MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO EKONOMIKOS IR FINANS VALDYMO FAKULTETO

BANKININKYSTS IR INVESTICIJ KATEDRA

PORTFELIO TEORIJA
Finansini idj prane med iaga imo

Atliko: Feb............. gr. Student......... 2009 04 11 Vadovas: ...........................................

Vilnius 2009

TURINYS VADAS ...................................................................................................................................... 5 1. PORTFELIO SVOKA .............................................................................................................. 7 1.1. Investiciniai instrumentai ..................................................................................................... 7 1.2. Investicinio portfelio pelningumas ir rizika ........................................................................ 10 2. DIVERSIFIKACIJOS SAMPRATA ......................................................................................... 11 3. DIVERSIFIKAVIMO PRINCIPAI ........................................................................................... 13 4. PORTFELIO FORMAVIMAS .................................................................................................. 17 4.1. Paskirstymo etapai ..............................................................................................................17 4.2. Fundamentini ir technini veiksni takos vertybini popieri portfelio formavimui vertinimo modelis .............................................................................................................. 18 5. INVESTICINIO PORTFELIO ANALIZS MODELIS ............................................................ 20 5.1. Markowitz portfelio diversifikavimo teorija ....................................................................... 20 5.2. Kapitalo rinkos linija ........................................................................................................... 22 5.3. CAPM modelis .................................................................................................................... 23 I VADOS ......................................................................................................................................... 26 LITERATRA ................................................................................................................................. 27

LENTELI SRAAS 1 lentel. Diversifikavimo bdas pagal regiono rizikingum ...........................................................13 2 lentel. Diversifikavimo bdas pagal kio sektori .......................................................................14 3 lentel. Fundamentini ir technini veiksni taka vertybini popieri portfelio formavimui ..... 18

PAVEIKSL SRAAS 1 pav. Rizikos ir akcij skaiiaus portfelyje priklausomyb ........................................12 2 pav.. Diversifikacijos esm ........................................................................................ 21 3 pav. Efektyvioji riba (efficient frontier) ................................................................... 22 4 pav.. Kapitalo rinkos linija (CML capital market line) ........................................... 23 5 pav. CAPM (capital asset pricing model) modelis ................................................... 25 6 pav. Dviej investicini portfeli palyginimas ......................................................... 24

VADAS Tyrimo aktualumas. Beveik prie 20 met perjus prie rinkos ekonomikos Lietuvoje investavimas neprarasti l. Jei investuodami vertintumme tik pelningum ir rinktumms tok fond ar akcij, kuri atne pat didiausi peln iki iol ir ten investuotumme vis turim pinig sum, tarsi galtume tiktis paties didiausio pelningumo. BET negalima pamirti, jog ta investicija dl koki nors prieasi gali tapti ir nuostolinga, tuomet itiks visikas praradimas. Kad taip nenutikt, btina skaidyti investicijas ir pasirinkti kelet variant. Tai garantuos, kad net ir pasisukus vykiams netikta linkme, l praradimas bus maai tiktinas. Tai ir yra portfelio esm. Tyrimo problema. Kokia portfelio teorijos esm ir jos naudingumas? Tyrimo objektas investicinis portfelis. Tyrimo tikslas i analizuoti portfelio teorijos samprat ir paaikinti jos taikym. Tyrimo udaviniai: 1. Isiaikinti portfelio samprat. 2. Atskleisti portfelio teorijos teikiam naudingum. 3. I analizuoti diversifikavimo bdus. 4. Suformuluoti investicinio portfelio formavimo proces. 5. I kinti investicinio portfelio analizs model. siai Tyrimo metodai: 1. Mokslins literatros analiz (nagrinjant portfelio samprat bei teorinius portfelio sudarymo modelius). 2. Lyginimas (taikytas analizuojant technini ir fundamentalij veiksni tak investicinio portfelio formavimui). 3. Apibendrinimas (taikytas susisteminant perskaityt literatr) 4. Modeliavimas (taikytas braiant investicinio portfelio teorinius grafikus). Tyrimo naujumas ir mokslin reikm. tyrimo metu, remiantis moksline literatra, io i analizuota, kas yra investicinis portfelis, kokie jo privalumai bei kokie yra investicinio portfelio vertybinius popierius tampa vis populiaresnis. Todl kiekvienam investuojaniam tampa svarbu u dirbti su kuo ma esne rizika ir bti utikrintiems, kad pavyks

sudarymo bdai. Darbe analizuojamos idjos bei diversifikavimo bdai yra pritaikomi iandieninje rinkoje, nes parengti remiantis naujausia literatra bei straipsniais. Darbo struktra. Darb sudaro vadas, 5 skyriai, ivados, literatros sraas (13 altini). Darbo apimtis 27 puslapiai. Darbe pateikta 3 lentels ir 6 grafikai.

1. PORTFELIO SVOKA
Portfelio teorij 1952 metais sukr Harry Markowitz (straipsnyje Portfolio selection). Jis pirmasis sukr ir efektyvaus portfelio termin. Pagal j, efektyvus portfelis yra toks portfelis, kuriam bdinga maiausia rizika esant tam tikram pelningumui arba, analogi kai didiausias pelningumas esant tam tikrai rizikai. Plaiau Markowitz teorija bus panagrinta ketvirtame darbo skyriuje. io Investicij portfelis investuotojo turim vairi vertybini popieri, pinig bei kit investicij komplektas. Ypatinga investicij portfelio savyb bendras sudaryto portfelio rizikingumas bus maesnis, nei atskiri jo elementai (pavyzdiui, investuojant visas las auks ar kitus brangiuosius metalus, rizika bus labai didel, bet jei dalis l investuojama brangiuosius metalus, o kita dali obligacijas, investicinius fondus ir indlius, tuomet rizika enkliai sumaja).

