijas didjimo tempas
Realizavimo snaudos smarkiai padidina akcinio kapitalo savikain.
Prognozuojam dividend apskaiiavimas. Panagrinsime konkreiu pavyzdiu.
Prognozuojamus dividendus apskaiiuojame pagal formul:
Dn=Do(1+g)
n
.
Tarkime, kad mon paskelb paprastj akcij dividendus - 2Lt. u akcij. Prognozuojama,
kad ateityje dividendai kasmet dids 6 proc. Investuotojai prao 14 proc. btinos pajam normos.
Apskaiiuojame, kokie bus dividendai po 5 met:
D5=Do(1+g)
5
=2(l,14)
5
=3,85 Lt
Akcijos dienos kaina bus:
Ps=Do (1+g)/ (Ke-g) = 2 (1,06) / (0,14-0,06)= 26,5 lito.


1.13. tema.Trumpalaikio turto ir skol finansinis valdymas.

Trumpalaikio turto valdymas. Trumpalaikis turtas yra vadinamas apyvartiniu kapitalu,
kadangi jis siejamas su mons investicijomis trumpalaikio pobdio turt: grynuosius pinigus,
rinkos vertybinius popierius. Jis gali bti apskaiiuojamas dviem bdais.
Pirmasis bdas: Trumpalaikis turtas Trumpalaikiai sipareigojimai=Apyvartinis kapitalas
is rodiklis rodo ar balanso sudarymo dien mon pakankamai turjo likvidaus turto
trumpalaikiams sipareigojimams padengti. Taiau taip apskaiiuotas rodiklis yra neinformatyvus
valdymo sprendim primimo poiriu. iuo atveju mons vadybininkai, nordami padidinti
apyvartin kapital turt didinti trumpalaik turt, bet trumpalaikio turto neturi bti daugiau nei io
turto reikalauja mons veiklos pobdis. Kitaip tai reikt mons l aldym.
Trumpalaiki siskolinim mainimo sskaita padidintas apyvartinis kapitalas daniausiai
nepadeda gerinti mons finansins bkls. Juk u didel dal trumpalaiki siskolinim (u
nepradelstas prekybines skolas) nereikia mokti palkan. Todl normaliai kininkaujanti mon ir
turi stengtis skolas grinti kaip galima vliau, tik nevirydami sutartyse numatyt termin. Pagal
pirmj bd apyvartin kapital apskaiiuoja tik nekvalifikuoti specialistai.
Antrasis bdas: Apyvartinis kapitalas apskaiiuojamas i pastovaus kapitalo (mons
savinink nuosavybs ir ilgalaiki mons skol bei sipareigojim sumos) atmus ilgalaik turt,
kuriuo disponuoja mon. Apskaiiuojant apyvartin kapital tiek pirmu, tiek antru bdu aritmetin
rezultat gausime t pat, taiau i rodikli ekonomin reikm skirsis. Antru bdu apskaiiuotas
apyvartinio kapitalo rodiklis apytikriai ireikia savinink nuosavybs dal, skirt trumpalaikiam
turtui formuoti. Danai yra sakoma, kad apyvartinis kapitalas yra kasdieninje mons veikloje
dalyvaujanti nuosavybs dalis. Antru bdu apskaiiuotas apyvartinio kapitalo rodiklis yra daug
informatyvesnis u pirmj, nes sutelkia valdytoj dmes savinink nuosavyb. O savininkai
nuosavyb gali didinti papildomai ileisdami akcij bei naudodamiesi ilgalaikmis paskolomis,
siekdami udirbti daug pelno. Antrasis lygties dmuo skatina racionaliai ir efektyviai naudoti turim
ilgalaik turt, t.y.mainti neracionaliai naudojam turt, ko pasekoje gert mons finansin bkl.
Trumpalaikio turto valdymo objektas yra trumpalaikis turtas ir io turto finansavimas.
Realizacijos apimtis glaudiai susijusi su trumpalaikio turto poreikiu. Kad ilaikyti didjanius
gamybos tempus reikia sigyti daugiau aliav, mediag ir kito trumpalaikio turto. Tada atsiranda
50
poreikis finansuoti turt. Trumpalaikio finansavimo katai paprastai bna maesni u ilgalaikio
turto finansavimo katus, vadinasi kuo didesn trumpalaikio turto finansavimo dalis visose mons
skolose, tuo auktesnis mons pelningumas. Taigi optimalus sprendimas bt toks: siekti maos
dalies trumpalaikio turto ir didels dalies trumpalaikio turto finansavimo. io sprendimo atveju gali
bti taip, kad nuosavas trumpalaikis turto gali turti neigiam enkl, pelningumui tai turi didel
tak, nes maja pelningumo santykio vardiklis, taiau einant iuo keliu padidja mons rizika,
kad laiku nebus grintos skolos ir sumas mons likvidumas.
Trumpalaikis turtas yra valdomas pagal pinig ileidimo-sugrimo cikl. is ciklas reikia,
kad pinigai yra investuojami trumpalaik turt. Atitinkamu momentu is turtas yra parduodamas ir
gauti pinigai vl pradeda nauj proces. Dl to trumpalaikis turtas yra vadinamas dirbaniu
kapitalu, o jos finansinis valdymas dirbanios nuosavybsvaldymu. (dirbanio kapitalo
svoka susiformavo tada, kai prekiautojai veimliais gabendavo prekes skolindavosi pinigus
prekms pirkti, parduodavo prekes, atiduodavo skolas ir vl kartodavo cikl i pradi. Vliau i
svoka buvo panaudota sudtingesnse komercins veiklos srityse).
Trumpalaikio turto finansavimas yra susijs su pinig apyvartos ciklu. Pinig apyvartos
ciklas tai laiko trukm nuo faktini pinigini ilaid gamybiniams resursams iki debetinio mons
siskolinimo susidarymo realizuojant produkcij ir jo likvidavimo. Grynj ciklas prasideda tada,
kai atsiskaitoma u darb arba su tiekjais ir tsiasi iki tol, kol padengiamas debitorinis skolinimas.
Todl ciklu yra matuojamas laikotarpis, kurio metu mons los yra susietos su apyvartiniu
kapitalu.
Atsarg apyvartos periodas tai laikas, per kuri mediaginiai resursai paveriami
pagaminta produkcija ir i produkcija realizuojama. Jis apskaiiuojamas dien skaii metuose
dalijant i atsarg apyvartumo santykinio rodiklio (pardavimai / atsargos).
Debitorinio siskolinimo apyvartos periodas nusakomas laiku, kuris reikalingas siskolinim
paversti grynaisiais pinigais. Jis apskaiiuojamas dienomis debet. siskolinim dalijant i vienos
dienos realizacijos apimties (pardavimai). (metuose 365 d.)
Kreditinio siskolinimo likvidavimo delsimo periodas nusako vidutin trukm, tarp
mediagini resurs ir darbo jgos sigijimo bei mokjim u juos grynaisiais pinigais. Pinig
apyvartos ciklo sudtins dalys bt:
Pinig apyvartos ciklas=atsarg apyvartos periodas + debetinio siskolinimo apyvartos
periodas - kreditinio siskolinimo apyvartos periodas.
Grynj pinig valdymas. Grynieji pinigai tai turtas neduodantis pajam. Taiau jis yra
reikalingas apmokjimui u darb, dividend imokjimui, atsiskaityti su valstybs biudetu ir pan.
mons grynuosius pinigus laiko operacijoms ir kompensavimui. Kartais mons sudaro grynj
pinig draustin likut, kuris laikomas rezerve, nenumatyt ir atsitiktini pinig sraut svyravim
atvejais. Dar gali bti sudaromi spekuliaciniai grynj pinig likuiai, kuriais galima pasinaudoti
sudarant pirkimo sandorius ir turti pranaum. Turtas grynaisiais pinigais leidia monei
pasinaudoti palankesnmis komercins veiklos galimybmis. Taiau, jeigu mon gali laisvai
disponuoti trumpalaikio turto finansavimo altiniais, jos grynj pinig likutis (rezervai) mintiems
tikslams gali bti sumaintas. Laikomasi tokios nuomons, kad geriau yra tada kai yra maai
pinig, bet svarbu, kad j bt tada, kai j prireiks. Be grynj pinig mokjimams gali bti
panaudoti trumpalaikiai, greitai realizuojami rinkos vertybiniai popieriai.
Grynj pinig finansinio valdymo tikslas - turti pinig tiek, kiek j reikia komercinei
veiklai. Svarbiausi pinig finansinio valdymo udaviniai yra pinig saugumas, likvidumas bei
pelningumo didinimas. I to kas pasakyta galime daryti ivad, kad pinig valdym sudaro:
pinig gavim paspartinimas ir j ileidimo kontrol;
pinig poreikio nustatymas;
pinig sraut prognozavimas;
laikinai laisv pinig pelningas investavimas.
Pinig gavim paspartinimas. Pinig balansas ir pinig srautai yra apskaitomi monse ir jas
aptarnaujaniuose bankuose.Tam tikru momentu ie rodikliai mons ir banko apskaitoje gali
skirtis. Skirtumas susidaro dl atsiskaitym ne grynaisiais pinigais, tuo bdu susidaro laiko tarpas
51
tarp mokjimo pavedimo (ekio) isiuntimo momento ir pinig uskaitymo momento, t.y. kada iais
pinigais gals disponuoti j gavjas. Tokius pinigus apskaitininkai vadina pinigais kelyje. ie
pinigai, iki j skaitymo sskaitoje yra banko sskaitoje, bet ne kaip indlis. Tokios pinig kelions
yra nenaudingos ir reikia sutrumpinti jas, darant pervedimus elektroniniu patu.
Pinig ileidimo kontrol. Pinig ileidimus galime kontroliuoti iankstini apmokjim
vengimu ir ltinant pinig imokjimo tempus. Taiau tai reikia daryti nepaeidiant nustatyt
atsiskaitymo norm.
Pinig poreikio nustatymas. inome, kad jeigu laikomi neinvestuoti pinigai, atsiranda katai
pinigai tampa turtu neudirbaniu pajam. Todl yra svarbu inoti, kokia pinig suma yra
optimali. Tuo tikslu yra ianalizuojami bsimi pinig srautai, suskirstant juo aikius ir neaikius.
Aiks pinig srautai yra:
- atlyginimo imokjimas,
- ilgalaikio turto pirkimas,
- mokesi mokjimas,
- palkan u kreditus mokjimas ir pan.
Neaiks pinig srautai gali bti:
- pardavimai u grynuosius pinigus,
- pirkj skol grinimas,
- skol tiekjams apmokjimas.
Svarbu kuo detaliau ianalizuoti neaikius pinig srautus, kadangi juos sunku prognozuoti.
Pinigai yra reikalingi atsiskaitymams ir piniginms operacijoms apmokti. Svarbiausia yra
apskaiiuoti kiek kainuoja tos operacijos. Pvz., laikinai laisvus pinigus investuojant Vyriausybs
vertybinius popierius atsiranda pinig pavertimo vertybinius popierius katai, t.y. umokestis
maklerio firmai, ryio paslaugos ir t.t. Arba, pritrkus pinig yra parduodamos obligacijos. Vl
atsiranda obligacij pavertimo pinigus katai. Jeigu apskaitoje tokia informacija yra, tai nesunku
apskaiiuoti, kiek kainavo tam tikr pinig sum laikyti banke arba kiek kainavo pinigus pirkti ir
parduoti, kai to prireikia.
Kita problema, kuri turi sprsti finansininkas tai nustatyti, koks turi bti minimalus pinig
kiekis, reikalingas iems pavertimams (transferams), balansas ir kada reikia pinigus arba
vertybinius popierius transformuoti kit turt. vairiuose vadovliuose mokslininkai silo vairius
metodus. JAV finans vadovliuose rekomenduojamas taip vadinamas Miller-Orr metodas, kuris
yra paremtas prielaida, kad pinig balansas gali kasdien keistis. Norint pasinaudoti iuo metodu
pirmiausia reikia nustatyti:
a) vienos dienos pinig sraut standartin nukrypim;
b) palkan tarif;
c) rinkos vertybini popieri pirkimo-pardavimo kainas.
Tarkime, kad mon, ianalizavusi savo bsimus pinig srautus, padar toki prognoz: yra
20% tikimyb, kad vidutinikai kasdien pritrks 500 Lt, 40% tikimyb, kad pinig gavimas bus
lygus j ileidimui ir dienos balansas dienos pabaigoje bus 0. Taip pat yra 40% tikimyb, kad pinig
bus gauta 500 Lt daugiau negu ileista. Suskaiiuojame vidutin dienos pinig sraut:
Tikimyb 1 dienos grynieji pinig srautai
0,2 -500
0,4 0
0,4 +500
Vidutinis grynasis pinig srautas bus 0,2x(-500)+0,4x0+0,4x500=+100 Lt
Pagal Millerio-Orr metod atsiskaitymams reikaling pinig balans galime apskaiiuoti
pagal formul:
3
1
2
4
3

=
i
by
Z arba
3
2
4
3
i
by
Z =
kur Z - minimalus pinig balansas;
b - pinig transfero katai;
52
i- 1 dienos palkan tarifas; (ms pvz. 0,000274, nes minimalus tarifas 10% ir
365 dienos metuose.
y - vidutinis nukrypimas nuo 1 dienos grynojo pinig srauto, ms pavyzdyje - 50 Lt

Y = 0,2x(-500-100)+0,4(0-100)+0,4(500-100)= 140000
Minimalus pinig srautas apskaiiuojamas pagal formul bus:
Lt 2676
000274 , 0 4
140000 50 3
3
1
=

.

Gautoji suma yra minimalus pinig balansas, reikalingas atsiskaitymams. Suma, kuri
prireikus reikt investuoti yra apskaiiuojama taip: h= 3 z= 2676 x 3 =8028 Lt.
is skaiius rodo, kad monei nereikia laikyti daugiau kaip 8028 Lt pinigais. Kai balansas
priartja prie ios sumos tai 5352 (8028-2676) Lt reikt investuoti, t.y. pirkti rinkos vertybinius
popierius arba pervesti terminuoto indlio sskait. Vidutinis pinig balansas turt bti 4/3
dydio sumos, ms atveju 3568 (2676 x 4/3).
Yra ir kitoki metod, kada pagal kat sum nustatoma laikoma optimali pinig suma. Tie
katai, tai vertybini popieri pirkimo-pardavimo ilaidos ir pajam neudirbimas. Vertybini
popieri pirkimo arba pardavimo katai (dar vadinami transfero katais) apskaiiuojami:
Metin pinig suma, kuriuos reikia transformuoti i vertybini popieri (S) padalinta i
laikotarpio pradios pinig balanso(C) ir padauginta i pinig transfero kat (b).
Pajam neudirbimas dl pinig laikymo (katai) yra apskaiiuojami:
Vidutinis pinig balansas
2 * i (vertybini popieri palkan tarifas).
Grynj pinig sraut ir pinig balanso planavimas. Suskaiiavus pinig gavimus ir
ileidimus nustatomas tarp j skirtumas, kuris vadinamas grynuoju pinig srautu. Jis gali bti
teigiamas ir neigiamas skaiius. Neigiamas skaiius vadinamas deficitu ir is skaiius rodo, kad
reikalingas papildomas finansavimas. mon turi nusistatyti, kok pinig minimum ji turi turti
kiekvien mnes, ir, jeigu is minimumas paeidiamas, reikia skolintis. Jeigu is minimumas
gerokai virijamas reikia investuoti. Pinig sraut lentel atrodo taip:
Pinig balansas mn.pradiai;
Viso gavimai;
Viso ileidimai;
Grynieji pinig srautai;
Pinig balansas mn.pabaigai.
Tokie pinig balansai yra sudaromi 3 ar 4 mnesiams priek. Pinig sraut planai yra
svarbi pinig kontrols priemon. Pinig planai yra lyginami su faktikais pinig srautais u tam
tikr period. Jeigu planiniame laikotarpyje sumaja pardavim apimtis reikia analizuoti, ar
nepasikeit pirkj skol apmokjimo greitis, kiek pakito kintamos ilaidos ir t.t.
Pirkj siskolinimo valdymas. (Debetinis siskolinimas) Dl didels konkurencijos
pasaulinje rinkoje daugumoje moni investicijos pirkj skolas didja. Investuojant bet kok
turt reikia laikytis klasikinio finans valdymo principo: investicijos yra pateisinamos tol, kol
didja savinink nuosavyb. Todl ir pirkj skolas galima didinti, jeigu mons vert lieka ta pati
arba didja. Ikyla klausimas iki kiek verta didinti tokias investicijas? Norint sitikinti, ar tikslas yra
pasiektas, reikia inoti, kad visi pinigai investuoti pirkj skolas udirba daugiau negu nuosavybs
katai (skol ir savinink nuosavyb). Pirkj siskolinimas yra turtas, susijs su tiesioginiais ir
netiesioginiais katais, taiau svarbiausia, kad parduodant prekes skolon, didja pardavim apimtys.
Pirkj skol valdymo proces galima suskirstyti du atvejus:
- sprendimas suteikti ar nesuteikti pirkjams kredit;
- pirkj siskolinimo kontrol ir veiksmai paspartinti pinig gavim.
Pirkjams suteikiami kreditai turi specifines, i anksto aptartas slygas. iose slygose
minimi du dalykai: kredit laikas ir pinig diskontas. Kredito laikas tai dienomis ireiktas
53
laikotarpis, per kur tiekjas planuoja gauti apmokjim. Pavyzdiui, iandien pradedame
prekybines operacijas. Realizacijos apimtis per dien sudaro 100 lit. Pirkjams duodame 20 dien
apmokjimui. Pirmos dienos pabaigoje debitorinis siskolinimas bus 100 lit, antros dienos
pabaigoje 200 lit, prajus treiai dienai 300 lit ir t.t. Po 20 dien debitinis siskolinimas pasieks
2000 lit. 21j prekybini operacij dien prie io debitorinio siskolinimo bus pridta dar 100
lit, taiau mokjimas u 1 dien realizuot produkcij, sumains debitorin siskolinim 100 lit.
Nuo ios dienos bendra debitorinio siskolinimo suma liks pastovi 2000 lit. Taiau bet koks
realizacijos apimties, arba apmokjimo periodo pokytis gali pakeisti debitorinio siskolinimo sum.
Pinig diskontas tai slyga, kuri vykdius pirkjui yra atlyginama u greitesn negu
reikalaujama mokjim, ir ymimas *2/10 netto 30*. Reikia, kad pirkjai realizuojam produkcij
gauna su 2 proc.nuolaida, jeigu per 10 dien apmoka sskait. Po 10 dien jis negauna jokios
nuolaidos, o susidariusi skirtum iki 30 dienos po realizacijos turi apmokti.
Tarkime, pus pirkj perka su nuolaida, neapmokta realizacija (DSO) lygi 20 dien, esant
vidutinei dienos realizacijos apimiai (ADS) 20000 Lt ir, turint omenyje, kad metuose yra 360
dien, tada debitorinio siskolinimo likutis bus lygus neapmoktos realizacijos dien ir vienos
dienos realizacijos sandaugai (DSO x ADS) 20 x 20000=400000 lit. Jeigu 5 dienomis
sumaintume mons neapmokt realizacij (nuo 20 iki 15 dien) sumat su debitoriniu
siskolinimu susijusio kapitalo apimtis 100000 Lt (5 d. x 20000 Lt). Jeigu l, susijusi su
debitoriniu siskolinimu katai sudaro 8 proc., tai per metus, jei kiti veiksniai nesikeis, bus sukaupta
8000 lit (0,08 x 100000).
Priimam slyg, kad kai kurie pirkjai apmokjo savo sskaitas greiiau, negu per 10 d., kiti
pirkimo metu. Treti apmokjo vliau negu po 30 d. Yra sskait, kurios gali bti labai senos ir
gali reikti beviltikas skolas. ia svarbus situacijos vertinimo bdas.
Naudojamos dvi debitorinio siskolinimo kontrols priemons: neapmokta realizacija
dienomis ir senjimo grafikai. Svarbus situacijos vertinimo bdas yra senjimo grafiko sudarymas.
Tai ataskaita, kurioje parodoma kiek laiko buvo neapmoktas debitorinis siskolinimas, kurio
mokjimo terminai praj. is grafikas turi bti nuolat kontroliuojamas. Jeigu neapmokta
realizacija didja arba senjimo grafikas rodo didjant debitorin siskolinim, kurio mokjimo
terminas prajs, mon turi imtis grietesns kredito politikos.
Turi bti nustatyt kredit teikimo pirkjams politik. Tai reikia, kad reikia inoti, kuriems
pirkjams galima parduoti skolon ir kokio dydio suteikti kredit. Turt bti nustatyti mons
kredito standartai (siningas pirkjas, ar ne ,vertintas jo charakteris, bei jo finansinis pajgumas
sumokti, koki jo finansin bkl, ar likvidus jo turtas, koks jo ustatas turi turto ar ne, ar
pirkjas iliks stabilus, tai ms nagrinti kredito standartai:charakteris,pajgumas,kapitalas ir
slygos).
Finansikai stiprus pirkjas mgsta liberalias atsiskaitymo slygas. Panaiai elgiasi ir stiprus
pardavjas, nes jam nesudtinga gauti pinig kitu bdu. Pasirinktose apmokjimo slygose
atsispindi mons politika: ar ji nori rizikuoti didinti pardavimus, suteikiant kreditus nelabai
stipriems pirkjams, ar suteikti kreditus tik patikimiems pirkjams ir nerizikuoti. Pasirenkant
apmokjimo slygas svarbu kokia bus nauda i padidjusi investicij pirkj skolas. Pasirinkus
pardavim apimties didjim skatinani politik, mon turs didesnes ilaidas (negaudama pinig
turs mokti mokesius bei skol kontrols katai dids) ir atvirkiai. Norint padaryti sprendim,
kiek verta investuoti pirkj skolas, suteikiant jiems kredit apmokjimui, reikia palyginti pajam
pasikeitimo sum su ilaid pasikeitimo suma. Jeigu pirkj skolos padidja savaime, tada
pagaminimo, pardavimo ir administravimo kat nebus. Bet jeigu reikalingi papildomi tyrimai apie
potencialius pirkjus ir j galimybes apmokti, tai toks ilaid padidjimas bus priskirtas
administravimo ilaidoms. Pinig diskonto ilaidos bna tada, kai pirkjas pasinaudoja diskontu ir
sumoka maesn sum. Tas skirtumas yra diskonto ilaidos.
Blog skol nuostoliai tai nesumoktos pirkj skolos. Darant sprendim dl pirkj skol
didinimo, reikia vertinti tai, ar i investicija udirba investoriaus reikalaujam peln. Tarkim, kiek
galt udirbti pinigai investuoti vertybinius popierius, o ne pirkj skolas.
54
Pavyzdys. mon usienio pirkjams taiko apmokjimo u prekes, parduotas skolon, slygas
*5 / 10 neto, 60*. mons vadybininkai svarsto galimyb taikyti tokias slygas ir vietiniams
pirkjams. Paskaiiavus buvo gauta tokia informacija:

Pardavim padidjimas 3650000 Lt per metus arba 10000 Lt per dien
Sskait apmokjimo laikotarpis 60 dien
Nauj pirkj, kurie pasinaudos diskont,
procentas
10 proc.
Kat padidjimas:
A )pagaminimo, prekybos, administravimo
35 proc. nuo pardavim padidjimo
(10000x0,35=3500) 350 Lt per dien
b) pinig diskontas 0,05x0,1x10000=50 Lt per dien
c) blog paskol nuostoliai 4 proc. nuo padidjusi pardavim
(10000x0,4=400)
d) mokesiai

29 proc. pelno mok. (0,29x(10000-3500-50-
400)=1755 Lt
e) reikalaujamas pelningumas 20 proc. per metus
(0,2: 365)=0,00055 per 1 d.
Grynoji dabartin vert padidjusi investicij pirkj skolas, esant tokioms prielaidoms,
kad visi pinigai u padidjusius pardavimus bus gauti paskutin 60 d., visos pagaminimo,
pardavimo ir administravimo ilaidos padaromos nuliniu laikotarpiu ir nepadidjo pastovs katai.
Apskaiiuojame naud kuri turs mon po 60 dien
Nauda=Padidj pardavimai-pinig diskontas-blog skol nuostoliai-mokesiai
= 10000 - 50 - 400 -1755 =7795 lt

Pradins investicijos 3500 Lt.__________________________________60d +4295Lt
(7795-3500)

Pirkj skol grynoji dabartin vert apskaiiuojama planuojam naud sumainant
reikalaujamo pelningumo dydiu (60d. laikotarpio). Kadangi inome tik metin reikalaujam
pelningum 20 proc. reikia apskaiiuoti diskonto koeficient, atitinkant 60d. laikotarp. Pirmiausia
apskaiiuojamas 1d .reikalaujamas pelningumas 0,2/365=0.00055. Diskonto koeficientas 60 dien
apskaiiuojamas 1 /1+(0,00055x60) = 0,968
Grynoji dabartin pirkj skol 7795x0,968-3500 lygi + 4045 Lt per dien. Grynoji vert
teigiamas skaiius, tai sprendimas padidinti investicijas pirkj skolas yra tinkamas, nes didins
mons vert.
Atsarg valdymas. Materialini vertybi atsargos gali bti vairios. Jos yra skirstomos tris
grupes: aliavas ir mediagas, nebaigt gamyb ir gatav produkcij. Prekybos moni atsargas
sudaro preks. Jos labai priklauso nuo realizacijos. Atsargos sigyjamos iki realizacijos, o
debitorinis siskolinimas susidaro po realizacijos. Labai svarbu prognozuoti realizacijos apimt prie
atsarg poreikio lygio nustatym. Todl valdyti atsargas yra sudtinga.
Jeigu duota realizacijos apimtis pasiekiama maesniais djimais atsargas, tai mons pelno
norma didja. Taiau atsarg trkumas gali sukelti realizacijos sumajimo rizik. Atsargos turt
bti tokio dydio, kad ilikt snaud ir naudos pusiausvyra. Svarbu turti tokias atsargas, kad j
turjimo nauda bt didesn u j laikymo katus.
Atsarg valdymas yra susijs su trim pagrindiniais klausimais:
a) kokio dydio vis pavadinim atsargos natrine iraika turi bti mons sandlyje;
b) kokia atsarg apimtis natrine iraika turi bti usakyta;
c) kokiu momentu reikia usakyti atsargas.
Vis ri turto valdymas tai ir yra atsarg valdymas. Todl pagrindini priemoni, grynj
pinig sraut ir atsarg valdymui yra taikomi panas metodai.
Einamosios atsargos turi bet kuriuo momentu patenkinti konkretaus pavadinimo atsarg
poreik.
55
Draustins atsargos yra reikalingos netiktam realizacijos apimties prieaugiui. Papildomos
ilaidos draustini atsarg sandliavimui turi bti sumuojamos prie realizacijos sumajimo dl
atsarg trkumo ilaid.
Faktin atsarg lyg sudaro einamj ir draustini atsarg suma. Po to kai kiekybikai
vertinama djim atsargas lygio kitimo ilaidos ir nauda,optimalus atsarg kiekis nustatomas
ekonomikai pagrsto usakymo dydiu.
Yra trys su atsargomis susijusios ilaid grups:
ilaidos sandliavimui;
*ilaidos atsarg usakymui ir gavimui;
*ilaidos susijusios su nepakankamo dydio atsarg turjimu (ilaidos dl atsarg
trkumo).
Laikymo ilaidoms priskiriama: ilaidos sandliavimui, draudimas, ilaidos nusidvjimui,
turto mokestis, atsarg kilnojimo, atsarg netekimo ir investicij atsargas palkanos.
Usakymo ilaidoms priskiriamos transporto ilaidos ir usakym pateikimo ilaidos.
Ilaidas dl atsarg trkumo sudaro nuostoliai dl realizavimo sumajimo, klient
palankumo praradimo ir gamybos kalendorinio plano paeidimo ilaidos.
Laikymo ilaidos didja proporcingai vidutiniam laikom atsarg dydiui. Pavyzdiui, jei
mon parduoda S vienet per metus ir pateikia vienodo Q dydio usakymus N kart per metus, tai
neesant draustini atsarg, vidutinis atsarg A dydis yra:
A=(S / N) /2. Jeigu mon parduoda S=240000 vnt. per metus ir usako N=12 kart per
metus jos vidutins atsargos yra A=(S/N)/2=(240000/12)/2=10000 vnt.
Atsarg dydis svyruoja tuoj po usakymo vykdymo ir iki 0 prie sekanio usakymo
vykdym.Vidutinikai jis bus lygus 10000 Lt. ir esant vidutinei 1 vnt. atsarg kainai 3 Lt, vidutin
atsarg vert bus 30000 Lt.
Jeigu ios mons kapitalo katai yra 8 proc., jos kapitalo atsarg laikymui ilaidos t sudaro
2400Lt (30000x0,8), sandliavimo ilaidos tarkim 2500 Lt, draudimo ilaidos 500 Lt, o
nusidvjimo ilaidos-1100Lt. Bendra laikymo ilaid suma, kai vidutins atsargos 30000 Lt sudaro
2400+2500+500+1100=6500 Lt, kas sudaro 21,67 proc. vidutins atsarg normos verts
(6500/30000x100)
Usakymo ilaid dydis 1 vnt. yra fiksuotas. Tai usakymo pateikimo ir vykdymo ilaidos,
susirainjimo, ryio, atsarg primimo. Kiekvienam usakymui i ilaid dydis fiksuotas ir
apskaiiuojamas:
TOC= (F)(N)=(F)(S/Q) , kur TOC - bendra usakymo ilaid suma;
F - pastovios ilaidos atsarg usakymui (100 Lt);
N - pateikt usakym skaiius;
S - realizacijos apimtis (240000vnt);
Q - usakymo dydis vnt. (20000vnt).

