Kalendorini tarpe isiskiria lig iolei ne viename Trak sodiuje
gyvos Advento-Kald giesms. Prie kitus dzkai gali pasididiuoti ir leliautoj (lolaunyk) dainomis, pastaruoju metus vl mgintomis atgaivinti per Velykas.
I darbo dain Trak krate yra nemaai urayta ir dar dabar
randama rugini giesmi (taip sensias dainas vadina patys dainininkai).
Liaudies dainos visada kur kas vertingesns, jei ir urayta, ir
iifruota ne tik su melodijos variant, vingeli bei kit subtilybi gausa, bet ir su visais smulkiausiais tarms atspalviais. Kiekviena kalba pilna patarmi, savit vienokio ar kitokio garso, odio itarim. Ne tik parapijoj, apylinkj, bet ir kiekviename kaime ar net vieno kaimo atskirose sodybose utiktume skirtybi, i kuri vienos dar ilgai iliks, o kitos jau iandien ar ryt pabaigs nykti, kaip kad jau seniai idilo daugelis tarmi.
Kalbant apie dain odyno savitum, nortsi pasidiaugti
senybiniais lietuvikais pastaruoju metu visoje Lietuvoje reiau vartojamus ir daug kam sunkiau suprantamus odius. Pirmiausia giminysts terminai: onyta, anytl vyro motina, euras, eurlis vyro tvas, uov monos motina, uoviai monos tvai, dienvarlis vyro brolis, moel, moytl vyro sesuo.
Aptarus dain tarmes bei odyno ypatumus, negalime apeiti ir
melodij. Vienos yra kruopiausiai, su maiausiomis smulkmenomis iifruotos, o kitos apytiksls, be joki variant. Tai lm vairiu metu uraant turtos skirtingos technins galimybs, taip pat nevienoda patirtis, slygos ir t.t. Ne vienu laiku ir ne t pai moni ifruotos melodijos turi ir ymjimo skirtum.