1.1.

Investiciniai instrumentai

iuo metu kiekvienam investuotojui yra prieinamos labai vairs investiciniai instrumentai, kurios viena nuo kitos skiriasi, funkcionavimo laiku, skirtingu pajam, pelningumo, patikimumo ir rizikos lygiu ir pan. Todl kiekvienas pagal savo poreikius, tikslu ir norus investicin portfel gali traukti skirtingus elementus. Pagrindiniai investavimo instrument tipai: Trumpalaikio investavimo instrumentai. Tai grynj pinig rezervai. i instrument rizika yra labai maa, todl daniausiai jais naudojamasi siekiant sumainti investicinio portfelio rizik bei norint turti likvidi l. Trumpalaiki investavimo instrument pavyzdiai: taupomieji depozitai, sskaitos bankuose, depozitiniai sertifikatai, trumpalaikiai komerciniai popieriai, vekseliai ir kt. Paprastosios akcijos tai investicijos akcin kapital, t. Y. Kiekviena paprastoji akcija suteikia nuosavybs teis ji dal. Pajamos i io investavimo instrumento yra gaunamos dviem bdais: 1) i dividend, kuriuos periodikai imoka mon; 2) i pirkimo ir pardavimo kainos skirtumo (kai parduodama u didesn kain nei buvo sigyta). Vertybiniai popieriai su fiksuotomis pajamomis tai investavimo instrumentai, atneantys periodines pajamas. Pagrindiniai toki vertybini popieri tipai yra obligacijos ir konvertuojamosios ir privilegijuotosios akcijos

o Obligacijos tai korporacij ir vyriausybs skolos dokumentai. Obligacijos turtojas pajamas gauna pagal i anksto numatyt dal ir ipirkimo momentu obligacijos nominalij kain. o Privilegijuotosios akcijos nuo paprastj skiriasi tuo, kad ios akcijos savininkui suteikia teis i anksto numatytus dividendus. o Konvertuojami vertybiniai popieriai tai speciali ris vertybini popieri su fiksuotomis pajamomis, kuriuos investuotojas gali pakeisti tam tikr kiek paprastj to paties emitento akcij. is investavimo instrumentas garantuoja fiksuotas pajamas ir potenciali galimyb gauti pajamas nuo kapitalo prieaugio. Spekuliaciniai investiciniai instrumentai. Tai tokie investavimo instrumentai, kurie pasi ymi labai didele rizika, ie instrumentai paprastai i leid iami remiantis nepatikimais duomenimis, projektais, abejotinomis pajamomis ir pan. Prekiniai ir balansiniai bsimieji sandoriai (futures) ir reals aktyvai. Tai sipareigojimai, turintys juridin gali - asmuo, pasiraantis tok sandor, sigyja numatyt prek iki tam tikros datos. Reali aktyv pavyzdiai: auksas, briliantai, kolekcionuojami daiktai. iuos instrumentus investuojama tikintis, kad j kaina kils. Nekilnojamasis turtas tai individuals namai, neapgyvendinti ems plotai ir kitas turtas, suteikiantis pajamas jo savininkui (nuomos mokestis). Obligacij fondai tai fondai, kurie sigyja daugelio bendrovi ir valstybi obligacij. J gra palyginus nedidel, bet rizika taip pat ilieka labai maa. Investicinis indlis kaip ir paprastas terminuotas indlis, turi visas valstybs garantijas, be to, susiejami su akcij ar obligacij rink indeksais, todl gali pasilyti didesn udarb nei paprasti indliai. Bankai garantuoja, kad investuot sum tikrai atgausite. O js rizika tai papildomai sumokta rizikos priemoka ir tai, jog iki investicinio indlio pabaigos neinote, kiek palkan udirbsite ir ar ivis udirbsite; Su akcijomis susietos obligacijos tai beveik tas pats produktas kaip ir investiciniai indliai. Esminis skirtumas nra valstybs garantij, t.y. ne valstyb, o bankas garantuoja, kad atgausite investuotus pinigus. Be to, jei kaina tenkina, su akcijomis susietas obligacijas galima parduoti antrinje rinkoje (ia kainos svyruoja priklausomai nuo akcij, su kuriomis susietos obligacijos, verts pokyio) nebtina laukti periodo pabaigos. Investiciniai fondai tai profesional valdomas didelis vertybini popieri (akcij, obligacij) rinkinys portfelis. Lietuvoje populiariausius investicinius fondus galima

suskirstyti akcij fondus, obligacij fondus, mirius (investuojanius ir akcijas, ir obligacijas), bei Fond fondus (investuojanius kitus fondus). Pagr. kriterijai: investavimo trukm ir regionas; Fond pranaumai: Profesionalus valdymas (valdo patyr specialistai); Saugumas; I skaidymas; Likvidumas (pagal LR valstybini popieri komisijos reikalavimus investicinio fondo vienetai turi bti ipirkti ir los investuotojui pervestos per 7 kalendorines dienas. I perkant investicinius vienetus, mokama reali j rinkos kaina); Pasirinkimas (galima rinktis i daugelio fond, Lietuvoje j registruota daugiau nei 150); Prieinamumas (pradti investuoti galima ir turint nedidel sum). Investicinis gyvybs draudimas skirtas sveikatos ir gyvybs draudimui, o nuo draudimo liekanios los investuojamos investicinius fondus. Taip pat dar gaunamos ir papildomos paslaugos: gyvybs draudimas, galima pasinaudoti mokesi lengvata. Taiau paprastai yra ir papildom slyg, toki kaip investavimas ilgam laikotarpiui; Pensij fondai atsirado valstybei pasilius dal Sodroje kaupiam l nukreipti privaius fondus. o II pakopos pensij fondai. Jais gali naudotis visi Lietuvos dirbantieji, dar nesulauk pensinio amiaus. iuos fondus galima pervesti 5,5% Sodrai pervest l nuo js atlyginimo. o III pakopos pensij fondai tai savarankikai senatvei las kaupiantiems monms sukurtas produktas, kur j sukauptos los investuojamos atitinkamus investicinius fondus, siekiant tas las maksimaliai didinti per ilg laikotarp. Pasitraukimas i pensij fondo, neibuvus jame 10 met, yra visikai apmokestinamas, ibuvus daugiau nei 10 met apmokestinama tik mokta suma, o prieaugis neapmokestinamas.

