ATSAKYTI RAŠTU Į PATEIKTUS ŠALTINIŲ KLAUSIMUS:

Šaltinis A (Iš JAV bankų viceprezidento kalbos)

Kai Ruzveltas prisiekė, bankai buvo bankroto išvakarėse. [...] Jie buvo uždaryti. Pinigai išnyko iš
apyvartos. JAV finansiniai centrai Niujorke ir Čikagoje – paralyžiuoti. Birža uždaryta. Iš vakarinių
valstijų ateina fermerių streikų banga. Bedarbių skaičius siekia 13,5 mln. Karo veteranai nenori
laukti daugiau nė minutės: jie reikalauja pinigų arba kraujo. Tai buvo momentas, kai nacija [...]
stovėjo prie bedugnės. Reikėjo ką nors daryti! [...] Ruzvelto asmenybės patrauklumas, jo ramybė ir
linksmumas padarė tai, ko nebūtų padarę jokie dekretai. Bankus pavyko išgelbėti, biržą atidaryti.
Pinigai iš lėto sugrįžo į apyvartą. Veteranai sutiko truputį luktelėti po to, kai Ruzveltas ir jo
vyriausybės nariai atsisakė nuo 25 proc. algos. [...] Prezidentas pareikalavo diktatoriškų įgaliojimų,
ir kongresas, vienas labiausiai užsispyrusių parlamentų pasaulyje, suteikė juos be debatų. Pirmas
uždavinys – duoti bedarbiams darbo. Vien entuziazmo banga nuo kovo iki liepos davė darbo 2 mln.
žmonių. [...] Dabar fabrikantai verčiami priimti naujus darbininkus. Mus, bankininkus, verčia teikti
naujus kreditus. Labai daug kas nenorėjo, kaip, pavyzdžiui, Fordas, tiems įstatymams paklusti, bet
teko – viešosios nuomonės jėga, kuri yra Ruzvelto pusėje, per daug stipri. [...] Nacija neturi skursti.
Turi grįžti ankstesnis kainų ir uždarbio santykis. Ar pavyks įveikti kapitalą? Turbūt taip, nes už
Ruzvelto stovi amerikiečių nacija. Tai kultas, kurį galima lyginti su Musolinio Italijoje ar Hitlerio
Vokietijoje. Bet jų tikslai skirtingi.

Šaltinis B Iš vadovėlio „Naujausiųjų laikų istorija“)

1929 m. spalio mėn. JAV prasidėjo ekonominė krizė, išplitusi beveik visame pasaulyje. F.
Ruzveltas paskelbė „naująjį kursą“ [...]. Jo esmė – didelė programa priemonių, įtvirtinančių
valstybės vaidmenį ekonomikoje. Ruzvelto vyriausybė įvedė griežtą valstybės kontrolę bankams.
Tai turėjo užkirsti kelią piktnaudžiavimams1 ir apsaugoti nuo bankrotų, kurie prarydavo indėlininkų
santaupas [...]. Taip pat nustatė sąžiningos konkurencijos taisykles pramonėje bei prekyboje ir
laikiną kainų kontrolę. [...] Krizė ypač aštriai užgriuvo Vokietiją. Pramonės gamyba krizės metu
sumažėjo beveik perpus. Bedarbių skaičius siekė 5–7 mln. [...] Vokietijoje atsirado naujos jėgos,
[...] galinčios nugalėti sunkumus, [...] poreikis. Šiam vaidmeniui, daugelio manymu, tiko Hitleris,
žadantis išspręsti visas problemas: duoti darbo, duonos, net alaus ir dešrelių, sustiprinti ir išaukštinti
Vokietiją. [...] 1933 m. sausio 30 d., po eilinės vyriausybės krizės, prezidentas P. Hindeburgas
pavedė A. Hitleriui suformuoti vyriausybę. [...] Prie vokiečių nedarbo likvidavimo prisidėjo spartus
ginklavimasis. Tūkstančiai žmonių įsidarbino karinėse lėktuvų, tankų, patrankų, laivų gamyklose.

Šaltinis C Bedarbių skaičius Vokietijoje ir JAV (tūkst. žmonių))

 1. Remdamiesi šaltiniais, išskirkite du svarbiausius pasaulinės ekonominės krizės požymius.
Remdamiesi žiniomis, nurodykite pagrindinę krizės priežastį.

2. Įvardykite šaltinyje B minimo „naujojo kurso“ programos dvi priemones. Kiekvieną iš jų

apibūdinkite.

3. Remdamiesi statistika (šaltinis C), nurodykite bedarbių skaičiaus kitimo tendencijų

Vokietijoje ir JAV panašumą bei skirtumą. Paaiškinkite, kodėl Vokietijoje ir JAV šios
tendencijos skyrėsi.
Panašumas .............................................................................................................................................
.........
Skirtumas ...............................................................................................................................................
.........
Paaiškinimas ..........................................................................................................................................
.........
......................................................................................................................................................