stat reikmes gautume usakymo ilaid sum TOC= 1200 Lt. Bendros metins atsarg
ilaidos (6500+1200) ir sudaryt 7700 Lt.
Ekonomikas atsarg usakymo dydis. Tarkime, kad kasmet mon sunaudoja 6000 vnt.
vienari atsarg, kiekvieno vieneto kaina 40 lit, vienos atsargos ries sandliavimo katai per
metus 1,6 Lt, o usakyti vien partij kainuoja 20 lit.
Ekonomik atsarg usakymo dyd galima apskaiiuoti pagal formul:
(panaudojus ankstesnius duomenis):
387
6 , 1
20 6000 2
=

= Q vnt.
C
P O
Q

=
2

kur Q - metinis sunaudotas kiekis ; P-metins usakymo ilaidos; C- vieno vieneto laikymo katai
per metus.
Ekonomiko atsarg usakymo dydio formul gali bti panaudota ir analizuojant
produkcijos gamybos apimtis. Danai susiduriama su problema kada pradti gaminti ir kiek
56
pagaminus, stabdyti gamybos proces. i problem galima isprsti tada, kai yra inomi naujos
produkcijos paleidimo katai: darbo katai, susij su reikaling rengim paruoimu naujai
gamybai.
Pavyzdiui, mon turi tris gamybos linijas. Pirmoji linija gamina 45000 vnt. gamini per
metus. i linij pertvarkyti naujo gaminio gamybai kainuoja 900 Lt. Vieno gaminio laikymo katai
per metus 5 Lt. Kokiomis partijomis verta gaminti gaminius ioje linijoje?
4025
5
900 45000 2
=

= Q vnt.
Ivada: gamindama pirmoje gamybos linijoje gaminius partijomis po 4025 vnt. mon gali
minimizuoti savo gamybos katus.
Kitas svarbus klausimas, valdant atsargas yra nustatyti, kokiu danumu reikia padaryti
pirkimo usakym. Jeigu i anksto yra inoma, kaip bus naudojamos atsargos, tai nesunku
apskaiiuoti kokiam atsarg lygiui esant, reikia padaryti usakym.

Usakymo = Usakymo x Vidutins 1 dienos arba
momentas vykdymo laikas savaits atsarg snaudos

Jeigu usakymas yra vykdomas per dvi savaites, o vidutinikai per savait sunaudojama 40
vienet, tai nauj usakym reikia daryti kai yra 80 vnt. atsarg (2x40).
Jeigu i anksto neaiku, kiek bus atsarg sunaudojama per savait, tada mons turi
apskaiiuoti, kiek maksimaliai gali nukrypti atsarg snaudos nuo j vidurkio, ir tok kiek stengiasi
laikyti, kaip apsidraudim nuo netiktum. Tada skaiiuojant usakymo moment, papildomai dl
netiktum laikomas kiekis pridedamas prie vidutini atsarg snaud.

1.14 tema .Trumpalaikio turto finansavimas. Kredito katai.

Trumpalaikio turto finansavimas. Trumpalaikis turtas yra finansuojamas einamj
siskolinim forma (tai siskolinimai tiekjams ir priskaiiuotas siskolinimas). Tai yra savaiminis
finansavimas nepriklausantis nuo finans vadybininko sprendimo. Tai priklauso nuo esamos
atsiskaitym tvarkos. is finansavimas svyruoja priklausomai nuo gamybos apimties. Trumpalaikis
papildomas finansavimas reikalingas tada, kai padidja pardavimai. Padidjus pardavimams,
padidja ir pirkj siskolinimas, o renkant pinigus i pirkj ,yra grinamos ir trumpalaiks
paskolos.
Jeigu paimamas papildomas finansavimas, tikintis j grinti pirkj skol grintais
pinigais, tai mon turi rizik, nes jos skol grinimas priklauso nuo pirkj skol grinimo. Kuo
trumpesnis skol grinimo terminas, tuo rizika, kad skolos nebus grintos, yra didesn. I kitos
puss, kuo ilgiau nereikia grinti skolos, tuo daugiau laiko mon turi skol grinimui ir skol
sumokjimui.
Pavyzdiui, mon pam trumpalaik paskol naujai gamybos linijai diegti, pinig srautai
i naujos gamybos linijos nepajgs per trump laik padengti skolos ir palkan. Taigi mon imasi
rizikos, kad ji per skolos laikotarp ,nepajgs padengti gauto finansavimo. Ieitis naudoti ilgalaik
finansavim.
Kita problema palkan katai. Ilgalaikio finansavimo katai yra i anksto inomi. Gavus
trumpalaik finansavim i anksto neaiku kokie bus palkan katai (trumpalaiki paskol
palkan tarifai svyruoja daugiau u ilgalaiki, jeigu infliacijos metas, tai trumpalaiki palkan
katai bus didesni u ilgalaiki). Trumpalaikio turto finansavimui mon gali naudotis:
Priskaiiuotas siskolinimas tai bet kuris nuolat pasikartojantis trumpalaikis
sipareigojimas, ypa siskolinimas pagal darbo umokest ir mokesi mokjim. io tipo skolos
yra neapmokestinamos ta prasme, kad nuo gaunam l dl priskaiiuoto siskolinimo augimo
nemokamos apibrtos palkanos. Taiau mon negali kontroliuoti savo priskaiiuoto siskolinimo
sskaitos, kadangi alg mokjimo terminai numatyti darbo sutartyse ir j turi bti laikomasi, o
57
mokesi mokjimo terminus nustato statymas. mon naudoja vis priskaiiuoto siskolinimo
sum, taiau silpnai kontroliuoja ios sskaitos lyg.
Komercinis kreditas tai skolos tarp moni. Jos atsiranda parduodant kreditan. Pardavjui
ios skolos reikia debitorin siskolinim,o pirkjui kreditorin siskolinim. Komercinis kreditas
tai savaiminis finansavimo altinis, nes jis atsiranda, vykdant paprastas komercines operacijas.
Jeigu mon kasdien perka u 1000 Lt atsarg, u kurias moka prajus 30 d. nuo sskaitos iraymo
datos, jos kreditorinis siskolinimas lygus 30000 Lt. Jei realizacijos, ir i jos iplaukianti pirkimo
apimtis padvigubja, mons kreditorinis siskolinimas iaugs iki 60000 Lt. Prailginus kredito
galiojimo laik nuo 30 iki 40 dien atitinkamai gaunamas papildomas finansavimas.
mons parduodamos kreditan turi savo kredito politik, kuri sudaro konkreios
kreditavimo slygos. Tuo tarpu mon perkant kreditan gali pasirinkti ar sutrumpinti kredito
galiojimo period ir pirkti su nuolaida, ar prailginti kredito galiojimo laik ir mokti piln kain.
Todl kreditan perkant mon turi nusprsti, ar atsisakymo atveju priimtinos jai nuolaidos.
Tarkime, kad bendra apimtis sudaro 100000 Lt, o kreditavimo slygos 3/10,neto 60, tai
per 10 dien pirkjas turi apmokti ir gauti 3% nuolaid nuo kainos pagal faktr, arba per 60 d.
apmokti piln kain, tai reikia pirkjui lieka 50 dien periodas, per kur nuolaida neteikiama.
Apskaiiuokime komercinio kredito katus:
I.Pagrindiniai duomenys:
A.Kreditavimo slygos - *3/10, neto 60*
B.Bendra pirkimo apimtis 100000 lt

II.Grynoji dienos pirkimo apimtis (iskaiiuojame)
100000 0,03 (100000) / 360d.= 269,44 lt.

III.Kreditinio siskolinimo lygis (iskaiiuojame)
A. Nuolaida priimama 269,44x 10d.= 2694,4 lt
B. Nuolaida nepriimama 269,44 x 60d.= 16166,4 lt.
Skirtumas: 13472 lt

IV. Komercinio kredito katai:
Nuolaidos suma (100000x0,03) 3000 / 16166,4 269404 Lt ( nuolaidos suma)=22,3%
Arba komercinio kredito katai procentais apskaiiuotume taip:
(Nuolaida% / 1-nuolaida,)x360d. / (paskolos periodas nuolaidos galiojimo periodas)=
=(3 / 97 )x( 360 / 60-10)= 22,3%

Jei perkame su nuolaida, tai kreditinis siskolinimas maesnis. Prieingu atveju, grynoji
dienos pirkim apimtis padauginama i 60 d. Ms atvej kreditinio siskolinimo skirtum sudaro
13472 Lt.
Komercinio kredito katai - tai metiniai nuolaidos atsisakymo katai procentais. Jie
apskaiiuojami padalijus nuolaid litais i skirtumo tarp kreditinio siskolinimo dydio perkant su
nuolaida ir ir dydio jos atsisakius (13472 Lt) ,ms pavyzdyje 22,3% (3000 Lt / 13472 Lt.)
Atkreiptinas dmesys, kad apmokant vliau, komercinio kredito katai maja. Jeigu monei
pasisekt apmokti per 90 d. vietoje 60 d., tai procentiniai kredito katai nukrist iki 13,9 procent
(3/97)(360/ (90-10), taiau kreditinio siskolinimo pratsimo taktika neetika pardavjo atvilgiu.
Kai perkama su nuolaida tai 2694,4 Lt suma vadinama laisvu komerciniu kreditu. is
kreditas gaunamas per nuolaidos galiojimo laikotarp. 13472 Lt suma, skirtumas tarp kreditinio
siskolinimo sskait, sudaro apmokestinam komercin kredit. Toks kreditas imamas vir laisvo
komercinio kredito, todl jis reikalauja mokti silomos nuolaidos dydio baud. Finansininkai turi
panaudoti vis laisv komercin kredit, o apmokestinam komercin kredit naudoti tik tada, kai jis
reikalauja maiau ilaid nei kitos trumpalaiks skolos formos.
Kiti trumpalaikio turto finansavimo altiniai yra trumpalaiks banko paskolos. Banko
paskol katai skiriasi nevienod tip skolininkams kiekvienu duotu laiko momentu ir visiems
58
skolininkams per laikotarp. Rizikingiems skolininkams palkan normos yra auktesns. Jos yra
auktesns ir maesnms paskoloms, kadangi, gaunant ir iduodant paskolas dalis ilaid lieka
pastovios.
Yra trys banko paskol palkan norm nustatymo bdai: paprasti procentai, nuolaid
procentai ir pridtiniai procentai.
Paprasti procentai nustatomi pagal pasiskolint sum. Jie daniausiai mokami sujus
paskolos grinimo terminui.
Nuolaid procentai skaiiuojami nuo paskolos nominalinio dydio, taiau i anksto
iskaitomi.
Pridtiniai procentai apskaiiuojami ir pridedami prie gaunam l. Taip nustatomas
dalinis mokamos paskolos nominalinis dydis.
Garantijos naudojantis trumpalaikiu finansavimu. Finansavim debitiniu siskolinimu
sudaro debetinio siskolinimo ustatymas arba iiekojimas. Debitinio siskolinimo ustatymas turi
didel prasm maoms monms, kuri klientai kreditavimo poiriu praeityje buvo patikimesni u
pai mon. Tai leidia monei inaudoti patikim klient teikiamus privalumus. Ustatymo atveju
kreditorius gauna teis ne tik debitorin siskolinim bet ir turi regreso teis skolinink.
Yra trys pagrindiniai finansavimo atsargomis metodai. Bendra atsarg sulaikymo teis
suteikia kreditoriui teis perimti visas skolininko atsargas. Patiktos nuosavybs gavimas tai
priemon, kai atsarg laikymas patiktas kreditoriui. Finansavimas pagal sandlio pakvitavim
tai susitarimas, pagal kur kreditorius samdo trei al kontroliuoti skolininko atsargas ir bti
kreditoriaus agentu.
Trumpalaiks banko paskolos. Daugumos trumpalaiki banko paskol grinimo terminas
ne ilgesnis kaip vieneri metai. Priklausomai nuo paskol ries, j palkan norma gali bti
skirtinga. Bankininkystje taikomos kredito linijos. Kredito linija tai susitarimas, pagal kur
bankas sutinka paskolinti tam tikr sutart pinig kiek per tam tikr laikotarp.
1. Paskola su paprastomis palkanomis. Paskola su paprastomis palkanomis vadinama
paskola su reguliariomis palkanomis. Tai paskolos ris, kai skolininkas grina paskol, o
palkanas moka tiktai sujus paskolos grinimo terminui. Pavyzdiui, pamus 1000 Lt paskol su
12 proc. paprastj palkan, moksime 120 Lt palkan. Tiek pagrindin skol, tiek palkanas
reikia mokti tik paskolos terminui pasibaigus. Nominalioji palkan norma i yra 12 proc. Jeigu
ios paskolos grinimo terminas yra vieneri metai, faktika palkan norma irgi bt 12 proc.
Taiau faktika norma gali bti ir didesn, jei paskolos laikotarpio trukm maesn nei vieneri
metai. Jei paimtume paskol 90 dien su 12 proc. palkanomis, tada faktika norma bt:
R=(1+ i/m)
m
- 1=(1+0,12 / 4)
4
1= 12,55 proc. Pastaba, i/m yra laikotarpio palkan
norma. Metai iame pavyzdyje sudaro keturis laikotarpius po 90 dien.
2. Paskola su palkan nuolaida. Gaunant paskol su palkan nuolaid, bankas palkanas
sumaina paskolos naudojimo laikotarpio pradioje. Jeigu imame toki paskol sakykime 10000 Lt
su 12 proc. metini palkan, tai palkanas 1200 Lt sumoktume imdami paskol t pai dien. I
tikrj bt pasiskolinta 8800 Lt (10000-1200), kadangi bankas nepaskolino visos sumos, tai
diskontuotos paskolos nominalioji kaina yra didesn negu nustatyta 12 proc., ir yra i = 1200 /
8800=13,64 proc.
Jei i paskol paimtume 90 dien, tai faktika metin norma (R) bt lygi R= (1+i/m)
m
-
1=(1+0.1364/4)
4
-1= 14.35 proc. (skliaustuose reikmes keliame 4 laipsniu).
3. Paskolos dengiamos dalimis kartu su palkanomis. Bankas gali reikalauti, kad paskola
bt dengiama kiekvien mnes. Tokia mnesin imoka susideda i palkan ir pagrindins
skolos. Taiau iuo atveju bendras palkan kiekis yra suskaiiuotas ir pridtas prie pagrindins
skolos sumos. Jeigu paimtume 10000 Lt dalimis dengiam paskol su 12 proc. palkan, metins
palkanos sudaryt 1200 Lt (0,12x10000), o mnesin imoka (MP) bt: (10000 1200) /
12=733,33 Lt. i mnesin imoka yra ne kas kita, kaip paskolos periodiniai mokjimai (paskolos
anuitetas). Ir vl faktika nominalioji paskolos kaina bt didesn negu nustatytoji 12 proc. Taip yra
todl, kad tiek pagrindin skola, tiek palkanos yra mokamos dalimis anksiau paskolos padengimo
59
termino. Dalimis mokama paskola yra viena i brangiausi banko paskol ri, nes skolininkas
pagrindin skol ir palkanas grina anksiau sutarto termino.
4. Kompensacinio likuio paskola. Kompensacinis likutis tai privalomas paskolos
procentas, kur skolininkas privalo, kaip ustat laikyti depozitinje sskaitoje, paprastai nuo 5 iki
20 proc. paskolos sumos.
Tarkime, kad pamme 10000 Lt paskol vieneriems metams su 12 proc. palkan. Jos
kompensacinis likutis 2000 Lt. Depozitinje sskaitoje pinig nra. io reikalavimo rezultatas yra
paskolos sumajimas kompensacinio likuio suma 2000 lit. Reikia, nordami turti 10000 Lt,
turime skolintis 12000 Lt, ir tada moktinos palkanos bt 1440 Lt (0,12x12000). Faktika
paskolos nominalioji kaina i bt 14,4 proc. =1440 /(12000-2000).
Jei paskol paimtume 90 dien, io laikotarpio palkanos yra perskaiiuojamos vienos
dienos palkan norm tokiu bdu: 12/365=0,0329 proc. Dienos palkan imokos 0,0329% x
12000=3,95 Lt. Per 90 dien 3,95x3,95=355,5 Lt.
Faktika palkan norma bt apskaiiuojama R=(1+i/4)
4
-1=(1+0,144/4)
4
-1=15,2 proc. (m
yra 90 dien period skaiius per metus, kuris pavyzdyje lygus 4). Matome, kad paskolos terminui
trumpjant, faktika norma didja. Faktik paskolos norm didt, didjant kompensaciniam
likuiui.

1.15. tema.Ilgalaikio turto finansinio valdymo ir pinig sraut esm.

Investicij ekonomin reikm ir formos. Terminas investicija kils i lotyniko odio
invest reikianio dti. Investicija reikia kapitalo djim tikslu paskesnio jo padidjimo.
Investicijos tai vairi ri turtins ir intelektualins vertybs, dedamos versl ar kitus objektus
ar sferas, ko pasekoje sukuriamas pelnas, arba pasiekiamas koks nors socialinis efektas. Tokiomis
vertybmis gali bti pinigins los, tiksliniai bankiniai indliai, akcijos ir kiti vertybiniai popieriai,
kilnojamas ir nekilnojamas turtas, turtins teiss, ieinanios i autorini teisi, teis naudotis eme
ir pan. Investicijos vaidina svarb vaidmen ekonomikos vystyme ir efektyviame jos
funkcionavime.
Bendrosios investicijos apima bendr investicini l apimt konkreiu laikotarpiu,
nukreipt nauj statyb, gamybos priemoni sigijim bei prekini-materialini atsarg augim.
Grynosios investicijos tai bendrj investicij suma, sumainta amortizacini atskaitym
suma per atatinkam laikotarp. Grynj investicij dinamikos rodikliai atspindi alies ekonominio
isivystymo charakter konkreiu laikotarpiu. Jei grynj investicij suma yra neigiamas skaiius
(kai amortizaciniai atskaitymai virija bendrj investicij sum), tai reikia gamybinio potencialo
smukim sumaja gaminamos produkcijos kiekis. Grynj investicij kiekio padidjimas skatina
pajam didjim. Esant tokiai padiai, pajam sumos augimo tempai virija investicij apimties
augimo tempus. Pavyzdys, monje diegiama nauja technologij, sigyta rengim u 100000 Lt, ko
pasekoje buvo gautos tokio pat dydio pajamos 100000 Lt . Jeigu mon pus savo pajam 50000
Lt ileis vartojimui, tai t vartojamj preki ir paslaug gamintojai gaus 50000 Lt pajam. Jeigu ir
ie, savo gaut pus pajam 25000 Lt ileis vartojimui, tai kiti preki ir paslaug gamintojai gaus
25000 Lt pajam. Tokiu bdu is procesas vyksta iki galo, t.y. iki 1 lito. Vadinasi, i kiekvieno lito
investicij pavyksta gauti 2-3 litus pajam. Ekonomikos teorijoje is procesas pajam augimas
didesniu kiekiu nei investicijos ekonomik vadinamas multiplikatoriaus efektu. Investicij
apimtys labiausiai priklauso nuo gaunam pajam paskirstymo tarp vartojimo ir taupymo. Taupymo
pajam dalis yra pagrindinis investicij resursas. Pagal investavimo laikotarp, investicijos bna
trumpalaiks (kapitalas investuojamas ne ilgesniam kaip vieneri met laikotarpiui) ir ilgalaiks
tai kapitalo investavimas didesniam nei vieneri met laikotarpiui.
Ilgalaikio turto investicijos yra svarbus darbo baras. Ilgalaiks investicijos reikia, kad dabar
yra ileidiama didel pinig suma, tikintis gauti nemaos naudos ateityje. inoma, ileist pinig
vert neturt viryti ateities pinig verts. Ilgalaiks investicijos tai rengim, pastat, ems ir
kitokio nekilnojamo turto pirkimas, taip pat nauj gamini gamyba, nauj rink sisavinimas ir kiti
projektai.
60
Ilgalaiki investicij valdymo procesas apima:
sprendim, dl investicij projekto reikalingumo;
bsim pinig sraut nustatym;
projekt pasirinkimo sprendim;
rizikos nustatym.
Pirmiausia reikt nusprsti, kad reikia daryti investicijas ilgalaik turt. Po to nusprsti ar
rinktis ilgalaikio turto pakeitimo, ar imtis jo fizins bkls atstatymo, ar gamybini pajgum
ipltimo projekto. Daugeliu atveju yra projekt pasirinkimo galimyb (konkursai). ia pagrindinis
dmesys turi bti skirtas bsim pinig sraut vertinimui ir reikt pasirinkti tok projekt, kuris
utikrins didiausi naud akcininkams ateityje. Pinig srautus btina vertinti dl to, kad grynasis
pelnas tai aritmetinis skirtumas tarp udirbt pajam ir padaryt ilaid sumos, jis apibdina veiklos
efektyvum, bet neparodo turim l. Efektyvi veikla gali bankrutuoti, jeigu pritrks pinig
skoloms apmokti. Todl, norint priimti teising sprendim, nereikia apsiriboti vien pelningumo
rodikliais, o btina skaiiuoti grynj pinig sraut, t.y. patikrinti ar per tam tikr laik gauti pinigai
virija ileistus. Bsimieji pinigu srautai yra skaiiuojami kiekvienam projektui. Jeigu pinig
gavimai virija ileistus pinigus, pinig suma padidja, jei gauta pinig suma yra maesn u
ileist sakoma, kad pinig srautas neigiamas.
Pinig sraut apskaiiavimas. Pinig sraut ataskaita parodo ne tik momentin kio
subjekto finansin bkl, bet ir pinig judjim per tam tik laikotarp. Pinigai yra mobiliausias
finansinis altinis. J praradimas yra negrintinas ekonominis nuostolis. kio subjektai pinigus
daniausiai ileidia pirkdami mediagas, darbo jg energij, o gauna, parduodami savo veiklos
produkt. Taiau tarp i dviej moment pinig kiekis gali bti sumaintas dividend, palkan ir
mokesi mokjimais bei paskol grinimu, investicijomis arba padidinamas priskaiiuoto
nusidvjimo sumomis, nepaskirstytu pelnu, plaukomis i parduoto ilgalaikio turto, gautomis
paskolomis, suformuoto naujo kapitalo sumomis ir pan.
Pinig srautai yra apskaiiuojami tiesioginiu bdu kai i pinig plauk atimamos pinig
imokos, susijusios su prastine veikla, investicine ir finansine veikla.
Netiesioginiu bdu apskaiiuojant pinig srautus, prie grynojo pelno, gauto kaupimo
principu per tam tikr laikotarp, pridedamas ilgalaikio turto nusidvjimas, vertinami pakitimai ir
gauta suma yra grynasis pinig srautas i mons veiklos:
Grynasis pinig srautas=Grynasis pelnas Nepiniginiai Pelno ataskaitos rodikliai, arba
Grynasis pinig srautas=Pinig gavimai Pinig ileidimai
Pajam ataskaitoje nusidvjimas priskiriamas gamybos katams. Kuo didesn
nusidvjimo padengimo norma, tuo maesnis pelnas. Bet nusidvjimo padengimas nereikia
pinig ileidimo, kaip kiti gamybini ilaid katai. Didjant nusidvjimui maja grynosios
pajamos, o dl majanios mokesi sumos didja mons pinig srautas. i priklausomyb
parodysime pavyzdiu:
Pinig sraut ir grynj pinig palyginimas:
Tarkime, kad realizavus produkcij pajamos gaunamos grynais pinigais, be to visos ilaidos,
iskyrus nusidvjim, taip pat daromos grynais pinigais. Koks pinig srautas bus gautas mons
kinje veikloje?
Pajam ataskaita Pinig srautai
Realizacijos plaukos 1000 1000
Katai be nusidvjimo -500 -500
Nusidvjimas -300 n.a.
Apmokestinamos pajamos 200 500
Mokesi suma (15 proc.) -30 -30
Grynosios pajamos 170

Nusidvjimo skaitymas 300
Grynasis pinig srautas 470 470

61
Grynasis pinig srautas nustatomas nusidvjimo sum 300 Lt pridedant prie 170 Lt grynj
pajam.
Pinig sraut vertinimas ir investiciniai projektai. Kiekviena ilgalaikio turto investicija
yra susijusi su bsimais pinig srautais. Pinig srautai tai pinigai, kurie per tam tikr laikotarp
versl plaukia arba i jo iplaukia.
Projekto grynieji pinig srautai yra po pelno mokesio sumokjimo likusio pelno ir
nusidvjimo l suma. ie srautai ir nulemia investicijos naudingum. Kiekvieno investicinio
projekto pinig srautai turi bti tik i gamybins-komercins veiklos ir po mokesi. Taip
apskaiiuoti pinig srautai yra diskontuojami ir diskonto tarifas yra ne kas kita, o finansavimo kat
rodiklis.
Pinigini l planavimo procese domimasi tik pinig srauto padidjimu, nes visi kiti pinig
srautai gali bti panaudojami nepriklausomai nuo to ar projektas bt pasirinktas ar ne. Pavyzdiui,
jeigu planuojama pakeisti sen rengim nauju, tai io projekto pinig sraut reikia suprasti kaip
skirtum tarp seno ir naujo rengimo pinig sraut. Yra palyginamos dviej rengim seno ir naujo
pinig sraut projekcijos, ir nustatomas skirtumas, kaip finansinis rezultatas naujo rengimo efekto.
Prisimintina, kad yra neatsivelgiama darant investicin sprendim nepadengtas ilaidas, jeigu
senam rengimui buvo imta paskola ir ji dar negrinta, tai tai nebus atsivelgta,darant rengimo
pakeitimo nauju, pinig srautus. Atsivelgiama tik tokias su projektu susijusias ilaidas, kurios bus
ateityje, jeigu projektas bus vykdomas.
Grynieji pinig srautai (grynasis pelnas plius turto nusidvjimas) paskutiniaisiais projekto
veikimo metais padidja padengtuoju trumpalaikio turto dydiu. (Trumpalaikis turtas tai
apyvartins los, o grynosios apyvartins los yra trumpalaikio turto ir trumpalaiki
sipareigojim skirtumas). Apyvartines las apima tokios veiklai palaikyti btinos kapitalo rys,
kaip gamybos atsargos ir pirkj siskolinimas. Paprastai didesnei pardavim apimiai reikia
papildom apyvartini l, kurios daniausiai finansuojamos i trumpalaiki paskol. Paprastai
pradins pinig snaudos projektui padidja (sumaja), bet kokiu lygiu, padidinant (sumainant)
grynj trumpalaik turt, projekto gyvendinimo pradioje. Taiau visas papildomai dtas
trumpalaikis kapitalas projekto naudojimo laikotarpiu turi bti padengtas.