1.2.

Investicinio portfelio pelningumas ir rizika

skirtingi. Taip pat ir

Skirting investicini instrument rizika ir pelningumai yra

investuotoj lkesiai bei norai bus skirtingi, ia atsiranda svoka reikalaujamas pelningumas (skirtingi individai nors nevienodo dydio kompensacij u prisiimt rizik). Taigi investicij bt galima apibdinti kaip dabartini l atidjim tam tikram laikotarpiui, siekiant gauti kompensacij u l atidjimo laikotarp, planuojam infliacijos norma ir l atgavimo ateityje rizik, t.y.: Reikalaujamas pelningumas = Realioji palkan norma + Planuojama infliacija + Rizikos premija Be didesns rizikos nemanomas didesnis pelningumas. Todl, jei investuotas tikisi didelio pelno, tai jis prisiims ir didesn rizika ir prieingai nesitikdamas didelio pelno, nebus links rizikuoti. Paprastai rizika yra skirstoma sisteming ir nesisteming: Nesisteminga (arba bendrovs) rizika yra bdinga konkreiai bendrovei, pvz.: investicij augimas ekonomikoje, vartotoj paklausos lygis, valiutos kurs pasikeitimai, mokesi tarifai, palkan normos dydis, streikai, aliav prieinamumas. Sisteminga (arba rinkos) bdinga visoms bendrovms, pvz. : palkan normos pokyiai, perkamosios galios pokyiai, investuotoj lkesiai, vadybos kokyb, darbo santyki padtis, reklama, konkurencingumas, finansins situacijos stabilumas. Visa rizika = Nesisteminga rizika + Sisteminga rizika, arba Visa rizika = Diversifikuojama rizika + Nediversifikuojama rizika, arba Visa rizika = Bendrovs rizika + Rinkos rizika. Taigi, valdoma yra tik nesisteminga rizika, o sistemingos i vengti nepavyksta, nes j slygoja vis rink veikiantys veiksniai, t.y. tokie, kurie nuolat veikia visas bendroves. Prieingai nei sisteminga, nesisteminga rizika yra visikai nepriklausoma nuo bendr rinkos svyravim. J sukelia konkreios veiklos rizika, i rizik sumainti ar netgi visi panaikinti galima didinant kai investicij skirtingas bendroves skaii (t.y. diversifikuojant), tada neigiamus pokyius vienoje bendrovje eliminuoja teigiami vykiai kitoje bendrovje.

Rizikos ir reikalaujamo pelningumo ry ys: Geras reikalaujamo pelningumo ir rizikos modelis turi: 1. universaliai matuoti rizik, t.y. visoms investicijoms rizikos matas turi bti vienodas; 2. nusakyti, kokia rizika patiriama, o kokia ne (nes investicijos patiria ne visas rizikos ris i karto); 3. matuoti rizik standartiniu matu, kuris galt bti palyginamas; 4. palyginti rizik su planuojamu pelningumu; 5. veikti, t.t. geras rizikos ir pelningumo modelis turi veikti realioje aplinkoje.

2. DIVERSIFIKACIJA
Diversifikacija tai l, skirt investicijoms, paskirstymas tarp vairi tarpusavyje nesusijusi objekt, kuri verts kritimas ar kilimas vienu metu yra maai tiktinas. Nuostoliai, patirti i vieno objekto, gali bti padengti pajamomis (pelnu), gautomis i kit investuojam objekt, taip suma inant bendro vertybini popieri portfelio rizik. Yra dviej tip diversifikacija: standartin ir tikslin. Standartine (atsitiktine) diversifikacija yra toks instrument parinkimo procesas, kai finansiniai instrumentai atrenkami ne pagal bendr investicijos tiksl, o siejami su bendrais diversifikavimo principais. Tikslin diversifikacija tai toks paskirstymo bdas, kai instrumentai parenkami norint pasiekti tiksl, dl kurio ir sudaromas portfelis. Kaip jau buvo minta anksiau, norint utikrinti investiciniam portfeliui kaip manoma maesn rizik esant tam tikram pelningumui, reikia didinti investicij skaii, nes tokiu atveju, kiekvienos investicijos teigiamas arba neigiamas poveikis portfelio pelningumui arba rizikai bus ma esnis. Remiantis iuolaikine vertybini popieri portfelio valdymo teorija, traukus portfel apie 20 akcij yra pasiekiamas optimalus diversifikavimas. Edwinas J. Eltonas ir Martinas J. Gruberis knygoje Modern Portfolio Theory and Investment Analysis teigia, kad portfelio, kurio sudtyje tra viena akcija, vidutin rizika yra 49,2 proc. Didinant portfelyje esani akcij skaii, rizik galima sumainti tik iki 19,2 proc. (is skaiius atspindi rinkos rizik). Be to, jie pastebjo, kad

portfel traukus 20 skirting akcij, rizika sumaja 29,2 proc., taiau tolimesnis portfelyje esani akcij skaiiaus didinimas portfelio rizik sumaina tik 0,8 proc.[8] Tai iliustruoja toks paveikslas:

Akcijos (nesistemin) rizika

Rizika

Rinkos (sistemin) rizika

1 20

Akcij skaiius portfelyje

200

altinis: G. Kancerevyius Finansai ir investicijos.- Kaunas: Smaltijos leidykla, 328 psl.

