Muzikos termin odynlis

A CAPPELLA (tariama a kapela) chorinis dainavimas be instrumentinio pritarimo-(akompanimento) . ADAGIO (tariama adadio) 1) ltas tempas; 2) lyrinis pagrindini veikj duetas balete. AKOMPANIMENTAS vieno, keli arba daugelio instrument (orkestro) pritarimas dainuojaniam arba grojaniam solistui, ansambliui, chorui, AKORDAS keli skirting gars (3 5 ir daugiau) sskambis. ALEMANDA vidutinio tempo senovinis vokiei okis. ALLEGRO greitai. ALTAS l) emas moterikas balsas; 2) styginis instrumentas, kiek didesnis u smuik. ANDANTE ramiai, vidutiniu tempu. ANDANTINO - greiiau u ANDANTE. ANSAMBLIS 1) dviej ar daugiau atlikj grup, atliekanti krin; 2) krinys keliems atlikjams; 3) atlikimo darnumas, sklandumas. ARIJA 1) operos, oratorijos ar kantatos epizodas, skirtas atlikti vienam solistui su or kestro pritarimu. Arija pasiymi melodingumu, ji yra veikjo muzikins charakteristikos-priemon; 2) dainingo pobdio instrumentin pjes. BALAD epinio-dramatinio pobdio vokalinis ar instrumentinis krinys. BALETAS sceninis krinys, kuriame turinys ireikiamas okiu, plastiniais judesiais, pantomima ir muzika. BARKAROLE1) vejo ar irkluotojo daina; 2) lyrinio pobdio romansas, inst rumentin pjes. BEL GANTO (tariama bei kanto) dainavimo stilius, pasiymintis dideliu melodingu mu, virtuozikumu, melodijos pagrainimu melizmais. BEKARAS panaikina diezo ir bemolio veikim. BEMOLIS enklas, nurodantis gars eminti pustoniu. BLIUZAS Amerikos negr lyrin daina. BOLERO greitas ispan liaudies okis, lydimas dainavimo ir kastanjei. BOSAS emas vyrikas balsas. BURLESKAhumoristinio, groteskinio pobdio pjes. CANTABILE dainigai. CHORALAS katalik religin giesm, atliekama lotyn kalba. Protestant choralai giedamas vokikai. CHORAS1) vokalins muzikos atlikj kolektyvas; 2) krinys iam kolektyvui. CRESCENDO, sutr. cresc. (kreendo) stiprinant; ymima <. DIMINUENDO, sutr. dim. (diminuendo) tylyn, silpnyn; ymima >. DIAPAZONAS mogaus balso, muzikos instrumento ar melodijos apimtis, atstums nuo emiausioj o iki aukiausiojo garso. DIEZAS enklas, nurodantis gars auktinti pustoniu. DINAMIKA garsumo (skambesio stiprumo) skal, laipsnis. DISKANTAS auktas vaikikas (berniuk) balsas. DOLCE (dole) velniai, maloniai. DUETAS1) dviej atlikj ansamblis; 2) krinys dviem instrumentams ar balsams. DD ORKESTRAS r. puiamj orkestras. DIAZAS 1) lengvosios, daniausiai okio pobdio muzikos ris, atsiradusi apie-1915 m. Diazo formavimuisi turjo ELEGIJAlyrinio, lidno pobdio pjes. FERMATA enklas, nurodantis ilginti garso ar pauzs trukm; FOLKLORAS liaudies menas; muzikinis folkloras liaudies dainos, c".dai ir Instrumentin muzika. FORTEPIJONINIS ANSAMBLIS ansamblis, kurio sudt eina fortepijonas. FORTE, sutr. f garsiai. FORTISSIMO, sutr. ff labai garsiai. FORLAGAS vienos arba keli nat melodin puomena. GRAVE sunkiai, svariai. GRAZIOSO ( gracjozo) grakiai. IMPROVIZACIJA muzikos krimas ir atlikimas vienu ir tuo paiu metu.

KAMERINIS ORKESTRAS nedidelis (1220 atlikj) orkestras. Neretai groja be dirigento, koncertmeisterio vadovaujamas. KANONAS muzikinis krinys (arba didesnio krinio epizodas), kuriame visi balsai atlieka vien ir t pai melodij, tik pradeda j skirtingu laiku. KLAVESINAS senovinis styginis-klaviinis instrumentas, fortepijono pirmtakas. KLAVIATRA klaviini instrument (fortepijono, vargon, akordeono) mechanizmo garsams igauti iorin dalis. KOLORATRINIS SOPRANAS labai auktas moterikas balsas, galintis atlikti sudtingus virtuozinius pasaus. KONTRALTAS emiausias moteikas balsas. KUPLETAS dainos dalis posmelis, sutampantis su pagrindine melodija. KVARTETAS 1) keturi atlikj ansamblis; 2) krinys keturiems instrumentams ar "balsams. KVINTETAS 1) penki atlikj ansamblis; 2) krinys penkiems instrumentams ar balsams. LARGO (tariama liargo) labai ltai. LEGATO gars atlikimo bdas, kai riliai pereinama nuo vieno kit gars; ymimas lyga. LENTO ltai, kiek greiiau, negu largo.