1.16 tema. Investicini projekt vertinimo metodai.

Investicini projekt vertinimas. mons, nordamos nustatyti, ar silomi investicij
projektai priimtini, naudoja vairias finansinio kapitalo planavimo metodikas. Svarbiausias ir
paprasiausias rodiklis, padedantis priimti sprendim, yra investicij atsipirkimo laikas. is rodiklis
yra pagrstas nediskontuotais pinig srautais. Sudtingesni yra grynosios dabartins verts (NPV) ir
vidins pajam normos (vidinio projekto pelningumo) (IRR) metodai.
Naudojant iuos metodus, ir sprendiant pinig sraut reikmingum, pinig srautai yra
diskontuojami. Norint padaryti sprendim investuoti ilgalaik turt, reikia inoti, koki metodik
reikia taikyti projektams vertinti. Metodikos parinkimas priklauso nuo sprendimo pobdio.
Pirmiausia reikia priimti sprendim - tinkamas ar netinkamas projektas. I daugybs projekt reiks
atrinkti tinkam ir atmesti netinkamus. Toliau kai atrinkti keli alternatyvs projektai, reikia
isirinkti geriausi i j. Kai yra atrinkti keli tinkami alternatyvs projektai, bet nra pakankamo
visiems finansavimo, reikia irinkti kokius projektus arba etapus verta pasirinkti investicijoms, o
kuriuos atidti ateiiai.
1. Projekto atsipirkimo laiko metodas. Projekto atsipirkimo laikas apskaiiuojamas metais,
kuri reikia, kad bsimais pinig srautais bt padengtos pradins investicijos. Atsipirkimo laikas
apskaiiuojamas pagal formul:

Metai prie visik Nepadengt kat suma padengimo met pradioje
kat atsipirkim + Visiko padengimo met pinig srauto suma


62
Pavyzdys:
Ruoiamasi investuoti 50000 lit.Yra du projektai A ir B ir jie silo tokius pinig srautus:

Metai Projektas A Projektas B Pastaba
1 10000 20000
2 11000 25000
3 13000 15000
4 16000
5 30000
Kok projekt pasirinkti?

Sprendimas. Pirmiausia apskaiiuojame projekto A ir B suminius pinig srautus.

PROJEKTAS A Numatomas PS
0 laikotarpio pinig srautas -50000

Pinig srautas pirm met pabaigoje -50000 10000 -40000
antr met pabaigoje -40000 11000 -29000
trei met pabaigoje -29000 13000 -16000
ketvirt met pabaigoje -16000 16000 0
penkt met pabaigoje 0 30000 30000
PROJEKTAS B
0 laikotarpio pinig srautas -50000
Pinig srautas pirm met pabaigoje -50000 20000 -30000
antr met pabaigoje -30000 25000 -5000
trei met pabaigoje -5000 15000 10000

Pastaba:0 laikotarpio pinig srautas visada neigiamas

Atsipirkimo laikas A projekto 3 + 16000/ 16000=3+1=4 metai
B projekto 2+5000 / 15000=2+0,33 = 2,3 met.
Pagal atsipirkimo laik vertingesnis yra B projektas, kadangi investicijos bsimais pinig
srautais atsipirks per 2,3 met.
Kai kurios mons naudoj vadinamj diskontuot atsipirkimo laik. Norint j apskaiiuoti
reikia inoti projekt finansavimo katus. Jeigu tie katai yra 10 proc. tada kiekvien met pinig
srautus reikia dalinti i (1+k), t.y. 1,1 pakeltu 1 arba,2 arba3 arba 4 laipsniu. Sudj juos gausime
projekto diskontuotus pinig srautus, t.y. j dabartin vert.

2. Grynosios dabartins verts metodas. Tai nekilnojamo turto projekt vertinimo bdas,
kuris yra susijs su pinig sraut diskontavimu. Grynoji dabartin vert (NPV) tai dabartin vis
pinig sraut, skaitant ir pradin investicij, vert. Projektas pasirenkamas jei grynoji dabartin
vert yra teigiamas skaiius. O tai reikia, kad i investicijos prognozuojama gauti pinig srautus
didesnius u grynj investicin vert.
Grynoji dabartin vert apskaiiuojama:
( ) ( ) ( )
n
n
i
CF
i
CF
i
CF
CF NPV
+
+ +
+
+
+
+ =
1
......
1 1
2
2
1
1
0
arba
( )

= +
=
n
i
n
i
i
CF
NPV
0 1
, kur CF pinig srautai pradedant pradine investicija ir baigiant paskutiniaisiais
pinig srautais, i kapitalo kaina;

NPV apskaiiuojama, kaip vis pinig sraut suma.
63
Projektas pasirenkamas kai NPV>0
Projektas atmetamas kai NPV<0
Projektu nesidomima kai NPV=0

Pavyzdys.Planuojama investuoti 90000 Lt projekt kuris ada per tris artimiausius metus
tokius pinig srautus:
Metai Pinig srautai
1 23000
2 38000
3 60000
Pastaba: projektas numato trei met pabaigoje ilaidas 15000 lit aplinkos sutvarkymui.
Sprendimas. Pirmiausia apskaiiuojama kiekvieno pinig srauto dabartin vert, skaitant
pinig plaukas ir ileidimus bei atmus projekto katus. Toliau diskontuoti pinig srautai
sumuojami. Gauta suma ir bus projekto grynoji dabartin vert NPV. Parenkamas tas, kurio NPV
yra teigiama ir didesn.
Diskontuotiems pinig srautams apskaiiuoti naudojame dabartins verts formul DV= BV
x DVIF (bsimuosius pinig srautus dauginame i perskaiiavimo dabartin vert koeficiento, kur
susirandame i lentels arba kiekvieniems metams apskaiiuojame 1 / (1+i) 1m. bt 1 / (1+0,1)
esant palkan normai 10%)
Metai Pinig srautai
Diskonto tarifas
10%
Diskontuoti
pinig srautai
0 -90000 -90000
1 0,9091 20909
2 0,8264 31403
3 0,7513 45078
7391
Trei
met pab
-15000 0,7513 -11269,5
NPV -3878,5Lt
vertinus pinig ileidim aplinkai sutvarkyti, gaunama neigiama NPV, todl projektas
atmetamas.

3. Vidinio projekto pelningumo metodas. Tai svarbiausias investicij vertinimo bdas,
pinig laiko verts principu. iuo metodu apskaiiuotas pelningumo procentas nesusijs su rinkos
norma. Todl jis ir vadinamas vidiniu pelningumu.
Vidinis projekto pelningumas, tai toks diskonto procentas, kuris projekto bsim pinig
gavim dabartin vert sulygina su projekto sigijimo katais arba su bsim pinig imokjim
dabartine verte.
Pavyzdys. Siloma investuoti 1000 lit .Po met adama atiduoti 1100Lt. Koks bus
udirbtas pelningumas? Pelningumo procent paymkime R. Tada dabartin vert apskaiiuosime:
NPV= -1000 + 1100 / (1 + R). Koks turt bti pelningumas, kad R, kad NPV=0 ? Reikt daryti
bandymus, statant formul R reikmes, kol gausime NPV lygi 0. iuo atveju tiks 10 proc., tai
reikia, kad io projekto pelningumas yra 10 proc. Yra ryys tarp vidinio pelningumo IRR ir
grynosios dabartins verts NPV:
NPV visada bus teigiamas skaiius,jeigu diskonto procentas yra maesnis u IRR;
NPV visada bus neigiamas skaiius jeigu diskonto procentas yra didesnis u IRR;
ia taisykle galima pasinaudoti priimant sprendimus dl investicij.

64

Literatra


1. Cyril Pat Obi. Verslo finans pagrindai. K.: Technologija, 1998.
2. Zina Gaidien. Finans valdymas. 1998.
3. Gediminas Smalenskas. Finansai.
4. Peter Wilson. Maosios mons finans valdymas. V., 1997.
5. E.Bukeviit. Finans analiz. 1998.
6. V.Kvedarait. Pelningumo analiz ir prognozavimas. 1996.
7. moni finans valdymas. Paskait konspektas. Kauno technologijos institutas,
1993.
8. K.Pasas. Ekonomini termin odynas. 1994.







































65

II. MOKESIAI

Mokesi reikm ir btinumas. Pirmj raytini ini apie mokesius, pilietin prievol
juos mokti randama Biblijoje senovs knyg rinkinyje. Visuotiniai mokesiai paplito kuriantis
valstybms. Danai jie nebuvo skiriami nuo duokli, kaip seniausios mokjimo prievols natra
arba pinigais formos. Valstybi krimosi pradioje svarbiausia j funkcija buvo apginti savo
pilieius nuo kit valstybi piliei upuolimo ir palaikyti vidaus tvark. Valstybms vystantis j
funkcija isiplt. Tvarkai palaikyti reikjo sukurti teisingumo bei policijos sistem, iplsti ryius,
reglamentuoti turtingj padt visuomenje bei apginti vargus teikti jiems socialines paslaugas
(nemokam vietim, medicinin aptarnavim) taip pat tvarkyti isipltusius kininkavimo
santykius.
Valstyb turi vykdyti visas tas veiklas, kuri pasilos be prievartos nesulauktume i privai
asmen. Valstyb privalo teikti komercines paslaugas, kuri privati mon nebus suinteresuota arba
nesugebs teikti, pvz., tiesti kelius, tiltus, statyti uostus, elektrines, juos priirti ir pan. Socialins
paslaugos, kuri imasi valstyb, negali bti visikai paliekamos privatiems asmenims, nes danas j
neturs intereso teikti ias paslaugas arba tam neturs l, arba j teikiam paslaug tarifai ir
slygos nebus priimtini vartotojams.
Valstyb privalo imtis atsakomybs u savo pilieius ir teikti jiems pagalb, kai jie laikinai
arba visam laikui netenka darbo,tampa invalidais, gyvena amoraliai ir ydingai.
Beveik visi sutinka su tuo, kad, esant dabartiniam civilizacijos lygiui, valstybs sikiimas
visuomenin gyvenim yra btinas, nors nesutariama, kiek jai iame procese reikt dalyvauti. Tik
aiku, kad valstybs funkcij vykdymui reikia dideli finansini itekli. Svarbiausias valstybs
finansini itekli altinis, inomas nuo seniausi laik, yra mokesiai. Vadinasi mokesiai yra
btini, nes jie yra kiekvienos valstybs ekonominio bei socialinio gyvenimo pagrindas.
Mokesi socialinis-ekonominis vaidmuo pasireikia j funkcijomis. Svarbiausios funkcijos
yra trys:
fiskalin;
perskirstomoji;
reguliavimo.
Mokesi fiskalin funkcija pasireikia tuo, kad valstybs biudeto pajamos pagrindinai
formuojamos remiantis alies mokesi sistema. i funkcija apima alies biudetins politikos dal.
Lietuvoje mokestins plaukos sudaro apie 95 proc. nacionalinio biudeto pajam.
Mokesi perskirstomoji funkcija susijusi su fiskaline funkcija ir pasireikia tuo, kad gautos
nacionalin biudet mokesi moktoj los perskirstomos tarp alies gyventoj, kio subjekt
bei veiklos sfer.
Reguliavimo funkcija pasireikia per valstybs mokesi politik, kuri tiesiogiai veikia ne tik
pajam perskirstym bet ir finansin kio subjekt padt. Valstyb priimdama atatinkamus
mokesi statymus gali skatinti tiek krato ekonomikos spartesn pltojim, tiek stagnacij ar
smukim. Valstybinis reguliavimas, taikant mokesi sistem, praktikuojamas seniai, ir daugelyje
ali manoma, kad tai patikima priemon, nors yra manani ir kitaip.
66

Valstybs mokesi politika. Mokesiai yra ne tik valstybs pajam altinis, bet ir galingas
rankis jos rankose. Valstybs mokesi politika pasireikia per mokesi nomenklatr, taikomus
tarif dydius, bazi nustatymo tvark, taikom lengvat sistem,mokesi mokjimo taisykles bei
baud sistem. iuo klausimu nesiginijama.
Valstybin mokesi politika tiesiogiai veikia ne tik pajam perpaskirstym, bet ir finansin
kio subjekt padt skatina ar neskatina nacionalins ekonomikos augim, infliacij, kov su
nedarbu ir pan.
Yra ir neigiam nuomoni apie mokesi reikm visuomens kiui. Pavyzdiui, mokesiai
pakelia kainas, ir tuo blogina gyventoj padt, moko apgaudinti, sudaro palankias slygas
kontrabandininkams ir juodajai rinkai. Taiau kirvis naudojamas ms buityje taip pat gali tapti ir
nusikaltimo rankiu, irint kokias rankas jis pateks. Nepaisant nuomoni vairovs galima teigti,
kad mokesiai yra ne tik valstybs ido papildymo priemon, jie atlieka ir tam tikr socialin-
ekonomin vaidmen - be j mes iandien neapsieitume.
Taigi mokesiai turi bti, nes jie yra kiekvienos valstybs ekonominio bei socialinio
gyvenimo pagrindas. Turtinga ta valstyb, kuri surenka daug mokesi. Mokesiai daniausiai
suprantami kaip valstybs pajam altinis Lietuvos Respublikos mokesi administravimo statyme
pateiktas toks mokesi apibrimas:
Mokestis mokesio statyme mokesio moktojui nustatyta pinigin prievol valstybei,
kad bt gauta pajam valstybs (savivaldybs) funkcijoms vykdyti. i prievol atliekama statym
nustatyta tvarka.
Matome, kad mokesi mokjimas yra prievarta, o viskas, kas susij su prievarta, kelia
neigiamas emocijas ir psichologikai yra sunkiai priimtinas dalykas. Dl to visais laikais ir visose
valstybse buvo ir tebra vengiani mokti mokesius. Angl ekonomistas A.Smitas pripaino,
kad mokesiai yra blogyb, kurios deja negalima ivengti. Laukiniai mons neinojo mokesi.
Mokesiai yra civilizacijos iradimas, padovanojs mums muziejus ir kaljimus, modernikus
geleinkelius ir giljotinas, mokslo ventoves ir atomin bomb... Mokesius galima panaudoti ir
piktam ir geram,bet ne mokesiai dl to kalti, o mons, kurie juos tvarko
Nereikia painioti mokesi su baudomis, nors bauda taip pat yra privalomas mokjimas.
Baud mokame u padarytus nusiengimus, o mokesiai yra skirti visuomeniniams poreikiams
tenkinti. Valstybs ar privaios mons teikia butams ir kio subjektams elektros energij, dujas,
kart vanden, telefono paslaugas ir t.t. U ias paslaugas gyventojai ir kio subjektai turi nemaai
mokti. Gyventojai ias ir panaias ilaidas danai tapatina su mokesiais, taip jas ir vadina. Taiau
mokjimai u komunalines paslaugas,draudimo mokos, nuomos mokestis u em nra mokesiai,
nes jie mokami paslaugas teikianioms monms, o ne valstybs nacionalin biudet ar tikslins
paskirties centralizuotus valstybs l fondus.
Tarp valstybs ir gyventoj galioja nerayta sutartis, pagal kuri valdia sipareigoja ginti
pilieius nuo prie, saugoti j turt, sprsti tarp j kylanius ginus, nors minimaliai rpintis j
sveikata ir vietimu, siekti kit visuomenei nauding tiksl. Visa tai ir suteikia valdiai teis
reikalauti perleisti dal fizini bei juridini asmen pajam atatinkamus piniginius fondus.
Valstyb, statymais numatyta tvarka prievarta ima mokesius i mokesi moktoj, ir tuo bdu
sukaupia tam tikrus piniginius iteklius savo funkcijoms vykdyti. (tai ir sudaro mokesi esm).

Mokesi vaidmuo formuojant valstybs finansinius iteklius. Normaliai valstybs veiklai
ir jos funkcijoms vykdyti btini finansiniai itekliai. Juos paprastai sudaro centralizuotuose ir
tikslins paskirties fonduose sukaupti piniginiai itekliai, btini tiek centrins, tiek vietins valdios
funkcijoms vykdyti. Daniausiai vienintelis mint fond formavimo altinis yra valstybs imami
mokesiai. Taikomi mokesiai priklauso nuo alies ekonomins santvarkos, ekonomikos ir
socialinio isivystymo lygio, tos alies specifini slyg.
Lietuvos respublikos teritorijoje surenkamus mokesius, priklausomai nuo valdymo organ,
renkani ir naudojani mokesi las, i galima suskirstyti dvi atskiras kategorijas. Tai yra:
a) valstybei skirtus mokesius, (valstybiniai mokesiai) bei
67
b) vietinius mokesius.
Valstybinius mokesius ima centrin valdia, remdamasi alies statymais, ir mokesiai
nukreipiami valstybs biudet. Vietinius mokesius, remiantis alies statymais, ima vietos
valdymo organai atitinkamoje teritorijoje ir skiria juos vietos biudet reikmms.
Lietuvos mokesi sistem sudaro 18 statymais reglamentuojam mokesi, i kuri 12 yra
renkami valstybs biudet,o lik 7 savivaldybi biudetus.
valstybs biudet ir nebiudetinius fondus patenka ie mokesiai:
1) Juridini asmen pajam mokestis;
2) Pridtins verts mokestis;
3) Akcizai;
4) Tarptautins prekybos ir sandori mokesiai;
5) yminis mokestis;
6) Konsulinis mokestis;
7) Mokestis u valstybinius gamtos turtus;
8) Naftos ir duj itekli mokestis;
9) Mokestis u gamtos terim;
10) Atskaitymai automobili keliams tiesti,taisyti ir priirti;
11) naai valstybinio socialinio draudimo fond;
12) naai Sveikatos draudimo fond

vietini savivaldybi biudetus patenka ie mokesiai:
1) Fizini asmen pajam mokestis;
2) ems mokestis;
3) Valstybins ems ir nuomos telkini nuomos mokestis;
4) moni ir organizacij nekilnojamo turto mokestis;
5) yminis mokestis
6) Prekyviei mokestis;
7) Paveldimo ar dovanojamo turto mokestis

Matome, kad yminis mokestis patenka tiek valstybs, tiek ir savivaldybi biudetus.
Esm ta,kad yminis mokestis yra skaitomas t biudet, i kurio ilaikoma staiga, iduodant
dokumentus, u kuriuos imamas mokestis.
Valstybin mokesi inspekcija administruoja 16 mokesi ir neapima sveikatos bei
socialinio draudimo mokesi. Paymtina, kad savivaldybi mokesi nustatymo teiss yra labai
ribotos. Tokia teise savivaldybs gali pasinaudoti, nustatydamos prekyviei mokest. Taiau is
mokestis sudaro neym savivaldybi pajam dal.
Lietuvos Respublikoje pagrindinis ir didiausias finansini itekli fondas yra alies
nacionalinis biudetas, kur sudaro valstybs ir savivaldybi biudet bendra apimtis. Be to yra
tikslins paskirties bendravalstybiniai l fondai: Valstybinio socialinio draudimo fondo biudetas,
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudetas, Keli fondas. (Buvo sudaryta dar daugiau nei 20
nebiudetini l fond: tai privatizavimo fondas, Kaimo rmimo fondas, Bendrasis paramos
gyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti fondas ir pan. Kasmet fondai keiiami,
atsiranda nauji, aktuals tam periodui, kiti panaikinami.) Nebiudetinius fondus numatyta traukti
nacionalin biudet. Visiems iems biudetams bdingas bruoas yra tai, kad vyrauja mokesi ar
kit mok plaukos. Apie 95 proc. nacionalinio biudeto plauk sudaro mokesi plaukos ir tik
apie 5 proc.gaunama i nemokestini plauk.
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudeto pajamas i esms sudaro draudj ir
apdraustj mokos joms tenka apie 96 proc. vis io biudeto pajam. Likusi 4 proc. pajam
dalis tenka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pajamoms. (Jas sudaro baudos ir
delspinigiai gauti i draudj).
Didiausi privalomojo sveikatos draudimo fondo biudeto pajam dal sudaro mokesi ir
mok plaukos apie 76 proc. bendros sumos. Jas sudaro i draudj mokamos privalomojo
68
sveikatos draudimo mokos 3 proc. i darbo apmokjimo fondo, kuriuos moka darbdaviai, bei
kinink bei savanorik draudimo mokos.
Mokesi sistema, apmokestinimo udaviniai ir principai. Mokesi sistema apibriama
skirtingai. Taiau, visi apibrimai akcentuoja, jog mokesi sistema apima visus mokesius,
kuriuos valstyb ima i mokesi moktoj alies bendravalstybinius fondus. Tai reikia, kad
mokesi moktojai - vairi ri mons ir gyventojai moka kelis bendravalstybinius fondus:
alies nacionalin biudet (valstybs ir savivaldybi biudetus) ir specialiuosius tikslins
paskirties fondus: Valstybinio socialinio draudimo fondo biudet ir Privalomojo sveikatos
draudimo fondo biudet. kio subjektai dar moka mokas Keli fond. Vadinasi valstybs
mokesi sistem sudaro visuma mokesi ri, nustatyt mokesi statymais. Dabartin Lietuvos
mokesi sistem sudaro ie mokesiai (rinkliavos, mokos):
1. Fizini asmen pajam mokestis pagal 1990 10 05 LR fizini asmen pajam mokesio
laikinj statym Nr. 1-641 ir pagal 1997 12 09 LR ems produkcij ir paslaugas ems kiui
teikiani kini bendrij ir I atleidimo nuo fizini asmen pajam mokesio statym Nr. VIII-
559.
2. Juridini asmen pelno mokestis pagal 1990 07 31 LR juridini asmen pelno mokesio
statym Nr. I-442 ir pagal 1997 12 07 LR ems kio produkcij gaminani ir paslaugas ems
kiui teikiani moni atleidimo nuo juridini asmen pelno mokesio statym Nr. VIII-558.
3. Valstybinio socialinio draudimo mokos - pagal 1991 05 21 LR valstybinio socialinio
draudimo statym Nr.I-1336.
4. Privalomojo sveikatos draudimo mokos pagal 1996 05 21 LR sveikatos draudimo
statym Nr.I-1343.
5. ems mokestis pagal 1992 06 25 LR ems mokesio statym Nr. I-2675.
6. Valstybins ems ir valstybinio fondo vandens telkini, inuomot verslinei arba
mgjikai klei, nuomos mokestis pagal LRV 1993 08 03 nutarim Nr. 602 Dl valstybins
ems ir valstybinio fondo vandens telkini, inuomot verslinei arba mgjikai klei, nuomos
mokesio.
7. moni ir organizacij nekilnojamo turto mokestis pagal 1994 07 20 LR moni ir
organizacij nekilnojamo turto mokesio statym Nr. I-565
8. Paveldimo ar dovanojamo turto mokestis pagal 1995 06 13 LR paveldimo ir
dovanojamo turto mokesio statym Nr. I-935.
9. PVM pagal 1993 12 22 LR pridtins verts mokesio statym Nr. I-345.
10. Akcizai pagal 1994 04 12 LR akciz statymo Nr. I-429 nauj redakcij 1997 12 09
LR akciz statymo pakeitimo statym Nr. I-VIII-556.
11. Muitai pagal 1993 04 27 LR muit tarif statym Nr. I-138.
12. yminis mokestis pagal 1994 06 23 LR yminio mokesio statym Nr. I-508 ir LR
civilin kodeks.
13. Valstybin rinkliava pagal LR Vyriausybs 1993 03 12 nutarim Nr. 163 Dl
valstybins rinkliavos.
14. Konsulinis mokestis pagal 1994 06 23 LR konsulinio mokesio statym Nr. I-509.
15. Prekyviei mokestis pagal 1993 11 23 LR prekyviei mokesio statym Nr. I-309.
16. Mokesiai keli fond pagal 1995 01 24 LR keli fondo statymo Nr. I-766 nauj
redakcij 1997 11 18 LR keli fondo statymo pakeitimo statym Nr. VIII-521.
17. Mokesiai u valstybinius gamtos iteklius pagal 1991 03 21 LR mokesi u
valstybinius gamtos iteklius statym Nr. I-1163.
18. Mokesiai u gamtos terim pagal 1991 04 02 LR mokesi u aplinkos terim
statym Nr.I-1188.
19. Naftos ir duj itekli mokestis pagal 1992 10 07 LR naftos ir duj itekli mokesio
statym Nr.I-2944.
20. Vietins rinkliavos pagal 1996 06 06 LR vietini rinkliav statym Nr. I-1365.
69
Kaip matome du mokesiai (valstybins ems nuomos mokestis ir valstybin rinkliava)
imami pagal Vyriausybs nutarimus. Tai prietarauja LR Konstitucijos (127 str.) nuostatai, kad
mokesius, mokas ir rinkliavas nustato statymai.
Taigi alies mokesi sistem sudaro 20 mokesi, mok ir rinkliav. Valstybs mokesi
sistema turi bti formuojama atsivelgiant apmokestinimui keliamus udavinius priklausomai nuo
alies ekonomini slyg ir ekonomins politikos tiksl. Kai kuriose alyse buvo vesta imtas ir
daugiau mokesi. Toks nesaikingumas niekam nenaudingas, kaip ir vieno didelio mokesio
vedimas. Atrodyt, esant vienam dideliam mokesiui supaprastt atsiskaitymai su valstybe,
nereikt tiek daug mokesi darbuotoj, pildyti tiek daug deklaracij ir pan. Taiau gyvenimo
praktika rodo, kad tai beveik nemanoma. Tas vienas mokestis bt labai didelis ir bt labai sunku
atrasti universalumo kriterijus: kas nors valstyb ar moktojai bt nuskriausti. Dabartiniu metu
pasitenkinama 10-20 mokesi rimis. Svarbu tik teisingai sutvarkyti mokesi sistem, kad ji
nedaryt alos kiui, neskurdint gyventoj ir utikrint pajamas valstybs funkcijoms vykdyti.
Pagrindinis apmokestinimo udavinys yra gauti valstybei pajam reikaling jos ilaidoms
padengti. Taiau apmokestinimas neturi stabdyti kio pltros ar neigiamai j veikti. Gali pakenkti
per dideli mokesiai ar netinkama j sistema. Apmokestinimas turi padti kurti darbo vietas, nuolat
stiprinti ir plsti alies ekonomik, prisidti prie pajam ir turto perpaskirstymo. Todl, kuriant
mokesi statymus svarbu atsivelgti tai, kas, kaip ir i koki altini tuos mokesius moks, koks
moktoj pajgumas, ar mokesiai nebus nepakeliama nata,stabdanti viso kio pltr.
(Apmokestinimas tai menas taip nupeti s, kad pk bt kuo daugiau, o gagenimo kuo maiau
sak 17a. prancz valstybs veikjas anas Baptistas Kolbertas). Norint sukurti efektyvi
mokesi sistem, reikia laikytis bendr apmokestinimo princip, tai:
apmokestinimo teisingumas. is principas reikalauja, kad subjektai turintys
vienodas pajamas bt vienodai apmokestinami,subjektai su skirtingomis
pajamomis bt skirtingai ir apmokestinami. princip bt galima papildyti
teiginiu, kuo subjekto ekonominis pajgumas yra didesnis, tuo jis turi daugiau
sumokti mokesio. Apmokestinant mokesio objektus reikia atsivelgti
moktojo gebjim mokti. Gebjimas mokti daugelio specialist laikomas
apmokestinimo teisingumo etalonu.
apmokestinimo paprastumas ir konkretumas. iuo principu siekiama, kad nebt
numatyta per daug mokesi ir paini bei sudting taisykli. Mokesiai turi bti
apibrti ir aiks. Isivysiusi ali praktika rodo, kad itin sudtingi ir
nepakankamai apibrti mokesiai paprastai visi nesurenkami ir yra ne tokie
teisingi bei efektyvs, kaip tiktasi.
ekonominio efektyvumo principas. is principas reikalauja,kad mokesio nata
nestabdyt kio pltros ir nesmukdyt pragyvenimo lygio, o atvirkiai skatint
ekonomik ir visus su ja susijusius procesus. Mokesiai turi bti mokami
moktojui patogiu laiku;
mokesi naumo ir produktyvumo principas. Mokesio naumas parodo santyk
tarp gaunamo mokesio sumos ir padarom ilaid jai gauti. Produktyvum
padidina mokesio bazs ipltimas, t.y. apmokestinamj objekt skaiiaus
padidinimas, apmokestinant tuo paiu mokesiu. Mokesi rinkimas turi bti
pigus ir greitai pasiekti kas. Valstybei naudinga ir patogu turti mokesi
sistem su elastingomis plaukomis, kai, nevedant nauj mokesi ir nedidinant
esam mokesi tarif, plaukos i mokesi didja spariau nei nacionalins
pajamos. (iuos principus mgino nustatyti jau mintas angl ekonomistas
A.Smitas 17a. ir jie nepaneigti iki iol). Neturt veikti tokie mokesiai, kai
mokesi pajamos yra maos, o j mimo katai dideli. Mokestini plauk
produktyvumas reikia pakankam pajam apimt, reikaling valstybs ilaidoms
padengti.
Apibdinti apmokestinimo principai ir udaviniai yra sunkiai suderinami ir net prietarauja
vienas kitam. Todl nemanoma sukurti tokios mokesi sistemos, kuri padt skmingai sprsti
70
visus apmokestinimui keliamus udavinius ir laikytis vis apmokestinimo princip. Siekiant
socialiai priimtino paskirstymo teisingumo, reikia daugiau apmokestinti turtinguosius gyventoj
sluoksnius, pvz., labiau apmokestinti prabangos dalykus. Mokesiai gali atitikti teisingumo ir
ekonominio efektyvumo reikalavimus, bet gali bti juos ir neatsivelgta.
Norint pasiekti kad bt paisoma vis apmokestinimo princip, reikia kompromis.
Formuojant mokesi sistem svarbu gerai inoti, kokias galimybes teikia atskiri mokesiai, kokie
j pranaumai ir trkumai.
Atsivelgiant ivardintus principus, iuolaikiniu vertinimu mokesi sistema laikoma
efektyvia, jeigu atitinka iuos reikalavimus:
- laiduoja, kad biudet numatytais dydiais reguliariai plauks pinigins los ir j suma
atitinkamai dids, augant apmokestinamoms pajamoms;
- skatina reikiam gamybinio aktyvumo ir asmeninio vartojimo lyg;
- suderina centrins ir vietos valdios interesus formuojant j biudetus.