1 pav. Rizikos ir akcij skaiiaus portfelyje priklausomyb.

3. DIVERSIFIKAVIMO PRINCIPAI
Skaidymo esm gerai perteikia klasikinis pavyzdys: investavs akini nuo sauls versl, laimsi, jei vasara bus saulta, taiau tuo pat metu investavs ir ski versl, laimsi bet kokiu atveju. Jei vasara bus saulta, peln ne akiniai, jei lietinga skiai. Sudarant portfel los yra iskaidomos remiantis tokiais principais: 1 lentel. Diversifikavimo bdas pagal regiono rizikingum

Grup

Pelnas

Pavyzd iai
obligacijos ir obligacij fondai,

1. maai rizikingos

galimas nedidelis, bet

valstybs apdrausti investiciniai indliai,

beveik garantuotas pelnas su akcijomis susietos obligacijos.

2. vidutinio rizikingumo

investiciniai akcij fondai, investuojantys galimas vidutinis pelnas ivystyt region rinkas (Pasaulio akcij Fond fondai, Vakar Europa, JAV) investiciniai akcij fondai, investuojantys galimas tiek didesnis besivystani region rinkas iek nei vidutinis pelnas (Centrin ir Ryt Europa, Baltijos alys, Balkanai) Investiciniai akcij fondai, investuojantys

3. auktesns nei vidutins rizikos instrumentai

4. rizikingi instrumentai

galimas didelis pelnas

rizikingus (dl politini ar ekonomini veiksni) regionus (Rusija, NSV regionas, Kinija, Lotyn Amerika).

5.3. Renkantis perspektyvi kio ak

Pleiantis pasauliniam verslui ir atsirandant vis daugiau globalini bendrovi, naudoti diversifikavim pagal regionus tampa per daug sudtinga vis maiau efektyvu. Taip yra todl, kad nebesvarbu, kurios valstybs rinkoje mons akcijomis prekiaujama. Skirtinguose regionuose esanios valstybs gali bti priklausomos nuo to paties veiksnio. Pavyzd iui, jeigu investuosime Rusij, Norvegij ir Brazilij (akivaizdu, kad ios valstybs priklauso visikai skirtingiems geografiniams regionams) ir taip bandysime sumainti investicinio portfelio rizik, vargu ar sulauksime toki rezultat, koki tikjoms, nes visos ios rinkos yra labai priklausomos nuo t pai veiksni energetikos ir kit aliav kain. Taigi siekiant kuo labiau sumainti rizik, reikt investuoti ne tik skirtingus regionus, bet ir kelet skirting kio sektori, nes taip labiau atsiribojama nuo ekonomini ar socialini veiksni. kio akos pagal tai, kaip tos akos akcijos reaguoja i ekonominius ciklus, skirstomos du tipus ( r. lent.). 2 lentel. Diversifikavimo bdas pagal kio sektori Tipas o o o o o o akos pavyzdiai Informacins technologijos; Telekomunikacijos; Finansai; aliavos; Pramon; Nebtinosios preks; Kaip akos akcijos reaguoja ekonomikos ciklus? Atkartoja ekonomikos ciklo tendencijas, t.y. spariai auga, kai ekonomika kyla ir labiausiai nukenia, kai ekonomika patiria ssting.

Ciklins

Saugiosios

o o o o

Komunalins paslaugos; Energetika; Sveikatos prieira; Btiniausios preks;

Akcijos stabilesns: maiau udirba gerais laikais, bet atsparesns ir nuosmukiams.

Skirting i tip reakcij ekonominius pokyius paaikinti nra sunku btiniausias prekes perka ir komunalines paslaugas mons naudoja net ir sunkiais laikais, ir, prieingai, tokias prekes kaip televizorius, kompiuteris ir pan. sigyti noras kyla tik tada, kai udirbama

daug arba galima skolintis su maomis palkanomis( (o taip btent ir bna ekonomikos augimo ciklo stadijoje). Dl i prieasi labai svarbu prie sudarant portfel nusprsti, kokio dydio rizik galime sau leisti (t.y. nustatyti sau toleruojamo nuostolio dyd).

Pagal turto klas yra i skiriamos trys pagrindins turto klass: 1. Akcijos; 2. obligacijos; 3. pinig rinkos instrumentai (aliavos, nekilnojamasis turtas, valiutos). ie finansiniai instrumentai i samiai aptarti yra 1.1. skyriuje.

4. PORTFELIO FORMAVIMAS
Portfelio formavimas yra kompleksinis veiksmas, kuriam atlikti yra btina planinga veikla. Renkantis investicijas bet kuriuo atveju reikia susidaryti finansin plan numatyti investavimo tikslus, laukiam pelningum, rizikos tolerancij, investicijoms skiriamo biudeto dal. Paprastai visuomet yra rekomenduojamas ilgas investavimo periodas, tai padeda ivengti nuostoli fiksavimo nuosmukio metu, t.y. rink nuosmukio metu tereikia kantriai palaukti, kol rinka vl atsigaus. Kad portfelio formavimas bt paprastesnis, visas sudarymo procesas yra skaidomas atskiras dalis.

