VILNIAUS ALEKSANDRO PUŠKINO GIMNAZIJA

II b KLASĖS MOKINIO

Illyos Kukharchuk

VIEŠOJI KALBA

TEMA

„Žmogaus ir gamtos santykis dainose.“

Vilnius
2023
 Viešosios kalbos planas

Tema. Žmogaus ir gamtos santykis dainose.

Tikslas. Pagal tris dainas pristatyti klausytojams žmogaus ir gamtos santykį dainose.

Įžanga: Kultūros istorijoje gamta ne kartą buvo susižavėjimo, apmąstymo, aprašymo, įvaizdžio objektas,
galingas įkvėpimo šaltinis, įvairūs nuotaikos, emocijos. Jei skaitydami knygas, žiūrėdami į paveikslus,
klausydamiesi muzikos atkreipsime dėmesį į viską, kas jose susiję su gamta ir žmogumi, galime nustebti,
kaip glaudžiai tarpusavyje susiję gamta ir žmogus.

Pagrindiniai teiginiai:

I. Gamta ir muzika yra glaudžiai susijusios. Gamta dažnai veikia kaip stimulas kompozitoriaus kūrybai,
kaip jausmų, emocijų, nuotaikų, kurios sudaro muzikos pagrindą, šaltinis arba kaip žmogaus jausmų
atskleidimo objektas. Ir tai patvirtina eilutės iš dainos „Mano kraštas“.

Argumentai:

1) Gamta veikia kaip kompozitoriaus jausmų, emocijų, nuotaikų šaltinis, kuris sudaro muzikos apie gamtą
pagrindą. Kita vertus, gamta muzikoje gali veikti kaip vaizdavimo objektas arba atskleisti lyrinio
herojaus jausmus. Konkrečių jos apraiškų atspindžiai: paukščių čiulbėjimas, jūros, miško ošimas,
griaustiniai – asociatyviai atmintyje sukelia tą ar kitą gamtos paveikslą, o apskritai gamtos vaizdas sukelia
tą ar kitą nuotaiką, emocija žmoguje.
2) Šiose eilutėse iš dainos „Mano kraštas“, naudodamasis gamta, kompozitorius aprašo savo tėvynę,
parodydama, kokia ji jam svarbi ir kodėl ją taip brangina. Taip pat padeda suprasti, kad autorius visada
pasiruošęs grįžti į tėvynę.

II. Gamtos aprašymas nėra tik fonas, kuriame vyksta veiksmas, jis svarbus bendroje kūrinio struktūroje,
personažo charakteryje. Ir tai patvirtina eilutės iš dainos „Laisvė“.

Argumentai:

1) Nes kalbant apie gamtą, žmogaus vidinę išvaizdą, dvasinę jo esmę yra atskleista. Taip pat muzikoje.
Gamtos aprašymas – tai ne tik fonas, tai būdas atskleisti žmogų. Gamta padėjo muzikantams atrasti
gyvenimo prasmę ir žmogaus norą atskleisti savo dvasinius ir fizinius gebėjimus.
2) Šiose eilutėse iš dainos „Laisvė“, lyrinis herojus lygina save su gamta, taip suteikdamas mums
vaizdinius savo emocinės būsenos. Galime ne tik jausti lyrinio herojaus būseną, bet ir įsivaizduoti šiuos
jausmus.

III. Pirmame plane gali būti ne tik žmogus, bet ir gamta. Ir tai patvirtina eilutės iš dainos „Paukščiai“.

Argumentai:

1) Gamta gali būti pagrindinė kūrinio veikėja, o žmogus – tik pagalbinis elementas. Šiuo atveju žmogus
padeda parodyti savo požiūrį į gamtą ir giliau atskleisti gamtos temą.
2) Šiose eilutėse iš dainos „Paukščiai“, gamta atlieka pagrindinį vaidmenį, o žmogus yra tik maža gamtos
dalis, kuri tiesiog stebi kitus gamtos reiškinius ir į juos reaguoja. Pavyzdžiui, čia žmogus tik stebi ir
reaguoja į paukščių migraciją gamtoje. Taigi gamta čia atlieka pagrindinį vaidmenį, o žmogus – tik
pagalbinį vaidmenį.