Mokesi rys. Mokesi rys bei j skaiius priklauso nuo valstybs fiskalins politikos.
Tiksliai klasifikuoti mokesius nelengva, nes mokesi riavimas turt bti pagrstas ne tik paia
mokesi esme, bet ir mokesi rinkimo technika,mokesi tikslais bei padariniais. Pagal
mokesius mokani subjekt ypatybes yra skiriami juridini asmen,fizini asmen ir bendrieji
mokesiai. Juridiniai asmenys moka pelno, fiziniai asmenys pajam mokest;bendri mokesiai
PVM, yminis, nekilnojamo turto ir kt.
Dabartiniu metu sigalioj mokesiai skirstomi atsivelgiant sumokjimo bd, tai -
tiesioginiai, netiesioginiai ir rinkliav pobdio mokesiai.
Tiesioginiu vadinamas toks mokestis, kur moktojas sumoka pats betarpikai, priklausomai
nuo jo turimo apmokestinamojo objekto (tai bt pajam, turto, ems, dovanojimo ir kiti). Jie dar
skirstomi asmeninius (kai apmokestinamas asmuo ir jo pajamos) ir realinius (kai apmokestinamas
turtas). Realiniai mokesiai imami u konkret nuosav turt: em, namus, dividendus ir pan.
Daniausiai taikomi proporciniai tarifai. Asmeniniai mokesiai imami u juridini ir fizini asmen
pajamas ir turt prie pajam altinio ar pagal deklaracij. Apmokestinamasis objektas paskaitomas
kiekvienam moktojui individualiai ir gali bti atsivelgiama finansin jo bkl (eimos dyd ar
kt.).
Netiesioginis mokestis, tai, i esms, valstybs udedamas antkainis, kur sumoka vartotojas,
sigydamas prekes arba gaudamas paslaugas. iuos mokesius per kain mechanizm surenka ir
moka valstybs id antrieji fiziniai ir juridiniai asmenys, gav realizacijos plaukas (arba patys
tap vartotojais). i mokesi nata realiai gula ant gyventoj pei, nors formaliai juos moka
verslo mons. Tai netiesioginis apmokestinimo bdas, kai ryys tarp moktojo (vartotojo) ir
valstybs reikiasi per apmokestinimo objekt-tarpinink. iems mokesiams priklauso vairi
modifikacij akcizai, muitai bei fiskaliniai monopoliai.
Netiesioginiai mokesiai akcizai bna individuals konkreioms prekms (cukrui,
degalams, alui ir pan.) ir universals (apyvartos mokestis, pridtosios verts mokestis), fiskaliniai
monopoliniai mokesiai (druskai, tabakui, degtukams, spiritui ir kitoms), muitai (importiniai,
eksportiniai, tranzitiniai, fiskaliniai, protekciniai,specifiniai ir kt.).
Apie muitus kalbsime vliau, nagrindami muit tarif statym. Fiskaliniai muitai yra
tokie, kuriais siekiama kuo daugiau gauti biudeto pajam. Protekciniai muitai gina vidaus rink
nuo usienio ekspansijos. Specifiniai muitai rinkliava, kuri nustatyta tvirta suma u preks mato
vienet.
Fiskaliniai monopoliniai mokesiai tai netiesioginiai mokesiai u valstybs
monopolizuotas masins gamybos prekes (apima gamyb ir prekyb).
Rinkliav pobdio mokesiai fiksuoto dydio valstybs numatytas privalomas
atlyginimas u valstybs teikiamus teisinius ir kitokius patarnavimus, kuri suteikimo teis yra
monopolizavusi valstyb (yminis, konsulinis ir pan.). iai mokesi grupei galima priskirti ir
vairias baudas administracins teiss paeidjams (paeidus keli eismo taisykles ir pan.).
71
Dabartiniu metu atsiranda dar viena mokesi grup tai ekologiniai mokesiai. J tikslas ne
valstybs pajam didinimas, bet ekologin apsauga.

Mokesi elementai. Kiekvieno mokesio turin atskleidia ir apibdina jo sudedamosios
dalys arba elementai. Mokesi elementai yra tokie:
1. Mokesio subjektas. Fiziniai ar juridiniai asmenys, privalantys mokti statymais
nustatytus mokesius yra vadinami tam tikro mokesio subjektais arba mokesio moktojais. Tai
mokesi natos nejai. Reikt skirti faktikj moktoj ir formalj moktoj. Faktikas
moktojas sumoka mokest pats i jam priklausanio altinio. Formalusis moktojas tik surenka
mokest, yra atsakingas u jo apskaiiavim ir mokjim nustatytu laiku valstybs kas. (Taip yra
netiesiogini mokesi atveju arba kai darbdavys iskaito mokesius i darbuotojams imokamo
atlyginimo). Trumpai isireikiant - mokesio moktojai yra kio subjektai: vairi ri mons ir
gyventojai privalantys mokti statymais numatytus mokesius.

2. Mokesio objektas. Mokesio objektais laikomi daiktai,darbai bei vert, paslaugos bei
vert, kurie statymais yra apmokestinami (trumpai tariant - yra visa tai u k (arba nuo ko) reikia
mokti mokest). Tai fizini ar juridini asmen pajamos, turtas, bei nejudamas turtas, tam tikr
preki vert, tam tikros veiklos rys, vertybini popieri finansins bei kreditins operacijos, teis
naudotis gamtos itekliais, parduodamo turto kitiems asmenims vert, produkcijos, darb ir
paslaug pridtin vert bei kiti objektais. Mokesio suma apskaiiuojama pagal apmokestinam
vienet skaii, kuriais gali bti fiziniai vienetai (tonos, hektarai). Jei objekto apimtis
apmokestinimui ireikta pinigais, tai apmokestinimo vienetas, suprantama, yra piniginis vienetas.
Kartais mokesi objektai ir mokesi altiniai gali sutapti. (Mokesi altiniai yra subjekt
pajamos: pelnas, darbo umokestis). Pavyzdiui, pajam mokestis, moni pelnas.

3. Apmokestinimo vienetas tai ta mokesio objekto dalis,kuriai nustatomas mokesio
tarifas. Apmokestinimo vienetu daniausiai laikomas mokesio objekto matavimo vienetas, pvz.,
Pajam mokesio vienetas yra alies piniginis vienetas, ems mokesio - aras ar hektaras ir pan.

4. Mokesio tarifas yra mokesio dydis,kuris taikomas apmokestinamajam vienetui
(Apmokestinamasis vienetas tai objekto matavimo vienetas, reikalingas mokesio dydiui nustatyti.
Jis gali bti ireiktas pinigine arba natrine forma, pvz., pajam mokesio piniginis vienetas,
ems mokesio aras, hektaras). Tarifas yra labai svarbus mokesio elementas. Labai emi tarifai
neduoda mokestinio efekto, jie gali nepadengti net t ilaid,kurios susidaro dl mokesi
iiekojimo. Labai aukti tarifai stabdo stimul dirbti, turti turt. Mokesi tarifai gali bti nustatyti
absoliuiais dydiais ir procentiniais. Procentiniai mokesi tarifai finansinje praktikoje taikomi
kaip proporciniai ir progresiniai.
Proporcinis tarifas mokesi tarifas skaiiuojamas pagal vienod procent nuo bendros
apmokestinamojo objekto apimties (JAPM), o progresinis tarifas didja, augant objekto apimiai
(dirbanij nepagrindinje darbovietje pajam mokestis). Skaiiuojant pagal progresin tarif,
pasitelkiama mokesio tarif skal. Progresinis tarifas gali bti sudarytas pagal paprast ir sudting
progresij. Pagal paprast progresij padidj tarifai taikomi visam mokesio objektui, o pagal
sudting progresij objektas skirstomas dalis, ir kiekvienai tolesnei objekto daliai skiriamas vis
didjantis tarifo dydis.
Mokesi klasifikacija pagal mokesi tarifus ir j apskaiiavimo bd

Mirs Progresiniai
*Fizini asmen pajam mokestis *Mokestis u aplinkos
* Akcizai terim



72

T A R I F A I

Proporciniai Vienetiniai
*Juridini asmen pelno mokestis *Patentai
*naai socialiniam draudimui *yminis mokestis
*Sveikatos draudimas *Konsulinis mokestis
*ems mokestis *Mokestis u valstybinius
*ems nuomos mokestis gamtos iteklius
*Nekilnojamo turto mokestis *Prekyviei mokestis
*Atskaitymai keli fondui
*Muitai
*Paveldimo ar dovanojimo mokestis
*Naftos ir duj itekli mokestis
* PVM

5. Mokesio lengvatos. MA statymo 25 str. nurodyta, kad mokesi lengvatas nustato tik
atatinkami mokesi statymai, reglamentuojantys t mokesi apskaiiavimo tvark.
Laikinos mokesi lengvatos gali bti nustatomos ir specialiuose mokesi statymuose.
Tokiais statymais laikomi statymai, kurie nustato apmokestinimo tvarkos iimtis.
Ekonomist nuomone lengvat turt bti kuo maiau arba visai nebti, nes jos paprastai
sudaro slygas nesiningai jomis pasinaudoti. Lengvatos paprastai nustatomos riboto darbingumo
asmenims arba monms, sudaranioms slygas tokiems asmenims dirbti. Lengvatos gali bti
suteikiamos ir prioritetinms kio akoms, skatintinai veiklai. Lengvatos gali bti laikinos arba
neriboto laiko, pilnutins (kai visikai atleidiama nuo mokjimo), arba dalins (kai sumainamas
tarifas, atleidiama nuo mokesio tik tam tikra dalis objekto).
Viena i taikom lengvat yra PNM (pajam neapmokestinamasis minimumas), tai dalies
objekto neapmokestinimas. Gali bti taikomas tiek fizini tiek juridini asmen pajamoms.
Prie mokesio lengvat galima priskirti ir mokestin kredit ,tame tarpe mokjimo laiko
atidjim bei mokestines atostogas tai atleidim nuo mokesio tam tikram laikui.
Mokesio lengvatoms priskiriama ir pelno mokesio tarifas 15 proc.maoms monms, bei
investicij apmokestinimas nuliniu tarifu, PVM nulinis tarifas taikomas eksportui, labdarai ir kt.
6. Mokjimo laikas ir tvarka. Kiekvienas mokestis turi bti sumokamas tam tikru terminu,
kitaip valstyb neinot kada ir kiek ji turi pajam, o moktojas nepripaint jokios mokjim
drausms. Taip pat turi bti aiki mokesio apskaiiavimo tvarka: objekto verts ir pajamingumo
nustatymas. Tam gali bti taikomi vairs metodai, taiau norminiuose dokumentuose jie turi bti
grietai apibrti, kad nekilt konfliktini situacij. Moktojai paprastai patys apskaiiuoja
moktinas sumas, pateikdami mokesio deklaracijas, atsako u jose pateiktus duomenis ir j
pateikim laiku. Deklaracijas priima ir jose esani duomen teisingum tikrina mokestins
tarnybos.
7. Moktoj atsakomyb. Mokesi statymuose yra numatytos sankcijos moktojams.
Mokesi mokjim ir atsakomyb reglamentuoja Mokesi administravimo statymas, kuriame
numatytos vairios sankcijos moktojams. U apmokestinamj objekt nuslpim (arba j
sumainim) yra skiriamos baudos, o vengiant sumokti apskaiiuotus mokesius, jie iiekomi
priverstiniu bdu per teismus i fizini asmen, per moktojo bank i juridini asmen ne gino
tvarka. U ne laiku sumoktus mokesius taikomi delspinigiai. Kai mokestis iiekomas per teism,
moktojas privalo sumokti ne tik priklausani mokti mokesio sum, delspinigius, bet ir teismo
ilaidas ir kt.

Kai kurios svokos naudojamos Mokesi administravimo statyme:
Mokestis mokesio statyme mokesi moktojui nustatyta pinigin prievol valstybei, kad
bt gauta pajam valstybs funkcijoms vykdyti;
73
Rinkliava statymo nustatyta pinigin prievol asmeniui u jam suteiktas tam tikras
valstybs institucij paslaugas.
Mokesio moktojas (MM) asmuo (fizinis arba juridinis), kuriam pagal mokesio statym
yra numatyta prievol mokti mokest;
Mokesio administratorius (MA) mokesio administratoriaus teisi ir pareig bei
mokesio moktojo teisi ir pareig gyvendinimas, mokesio apskaiiavimas, sumokjimas ir
iiekojimas, atsakomybs u netinkam mokesio apskaiiavim ir mokjim taikymas, mokesio
paskirstymas, informacijos mokesio moktojams teikimas;
Mokesio deklaracija mokesio apskaiiavimo dokumentas,kur mokesio moktojas arba
mokest iskaiiuojantis asmuo turi upildyti ir pateikti mokesi administratoriui statymo
numatyta tvarka;
Mokest iskaiiuojantis asmuo asmuo, kuriam mokesio statymo nustatyta prievol
iskaiiuoti i mokesio moktojo mokest ir j sumokti valstybs (savivaldybi) biudet bei
fondus;
Mokesio apskaiiavimas mokesio deklaracijos arba kito dokumento pildymas,parodant
mokesio dyd pinigais, privalom sumokti valstybs (savivaldybs) biudet bei fondus;
Mokesio baz mokesio statymo nustatyta tvarka pinig suma vertintas
apmokestinamasis objektas, kuriam taikomas nustatyta tvarka mokesio dydis (tarifas).

.Mokesi administravimas. Mokesi administravimas apima mokesi apskaiiavim,
deklaravim, sumokjim, kontrol, iiekojim, sankcij taikym, mokesi paskirstym,
mokesi moktoj informavim, j administratori teisi ir pareig gyvendinim.
Mokesi apskaiiavimo, deklaravimo bei sumokjimo tvark nustato atitinkami mokesi
statymai. Mokesi administravimo statymas apima 16 mokesi, i kuri 14 mokesi turi
statymus.
MA statymas yra svarbi ir neatskiriama mokesi sistemos dalis, jis yra priskirtas mokesi
statymams. Anksiau ar vliau kiekvienas mokesi moktojas patiria io statymo norm poreik.
Todl kiekvienam mokesiui moktojui pravartu gerai inoti statym, mokti pasinaudoti jame
nurodytomis teismis, jo silpnomis vietomis, tinkamai vykdyti jame numatytas prievoles.
Mokesi administravimo statymas (MA) nustato:
mokesi,administruojam pagal statym, nomenklatr;
mokesi statym gyvendinimo tvark;
mokesi administratorius,j teises ir pareigas bei atsakomyb, veiksm
forminimo tvark;
mokesi moktoj teises (teis informacij) ir pareigas;
mokesi apskaiiavimo, deklaravimo, sumokjimo, tikrinimo, iiekojimo
(skaitant netiesiogin bazs nustatym, disponavimo turtu apribojim, turto aret,
priverstin iiekojim, delspinigi skaiiavim), atleidimo nuo sankcij ir mokesi
paskyrimo tvark;
mokesi moktoj registravim ir apskait;
mokesi statym paeidim vertinim;
mokesi moktoj atsakomyb u mokesi statym paeidimus (baudas, j
sumokjim ir iiekojim, nepriemok atidjim, atsaking asmen traukim
administracinn ar baudiamojon atsakomybn);
mokestini gin (skund) ir bylinjimosi tvark;
dokument ir j dat pripainimo kriterijus.
MA statyme yra daug norm,kurios suteikia tam tikras teises mokesi moktojui (bei
mokesi administratori sipareigojimus jo atvilgiu), kurios yra idstytos mokesi
administravimo statymo V skyriuje.
Mokesio moktojas moka tik mokesi statym nustatytus mokesius. Niekas negali
reikalauti mokesius apskaiiuoti ir mokti kitaip, negu nustato mokesi statymai. Taiau
mokesi administravimo statymas taip pat priskiriamas mokesi statymams.
74
MA statymo 14 str. numato, kad centrinis mokesio administratorius Valstybin
mokesi inspekcija prie FM. Centrinis mokesi administratorius rpinasi, kad mokesi
moktojams bt suteikiama informacija apie mokesi statymus bei kitus teiss aktus mokesi
klausimais, organizuoja mokesi moktoj vietim teiss akt, reglamentuojani mokesi
mokjimo tvark, klausimais. 1998 m. gruodio mn. sakymu Nr. 187 Centrinis mokesi
administratorius patvirtino Mokesi moktoj vietimo koncepcij. Koncepcijoje sakoma, kad
mokesi moktoj vietimas viena svarbiausi CMA strategini uduoi; mokesi moktojai
vieiami mokesi statym bei kit teiss akt taikymo, mokesi administravimo klausimais; io
darbo tikslas utikrinti mokesi moktoj teises ir pareigas gyvendinant mokesi statymus.
Vietiniai mokesi administratoriai yra teritorins apskrii mokesi inspekcijos, kurios
tiesiogiai kontroliuoja mokesi apskaiiavim bei j mokjim. J funkcijos yra:
vykdyti moktoj apskait;
utikrinti, kad priklausantieji mokti mokesiai bt teisingai apskaiiuoti ir
laiku sumokti;
utikrinti, kad gauti mokesiai bt teisingai, pagal statym, paskirstyti tarp
biudet, kad teisingai bt taikomos lengvatos;
iduoti paymas,apie pajam deklaravim asmenims, sigyjantiems brang turt
ir kontroliuoti, kaip laikomasi io deklaravimo tvarkos ir reikalavim.
MA statymo 12 str.tvirtinta teis informacij:Mokesi moktojas... pateiks paklausim
mokesi administratoriui, turi teis gauti norminius dokumentus bei kit informacij, reikaling
mokesio statymui vykdyti. statymo 16 str. nustato mokesio administratoriaus pareig teikti
paaikinimus mokesi moktojams mokesi mokjimo klausimais.
MA statymo 17 str. 1 d. 2 p. numato, kad be iankstinio spjimo eiti mokesio moktojo
teritorij, pastatus ir patalpas mokesio administratoriaus pareignai gali tik mokesio moktojo
darbo metu; kitais atvejais reikalingas mokesio moktoj sutikimas.
MA statymo 17 str. 1 d. 3 p. suteikia mokesio administratoriaus pareignui teis paimti i
mokesio moktojo dokumentus, reikalingus mokesio apskaiiavimui patikrinti, ne ilgiau kaip iki
30 dien.
Mokesio administratorius ar jo pareignas atliekamus veiksmus formina sprendimais,
kuri formas ir upildymo tvark nustato CMA (MA 18 str.).
Kitos mokesi administratoriaus teiss. Mokesi apskaiiavimo ir mokjimo tvark
nustato MA 19 str. 1 d. Mokesi administratoriaus teiss:
mokesio administratorius leidia teiss aktus mokesi statymams gyvendinti (16 str.
1d. 6p.)
mokesi administratorius duoda mokesio moktojui privalomus vykdyti nurodymus
mokesio apskaiiavimo ir mokjimo klausimais,taip pat apskaitos tvarkymo klausimais
(17 str. 1 d. 18 p.)
gauti i MM (mokesio moktojo) deklaracijas ir paaikinimus apie turto sigijimo
altinius (17 str. 1 d. 12 p.);
nustatyti mokesio baz netiesiogiai, pasirinkdamas ..... patvirtintus metodus (17 str. 1 d.
18 p.)
pakeisti pinigin prievol kita prievol (atsiskaityti turtu, akcijomis ir VP) (17 str. 1 d.
19 p.)
sustabdyti mokesio permokos grinim (skaitym) (17 st. 1 d. 20 p.);
MM privalo iduoti reikalaujamus dokumentus bei teikti kit informacij, reikaling
mokesio administratoriui (20 str. 1 d.)
Jeigu MM nesutinka su MA apskaiiuota mokesio suma,jis privalo rodyti, kad
apskaiiuotoji suma yra neteisinga (26 str. 1 d.)
Asmeniui, trukdaniam MA pareignui tinkamai atlikti pareigas ir gyvendinti statymo
suteiktas teises, gali bti sustabdytas leidimo (licencijos) galiojimas versti atitinkama
veikla,sustabdytos eksporto ir importo operacijos.
75
Tokie plats MA galiojimai leidia gerokai nukrypti nuo pai statym norm, ir inoma
MM nenaudai, juolab kad MA statyme daug erdvs suteikta mokesi statym interpretavimui.
Kitos mokesi moktojo teiss. MA statyme yra keletas norm, veikiani MM naudai.
Svarbu jas inoti ir jomis tinkamai pasinaudoti.
MA statymo 20str.2d. MM suteikta teis parengti, per MA nustatyt laik, neturimus ar
prarastus dokumentus, reikalingus mokesi apskaiiavimui.
informacija apie MM pateikta MA ar jo pareignui turi bti laikoma paslaptyje ir
naudojama tik mokesio statymo nustatytiems tikslams gyvendinti. (22 str. 1 d.)
u penkerius prajusius metus mokest galima perskaiiuoti (24 str. 1,2 d.)
bankrutuojaniai monei (kai ji sanuojama ar sudaroma taikos sutartis) pinigins
prievols gali bti skaitytos ne tik pinigais, bet ir kitokia forma (turtu, akcijomis, VP),
gali bti atidtas j vykdymo terminas (25 str. 3 d.)
jei patikrinimo metu nustatoma, kad MM pateiktas apskaitos dokumentas neturi
juridins galios (trksta rekvizit). MA pareignas leidia dokument papildyti (27 str. 5
d.) Apskaitos dokument papildymo tvarka patvirtinta Finans ministro 1999 01 13 d.
sakymu Nr. 6, kuris buvo paskelbtas V Nr. 9
MM mokestin priemoka,kurios nemanoma iiekoti dl objektyvi prieasi arba
kuri iiekoti netikslinga socialiniu ar ekonominiu poirius, pripastama beviltika ir
nuraoma (29 str. 7-12 d.). Tokio pripainimo tvarka yra patvirtinta finans ministro
1998 11 03 sakymu Nr. 261 (V Nr.99)
Nustaius deklaruoto mokesio bei jo delspinigi nepriemok, MA, prie
pasinaudodamas savo teise priverstine tvarka iiekoti nesumoktus mokesius,
nusiunia MM raginim sumokti geruoju. MM turi teis geruoju (be raginimo)
sumokti per 20 dien nuo mokesio statyme nustatyto sumokjimo termino pabaigos
(33 str.)
praymas grinti sumokto mokesio permok gali bti pateiktas per 5 kalendorinius
metus po t met, kuriais mokestis buvo sumoktas (38 str. 3 d.)
Nurodytos palankios MM mokesi administravimo statymo nuostatos, racionaliai jomis
vadovaujantis, kiek suvelnina pasekmes per plai galiojim, suteikt MA.
Mokesio moktojui be abejo yra aktualiausios tos MA statymo bei postatymini teiss
normini akt nuostatos, kurios reglamentuoja patikrinimus, mokesi statym paeidim
nustatym, sankcij (ekonomini ir administracini) skyrim, mokestinius ginus, mokesi
nepriemok,baud ir delspinigi iiekojim.
Mokesi administravim vykdo ir muitins bei Aplinkos apsaugos ministerija j
kompetencijos ribose.
Mokesi apskaiiavimo ir sumokjimo tikrinimas. proces trumpai reglamentuoja MA
statymo 27 str. Jo 3 dalyje deklaruojama, kad MA pareignai savarankikai pasirenka tikrintinus
MM, nustato tikrinimo mast ir laik. Taiau patikrinimus daro ne tik MA, bet ir kitos valstybs
institucijos. Pirmiausia tai institucijos, kurioms ATPK suteikia teis surayti administracini teisi
paeidimo protokolus. Pvz., u prekybos, kasos aparat naudojimo, apskaitos, preki gabenimo,
atskaitomybs bei kit komercins kins veiklos taisykli paeidimus surayti mintus protokolus
turi teis vidaus reikal ir policijos pareignai.
Mokesio administratoriaus pareignai, atliekantys patikrinimus,privalo turti savo vadovo
pavedim. MM privalo turti urnalus iems patikrinimams registruoti. Pareignai iame urnale
privalo rayti institucijos, kuriai atstovauja,pavadinim, savo vardus, pavardes, pareigas,
patikrinimo tikslus ir dat, patikrinimo ivadas ir pasirayti.
Tikrinimo metu MA pareignai turi teis:
gauti i MM inias ir dokumentus apie jo turt ir pajamas (17 str. 1 p.)
paimti laikinai iki 30d. i MM dokumentus,reikalingus mokesio apskaiiavimo
teisingumui nustatyti (17 str. 3 p.)
76
laikinai sustabdyti asmen veikl,jeigu vengiama pateikti MA pareignui reikalaujamus
dokumentus, susijusius su mokesio apskaiiavimu ir sumokjimu, arba jeigu padaryta
piktybini mokesi statym paeidim (17 str. 11 p.)
gauti i MM deklaracijas ir paaikinimus apie turto sigijimo altinius (17 str. 12 p.)
aretuoti MM turt, jeigu yra pavojus, kad MM jam priklausant turt gali paslpti ar
kitokiu bdu jo netekti ir dl to gali bti sunku iiekoti mokesi nepriemokas (17 str.
15 p.).
nustatyti mokesio baz netiesiogiai, pasirinkdami patvirtintus metodus (17 str. 18 p.).
ie metodai taikomi jeigu mokesi bazs (apmokestinamo objekto) nemanoma
nustatyti mokesio statymo nustatyta tvarka (MA 27 str. Mokesio bazs
netiesioginio nustatymo metodai patvirtinti LRV nutarimu yra parengta i metod
diegimo ir taikymo tvarka).
Atliks patikrinim pareignas surao akt, jeigu paeidim neaptikta suraoma
payma.Patikrinim tvarka nereglamentuota kokiu nors oficialiu dokumentu. Patikrinimo akte
paprastai nurodoma:
- tikrintojo pareigos, v.pavard, pavedimo Nr. ir data, tikrinimo pagrindas, tikrinimo
objektas, u kur laikotarp atliekamas tikrinimas, mons identifikavimo duomenys,
patikrinimo pradia ir pabaiga, patikrinimo metu nustatyti mokesi statymo
paeidimai, nustatytos mokesi nepriemokos ir t.t.
Pagal MA statymo 27 str.1d.nuostatas patikrinimo akt pasirao MA pareignas bei
tikrintos mons direktorius ir vyr. buhalteris. Atsisakymas pasirayti akt neatleidia MM nuo
mokesi,delspinigi ir baud mokjimo.
Konkreius mokesi statymo paeidimus (MP) apibria MA statymo 49 str.
Piktybiniai mokesi statym paeidimai. Kai kuriuos ivardinsiu:
Aplaidus apskaitos tvarkymas, apskaitos dokument neisaugojimas, apgaulingas
apskaitos tvarkymas, apskaitos dokument paslpimas ar sunaikinimas, neteising
duomen suraymas mokesio deklaracijoje, mokesio deklaracijos nepateikimas, kasos
aparato naudojimo tvarkos paeidimai,preki be dokument pardavimas ir sigijimas,
darbo umokesio neapskaitymas, dokument klastojimas arba suklastot dokument
pateikimas MA pareignui, vengimas mokti mokesius, trukdymas mokesio
nustatymo ar surinkimo procesui, apskaitos taisykli paeidimas, preki gabenimas be
dokument.
Sankcij taikymas. MA pareignui, raius vien ar kelis i mint MP skiriamos
ekonomins (baudos, delspinigiai) sankcijos bei administracins nuobaudos arba jei velgiama
nusikalstamos veiklos poymiai, traukiama baudiamojon atsakomybn.
Delspinigiai yra taikomi u ne laiku sumokt deklaruot mokest (39 str. 1 d.). Delspinigi
suma negali viryti 100 proc.mokesio sumos (39 str. 2 d.). U MA pareigno patikrinimo metu
nustatyt nedeklaruot mokesio sum skaiiuojami padidinti delspinigiai (39 str. 6 d.). J suma
negali viryti 150 proc. mokesio sumos (39 str. 6 d.). Nuo baudos, nesumoktos per 20 dien, taip
pat skaiiuojami delspinigiai (iki 100 proc. baudos sumos (39 str. 7 d.)
Delspinigi bei padidint delspinigi dyd, mokjimo bei skaiiavimo tvark nustato finans
ministras. Delspinigi dydis nustatomas palkan norm padidinus iki 10 punkt, o padidint
delspinigi iki 15 punkt. (str. 3 d.) Dydis nustatomas vienam ketviriui ir skelbiamas V.
Baudos. Jei patikrinimo metu nustatoma, kad MM pateiktoje deklaracijoje ir apskaitoje
nurodytos ne visos gautos pajamos (plaukos) arba jos nedeklaruotos ir neapskaitytos, nuo
nedeklaruot pajam (plauk), neatsivelgiant ilaidas apskaiiuojama mokesio suma ir skiriama
100 proc. dydio bauda (50 str. 2 d.).
Paiuose mokesi statymuose yra gana didel taikom sankcij vairov. Todl yra daug
neatitikim j taikymui, numatytam mokesi statymuose. (Pvz., u deklaracijos (mokesio
apyskaitos) nepateikim (ar pavluot pateikim) ekonomins sankcijos yra numatytos tik PVM
statyme (33., 34 str.). Ir neaiku kaip suprasti MA statymo 50 str. 2 d. esanius odius arba
77
pajamos ir viso nedeklaruotos - ar kad nepateikta pajam deklaracija, ar kad pateiktoje mokesio
deklaracijoje nenurodytos pajamos.
Bet MA statymo 50 str. 3 d. atveria pareignams labai plaias galimybes pasireikti
skiriant baudas (ne maiau kaip 20000 Lt, o etilo alkoholio, alkoholio, tabako ir naftos produkt
atvilgiu ne maiau kaip 50000 Lt). ios sankcijos numatytos u piktybinius mokesi statym
paeidimus, nurodytus 49 str. u apgauling apskait, kasos aparato neteising naudojim, u prekes
be dokument ir pan.
Administracins nuobaudos. Administracins nuobaudos gali bti taikomos u aplaid
apskaitos tvarkym, apgauling apskaitos tvarkym, u kasos aparat naudojimo tvarkos
paeidimus, u prekes be dokument ir dokument klastojim. Nuobauda u administracinius teiss
paeidimus skiriama norminio akto, numatanio atsakomyb u padaryt teiss paeidim,
nustatytose ribose, tiksliai laikantis administracins teiss paeidim kodekso ir kit akt dl
administracins teiss paeidimo.
Baudiamoji atsakomyb. Mokesi moktoj baudiamosios atsakomybs klausimai MA
statyme maai nagrinti: 50 str. 3 d. nurodyta, kad administracinn arba baudiamojon
atsakomybn traukiami kio subjekto darbuotojai ar savininkai, atsakingi u teising mokesio
apskaiiavim ir sumokjim. Jeigu monje yra buhalteris, jis yra atsakingas u teising mokesi
apskaiiavim,o u sumokjim mons vadovas (jis disponuoja mons lomis ir nustato
mokjim eilikum). Taiau pagal toki MA 50str. 3 d. formuluot administracins nuobaudos
numatytos ir vadovui ir buhalteriui, nepriklausomai nuo to, kas (koks mons darbuotojas) padar
piktybin mokesi statym paeidimus nurodytus 49 str. Taip pat ATPK bei BK atsakomybs
subjektai daugeliu atvej skiriasi nuo nurodyt MA 50 str. 3 d., skiriasi ir pateiktos formuluots.
Mokestiniai ginai ir bylinjimasis. iems klausimams sprsti MA skirtas visas X skyrius.
Trumpai bt galima pasakyti, kad jeigu vietos MA pareigno sprendimas dl mokesio moktojo
netenkina jis gali j per 20 dien apsksti CMA (56 str.) CMA priima vien i sprendim, nurodyt
56 str. 8 d. Jei CMA sprendimas dl MM skundo MM netenkina, jis gali j per 20 d. apsksti
Mokestini gin komisijai (56 str.). Mokestini gin komisija priima vien i sprendim nurodyt
56 str. 5 dalyje. Sprendimuose turi bti nurodyti j primimo pagrindai (57 str.). Jeigu netenkina
MGK sprendimas MM turi teis per 20 d. apsksti CMA sprendim teismui (58 str.) btent CMA
sprendim, o ne MGK sprendim. Skundas nagrinjamas Auktesniajame administraciniame teisme
nustatyta statyme tvarka. Auktesniojo administracinio teismo sprendimas ir nutartis apeliacine
tvarka per 14 d. gali bti skundiami Lietuvos apeliacinio teismo Administracini byl skyriui. ie
skundai nagrinjami pagal atatinkamas taisykles ir priimti sprendimai kasacine tvarka
neskundiami.