4.1.

Paskirstymo etapai

Pirmajame etape nusistatomi ir apibriami investuotojo trumpalaikiai ir ilgalaikiai investicij tikslai: konkretus investavimo periodas, investuojam l dydis, forma, patikimumas, lkesiai, bei rizika, kuri jis sutinka prisiimti. Nusistatyti tikslai turi ne tik atitikti bendrus finansinius tikslus, bet ir bti galimi realiai gyvendinti. Todl labai svarbu atitinkamai paskirstyti investuojamas las ir turti supratim apie tai, kokia pajam suma reikalinga usibrtam tikslui pasiekti. Finansini, ekonomini, politini ir socialini slyg vertinimas. Labai svarbu prie investuojant pasidomti ekonomine, politine alies padtimi, vertinti finansin ir socialin slygas. Nuo slyg ilgu ir trumpu periodu priklauso investicinio portfelio sudarymas. i Plano gyvendinimas sudarant portfel daromi sprendimai, kaip paskirstyti las tarp atskir ali ir turto klasi). Siekiama maksimaliai gyvendinti investuotojo poreikius su kaip manoma maesne rizika. 1. 2. 3. 4. Pasirenkama, kokios turto klass sudarys portfel (t.y. pasirenkamas diversifikavimo bdas); Kiekvienai turto klasei priskiriamos proporcijos; Pagal investavimo politikos nuostatas nustatomo kiekvienos turto klass Pasirenkami atskiri finansiniai instrumentai kiekvienai turto klasei (t.y. kurios

proporcijos svyravimo ribos; akcijos teks akcij daliai portfelyje, kurios obligacijos obligacij daliai ir t.t.). Renkantis konkreius finansinius instrumentus btina juos vertinti pagal investavimo tikslus. Todl

svarbu tinkamai vertinti kiekvieno finansinio instrumento tiktin pajamingum, patikimum ir rizik. Paskutinj etap sudaro grtamojo ryio palaikymas, sekant ir koreguojant investuotojo poreikius, aplinkos slygas ir portfelio valdymo efektyvum. Tai rei kia, kad portfelio valdymas yra ne tik optimalaus finansini instrument rinkinio sudarymas, bet ir jo stebjimas, kad jis atitikt investavimo tikslus. Suformavus portfel reikia vertinti, kaip kinta portfelio rodikliai, atitinkantys tiktinus rezultatus. Pavyzdiui, jei pelningumas, patikimumas, rizikingumas ar portfelio vert neatitinka investuotojo tiksl ir lkesi, portfelis turi bti keiiamas t. y. vieni finansiniai instrumentai pakeiiami kitais.

4.2.

Fundamentini ir technini veiksni takos vertybini popieri portfelio formavimui vertinimo modelis

Kad atskiri finansiniai instrumentai bt kuo efektyviau ir tiksliau vertinti, yra pasitelkiamos technin ir fundamentalioji analizs. 3 lentel. Fundamentini ir technini veiksni taka vertybini popieri portfelio formavimui

mons lygmeniu

VP rinkos lygmeniu
VP istorins kainos Prekybos apimties pokyiai Rinkos plotis Kritimo ir kilimo linijos nustatymas Nauji kilimai ir kritimai

VP atrankos kriterijai
Balansin vert Pardavimai Pelnas MakroDividendai MikroVertybini popieri vert
Objektyvs veiksniai Subjektyvs veiksniai Spekuliaciniai veiksniai

Fundamentiniai veiksniai

Techniniai veiksniai

 altinis: D. Cibulskien Fundamentini ir technini veiksni taka vertybini popieri portfelio formavimui, 2006m. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 2006. 2 (7), 33 psl.

I aukiau esanio paveikslo matyti, jog fundamentalioji analiz atliekama mons lygmenyje ir yra paremta kruopiu vertybinio popieriaus emitento ekonomins bkls tyrimu. ios analizs metu yra tiriamos bendrovs finansins ataskaitos u einamuosius ir prajusius metus, t.y. pagrindiniai rodikliai, nusakantys mons tikrj vert: balansas, pajam ir ilaid ataskaitos, pelnas, imokti dividendai ir kt. Remiantis iais rodikliais yra sudaromi efektyvumo koeficientai, pagal kuriuos kompanij galima palyginti su kit moni padtimi. ie koeficientai charakterizuoja vairias mons veiklos efektyvumo santykines charakteristikas (pavyzdiui, likvidumo koeficientas, finansinio sverto koeficientas pelno u akcij koeficientas ir kt.). Vis dlto pagrindinis fundamentaliosios analizs tikslas yra kompanijos bsimojo pelno dydio ir su juo susijusi dividend bei balansins akcijos verts augimo prognoz. Pasinaudojant diskontavimo schema randama dabartin (t.y. tikrojo, vidin) mons vert, kuri lyginama su einamja rinkos verte. Taigi, remiantis fundamentalija analize, galima atrasti nepakankamai vertintus rinkoje vertybinius popierius, kuri vert ateityje gali enkliai padidti. Fundamentalioji analiz padeda suformuoti bendr vaizd apie mon, taiau toks poiris yra vienpusis, todl skmingam vertybini popieri atrankos procesui utikrinti reikalinga fundamentalios ir technins analizs sintez. Technin analiz atliekama visos rinkos lygmeniu, taigi jos pagrind sudaro finansini instrument rinkos elgesio tyrimas. Technins analizs teorija teigia, jog ateities kain pokyiai gali bti nuspjami nagrinjant praeities kain ir prekybos pokyi grafikus. Taigi iai analizei naudojama daug grafik, matematini modeli ir vairi skaiiavim. Analitikas pagal biros duomenis apie akcij kotiravim tam tikru laikotarpiu praeityje ir pagal einamuosius duomenis (kain kitimai, prekybos apyvarta ir kt.) bando atspti kain judjimo krypt, kad analiz bt aikesn ir geriau suprantama, paprastai sudaromi grafikai, kuriais remiantis galima gana tiksliai nustatyti tam tikr vertybini popieri pirkimo ir pardavimo signalus. Tiek fundamentali, tiek technin analiz turi daug alinink ir prieinink. Da niausiai yra taikoma abiej analizi sintez. Vertybini popieri atrankos kriterijus takoja tiek fundamentiniai, tiek techniniai veiksniai. Jais remiantis, bandoma sudaryti vertybini popieri vert j veikia objektyvs veiksniai (labiausiai juos atspindi fundamentaliosios analizs metu gauti duomenys), subjektyvs veiksniai (ypa jie pasireikia techninje analizje analizuojant grafikus kiekvienas analitikas tame paiame grafike gali matyti skirtingus signalus ir savaip juos interpretuoti) bei spekuliaciniai veiksniai (tai kiekvieno investuotojo tikslai ir pasirinkta investavimo strategija).

