Pirmasis pasaulinis karas vykęs 1914 m. liepos 28 d. – 1918 m. lapkričio 11 d.

daugiausia
Europoje. Iki karo pabaigos žuvo daugiau nei 17 milijonų žmonių, įskaitant daugiau nei
100 000 amerikiečių karių.
Pirmojo pasaulinio karo priežastys buvo abipusiai gynybos aljansai, imperializmas,
militarizmas ir nacionalizmas ir nužudymas Austrijos-Vengrijos sosto įpėdinio Franso
Ferdinando. 1914 m. birželį serbų-nacionalistų teroristinė grupė, vadinama Juodoji Ranka,
pasiuntė grupes nužudyti erchercogą. Pirmasis jų bandymas nepavyko, kai vairuotojas
išvengė į automobilį mestos granatos. Tačiau vėliau tą dieną serbų nacionalistas, vardu
Gavrilo Principas, nušovė erchercogą ir jo žmoną, kai jie važiavo per Sarajevą, Bosniją,
kuri buvo Austrijos-Vengrijos dalis. Jie mirė nuo žaizdų.

Antrasis pasaulinis karas prasidėjo 1939 metų rugsėjo 1 dieną ir baigėsi – 1945 metų
rugsėjo 2 dieną. Šį karą pradėjo Vokietija, vadovaujama Adolfo Hitlerio. Vokietija kaip
jokia kita šalis turėjo svarių priežasčių pradėti karą, tačiau ji nepagalvojo apie skaudžias
pasekmes.
Karui pradėti buvo nemažai priežasčių. Viena pagrindinių ,tai Vokietijos noras
atsirevanšuoti už pralaimėtą Pirmąjį pasaulinį karą, noras sukurti didžiąją valstybę.
Versalio taikos sutartis nustatė griežtas sąlygas, kurios labai ribojo Vokietijos galimybes
didinti savo ginkluotąsias pajėgas, atėmė dalį žemių, tai svarbios kasyklos Rūro srityje,
Lenkų koridorius prie Baltijos jūros atskyrė dalį Vokietijos. Taip pat buvo uždėtos didelės
reparacijos. Taip pat svarbi priežastis buvo politika. Italijoje ir Vokietijoje įsigalėjo
nacionalizmas, atsirado fašistiniai judėjimai. Hitleris mokėjo puikiai manipuliuoti
žmonėmis, juos valdyti, jis tikėjo ką daro. Didelės reikšmės karo pradžiai turėjo tai, kad
Vokietijai pavyko susitarti su SSRS dėl įtakos sferų pasidalinimo Rytų Europoje. Ribentropo
– Molotovo pakto slaptieji protokolai buvo pagrindinė priežastis, paskatinusi Vokietiją
užpulti Lenkiją.
Kaip ir kiekvienas karas, šis taip pat turėjo skaudžių pasekmių. Vokietija karą pralaimėjo, o
SSRS įsitvirtino Pabaltijo šalyse. Vokietijos mirties stovyklose buvo sunaikinta 10 mln.
žmonių. Tarp jų tie, kuriuos Trečiasis reichas laikė nepilnaverčiais: čigonai, slavų belaisviai,
homoseksualistai, bet daugiausia žydai. Žydų, persekiojamų visoje Europoje, buvo
sistemingai sunaikinta 6 mln. Žuvo apie 19,2 mln. kareivių, apie 39,2 mln. civilių, iš viso
apie 56 mln. žmonių. Karas išties nepagailėjo taikių gyventojų; jie kentėjo nuo
bombardavimų, trėmimų ir bado. Karas taip pat privertė bėgti milijonus asmenų,
stumiamų artėjančio sovietų fronto, be to, buvo nemaža ir planuotai perkeltų tautų,
valstybių ir jų sienų pertvarkymo aukų. Per masinius oro antskrydžius numestos bombos
beveik su žeme sulygino šimtus miestų. Karo sugriovimai mažiausiai 50% sumažino
Europos ekonominį potencialą, o finansų sistema visai žlugo.
Karo metu atsirado naujos taktikos, strategijos ir technologijos. Tarp naujų strategijų buvo
Blitzkrieg (greitas puolimas besiremiantis tankų, sunkvežimių ir kitos technikos
panaudojimu), oro atakos. Lėktuvų aptikimui plačiai pradėti naudoti radarai. Karo
pabaigoje sukurtas ir panaudotas branduolinis ginklas.
 Adolfas Hitleris ir Josifas Stalinas. Panašumai:
Vienpartinė sistema
Valstybė reguliuoja visas (asmenines) gyvenimo sritis
Totalitarizmas
Absoliuti cenzūra, nėra kitaminčių
Galinga propaganda (ypač su kinu)
Agresyvi užsienio politika
Teroras ir vado kultas
Kuriamos jaunimo organizacijos
Siunčama į koncentracijos stovyklas (lagerius).

Skirtumai:
SSRS Vokietija
VNSDP gavo daugumos balsą, todėl Hitleris
Nebuvo išrinkta demokratiškai. Leninas
įstatytas į kanclerio / ministro pirmininko
paleido parlamentą, nes nelaimėjo
vietą. Po Reichstago gaisro A. Hitleris pradėjo
daugumą.
kurti diktatūrą

Nebuvo oficialaus anti-semitizmo. Žydai

užėmė ganėtinai aukštas valdžios Vyko anti-semitizmas, rasizmas.
pozicijas.

Nacionalizuota nuosavybė Privati nuosavybė

Panaikintas valstiečių ekonominis

savarankiškumas, kitaip sakant, vykdoma Ūkininkai išliko savarankiški.
planinė ekonomika.

Aukštinama klasių kova, kova prieš Aukštinamas nacionalizmas, anti-semitizmas,

nelygybę (klasinius priešus). rasizmas.

Simbolis — darbininkų kūjis ir valstiečių Simbolis — svastika, kilusi iš indoeuropiečių

pjautis. SSRS yra valstiečių ir darbininkų saulės ženklo. Vidury baltas apskritimas ir
sąjunga ant raudono fono. raudonas fonas.

SSRS skelbė vieną, darė kitą (skelbė taiką,

bet vykdė genocidą, pavyzdžiui, su Hitleris darė tai, ką skelbė.
lageriais).

Skelbiama taika, bet įsigali jėga ir

Jėgos kultas, aukštinamas karas.
smurtas.

Propaguojama arijų (germanų) taikos ir

Propaguojama tautos draugystės idėja.
vienybės, išskirtinumo idėja.

Dvasininkų represijos. Bažynčios Savos religijos kūrimaas. Niekinama, bet iš

naikinimas. Ateizmo politika. esmės nekovojama su kitomis religijomis.