Eklogija (graikikai oikos - namas, bstin, tvyn + logos - kalba, svoka, mokslas, mintis, apibrimas, santykis) - mokslas, tiriantis

organizm santykius su gyvenamja aplinka, gyvosios ir negyvosios gamtos sveik

Ekologijos termin ved Ernst Haeckel, vokiei biologas darvinistas. 1935 metais Arthur Tansley, brit ekologas, sukr termin ekosistema, t.y. interaktyvi sistema tarp biocenozs (gyv organizm grups) ir j biotopo (aplinkos, kurioje jie gyvena). Ekologija tapo ekosistem mokslu. Ekologijos taikymo sritys - gamtos (aplinkos) apsauga, ems kis ir kai kurios pramons akos.

 Kasdien ms planetoje inyksta deimt, imtas, o gal net tkstantis gyvn ir augal ri. Niekas tiksliai neino, kaip yra i tikrj. Tik viena yra visikai aiku: jos inyksta galutinai. Niekas daugiau j nesugrins gyvenim. Jos imirs kaip paukiai dodo.

Kitaip, nei atsitiko su moni inaikintu karveliu milinu, daugumos iuo metu nykstani ri i viso nebsime pain. Jos dingsta nepastebimai, virsta tiesiogine prasme dmais, kai deginami drgnieji Amazons mikai, kad galvijams atsirast prast ganykl. Jos tarnauja ne vietiniams monms, bet trumpalaikms valdios remiam stambi emvaldi spekuliacijoms.

 Amazons mikai dar vadinami planetos plauiais. I ties jie pagamina apie 40 procent pasaulio deguonies. Taiau dabartiniai mik kirtimo mastai yra okiruojantys ir teigiama, kad jau u puss amiaus mik neliks n kvapo. Ikirsti Amazons plotai veriami paprasiausiomis gyvuli ganyklomis. Amazons mikai apima 9 alis: Brazilij, Bolivij, Peru, Ekvador, Kolumbij, Venesuel, Suriname, Pranczik Gan ir Gan. Didiausia dalis Brazilijoje - 60 proc. mons, kurie naikina Amazons diungles sunaikina ne tik gyvnus ir augalus, bet ir unikalias, dar maai ityrintas aborigen gentis. I ties - vieni labiausiai naikinam mik yra Amazons.

 Dl norjimo Brazilijoje turti didelius ir prabangius miestus, pradjo kirsti mikus, tiesti kelius, statyti utvankas, igauti naudingsias ikasenas. mons susirpino dl mik kirtimo arba deginimo, nes per metus Amazonijos mikai netenka 3,5 mln. ha selvos. Dl to inyksta deimtys augal ir gyvn ri. Amazonijai savinti btinai reikjo keli, kad sujungti upi uostus, naudingj ikasen gavybos vietas su didiaisiais miestais. Bet keli darbus trukd daryti drgm, aukta temperatra, litys, visokie gyviai, nuo kuri mons susirgdavo mirtinomis ligomis, moskitai. Tik per kelerius metus nuties 5400 km keli.

 Amazons mikuose auga labai reti mediai, tokie kaip limba, mahagonija, polisandrai. Jie yra vertinami todl, kad j mediena tvirta, grai spalv ir ilgaam. Gyvulininkyst svarbi kio aka Brazilijai. Dl daug gyvli auginimo yra itrypiamas dirvoemis, didesn erozijos grsm. Vandens jgain Amazonijoje igelbjo daug moni gyvybi, bet patvenkus up, po vandeniu atsidrs neikirstas mikas pradjo pti. Dl j atsirado labai pavojinga liga maliarija.

 Prajusi vasar Amazons mikuose palydovais ufiksuota 40 tkstani gaisr. Btent ia gyvena daugiausia ri. Kiek j i viso yra, niekas iki iol tiksliai neino. Pagal naujausius drgnj mik medi laj tyrinjimo duomenis, apskaiiavimai, kad emje madaug dutrys milijonai ri, yra neteisingi: j yra deimt, o gal net penkiasdeimt milijon. Taiau kasdien inaikinama nesuskaiiuojama daugyb ri, kuri verts mogui ir gamtos pusiausvyrai dar niekas neino.

