DARBO IR

KALENDORINĖS
DAINOS
Augustė Navickytė 2b
Darbo dainos

■ Darbas- daugumos žmonių gyvenimo būtinybė.

Todėl kaimo žmonės dainas į pagalbą pasitelkė
savo nuotaikai, jausmams išreikšti, ūpui pakelti.
Dainuoti prieš ir po darbo, per pertraukas taip
patiko, tapo beveik tokia pačia būtinybe kaip dirbti.
Skirtingiems darbams buvo kuriamos vis kitokios
dainos. Pavasarį skambėdavo arimo, vasarą-
šienapjūtės, javapjūtės, vėliau- linarovio, o rudenį ir
žiemą- kūlimo dainos. Metų laikai lėmė ir kai kurių
nuolatinių namų darbų. Pavasarį ir vasarą per patį
darbymetį nebuvo nei verpiama, nei audžiama,
neskambėdavo tada ir verpimo, audimo dainos. Tik
malimo dainos buvo dainuojamos ištisus metus.
Kalendorinės dainos

■ Vienas svarbiausių lietuviams yra kalendorinių švenčių

ciklas. Kalendorines švenčių ratą sudaro tokios
svarbiausios metų šventės: Velykos, Jurginės, Sėkminės,
Joninės, Kalėdos, Užgavėnės. Kiekviena šių švenčių turi
savo dainas, ir niekas per Velykas nedainuoja Kalėdinių
dainų, o per Kalėdas – Velykinių.
■ Kalėdų dainų daugiausia Dzūkijoje.

■ Velykų rytą žemaičiai pūsdavo dūdas, triukšmaudavo,

sukdavo tarškynes, barškindavo kleketu.
Kalendorinių ir darbo dainų skirtumai ir
panašumai

■ Kalendorinės dainos yra archajiškos, poetiniais vaizdais, turinio, melodikos elementais

artimos senosioms darbo dainoms.
■ Darbo dainų paskirtis palengvinti darbą, o kalendorinių dainų linksmai, jaukiai praleisti
šventes.
■ Kalendorinės dainos dainuojamos tik per šventes, o darbo dainos darbo metu.
■ Dabar darbo ir kalendorinės dainos nėra tokios populiarios, yra praradusios reikšmę.
■ Darbo dainų yra žymiai daugiau, nei kalendorinių dainų.