FRANCAS GRUBERIS IR JOSEPHAS

FRANSAS MOHRAS. NEPAPRASTA 

GIEMĖS ..TYLI NAKIS " ISTORIJA

Arnas Petrauskas IB
 Šventos Kalėdų giesmės „Tyli naktis, šventa naktis…“ gimimas

1818 m. artinosi Šv. Kalėdų šventė. Tai buvo vargo ir liūdesio laikai. Po
kone du dešimtmečius trukusių Napoleono karų nebuvo
Europoje vietovės, kur nebūtų gedima dėl artimųjų sūnų, brolių ar tėvų
žūties. Obendorf‘o kaimo liūdinčias sielas Dievo žodžiu gydė ir ramino
pusamžis, labai parapijiečių mylimas kunigas Jozefas  Moras (Joseph
Mohr). Tiesą sakant, jis buvo tik kunigo padėjėjas. Kaimo žmonės –
sielininkai, miško kirtėjai kaip ir jų žmonos, mėgo jį dėl to, kad buvo iš jų
pačių tarpo, buvo čia gimęs. 
Kaip kiekvienas anuomet ėjęs mokslų jis mokėjo kurti eiles. Kai
iki švenčių jau buvo likę pora dienų, jis griebėsi plunksnos. Jau
anksčiau J.Moras buvo užtikęs nuošalios Bavarijos žemės
bažnytėlės archyve lotyniškos giesmės eiles, kurių pirmieji
žodžiai „Alma nox, tacite nox“ (taigi tyli naktis). Jie tapo
svarbiausiai paties kurtame kūrinėlyje. „Stille Nacht, heilige
Nacht“. Iš viso J.Moras parašė šešis posmus. Dar buvo likusi
diena, tad jis suskubo nulėkti į kaimyninę parapiją, pas savo
pažįstamą mokytoją, vargonininką ir chormeisterį Francą
Ksaverą Gruberį (Franz Xaver Gruber). Nemari giesmės
melodija gimė tiesiog akimirksniu. Tą Kalėdų rytmetį per
šventas Mišias šalia suklerusių vargonų stovėdamas kunigas ir
mokytojas sau gitaromis pritardami sugiedojo šią giesmę
susirinkusiai parapijai.
O toliau viskas klojosi taip…

Keleriems metams praslinkus, į Obendorfo kaimelį atvyko vargonų

meistras – bendruomenė pagaliau susimetė instrumento remontui.
Grįžo jis jau niūniuodamas Obendorf‘o giesmę. Iš jo „Tylią naktį“
išmoko jo apylinkės žmonės, kurie papildomam uždarbiui megzdavo
įvairius mezginius, ypač pirštines (t.y. taip, kaip prieškaryje ir Mažojoje
Lietuvoje) ir jas pardavinėdavo kaip Kalėdines dovanas šventinėse
mugėse nuo Drezdeno iki Kiolno šiaurėje. Prekė save gyrė.
Bepardavinėdami jie giedojo „Tylią naktį“ savo klientams, kurių tarpe,
greičiausiai, pasitaikė keletą žmonių, kurie atkreipė dėmesį į nuostabią
melodiją ir žodžius jai. 1854 metais milžiniškas Berlyno katedros
choras „Stille Nacht, heilige Nacht“ per kristus-1Kalėdas. Nuo tada ir
prasidėjo šios nuostabios melodijos triumfas, beje, abiems kukliems jos
autoriams jau ilsintis kuriose nors, gal ir paties Obendorfo kaimo,
kapinėse. Daugiausiai ją platino misionieriai dvasininkai Afrikoje,
Azijoje. 1873 metais pirmą kart ją sugiedojo Amerikoje, žinoma suradę
jai naują vardą – „Zalcburgo choralas“. „Tyli naktis“ anaiptol ne
choralas, bet Amerika yra Amerika. Čia giesmė buvo gerokai
sutrumpinta, autoriams (kaip sakyta, dėl ypatingos jų padėties)
neprieštaraujant.
Šiai giesmei skambant sustodavo mūšiai, kareiviai sustodavo lieti vienas kito
kraują.

Šis dviejų kuklių vokiečių kūrinys prigijo ir giedamas moderniais laikais ir

giedamas jau beveik du šimtmečius.

Lietuviškai
Tyli naktis, šventa naktis,
Viskas miega, tik dar vis
Motinėlė ten budi viena,
Kūdikis su meilia šypsena,
Ilsisi miega ramiai,
Ilsisi miega ramiai.Tyli naktis, šventa naktis,
Pildos dieviška mintis.
Viešpats tapęs mažu vaikeliu
Žada sieloms malonių gausių
Savo šventu gimimu,
Savo šventu gimimu.Tyli naktis, šventa naktis,
Vyksta meilės paslaptis.
Angelų giesmė skamba nakčia,
Nešdama piemenims žinią šią:
Jau Išganytojas čia!
Jau Išganytojas čia.
 Minčių lietus
Labiausiai patiko 2 - ,,Franz Gruber - Tyli naktis’’
Atliko Pijus Labanauskas ir Bernardas Miknevičius 4
kl.

Ši giesmė skleidžia geras emocijas.