Didžioji depresija: pristatymas

Priežastys:

 I pasaulinis karas: nors JAV ekonomika po Pirmojo pasaulinio karo šoktelėjo, nes: įsitraukė į P.p.k
pabaigoje ir buvo jau laimėtojų pusėje, tad nenukentėjo nuo karo; Amerika teikė paskolas, kurias
po karo kariaujančios valstybės turėjo grąžinti; JAV gamino 44% pasaulio produkcijos.
 Tačiau viena iš didžiausių JAV klaidų – tai veikusi laisva ir valdžios visiškai nereguliuojama rinka.
Valstybė nekontroliavo smulkių, neturinčių pinigų atsargų bankų veiklos, indėliai buvo
neapdrausti, valstybė menkai kontroliavo įmones, valstybė nesikišo į darbo santykius bei sąlygas.
Buvo manoma, kad skurdas išnyks tiesiog didinant gamybą, tačiau būtent dėl šios priežastis
liberalizmas patyrė fiasko.
 Paplitusi spekuliacija akcijoms vertybinių popierių biržose dirbtinai iškeliant akcijų kainas ir
siekiant kuo greitesnio pelno. Spekuliacija akcijomis biržose vyko akcijas perkant pigiai, o
pardavus susikraunant didelį pelną.
 Nuo 1924 m. Europos valstybių ūkis iš esmės atsigavo, tad daugelyje valstybių mažėjo JAV prekių
paklausa. Atsirado perprodukcija.
 Perprodukcija. Neparduotos prekės ėmė kauptis. Siekiant suvaldyti padėtį buvo sumažinta
gamyba, todėl pakilo nedarbas. Vyravo žemas darbo užmokestis, padaugėjo vartotojų skolų,
kurių bankuose atsirado didžiulis perteklius, o jas likviduoti nebuvo kaip.
 Sparčiai vyko monopolizacija. Kuomet bendrovė, turinti didžiulę galią tam tikroje rinkoje
stengiasi išstumti savo konkurenciją, kad galėtų užimti monopolinę padėtį toje rinkoje.
 O visas šias priežastis galima apibūdinti dvejais žodžiais – liberalizmo politika.

Spekuliacija – perpardavimas brangiau. Nusiperka ir parduoda už savikainą.

Liberalizmas: valstybės valdžia ir politika turi užtikrinti žmonių gerovę, valdžios institutai turi būti
atskaitingi ir kontroliuojami piliečių (ne Dievui ir ne Dievo). Žmonės gali tobulinti visuomenę ir valstybę
savo nuožiūra.

Liberalizmo tėvu vadinamas anglų filosofas Džonas Lokas.

Dž. Loko teigimu, valdžia teisę valdyti įgauna ne iš Dievo ar kito antgamtiško valdžios šaltinio, bet tik iš
žmonių sutikimo. 

Taip pat Džonas Lokas  teigė, jog svarbiausias valstybės uždavinys yra įstatymais
saugoti ir ginti tai, kas jau buvo teisėta prieš įstatymą. Absoliutinėmis vertybėmis Dž.
Lokas laikė žmogaus teises ir laisves: asmens ir privatinės nuosavybės
neliečiamybę, sąžinės, spaudos, draugijų laisvę.

Pradžia:

1929 m. spalio 25 d. – Juodasis penktadienis. Didžiosios depresijos išvakarėse akcijų rinka, kurios
epicentre buvo Niujorko vertybinių popierių birža Wall Street, tapo neapgalvotų spekuliacijų arena.
akcijomis ir obligacijomis prekiavo ne tik bankai, draudimo bendrovės ir investiciniai fondai, bet ir eiliniai
amerikiečiai ir tuomet rinkos dalyviai atsikratė apie 13 mln. akcijų ir obligacijų.
Kitą dieną situacija kiek pagerėjo, vertybinių popierių kainos ėmė kilti, tačiau efektas pasirodė esąs
trumpalaikis. Po „juodojo ketvirtadienio“ kitą savaitę užklupo „juodasis pirmadienis“ ir „juodasis antradienis“. Iki
savaitės vidurio buvo išparduota dar apie 30 mln. akcijų, o visa akcijų rinka prarado apie 40 proc. vertės, kas
pinigine išraiška buvo apie 30 mlrd. dolerių (440 mlrd. dolerių pagal dabartinį kursą)

Kelerius ankstesnius metus Amerikos vertybinių popierių rinkoje buvo stebimas bumas: akcijomis ir
obligacijomis prekiavo ne tik bankai, draudimo bendrovės ir investiciniai fondai, bet ir eiliniai amerikiečiai

Entuziazmą skatino augantis gyvenimo lygis: trečiasis dešimtmetis apskritai laikomas vienu iš sėkmingiausių
JAV ekonomikos laikotarpių.

Tačiau pakilimas negalėjo tęstis amžinai – pagal ekonomikos cikliškumo teoriją, po pakilimo visada ateina
nuopuolis.

rečiajame dešimtmetyje rinkos dalyviai, nesusimąstydami apie ekonomikos cikliškumą, augančius pelnus
investuodavo į vis naujų aktyvų įsigijimą, taip vis labiau pūsdami „burbulą“.

Jo prigimties paaiškinimui buvo sugalvotas „didesnio kvailio“ principas: audringo augimo laikotarpiu
investuotojai yra pasirengę išleisti vis didesnes pinigų sumas, būdami tikri tuo, kad galės prekę perparduoti „dar
didesniam kvailiui“, kuris sumokės tokią kainą, kokios jo bus paprašyta. Kai tokių pirkėjų nebeatsiranda,
kotiruotės ima žaibiškai kristi – „burbulas“ sprogsta.

situacija blogino ir tai, kad rinkos žaidėjai vertybinių popierių pirkimui iš brokerių ėmė paskolas, dešimtis kartų
viršijančias jų asmenines lėšas. Prasidėjus rinkos griūčiai, brokeriai ėmė masiškai reikalauti kreditų grąžinimo,
o dėl to spekuliantams teko bet kokia kaina atsikratyti akcijų ir obligacijų – tada jų vertė ėmė kristi dar sparčiau.

akcijų vertė krito iki 90%, pramonės gamyba iki 54%, žemės ūkio gamyba – 30%, bedarbių skaičius padidėjo iki
12 mln.

Akcijų vertė nukrito, masiškai bankrutavo smulkieji indėlininkai ir prasidėjo pasaulinė krizė.

Krito pramonės gamyba, žemės ūkio gamyba, ženkliai sumažėjo eksportas ir importas.

Bankrutavo pramonės įmonės ir bankas, o žmonės prarado santaupas ir nuskurdo.

Išaugo bedarbių skaičius – JAV iki 12 mln.