1. Pridtins verts mokestis. Pridtins verts mokest irado pranczas M.Lore. 1954 m.
jis apra io mokesio veikimo sfer ir pasil j vesti vietoj apyvartos mokesio, siekiant paalinti
jam bding kaskadin efekt (mokesio tarifas taikomas bendrajai preks vertei,a kumuliuotai
ankstesnse preki judjimo stadijose). Pranczija buvo pirmoji alis 1968 m. vedusi PVM, antroji
buvo Vokietija.
R Seimas 1993 12 22 d. prim PVM statym, kuris sigaliojo nuo 1994 05 01d. is
statymas pakeit iki tol veikus bendrj akciz. Jei bendrojo akcizo mokestis buvo imamas nuo
visos gamybos preki kainos, tai PVM imamas tik nuo tos jo dalies, kuri sukuriama atitinkamoje
monje, t.y. nuo pridtins verts. PVM tai netiesioginis vartotojo mokamas mokestis. PVM
vedimas skatina Vyriausyb siekti didesni pajam biudet. PVM Lietuvoje tapo svarbiausiu
biudetini plauk altiniu, j galima vadinti efektyviu mokesiu, jo administravimo ir kontrols
katai, palyginti su kit mokesi, yra maesni.
PVM subjektai (moktojai) yra juridiniai asmenys, juridinio asmens teisi neturinios
mons, usienio valstybi kio subjekt padaliniai,veikiantys Lietuvos Respublikoje, ir fiziniai
asmenys.
PVM objektas yra preki gamybos,atliekam darb ir teikiam paslaug procese sukurta ir
realizuota pridtoji vert bei importuotos preks. (PVM statymo 1 str.) Prek, kaip mokesio
78
objektas, yra daiktai, numizmatins paskirties pinigai,vis ri energija, nekilnojamas turtas,
iskyrus em. Paslaugos kaip mokesio objektas yra vis ri darbai, patarnavimai ir kita
apmokama veikla,iskyrus atliekam prievol darbdaviui pagal darbo sutart.
Mokesio altinis sutampa su mokesio objektu. Apmokestinamas vienetas yra piniginis
(apmokestinamas preki ir paslaug verts vienetas). Mokesio tarifas procentinis-proporcinis.
Apmokestinimo lengvatos yra neapmokestinamoji pridtin vert, importuojamos preks. Tai
netiesioginis mokestis imamas per kain sistem. Mokesio nustatymo metodas PVM deklaracija.
PVM imamas nuo vis preki gamybos ir paslaug teikimo procese sukurtos pridtins
verts ir importuojam preki iskyrus:
sveikatos prieiros paslaugas teikiamas valstybini sveikatos prieiros staig,
veterinarinio aptarnavimo paslaugas, teikiamas valstybini veterinarijos staig, vaistus,
medicinos technik ir kt. su medicin susijusias aliavas;
vaik dareli ir lopeli, seneli ir invalid pensionat teikiamas socialines paslaugas;
vietimo, mokslo ir studij institucij registruot LR nustatyta tvarka teikiamas mokslo,
mokymo ir studij paslaugas, taip pat nekomercines kultros paslaugas, kuri sra
sudaro LRV.
karstai, vainikai, laikinieji paminklai ir laidojimo paslaugos;
privatizuojam valstybin turt;
paslaugas ir veiksmus, u kuriuos imamas konsulinis ir yminis mokesiai, taip pat
vietines ir valstybines rinkliavas, kurie skaitomi valstybs ar savivaldybi biudetus;
preks parduodamos neapmuitintose parduotuvse ir t.t.
PVM neapmokestinamos ios importuojamos preks:
labdara, veamos fizini asmen, jeigu preki veama ne daugiau, kaip LRV leista
veti be importo mokesi, veamos usienio ali diplomatini ir kosulini atstovybi
ir pan.
Teis bti PVM moktoju priklauso nuo to, koki sum sudaro mons pajamos u
parduotas prekes ar suteiktas paslaugas. i sum neskaitoma: pats PVM, pajamos u PVM
neapmokestinamas prekes ir paslaugas, pajamos u parduot ilgalaik turt, kuris buvo naudotas
ilgiau nei vienerius metus.
PVM moktoju tampama kai pajamos u parduotas prekes ar suteiktas paslaugas virija
100000 Lt per metus, nesvarbu ar tai juridiniai ar fiziniai asmenys. Virijus nurodyt sum btina
siregistruoti PVM moktoju. Tik siregistravus PVM moktoju suteikiama teis naudoti PVM
sskaitas-faktras, kuriose parduodant prekes ar paslaugas iskiriama atskira eilute PVM. Tik
siregistravus PVM moktoju gyjama teis gauti sumokto PVM u sigytas prekes (gautas
paslaugas) kompensacij, t.y. i apskaiiuoto pardavimo PVM sumos atskaityti pirkimo PVM sum
vadinama PVM atskaita.
Galimi 3 atvejai, kai apskaiiuojamas PVM:
1. Pardavjui (paslaugos teikjui) iraius pirkjui (paslaugos gavjui) PVM sskait
faktr u parduodamas prekes (teikiamas paslaugas);
2. Sumokjus kas pinigus, kai neiraoma PVM sskaita faktra;
3. Pateikus importo krovinio deklaracij,kai preks importuojamos.
PVM tarifai. Lietuvoje nustatyti iuo statymu tokie PVM tarifai:
1. 0 eksportuotoms prekms ir paslaugoms, suteiktoms u Lietuvos respublikos rib;
2. 18 proc. tarifas visoms prekms ir paslaugoms, kurios apmokestinamos PVM tarifu.
Tarifo dyd kininkams, kuriems taikomas PVM kompensacinis tarifas, nustato LRV. Tarifo
dydis negali viryti 9 proc.
0 tarifo dydio taikymas reikia, kad eksportuojant prekes, sumoktas PVM u sigytas
prekes (gautas paslaugas) kompensuojamas, nors pardavimo PVM ir nra, t.y. kompensuojamas
pirkimo PVM.
Pirkimo PVM, panaudotas neapmokestinamoms prekms gaminti (paslaugoms teikti) nebus
grintas jis eis preks (paslaugos) savikain, o pirkimo PVM, panaudotas 0 tarifu
apmokestinamom prekm gaminti (paslaugoms teikti), bus grintas. Preks pripastamos
79
eksportuotomis, jeigu tai patvirtina muitins deklaracija. Teis taikyti 0 tarif turi tiktai mons,
paios tiesiogiai isiuntusios prekes usien ir eksporto deklaracijoje raytos kaip eksportuotojos.
PVM skaiiuojamas taikant 18 proc. tarif nuo realizuojam preki (teikiam paslaug)
apmokestinamosios verts, arba 15,25 proc. (18/100+18) tarif, skaiiuojant nuo preki ar paslaug
verts kartu su PVM.
Skaiiuojant 15,25 proc.tarifas taikomas:
1. jeigu preks parduodamos (paslaugos teikiamos) u grynuosius pinigus, neiraant PVM
SF;
2. jeigu preki kainos dydis nustatytas valstybs valdymo institucij;
3. jeigu PVMSF u apmokestinamas prekes (paslaugas) PVM neiskirtas;
4. kitais LRV nustatytais atvejais.
Importuojamos preks yra apmokestinamos 18 proc. tarifu, nepriklausomai nuo to ar jas
vea mokesio moktojas ar nemoktojas. Kai kurioms importuotoms prekms taikomos iimtys.
PVM sistema veikia taip:mon,pirkdama prekes, moka PVM savo tiekjams (jis vadinamas
pirkimo PVM). Parduodama prekes, ji ima PVM i savo klient (jis vadinamas pardavimo PVM).
mon mokam biudet PVM apskaiiuoja i gauto pardavim PVM atimdama kitiems sumokt
pirkimo PVM (taiau ne vis pirkimo PVM pagal statym galima atimti).
Taigi PVM galima suskirstyti dvi dideles dalis pirkimo ir pardavimo PVM. Pirkimo PVM
tai tas PVM, kur mon sumoka kitiems, pirkdama prekes. Tai visas PVMSF, kurias gavome
pirkdami prekes, iskirtas PVM ir PVM u mameninje prekyboje pirktas prekes galima iskirti
paiam. Tam reikia:
1. turti juridin gali turini PVMSF;
2. turti kasos aparato ek, kuris atitikt nustatytus reikalavimus.
Pardavimo PVM tai tas PVM, kur mon gauna i kit,parduodama jiems prekes.
Pirkimo PVM galima padalinti dvi dalis grinam (atskaitom) ir negrinam
(neatskaitom).
Grinamas tai pirkimo PVM dalis.grinama i biudeto arba ja sumainamas mokamas
biudet pardavimo PVM.
Negrintinas tai pirkimo PVM dalis, kuri nra grinama i biudeto (ji nemaina
mokamo biudet pardavimo PVM). Tai bus pirkimo PVM dalis, sumokta u prekes ir paslaugas
emiau ivardintiems tikslams:
1. PVM neapmokestinamoms prekms gaminti ir paslaugoms teikti;
2. moktojo darbuotojams maitinti;
3. apmokti darbuotojams u darb natra;
4. ilaikyti negamybinio pobdio mons padalinius (vaik darelius, reabilitacijos
centrus, poilsio namus, gyvenamj plot), skirtiems moktojo darbuotojo poreikiams
tenkinti;
5. dovanoms, reprezentacijai ir vairioms progoms;
6. keleiviniams autobusams (skaitant lengvuosius), skirtiems veti ne daugiau kaip 10
moni, neskaiiuojant vairuotojo, jeigu j eksploatavimas nesusijs su apmokamu ir
PVM apmokestinamu keleivi veimu.
Grinamas PVM lygus pirkimo PVM ir negrinamo PVM skirtumui. Mokamas biudet
PVM apskaiiuojamas i pardavimo PVM atmus grinam PVM.
Gamybins mons, kur dirba riboto darbingumo asmenys (I, II ir III grupi invalidai,
pataisos staigose dirbantys nuteistieji ir t.t.) naudojasi PVM mokesio lengvata:
jeigu riboto darbingumo mons sudaro daugiau kaip 50 proc. vis dirbanij PVM
sum sumaina 100 proc.,
jeigu riboto darbingumo mons sudaro daugiau kaip 45, bet maiau kaip 50 proc. PVM
sum sumaina 90 proc.,
jeigu riboto darbingumo mons sudaro nuo 40 iki 45 proc., PVM sum maina 70 proc.
80
Invalid visuomenini organizacij akcins bendrovs, UAB, kuri visos akcijos priklauso
invalid visuomeninms organizacijoms,apskaiiuot mokti biudet PVM skirtum maina 100
proc.
PVM mokjimas biudet: PVM laikotarpis yra vienas kalendorinis mnuo. Visas per t
laikotarp apskaiiuotas pardavimo ir pirkimo PVM yra traukiamas PVM deklaracij,kuri reikia
pateikti VM iki kito mnesio 15 dienos. PVM sumos pildant deklaracij apvalinamos.
Jeigu prajusi 3 mnesi vidutins PVM mokos biudet buvo didesns kaip 100000 Lt
tai kas 10 d. mokami avansiniai mokjimai.
Jeigu PVM deklaracija nepateikiam laiku VMI priklausom mokti PVM sum padidina 1
proc., jeigu deklaracija nepateikiama ir iki PVM sumokjimo termino, tai VMI laikinai iki
deklaracijos pateikimo i moni negino tvarka iieko biudet prajusio mokesio laikotarpio,
per kur buvo priskaiiuotas moktinas PVM, deklaracijoje priskaiiuot sum padidint 10 proc.
Jeigu moktojas deklaracijoje sumaino pirkimo PVM sum arba padidino grintin PVM
privalo sumokti biudet papildom mokesio sum ir jos dydio baud, nustatytu MA
darbuotojo terminu.
2. Akciz mokestis. vedant akciz mokest siekiama papildyti ne tik valstybs biudet
lomis, bet ir apriboti kai kuri preki (paslaug) vartojim, pvz., alkoholio, tabako gamini.
Aikinama, kad akcizais apmokestinamos ne pirmo btinumo preks ar paslaugos. Taiau Lietuvoje
akciz objektas yra ir elektros energija (o jos vartojimas iuolaikikoje visuomenje yra btinyb)
arba cukrus, kuris taip pat yra pirmo btinumo prek. Vadinasi Lietuvoje valstybs biudeto
pajamos yra svarbesns nei apmokestinimo principai ir mokesi moktoj interesai. Akciz
mokesio nata Lietuvos slygomis yra sunkesn nei siloma mokesi kodekse.
Lietuvoje akciz mokest reglamentuoja Lietuvos respublikos akciz statymas priimtas
1994 04 12 d., o sigaliojo nuo 1994 05 01 d., bei vlesni jo pakeitimai bei papildymai.
Akcizus biudet moka tam tikr preki (akciz objekto) gamintojai ir importuotojai
juridiniai ir fiziniai asmenys bei juridinio asmens teisi neturinios mons.
Akciz objektas yra ios preks:
1. Nedenatruotas etilo alkoholis ir alkoholiniai grimai,skaitant al ir vyn;
2. Rkomasis tabakas ir tabako gaminiai;
3. Kava, okoladas, maisto produktai su kakava;
4. Biuterija, aukso ir sidabro gaminiai, iskyrus dirbtin biuterij ir monetas;
5. Varikli benzinas, ibalas, kuras reaktyviniams varikliams, dyzelinis kuras, skystasis
krosni kuras;
6. Prabangs lengvieji automobiliai;
7. Elektros energija;
8. Erotinio ir smurtinio pobdio spaudiniai;
9. Vis ri tepalai;
10. Cukrus;
11. Ilgj distancij komunikacijos paslaugos (telefonas, telegrafas ir pan.);
12. Keleivi perveimas avialinijomis ir kitu transportu.
PASTABA: akciz objektai nepastovs, jie koreguojami.

Akciz objekto apmokestinamoji vert Lietuvoje pagamintoms prekms yra preki
pardavimo kaina be akcizo ir PVM,o importuojamoms prekms muitin vert, skaitant muit.
statyme akcentuojama, kad akcizai yra preki kainos elementas ir sskaitose faktrose bei
mokjimo dokumentuose nenurodomi.
Akciz tarifai vienoms prekms nustatomi absoliuia suma (Lt) preks kiekio ar svorio
vienetui (pvz., ampanui 0,42 lito u 1 procent trins alkoholio koncentracijos litre grimo,
cigaretms su filtru ir be filtro 18 lit u 1000 cigarei; varikli benzinui 1050 lit u ton ir
t.t.), kitoms prekms apmokestinamosios verts procentais (pvz., okoladui, kavai, biuterijai 10
proc). Prabangs lengvieji automobiliai, ne senesni kaip 5 met, kai naujo bazinio automobilio
kaina didesn u ribin neapmokestinamj kain 60 tkst. Lt, iskyrus specialius automobilius,
81
apmokestinami 15 procent nuo kainos dalies, virijanios ribin neapmokestinamj kain 60
tkst. Lt. Kai importuojamo automobilio, akcizo mimo poiriu priskirto prabangiems
automobiliams, deklaruotoji kaina maesn u naujo bazinio automobilio kain, apskaiiuojant
apmokestinamj kainos dal, proporcingai sumainama maksimali neapmokestinamoji kaina. Pvz.,
naujo bazinio automobilio kaina 90 tkst. Lt, deklaruotoji 50 tkst. Lt, tai apmokestinamoji kainos
dalis yra 50 (50/90x60) sudarys 16,67 tkst. Lt. Akciz mokesio tarifai Lietuvos slygomis yra
kintami ir priklauso nuo vartojimo kain indekso. Verslo monms btina sekti i tarif
pasikeitimus. Vyriausyb nustat, kad absoliuia suma (litais) ireikti tarifai turi bti indeksuojami
suvestini vartojimo kain indeksu,jei is indeksas didesnis kaip 1,05, skaiiuojant nuo paskutinio
indeksavimo.
Akcizai apskaiiuojami u anksiau ivardintas prekes:
1. I gatavos produkcijos sandlio parduotas kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui ar
juridinio asmens teisi neturiniai monei, perleidiant teis disponuoti tomis prekmis;
2. Importuojamas importo muitams apskaiiuoti nustatyta tvarka.
Akcizai skirtingai negu PVM, sskaitose faktrose bei mokjimo dokumentuose
nenurodomi.
Akciz lengvatos: jais neapmokestinamos importuojamos preks, kurios atleidiamos nuo
muito, neipilstyti alkoholiniai grimai ir j aliava, jeigu juos importuoja valstybins mons,
turinios teis gaminti iuos grimus, taip pat eksportuotos preks. iuo metu galioja 14 akciz
lengvat atvej.
Sumokjimo tvarka. Akciz,iskyrus importuojam preki akcizus, mokestinis periodas yra
kalendorinis mnuo, kuriam pasibaigus moktojai iki kito mnesio 15 dienos privalo pateikti vietos
VMI akciz apskait. U savo gamybos prekes akcizai yra sumokami iki kito mnesio 30 dienos.
Jeigu moktojo prajusio pusmeio vidutin mnesin akciz suma virijo 50 tkst. Lt, statyme
numatyta tokia mokjimo tvarka:
- iki kito mnesio 30 dienos u mnesio pirmj deimtadien;
- iki kito mnesio 10 dienos u mnesio antrj deimtadien;
- iki kito mnesio 20 dienos u likusi mnesio dal.
U importuojamas prekes , kaip ir PVM, akcizas sumokamas muitinje.
U statymo paeidimus taikomos tokios sankcijos:
1. Jei moktojo pateiktose akciz apyskaitose akcizai yra sumainti, iiekoma
papildomai apskaiiuota akcizo suma ir jos dydio bauda.
2. Jei moktojas nepateik apyskaitos, iiekoma nuslpt akciz suma ir dvigubo
dydio bauda;
3. Laiku nesumokjus akciz imami nustatyto dydio delspinigiai u kiekvien
udelst dien, skaitant apmokjimo dien. Jeigu nesilaikoma muitinje nustatytos
tvarkos muitins procedr atlikimo tvarkos ir laiku nepateikiama importo muitins
deklaracija, delspinigiai pradedami skaiiuoti nuo tos dienos, kai i deklaracija turjo
bti pateikta.
Nesumokti akcizai, delspinigiai bei baudos i juridini asmen, juridini asmens teisi
neturini moni iiekomi ne gino tvarka, o i fizini asmen statymo nustatyta tvarka u
einamuosius ir prajusius penkerius metus. U importuotas prekes akcizus ir delspinigius iieko
muitins, o u kitas prekes akcizus, delspinigius bei baudas iieko VMI.
Akciz statyme vyriausybei suteikiama daug teisi ir laisvi. Vyriausyb turdama ias
teises vadovaujasi tik fiskaliniais interesais ir netgi siekia apmokestinti naujus objektus ir be
ekonominio pagrindo mgsta didinti akciz tarifus. Svarbiausius mokesio elementus turt
nustatyti Seimas, o ne visada mokestinius iteklius taupanti vyriausyb.

