Infliacija -

visuotinis prekių ir paslaugų brangimas. Gali

vienos prekės brangti, kitos pigti, bet bendrai
paėmus kainos padidėja, tai jau yra infliacija.
Pinigų perkamoji galia sumažėja infliacijos metu,
nes kai viskas pabrangsta, už pinigą ( už eurą)
galima nupirkti mažiau nei iki pabrangimo.
 Infliacijos priežastys
Infliacija būna, kai brangsta ištekliai ( ypač
nafta), kai darbuotojai išsireikalauja pakelti jiems
darbo užmokestį (o darbo našumas - darbo
atlikimo greitis - nedidėja), kai pakyla minimali
mėnesio alga.
Infliacija atsiranda kai yra daug pinigų ir mažai
prekių. Pinigus valstybės spausdina, jei nori
pakelti pvz. pensijas arba daugiau mokėti
valstybės tarnautojams. Lietuvoje pinigų daugėja,
kai dirbantys užsienyje atvažiuoja į Lietuvą su
pinigais arba juos atsiunčia ir už tuos pinigus čia
žmonės perka butus, vaikšto į kirpyklas, pas
stomatologus ir pan. Iš karto tų dalykų kainos
 Infliacijos priežastys
Infliacija būna, kai brangsta ištekliai ( ypač
nafta), kai darbuotojai išsireikalauja pakelti jiems
darbo užmokestį (o darbo našumas - darbo
atlikimo greitis - nedidėja), kai pakyla minimali
mėnesio alga.
Infliacija atsiranda kai yra daug pinigų ir mažai
prekių. Pinigus valstybės spausdina, jei nori
pakelti pvz. pensijas arba daugiau mokėti
valstybės tarnautojams. Lietuvoje pinigų daugėja,
kai dirbantys užsienyje atvažiuoja į Lietuvą su
pinigais arba juos atsiunčia ir už tuos pinigus čia
žmonės perka butus, vaikšto į kirpyklas, pas
stomatologus ir pan. Iš karto tų dalykų kainos
 Dėl infliacijos laimi:
tie, kurie pasiskolino, nes gražina pinigų tiek
pat, bet mažiau vertingų (pasiskolino pinigų
automobiliui, gražino pinigus vertus tik dviračio).
tie, kurie greitai gali padidinti pajamas -
parduodantys būtinas brangstančias prekes ir
paslaugas - elektrą ir pan.
valstybė trumpuoju laikotarpiu, nes susirenka
daugiau mokesčių ir gali teikti daugiau viešųjų
prekių ir paslaugų
 Dėl infiacijos pralaimi:
tie, kurie paskolino, nes atgauna nuvertėjusius
pinigus,
tie kurie gauna įstatymu nustatytas pajamas
(stipendijos, gydytojų, mokytojų algos),
ir tie kurie gauna labai mažas pajamas
(pensijos). Nes viskas brangsta, jų pajamos
nedidelės, o įstatymai paprastai greitai nekeičiami.
 Geriausia, kai infliacija yra apie 2 procentus -
tada pamažu kyla kainos, pamažu kyla algos ir
žmonėms ir materialiai, ir psichologiškai yra
neblogai.
 Defliacija
reiškinys atvirkščias infliacijai - visuotinis prekių ir
paslaugų pigimas. Taip būna retai, kartais vasaros
pabaigoje, kai žmonės atostogauja, mažiau perka
butų ir kitokių dalykų, būna nuolaidos,
išpardavimai, pigios daržovės. Bet taip būna
trumpai - kokį mėnesį.
Defliacija yra blogai, nes jeigu viskas pinga ir
žmonės mato, kad pinga, tai jie mažiau pirks
dabar, laukdami kol atpigs daugiau. Tokiu atveju
gamintojai parduos mažiau, gaus mažiau pajamų,
galės mažiau pirkti žaliavų, mokės mažesnes
algas - ekonomika trauksis (mažės BVP).
žmonėms pigios prekės gerai, bet mažėjantis
darbo užmokestis - ne.
Prieš įsivedant eurą, vienas svarbiausių rodiklių
buvo infliacijos dydis. Infliacija šalyje negalėjo
viršyti daugiau kaip 1,5 proc. punkto trijų ES
valstybių narių su mažiausia infliacija vidurkio.
Istorikai spėja, kad pirmoji infliacija, kartu su ja ir
ekonominė krizė, įvyko prieš 2350 metų, kai
Aleksandras Makedonietis sutriuškino Persiją, į
tėvynę parsivežė daug aukso, iš jo prikaldino
auksinių monetų ir jomis atsilygino savo
kariams. Šalyje kainos šoktelėjo daugiau kaip
du kartus, o prekystaliai tapo tušti.
Vokietijai, pralaimėjus I Pasaulinį karą, buvo
uždėta didžiulė kontribucija. 1921 m. Vokietijos
vyriausybei buvo pateikta 132 mlrd. aukso
monetų sąskaita, kuri viršijo ta, ką buvo galima
surinkti iš mokesčių. Vyriausybė ėmė
beatodairiškai spausdinti pinigus. To pasekoje
kainos 1922 m išaugo 56 kartus, 1923 m – 1,3
trilijono kartų (laiško siuntimas, batonas kainavo
200 000 markių, vienas kiaušinis – 60 000
markių)