Kraštovaizdžių prasmės literatūroje

Kraštovaizdis – bendras vietovės vaizdas, veikiamas gamtinių procesų ir žmogaus veiklos. Neretai
gamtos vaizdas literatūroje siejamas su tėvyne, jos istorija ir kultūra. Jis taip pat gali reikšti žemę, jos
žmonių suformuotą kalbą. Kraštovaizdžio tapatinimą su paminėtais dalykais galime įžvelgti romantizmo
epochos autorių A. Baranausko kūrinyje ,,Anykščių šilelis“ bei J. Mačiulio – Maironio eilėraščių
rinkinyje ,,Pavasario balsai“ .

Domėjimasis gamtos grožiu romantizmo laikotarpiu buvo labai ryškus. Jame slypi tautos dvasia,
charakterio formavimas. Romantikas A. Baranauskas savo poemoje ,,Anykščių šilelis“ parodė, kaip
glaudžiai žmogaus gyvenimas siejasi su gamta. Parašyti šį kūrinį įkvėpė tėčio pasakojimai vaikystėje, taip
pat autoriaus noras nenusileisti ir įrodyti, kad lietuvių kalba nėra prastesnė už lenkų kalbą. Romantiką
kurti lietuviškai skatino ir širdies draugė Karolina Praniauskaitė. Kūrinį sudaro dvi dalys, kuriose
pasakojama Anykščių šilelio dramatiška istorija, siekianti pagonybės laikų šventąsias girias, ir baigiama
carinių pareigūnų savivalės aktu. Pirmojoje dalyje vaizduojamas buvusio, gyvybingo miško peizažas,
slogi lyrinio subjekto nuotaika dėl iškirsto šilelio: ,, Kur toj puikybė jūsų pasidėjo? / Kur ramus jūsų
ūžimas nuo vėjo, / Kai balto miško lapeliai šlamėjo / Ir senos pušys siūravo, braškėjo?“. Antroje detaliai,
dviprasmiškai pasakojama istorija nuo seniausių laikų visos tautos atmintimi. Poemoje kraštovaizdžio
elementai turėjo tam tikrą prasmę. Miškai - tai Lietuva, lietuvio namai, kur jis buvo saugomas, ginamas,
raminamas, guodžiamas. Miške juo buvo rūpinamasi: ,, Nes ir miškas lietuvį, kaip tiktai galėjęs,/ Teip
visados raminęs, visados mylėjęs: /Žvėrim, paukščiais ir vaisiais dengęs ir penėjęs, / Ir neprietelių mušti
griūdamas padėjęs; / Sunkioj dienoj duodavęs slaptus nuo baisybių, / Liūdnoj dienoj paveikslą visokių
ramybių, / Linksmoj dienoj daugumą visokių gražybių, / Kožnam mete dėl kožno – visokių gerybių. ‘‘.
Pasakojama kaip žmogus būdamas gamtoje patiria būties pilnatvę ir gyvybingumą, miškas aprašomas
pagal pasaulio medžio analogą, pasitelkiant jusliniais pojūčiais, grožimasi aplinka: ,, Kur tik žiūri, vis
gražu: žalia, liekna, gryna! / Kur tik uostai, vis miela: giria nosį trina! / Kur tik klausai, vis linksma:
šlama, ūžia, siaudžia! / Ką tik jauti, vis ramu: širdį glosto, griaudžia! Laisvės praradimas carinei
priespaudai – tai iškirstas šilelis, kurį žmonės atsodina ir juo grožisi. Tačiau miško tikrovėje nebėra, jis
yra likęs tik atmintyje, vidinėje erdvėje. Žmogaus ryšys su gamta vaizduojamas ir poeto J. Mačiulio –
Maironio eilėraščių rinkinyje ,,Pavasario balsai“. Kūrinyje kunigas, kuris buvo augęs lietuviškoje
tradicinėje šeimoje, poetizavo savo gimtąjį kraštą, tikėjimą šviesia tėvynės ateitimi. Vienas iš rinkinio
eilėraščių - ,,Kur bėga Šešupė“ , kuriame atskleidžiama Lietuvos sostinės – Vilniaus, kuri LDK laikais
buvo galinga, didinga bei garsi, garbinga praeitis: ,, Čia Vytautas didis garsiai viešpatavo, / Ties Žalgiriu
priešus nuveikęs piktus“. Meilė tėvynei ,,Pavasario balsuose“ yra visos tautos išgyvenamas jausmas, Visą
tautą sieja ta pati kalba, kultūra (papročiai, tradicijos) ir viena motina – tėvynė. Grožimasi jos aplinka,
gamta: ,, Kur bėga Šešupė, kur Nemunas teka, / Tai mūsų tėvynė, graži Lietuva“, ,, Ar dreba nuo šalčio
apleistos rugienos, – / Mums savo tėvynė graži visados. / Ar pavasaris išaušta, ar kaitri rugpjūtė, / Tu
gražiausia, maloniausia, Lietuva-matute“. Abiejų autorių kūryboje galime įžvelgti labai panašių motyvų,
kurie yra susiję su kraštovaizdžiu. Aplinkos vaizdiniai siejami su tėvyne Lietuva, jos praeitimi ir ateitimi,
žmonėmis. Jautriai reaguojama500 į gamtos pokyčius. Abiejuose kūriniuose svarbus tautos išsaugojimas.
Apibendrinant galima teigti, kad romantizmui būdingi bruožai: domėjimasis gamtos grožiu, jos svarba ir
galybe yra pastebimi abiejų autorių - A.Baranausko ir J.Mačiulio –Maironio kūriniuose. Poetai
kraštovaizdį įprasmina ir aprašo savaip, tačiau visa tai turi bendrą saitą su tėvyne Lietuva, jos praeitimi.