 Garsiausi pasaulyje atogr ekologai amerikieiai Edvardas O. Vilsonas (Wilson) ir Danielius Danzenas (Janzen) vienas yra profesorius Harvarde, kitas Pensilvanijoje tai, kad rys mirta ir drauge sunaikinama informacija apie j genetik, palygina su didiausios bibliotekos sudeginimu. Svarbiausia, kad vis tos bibliotekos knyg, net itis skyri, dar niekas niekada neperskait. Ar jie dramatizuoja?

 1992 metais Jungtini Taut Organizacijos valstybi vadov susitikime (Rio de aneire) ri vairovs isaugojimas, taip pat atmosferos ir klimato, buvo ikeltas pasaulins politikos centr ir paraginta JTO nares garantuoti biologin vairov. ia turtas galvoje ne tik paios vairovs ilaikymas, bet ir ri gyvenamj buveini vairovs utikrinimas. Taip Rio de aneiro konferencija patvirtino ri vairovs reikm pasaulio ateiiai.

 Pasaulin ri apsauga, nordama ko nors pasiekti, toki btinyb turi pagrsti politikai. Pirmiausia tai susij su mokslu. Biologai ir ekologai turi iaikinti, kodl jie ri vairovs utikrinim laiko svarbiu ir nediskutuotinu dalyku. Yra trij ri argumentai. Jie atstovauja skirtingoms, i dalies viena kit papildanioms pozicijoms. Pirmasis ir seniausias ivedamas i to, kad gamtos balansui ilaikyti reikalingos visos rys. iuo poiriu, ekosistema yra tarsi ypatingas organizmas. Kiekviena ris kaip sudtin dalis turi savo viet ir reikm. Kaip lktuve, kur dl stabilumo ir saugumo praktikai kiekviena knied turi bti patikimai pritvirtinta, taip ir gamtos balansui reikalinga kiekviena atskira ris. Tok poir bt galima pavadinti kniedi modeliu. Vis dlto yra ne visai taip. Pastaraisiais metais iam modeliui buvo priestatomas kitas ir, liekant prie palyginimo su lktuvu, pavadintas pagrindinio keleivio modeliu. i pozicija teigia, kad ne visi sdusieji yra svarbs. Reikalingi tik pilotai, dar galbt virtuvs darbuotojai ir stiuardess, kurios rpintsi keleiviais ir gula. Taiau dl to, kad vienas ar kitas keleivis i tikrj turi sdti lktuve, dar galima pasiginyti.

 Tam pateikiamas treiasis argumentas: ri gausa turi bti isaugota btent todl, kad mes nepakankamai pastame atskir ri reikm ir funkcijas. vairovje gali bti paslpti dideli, monijai irgi reikmingi lobiai. Tam yra pakankamai pavyzdi: vaistas nuo maliarijos hininas yra i chininmedio ievs, priemons nuo vio i menko madagaskarietiko augalo, vaistai nuo irdies lig i indikojo lpaiedio augalo, o bakterijos naudingai veikia moni maisto produktus.

 Jeigu pesticid chemija, didindama ems kio produkcij, fungicidais bt sunaikinusi pelsinius grybus anksiau, negu buvo suinota apie j vert, nebt toki gyvyb gelbstini antibiotik kaip penicilinas ir eritromicinas, nebt ir daug kit veiksming mediag, kurias gamina menki grybeliai. Jeigu nebt bedioni, mons rizikingus eksperimentus turt atlikti su savimi arba daugelio medikament krimo tekt atsisakyti. Sra galima tsti, ir jis kasdien vis ilgs. iuolaikin medicina i naujo atranda gamtos vaistines. i pasiekim pakanka, kad rpestingai apsieitume su ri lobynu emje. Sutinkame, sako kiti, taiau didij btinos informacijos dal bt galima isaugoti ris veisiant arba ilaikant botanikos soduose, skl bankuose ir lalaboratorijose. Be to, dauguma medikament kil i augal ir gryb, o ne i vabal ir kit maj gyvnli ar retj pauki, besiveisiani imtamei giri milinik medi karnose. Ir apskritai neturting atogr krat gyventojams juk apsimokt pateikti rink medikamentus i savo mik vaistins.