Infliacija ir defliacija

Infliacija – pinigų kiekio didėjimas ir jų vertės mažėjimas.

PRIEŽASTYS – Infliacija yra daugelio veiksnių padarinys. Skiriamos veiksnių dvi
grupės: bendrosios paklausos pokyčiai (bendrosios paklausos didėjimas sukelia vadinamąją
paklausos, arba vartotojų, infliaciją) ir bendrosios pasiūlos pokyčiai (bendrosios pasiūlos
mažėjimas sukelia vadinamąją išlaidų infliaciją).
TEMPAS – Infliacijos lygis (tempas) apibūdinamas bendrojo kainų lygio santykiniu
pokyčiu per tam tikrą laiką. Tempui nustatyti naudojami įvairūs kainų indeksai. Plačiausiai
naudojamas vartotojo kainų indeksas, skaičiuojamas vartojamosioms prekėms ir paslaugoms,
– vidutinis vartotojų įsigytų prekių ir paslaugų kainų lygis, apskaičiuojamas lyginant fiksuoto
skaičiaus būtiniausių prekių ir paslaugų vartotojo krepšelio vertės išraišką per tam tikrą
laikotarpį (pavyzdžiui, per mėnesį, ketvirtį, metus).
RŪŠYS – Pagal vietą skiriama lokalinė (pasireiškia vienoje ar keliose šalyse) ir
pasaulinė (apima visas arba daugelį šalių) infliacija, pagal reiškimosi pobūdį – atviroji
(pasireiškia kainų didėjimu) ir paslėptoji (kainos formaliai nedidėja arba didėja lėtai,
paprastai bendroji paklausa didesnė už bendrąją pasiūlą ir susidaro prekių stygius), pagal
mastą arba intensyvumą – šliaužiančioji (kainos didėja lėtai, bet nuolat ir ilgai, tempai
nedideli), šuoliuojančioji (kainos didėja staiga, šuoliškai ir turi tendenciją didėti, tempai
25–30 % per metus), hiperinfliacija (jai būdingi ypač dideli tempai), pagal valdymo galimybę
– prognozuojama ir neprognozuojama infliacija.
ANTIINFLIACINĖS PRIEMONĖS – Infliacijos padariniams sušvelninti
indeksuojamos pajamos, profsąjungos ir valstybė kontroliuoja darbo užmokesčio lygį,
valstybė vykdo antiinfliacinę politiką.
PASAULYJE – Infliacijos tendencijos iš esmės išryškėjo 19 amžiaus antroje pusėje,
nors apraiškų pastebėta gerokai anksčiau (atsiradus piniginiams ženklams). Infliacijos
terminas pirmą kartą pavartotas per Jungtinių Amerikos Valstijų pilietinį karą (1861–1865),
kai apyvartoje pasirodė labai daug popierinių pinigų. Iš pradžių infliacija buvo laikino
pobūdžio, daugiausia susijusi su karais, revoliucijomis, epidemijomis, stichinėmis
nelaimėmis, vėliau įgavo visuotinį pobūdį. Prekių ir paslaugų kainoms dažniausiai būdinga
didėjimo tendencija, bet kainų didėjimas įvairiose šalyse ar regionuose ir įvairiu laikotarpiu
skiriasi.

Defliacija – pinigų kiekio mažėjimas ir jų vertės didėjimas.

Kitas susijęs reiškinys yra defliacija. Tai yra atvirkščias procesas infliacijai. Teigiama,
kad mažėjant kainoms vyksta defliacija. Defliacija yra piniginių vienetų kiekio sumažėjimas
rinkoje. Dėl to pinigų vertė didėja. Už tuos pačius pinigus galima nupirkti daugiau prekių
arba paslaugų. Esant defliacijai laimi tie, kurie yra sutaupę pinigų. Už tą pačią sumą jie gali
įsigyti daugiau. Nukenčia tie, kurie yra pasiskolinę, jiems skolą grąžinti tampa sunkiau.
 Kas sukelia infliaciją ir defliaciją?
Lietuvos statistikos departamentas naudoja vartotojų kainų indeksą (angl. CPI –
consumer price index). Šis rodiklis fiksuoja tam tikrų prekių rinkinio kainų kasmetinius
pokyčius. Kainų rinkinį (krepšelį) sudaro prekės, kurias vidutiniškai perka kiekvienas
dirbantis miestietis. Jeigu atsiranda pokytis ir 1 litro pieno pakelis kainuoja nebe 0,80 euro
kaip prieš metus, bet jau 0,82 euro, tai yra 2,5 proc. pokytis ir tai laikoma 2,5 proc. infliacija.
Įprasta manyti, kad prekių arba paslaugų pabrangimas savaime reiškia infliaciją. Tai,
kad kyla kainos, yra infliacijos pasekmė. Infliaciją galima apibrėžti kaip piniginių vienetų
kiekio didėjimą rinkoje ir jų vertės mažėjimą. Nors pinigų atsirado daugiau, tačiau prekių
arba paslaugų kiekis išliko nepakitęs. Vadinasi, piniginio vieneto perkamoji galia sumažėjo ir
žmonės už tuos pačius pinigus gali nupirkti mažiau. Tam pačiam kiekiui tų pačių prekių
įsigyti reikia daugiau piniginių vienetų.
Įsivaizduok, kad rinkoje yra 5 pieno pakeliai ir iš viso cirkuliuoja 4 eurai. Vadinasi,
pieno pakelis kainuos 0,80 euro. Tačiau jeigu pinigų kiekis padidėtų iki 8 eurų, bet pieno
pakelių skaičius nepasikeistų, tai vieno pieno pakelio kaina siektų 1,60 euro, t. y. pienas
kainuotų dvigubai daugiau. Jei didėja pinigų kiekis, didėja ir prekių arba paslaugų kainos.
Ekonomikoje vyksta tokie pat procesai kaip ir šiame paprastame pavyzdyje. Prekių arba
paslaugų skaičius negali didėti ir nedidėja taip greitai kaip pinigų, kuriuos spausdina
centriniai bankai.
Infliacija neigiamai paveikia žmones, kurie taupo ar skolina pinigus kitiems. O laimi
tie, kurie yra pasiskolinę. Jeigu palūkanų norma būna mažesnė nei infliacija, jiems lengviau
grąžinti skolą.