Taigi formuojant investicin portfel ir atrenkant konkreius instrumentus, reikt remtis tiek fundamentalija, tiek technine analize.

5. INVESTICINIO PORTFELIO ANALIZS MODELIS

Investicinio portfelio analizs model sudaro sujungta Markowitz portfelio diversifikavimo teorija ir kapitalo rinkos linijos teorija jas sujungus gaunamas CAPM modelis. Kiekvienas sudtin dalis toliau bus nagrinjama detaliau.

5.1.

MARKOVITZ PORTFELIO DIVERSIFIKAVIMO TEORIJA

Harry Max Markowitz yra svarbus XX am iaus amerikiei ekonomistas, studijavs aktyv rizikos, koreliacijos ir diversifikacijos tak investicinio portfelio vertei. Markowitz tajame de e imtmetyje suformulavo modernij portfelio teorij. Jo sukurtas investicinio portfelio modelis yra klasikinis finansini instrument portfelio modelis. iuo modeliu yra pagrsta ir iuolaikin portfelio teorija. Jis pirmasis pasil efektyvaus portfelio termin. Efektyvus portfelis yra toks portfelis, kuris utikrina maiausi rizik esant tam tikram pelningumui arba garantuoja maksimal pelningum prie tam tikro rizikos lygio. Markowitz rmsi tokiomis prielaidomis: 1. investuotojai yra racionals ir savo sprendimus grindia vertindami laukiam peln ir rizik; 2. mgsta peln ir vengia rizikos; 3. investuotojai maksimizuoja tiktin naudingum; 4. vieni vertybiniai popieriai yra patrauklesni u kitus vertybinius popierius ar portfelius. Markowitz modeliui reikalingi tokie duomenys: 1. kiekvieno atskiro instrumento planuojamas pelningumas; 2. standartinis pelningumo nuokrypis (tai kiekvieno instrumento rizikos matas); 3. kovariacija (instrument pelningum norm santykio matas)

Diversifikacijos esm atspindi pav.

altinis: T.Ramanauskas Akcij vertinimas pasitelkiant vienfaktorin model CAPM, 2007.02.08, 5 psl. 2 pav.. Diversifikacijos esm Tarkime, yra du skirtingo laukiamo pelningumo ir rizikos vertybiniai popieriai A ir B. J koreliacijos atvejai gali bti tokie: kai vertybiniai popieriai bus tobulai teigiamai koreliuoti, tai skirtingus A ir B ie vertybini popieri svori pasirinkimus atspinds ties a; jei vertybini popieri A ir B gros koreliacijos koeficientas bus maesnis u vienet visus galimus portfelius i i vertybini popieri rodys kreiv b; jei vertybiniai popieriai A ir B bus koreliuoti dar ma iau, pasirinkimo variantus rodys kreiv c; kreiv d rodo tokius investicinius portfelius, kuriuos bt manoma suformuoti i tobulai neigiamai koreliuot vertybini popieri A ir B. Ipaskutiniojo atvejo matome diversifikacijos teikiam naud atradus du visi tobulai kai neigiamai koreliuotus vertybinius popierius ir atrink tam tikrus j svorius, galtume suformuoti visikai neriziking investicin portfel. Portfelio naudingum rodo ir konkretus ta C, kuris atspindi tam tikro investuotojo kas pasirinkt portfel i vertybini popieri A ir B, akivaizdu, kad portfelis C yra kur kas patrauklesnis u portfel A (sudaryt tik i A vertybini popieri), nes jo tiktinas pelningumas yra didesnis, o rizika maesn. Be to, C tako rinktis taip pat nedert, nes jis yra ant neigiamos kreivs

nuolydio dalies, t. y. visi portfeliai nuo jo kair (kol yra ant neigiamos kreivs nuolydio dalies), yra geresni pelningumas didesnis, o rizika maesn. Taigi Markowitz modelis apibria efektyvi rib, kurioje visi portfeliai yra optimals. Efektyvioji riziking vertybini popieri aibs riba (efficient frontier) gaunama i vis manom investicini portfeli pasirenkant tik tuos, kurie kiekvienam rizikos lygiui suteikia maksimal pelningum arba suteikia minimali rizik esant tam tikram pelningumui. Grafike efektyvij rib rodo ties AB. Taigi i ties sudaro visi efektyvieji investiciniai portfeliai.

