Populiariausias būdas investuoti į žaliavas – tai tiesiog jų fiziškai nusipirkti ir saugoti.

Tai ne visais atvejais

gali būti patogu ir įmanoma, tačiau yra likvidu, visuomet galima rasti pirkėją, bei tai yra saugu. Tačiau
reikėtų nepamiršti, kad tiesioginis investavimas į žaliavas turi ir savų trūkumų. Visų pirma, perkant
investicinius metalus, tenka mokėti didesnę kainą nei biržoje, kadangi tiek gamintojai, tiek platintojai
užsideda savo antkainį. Taip pat atsiranda ir papildomų saugojimo rūpesčių. Didesnėms investicijoms
patikimai apsaugoti, investuotojai dažniausiai naudojasi bankuose nuomojamais seifais arba tų pačių
tauriųjų metalų platintojų saugojimo paslaugomis.

Tikriausiai pats paprasčiausias būdas investuoti į žaliavas – tai žaliavų investiciniai fondai. Žaliavų
investicinius fondus valdo šių fondų valdytojai, kurie atsižvelgdami į žaliavų rinkos, pasaulio
ekonomikos bei kitus svarbius veiksnius, priima su fondų veikla susijusius investicinius
sprendimus.

Matyt didžiausias šio investavimo būdo privalumas yra tas, kad turint palyginus nedidelį investicinį
kapitalą, galima iš karto investuoti į daug skirtingų ateities sandorių, fizinių žaliavų bei bendrovių.
Juk pačiam atsidaryti ir suvaldyti nors ir 10 skirtingų ateities sandorių, būtų tikras galvos skausmas
ir reikalautų daug pastangų. Iš kitos pusės, nenustebkite jei už savo darbą, fondo valdytojas
paprašys sumokėti tam tikrą valdymo mokestį, kuris žinoma, šiek tiek sumažins fondo duodamą
investicinę grąžą.

Investicinių fondų privalumai:

 Galima investuoti į daug skirtingų žaliavų

 Padeda išvengti tiesioginio investavimo į ateities sandorius

Investicinių fondų trūkumai:

 Fondo valdymo mokesčiai

 Ne visai tikslus žaliavų kainos atkartojimas

Vienas iš šiuolaikiškiausių investavimo į žaliavas būdų – tai investavimas per biržoje prekiaujamus
fondus (angl. Exchange Traded Funds, ETF). ETF fondų vienetais prekiaujama biržoje ir juos
galima pirkti bei parduoti tiesiog kaip bendrovių akcijas. Apskritai, ETF fondus galima vadinti
pasyvia investicija, kadangi jų vienetų vertė priklauso ne nuo fondo valdytojo pastangų aplenkti
rinką, bet nuo finansinių instrumentų vertės svyravimų, su kuriais fondas yra surištas.

Perkant ETF reikėtų žinoti, kad prekybos šiais fondais apyvartos yra kur kas mažesnės už akcijų
rinkos, todėl prireikus parduoti nepopuliarų arba egzotinį ETF, investuotojui gali kilti ir tam tikrų
likvidumo problemų. Taip pat, ETF fondai nėra labai patrauklus investicinis instrumentas
norintiems investuoti nedideles sumas periodiškai, kadangi investuojant nedidelėmis sumomis,
reikia mokėti santykinai didelius komisinius mokesčius tarpininkui.

ETF fondų privalumai:

 Fondo vienetais galima prekiauti parastai kaip bendrovių akcijomis

 Didelis įvairių ETF fondų pasirinkimas

ETF fondų trūkumai:

 Mažas nepopuliarių ETF likvidumas

  Dėl taikomų komisinių mokesčių nėra patrauklūs periodiniam investavimui

Investavimas į žaliavas perkant bendrovių akcijas

Investuoti į žaliavas galima ir netiesiogiai, perkant su žaliavomis susijusių bendrovių akcijas.

Investavimas į akcijas paprastai nėra toks rizikingas kaip prekyba ateities sandoriais, o akcijų rinka
pasižymi didelėmis prekybos apyvartomis. Žaliavos kainai rinkoje kylant, dažniausiai brangsta ir
bendrovių, užsiimančių tos žaliavos gavyba, perdirbimu ar transportavimu, akcijos. Taip pat, galima
investuoti ir į neįvertintas žaliavų sektoriaus bendroves bei ateityje tikėtis jų vertės padidėjimo, net
jei pačių žaliavų kaina nedidės.

