Trejinė sutartinė –

“Skrida bite”
Trejinė sutartinė – “Skrida bite”

 Skrida bite tatato per laukelį tatato

 Jir nuskrida tatato žalian sodan tatato
 Jir nuslaida tatato žaliuon grūšnien tatato
 Jir paeme tatato saldų medų tatato
 Jir parneše tatato saldų medų tatato
 Jir sudieja tatato salduos koriuos tatato
 Jir sukviete tatato meilus svečius tatato
 Jir suvalge tatato saldu medu tatato
“Jišvede ožį”
1. Jišvede ožį ožį ant ulyčias
Oi ožy ožy oželi tūto...
2. Šitaip šakinėja šitaip trepinėja
---””---
3. Pasiklausiu ožį kaip močiutė šoka
---””---
4. Šitaip šakinėja šitaip trepinėja
---””---
5.Pasiklausiu ožį kaip tėvulis šoka
---””---
6.Šitaip šakinėja šitaip trepinėja
---””---
Svarbiausios muzikos
išraiškos priemonės yra:
 Melodija
 Ritmas
 Metras
 Tempas
 Dinamika
 Tembras
 Dermė
 Harmonija
 Faktūra
Tempas – kūrinio atlikimo greitis

 Largo – labai lėtai ir plačiai

 Adagio – lėtai, ramiai

 Andante – ramaus žingsnio tempu

 Moderato – vidutiniškai

 Allegro – greitai

 Vivace – gyvai

 Presto – labai greitai

Dinamika nurodo kokiu garsu
atlikti muzikos kūrinį
 Pagrindiniai dinamikos atspalviai yra du – garsiai ir tyliai, tačiau jie turi dar nemažai kitų atspalvėlių, kurie žymimi itališkais terminais:

 pp pianissimo – labai tyliai

 p piano – tyliai

 mp mezzo piano – vidutiniškai tyliai

 mf mezzo forte – vidutiniškai garsiai

 f forte – garsiai
 ff fortissimo – labai garsiai

 Kintanti dinamika žymima specialiais ženklais ir nuorodomis:

 cresc. crescendo – garsinant

 dim. diminuendo – tylinant

 Dinamikos ženklams (žr. Skaitiniuose) priskiriami ir įvairūs dinaminiai akcentai: sf, sub. p, sub. f , < ir kiti.
Ritmas ir metras
 RITMAS – tai skirtingo ilgumo garsų ir akcentų
kaita.

 METRAS parodo kaip muzikos tėkmė daloma

laike.

 http://projektas-muzika.lmta.lt/media/vadoveliai
2/Vadovelis_1/II_dalis/2.Ritmas_ir_metras/inde
x2.htm
Melodija ir harmonija

 MELODIJA – tai horizontaliai išdėstyta

garsų seka, išreiškianti vieną muzikinę
mintį.

 Sąskambių, akordų sudarymas

daugiabalsėje muzikoje yra
HARMONIJA.
Dermė

 Mažoras

 Minoras

 Šviesumas, džiaugsmingumas
 Liūdesys
Raktas
 RAKTAS – labai svarbus natų rašybos
ženklas. Jo vieta penklinėje leidžia nustatyti
konkretaus garso pavadinimą ir aukštumą.

 Raktas „sol“ dabar vadinamas smuiko raktu, o

raktas „fa“ – boso raktu.
 http://projektas-muzika.lmta.lt/media/vadoveliai
2/Vadovelis_1/II_dalis/5.Muzikos_notacija_ir_r
aktai/index5.htm
Muzikos atlikimo
priemonės:
 Muzikos instrumentai;

 Žmogaus balsas;

 Vienas atlikėjas – solistas;

 Du ir daugiau atlikėjų – ansamblis.

Vyrų / moterų balsai
Moterų balsai

 SOPRANAI / aukščiausi
 MECOSOPRANAI / vidutiniai
 ALTAI / žemi

Vyrų balsai

 TENORAI / aukšti
 BARITONAI / vidutiniai
 BOSAI / žemi
Simfoninis orkestras

 Kokių šeimų instrumentai sudaro

simfoninį orkestraą?
Simf. orkestro sudėtis

 Styginiai
 Mediniai pučiamieji
 Variniai pučiamieji
 Mušamieji
Styginiai

 Smuikai
 Altai
 Violončelės
 Kontrabosai
Mediniai pučiamieji

 Fleitos
 Obojai
 Klarnetai
 Fagotai
Variniai pučiamieji

 Trimitai
 Trombonai
 Valtornės
 Tūbos
Mušamieji

 Timpanai
 Didysis ir mažasis būgnai
 Lėkštės
 Gongas
 Varpai
 Ksilofonas
 Trikampis ir kt.
Partitūra
Išmokti diriguoti sudėtingus
kūrinius atmintinai gana sunku,
todėl dirigentai dažniausiai žiūri į
ant specialaus pulto padėtą
partitūrą.
Partitūra – tai viso orkestro gaidų
santrauka.
Simf. orkestro išsidėstymas
ŽANRAI – tai istoriškai
susiformavusios muzikos rūšys.

