KLASICIZMAS

‣ Otilija Bakanauskaitė ir Medeinė Mikalauskaitė 9j

KLASICIZMO EPOCHA

Klasicizmo epochoje muzika buvo ypač populiari meno šaka.

‣ Tuo metu suformuluota muzikos kalbos universalumo idėja – muzikos kalba turi
būti suprantama bet kurios šalies, bet kokio pasirengimo žmogui.

‣ To meto žymūs kompozitoriai vadinami Vienos klasikais: Francas Jozefas Haidnas,

Volfgangas Amadėjus Mocar- tas ir Liudvigas van Bethovenas.

‣ Epochos idėjos, klasikinio antikos meno išmanymas paskatino operos reformą,

grynosios muzikos instrumentų tobulėjimas – orkestro plėtra. Pradėti steigti vieši
operos teatrai.
KLASICIZMO MUZIKOS STILIAUS BRUOŽAI

‣ Muzika pasižymi paprastumu, lengvumu, grakštumu, subtiliais

jausmų kontrastais.

‣ Kūriniai aiškios formos, simetriški, proporcingi, harmoningi.

‣ Harmoninga faktūra keičia baroko laikais klestėjusią laisvąją

polifoniją.

‣ Fortepijonas - labiausiai vertinamas klasicizmo instrumentas.

HAMOFONIJA

▸ Hamofonija yra muzikos faktūros tipas: melodija yra pagrindinis

kūrinio išraiškos elementas, o kiti balsai jai pritaria.
▸ Tokia melodija įtvirtino funkcinę harmoniją.
▸ Trys pagrindinės hamofonijos funkcijos: tonika,
subdominantė ir dominantė.
TEXT

SIMETRIJA IR KVADRATIŠKUMAS
▸ Kvadratiškumas - pagrindinis klasicizmo muzikos komponavimo
principų.
▸ Visos pagrindinės harmonijos funkcijos pagrįstos keturių taktų frazė.
▸ Jei frazė atitinka vieną kvadrato kraštinę, tai visos kvadrato kraštinės -
keturios frazės - yra periodas.
TEXT

KONFLIKTIŠKUMAS

▸ Atsirado sonatos forma.

▸ Klasicizmo muzikoje konfliktas kyla vienoje kūrinio dalyje tarp
pagrindinės ir šalutinės temų. Tai suteikia daugiau galimybių kūriniui
plėtoti.
▸ Sonatos forma dažnai prilyginama romanui.
▸ Sonatinis ciklas - didžiausios apimties muzikinė forma.
SONATINIO CIKLO FORMA
TEXT

KLASICIZMO ORKESTRAS
▸ Ši epocha buvo instrumentinės muzikos suklestėjimo metas.
▸ Sukurtas ir į orkestro sudėtį įtrauktas klarnetas.
▸ Orkestrą vis dažnau papildydavo trimitu, trombonu, valtorna.
TEXT

ORKESTRO INSTUMENTO FUNKCIJOS

▸ Styginių grupė išliko svarbiausia
▸ Medinių pučiamųjų grupė tapo savarankiška ir taip pat galėjo groti
pagrindines melodijas ir akompanuoti.
▸ Variniai pučiamieji ir mušamieji dažniausiai grojo tutti siekiant
sustiprinti ir išryškinti kulminacines vietas.
▸ Tokios sudėties orkestras jau buvo vadinamas simfoniniu.
▸ Simfonijos pradininkas - Jozefas Haidnas.
 ORKESTRINĖS MUZIKOS ŽANDRAI

SIMFONIJA

▸ Nuo XVIII a. simfonija yra svarbiausias instrumentinės muzikos

žandras.
▸ Visos simfonijos grindžiamos sonatinio ciklo forma, taigi yra
sąlygiškai vienodos formos.
▸ Tačiau tuo metu simfonija buvo nesavarankiškas kūrinys.
 ORKESTRINĖS MUZIKOS ŽANDRAI
INSTRUMENTINIS KONCERTAS

▸ šio žandro muziką kūrė visi klasicizmo kompozitoriai.