Ar infliacija yra normalu?

Brandžioje rinkoje normali metinė infliacija yra maždaug 1–3 proc. Besivystančioje
rinkoje metinis kainų prieaugis gali siekti ir 2–8 proc.
Dėl šios natūralios infliacijos kasmet kyla ir atlyginimai, įvairios išmokos ir pan.,
kadangi žmonės už tokią pačią pinigų sumą kiekvienais metais gali nusipirkti šiek tiek
mažiau.
Vis dėlto, kiekvienas iš mūsų ją pajaučiame skirtingai, kadangi vartojame skirtingas
prekes ir paslaugas ir skirtingais kiekiais. Pavyzdžiui, jei būsto nuoma sudaro beveik pusę
jūsų mėnesinių išlaidų ir ji nežymiai pakilo – tai vis tiek greičiai smarkiai pajusite, lyginant
su kitu asmeniu, kuriam nuoma sudaro mažą procentą mėnesinių išlaidų.

Kaip apsaugoti savo pinigus nuo infliacijos?

Žmonės bei įmonės, turinčios didelių santaupų ir generuojančios gausias pajamas,
nuolatos ieško įvairių būtų kaip apsaugoti savo pinigus nuo infliacijos. Vieni renkasi
investuoti savo pinigus į nekilnojamąjį turtą ar nusipirkti perspektyvių įmonių akcijų, taip
tikėdamiesi ne tik išsaugoti pinigų perkamąją galią, bet ir užsidirbti.
Kiti – prisibijo rizikos prarasti pinigus juos investuojant ir renkasi saugesnį variantą –
pinigų laikymą aukso forma. Nors aukso kaina nuolatos svyruoja priklausomai nuo įvairių
pokyčių pasaulinėje rinkoje – ilgalaikėje perspektyvoje aukso kainos kreivė yra proporcinga
infliacijai – tai reiškia – kuo didesnė infliacija – tuo didesnė ir aukso kaina.
 Pradžioje minėjome, jog 1970-aisiais puodelis kavos kainavo 20 centų, o šiandien –
1,50 EUR. Tuo tarpu aukso uncija 1970-aisiais buvo vertinama 200 EUR, šiandien uncijos
kaina viršija 1600 EUR.
Žvelgiant į nuolat kintančią statistiką, tampa akivaizdu, kodėl trumpalaikėms
investicijoms žmonės renkasi dažniau pelną nešantį NT ar akcijas, bet ilgalaikėje
perspektyvoje (bent 10 metų) – būtent auksas tampa palankia investicijų portfelio
diversifikavimo priemone, kadangi jo kainą veikia kiti veiksniai nei akcijos ar obligacijos,
todėl pasiturintys žmonės bent dalį pinigų dažnai laiko aukso forma.

Šaltiniai:
https://www.paysera.lt/v2/lt-LT/blog/infliacija
https://www.vle.lt/straipsnis/infliacija/
https://www.vle.lt/straipsnis/defliacija-1/
 Užduotys klasei
Užduotys yra iš vadovėlio “Ekonomika per 31 valandą”.

1. A. Kiekvieną dieną gauni po 1,20 Eur kišenpinigių, bilietas į kiną

kainuoja 4 Eur. Kiek kartų per savaitę gali nueiti į kiną?
B. Bilietai į kiną pabrango ir dabar kainuoja 4,5 Eur. Kiek kartų per
savaitę gali nueiti į kiną?
C. Bilietai atpigo ir kainuoja 2,8 Eur. Kiek kartų per savaitę dabar gali
nueiti į kiną?
D. Tavo kišenpinigiai padidėjo iki 1,50 Eur, o bilietai į kiną pabrango iki
6,50 Eur. Kiek kartų gali nueiti į kiną.