Dzk dainos

Dzkija dainingiausias Lietuvos

kratas, dar vadinamas Dainava.
Dzk dainos labai melodingos,
velnios, lidnos. I kit region dain
isiskiria anr vairumu: darbo,
vestuvi, kalendorini dain. Senosios
dzk dainos vienbalss. Siaura dainos
garsin apimtis (iki 3-4 gars) neleidia
susiformuoti antram balsui.

Dzk dainos isiskiria anr vairumu,

- n viename Lietuvos krate nra
tiek daug ir vairi darbo, vestuvini,
kalendorini dain. Ypa graios ir
melodingos rugiapjts dainos.
Dzkijoje iliko daugiausia advento,
kaldini, Jurgini, spuoklini dain,
raud. Pagal senum dzk dainoms
gali prilygti tik auktaii sutartins.

Senosios dzk dainos vienbalss,

minorins, daniausiai dainuojamos solo,
tarytum paiam sau. Kiekvienas
dainininkas dainuoja savaip, laisvai
improvizuoja, ivingiuoja melodij,
papuoia kai kuri posmeli odius
vairiomis gars figromis, muzik
melizmomis vadinamomis. Dzkams
bdingas specifinis parykintas priebalsi
idainavimas. Dl melodini vingi,
improvizacinio prado, savito intonavimo,
dainavimo manieros dzk dainos sunkiai
uraomos natomis, todl tikro dzkiko
dainavimo galima imokti tik klausantis
liaudies daininink.

Mgsta dzkai dainuoti ir briu, taiau vis tiek dainuoja

vienu balsu tas paias minorines dainas. Be abejo,
kolektyvinis dainavimas varo atlikj laisv, melodijos
supaprastja, taip dainuojant ne visuomet pavyksta
isaugoti savit dzk dainavimo stili ir originalum.
Pastaraisiais metais dzkai udainuoja kartais dviem
balsais, bet tai jau ne dzk, o auktaii ar emaii
tak arba tai perimta i profesionaliosios muzikos takoje
jau nuo io imtmeio pradios suklestjusio vadinamojo
bendro lietuviko daugiabalsio dainavimo bei giedojimo.

Dzk stilius i esms apima ir Suvalkij, nors ia reiau

pasitaiko senj anr, ypa kalendorini, iemos,
pavasario ciklo dain. Maiau ia ir darbo dain. Lygum
krate reikia dainuoti garsiau, plaiau, todl ia igirsi
daugiau dvibalsi, maorini dain. J. iurlionyt teigia,
kad daugelis Unemuns dvibalsi rugiapjts dain
virto maorinmis i kakada buvusi minorini.
Ankstyv senj anr nykim Suvalkijoje ji aikina tuo,
kad iame krate valstieiai anksiau negu kitur m
skirstytis vienkiemius, kad ia mons gyveno kur kas
turtingiau ir kad kur kas anksiau i apyvartos ijo
primityvs darbo rankiai.

iemos veni laikotarpiu Dzkijos

kaimuose buvo dainuojamos advento
dainos ir aidiami vestuvins
tematikos aidimai. Kaldins dainos
buvo susijusios su kaimyn lankymo
paproiu kaldojimu. Jose
archajikais simboliais vaizduojamas
iemos saulgros stebuklas, isakomi
ventiniai linkjimai eimininkams.

Dar subtiliau nei kalendorins dainos prie

gamtos ritmo buvo priderintos rugiapjts
dainos. Pasak atlikj, vienos melodijos
rugi lauke skambjo ryt, kitos vidurdien,
dar kitos vakare, saulei leidiantis. Vasar
laukuose skambjusios dainos buvo
atliekamos skardiu balsu, kad toli girdtsi.
domu, kad moterys taip pat garsiai dainavo
rugiapjts dainas ir Lietuvi tautosakos
archyve.
Dzk melodijos pasiymi itobulinta
linearine raika: plastikomis melodinmis
linijomis, vairiomis dermmis, melizmomis.

Iki Pirmojo pasaulinio karo dzk vestuvse,

kriktynose ir kitose ventse karaliavo
smuikas. Senosiose vestuvse kiekvienas
pulkas tiek jaunojo, tiek jaunosios turjo
savo muzikant, jaunj pulkams susitikus,
susidarydavo dviej, o kartais ir trij
smuikinink ansamblis. Tarpukariu smuik
vis labiau stm XIX a. viduryje XX a.
pradioje Lietuvos kaim atklyd moderns
muzikos instrumentai gitara, cimbolai,
vokika, dar vliau rusika armonika.

 fonografo plokteles raytose smuiku

pagrietose melodijose negausu dvigub
gaid, gana retai ugaunama laisvoji styga.
Pana atlikimo stili galima velgti
cimbolais skambinamuose kriniuose:
melodijos atliekamos vienbalsikai, arba
tercijomis bei kvintomis. Jauni kaimo
muzikantai, nordami neatsilikti nuo savo
laikmeio, stengsi imokti groti naujais
muzikos instrumentais ar naujovikai atlikti
tradicinius krinius.

XX a. ketvirtajame deimtmetyje
Lietuvos kaimas vis labiau
modernjo. viesuomen,
susirpinusi, kad liaudies
menas, darbo ir eimos
veni apeigos visai
neinykt, pradjo rengti
ventes, pavadintas Senovs
dienomis.

Agn Gauit, 8g