3. Muitai, j tarif formavimo principai bei normos. Muitai yra tokie mokesiai, kuriais
apmokestinamos per valstybs sien veamos preks ar asmeninio vartojimo daiktai. Muitai yra
netiesioginiai mokesiai (gyventoj arba vartojimo mokesiai) ir labiau ugula vargingesnius
82
gyventoj sluoksnius, nes ie, pirkdami btinas vartojimo prekes, dl muit valstybei moka didesn
savo pajam dal.
Muitai viena seniausi mokesi ri. ie mokesiai mokti Senovs Egipte. Romos
imperijoje, Kinijoje. Muitai plaiai buvo taikomi viduramiais Europoje.
Kiekvienoje alyje svarbiausi reikm turi veamieji muitai. Jie atlieka ias funkcijas:
fiskalin (valstyb siekia gauti kuo daugiau biudetini pajam);
socialin-ekonomin (valstyb per muitus siekia tenkinti socialinius bei ekonominius
interesus).
Tarptautiniuose santykiuose dar naudojamas dempingas:alys eksportuoja savo gaminius
nuostolingomis kainomis. Toki ali viduje tie patys gaminiai parduodami auktesnmis kainomis
ir eksporto nuostoliai padengiami eksportuojanios alies moni lomis. Pasaulio praktikoje
dempingas taikomas, kai aliai reikia gauti kuo daugiau usienio valiutos, kai alis nenori, kad kiti
kratai pradt gaminti jos eksportuojamas prekes, ir siekia ukariauti kit ali rinkas.
Lietuvoje muit politik reglamentuoja LR muitins kodeksas,LR muit tarif statymas ir
vlesni j pakeitimai ir papildymai.
Muitas yra mokestis, (pinigin prievol valstybei) u importuojamas prekes LR muit
teritorij arba eksportuojamas prekes i ios teritorijos. (Prek visoks kilnojamas turtas, galintis
bti usienio prekybos objektu.)
Muito mokesi subjektai yra juridiniai ir fiziniai asmenys, o mokesio objektai per LR
sien veamos ar iveamos preks, iskyrus nuo importo muito ar eksporto muit atleidiamas
prekes. Pvz., neapmokestinamos nedidels verts siuntos, vedyb atveju importuojami daiktai,
usienio ir Lietuvos valiuta bei vertybiniai popieriai ir daugelis kit preki.

Lietuvos Respublikos muit teritorijoje taikomos muit rys


Bendrieji Specialieji


M U I T A I

Antidempingo Kompensaciniai
Protekciniai(apsaugos)

Taikant bendruosius muitus,siekiama reguliuoti usienio prekyb ir gauti pajam valstybs
biudet. Specialieji muitai gali bti kaip atsakomoji priemon prie diskriminacinius kit valstybi
ar j grupi veiksmus LR atvilgiu. Antidempingo muitai taikomi importuojamoms prekms, kuri
kainos eksportuojanioje valstybje yra didesns nei Lietuvoje praomos, ir patiriama materialin
ala bei kyla grsm Lietuvos vietinei pramonei. Kompensaciniai muitai udedami
importuojamoms prekms, kuri gamybai ar eksportui buvo naudojama usienio valstybs subsidija
ir gali bti padaryta ala alies interesams. is muitas neturi viryti nustatyto subsidij dydio.
Protekciniai muitai taikomi importuojamoms prekms, kuri gamyb norima plsti vietoje, bet dl
j importo vietiniai gyventojai patiria juos lugdani usienio moni konkurencij.
Pagal muit taikymo pobd iskiriamos tokios muit grups:
nuolatiniai mokami u importuojamas ar eksportuojamas prekes, j muit normos
nepriklauso nuo met laikotarpio;
sezoniniai muitai mokami u importuojamas ar eksportuojamas prekes per tam tikr
met laikotarp. Sezoninei muit grupei gali bti taikomi bendrieji ir specialieji muitai.
Kiekvienos valstybs muit politikoje svarbus yra io mokesio elementas muit tarifas.
Muit tarifas tai susistemintas bendrj muit importuojamoms LR muit teritorij bei
eksportuojamoms i jos prekms norm rinkinys. Lietuvos respublikos muit tarifas sudarytas
laikantis tarptautinje praktikoje pripaint muit tarif formavimo princip bei norm. Muit
83
tarifus tvirtina, keiia ir panaikina Vyriausyb. Muit tarifuose importo muit normos nustatomos
atsivelgiant valstyb i kurios yra kilusios importuojamos LR muit teritorij preks. Valstyb,
i kurios yra kilusios importuojamos LR muit teritorij preks, nustatoma vadovaujantis Muitins
kodekso ir tarptautini sutari nuostatomis. Lietuvos respublikoje muit tarifai sudaromi pagal i
struktr:
1. preks kodas, pagal kombinuotj muit tarif ir usienio prekybos statistikos
nomenklatr;
2. preks apraas pagal kombinuotj muit tarif ir usienio prekybos statistikos
nomenklatr;
3. preks natrinis matavimo vienetas;
4. autonominio importo muito norma;
5. konvencinio importo muito norma;
6. preferencins importo muito normos;
7. eksporto muito norma.
Taikomos trij tip muit tarif normos: bazin, preferencin ir specialioji.
Eksporto atveju:
Bazin tai LR nutarimais patvirtinta muito norma.taikoma prekms, eksportuojamoms
usienio valstybes, su kuriomis Lietuvos respublika nra pasiraiusi prekybos reim nustatani
tarptautini sutari;
Preferencin tai sumainta, palyginti su bazine, tarifo norma, taikoma
prekms,eksportuojamoms usienio valstybes, su kuriomis Lietuvos respublika yra pasiraiusi
didiausio palankumo status, teisinanias ir nustatytj tvark ratifikuotas bei sigaliojusias
tarptautines sutartis.
Importo atveju:
Autonominiai importo muitai taikomi prekms ,importuojamoms i usienio valstybi ar j
grupi (preks turi bti jose pagamintos).su kuriomis Lietuvos respublika nra pasiraiusi prekybos
reim nustatani sutari arba kurioms nra suteiktas didiausio palankumo prekyboje statusas.
Konvenciniai importo muitai yra taikomi prekms, importuojamoms i usienio valstybi ar
j grupi, su kuriomis Lietuvos respublika yra pasiraiusi didiausio palankumo prekyboje status
teisinanias ir nustatyta tvarka ratifikuotas bei sigaliojusias sutartis (preks turi bti pagamintos
tose valstybse).
Preferenciniai importo muitai taikomi importuojamoms prekms, pagamintoms valstybse
ar j grupse, su kuriomis Lietuvos respublika sudariusi tarptautines laisvos prekybos sutartis.
Muit tarif normos nustatomos procentais nuo apmokestinamj preki muitins verts
(vertybiniai arba advalioriniai muitai) bei taikant deklaruojamoms preks matavimo vienetui
(specifiniai muitai). Kai kurioms prekms nustatyti mirs muitai.
Preki muitin vert yra kaina (sandorio vert), sumokta ar priklausanti sumokti u
prekes, parduotas eksportui LR muit teritorij. Sandorio vert gali bti patikslinta kodekso 33
(pridedamos ilaidos) ir 34 (neskaitomos ilaidos muitin vert) straipsni nuostatomis. Jeigu
sandorio verts nustatyti negalima, tai preki muitin vert nustatoma, paeiliui taikant iuos
muitinio vertinimo metodus:
tapai preki pardavimo sandorio maksimalios verts;
panai preki pardavimo sandorio maksimalios verts;
dedukcin (preki muitin vert nustatoma remiantis panai ar tapai preki
pardavimu LR maksimalia kaina);
sumavimo (preki muitin vert nustatoma sudedant preki gamybos, pakavimo,
gabenimo ir kitas paprastai preki kain einanias ilaidas).
Importuojamoms LR muit teritorij ar eksportuojamoms i jos prekms yra nustatytos
tarifins kvotos. i tarifini kvot taikymo slygos nustatomos LR tarptautinse sutartyse arba
Vyriausybs nutarimuose. Jeigu nevirijamos tarifins kvotos,prekes per tam tikr laikotarp
leidiama importuoti LR muit teritorij ar eksportuoti i jos taikant maesn palyginti su
nustatytja muit tarif arba nulin bendrojo muito norm.
84
Muit mokjimas. Muitai mokami Muitins kodekso ir kit teiss akt nustatyta tvarka.
Visos surinktos muit ir delspinigi sumos (iskyrus grinamus muitus ir delspinigius)
pervedamos LR valstybs biudet. Nesumokta muito ir delspinigi sum muitin iieko
Muitins kodekso nustatyta tvarka u einamuosius ir penkerius prajusius metus.
Mokesiai mokami muitins staigai, pradjusiai eksporto ar importo muitins procedr,
pagal eksporto ir importo muitins deklaracij. Juridiniai asmenys ir mons, neturinios juridinio
asmens statuso, mokesius gali sumokti grynais, prasidjus importo arba eksporto muitins
procedrai, arba mokamuoju pavedimu muitins sskait per 20 darbo dien nuo eksporto arba
importo muitins procedros pradios. Pagal raytin asmens praym muitins virininkas arba jo
pavaduotojas mokjimo termin gali pratsti dar iki 30 d. Taiau tada skaiiuojamos palkanos u
kiekvien pradelst dien. Mokesiai apskaiiuojami LR pinigais kiekvienai prekei ar j siuntai
atskirai.
Muit grinimas. Muit grinimo ir atsisakymo juos iiekoti atvejus nustato Muitins
kodeksas bei atatinkam ri muitus reglamentuojantys statymai. Praymai grinti nepagrstai
sumoktus (iiekotus) muitus pateikiami teritorinei muitinei ne vliau kaip per dvejus metus nuo
i muit sumokjimo (iiekojimo) dienos. Skundai dl muitins sprendim atsisakyti patenkinti
praymus dl nepagrstai apskaiiuot muit perskaiiavimo, nepagrstai sumokt (iiekot)
muit grinimo gali bti pateikti ne vliau kaip po 3 mnesi nuo praym pateikusio asmens
informavimo apie priimt sprendim. Jeigu praym pateiks asmuo nra informuojamas apie
priimt sprendim Muitins kodekso nustatyta tvarka, skundas gali bti pateiktas ne anksiau kaip
po 2 mnesi ir ne vliau kaip po 5 mnesi nuo praymo pateikimo dienos.
Importuojant prekes mokamas ne tik muitas, bet ir akcizas bei PVM. Akcizas skaiiuojamas
nuo preks muitins verts ir muito sumos arba nuo deklaruojamos preks kiekio. PVM
skaiiuojamas procentais nuo preks muitins verts, muito ir akcizo sumos.
Dl preki savininko kalts nesumokt muito sum muitin privalo iiekoti i juridini
asmen ar juridinio asmens teisi neturini moni ne gino tvarka per vienerius metus nuo muito
forminimo dienos. Laiku nesumokjus arba nesumokjus muit mokesi,skaiiuojami
delspinigiai. Delspinigi sumokjimas neatleidia nuo muit mokjimo. Delspinigi dyd nustato
finans ministras, atsivelgdamas vidutin prajusio kalendorinio ketvirio metin palkan
norm, mokam u valstybs ne ilgiau kaip vieneriems metams ileistas obligacijas, norm. Finans
ministras i norm padidina, bet ne daugiau kaip 10 punkt.

4. Atskaitymai keli fond. Siekiant sukaupti ir naudoti las automobilini keli tinklui
plsti ,modernizuoti ir funkcionavimui utikrinti, steigtas LR Keli fondas, kurio veikla
reglamentuota 1995 m. Seime priimtu statymu. Keli fondo turtoja ir tvarkytoja yra Lietuvos
respublikos Vyriausyb. Mokesio moktojai yra juridinio asmens teises turinios ir neturinios
mons bei juridiniai asmenys, usiimantys nekomercine veikla, bet gaunantys pajam i kins-
komercins veiklos. Keli fondo altiniai yra:
1. Atskaitymai nuo realizavimo pajam (plauk);
2. Dalis akcizo, gauto u realizuot benzin, dyzelinius degalus ir tepalus;
3. Transporto priemoni savinink mokestis; (is mokest sumoka LRV nustatyta
tvarka,prie pristatydami transporto priemon techninei apirai);
4. Mokestis u kitose alyse registruot transporto priemoni buvim LR teritorijoje;
5. Mokestis u leidim vaiuoti keliais transporto priemonmis, kuri matmenys su
kroviniu ar be jo virija leidiamus arba svoris virija leidiam aies apkrov ar
transporto priemons bendrj mas;
6. Mokestis u leidim atlikti vairius darbus bet kurioje keli komplekso dalyje;
7. Valstybs biudeto los;
8. Juridini,fizini asmen bei kit valstybi tikslins los.
Atskaitymus nuo realizavimo pajam Keli fond moka mons, turinios juridinio asmens
teises ir j neturinios bei juridiniai asmenys, usiimantys nekomercine veikla, bet gaunantys
pajam i kins komercins veiklos.
85
mons, besiverianios statyb veikla,atskaitymus Keli fond moka nuo realizavimo
pajam (plauk), gaut u savo jgomis atliktus statybos ir montavimo darbus.
Nuo i atskaitym mokjimo Keli fond atleidiami (mokesio lengvatos):
ems kio produkcij gaminantys juridiniai bei fiziniai asmenys ir paslaugas ems
kiui teikianios, specializuotos mons, jeigu pajamos u realizuot ems kio
produkcij ir paslaugas ems kiui sudaro ne maiau kaip 50 proc. vis realizavimo
pajam (plauk);
krybins sjungos, j mons ir organizacijos, kurios ne maiau kaip 50 proc.pelno
sunaudoja krybini sjung poreikiams;
mons, kuriose dirba ne maiau kaip 50 proc.riboto darbingumo darbuotoj ir kuri
realizavimo pajamos gaunamos u j pai pagamint produkcij;
biudetins staigos;
B ir P, sigijusios savo veiklai patentus;
daugiabui nam savinink bendrijos;
mik urdijos nuo atskaitym u t realizavimo pajam dal, kuri pagal LR mik
statym priskiriama Mik fondui;
valstybs ir savivaldybi sveikatos prieiros vieosios staigos.
kio subjektai benzino, dyzelini degal ir tepal gamintojai, mokantys akciz biudet,
atskaitymus Keli fond moka nuo realizavimo pajam, sumaint sumokto akcizo u realizuot
benzin, dyzelinius degalus ir tepalus suma.
Moktojai patys apskaiiuoja ir sumoka atskaitymus nuo realizavimo pajam (plauk)
Keli fond u kiekvieno mnesio apyvart iki kito mn. 25 dienos. Laiku nesumokjus, imami
delspinigiai LR MA nustatyta tvarka. Deklaracija atskaitym Keli fond pateikiama u metus.
Akcizo pajam dal Keli fond perveda Finans ministerija. Atskaitymus nuo realizavimo
pajam (tai isista produkcija,suteiktos paslaugos, nors dar neapmoktos) Keli fond moka
juridinio asmens teises turinios mons (AB ir UAB), o atskaitymus nuo realizavimo plauk (jau
gaut sskait pinig) moka juridinio asmens teisi neturinios mons (I, TB, KB).
Pavyzdys: AB YYY per .m. vasario mn.gavo 80000 Lt bendr pajam, kurias sudar: a)
60000 Lt - isistos preks ir suteiktos paslaugos, apmokta 50000 Lt; b) gauta 4000 Lt dividend
i kitos bendrovs; c) 5000 Lt gauta bauda u pavluot atsiskaitym; d) 11000 Lt gauta u patalp
nuom. AB YYY keli mokestis u vasario mn. sudarys 60000 Lt x 0,5 ir bus 300 Lt.
Individuali mon isiunt produkcijos per vasario mn.u 50000 Lt, gavo pinig u isist
produkcij 20000 Lt. Be to mnesi gautas teigiamas finansinis rezultatas (valiutos perkainojimo
plaukos) 1050 Lt. Individualios mons keli mokestis sudarys 20000 x 0,5 ir bus 100 Lt.
Atskaitym nuo realizavimo pajam (plauk) apskaiiavimo, mokjimo ir kontrols tvark
bei tarifus nustato LRV, nevirijant iuo statymu nustatyt dydi.
Mintos mons keli fond atskaito (mokesio tarifas):
pramons, statybos, remonto, autotransporto mons 0,5 proc. nuo realizavimo pajam;
valstybins, kooperatins ir privaios prekybos, tiekimo mons 0,3 proc. nuo
realizavimo pajam (plauk);
valstybins duj mons 0,1 proc. nuo realizavimo pajam;
bankai 1 proc. nuo realizavimo pajam.
Keli fondo pajamos negali bti perduodamos valstybs biudet arba panaudotos kitoms
valstybs reikmms finansuoti. Nepanaudotos pagal metin smat Keli fondo los yra altinis
kit met smatoje numatytoms priemonms finansuoti. Keli fondo los naudojamos automobili
keliams tiesti, modernizuoti, taisyti, priirti ir saugaus eismo priemonms gyvendinti. ias las
naudoja LRV galiota institucija pagal Vyriausybs patvirtint metin smat. Metinse smatose
turi bti numatyta 20 proc. l vietiniams keliams, mik, nacionalini park keliams bei gatvms
tiesti, taisyti ir priirti.
5. Nekilnojamo turto mokestis. is statymas priimtas 1994 07 20 d. ir sigaliojo 1995 01 01
d. is statymas reglamentuoja juridini asmen ir juridinio asmens teisi neturinioms monms ir
86
organizacijoms, nuosavybs teise priklausanio nekilnojamo turto, kuriam nustatyta teisin
registracija, apmokestinim.
io mokesio objektas yra LR teritorijoje juridiniams asmenims ir juridinio asmens teisi
neturinioms monms ir organizacijoms nuosavybs teise priklausantis nekilnojamas turtas,kuriam
privaloma teisin registracija, iskyrus em.
Mokesio moktojai yra juridiniai asmenys ir juridinio asmens teisi neturinios mons ir
organizacijos, registruotos LR statym nustatyta tvarka.
Mokesio objektas yra nekilnojamasis turtas, kuriam nustatyta teisin registracija, iskyrus
em.
Metinis mokesio tarifas 1 proc. nuo nekilnojamo turto mokestins verts. Nekilnojamj
turt, kuriam privaloma valstybin teisin registracija, vertina LRV galiotos institucijos.
Nekilnojamas turtas vertinamas mokestine verte pagal LRV nustatyt metodik. vertinimas galioja
penkerius metus, jeigu kain vartojimo indeksas nevirija 1,25 per kalendorinius metus.
Mokesio lengvatos. Mokesiu neapmokestinama:
- nekilnojamas turtas, naudojamas gamtos bei priegaisrinei apsaugai, neatlygintinai
perduotas labdaros, kultros, vietimo, sveikatos ir panaioms monms bei
organizacijoms;
- religini bendruomeni patalpos, pastatai, naudojami kapini ir laidojimo
paslaugoms, nam savinink bendrij turtas, naudojamas pajamoms gauti;
- valstybins mons, labdaros organizacijos ir fondai, invalid draugijos ir j
mons, ems kio mons, sveikatos apsaugos, vietimo, mokslo ir vietimo bei
pan.organizacijos ir mons, sodinink bendrijos, aptarnaujanios tik savo narius,
usienio valstybi diplomatins ir konsulins atstovybs;
- mokjimo terminas mokesti, mokamas po metins sumos pasibaigus
ketviriui,per 25 dienas. Mokestis priskiriamas snaudoms,mainanioms
apmokestinamj peln. U metus atsiskaitoma iki kovo 1 dienos.
Moktojai mokest, u jiems nuosavybs teis priklausant nekilnojam turt, kiekvienais
metais apskaiiuoja pagal nekilnojamo turto t met sausio 1d. mokestin vert ir apskaiiavim iki
kovo mn. 1 dienos pateikia vietos mokesi administratoriui. Mokesio apskaiiavimo teisingum
kontroliuoja vietos mokesio administratorius.
Mokestis u naujai gyt ar pastatyt nekilnojamj turt skaiiuojamas po 1/12 metins
sumos u kiekvien mnes,pradedant kitu mnesiu po io turto teisinio registravimo. Mokesio
apskaiiavimas vietos mokesio administratoriui pateikiamas prajus vienam mnesiui po turto
teisinio registravimo. U naujai sigyt turt mokestis paskirstomas proporcingai likusiems
mokjimo terminams. U mokesio statymo paeidimus taikoma atsakomyb numatyta LR MA
statyme.
6. ems mokestis. ems mokesio statymas priimtas 1992 06 25 d.
Mokesio moktojai yra privaios ems savininkai.
Mokesio objektas yra privati em.
Mokesio tarifas yra 1,5 proc. ems kainos (miko ems kainos be medyn verts).
Savivaldybi tarybos savo biudeto sskaita turi teis sumainti ems mokest arba visai nuo jo
atleisti.
Mokesio lengvatos. ems mokesiu neapmokestinama:
bendrojo naudojimo keliai,
ems sklypai,
nuosavybs teise priklausantys usienio valstybi diplomatinms ir konsulinms
staigoms,
miko em;
Nuo ems mokesio atleidiami I ir II grups invalidai,senatvs pensininkai ir
nepilnameiai vaikiai, kai mint savinink eimose apmokestinamojo laikotarpio
pradioje nra darbing asmen ir jiems priklausanio ems sklypo dydis nevirija
savivaldybi taryb nustatyt apmokestinamj sklyp dydi. Teikiant lengvat prie
87
darbing eimos nari nepriskiriami mokymo staig dienini skyri moksleiviai bei
studentai.
Mokesio lengvatas u apsaugin mik gamtosaugins paskirties bei gamtos paminkl
em, nustato Lietuvos respublikos vyriausyb.
ems mokestis apskaiiuojamas LRV nustatyta tvarka,kurioje nurodyta, kad ems
mokest savininkams apskaiiuoja valstybins mokesi inspekcijos. ems mokestis skaiiuojamas
nuo ems ploto pagal Valstybinio ems kadastro duomenis, kuriuos atatinkamos M tarnybos
pateikia valstybinms mokesi inspekcijoms.
ems mokesio apskaiiavimo ir sumokjimo termin nustato vietos savivaldos
vykdomosios institucijos. Laiku neapmokestinti moktojai apmokestinami, mokestis iiekomas,
grinamas bei patikslinamas pagal LR MA statymo nustatyt tvark. Mokesio laiku nesumokjus
imami delspinigiai.
7. ems nuomos mokestis. is mokestis imamas, pagal LR ems nuomos statym priimt
1993 12 23 d. ems nuomos sutartimi nuomotojas sipareigoja leisti nuomininkui laikinai naudotis
eme, o nuomininkas naudoti i em sutartyje numatytomis bei statymo nustatytomis
slygomis ir mokti ems nuomos mokest.
Mokesio moktojai yra juridiniai asmenys.
Mokesio objektas yra nuomojamos valstybins ems ar privaios ems sklypas, vandens
telkiniai.
Mokesio tarifas 6 proc. valstybins ems ir valstybinio vandens telkinio kainos.
Atlyginimo u privaios ems nuom dydis nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu.
Savivaldybi tarybos turi teis savo biudeto sskaita sumainti ems nuomos mokest arba visai
nuo jo atleisti.
Mokesio lengvatos. Neapmokestinama valstybins ems nuoma:
- biudetini staig, mokslo ir mokymo reikalams bei sporto aiktynams, bazms ir
pan. naudojama em (yra 25 atvejai);
- I ir II grupi invalidams, senatvs pensininkams ir nepilnameiams vaikams, jei j
eimose nra darbing asmen, inuomota em tam tikromis slygomis;
- laisv ekonomini zon valdymo bendrovs moka 50 proc. maesn nuomos
mokest;
- u ems sklypus, kuriuose leista steigti kininko k (susigrinusiems em),
sklypus prie daugiabui gyvenamj nam ir kitais atvejais iki sutarties teisiko
registravimo taikomas lengvatinis 15 proc. tarifas.
ems nuomotojas yra ems savininkas ar bendras savininkas, apskrities valdytojas, vietos
savivaldos institucija, kita valstybins ems valdytojo funkcijas atliekant institucija ir (kai em
subnuomojama) valstybins ems nuomotojas.
ems nuomininku gali bti LR pilietis arba usienietis, turintis leidim nuolat gyventi
Lietuvoje, nustatyta tvarka registruota LR mon, staiga, organizacija, bendra su usienio kapitalu
mon, turinti leidim usienio investicijai Lietuvoje. ems nuomos terminas nustatomas
nuomotojo ir nuomininko susitarimu, bet ne daugiau kaip 99 metams.
ems nuomos mokestis yra skaitomas mons ilaidas.
8. Mokesiai u valstybinius gamtos turtus. Mokesiai u valstybinius gamtos turtus tai
valstybs pajamos i jos nuosavybs. ie mokesiai imami pagal LR mokesi u valstybinius
gamtos iteklius statym, priimt 1991 03 21 d.is statymas sigaliojo nuo 1991 07 01 d.
Mokesio objektas yra valstybiniai gamtos itekliai, o moktojai juridiniai ir fiziniai
asmenys, statym numatyta tvarka igaunantys LR valstybinius gamtos iteklius.
Mokesi tarif dyd reguliuoja LR Vyriausyb. Mokesi tarifas priklauso nuo paimt
gamtos itekli kiekio ir kokybs. Mokesi tarifai yra nustatomi kiekvienam itekli pavadinimui
nuo fizinio matavimo vieneto. Mokesio suma susideda i dviej dali: mokesio u valstybini
gamtos itekli turimus ir mokesio u valstybini gamtos itekli, kaip nacionalinio turto,
naudojim.
88
Mokesio lengvatos: ems naudotojai, kiniams reikalams (ne pardavimui) naudojantys
statybini mediag aliavas ir vanden, esanius jiems suteiktame sklype, mokesi nemoka.
Mokesiai u valstybinius gamtos iteklius skaitomi snaudas, mainanias
apmokestinamj peln.
Mokesiai yra mokami avansu kas ketvirt lygiomis dalimis nuo metins mokesi sumos,
kuri apskaiiuota pagal numatom sunaudoti itekli kiek. Avansin suma pervedama biudet iki
kito ketvirio pirmo mnesio 15 dienos. Met pabaigoje skaiiuojama faktika mokesi suma.
Mokesi apskaiiavimas iki vasario 1 d. pateikiamas VMI. Metiniai mokesiai koreguojami pagal
faktik igaut itekli kiek ir sumokami per 5 dienas nuo ataskaitos pateikimo dienos (vasario 20
d.).
U nuslpt itekli kiek mokamas mokestis ir taikomos sankcijos MA statymo numatyta
tvarka.
9. Naftos ir duj itekli mokestis. LR naftos ir duj itekli mokesio statymas priimtas
1992 10 07 d.
Mokesio objektas yra respublikos teritorijoje ir jos ekonominje zonoje Baltijos jroje
igaunama nafta ir dujos.
Mokesio moktojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, nustatyta tvarka igaunantys naft ir
dujas respublikoje ir jos ekonominje zonoje Baltijos jroje.
Bazinis mokesio tarifas yra 20 proc. igautos naftos ir duj pardavimo kainos, bet ne
maiau kaip Vyriausybs nustatyta kontrolin kaina. U naft ir dujas, igaunamas valstybs
lomis rastuose ir ivalgytuose telkiniuose, bazinis mokesio tarifas padidinamas 9 punktais.
Mokesio mokjimas. Mokestis mokamas valstybs biudet avansu lygiomis metins
mokesio sumos, apskaiiuotos pagal numatom igauti naftos ir duj kiek, dalimis kas ketvirt iki
kito ketvirio pirmo mnesio 15 dienos. Metams pasibaigus, mokesio suma perskaiiuojama pagal
faktikai igautos naftos ir duj kiek ir iki vasario 1 d. apskaiiavimas pateikiamas VMI.
Papildomos mokesio sumos sumokamos iki vasario 15 d.
U nuslpt naftos ir duj kiek taikomos sankcijos MA statyme numatyta tvarka.
Mokesio lengvatos netaikomos.
10. Mokestis u aplinkos terim. iais mokesiais norima mainti terim bei neigiam
poveik aplikai. iuos mokesius reglamentuoja LR mokesi u aplinkos terim statymas.
Priimtas 1991 04 02d.
Mokesio moktojai juridiniai ir fiziniai asmenys,kurie teria aplink ir kuriems nustatyti
normatyvai.
Mokesio objektas yra imetami aplink fiziniai, cheminiai ir biologiniai teralai, neigiamai
veikiantys mog ir aplink. Mokesiai nustatomi atsivelgiant teral kiek, kenksmingum,
normatyv bei jo gyvendinimo laik. iuos mokesius moka juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie
aplink imeta terianias mediagas ir kuriems nustatyti teriani mediag, imetam aplink,
normatyvai.
Mokesio tarifas. Mokesi normatyvai nustatyti vienai teral tonai. Vandens ir atmosferos
teralams mokesio tarifas pagal atitikim normatyvams skirstomas :
- pagrindin pagal j skaiiuojami mokesiai nevirija normatyvo;
- padidint pagal kur skaiiuojami mokesiai virija normatyv;
- lengvatin, t.y.imetus maesn negu didiausias leistinas teriamj mediag
kiekis, imetamas aplink i atskiro terimo altinio per laiko vienet, kuris, vertinus
kit terimo altini poveik ir moni pltojimo perspektyv, nevirija nustatyt
aplinkos kokybs norm Pagrindiniai mokesio tarifai nustatyti atskirai u vandens ir
atmosferos terim pagal teral pavadinimus. Mokesi tarifai yra indeksuojami kart
per tris mnesius, jeigu vartojimo kain indeksas t laikotarp u kur tarifai nebuvo
apskaiiuoti, yra didesnis kaip 1,2. Indeksuotus mokesio tarifus apskaiiuoja LR
aplinkos apsaugos ministerija.
Mokesiams u aplinkos terim i stacionarini altini apskaiiuoti taikomi Mokesio u
aplinkos terim statymo 1 priedlyje nustatyti teral ir teral grupi tarifai. Mokesiams u
89
aplinkos terim i mobilij taros altini taikomi LRV nustatyti kuro kainiai (1 tonai sunaudot
degal, o lktuvams pakilimo ir nusileidimo ciklui) ir iems kainiams taikomi tarifai.
Baudoms u normatyv virijant ir (ar) u nuslpt teral kiek apskaiiuoti taikomi
statymu nustatyti teralams ir teral grupms koeficientai. ia skaiiavimo formuls yra
sudtingos, apskaiiuoja mokesio administratoriaus pareignai.
Mokesio mokjimo periodikumas. Mokestis u aplinkos terim, iskyrus 2000 m., MM,
kuriems yra privalomas gamtos itekli naudojimo leidimas, apskaiiuoja ir moka kas ketvirt, jei
planuojama metin mokesio u aplinkos terim suma sudaro ne daugiau kaip 10 tkst. Lt. Kiti
mokesi u aplinkos terim moktojai mokest moka kas puse met.
Mokesio moktojai, kuriems teralams aplink imesti privalomas gamtos itekli
naudojimo leidimas, kasmet iki kovo 1 d. ratu pranea Aplinkos ministerijos atatinkamo regiono
aplinkos apsaugos departamentui ir Valstybinei teritorinei mokesi inspekcijai apie mokesio
mokjimo period. Jeigu MM iki nustatyto termino neprane apie mokjimo period, laikoma, kad
mokestis bus mokamas kas ketvirt.
Mokesi moktoj identifikavimas (srao sudarymas) Aplinkos ministerijos atatinkamo
regiono aplinkos apsaugos departamentas iki kovo 1 d. turi surinkti ir atnaujinti informacij apie
mokesio u aplinkos terim moktojus:
- i moni registro tvarkytoj (Statistikos departamento ir savivaldybi) apie
visas atatinkamo regiono teritorijoje registruotas mones;
- i LR keli policijos apie monse registruot autotransporto priemoni skaii, i
savivaldybi apie traktori skaii, i valstyb. geleinkelio inspekcijos apie traukini,
registruot atatinkamo regiono teritorijoje, skaii, i valstyb. vidaus vanden laivybos
inspekcijos apie laiv skaii, i Civilins aviacijos inspekcijos apie lktuv atatinkamo
regiono teritorijoje skaii.
Vadovaudamiesi gauta informacija ir turimais duomenimis apie asmenims iduotus ar
privalomus iduoti gamtos itekli naudojimo leidimus bei pateikta informacija apie mokesio
mokjimo period, Aplinkos ministerija sudaro mokesi moktoj sra,kuriame
nurodo:mokesio mokjimo period, (kas ketvirt ar puse met), u koki tar privaloma mokti
(mobilius ar stacionarinius taros altinius), kinei komercinei veiklai vykdyti naudojam mobili
taros altini skaii ir iki kovo 31 d. ratu pateikia Valstybinei mokesi inspekcijai.
Mokesio lengvatos. Juridiniai ir fiziniai asmenys, savo priemonmis gyvendinantys gamtos
saugos priemones, mainanias terim daugiau kaip 25 proc., atleidiami nuo mokesi pagal
pagrindin tarif,padarytoms ilaidoms padengti bet ne ilgiau kaip 3 metus.
11. yminis mokestis. Mokestis imamas nuo 1995 m. statymas Seime priimtas 1994 metais.
Mokesio moktojai yra juridiniai ir fiziniai asmenys.
Mokesio objektas yra valstybs institucij atliekami veiksmai ir iduodami juridin gali
turintys dokumentai. yminis mokestis imamas u licencijas (leidimus) verstis licencijuojama
veikla idavim, moni registravimo bei perregistravimo atatinkam dokument idavim, leidim
importuoti alkoholio produktus ir jais prekiauti idavim, u tranzitu veam preki atatinkam
dokument idavim, u prekyb naftos produktais vietos atestat idavim, valstybins higienos
inspekcijos, muitins, keli policijos atliekamus veiksmus ir atatinkam dokument idavim, u
savivaldybi atliekamus notarinius veiksmus, u civilins bkls akt registravim ir dokument
idavim ir kitais atvejais. Pvz., u praymus imigruoti LR eim susijungimo atveju mokama 250
Lt, kitais atvejais 500 Lt, u I registravim 200 Lt, UAB, AB registravim 500 Lt, u TB,
kredito unijos registravim 400 Lt, u licencij importuoti naftos produktus 500 tkst. lit.
Mokesio tarifas. Tarifai yra vairs, juos nustato LR vyriausyb.
Mokesio lengvatos. Mokesio nemoka:
- ivardinti statyme iekovai, pareikjai, alys bylose, kurias nagrinja teismai;
- u civilins bkls akt registravim, pakeitim bei papildym;
- u iduodamus dokumentus dl pilietybs, ivykimo usien ar atvykimo
Lietuvos respublik.
Mokestis mokamas prie atliekant veiksmus ar iduodant dokumentus.
90
yminis mokestis skaitomas t biudet i kurio ilaikoma staiga, iduodanti dokumentus,
u kuriuos imamas mokestis.
12. Konsulinis mokestis. mokest reglamentuoja 1994 m. Seime priimtas statymas.
Mokesio moktojai yra Lietuvos ar usienio juridiniai ir fiziniai asmenys.Lietuvos pilieiai
ir asmenys be pilietybs.
Mokesio objektas yra konsulins paslaugos, notariniai veiksmai,iduodami juridin gali
turintys dokumentai (pasai, vizos, pilietybs dokumentai ir kita)
Mokestis neimamas u:
- LR diplomatini pas idavim usienieiams, vykstantiems oficialius
susitikimus, lankyti serganius eimos narius ar j kapus bei j laidotuves, viz
idavim vaikams iki 16 m., norini imigruoti asmen iki 18 m. per teistus atstovus
forminim, konsulines paslaugas aptarnaujant LR vej ir prekybos laivus, lktuvus ir
pan.
Mokestis mokamas prie atliekant konsulines paslaugas ar notarinius veiksmus.
13. Paveldimo ar dovanojamo turto mokestis. is mokesio statymas sigaliojo nuo 1998
01 01 d.
Mokesio moktojai LR ir kit valstybi fiziniai asmenys, LR paveldj ar pagal
dovanojimo sutart gij turt.
Mokesio objektas yra paveldjimas ar dovanojimo bdu gytas kilnojamasis ir
nekilnojamasis turtas, kuria nustatyta teisin registracija arba numatyta dovanojimo sutarties
sudarymo notarin forma.
Mokesio tarifas sudarytas pagal sudting progresij
a) Paveldint turt nuo apmokestinamosios verts(AV), kai
* AV iki 0,5 mln. Lt 5 procentai;
* AV virija 0,5 mln. Lt 10 proc.
b) Dovanojant turt nuo 10 proc. nuo AV.
Mokesio lengvatos. Neapmokestinama:
- vaik (vaiki), tv (tvi) pagal dovanojimo sutart gytas turtas;
- vaik (vaiki), tv (tvi), globj, globotini, seneli, vaikaii, broli, seser
paveldtas turtas;
- sutuoktinio sutuoktiniui dovanotas ar vienam sutuoktiniui mirus kito sutuoktinio
paveldtas turtas;
- savivaldybs taryba gali atidti mokest ne ilgiau kaip 1 metams.
Mokestis mokamas prie paveldjimo teiss dokumento idavim ar dovanojimo sandorio
patvirtinim arba prie teisin turto registracij.
Paveldimo ar dovanojamo turto statyme kilnojamam turtui priskiriama: akcijos, obligacijos,
vekseliai ir kiti vertybiniai popieriai, meno kuriniai, brangieji metalai, brangakmeniai, pinigai. Pagal
Civilin kodeks, kai kilnojamo turto vert virija 30000 Lt dovanojimo sutartys turi bti raytins ir
patvirtintos notarikai. Dovanojimo bdu gautos pajamos pinigais ar natra (turtu), virijanios
10000 Lt per metus yra apmokestinamos pagal FAPM laikinj statym 20 proc. tarif. iuo
mokesiu, neatsivelgiant dovanojimo bdu gaunam pajam (pinigais ar turtu) dyd,
neapmokestinamos i sutuoktini, vaik ir tv dovanojimo bdu gautos pajamos.
Turto apmokestinamoji vert apskaiiuojama pagal Vyriausybs nustatyt tvark.
Vyriausybs 1997 09 15 d. nutarimu Nr. 1008 paveldimo ar dovanojamo kilnojamo (nekilnojamo)
turto apmokestinamoji vert yra 70 proc. turto rinkos verts. ios ir privalomo registruoti brangaus
turto vidutins rinkos kainos kas ketvirt skelbiamos Valstybs iniose.
14. Prekyviei mokestis. Prekyviei mokest reglamentuoja 1993 11 23 d. priimtas Seime
statymas ir vlesni jo pakeitimai. Prekyviet yra specialiai rengta vieta, kurioje reguliariai arba
tam tikromis savaits dienomis u nustatyt mokest prekiauja gamintojai ir kiti asmenys.
Mokesio moktojai yra mons, eksploatuojanios prekyvietes.
Mokesio objektas yra prekyviets plotas (kv.m.), rengtos prekybos vietos, kiosk ir
automobili stovjimo vietos,skirtos prekiauti ne ems kio produkcija ir ne maisto prekmis.
91
Mokesio tarifas- vairs mokesio tarifai, statymo nurodomi atskiriems miestams ir miesto
tipo gyvenvietms u 1 kv. m. prekyviets ploto ir u prekystalio viet ar rengto kiosko ir
automobilio stovjimo viet mnesiui.
Mokesio lengvatos. Savivaldybs, atsivelgdamos prekyviei darbo laik, preki
struktr, prekybos intensyvum, bei kitus veiksnius, gali mokesio tarif didinti ar mainti iki 70
procent.
Mokesio moktojas mnesin mokesio apyskait, pateikia mokesi inspekcijai iki kito
mnesio 10 d. Ir sumoka j ne vliau kaip per 20 dien mnesiui pasibaigus.
Juridiniai ir fiziniai asmenys, prekiaujantys turgavietse, moka prekyviei rinkliav
monms, eksploatuojanioms prekyvietes. Pastarosios savivaldybi nustatyta tvarka i surinkt
rinkliav moka prekyviei mokest. Prekyviei mokesio apskaiiavim bei mokjim
kontroliuoja teritorins mokesi inspekcijos.
Mokestis priskiriamas mons snaudoms.
15. Fizini asmen pajam mokestis. (FAPM) is mokestis mokamas pagal LR fizini
asmen pajam mokesio (FAPM) laikinj statym,priimt 1990 10 05 d. ir vlesnius jo
pakeitimus.
Fizini asmen pajam mokest moka:
1. Fiziniai asmenys, gaunantys su darbo santykiais susijusias pajamas (alies ir usienio
valstybi pilieiai ir asmenys be pilietybs);
2. Asmenys, gaunantys su darbo santykiais nesusijusias pajamas i moni, staig ir
organizacij, steigt Lietuvos teritorijoje bei usienyje, taip pat gaunantys pajamas i alies ir
usienio gyventoj bei i komercins-kins veiklos Lietuvoje ir usienio valstybse. ie asmenys
gali bti alies ir usienio pilieiai ar asmenys be pilietybs.
3. Juridinio asmens teisi neturinios mons.
4. Usienio valstybi mons, kuri veikl reglamentuoja usienio valstybi statymai ir
kuri buvein yra usienio valstybje. Pajam mokestis neiskaitomas:
pensininkams i pensij;
i biudeto finansuojam mokymo staig studentams bei moksleiviams i stipendij,
paalp ir kit imok;
religini bendruomeni,bendrij ir centr dvasininkams, religini apeig patarnautojams
ir aptarnaujaniam personalui i tikinij surinkt l;
profesini sjung,draugij ir kit visuomenini organizacij, politini partij nariams i
paalp, kurios imoktos i nario mokesio l
Mokesio objektas yra pajamos susijusios su darbo santykiais, autoriams ir j pdiniams
imokamas autorinis atlyginimas, juridini asmens teisi neturini individuali moni ir kini
bendrij gaunamos plaukos ir gyventoj gautos pajamos i komercins-kins veiklos.
Mokesio tarifas. Pagrindinje darbovietje gaunamos pajamos apmokestinamos 33 proc.
tarifu. Nepagrindinje darbovietje gaunamos pajamos yra apmokestinamos taikant progresin
tarif:
Per mnes gautai pajam daliai iki 0,5 PNM taikomas 10 proc. tarifas;
Pajam daliai, didesnei kaip 0,5 PNM, bet ne didesnei kaip 1 PNM taikomas 20 proc.
tarifas;
Pajam daliai, didesnei kaip 1PNM,taikomas 35 proc.tarifas.
Juridinio asmens teisi neturinioms monms ir kinms bendrijoms nustatytas 15
proc. tarifas.
Autoriniai darbai apmokestinami taikant 13 proc. tarif.
Gyventojams, turintiems pajam i komercins kins veiklos nustatytas 10 proc.
tarifas u turto pardavim, u parduodamas miko grybes 5 proc. tarifas, u kit veikl
20 proc. tarifas.
Mokesio mokjimas. Pajam mokest pagrindinje ir nepagrindinje darbovietje, nuo
autorinio atlyginimo iskaito pajamas apskaiiavusios ir imokjusios mons. Iskaitytas pajam
mokestis turi bti pervestas biudet gaunant i banko staig pinigus darbo apmokjimui.
92
Mokesio moktojai, mokantys u darb i savo einamj plauk,iskaitytoms mokesio sumoms
mokti banko staigoms mokamj pavedim pateikia ne vliau kaip kit dien po atlyginimo
imokjimo.
Juridinio asmens teisi neturinios mons ir kins bendrijos pajam avansin mokest
moka kiekvieno mokestinio laikotarpio mnesiui pasibaigus iki kito mnesio 15 dienos, o u metus
pajam mokestis sumokamas kit darbo dien po metins pajam deklaracijos pateikimo termino
pasibaigimo.
Kai pajamas i komercins-kins veiklos fiziniams asmenims imoka ir mokest
apskaiiuoja bei ilaiko mons, staigos ir organizacijos, mokestis turi bti sumoktas per 10 dien
pasibaigus mnesiui, kur ta suma imokta.
Kai pajamas i komercins-kins veiklos fiziniai asmenys gauna i kit fizini asmen,
gavs pajamas asmuo privalo jas deklaruoti nuolatins gyvenamosios vietos valstybinei mokesi
inspekcijai