▸ Klasicistinis koncertas - sonatinio ciklo formos emocingas ir
virtuozižkas kūrinys solo instrumentui ir simfoniniui orkestrui.
▸ Čia svarbiausias solistas.
▸ Kiekviena koncerto dalis baigiasi išplėtotu solisto epizodu -
kadencija.
KLASICIZMO OPERA

▸ Kristofas Vilibaldas Gliukas įvertinęs situaciją Europos operos

teatruose, pastebėjęs, kad visi spektakliai panašūs pradėjo reformuoti
operą.
▸ Daugiausia dėmesio jis skyrė dramaturgijai stiprinti, veikėjų
muzikiniams paveikslams kurti ir veiksmo plėtojimo būdams.
▸ 1726 m. pastatyta Gliuko opera „Orfėjas ir Euridikė“.
▸ Kompozitoriaus operos reformos idėjos atspindi klasicizmo estetinį
idealą – paprastumo, aiškumo harmoningumo ir pusiausvyros siekį.
KLASICIZMO OPERA
▸ Volfgangas Amadėjus Mocartas Gliuko operos reformos idėjas
įtvirtino ir savotiškai išplėtojo.
▸ Pagrindinis Mocarto operos dramaturgijos principas – veikėjų,
nuotaikų, charakterių kontrastas.
▸ Jis kūrė nestandartines operas kuriuose buvo ir komiškų, ir tragiškų, ir
rimtų, ir ironiškų epizodų.
▸ Buvusi pagrindinė klasicizmo operos kalba – italų, buvo nukarūnuota
ir pradėta kurti operos vokiečių, anglų, prancūzų kalbomis.
KAMERINĖS MUZIKOS ŽANRAI
▸ Kamerinė muzika – muzika kuriai atlikti nereikia daug muzikantų ir
didelės erdvės.
▸ Reikšmingiausias klasicizmo kamerinės muzikos žanras – styginių
kvartetas. Jis rašomas ciklo forma ir atliekamas styginiais
instrumentais – I ir II smuiku, altu, violančele. Šio žanro pradininkas –
Jozefas Haidnas.
▸ Visų keturių instrumentų partijos individualios, išplėtotos ir
išraiškingos.
▸ Styginius kvartetus taip pat kūrė V. A. Mocartas ir L. V.
Bethovenas
KAMERINĖS MUZIKOS ŽANRAI
▸ Sonata –instrumentinės muzikos žanras, kūrinys vienam ar keliems
instrumentams. Klasicizmo laikotarpiu daugiausia sonatų sukurta
fortepijonui. Jos dažniausiai rašytos sonatinio ciklo forma.
▸ Kitas populiarus kamerinės muzikos žanras – fortepijoninis trio. Jį
atliekančio fortepijono, smuiko ir violončelės yra savarankiškos ir
lygiavertės.
▸ Išsilavinęs, aristokratiškas žmogus tais laikais mokėdavo dainuoti ar
groti kokiu nors instrumentu.
VIENOS KLASIKAI
▸ Daugumos kūrinių partitūros labai tikslios: surašytos visos ir
kompizicicnės, ir interpretacinės išraiškos priemonės, o improvizuoti
nėra laisva.
▸ Visi trys ankščiau minėti kompozitoriai daugiausiai gyveno ir kūrė
Vienoje, todėl ir vadinami Vienos klasikais.
▸ J. Haidnas po mecenato mirties iš Esterhazių dvaro išvyko į Vieną, kur
ir susipažino su Mocartu, kuris mokėsi iš Haidno. Jie kartu grojo
styginių kvartete.
▸ Haidno kūriniai buvo paprasti ir aiškūs, todėl labai populiarūs.
VIENOS KLASIKAI

▸ Mocartas komponuoti pradėjo būdamas penkerių, o aštuonerių jau

sukūrė pirmą simfoniją.
▸ Jis kūrė daug, greitai ir lengvai, beveik nieko netaisydamas. Jo muzika
išraiškinga, paprasta, harmoninga, išplėtota melodija.
▸ Bethovenas vaikystėje išmoko groti klavesinu, fleita, smuiku, altu ir
vargonais.
▸ Jo kūryba skyrėsi nuo kitų – jam tai buvo sunkus darbas, kuris
reikalaudavo pastangų ir daug pataisymų.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