Planuojamas pelningumas

A
Rizika (standartinis rinkos portfelio M nuokrypis)
3 pav. Efektyvioji riba (efficient frontier)

Investuotojai, priklausomai nuo j prioritet, renkasi btent iuos efektyviuosius portfelius. Portfeliai, kurie yra ant kreivs AB, duoda didiausi peln su ta paia (arba ma esne) rizika, nei tie, kurie yra emiau ir (arba) de nuo kreivs AB. Todl portfeliai ant AB kreivs in labiausiai domina investuotojus. Teiginys, kad investuotojas vengia rizikos rei kia, kad jis nori turti kiek manoma ma iau rizikos fiksuotam laukiamajam pelnui. Kreiv AB vadinama efektyviuoju portfelio kra tu arba kreive, nes jo ta minimizuoja investicinio portfelio rizika. Rizikos vengiantys investuotojai kai visada rinksis portfelius ant efektyviojo krato, nes de nuo jo visi portfeliai yra blogesni. in Portfelio pasirinkimas ant efektyviojo kra priklauso nuo subjektyvaus poirio investicij. to

5.2.

Kapitalo rinkos linija

Markowitz efektyvios ribos liestin take M vadinama kapitalo rinkos linija (CML - capital market line). Ji rodo pusiausvyros slygas rinkoje ir apima visus efektyvius portfelius. Kapitalo

rinkos linija tinka tik efektyviems portfeliams. Jie turi tik sistemin rizik, nes nesistemin yra eliminuota.

Planuojamas pelningumas

Rinkos portfelio M rizikos premija

RF

Rizika (standartinis rinkos portfelio M nuokrypis)

4 pav. Kapitalo rinkos linija (CML capital market line) Ta RF (risk free) rodo nerizikingo pelno palkan norm. CML ties prasideda iame kas ta ir kyla per tak M. Tai reikia, kad investuotojas, kuris investuoja riziking turt, turi gauti ke peln didesn nei nerizikingas pelnas, t.y. rizikos premij. CML nuolydis yra rinkos kaina efektyvaus portfelio rizikai. Jis parodo, kokio papildomo pelningumo rinkai reikia u kiekvien rizikos padidjimo procent. Ant kapitalo rinkos linijos yra tik efektyvs portfeliai. CML gali bti tik kylanti, nes didjant rizikai didja rizikos premija.

5.3. CAPM modelis

Kapitalo rinkos teorija (capital market theory) ipleia Markowitz portfelio diversifikacijos teorij. Pastarosios rezultatas buvo tas, kad investuotojai renkasi rizikingus vertybinius popierius, esanius ant riziking investicij aibs efektyviosios ribos. Jei yra galimyb rinktis ir neriziking investicij, investicij aib isipleia, o investicij efektyvioji riba (efektyvij porfeli aib) pasislenka. is modelis vadinamas CAPM (Capital Asset Pricing Model) - kapitalo rinkos vertinimo modelis, kuris leidia kainoti atskirus vertybinius popierius ir apra koks ry turt o, ys bti su rinkos portfelio gra, nerizikingos investicijos gra.

CAPM modelio prielaidos:

Investuotojai yra Markowitz efektyvs, t.y. renkasi tik efektyvias investicijas; Investuotojai gali skolintis ir skolinti neribot kiek l u nerizikingos gros norm (RF); Investuotojai turi homogeninius lkesius, tai reikia, kad jie vienodai vertina akcij tiktin pelningum ir rizikingum; Investicijos tobulai dalios (galima nusipirkti norimai ma dal vertybinio popieriaus), todl gaunamos tolydios kreivs; Nra mokesi ir sandori kat; Nra infliacijos ar palkan norm pokyi; Vertybini popieri rinka yra pusiausvyroje.

Planuojamas pelningumas

M
Rinkos portfelio M rizikos premija

RF

Rizika (standartinis rinkos portfelio M nuokrypis)

5 pav. CAPM (capital asset pricing model) modelis Efektyvij rib galima rasti pagal prast liestins tako princip. T.y. btent ties(ji vadinama kapitalo rinkos tiese), lieianti (o ne kertanti) riziking investicij efektyvij rib, bus efektyvioji visos investicij aibs riba. Portfelis M vadinamas liestins tako portfeliu. Jei finans rinka yra pusiausvyroje, tai liestins tako portfelis yra visos rinkos portfelis (market portfolio), t.y. apimantis visas rizikingas investicijas. Logi tarkim, kurio nors ka vertybinio popieriaus nra portfelyje M, tai kadangi visi investuotojai, anot teorijos, investuoja ios tuos paius vertybinius popierius, reikia, niekas nepirks to vertybinio popieriaus, ir jo kaina turs kristi tiek, kad jis tapt patrauklus investuotojams. Kadangi rinkos portfelis apima visus vertybinius popierius, jis yra pilnai diversifikuotas. Vis dlto rinkos portfelis yra rizikingas, o jo rizika vadinama sistemine rizika.