FAPM statyme apmokestinimo tvarka reglamentuojama taip:
1. Pajam, susijusi su darbo santykiai, apmokestinimo tvarka.
2. Autoriams ir j pdiniams imokamo autorinio atlyginimo u mokslo, literatros, meno
bei kitus autorinius darbus, apmokestinimo tvarka.
3. Juridini asmens teisi neturini individuali moni ir kini bendrij ,apmokestinimo
tvarka.
4. Gyventoj pajam i komercins veiklos,taip pat kit pajam, apmokestinimo tvarka.

1. Pajam susijusi su darbo santykiais, apmokestinimo tvarka. Pajamos, susijusios su
darbo santykiais, skirtingai apmokestinamos pagrindinje ir nepagrindinje darbovietje. Pagrindine
darboviete mokesiams iskaityti, laikoma ta, kuri pasirenka darbuotojas ir nurodo darbo sutartyje
arba pareikime. I pajam gaut pagrindinje darbovietje, atimamas pagrindinis
neapmokestinamasis minimumas (PNM) ir skirtumas apmokestinamas 33 procent tarifu.
Jrininkai, rayti laivo, plaukiojanio su Lietuvos valstybs vliava, gulos nari sra bei
dirbani pagal darbo sutart to paties laivo valdytojo laivuose kaip pagrindinje darbovietje, laivo
reiso metu gaunamos su darbo santykiais susijusios pajamos atskaiius neapmokestinamj
minimum, apmokestinamos 15 procent tarifu. Asmenims, neturintiems lengvat, iuo metu PNM
yra 214 Lt, nuo balandio 1 d. keisis ir bus 260 Lt. Lengvatos yra teikiamos invalidams, asmenims,
auginantiems vaikus, ems kio produkcij gaminani moni darbuotojams. LR Vyriausyb
nustatytus PNM dydius indeksuoja pagal vartojimo kain indeks.
Nepagrindinje darbovietje gaunamos pajamos apmokestinamos pagal progresin tarif,
netaikant PNM. Pajam mokest susijus su darbo santykiais, apskaiiuoja, iskaito ir sumoka
darbdaviai (prie pajam altinio). Banko staigoms mokamasis pavedimas pateikiamas ne vliau
kaip kit dien imokjus atlyginimus ir kasos (neimant pinig i banko), o imant pinigus
atlyginimams imokti i banko, arba pervedant korteles, t pai dien.
Pvz., Petraitis dirba vadybininku dviejose firmose. Abiejose firmose gaunamas mnesinis
bruto darbo umokestis yra vienodas 1000 Lt. Petraiio bendrosios mnesio pajamos sudarys
1000+1000=2000 Lt; Petraitis moka pajam mokest pagrindinje darbovietje (1000-214)x
0,33=259,38 Lt. Jo grynosios pajamos sudarys 1000-259,38=740,62 Lt.
Petraitis moks pajam mokest nepagrindinje darbovietje 214/2 x10proc + 214/2 x 20
proc. +(1000-214)x35 proc.=307,2 Lt. Jo grynosios pajamos ne pagrindinje darbovietje sudarys
1000-307,2=692,8 Lt. Matome, kad antroje darbovietje Petraiio grynosios pajamos 47,82 Lt
maesns. Nemaa duokl valstybei. 28,33 proc. nuo vis udirbt mnesio pajam. Sakykime, kad
infliacija sudaro 2 proc. (kain augimo indeksas 1,02) Tada jo pajam nuvertjimo koeficientas
sudarys 0,9804 jo grynj pajam perkamoji galia sumas (740,62+692,8)x0,9804}-1433,42= -
28,10 Lt ne itin daug, taiau sumajo.
2. Kaip apmokestinamas autorinis atlyginimas? Autori ir j pdini autorinis atlyginimas
u krybinius darbus apmokestinamas 13 proc. pajam mokesio tarifu. Jeigu atradim ar iradim
93
autoriui iduotas autorinis liudijimas, neapmokestinamas minimumas sudaro 8 PNM u kiekvien
atradim ar iradim. Nuo pdiniams imokamo autorinio atlyginimo, jei jau toks atlyginimas buvo
imoktas,imamas 60 proc. dydio pajam mokestis. Vaikams iki 18 m., sutuoktiniams ir tvams
pensininkams bei invalidams is pajam mokestis mainamas 50 proc.
I apmokestinamj sum atimamos sumos, perduotos labdarai bei paramai. Savivaldyb
mokest gali mainti savo biudeto sskaita arba i viso nuo jo atleisti. io mokesio nustatymo
metodas prie pajam altinio, t.y.nustatomas identikai pajamoms, susijusioms su darbo santykiais.
3. Individuali (personalini) moni ir kini bendrij apmokestinimas. i moni
apmokestinamosios komercins-kins veiklos pajamos nustatomos, i bendrj plauk atskaiius
JAPM statymo 5 str. ivardintas ir dokumentais patvirtintas ilaidas, mintoms plaukoms gauti.
Pajam mokesio apskaiiavimas pateikiamas P pajam deklaracijoje. Jeigu I ar kin bendrija
parduoda materialj ilgalaik turt pigiau, negu jo likutin vert,tai bendrsias pajamas plaukas
skaitoma to turto likutin vert.
Jeigu mokestiniais metais gaunami nuostoliai, gaut nuostoli sum leidiama perkelti
kitus mokestinius metus, bet ne ilgiau kaip penkerius mokestinius metus. Pasibaigus iam terminui,
nuostoliai nebeperkeliami, pradedant skaiiuoti nuo kit met, kai nuostoliai susidar.
statymas leidia neapmokestinti pajam u parduot ems kio produkcij, pagamint
asmeniniame kyje, iskyrus pajamas u msdius velniaplaukius vrelius, nutrijas ir j
produkcij.
kini bendrij ir juridinio asmens teisi neturini individuali moni, kuri bendrosios
plaukos per mokestin laikotarp nevirija 1 mln. lit ir vidutinis srainis darbuotoj skaiius
nevirija 50 moni apmokestinamosioms pajamoms taikomas 15 proc. pajam mokesio tarifas.
Netaikoma, i lengvata, jeigu minti subjektai veriasi prekyba alkoholiniais grimais ar tabako
gaminiais, didmenine ar mamenine naftos produkt prekyba.
Savivaldybi tarybos turi teis mainti mokest arba visai atleisti nuo pajam mokesio
mokjimo atskiras juridinio asmens teisi neturinias mones, biudeto sskaita.
Jeigu mokesio moktojas pagal statymus turi teis kelias mokesio lengvatas, teikiam tik
didiausia lengvata.
Usienio valstybi moni i Lietuvos juridinio asmens teisi neturini moni gautos
pajamos u suteiktas rinkotyros, konsultavimo, tarpininkavimo paslaugas bei palkanos u suteiktas
paskolas apmokestinamos prie pajam altinio taikant 15 proc. tarif, o u suteikt teis naudotis
preki enklais licencijomis, firm vardais taikant 10 proc. tarif. (nuo 1999 m.)
I ir kins bendrijos bei fiziniai asmenys gali nusipirkti patentus tam tikros veiklos
vykdymui. sigijus patent, u patente nurodytos veiklos pajamas pajam mokesio mokti nereikia.
Patent idavimo tvark, veiklos ris, patento mokesio minimalius ir maksimalius tarifus
nustato Vyriausyb. Savivaldyb gali didinti ar mainti patento mokesio tarifus iki 50 proc.
Patentai iduodami nustatytoms veiklos rims, pvz., verslams (trikotao gamini mezgimas,
siuvimui statybos bei remonto darbams ir pan.), aptarnavimo paslaugoms (fotograf darbai,
kosmetikos, kirpykl paslaugoms, taksi ir pan.), prekybai (prekyba kioskuose,visuomeninis
maitinimas).
Vyriausybs nutarime nurodytos veiklos rys, kurioms I ir B patentus gali sigyti sava
valia, o kurioms veikloms juos sigyti privalo. Fiziniams asmenims nurodyti tik privalomieji
patentai. Patentas galioja tik tuo atveju, jeigu plaukos nuo kalendorini met nesiekia 50 tkst. Lt.
plaukoms pasiekus i sum, reikia sumokti papildom patento mokest. Patentus iduoda miest
ir rajon savivaldybs mokesi inspekcijos.
Individualios mons bei kins bendrijos, mokestiniams metams pasibaigus, iki kit met
gegus l dienos pateikia teritorinei mokesi inspekcijai pajam deklaracij. Per metus mokami
avansiniai mokjimai, kur apskaiiuoja iame statyme nustatyta tvarka pats mokesio moktojas.
registruotos naujos mons pirmais metais atleidiamos nuo pajam avansini mokjim. ios
mons avansinius pajam mokjimus pradeda mokti nuo kit met gegus mnesio (mokestinio
laikotarpio penktojo mnesio). Jeigu prajusiais mokestiniais metais pajam mokesio suma
nevirijo 100000 Lt, mon einamaisiais mokestiniais metais pajam avansini mokesi mokti
94
neprivalo. Pajam mokesio avansin apyskaita u pirmuosius keturis mokestinio laikotarpio
mnesius pateikiama iki mokestinio laikotarpio pirmojo mnesio (sausio) paskutins dienos. U
mokestinio laikotarpio penktj dvyliktj mnesius pateikiama iki mokestinio laikotarpio
penktojo (gegus) mnesio paskutins dienos.
Mokesio moktojas gali pasirinkti pajam avansin mokest mokti pagal apskaiiuot
einamj met kiekvieno mnesio pajam mokesio sum. Jeigu mokesio moktojas pasirinko
pajam avansin mokest mokti pagal apskaiiuot einamj met kiekvieno mnesio pajam
mokesio sum, pajam mokesio avansin apyskaita pateikiama ne vliau kaip kiekvieno
mokestinio laikotarpio mnesiui pasibaigus iki kito mnesio 15 dienos.
Pajam mokestis sumokamas kit darbo dien po metins pajam mokesio deklaracijos
pateikimo termino pasibaigimo. Jeigu mokestis sumokamas ne laiku mokami delspinigiai Mokesi
administravimo statymo nustatyta tvarka. Jeigu I ir B usiima veikla nesigijusios privalomo
patento, i mons iiekoma patento mokesio dydio suma ir tokio pat dydio bauda. Jei mokesio
moktojas pajam deklaracijoje nurodo maesn pajam mokesio sum ir per maai sumoka
biudet, jam Mokesi administravimo statymo nustatyta tvarka skiriamos ekonomins sankcijos.
Gyventoj pajam i kins-komercins veiklos ir kit pajam apmokestinimas. ios
pajamos gali bti:
turto nuomos pajamos; - tarifas 20 proc.;
pajamos pagal rangos sutartis; tarifas 20 proc.;
pajamos gautos u parduot turt, miko grybes (grybus, uogas, rieutus, vaistaoles ir
kt.), bei antrines aliavas; - mokesio tarifas 5 proc.;
kitos pajamos pajamos u parduot turt (suma virija 1 PNM per mnes arba kai per
metus parduodamas daugiau nei vienas bet kokios verts vienos ar kitos ries daiktas)
apmokestinimo tarifas 10 proc. Kitas pajamas (pinigais ar natra) gaunanius asmenis
apmokestina mons, staigos ir organizacijos, imokanios nurodytas pajamas
gyventojams, arba j nuolatins gyvenamosios vietos valstybins mokesi inspekcijos.
Tais atvejais, kai aukiau nurodytas pajamas moktojas gauna i moni, staig ar
organizacij arba per jas, pajam mokest iskaito ir sumoka biudet mintos mons. Mokestis
turi bti sumoktas per 10 dien pasibaigus mnesiui ir turi bti praneta apie mokesio
apskaiiavim ir sumokjim VMI.
dividendai apmokestinami taikant 29 proc. tarif.
Reikt atkreipti dmes tok atvej. Jeigu fizinis asmuo dirba monje ir sigyja akcijas,
nedamas savo turt, ir jeigu akcinink susirinkimas patvirtina turto vert didesn nei akcininko
neta suma, tai verts skirtumas apmokestinamas 33 proc. atmus 1 PNM. Jeigu fizinis asmuo
nedirba monje, tai turto verts skirtumas bt apmokestintas 20 proc.
Usienio valstybi piliei gautos pajamos Lietuvoje i komercins veiklos ir kitos pajamos
apmokestinamos anksiau minta tvarka, bet netaikomas parduotam turtui lengvata, kai suma virija
1 PNM per mnes arba kai per metus parduotas vienas bet kokios verts vienos ar kitos ries
daiktas.
Dovanojimo ar paveldjimo bdu gautos pajamos pinigais ar natra, virijanios 10000 Lt
yra apmokestinamos 20 proc. tarifu.
Neapmokestinamos pajam mokesi gyventoj pajamos:
donorysts pajamos;
pajamos, kurios apmokestinamos paveldimo ar dovanojamo turto mokesiu;
alimentai;
alai atlyginti, gautos sumos, netekus maitintojo bei darbingumo;
teism priteistos sumos materialinei ir moralinei alai atlyginti;
draudimo imokamos sumos;
palkanos u LR kio subjekt obligacijas ir LRV bei savivaldybi vertybinius
popierius bei gautos u LR banko licencijas turiniose banko ir kitose kredito staigose
laikomus indlius;
95
sporto ir kit varyb bei konkurs prizai ir dovanos;
loterij laimjimai;
sumos mokamos i labdaros fond;
paalpos, kurias skiria vyriausyb ar savivaldyb;
premijos, gautos laimjus konkursus, kurias skiria valstyb;
paalpos, darbdavio imoktos (mirus buvusiam darbuotojui) statyminiam pdiniui,
taip pat paalpos, imoktos stichini nelaimi ir gaisr atvejais;
pajamos u parduot gyventojui priklausant turt, jei u j gauta suma nevirija 1 PNM
per mnes arba kai per metus parduotas vienas bet kokios verts vienos ar kitos ries
daiktas;
i fizini asmen gautos dovanos, jei toki pajam suma nevirija 10000 Lt bei
paveldjimo bdu gautos pajamos. Neapmokestinamos dovanojimo bdu gautos
pajamos i sutuoktini, vaik ir tv;
politini kampanij finansavimo kontrols statymo nustatyta tvarka politins
kampanijos metu gautos aukos ir dovanos;
pajamos u asmeniniame pagalbiniame kyje pagamint ir realizuot ems kio
produkcij, iskyrus pajamas u realizuotus msdius velniaplaukius vrelius,
nutrijas, j produkcij, taip pat kinink ir kio nari pajamos u kinink kiuose,
registruotuose kininko statymo nustatyta tvarka, vykdom ems kio veikl;
vertybini popieri verts padidjimo pajamos u parduotus ar kitu bdu perleistus
vertybinius popierius sigytus iki 1999 m.



