IMPRESIONIZMAS

XIX a. pabaigoje –XX a. pradžioje

Prancūzija
(iš prancūzų k. „impression“ − įspūdis)
 IMPRESIONIZMO BRUOŽAI:

1) Buvo siekiama perteikti regimuosius arba

girdimuosius įspūdžius (jūros, dangaus, miško,
debesų grožį, vėjo, vandens žaismą), dažnai
įgyjančius simbolių reikšmę
2) fortepijoninėje muzikoje paplito lakoniškos
programinės miniatiūros
3) Harmonijoje vartoti sudėtingos struktūros akordai
(nonakordai, undecimakordai, alteruoti ir kvartiniai
sąskambiai), buvo išplečiamos mažoro-minoro
tonacinės sistemos ribos.
4) Melodikos tęstinumas – kontinuali forma
KOMPOZITORIAI
1. Claude Debussy
2. Maurice Ravel

3. Paul Dukas

4. Albert Roussel

5. Aleksandras Skriabinas
6. Igoris Stravinskis
 CLAUDE DEBUSSY
,,MERGAITĖ LINŲ SPALVOS
PLAUKAIS‘‘
1) vadinamas muzikiniu portretu
2) Melodikos tęstinumas, tėkmė - „Aš pasieksiu,
kad mano muzika bus vienas nesibaigiantis
judėjimas” – K. Debiusy
3) D7 ir jo apvertimai „neišsprendžiami“ į toniką
4) Harmonija – diatoninė keturgarsė-penkiagarsė
akordika be pabrėžiamos traukos į T centrą
5) Metroritmika - laisva
6) Naudojo D9