Išvados: „Muzika yra jausmas, išgyvenamas ir paskirtas melodiniu būdu, kaip mūsų kalba yra mintis,
išgyvenama ir paskirta kalbos priemonėmis“, – apie muziką kalbėjo šveicarų dirigentas Ansermetas.
Muzikantų apmąstymai susilieja apie muzikos suvokimą kaip jausmų išraišką, vidinį žmogaus pasaulį.
Kultūros istorijoje gamta dažnai buvo susižavėjimo, apmąstymų, aprašymo, vaizdavimo objektas ir
galingas įkvėpimo šaltinis. Labai dažnai žmonės savo gamtos ir žmogaus jausmą siekė išreikšti per meną.
Štai kodėl jie sako: „Žmogus yra gamtos dalis, bet gamta turi ir žmogiškų bruožų“.
Kalba

Tema. Žmogaus ir gamtos santykis dainose.

Tikslas. Pagal tris dainas pristatyti klausytojams žmogaus ir gamtos santykį dainose.
Įžanga: Kultūros istorijoje gamta ne kartą buvo susižavėjimo, apmąstymo, aprašymo, įvaizdžio objektas,
galingas įkvėpimo šaltinis, įvairūs nuotaikos, emocijos. Gamtos paveiksluose autorius gali įkūnyti savo
mintis. Jei skaitydami knygas, žiūrėdami į paveikslus, klausydamiesi muzikos atkreipsime dėmesį į viską,
kas jose susiję su gamta ir žmogumi, galime nustebti, kaip glaudžiai tarpusavyje susiję gamta ir žmogus.
Norint suprasti, kaip gamtos tematika gali būti išreikšta muzikoje, kaip gamta siejama su muzika įvairių
kompozitorių kūryboje, reikia atsigręžti į muzikos, kaip meno rūšies, specifiką, į jos raiškos ir vizualines
galimybes.

I.

Viena vertus, gamta veikia kaip kompozitoriaus jausmų, emocijų, nuotaikų šaltinis, kuris sudaro muzikos
apie gamtą pagrindą. Čia pasireiškia pačios išraiškingiausios muzikos galimybės, sudarančios jos esmę.
Kita vertus, gamta muzikoje gali veikti kaip vaizdavimo objektas arba atskleisti lyrinio herojaus jausmus.
Bet kuriuo atveju muzika apie gamtą pirmiausia yra ją parašiusio kompozitoriaus emocijų ir gamtos
suvokimo išraiška. Daugybė kūrinių, skirtų gamtai ir žmogui, patvirtina, kad gamta ir muzika yra
glaudžiai susijusios. Gamta dažnai veikia kaip stimulas kompozitoriaus kūrybai, kaip idėjų lobynas, kaip
tam tikrų jausmų, emocijų, nuotaikų, kurios sudaro muzikos pagrindą, šaltinis, kaip lyriško žmogaus
atskleidimo subjektas. Kaip ir tapyba, taip ir poezija, literatūra, muzika savo kalba išreiškė ir poetizavo
gamtos ir žmogaus pasaulį.

Kaip pavyzdį norėčiau pacituoti eilutes iš Gyčio Paškevičiaus parašytos dainos „Mano kraštas“:
„Šita žemę man likimas dovanojo
Pilką dangų, sniego sodus ir pilis
Ji klevais raudonais rudenį liepsnoja
Ji atvėrus kiekvienam plačiai duris

Man jos grožio kiek yra, tiek ir pakanka

Jos kalba mane užbūrė amžinai
Ir tegu ją visos negandos aplenkia
Mano žemė man – vieninteliai namai“, ir eilutės

„Tavo skausmo niekada aš nepamiršiu,

Bet žinau, kaip greitai medžiai vėl žydės
Kada nors ir pats į medį aš pavirsiu
Mano žemė kai mane namo pakvies.“

Naudodamasis gamta, kompozitorius čia aprašo savo tėvynę, parodydama, kokia ji jam svarbi ir kodėl ją
taip brangina. Taip pat padeda suprasti, kad autorius visada pasiruošęs grįžti į tėvynę. Galime suprasti,
kodėl jis ją taip myli ir tai, kad gamtos savitumas ir grožis jam yra neatsiejama tėvynės dalis.

II.

Pagrindinė grožinės literatūros tema – žmogus ir jo santykis su gamta.