Pajam mokestis apskaiiuojamas tokia tvarka:
1. Einam met pajam mokestis apskaiiuojamas atsivelgiant moktojo
deklaracijose nurodytas numatomas gauti sumas. Tais atvejais, kai per metus enkliai
keiiasi gaunam pajam dydis, pajam mokestis gali bti perskaiiuojamas.
2. Pasibaigus metams arba nutrkus gaunam pajam altiniui, mokestis
perskaiiuojamas atsivelgiant faktikai gaut pajam dyd. Skirtumas tarp
apskaiiuotos ir pareikalautos sumokti mokesio sumos iiekomas arba grinamas
per mnes, o nutrkus pajam altiniui per 15 d.nuo deklaracijos pateikimo dienos.
Fizinio asmens pajam deklaracija pateikiama nuolatins gyvenamos vietos VMI. Pajam
deklaracija pateikiama tais atvejais:
- einamais metais numatom nuolat gauti pajam deklaracija pateikiama iki einam
met vasario 1 dienos;
- einamais metais gaut pajam, iskyrus vertybini popieri verts padidjimo
pajamas, deklaracija pateikiama per 5 dienas, prajus mnesiui nuo pajam gavimo;
- kai deklaruojamos vienkartins einamais metais gautos pajamos, metins
patikslintos pajam deklaracijos iki vasario 1 dienos teikti nereikia;
- kai pajamos udirbamos usienio valstybse,pajam deklaracija pateikiama per 5
dienas, prajus mnesiui po sugrimo Lietuv, ar pasibaigus pajam altiniui usienio
valstybse. ios pajamos deklaruojamos neatsivelgiant ar buvo sumokti mokesiai
usienyje. Ir t.t.
Pajam deklaracijos form ir jos upildymo tvark tvirtina LRV arba jos galiota institucija.
U prajus laikotarp papildomai apskaiiuotas mokestis ir sankcijos sumokami LR
mokesi administravimo statymo nustatytais terminais.U ne laiku sumokt mokest imami
delspinigiai.
16. Juridini asmen pelno mokestis. Pelno mokesio tikslas yra nustatyti udirbto pelno
arba gaut pajam apmokestinimo pelno mokesiu tvarka. Juridini asmen pelno mokest
reglamentuoja LR juridini asmen pelno mokesio statymas, priimtas 1999 17 31 d. ir vlesni jo
papildymai bei pakeitimai. Esminis pelno mokesio statymo pakeitimas priimtas 2001 12 20 Nr.
96
IX-675. is statymas sigalioja nuo 2002 01 01 dienos. Senasis LR Juridini asmen pelno
mokesio statymas galioja iki 2003 01 01 d. Senojo juridini asmen pelno mokesio statymo
nuostatas 2002 m. taiko vienetai, kuri mokestinis laikotarpis nesutampa su kalendoriniais metais
(iki mokestinio laikotarpio pabaigos). Senojo statymo nuostatos netaikomos imokoms,
apmokestinamoms pelno mokesiu prie pajam altinio.
2002 metais dar galioja kai kurios senojo JAPM nuostatos: avansini pelno mokesio
mokjim tvarka (naujoji sigalios nuo 2003 01 01) ir dividend apmokestinimo tarifas 29 proc.
(naujasis 15 proc. tarifas sigalios nuo 2003 01 01 m.)
Panaikintos investicij lengvatos (netaikomas investicij tstinumas). mons, kurios buvo
pasirinkusios II investicij skaiiavimo bd, ilgalaikiam turtui, kuris buvo trauktas investicij
sum, nusidvjimo skaiiuoti negali. Ilgalaik turt, kuriam buvo taikoma investicij lengvata,
investavus kitas mones ar j perdavus pagal panaudos sutart, pajamoms priskiriama io turto
sigijimo vert. Neribotos atsakomybs monms i tvarka taikoma taip pat ilgalaikiam turtui,
kuriam buvo taikoma investicij lengvata, pakeitus io turto paskirt,skaitant atvejus kai savininkai
isimoka pajam dal, panaudot toms investicijoms.
Nuo 2002 01 01 sigaliojus naujam pelno mokesio statymui, pelno mokesio nemoka
pelno nesiekianios mons, ems kio produkcijos gamintojams, iai akai paslaugas teikianioms
monms, kuri ios veiklos pajamos virija 50 proc. vis pajam, nustatytas 0 proc. pelno
mokesio tarifas. Sena tvarka taikomos lengvatos monms, registruotoms laisvose ekonominse
zonose, monms turinioms riboto darbingumo darbuotojus.loterij platintojams, kredito unijoms.
Kai kuri nauj svok paaikinimai:
Eil.Nr. Naujoji svoka Svokos paaikinimas arba senasis terminas
1 Apmokestinamasis vienetas Mokesio moktojas
2 Vieneto dalyvis Mokesio moktojo savininkas, akcininkas, narys ir
pan.
3 Tikslin teritorija Lengvatinio mokesio tarifo valstybs arba zonos
4 Usienio vieneto ne per nuolatines
buveines Lietuvos teritorijoje
gautos pajamos
Imokos usienio valstybi monms,
apmokestinamos pelno mokesiu prie pajam
altinio
5 Turto verts padidjimo pajamos Ilgalaikio turto pardavimo (perleidimo) operacijos
6 Leidiami atskaitymai, ribojam
dydi leidiami atskaitymai
Snaudos (ribojamos snaudos), mainanios
apmokestinamj peln
7 Neleidiami atskaitymai Snaudos,nemainanios apmokestinamojo pelno
8 Pozityviosios pajamos Kontroliuojamo vieneto, registruoto ar kitaip
organizuoto valstybse, kurios netrauktos Finans
ministerijos patvirtint sra ir tikslini teritorij
sra, kurio forma nustatyta 2002 01 24 FM
sakyme Nr. 24 (V Nr.10) pajamos ar j dalis,
skaitomos Lietuvos kontroliuojaniojo vieneto
pajamas.
9. Kontroliuojamasis vienetas Vienetas, kuriame kontroliuojantis asmuo arba
kontroliuojantis asmuo su susijusiomis alimis turi
daugiau kaip 50 proc. akcij, dali, kit teisi
peln
10 Tikroji rinkos kaina Suma, u kuri gali bti apsikeista turtu arba kuria,
sudarius tiesiogiai sanod, gali bti skaitytas
nepriklausom ir ketinani pirkti arba parduoti
asmen tarpusavio sipareigojimas.
11 Susijusios alys mons, j grups, fiziniai asmenys, kurie gali
takoti kit moni veikl dl j
akcinink.savinink, darbuotoj giminysts,
svainysts ryi, dukterins ir patronuojanios
97
mons

Pagal naujj statym Lietuvos apmokestinamuoju vienetu laikomi:
Lietuvos juridinis asmuo, registruotas LR teiss akt nustatyta tvarka;
Usienio valstybs juridinis asmuo ar organizacija,kurios buvein yra usienyje.

Mokesio moktojai yra:
- juridinio asmens teises turinios mons, kuri veikl reglamentuoja LR moni
statymas;
- juridiniai asmenys, vykdydami nekomercin veikl, bet gav pajam i kins-
komercins veiklos, iskyrus Lietuvos bank ir biudetines staigas;
- usienio valstybi mons, kuri veikl reglamentuoja usienio valstybi statymai
ir kuri buvein yra usienio valstybje.
Mokesio objektas yra apmokestinamasis pelnas ir pajamos. Pajamas gauna usienio
valstybi mons i Lietuvos respublikos juridini asmen u suteiktas rinkotyros, konsultavimo,
tarpininkavimo paslaugas, u suteikt teis naudotis preki enklais,licencijomis, firm vardais, taip
pat usienio valstybi mons, registruotos lengvatinio mokesio tarifo valstybse arba zonose ir
gaunanios pajam i LR juridini asmen.
Juridini asmen pelno mokesio instrumentarijus Lietuvos slygomis

Mokesio subjektas - Juridinio asmens teises turinios mons;
- Juridiniai asmenys, vykdantys nekomercin veikl;
- Usienio valstybi mons

Mokesio objektas - Apmokestinamasis pelnas ir imokos apmokestinamos prie pajam altinio

Mokesio altinis - Sutampa su mokesio objektu

Mokesio tarifas - procentinis-proporcinis

Apmokestinimo lengvatos Mokesio tarifo ir paties mokesio sumainimas
Neapmokestinamasis pelnas

Mokesio mimo bdas - Tiesioginis (i pelno, pajam)

Mokesio nustatymo metodas - Juridinio asmens pelno mokesio apyskaita

Mokesio tarifas. Juridini asmen pelno mokesio statyme tarifai yra procentiniai-
proporciniai. Susisteminti mokesio tarifai pateikiami lentelje (Galiojantys nuo 2002 m.):


Apmokestinimo objektas Tarifas, procentais
Apmokestinamasis pelnas (Lietuvos vienet ir nuolatini buveini)

Apmokestinamasis pelnas vienet, kuri vidutinis srainis darbuotoj skaiius
nevirija 10 moni ir mokestinio laikotarpio pajamos nevirija 500000 Lt (iimtis
- susijusios alys)
15 (2002 01 01)

13 (20020101
Usienio vienet pajamos, udirbtos Lietuvoje ne per nuolatines buveines

10(2002 01 01)
98
Pajamos i paskirstytojo pelno (skaitant dividendus) Dividendai imokami 2002
m. apmokestinami 29 proc. tarifu.
15 (nuo 2003 01 01)

Apmokestinamieji vienetai ataskaitiniais metais moka pelno mokesio avansinius
mokjimus. 2002m. galioja avansini mokjim tvarka pagal senj statym, nuo 2003 01 01 pagal
naujj. Pasibaigus ataskaitiniams metams atsiskaitoma iki spalio 1 dienos.
Usienio vienet pajamos, udirbtos Lietuvoje sumokamos iki kito po imokos mnesio 15
dienos.

Juridini asmen pelno mokesio lengvatos:
Ne pelno organizacijos (mons) pelno mokesio nemoka;
ems kio produkcijos gamintojai ir iai akai paslaugas teikianios mons,kuri ios
veiklos pajamos nevirija 50 proc.vis pajam pelno mokesio nemoka;
neapmokestinama suteikta parama (leidiama 2 kartus atskaityti imokas paramai, bet ne
daugiau kaip 40 proc. pajam, atskaiius neapmokestinamsias pajamas bei leidiamus
atskaitymus, 28 str.);
mon, kurioje usienio investuotojo usienio kapitalo investicija yra pasiekusi 2 mln.
JAV doleri, trejus metus nemoka pelno mokesio nuo apyskaitinio ketvirio, kur
pradtas gauti pelnas, pradios. Kitus trejus metus i mon moka 50 proc. maesn
pelno mokest. Netaikomos lengvatos monms, kurios veriasi didmenine ir mamenine
naftos produkt prekyba, jeigu j pajamos i prekybos iais produktais sudaro daugiau
kaip 30 proc. j realizavimo pajam;
mons, kuriose dirba riboto darbingumo darbuotojai ir kuri dalis tarp vis darbuotoj
sudaro daugiau kaip 50 proc. apmokestinamasis pelnas sumainamas 100 proc.; kai
riboto darbingumo mons sudaro 40-50 proc. pelno mokestis sumainamas 75 proc.,
kai sudaro 30-40 proc. pelno mokestis mainamas 50 proc., ir kai sudaro 20-30 proc.
-pelno mokestis mainamas 25 procentais.
Pinigines ir pinigines-daiktines loterijas rengiani moni pajamos (nominali iplatint
loterijos biliet ar korteli vert) kuri steigjai yra privats asmenys nustatytas 13 proc.
tarifas, kai steigjai yra valstybins organizacijos 5 proc. tarifas.
Kredito unijos nuo 2000 01 01d. iki 2003 01 01 visikai atleidiamos nuo juridini
asmen pelno mokesio. Nuo 2003 01 01 kredito unijos bus apmokestinamos 70
proc.maesniu juridiniu asmen pelno mokesio tarifu.
Mokesio apskaiiavimas ir mokjimas. Lietuvos vienetams ir nuolatini buveini
apmokestinamasis pelnas yra apskaiiuojamas i pajam atimant neapmokestinamsias pajamas,
leidiamus atskaitymus ir ribojam dydi leidiamus atskaitymus. Gautas apmokestinamasis
pelnas padauginamas i atatinkamo mokesio tarifo.
Neapmokestinamoms pajamoms priskiriama:
gauta parama pagal LR paramos ir labdaros statym;
gautos draudimo imokos, nevirijanios prarasto turto verts;
bankrutavusi vienet gautos pajamos, u parduot turt;
draudimo moni organizacinis likutis, pagal LR draudimo statym;
pensij fondo, veikianio pagal LR pensij fondo statym pajamos;
pajamos dl ilgalaikio turto perkainojimo atlikto pagal teiss aktus;
netesybos, iskyrus gautas i usienio vienet;
jr uost, oro navigacijos paslaug rinkliavos ir u jros uosto ems nuom surinktos
los;
gauta alos atlyginimas.
Leidiami atskaitymai tai faktikai patirtos prastins vieneto veiklai snaudos, btinos
vieneto pajamoms udirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti.
99
Ribojam
dydi atskaitymai tai atskaitym, kurie atimami i pajam, suma, nevirijanti normatyv, kit
apribojim, pvz., Reprezentacini ilaid leidiamasis atskaitymas yra 75 proc., parama leidiama 2
kartus atskaityti imokas paramai, taiau ne daugiau kaip 40 proc. pajam ir t.t.
Usienio vienet Lietuvoje udirbt pajam ne per nuolatines buveines apmokestinimas.
Imokos apmokestinamos 10 proc.pelno mokesio tarifu prie pajam altinio neatskaitant joki
snaud (5 str). Nuo 2002.01.01 neapmokestinamos imokos u suteiktas rinkotyros, konsultavimo,
tarpininkavimo, projektavimo-konstravimo, darbo organizavimo, valdymo ir koordinavimo
paslaugas.
Nuo 2002 01 01 apmokestinamos pajamos i paskirstytojo pelno, atlyginimas u suteikt
informacij apie gamybin, prekybin ar mokslin patirt (know-how), palkan pajamos i bet
kokios ries skolini sipareigojim. Nuo 2003 01 01 panaikintos iimtys dl palkan
apmokestinimo u paskolas, suteiktas usienio valstybi bank ir tarptautini finansini institucij
(pagal patvirtint sra), taip pat iimtys dl palkan u LR juridini asmen obligacijas.
Nurodytos palkanos bus apmokestinamos pelno mokesiu prie pajam altinio pagal sutartis
pasiraytas po 2003 01 01 d. (58 str.)
Nuo 2002 01 01 apmokestinamos pelno mokesiu:
- pajamos u parduot,kitokiu bdu perleist nuosavybn arba inuomot
nekilnojam turt, esant LR teritorijoje, nepriklausomai nuo jo buvimo vietos;
- imokos u kompiuterin rang (prie pajam altinio) tik tuo atveju, jeigu:
perleidiamos teiss daryti programos kopijas turint tiksl jas vieai platinti, inuomoti
ar parduoti;
perleidiamos teiss rengti ivestines kompiuterines programas ir teiss demonstruoti
program.
Avansini pelno mokesio mokjim ir apyskait pateikimo VMI tvarka 2002 metais
nepasikeit, taiau apskaiiuojant avansinius mokjimus galima taikyti sumaint 15 proc. tarif.
Nuo 2003 m. avansiniai pelno mokesio mokjimai bus mokami ia tvarka:
Avansiniai mokjimai bus daromi vien kart per ketvirt. Mokjimo terminas iki
kiekvieno ketvirio paskutins mnesio dienos. U IV ketvirt iki gruodio 25 d.
Leistini du avansinio pelno mokesio apskaiiavimo bdai:
I bdas pagal prajusi laikotarpi duomenis (analogikas buvusiai tvarkai): sausio-
rugsjo mnesi avansini mokjim dydiui nustatyti pagrindu laikoma upraeit met pelno
mokesio suma. Spalio-gruodio mnesi avansini dydi nustatymui pagrindu laikoma praeit
met pelno mokesio suma.
II bdas. Pagal numatom mokestinio laikotarpio pelno mokesio sum. Jei vienetai
pasirink avansin mokjimo bd apskaiiuos numatom pelno mokest maesn kaip 80 proc.
faktiko pelno sumos, jiems bus skaiiuojami delspinigiai, numatyta MA tvarka. Avansins
apyskaitos pateikimo terminas iki sausio mn. 31 dienos. Apyskaita gali bti tikslinama.

17. mokos socialiniam draudimui. Socialiniu draudimu siekiama apsaugoti mones nuo
socialins-ekonomins rizikos pasekmi. Valstybinio socialinio draudimo paskirtis teikti
apdraustiesiems alies gyventojams ir j eimos nariams gyvenimui reikaling l ir paslaug,
jeigu jie negali dl statymu numatyt svarbi prieasi apsirpinti i darbo ir kit pajam arba turi
papildom ilaid. Bendr socialins apsaugos politik Lietuvoje formuoja Socialins apsaugos ir
darbo ministerija. Socialin draudim organizuoja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba
Sodra: renka mokas, apskaiiuoja ir moka pensijas, laikinojo nedarbingumo paalpas, ntumo ir
gimdymo, vaik prieiros ir kitas paalpas.
Lietuvoje valstybin socialin draudim reglamentuoja LR valstybinio socialinio draudimo
statymas, galiojantis nuo 1991 m. bei vlesni jo papildymai ir pakeitimai, ir kiti normatyviniai aktai
(Dl valstybinio socialinio draudimo mokos tarif, apdraustj skaitos taisykls, vairi paalp
nuostatai, pensij statymas ir kt.).
100
Valstybiniu socialiniu draudimu yra draudiami beveik visi darbingo amiaus mons
valstybinse ir privaiose monse bei organizacijose nuo pirmos j darbo dienos. Draudimas
pasibaigia nutraukus darbo sutart.
Valstybinio socialinio draudimo staas yra laikas, kai asmuo pats mokjo ar u j buvo
mokamos valstybinio socialinio draudimo mokos, bei laikotarpiai, kuriuos iam staui prilygina
galiojantys statymai.
Socialinio draudimo mokos turi tikslin paskirt ir surenkamos atskir valstybinio
socialinio draudimo fondo biudet.
Privalomojo socialinio draudimo mokas moka draudjai i savo l 31 proc. kiekvienam
apdraustajam darbo umokesio ir jam prilygint pajam. is mok tarifas paskirstomas pagal
draudimo ris: 27 proc. (pensij, ligos, motinysts ir t.t.). 1 proc. nuo nelaiming atsitikim ir 3
proc. - sveikatos draudimui. Apdraustieji moka nuo tos paios bazs kaip ir darbdaviai 3 proc.
mok. Mokestis nustatomas prie pajam altinio.
Dabar Lietuvoje mokamos valstybinio socialinio draudimo pensij rys: senatvs,
invalidumo, nali ir nalaii, itarnauto laiko ir maitintojo netekimo pensijos. Pensij sudaro dvi
dalys: pagrindin ir papildoma. Pagrindin pensijos dalis garantuoja minimal pensijin aprpinim
asmenims, turintiems btinj sta ir atitinkantiems kitas slygas. Pvz., bedarbio paalp gavimo
laikas skaitomas tik apdraustiems nuo nedarbo asmenims ir pan. Btinasis staas senatvs pensijai
skirti nuo 2004 m. vyrams ir moterims sutaps ir bus 30 met.
Pagrindin pensijos dalis gali bti lygi bazinei pensijai arba jos daliai. Nuo 2002 04 01 d.
bazin pensija sudaro 142 litus.
Papildoma pensijos dalis suteikia papildom pensijin aprpinim, atsivelgiant asmens
draudimo sta ir draudiamsias pajamas. iuos skaiiavimus atlieka Sodra. Seimas yra
patvirtins maksimal asmens draudiamj pajam koeficient, kuris lygus 5. iuo apribojimu
siekta ivengti labai didels socialins diferenciacijos. Skaiiavimai rod, kad asmenims, kuri
asmens draudiamj pajam koeficientas siekia 10, pensija sudaryt 2900 Lt per mnes (kadangi
is koeficientas apskaiiuojamas kaip santykis asmens apskaiiuot vidutini mnesio pajam ir
vidutinio mnesinio bruto darbo umokesio respublikos lygyje).
Be valstybinio socialinio draudimo pensijos,atskiri asmenys dar gali gauti valstybin
pensij,mokam i valstybs biudeto.
Nors socialinio draudimo klausimais priimta nemaai statym ir nutarim, taiau alies
draudimo sistema sunkiai funkcionuoja dl finansini nesklandum. Nelegalus darbas yra paplits,
vengiama registruotis draudjais, nors u iuos paeidimus pirm kart skiriama bauda nuo 500 iki
3000 lit,o jau baustam asmeniui nuo 3000 lit iki 10000 lit.
Dabar diskutuojama apie privaius pensij fondus, kurie plaiai ir skmingai taikomi
usienio alyse. Sistemos esm bendr pensijos sum sudaro kelios pensijos, gaunamos i vairi
altini:
valstybs mokama pensija. Ji minimali,nes valstyb moka tiek kiek gali;
kaupiamoji pensija (viena ar kelios 0, gaunama i privai pensij fond. iuo atveju
darbdavys apdraudia darbuotojus papildomai pensijai, ir pats asmuo savanorikai daro
mokas privaius pensij fondus, nordamas turti daugiau pajam senatvje).
18. Privalomojo sveikatos draudimo mokos. Sveikatos draudimo statymas pradjo veikti
1997 07 01 d. is statymas ir vlesni jo papildymai bei pakeitimai reguliuoja privalomojo sveikatos
draudimo sistem bei papildomj sveikatos draudim. Privalomj sveikatos draudim vykdo
tokios institucijos:
privalomojo sveikatos draudimo taryba prie LR vyriausybs;
teritorins ligoni kasos (TLK), kurios registruoja draudiamuosius ir tvarko j skait.
Privalomuoju sveikatos draudimu draudiami LR pilieiai ir kit valstybi pilieiai bei
asmenys be pilietybs, nuolat gyvenantys LR. Apdraustaisiais laikomi:
- asmenys, u kuriuos mokamos privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokos;
- asmenys, kurie patys moka PSD mokas;
101
- valstybs lomis draudiami asmenys tai asmenys, turintys teis gauti bet
kokios ries pensij, darbingo amiaus mons,usiregistrav darbo biroje, niosios,
motinysts atostog metu, motinos (tvai) iki j vaikams sukaks 8 m., taip pat motinos
(tvai), auginanios du ar daugiau vaik, iki j pilnametysts, asmenys iki 18 m.,
moksleiviai ir studentai, vairi grupi invalidai, kiti valstybs remiami asmenys.
Privalomojo sveikatos draudimo pajamas sudaro:
apdraustj PSD mokos;
valstybs biudeto mokos u apdraustuosius, draudiamus valstybs lomis;
papildomi valstybs asignavimai;
kitos statymais teisintos pajamos.
PSD mokos ligoni kasoms mokamos tokia tvarka.Valstybin mokesi inspekcija (30
proc.) fizini asmen pajam mokesio ir VSD fondo valdyba (3 proc.) darbo umokesio per 3
dienas nuo j gavimo perveda Valstybins ligoni kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo
biudeto sskait. Anksiau mintos institucijos galutinai atsiskaito, susumavus atitinkamo
ketvirio rezultatus iki kito ketvirio antrojo mnesio 15 dienos.
Paymtina, kad asmenys, nemokantys PSD mok, netenka galimybs gauti gydymo
staig paslaug, iskyrus btinj medicinos pagalb.
PSD los naudojamos asmens sveikatos prieiros paslaugoms apmokti (iki 76 proc.),
vaistams ir medicinos pagalbos priemonms kompensuoti, kurortinio gydymo ilaidoms padengti ir
pan.


Paruo:dstytoja G.Giliauskien


Literatra:
1. E.Bukeviit, V.Pukelien. Valstybs mokesi sistema, 1998.
2. Staiokas R. ir kiti. Savivaldybs mokesiai ir rinkliavos. 1996.
3. Mokesi statym komentarai, 2001 m., UAB Paiolis.
4. V.Meidnas, P.Puzinauskas. Mokesiai: teorija, vaidmuo, raida. 2001.
5. LR mokesi statymai ir j papildymai bei pakeitimai.