Atskiri vertybiniai popieriai greta sistemins rizikos turi nesistemin rizik, t.y. toki rizik, kuri galima paalinti diversifikuojant portfel. Tarkime, turime du investicinius portfelius A ir B, pavaizduotus grafike:

B
Planuojamas pelningumas

M A

RF

Rizika (standartinis rinkos portfelio M nuokrypis)

6 pav. Dviej investicini portfeli palyginimas Bet kuris ios tiess takas yra vidurkio-dispersijos at vilgiu efektyvus portfelis (meanvariance efficient portfolio). Pavyzdiui, liestins tako M ir nerizikingos investicijos tiesin kombinacija (portfelis) A suteikia toki pai tiktin gr kaip portfelis B, taiau su maesne rizika. Kiekvienas Markowitz efektyvus investuotojas investuos liestins tako portfel M bei teigiam ar neigiam kiek nerizikingos investicijos (t.y. skolins arba skolinsis). Ar jis skolins, ar skolinsis, priklauso nuo jo polinkio rizikuoti. Pavyzd iui, investuotojo A polinkis rizikuoti toks, kad jis links prisiimti maesn rizik negu portfelio M, tad dal savo l jis investuoja nerizikingus vertybinius popierius. Investuotojas B, prieingai, nori prisiimti daugiau rizikos ir gauti didesn tiktin peln negu suteikia portfelis M, tad jis skolinasi u neriziking gros norm ir skolintas las investuoja portfel M (taip pasiekiamas finansinis svertas leverage).

I VADOS 1. Investicinis portfelis tai finansini instrument rinkinys, padedantis investuotojui gyvendinti savo tikslus. Portfelio teorija yra naudinga kiekvienam investuotojui, kuris nori sumainti rizik ir maksimizuoti galim pelningum prie tam tikro rizikos lygio. Daug mokslinink teigia, jog investiciniame portfelyje didinant akcij skaii bendroji rizika maja (nesistemin beveik inyksta, o sistemin nusistovi) ir apie 90 procent io efekto pasiekiama, kai portfelyje yra 20 akcij. Toliau didinant akcij skaii, rizika sumaja labai neymiai. 2. Siekiant maksimalaus rezultato reikia diversifikuoti las, t. y. i skaidyti pagal turto klases, region, kio ak. Diversifikacija suteikia galimyb portfel traukti net paius rizikingiausius instrumentus (pvz. brangiuosius metalus, riziking region moni akcijas ir kt.) su kur kas ma esne rizika. 3. Portfelio formavimo procesas prasideda nuo investuotojo tiksl nusistatymo. Labai svarbu i anksto apsibrti kokiam laikotarpiui investuojama, kiek tam bus skiriama l, koks rizikos lygis yra priimtinas. Toliau vertinamos ekonomins, socialins ir politins slygos ir tik tada pradedamas formuoti investicinis portfelis. Pirmiausia pagal rizikos lyg nusprendiama kokios turto klass sudarys portfel, kiekvienai i j priskiriamos proporcijos ir galiausiai pagal tas proporcijas kiekvienai turto klasei priskiriami finansiniai instrumentai. Atrenkant konkreius finansinius instrumentus, juos vertinti reikia itin atidiai. Rekomenduojama taikyti technins ir fundamentaliosios analizs sintez. Suformavus portfel belieka palaikyti grtamj ry t.y. reguliariai sekti portfelio pokyius ir jiems judant ne ta linkme, kaip kad buvo tiktasi, reikia koreguoti investicinio portfelio sudt vienus finansinius instrumentus keiiant kitais. 4. Nors analizuoti portfelio teoriniai modeliai (Markowitz efektyvioji riba, CML (kapitalo rinkos ties), CAPM (kapitalo rinkos vertinimo model) realybje yra sunkiai pritaikomi, taiau jie rodo diversifikavimo naudingum portfelio rizika yra kur kas maesn, nei j sudarani instrument ir rizika bus tuo maesn, kuo maesn koreliacija tarp j sudarani instrument. Atradus tokius, kurie bt tobulai neigiamai koreliuoti, netgi bt manoma suformuoti visikai neriziking portfel.

LITERATRA 1. Z. Bodie, A. Kane, A. J. Marcus Essentials of investmens, - 2004. 2. D. Cibulskien, M. Butkus Investicij ekonomika: realiosios investicijos, V iauli universiteto leidykla, 2007. 3. Vishwanath, S. R. Corporate finance, - 2006, 761 psl. 4. A. V. Rutkauskas, P. Stankeviius Investicini sprendim valdymas, Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2006. 5. G. Kancerevyius Finansai ir investicijos. Kaunas: Smaltijos leidykla, 2006. 864 psl. 6. E. Valakeviius Investicij mokslas, - Kauno technologijos universitetas, 2001. 7. D. Cibulskien Fundamentini ir technini veiksni taka vertybini popieri portfelio formavimui, Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 2006. 2 (7), 2534 psl., 2006m. 8. Petras lekys Vertybini popieri portfelis. Prieiga per internet: http://www.pinigusrautas.lt/investuotojo-abc/vertybiniu-popieriu-portfelis-2.html (irta 2008-02-15). 9. T.Ramanauskas Akcij vertinimas pasitelkiant vienfaktorin model CAPM, 2007.02.08. Prieiga per internet: http://finansai123.googlepages.com/5_Markowitz_portfelio_diversifikavim.pdf 2008-02-20). 10. T. Ramanauskas. Markowitz portfelio diversifikavimo teorijos principai, 2007.02.08. Prieiga per internet: http://finansai123.googlepages.com/7_SDF_APT.pdf (irta 200802-20). 11. M. Vaiiulis Kitas investavimo bdas pasirinkti perspektyvi kio ak, straipsnis i Valstybs, 2008 02 02. 12. Vaida Kurpien Asmenini finans valdymas - patraukls bdai taupyti ir investuoti, 200702-08. Prieiga per internet: http://www.hansa.lt/files/asm_finansu_valdymas.pdf (irta 2008-0220). 13. Deimant Vasiliauskait Optimalaus vertybini popieri portfelio sudarymo ypatumai, i periodinio leidinio Ekonomika 2004m. 64 (2) (irta