Faistin Vokietija

PARENG: AGN GAUIT, 2G

Turinys
Treiasis reichas
Vliava ir herbas
Vadovai

Priekarinis laikotarpis
Administracinis suskirstymas
Hitlerio valdymas
Genocidas
Karo laikotarpis
Treiojo Reicho lugimas

Treiasis Reichas
Treiasis Reichas (kitaip faistin Vokietija, nacistin
Vokietija arba hitlerin Vokietija) 1933-1945 m. Vokietijos,
kuri vald Vokietijos nacionalsocialistin darbinink
partija (NSDAP) su A. Hitleriu prieakyje, neoficialus
pavadinimas. Treiojo Reicho termin hitlerin propaganda
vartojo siekdama sudaryti Vokietijos imperijos tstinumo
spd (Reich vok. imperija, valstyb): iki Napoleono kar
egzistavusi 1-oji Vokiei tautos ventosios Romos
imperija buvo vadinama Pirmuoju Reichu; 18701918 m.
kaizerin Vokietija vadinta Antruoju Reichu, o
nacionalsocialist valdoma Vokietija gavo Treiojo Reicho
pavadinim.

Vliava ir herbas

 Treiojo Reicho vliavoje ir herbe naudojami

simboliai kai kuriose Europos Sjungos alyse yra

udrausti. U j naudojim yra numatyta tiek
baudiamoji, tiek ir administracin atsakomyb.
Devizas:

vok. Ein Volk, ein Reich, ein Fhrer

liet. Viena tauta, vienas reichas, vienas fiureris

Vadovai
1925 1934 Paul von Hindenburg (Prezidentas)

1934 1945 Adolfas Hitleris (Fiureris)

1945 Karl Dnitz (Prezidentas)

Priekarinis laikotarpis
Rinkimus laimjusios Vokietijos nacionalsocialistins
darbinink partijos fiureris (vok. Fhrer
vadas) Adolfas Hitleris 1933 m. sausio 30 d. buvo
paskirtas Vokietijos kancleriu. Dar prie ateidamas
valdi, A. Hitleris deklaravo Versalio
sutarties panaikinimo, Vokietijos perginklavimo,
antisemitizmo ir kitas idjas. ios idjos to meto
Vokietijos politins ir, ypa, ekonomins situacijos
kontekste padjo A. Hitlerio partijai surinkti didel
dal viet Vokietijos reichstage (parlamente), kas
vliau ir lm jo paskyrim Reicho kancleriu.

 1934 m. po prezidento Pauliaus fon Hindenburgo mirties

A. Hitleris gijo dar ir Reicho prezidento pareigybes; tai

slygojo vienos i vadovlini Europos diktatr
Treiojo Reicho genez.
Treiojo Reicho pradia buvo daug adanti ne tik
Vokietijai, bet kl susiavjim ir visoje Europoje.
Vokietijoje iki minimumo sumajo nedarbas, buvo
veikta ekonomin kriz, perginkluotas ir sustiprintas
Vokietijos vermachtas (Vokietijos ginkluotosios pajgos
iki 1945 m.). Taiau kartu su iais pozityviais veiksniais
prasidjo ir visuotinis yd, politini prieinink
persekiojimas, koncentracijos stovykl steigimas
(pirmoji Dachau).

Treiojo Reicho administracinis suskirstymas (1944)

Adolfo Hitlerio valdymas

Adolfas Hitleris norjo sukurti Naujj absoliutaus
naci Vokietijos viepatavimo Europoje Santvark.
Nordamas tai pasiekti, Hitleris laiksi usienio
politikos, kurios tikslas buvo uimti arijams
btin gyvybin erdv. Tam tikslui pasiekti buvo
mesti valstybs resursai. priemoni plan jo ir
Vokietijos perginklavimas, pasieks
kulminacij 1939 metais, kai Vermachtas siver
Lenkij.

Genocidas
Naci Vokietijos pajgos karo metu vykd daugyb
iauri veiksm, skaitant sisteming daugiau kaip 17
milijon civili gyventoj udym. 6 milijonai i j
buvo yd tautybs asmenys, karo metu
patyr genocid, dar geriau
inom Holokausto pavadinimu. Madaug nuo 500
000 iki 1 500 000 nuudytj buvo rom tautybs
mons. Kitos masini udyni aukos buvo
etniniai lenkai, Soviet Sjungos civiliai bei karo
belaisviai, negals mons, homoseksualai, Jehovos
liudytojai ir kiti politiniai ar religiniai prieininkai.

Karo laikotarpis
1939 m. rugsjo 3 d. kar Vokietijai paskelb

Didioji Britanija su Pranczija ir prasidjo

Antrasis pasaulinis karas kruviniausias konfliktas
monijos istorijoje.
Antrojo pasaulinio karo pradia tai Vokietijos
karini pergali virtin. Nauja dideli tank
grupuoi panaudojimo koncepcija (Blitzkrieg,
aibikas karas) leido Treiajam Reichui pasiekti
stulbinam pergali.

 1941 m. birelio 22 d. Adolfas Hitleris dav sakym

upulti TSRS, taiau prasidjusi iema, prasti keliai

TSRS, vokiei kariuomens nepasirengimas ilgai
kampanijai, Vokietijos specialij padalini
(Gestapo, SS) nusikaltimai okupuotose Ryt
teritorijose, kas sukl itin stipr partizanin
pasiprieinim, A. Hitlerio nekompetencija
vadovaujant kariniams veiksmams bei kitos
prieastys slygojo vermachto pralaimjim
pradi.

Treiojo Reicho lugimas

1944 m. jau tapo aiku, kad Treiasis Reichas

skaiiuoja paskutinius savo metus. Nepaisant to, A.

Hitleris ikl totalinio karo koncepcij (totalinis
karas kai visa valstybs ekonomika yra
mobilizuojama karo reikmms).
1945 m. balandio 30 d. apsuptame Reicho
kanceliarijos bunkeryje nusiov pats A. Hitleris, o
1945 m. gegus 8 d. Treiasis Reichas pasira
beslygins kapituliacijos akt.