LIUTNE senovinis styginis instrumentas, giminingas mandolinai, gitarai. MADRIGALAS senovin pasaulietin daugiabals daina, daniausiai lyrins nuotaikos. MAESTOSO ikilmingai, didingai. MAZURKA. greitas lenk liaudies okis, vliau taps baliniu. MAORAS derm, kurios pagrindiniai, pastovs garsai (I, III Ir V laipsnis) sudaro didj (maorin) trigars, pvz.: domi sol arba refa-diezla ir t. t. Maoras paprastai ymimas odeliu dur, pvz.: C-durDo-maor, D-durRe-maor ir t. t. MECOSOPRANAS vidutinio auktumo moterikas balsas, tarpinis tarp soprano ir kontralto. MENO maiau. METRAS akcentuojam (stipri) ir silpn takto dali kaita. Dviej ir trij dali met-rai vadinami paprastais, keturi, ei, devyni ir kt. sudtiniais. MEZZO FORTE, sutr. mf (medzo forte) vidutinikai garsiai. MEZZO PIANO, sutr. mp (medzo piano) vidutinikai tyliai. MINORAS derm, kurios pagrindiniai, pastovs garsai (I, UI ir V laipsnis) sudaro maj (minorin) trigars, pvz.: domibemolsol arba refala ir t. t. Minoras sutinkamas trij ri: natralus, harmoninis ir melodinis. Jis paprastai ymima* odeliu moli, pvz.: c-moll do-minor, d-mollre-minor ir t t. MIIOS keli dali religinio turinio krinys lotyn kalba chorui Ir solistams su vargonais arba orkestru. MODERATO vidutinikas tempas. NEUMOS senoviniai enklai muzikos garsams urayti. NOKTIURNAS lyrin spalvingo pobdio pjes (daniausiai fortepijonui), perteikianti nakties gamtos vaizdus. NON LEGATO garsai atliekami neriliai. OKTETAS 1) atuoni atlikj ansamblis; 2) krinys atuoniems instrumentams ar balsams. OPERA muzikinis sceninis krinys, kuriame jungiasi vokalin ir instrumentin mu zika, drama, vaizduojamasis menas (dekoracijos, kostiumai), choreografija (baletas). Operos yra istorins-herojins, pasakins, lyrins, komikos ir kt. Vienose j muzikiniai epizodai savarankiki (arijos, ansambliai, chorai, antraktai), kitose muzikos vystymas yra itisinis, nenutrkstamas. OPERA BUFFA komika opera. OPERA SERIA rimtoji opera. PIANISSIMO, sutr. pp labai tyliai. PIANO, sutr. p tyliai. POCO (poco) nedaug, maai, pamau. POLKA greitas ek liaudies okis, POLONEZAS ikilmingo maro-eisenos pobdio lenk liaudies okis, vliau taps; baliniu. PRELIUDAS instrumentin pjes kartais anginio pobdio (prie didesn ar sudtingesn krin, pvz. preliudas ir fuga), kartais savarankika. PRESTO labai greitai. PUIAMJ ORKESTRAS orkestras, kuriame grojama puiamaisiais ir muamaisiais instrumentais. RAPSODIJA laisvos formos instrumentinis krinys, paremtas liaudies melodijomis. RITENUTO, sutr. rit. liau, tuoj pat sultinant. SEKSTETAS 1) ei atlikj ansamblis; 2) krinys eiems instrumentams ar balsams. SEPTETAS 1) septyni atlikj ansamblis; 2) krinys septyniems instrumentams ar balsams. SERENADA 1) daina mylimajai, atliekama po jos langu; 2) XVIII a. instrumentinje muzikoje siuitos-divertismento tipo krinys. SFORZANDO, sutr. sf (sforcando) pabriant, kiriuojant. SIMFONIJA didelis, paprastai 4 dali krinys-ciklas simfoniniam orkestrui. SINKOP akcento perklimas i stipriosios takto dalies i silpnj. SOPRANAS 1) auktas moterikas balsas; 2) aukiausia miraus choro partija. SPlRlClUELAS lyrinio dramatinio pobdio negr religin giesm. Turjo takos diazui. STYGINIS KVARTETAS 1) ansamblis, kur sudaro du smuikai, altas ir violonel; 2) krinys iam ansambliui. TANGO balinis okis, pateks Europ i Piet Amerikos. TRIOL susidaro pagrindin dviej dali ritmin vert dalijant tris lygias dalis.
TEMPAS krinio atlikimo greitis, metro vienet judjimo danumas. Tempai daniau siai ymimi italikai. VIOLOS senoviniai instrumentai, panas i ndienius styginius smuik grups instru mentus. VIVACE (tariama vivace) labai greitai, gyviau negu vivo. VIVO greitai, gyvai.

Tempai Labai lti tempai: Lento- ltai Largo- plaiai Grave- sunkiai Lti tempai: Andante- neskubant Sostenuto- santriai Comodo- patogiai Vidutiniki tempai: Allegretto- greitokai Moderato- vidutinikai Greiti tempai: Allegro- greitai Vivo- gyvai Labai griti tempai: Presto- labai greitai Vivacissimo- ypa greitai Temp patikslina odiai: piu- labiau, meno- maiau, poco- truput. Dinamikos enklai Piano- (p)- tyliai Pianissimo- (pp)- labai tyliai Forte- (f)- garsiai Fortissimo- (ff)- labai garsiai Mezzo piano- (mp)- pusiau tyliai Mezzo forte- (mf)- pusiau garsiai Sforzando- (sf)- pabriant Marcato- akcentuojant Cresendo- (<)- garsyn Diminuendo- (>)- tyyn