Gamtos tema yra viena seniausių ir amžinų temų pasaulio mene ir kiekvienoje istorinėje epochoje. Ji
suvokiama naujai, kaskart įgydama konkretų turinį.
Gamtos aprašymas nėra tik fonas, kuriame vyksta veiksmas, jis svarbus bendroje kūrinio struktūroje,
personažo charakteryje, nes kalbant apie gamtą, žmogaus vidinę išvaizdą, dvasinę jo esmę yra atskleista.
Taip pat muzikoje. Gamtos aprašymas – tai ne tik fonas, o būdas atskleisti žmogų. Gamta padėjo
muzikantams atrasti gyvenimo prasmę ir žmogaus norą atskleisti savo dvasinius ir fizinius gebėjimus.
Muzika dažnai mūsų vaizduotėje sukuria skirtingus gamtos paveikslus. Gamta ir menas yra neatsiejami
vienas nuo kito, nes gamta nuo vaikystės ir amžinai įeina į kiekvieno žmogaus gyvenimą.
Kaip pavyzdį norėčiau pacituoti eilutes iš Eurikos Masytės parašytos dainos „Laisvė“:

„Aš jau nepakeliu minčių apie tave

Kaip obelis, apsunkusi nuo vaisių, “, ir eilutės

„Jau kaip akmuo šalikelėj sukniubęs

Aš pilku vakaru lyg samanom dengiuos“.

Čia lyrinis herojus lygina save su gamta, taip suteikdamas mums vaizdinius savo emocinės būsenos.
Galime ne tik jausti lyrinio herojaus būseną, bet ir įsivaizduoti šiuos jausmus.

III.

Gamta gali būti pagrindinė dainos veikėja, o žmogus – tik pagalbinis elementas. Šiuo atveju žmogus
padeda parodyti savo požiūrį į gamtą ir giliau atskleisti gamtos temą.
Kaip pavyzdį norėčiau pacituoti eilutes iš Aktorių trio parašytos dainos „Paukščiai“:

„Lai krykštauja toli nuo mūs,

Užmiršę darganas ir lietų!
Išskridę paukščiai į namus
Sugrįš pavasarį saulėtą. “, ir eilutės

„O mes, besparniai žemės paukščiai,

Juos pasitinkam akimis
Ir, vėtrą vėl nujausdami,
Grėsmingon šiaurėn žiūrim baugščiai.“

Čia gamta atlieka pagrindinį vaidmenį, o žmogus yra tik maža gamtos dalis, kuri tiesiog stebi kitus
gamtos reiškinius ir į juos reaguoja. Pavyzdžiui, čia žmogus tik stebi ir reaguoja į paukščių migraciją
gamtoje. Taigi gamta čia atlieka pagrindinį vaidmenį, o žmogus – tik pagalbinį vaidmenį. Žmogus tik
padeda atskleisti šį gamtos bruožą, bet kartu ne kaip joje nedalyvaujantį, jis yra tik išorinis stebėtojas..

Išvados: „Muzika yra jausmas, išgyvenamas ir paskirtas melodiniu būdu, kaip mūsų kalba yra mintis,
išgyvenama ir paskirta kalbos priemonėmis“, – apie muziką kalbėjo šveicarų dirigentas Ansermetas.
Muzikantų apmąstymai susilieja apie muzikos suvokimą kaip jausmų išraišką, vidinį žmogaus pasaulį.

Kultūros istorijoje gamta dažnai buvo susižavėjimo, apmąstymų, aprašymo, vaizdavimo objektas ir
galingas įkvėpimo šaltinis. Labai dažnai žmonės savo gamtos ir žmogaus jausmą siekė išreikšti per meną.
Štai kodėl jie sako: „Žmogus yra gamtos dalis, bet gamta turi ir žmogiškų bruožų“.
Naudota literatūra
1) http://www.olitve.ru/kultura-litvy/litovskij-jazyk/pesni-i-teksty/
2) https://www.vdu.lt/lt/books/zmogus-ir-gamta-lietuviu-liaudies-sakmes-pasakecios-pasakojimai-
paprociai/
3) https://studbooks.net/1745611/pedagogika/priroda_muzyke
4) https://urok.1sept.ru/articles/669509
5) https://www.delfi.lt/grynas/gyvenimas/senoves-lietuviu-tikejimas-ir-gamta-pasauli-kure-pauksciai.d?
id=51588765
6) http://www.rasa-jukneviciene.lt/naujienos/mogaus-santykis-su-gamta
7) https://thestrip.ru/for-green-eyes/muzykalnye-proizvedeniya-o-lese-obrazy-prirody-v-muzyke-muzyka-
i-drugie-vidy/
8) http://dainutekstai.lt/topas.php
9) http://dainutekstai.lt/r140/eurika-masyte-laisve.html
10) http://dainutekstai.lt/r192517/gytis-paskevicius-mano-krastas.html
11) http://dainutekstai.lt/r30/aktoriu-trio-pauksciai.html