Iš kitos pusės, perkant su žaliavomis susijusių bendrovių akcijas, į žaliavas investuojama

netiesiogiai, o bendrovių akcijų vertė, paprastai seka pačios bendrovės veiklos rezultatus, o ne
žaliavų kainų pokyčius rinkoje. Kartais pasitaiko atvejų, kad dėl sumažėjusio pelno, prastos
vadybos ar įvairių netikėtų įvykių, bendrovių akcijų ir žaliavų kainos rinkoje, pasuka visiškai
skirtingomis kryptimis. Taigi, investuojant į su žaliavomis susijusių bendrovių akcijas, reikia
įvertinti tiek žaliavoms, tiek akcijoms būdingas savybes ir rizikas.

Bendrovių akcijų privalumai:

 Mažesnė rizika nei investuojant į ateities sandorius

 Didelis likvidumas

Bendrovių akcijų trūkumai:

 Netiesioginės investicijos į žaliavas

 Akcijų kaina priklauso ne vien nuo žaliavų kainos rinkoje

Vienas iš didžiausių investavimo į žaliavas privalumų – tai galimybė apsaugoti savo investicijas
nuo infliacijos poveikio. Augant ekonomikai, didėja prekių bei paslaugų poreikis, o norint
pagaminti daugiau prekių, savaime aišku, kad reikia ir daugiau žaliavų. Dažniausiai, žaliavų
paklausa lenkia pasiūlą, todėl ilguoju laikotarpiu, žaliavų kainos rinkoje kyla. Taigi, investuojant į
žaliavas, galima apsisaugoti nuo infliacijos poveikio, kuris didėja brangstant žaliavoms.

Žaliavos, taip pat puikiai pasitarnauja norint išsaugoti turimo turto vertę neramiais laikais..
Apskritai, žaliavos yra itin atspari turto klasė finansinių ar politinių krizių metu -  juk vykstant net ir
didžiausiems neramumams, žmonėms vis tiek reikės valgyti, gaminti energiją bei įvairias prekes.

Ilguoju laikotarpiu žaliavos teikia 5 proc. investicinę grąžą. Svarbu pažymėti, kad šis rodiklis yra
paremtas daugiau nei šimto skirtingų žaliavų kainos pokyčiais, todėl jo nereikėtų tapatinti su vien
brangiesiems metalams ar energetikos sektoriaus žaliavoms būdingu pajamingumo ir vertės
svyravimais.

Žaliavų kaina yra atsparesnė ekonomikos ciklams, nei vertybiniai popieriai, kadangi kai kurie
žaliavų tiekėjai susibūrę į organizacijas gali kontroliuoti išgaunamos žaliavos kiekį. PVZ.
Sumažėjus naftos paklausai, Naftą eksportuojančių valstybių organizacija OPEC mažina naftos
gavybos kiekius tam, kad naftos nebūtų išgaunama daugiau nei realus rinkos poreikis, taip
palaikydamos naftos kainą. Kitu atveju, naftos pasiūlai viršijant paklausą, naftos kaina tiesiog
sumažėtų.
Žemdirbystės ir gyvulininkystės žaliavų kainą stipriai gali įtakoti oro sąlygos ar  stichinės nelaimės,
kadangi nuo to priklauso žemdirbystės produkcijos pasiūla.

Įdomūs faktai
 Prekyba žaliavomis yra vienas iš pagrindinių bruožų būdingų kiekvienai kada nors egzistavusiai
civilizacijai. Remiantis istorikų tyrimais, prekyba žaliavomis vyko jau Šumerų civilizacijos laikais, IV
tūkst. metų prieš mūsų erą. Stipriausios žmonijos civilizacijos paprastai pasižymėdavo labiausiai
išvystytomis prekybos rinkomis, kurių centre dažniausiai būdavo prekyba žaliavomis.  
 Dideli pokyčiai šioje rinkoje įvyko, kai 1848 metais Čikagoje buvo įkurta Chicago Board of trade
(CBOT) birža, kurioje buvo pradėta prekiauti pirmaisiais žaliavų išvestiniais sandoriais. Tai viena
seniausių tokių sandorių biržų pasaulyje, kuri suteikė galimybes žaliavų pirkėjams ir pardavėjams
centralizuotai, t.y. vienoje vietoje patenkinti vieni kitų poreikius ir atlikti norimus prekybos
sandorius. 2007 metais CBOT biržą įsigijo Chicago Mercatile Exchange (CME), kuri šiuo metu yra
didžiausia išvestinių instrumentų biržų grupė pasaulyje.