 Pagal atlikimą žanrai skirstomi į

vokalinius, instrumentinius, vokalinius-
instrumentinius žanrus.
OPERA – didelės apimties
muzikinio teatro žanras.
 Ji sujungia visas meno rūšis – muziką, dailę,
teatrą, šokį, literatūrą.

 Operoje išgyvenami patys įvairiausi siužetai –

pasakų, istoriniai-herojiniai, buitiniai-komiški.
Juos glaustai atpasakoja libretistas –
literatūros žinovas, poetas ar rašytojas,
parašydamas operai libretą.
 Libretas – glaustai atpasakotas siužetas,
parašytas tam tikra literatūrine kalba.

 Pagal libretą kompozitorius sukuria muzikinius

numerius – arijas, ansamblius ir chorus, kuriuos
sujungia orkestriniais intarpais.

 Operos atlikėjai – solistai (dainininkai), choras ir

orkestras. Visi jie turi savo muzikinius numerius,
muzikinius žanrus operoje. Paminėkime
svarbesnius.
 Arija – tai labai svarbus muzikinis numeris, kurį
atlieka solistas su orkestru. Svarbiausia
išraiškos priemonė čia yra melodija, todėl
populiarių operų arijas dažnai gerai įsimename.

 Prieš ariją neretai girdime rečitatyvą. Tai lyg

melodingas deklamavimas, labiau panašus į
deklamavimą nei į dainavimą.
 Operos solistai turi ir daugiau jiems
priklausančių muzikinių numerių – arijozo,
daina, romansas, baladė, kupletai, monologas
ir kt

 Labai svarbūs operoje pagrindinių veikėjų

ansambliai – duetai, tercetai, kvartetai ir kt.
Juose dažniausiai vyksta pagrindinių herojų
jausmų raiška ir dialogas.
 Choriniai numeriai labai svarbūs
herojinėse-istorinėse operose, kur reikia
perteikti didesnės žmonių grupės
nuotaikas ir jausmus.

 Savo numerių turi ir orkestras.

Svarbiausias iš jų – uvertiūra, t. y. operos
įžanga.
Operetė
 XIX a. atsiradusi OPERETĖ buvo laisvesnė,
komiška operos atmaina, kurioje nebuvo
rečitatyvų, bet buvo kalbamieji intarpai, per
kuriuos solistai vaidindavo lyg dramos teatre.
Veiksmas buvo pertraukiamas arijų, duetų,
ansamblių ir baleto scenų. Tačiau libretų
paprastumas ir nuspėjamumas neturėjo lygių –
juose visada vaizduojami laimingai
pasibaigiantys meilės romanai.
Miuziklas

 XX a. MIUZIKLAS buvo amerikiečių

sceninės muzikos išradimas. Nors ir čia
svarbiausios yra melodingos dainelės bei
šokio scenos, tačiau neretai libretai
atspindi rimtas socialines ir politines
temas.
Baletas
 BALETAS – muzikinio teatro žanras, kurio
meninė kalba yra judesys ir šokis.

 Prancūzų klasikinis rūmų baletas – spektakliai,

kuriuose šoko ir pats karalius.

 Modernusis baletas atsisako puantų, klasikinio

šokio elementus keičia laisvos išraiškos
plastikos, pantomimos, džiazo, akrobatikos
disko elementai.
Puantai
Muzikos formos

 Beveik visos muzikinės formos kuriamos

vadovaujantis trim dalykais: pakartojimu,
kontrastu arba varijavimu.

 Pakartojimo (A A A), kontrasto (A B C) ir

varijavimo (A A1 A2) būdu galime
sukonstruoti įvairių muzikinių formų.
Variacijų forma

 VARIACIJŲ forma pagrįsta vienos

muzikinės temos keitimu, jos varijavimu.
Trijų dalių reprizinė forma
Rondo forma
Ačiū už dėmesį